Santrauka
Vaistai gali sąveikauti su gyvybiškai svarbiais mikroelementais visuose medžiagų
apykaitos lygiuose. Vaistų sukeltiems maisto medžiagų trūkumo reiškiniams
atsirasti
ir galimam poveikiui imuninei sistemai greta metabolizmo pokyčių (pavyzdžiui,
fermentų aktyvinimo arba slopinimo) svarbus vaidmuo tenka procesams virškinimo
trakte (pavyzdžiui, pH ir žarnyno perestaltikos kitimams, žarnyno gleivinės
pažaidai).
Reikšminiai žodžiai:
maisto medžiagų trūkumas, mikroelementai, vitaminai,
mineralinės medžiagos, vitaminas C, cinkas, navikų terapija, citostatikai.
Vaistų, turinčių įtakos vitaminų ir
mineralinių medžiagų apykaitai, vartojimas
nekelia rizikos mikroelementų
trūkumui atsirasti. Lemia terapijos
trukmė ir mitybos pobūdis prieš pradedant
gydymą. Neilgalaikis vaistų vartojimas
neturės esminės įtakos sveiko,
teisingai besimaitinančio žmogaus mikroelementų
sudėčiai.
Jeigu organizme jau stigo mikroelementų,
gydymas užsitęsė, vartojama daug
įvairių vaistų, galima mikroelementų
ir vaistų sąveika. Gydytojui būtina į
tai atsižvelgti. Kai lėtinėmis ligomis
sergantys pacientai vaistus vartoja ilgą
laiką, vyresnio amžiaus žmonės gydomi
nuo kelių ligų, pacientai gydosi patys,
nepasitardami su vaistininku arba gydytoju,
atsiranda didesnė rizika, kad šiems
pacientams gali atsirasti mikroelementų
trūkumas, kuris darys neigiamą poveikį
imuninei sistemai.
Acetisalicilo rūgštis ir
vitaminas C: ACC sukeltų
gleivinės pažaidų šalinimas
Skrandžio gleivinė yra didžiausia organizmo
vitamino C saugykla, nes čia jo
koncentracija yra net 25 kartus didesnė
negu kraujo plazmoje. Acetilsalicilo
rūgšties sukeltų gastropatijų atveju greta
protektyvių prostaglandinų inhibavimo
pirmiausia, vyksta prooksidaciniai procesai
ir ACC sukelti vitamino C koncentracijos
pakitimai. Gydant ACC preparatu,
mažėja vitamino C skrandžio sultyse,
audiniuose, kraujo plazmoje ir šlapime.
Studijų su sveikais dalyviais metu acetilsalicilo
rūgštį derinant su vitaminu C
pavyko ryškiai sumažinti ACC sukeltas
skrandžio gleivinės pažaidas. Studijos
dalyviai tris dienas peroraliai vartojo
po 800 mg ACC du kartus per dieną su
arba be 480 mg vitamino C. ACC sukėlė
gleivinės opas, kurios siejosi su ženkliu
lipidų peroksidacijos suintensyvėjimu
ir mieloperoksidazės suaktyvėjimu
virškinamajame trakte. Nustatyta ACC
preparatu gydomų studijos dalyvių
sutrikusi skrandžio gleivinės kraujotaka,
sumažėjusi vitamino C koncentracija
skrandžio sultyse, taip pat sumažėjęs
superoksido dismutazės (SOD) ir glutationo
peroksidazės (GSH) aktyvumas.
Vartojamas gastroprotekcinis vitaminas
C (perorališkai po 480 mg 2 kartus per
dieną) išsaugojo abiejų antioksidantiškai
veikiančių fermentų aktyvumą [3].
Zidovudinas ir cinkas
Cinkas ženkliai stiprina ląstelinį ir
humoralinį imunitetą. Už ląstelinį
imuninį atsaką atsakingi T-limfocitai čiobrialiaukėje (thymus) tikslingai „ugdomi“
dalyvaujant hormonui timulinui
(thymulin). Šis procesas vadinamas Tląstelių
diferencijacija ir yra priklausomas
nuo cinko. Nustatyta, kad tik cinko –
timulino kompleksas yra fi ziologiškai
aktyvus. Dėl to sumažėja T-helperių,
T-kilerių ir natūralių ląstelių žudikių
aktyvumas bei T-limfocitų proliferacija.
Trūkstant cinko sumažėja citokino interleukino-
2 sekrecija iš T-limfocitų. Interleukinas-
2 per specialiuosius receptorius
skatina T-ląstelių augimą ir aktyvina
B-limfocitus bei natūraliąsias ląsteles
žudikes (1 lentelė).
Cinkas intensyvina baltymų apykaitą ir
pasisavinant maistą didina kūno masę,
ypač raumenų baltymų. Pakankama
baltymų biosintezė yra visų ląstelių dalijimosi
ir augimo sąlyga. Cinko trūkumas
pirmiausiai apima tas ląsteles, kurios
aktyviai dalijasi, pvz., odos, gleivinės ir imunokomponentinės ląstelės.
Zidovudinu gydytiems ŽIV pacientams
cinkas stabilizuoja kūno masę, padidina
CD4+ T limfocitų skaičių ir aktyvių cinko-
timulino kompleksų koncentraciją
kraujo plazmoje. Oportunistinės infekcijos,
kurias sukelia pneumocystis carinii
arba candida, atsiranda daug rečiau
negu gydant tik zidovudinu.
Citostatikai ir mikroelementai
Sergantiesiems vėžiu prieš prasidedant
kliniškai reikšmingiems jų mitybos
pobūdžio pakitimams, nustatoma
sumažėjusi vitaminų ir mikroelementų
koncentracija kraujyje ir plazmoje,
lyginant su sveikais žmonėmis. Ypač
kritiška padėtis su mikroelementais,
pasižyminčiais imunomoduliaciniu ir
antioksidaciniu poveikiu, bei tais,
kurių atsargų organizmas nekaupia
(pavyzdžiui, B1, B6, B12, folio rūgšties)
(2 lentelė). Dar iki atsirandant navikui,
netinkama mityba, apetito nebuvimas
ir bjaurėjimasis maistu, anoreksija yra
svarbiausios priežastys, dėl kurių organizme
pradeda trūkti mikroelementų.
Mikroelementų koncentracija taikant
spindulinę ir chemoterapiją
Taikant spindulinį gydymą ir chemoterapiją,
kraujo plazmoje sumažėja daugelio imunomoduliacinių ir antioksidacinių
mikroelementų koncentracijos.
Vitamino C koncentracija plazmoje gali
sumažėti iki skorbuto ribos (< 6 μmol/
l). Todėl vėžiu sergantiems pacientams
dažnai atsiranda avitaminozės (dėl vitamino
C trūkumo) simptomai: gingivitas,
raumenų nusilpimas, purpura, svorio
kritimas ir anoreksija. Cinko ir seleno
trūkumas sukelia daugybinius imuninės
sistemos sutrikimus, didina antrinių
infekcinių ligų bei komplikacijų riziką
(pavyzdžiui, sepsio).
Gydant vėžiu sergančiuosius būtina
atsižvelgti į specifi nę chemoterapijos
ir mikroelementų sąveiką (3 lentelė).
Pagrindinis priešvėžinis gydymas (spindulinis
gydymas ir/arba chemoterapija)
yra labai efektyvus, tačiau ir labai
agresyvus. Veikiamos ne tik naviko ląstelės,
bet pažeidžiami ir sveikieji audiniai,
ypač intensyviai proliferuojančios
gleivinių ląstelės (atsiranda gleivinių
toksinė pažaida), imuninė sistema (atsiranda
imuninės sistemos defektai) ir
kaulų čiulpai (sutrinka kaulų čiulpų regeneracija).
Bronchų ir skrandžio bei
žarnyno gleivinės į spindulinį gydymą
ir chemoterapiją reaguoja itin jautriai.
Žarnyno gleivinės pažeidimai siejasi su
pilvo skausmais, maisto medžiagų netekimu
(vėmimu, pykinimu) ir sutrikusia
maisto medžiagų rezorbcija (viduriavimu)
bei vartojimu (adsorbcija).
Imuninio barjero pažaida –
kelias infekcijai įsiskverbti
Pažeidus svarbiausius organizmo imuninius
barjerus žarnyne ir bronchuose,
infekcinis užkratas lengviau patenka
į ligos ir gydymo nualintą organizmą
(bakterinė translokacija). Pasekmė –
dažnos komplikacijos, išryškėjančios
antrine infekcija arba sepsiu. Žarnyno
gleivinė yra didžiausia organizmo imunokompetentinė
sistema, turinti lemiamą
vietinę ir sisteminę apsaugos bei
kontrolės funkcijas.
Papildai ir gyvenimo kokybė
Su ligos stadija suderintas ir prie individualios
terapijos pritaikytas pagrindinių
mikroelementų (pavyzdžiui, seleno) papildomas
vartojimas gali pagerinti vėžiu
sergančio paciento gyvenimo kokybę,
sustiprinti nusilpusią imuninę sistemą,
suaktyvinti pooperacinį periodą, lėtinti
uždegiminius procesus, profi laktiškai
saugoti nuo recidyvų ir metastazių susidarymo,
mažinti naviką naikinančių
priemonių šalutinį poveikį ir gerinti jų
efektyvumą.
Literatūra
1. Gröber U. Orthomolekulare Medizin – Ein Leitfaden für
Apotheker und Ärzte. Wissenschaftliche Verlagsgesellschaft,
Stuttgart 2002
2. Gröber U. Vitamine und andere Nährstoff e in der
modernen komplementären Onkologie. Dtsch Zschr
Onkologie 2003;35:180-85
3. Gröber U. Interaktionen zwischen Arzneimitteln und
Mineralstoff en. Wissenschaftliche Velagsgesell-schaft,
Stuttgart 2006
Biologinė medicina 2006 (2)