Vaistų ir mikroelementų sąveika bei jų poveikis imuninei sistemai

Santrauka

Vaistai gali sąveikauti su gyvybiškai svarbiais mikroelementais visuose medžiagų apykaitos lygiuose. Vaistų sukeltiems maisto medžiagų trūkumo reiškiniams atsirasti ir galimam poveikiui imuninei sistemai greta metabolizmo pokyčių (pavyzdžiui, fermentų aktyvinimo arba slopinimo) svarbus vaidmuo tenka procesams virškinimo trakte (pavyzdžiui, pH ir žarnyno perestaltikos kitimams, žarnyno gleivinės pažaidai).

Reikšminiai žodžiai:
maisto medžiagų trūkumas, mikroelementai, vitaminai, mineralinės medžiagos, vitaminas C, cinkas, navikų terapija, citostatikai.

Vaistų, turinčių įtakos vitaminų ir mineralinių medžiagų apykaitai, vartojimas nekelia rizikos mikroelementų trūkumui atsirasti. Lemia terapijos trukmė ir mitybos pobūdis prieš pradedant gydymą. Neilgalaikis vaistų vartojimas neturės esminės įtakos sveiko, teisingai besimaitinančio žmogaus mikroelementų sudėčiai.

Jeigu organizme jau stigo mikroelementų, gydymas užsitęsė, vartojama daug įvairių vaistų, galima mikroelementų ir vaistų sąveika. Gydytojui būtina į tai atsižvelgti. Kai lėtinėmis ligomis sergantys pacientai vaistus vartoja ilgą laiką, vyresnio amžiaus žmonės gydomi nuo kelių ligų, pacientai gydosi patys, nepasitardami su vaistininku arba gydytoju, atsiranda didesnė rizika, kad šiems pacientams gali atsirasti mikroelementų trūkumas, kuris darys neigiamą poveikį imuninei sistemai.

Acetisalicilo rūgštis ir vitaminas C: ACC sukeltų gleivinės pažaidų šalinimas

Skrandžio gleivinė yra didžiausia organizmo vitamino C saugykla, nes čia jo koncentracija yra net 25 kartus didesnė negu kraujo plazmoje. Acetilsalicilo rūgšties sukeltų gastropatijų atveju greta protektyvių prostaglandinų inhibavimo pirmiausia, vyksta prooksidaciniai procesai ir ACC sukelti vitamino C koncentracijos pakitimai. Gydant ACC preparatu, mažėja vitamino C skrandžio sultyse, audiniuose, kraujo plazmoje ir šlapime. Studijų su sveikais dalyviais metu acetilsalicilo rūgštį derinant su vitaminu C pavyko ryškiai sumažinti ACC sukeltas skrandžio gleivinės pažaidas. Studijos dalyviai tris dienas peroraliai vartojo po 800 mg ACC du kartus per dieną su arba be 480 mg vitamino C. ACC sukėlė gleivinės opas, kurios siejosi su ženkliu lipidų peroksidacijos suintensyvėjimu ir mieloperoksidazės suaktyvėjimu virškinamajame trakte. Nustatyta ACC preparatu gydomų studijos dalyvių sutrikusi skrandžio gleivinės kraujotaka, sumažėjusi vitamino C koncentracija skrandžio sultyse, taip pat sumažėjęs superoksido dismutazės (SOD) ir glutationo peroksidazės (GSH) aktyvumas. Vartojamas gastroprotekcinis vitaminas C (perorališkai po 480 mg 2 kartus per dieną) išsaugojo abiejų antioksidantiškai veikiančių fermentų aktyvumą [3].

Zidovudinas ir cinkas

Cinkas ženkliai stiprina ląstelinį ir humoralinį imunitetą. Už ląstelinį imuninį atsaką atsakingi T-limfocitai čiobrialiaukėje (thymus) tikslingai „ugdomi“ dalyvaujant hormonui timulinui (thymulin). Šis procesas vadinamas Tląstelių diferencijacija ir yra priklausomas nuo cinko. Nustatyta, kad tik cinko - timulino kompleksas yra fi ziologiškai aktyvus. Dėl to sumažėja T-helperių, T-kilerių ir natūralių ląstelių žudikių aktyvumas bei T-limfocitų proliferacija. Trūkstant cinko sumažėja citokino interleukino- 2 sekrecija iš T-limfocitų. Interleukinas- 2 per specialiuosius receptorius skatina T-ląstelių augimą ir aktyvina B-limfocitus bei natūraliąsias ląsteles žudikes (1 lentelė).

Cinkas intensyvina baltymų apykaitą ir pasisavinant maistą didina kūno masę, ypač raumenų baltymų. Pakankama baltymų biosintezė yra visų ląstelių dalijimosi ir augimo sąlyga. Cinko trūkumas pirmiausiai apima tas ląsteles, kurios aktyviai dalijasi, pvz., odos, gleivinės ir imunokomponentinės ląstelės.

Zidovudinu gydytiems ŽIV pacientams cinkas stabilizuoja kūno masę, padidina CD4+ T limfocitų skaičių ir aktyvių cinko- timulino kompleksų koncentraciją kraujo plazmoje. Oportunistinės infekcijos, kurias sukelia pneumocystis carinii arba candida, atsiranda daug rečiau negu gydant tik zidovudinu.

Vaistų ir mikroelementų sąveika bei jų poveikis imuninei sistemai

Citostatikai ir mikroelementai

Sergantiesiems vėžiu prieš prasidedant kliniškai reikšmingiems jų mitybos pobūdžio pakitimams, nustatoma sumažėjusi vitaminų ir mikroelementų koncentracija kraujyje ir plazmoje, lyginant su sveikais žmonėmis. Ypač kritiška padėtis su mikroelementais, pasižyminčiais imunomoduliaciniu ir antioksidaciniu poveikiu, bei tais, kurių atsargų organizmas nekaupia (pavyzdžiui, B1, B6, B12, folio rūgšties) (2 lentelė). Dar iki atsirandant navikui, netinkama mityba, apetito nebuvimas ir bjaurėjimasis maistu, anoreksija yra svarbiausios priežastys, dėl kurių organizme pradeda trūkti mikroelementų.

Mikroelementų koncentracija taikant spindulinę ir chemoterapiją

Taikant spindulinį gydymą ir chemoterapiją, kraujo plazmoje sumažėja daugelio imunomoduliacinių ir antioksidacinių mikroelementų koncentracijos. Vitamino C koncentracija plazmoje gali sumažėti iki skorbuto ribos (< 6 μmol/ l). Todėl vėžiu sergantiems pacientams dažnai atsiranda avitaminozės (dėl vitamino C trūkumo) simptomai: gingivitas, raumenų nusilpimas, purpura, svorio kritimas ir anoreksija. Cinko ir seleno trūkumas sukelia daugybinius imuninės sistemos sutrikimus, didina antrinių infekcinių ligų bei komplikacijų riziką (pavyzdžiui, sepsio).

Gydant vėžiu sergančiuosius būtina atsižvelgti į specifi nę chemoterapijos ir mikroelementų sąveiką (3 lentelė). Pagrindinis priešvėžinis gydymas (spindulinis gydymas ir/arba chemoterapija) yra labai efektyvus, tačiau ir labai agresyvus. Veikiamos ne tik naviko ląstelės, bet pažeidžiami ir sveikieji audiniai, ypač intensyviai proliferuojančios gleivinių ląstelės (atsiranda gleivinių toksinė pažaida), imuninė sistema (atsiranda imuninės sistemos defektai) ir kaulų čiulpai (sutrinka kaulų čiulpų regeneracija). Bronchų ir skrandžio bei žarnyno gleivinės į spindulinį gydymą ir chemoterapiją reaguoja itin jautriai. Žarnyno gleivinės pažeidimai siejasi su pilvo skausmais, maisto medžiagų netekimu (vėmimu, pykinimu) ir sutrikusia maisto medžiagų rezorbcija (viduriavimu) bei vartojimu (adsorbcija).

Vaistų ir mikroelementų sąveika bei jų poveikis imuninei sistemai

Imuninio barjero pažaida – kelias infekcijai įsiskverbti

Pažeidus svarbiausius organizmo imuninius barjerus žarnyne ir bronchuose, infekcinis užkratas lengviau patenka į ligos ir gydymo nualintą organizmą (bakterinė translokacija). Pasekmė – dažnos komplikacijos, išryškėjančios antrine infekcija arba sepsiu. Žarnyno gleivinė yra didžiausia organizmo imunokompetentinė sistema, turinti lemiamą vietinę ir sisteminę apsaugos bei kontrolės funkcijas.

Vaistų ir mikroelementų sąveika bei jų poveikis imuninei sistemai

Papildai ir gyvenimo kokybė

Su ligos stadija suderintas ir prie individualios terapijos pritaikytas pagrindinių mikroelementų (pavyzdžiui, seleno) papildomas vartojimas gali pagerinti vėžiu sergančio paciento gyvenimo kokybę, sustiprinti nusilpusią imuninę sistemą, suaktyvinti pooperacinį periodą, lėtinti uždegiminius procesus, profi laktiškai saugoti nuo recidyvų ir metastazių susidarymo, mažinti naviką naikinančių priemonių šalutinį poveikį ir gerinti jų efektyvumą.

Literatūra

1. Gröber U. Orthomolekulare Medizin - Ein Leitfaden für Apotheker und Ärzte. Wissenschaftliche Verlagsgesellschaft, Stuttgart 2002
2. Gröber U. Vitamine und andere Nährstoff e in der modernen komplementären Onkologie. Dtsch Zschr Onkologie 2003;35:180-85
3. Gröber U. Interaktionen zwischen Arzneimitteln und Mineralstoff en. Wissenschaftliche Velagsgesell-schaft, Stuttgart 2006

 

Biologinė medicina 2006 (2)