Apie Nematomus draugus kalbamės su šeimos psichologe Erika Beržiniene
Kas yra tas Nematomas draugas – kada ir dėl ko jis atsiranda?
Nematomas draugas – vaiko fantazijos kūrinys. Iš ten jis ir atsiranda. Mažas
vaikas pradeda eksperimentuoti savo fantazija ir kurti. Taip pat eksperimentuoja
savo gebėjimais įsivaizduoti tikrovę tokią, kokią ją nori matyti. Nuostabiausia
tai, kad abeji eksperimentai vaikui puikiai pavyksta. Fantazuoja ir kuria visi
vaikai. Paprastai dauguma vaikų fantazuoja kurdami netradicines žaislų funkcijas
– iš kaladėlių sudėtas strypas gali tapti kardu, šakute, stebuklinga lazdele,
kuo tik nori. Tai – simbolinio mąstymo apraiška, arba kitaip tariant, vaikas
pradeda suprasti, kad tai, kaip pasaulį pavadiname ir ką matome, tik susitarimo
reikalas. Vėliau, jau tapę garbiais dėdėmis filosofais, jie tas tiesas atranda
iš naujo, o kiti dėdės ir tetos bando jas iš naujo suprasti. Nematomi draugai ir
„Niekados šalys“ – tos pačios fantazijos kūrinys. Šiame amžiuje vaikas ne tik
turi galimybę kurti fantazijas, bet ir jomis tikėti taip, kad jos tampa
lygiateisėmis realybės dalimis. Anksčiau tokį mąstymą vadindavome primityviuoju
mąstymu, nes juo iki šiol vadovaujasi kai kurios išlikę gentys, kur gyvi ir
mirusieji gyvena kartu, tik vieni turi kūnus, kiti – ne, kur praeitis, dabartis
ir ateitis yra viena. Šiais laikais neretai pavydime tokio gebėjimo gyventi ir
suvokti gyvenimą kaip visumą, kur telpa viskas – ir realybė, ir fantazija, ir
mistika, ir tikrovė. Priešmokyklinio amžiaus vaikai vadovaujasi kaip tik tokiu
pasaulio suvokimu, kurį vėliau pakeičiame racionaliuoju, realistiškuoju pasaulio
vaizdu.
Ar Nematomus draugus gali išsigalvoti visi vaikai, ar tik kai kurie ir tik
susiklosčius ypatingoms situacijoms?
Visi vaikai gali išsigalvoti Nematomus draugus, nes visi turi tam reikalui
tinkamus mąstymo ir suvokimo gebėjimus, tačiau ne visi vaikai jais naudojasi
vienodai. Vieniems vaikams svarbiau susikurti nematomą draugą ar sukurti
neegzistuojantį pasaulį, kitiems – kiti dalykai. Tačiau simbolinio mąstymo
pasireiškimų pastebėsime kiekviename vaike. Ankstyvasis vaikų melas remiasi tuo
pačiu gebėjimu ir tarnauja tiems patiems tikslams – pagražinti realybę. Yra
tyrimų, teigiančių, kad Nematomus draugus dažniau susikuria pirmagimiai, taip
pat ypatingų protinių gebėjimų vaikai ir ypač lakios vaizduotės vaikai. Dažniau
apie Nematomus draugus kalba mergaitės, tačiau tai nereiškia, kad berniukai juos
turi rečiau. Pirmagimiai vaikai neretai susikuria Nematomą draugą gimus ar prieš
gimstant antrajam vaikui.
Nematomų draugų ir šalių funkcija – padėti vaikui saugiai išgyventi įvairias
emocijas, tiek pozityvias, tiek negatyvias, taip pat tyrinėti ir eksperimentuoti
su savo galiomis ir suprasti kitus vaikui svarbius klausimus.
Kai vaikas neturi įsivaizduojamų draugų, tuos pačius dalykus jis „perdirba“
žaisdamas su žaislais, pilstydamas smėlį smėlio dėžėje, tačiau paprasta akimi
nelengva suprasti, ką vaikas bando žaidimu išspręsti. Tarkime, žaidime vaikas
gali pykti ant lėlės arba ant savo įsivaizduojamo draugo. Neretai tėvus tai
gąsdina, nes jie jaučiasi kalti už tai, kad buvo pakėlę balsą ant savo mažylio,
tačiau realiai tokia situacija daug dažniau reiškia, kad vaikas tiesiog bando
savo asmeninę jėgą ir galią sau saugiu būdu.
Kokios situacijos – stresai, sukrėtimai, pavydas gimus kitiems vaikams, tėvų
skyrybos – „pagimdo“ Nematomus draugus?
Stresinės situacijos išprovokuoja daugiau ir stipresnių emocijų. Tačiau noriu
priminti, kad stresas yra tiek negatyvūs, tiek pozityvūs pokyčiai. Stiprioms
emocijoms perdirbti (taip, kaip maistui suvirškinti) reikia papildomų pajėgų,
tad kūrybiškas vaikas turi puikią progą pasitelkti papildomą draugą į pagalbą.
Jei vaikas susikūrė draugą ar neegzistuojančią šalį, nereiškia, kad stresas buvo
per stiprus, bet reiškia, kad vaikas – kūrybiškas ir pasinaudojo savo kūrybos ir
mąstymo galiomis. Tačiau jei vaikas nesukūrė sau draugo, neverta pulti į
neviltį, nes, matyt, jis rado kitą būdą spręsti iškilusias problemas. Vis dėlto
bendravimas su tėvais, pokalbiai, žaidimas su draugais – nuostabu, tačiau nė
vienas iš jų negali visiškai padėti vaikui susitvarkyti su emocijomis. Vaikams
šiam tikslui reikalingas žaidimas ir fantazija.
Kaip tėvai turėtų reaguoti į Nematomus draugus – įsijausti ir kalbėti apie juos
kaip apie realius ar ignoruoti vaiko „kliedesius“?
Labai svarbu vaiko nemenkinti, neišjuokti ir nebandyti kovoti su Nematomais
draugais. Jei taip elgsimės, vaikas pasijus atstumtas, juk Nematomas draugas ar
neegzistuojanti šalis šiandien – jo pasaulio dalis, jei atstumsite tą dalį,
vaikas pasijus nemylimas, nereikalingas ir atstumtas.
Tačiau nepulkite ir į kitą kraštutinumą. Nekalbinkite Nematomų vaiko draugų ir
nesukurkite absurdo spektaklių. Jei norite ko nors paklausti apie vaiko Nematomą
draugą, visada kreipkitės į vaiką, klausdami kaip jam atrodo, kaip jo Nematomas
draugas mano ir pan. Tačiau neeskaluokite temos, ją priimkite, domėkitės tiek,
kiek vaikas nori, kad ja domėtumėtės, o visa kita palikite vaikui pačiam.
Jei vaikas verčia kaltę savo Nematomam draugui už savo prasižengimus,
nesistenkite įrodyti, kad tai padarė ne draugas, o jis pats. Tiesiog priminkite
elgesio taisykles. Jei taikote logines pasekmes, nesibijokite jas skirti kartu
vaikui ir jo „draugui“. Tarkime, sutariate, kad vaikas nežais tu tualetiniu
popieriumi ir negrūs jo „tuntų“ į klozetą, arba kitu atveju negalės žiūrėti
mėgstamo filmuko. Tualete randate pilną klozetą tualetinio popieriaus. Vaikas
tvirtina, kad tai padarė jo „draugas“. Ramiai išklausykite ir praneškite, kad
kaip ir sutarėte, šiandien filmuko nebus, o jam teks labiau prižiūrėti savo
draugą, kad kitą kartą jis vėl neiškrėstų tokių išdaigų. Gali vaikas toliau
argumentuoti, tvirtinti, kad jis nekaltas, tačiau į diskusijas daugiau
nesileiskite, nebent kartais priminkite, kad rytoj jau vėl galės žiūrėti
filmuką, jei tik pavyks išsaugoti klozetą nuo popieriaus atakos.
Kai vaikas pasakoja apie Nematomą draugą ar apie neegzistuojančią šalį,
neįkyriai po pokalbio galite trumpai pastebėti „smagu kurti ir įsivaizduoti, ką
tik nori, ar ne?“.
Kada Nematomi draugai iš vaiko gyvenimo dingsta?
Daugumai vaikų jie dingsta iki mokyklos ar pradėjus mokyklą. Visiems turėtų
dingti iki paauglystės. Jei Nematomi draugai nepalieka ir paauglystėje, gali
būti, kad reikia pasitarti su specialistu, nes paauglystėje problemas vaikas jau
turi spręsti kitais būdais.
,,Mamos žurnalas”, 2007 m., Nr.1