Galvos utėlės – viena dažniausiai vaikų tarpe plintanti parazitinė infekcija. Per 2009 metų laikotarpį Vilniaus visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyrius Vilniaus mieste užregistravo 80 pedikuliozės atvejų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis per tokį pat laikotarpį Lietuvos miesto vaikų tarpe užregistruota 380 susirgimo atvejų ir 518 atvejų kaimuose. Taigi, vaikų pedikuliozė dar ir šiais laikais išlieka opia problema.
Galvos utėlė – tai mažas parazitas, gyvenantis galvos plaukuotoje dalyje ir mintantis žmogaus krauju. Siurbdama kraują utėlė sukelia stiprų niežulį, dėl ko vaikai kasosi. Į nukasymo metu odoje atsiradusiais žaizdeles gali patekti mikroorganizmai, sukeliantys odos pūlinius ar kitas odos ligas. Utėlės patelė deda kiaušinius, vadinamus glindomis, kuriuos pritvirtina prie plauko paviršiaus arti galvos odos. Po savaitės iš glindų išsirita nauja besiformuojančių parazitų karta.
Dauguma mano, kad utėlėmis užsikrečia ir jas platina tik apsileidę, asmens higienos nesilaikantys žmonės. Tačiau tai tik viena, dalinai klaidinga visuomenės nuostata: šiais parazitais, susidarius palankioms plitimo sąlygoms, gali užsikrėsti bet kuris vaikas ar suaugęs žmogus artimo kontakto su utėlių turinčiu asmeniu metu. Utėlės perropoja nuo vieno žmogaus ant kito pvz., kai utėlėto žmogaus plaukai tiesiogiai susiliečia su sveiko žmogaus plaukais arba naudojantis utėlių turinčių žmonių asmeniniais daiktais – šukomis, plaukų šepečiais, kepurėmis, rankšluosčiais ir pan. Ypač lengva tokius galvos gyventojus namo parsinešti iš masinio susibūrimo vietų, stovyklų, perpildyto viešojo transporto. Vaikai dažniausiai galvos utėlėmis užsikrečia lankomose ugdymo įstaigose. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių vaikų ugdymo įstaigose, funkcija – pedikuliozės vaikų tarpe profilaktika ir kontrolė. Todėl jie bent vieną – du kartus per metus privalėtų atlikti profilaktinius (arba pagal poreikį) patikrinimus, ypač po kiekvienų vaikų atostogų. Kadangi šių patikrų specialistas negali organizuoti be vaikų tėvų susitikimo, todėl utėlių turintys vaikai gali likti nepatikrinti ir utėlėtumo atvejai nepastebėti. Įtarus ar nustačius, kad vaikas turi utėlių, sveikatos specialistas privalo apie tai pranešti ugdymo įstaigos administracijai ir vaiko tėvams. Labai svarbu žinoti: jei namuose ar kolektyve yra bent vienas užsikrėtęs narys, netrukus gali užsikrėsti ir kiti. Tėvams privalu suteikti papildomą informaciją pedikuliozės plitimo ir naikinimo klausimais. Siekiant nesukelti panikos ir galimų patyčių, sveikatos specialistas privalo elgtis diskretiškai, laikytis konfidencialumo vaiko ir jo šeimos atžvilgiu. Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras skatina tėvus pagelbėti sveikatos specialistams ir atkreipti dėmesį į savo vaikų higieną, jų galvos švarą.
Kad neužsikrėstume utėlėmis ir neišplatintume jų šeimoje bei kolektyve, būtina laikytis šių profilaktikos reikalavimų:
- Dažnai (ne rečiau kaip kartą per savaitę ) maudytis;
- Prižiūrėti plaukus (kasdien juos šukuoti, kai reikia – plauti, kirpti);
- Naudotis tik asmeniniais reikmenimis (šukomis, plaukų šepečiais, sagėmis, kaspinais, galvos apdangalais, rankšluoščiais ir kt.);
- Dėvėti švarius asmeninius drabužius, laiku juos keisti;
- Naudoti švarią patalynę, ypač svarbu ją keisti po maudymosi.
Tėvams, pastebėjus, kad vaikas turi utėlių:
- Būtina apie tai pranešti vaiko ugdymo įstaigai;
- Neleisti vaiko į ugdymo įstaigą tol, kol parazitai nebus išnaikinti;
- Nedelsiant pradėti utėlių naikinimą. Dėl naudojamų priemonių galima kreiptis į vaistininką ar gydytoją, taip pat mokyklos visuomenės sveikatos specialistą;
- Ugdymo įstaigai pateikti informaciją apie naudotus utėlių naikinimo būdus ir priemones.
iMed