Vaistų suvartojama vis daugiau – tiek gydytojų nurodytų, tiek tų, kuriuos kai kurie nusiperka savarankiškai. Todėl, norint išvengti vaistų vartojimo klaidų, labai svarbu, kad vaisto apraše būtų labai aiškiai nurodyta, nuo ko vaistas ir kaip jis vartojamas. Juk nereceptinių vaistų informacija skiriama ne specialistams, o žmonėms, kurie juos perka.
Specialistai naudojasi kur kas platesniu vaisto aprašu – preparato charakteristikų santrauka. Pakuotės lapelyje paprastai būna nurodoma, kokios vaisto vartojimo indikacijos, kaip jį reikia vartoti, kas gali vartoti, kokios šalutinės reakcijos, ar vaistas tinka nėščioms moterims ir žindyvėms, kokios vaisto laikymo sąlygos ir t.t. Ši informacija yra labai svarbi tam, kad vaistai būtų vartojami pagal paskirtį, kad jie padėtų, o ne pakenktų.
UžVisų Lietuvoje registruotų vaistų pakuotėje turi būti ir specialistų parengtas lapelis lietuvių kalba. Pacientams rekomenduojama patikrinti, ar toks lapelis yra, o, jei jo nėra, – paprašyti, kad vaistininkas duotų. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie pakuotės lapeliai būna parengti keliomis kalbomis, todėl reiktų atidžiai patikrinti, ar tikrai nėra lietuvių kalba pateikiamos informacijos. Pasitaiko, kad kai kurie pakuotės lapeliai sunkiai įskaitomi dėl per mažo raidžių dydžio. Dėl to pacientams, kurių regėjimas sutrikęs rekomenduojama pasinaudoti savo teise į kokybišką vaistininko konsultaciją ir, įsigyjant vaisto, išsiaiškinti svarbius vaisto vartojimo ypatumus.
Informaciniame arba pakuotės lapelyje pateikiama informacija yra skirta pacientui. Pakuotės lapelyje pacientas gali perskaityti, kokios vaisto vartojimo indikacijos, kaip jį reikia vartoti, kas gali vartoti, kokios šalutinės reakcijos gali pasireikšti, ar vaistas tinka nėščioms moterims ir žindyvėms, kokios vaisto laikymo sąlygos ir t.t. Ši informacija yra labai svarbi, jei norime pasiekti geriausių rezultatų ir greičiau pasveikti. Pakuotės lapelį ypač svarbu perskaityti prieš vartojant receptinius vaistus.
PriešSiekiant išsiaiškinti, kaip žmonės supranta anotacijose pateikiamus vaisto vartojimo nurodymus, JAV buvo atliktas tyrimas. Buvo žiūrima, ar anotacijų supratimui turi reikšmės išsilavinimas ir raštingumas.
Tyrimo dalyviams buvo duodamos 5 skirtingų vaistų vartojimo instrukcijos. Tyrimo duomenimis, teisingai aprašus perskaitė nuo 67,1 iki 91,1 proc. apklaustųjų. Mažiau raštingi pacientai mažiau sugebėjo suprasti visų 5 vaistų aprašus. Nors 70,7 proc. mažai raštingų pacientų teisingai išdėstė instrukcijas, pavyzdžiui: „dvi tabletės du kartus per dieną“, tiktai 34,7 proc. jų galėjo parodyti, kiek tablečių reikia suvartoti kasdien. Tyrėjai tikslingai apklausė pacientus iš neturtingų sluoksnių, daugumą apklaustųjų sudarė moterys.
Autoriai padarė išvadas, kad mažesnis raštingumas ir didesnis vaistų vartojimo klaidų skaičius buvo aiškiai susiję. Tačiau net tarp tų žmonių, kurie suprato aprašus, tiktai mažuma galėjo teisingai nurodyti, kaip išgerti tabletes. Pasirodė, kad, be skaitymo įgūdžių, labai svarbus yra mokėjimas skaičiuoti. „Tai, kad žmonės gali sugebėti perskaityti etiketės instrukcijas, bet neteisingai nurodyti tablečių, kurias reikia suvartoti, skaičių, rodo, jog mokėjimas skaičiuoti gali būti sudėtingesnė raštingumo užduotis negu palyginti paprastų žodžių perskaitymas ir supratimas,“ – pastebi tyrėjai.
Nepalankūs įvykiai, susiję su vaistų vartojimo klaidomis, kelia vis didesnį susirūpinimą. Ši problema tampa vis aktualesnė pirmenybę skiriant ambulatoriniam gydymui. Labai dažnai kaltė verčiama vadinamajam pacientų nebendradarbiavimui, tačiau priežastys gali būti ir kitos.
Kaip pastebėjo JAV mokslininkai, viena tokių priežasčių gali būti klaidos verčiant vaistų informacinius lapelius į kitas kalbas. Dėl to vaistai gali būti vartojami neteisingai, o tai gali sukelti net ir rimtus sveikatos sutrikimus.Peržiūrėjus vaistinėse esančių medikamentų anotacijų vertimus, nustatyta, kad apytiksliai 50 proc. jų buvo reikšmingų rašybos klaidų ir nestandartinių vertimų.
Kitas svarbus veiksnys – ar aiškiai vaisto aprašuose išdėstoma informacija. Buvo aiškinamasi, kaip vaistų aprašus supranta slaugytojai, kuriems tenka didelis vaidmuo ligoninėse. Toks vertinimas buvo padarytas atlikus atsitiktinių imčių tyrimus. Juose dalyvavo palatos slaugytojos, intensyviosios terapijos slaugytojos, slaugytojos anestezuotojos.
Tyrimo dalyvėms buvo skirta užduotis išrinkti iš vaistų etiketėse informaciją apie koncentraciją, kiekį ir stiprumą iš 10 nurodytų ypatybių sąrašo. Užrašai buvo pateikiami trimis skirtingais etiketės formatais. Dviem formatais informacija buvo išdėstyta atsitiktine tvarka ir tik vieno formato etiketėse informacija buvo pateikiama nekintama seka. Pasirodė, kad būtent šias etiketes geriausiai suprato tyrimo dalyvės ir padarė mažiausiai klaidų. Taigi geriau, kad vaistų etiketėse informacija būtų pateikiama nustatyta standartine seka.
