Iki šiol vieša paslaptis buvo tai, kad farmacijos įmonės papirkinėja gydytojus. Dabar vaistų gamintojų bendrovės nebaudžiamos tą patį gali daryti su Lietuvos vaistininkais. Tuo tarpu valstybės institucijos prieš tokius faktus užsimerkia.
Buvusio šalies sveikatos apsaugos stratego Algio Čapliko pažadai nuėjo šuniui ant uodegos.
Pernai jis patvirtino planą, kaip padaryti, kad ligoniai būtų geriau aprūpinami vaistais, o jų kainos mažėtų.
Pagal šį planą buvo apriboti vaistų antkainiai, o gydytojams nurodyta rašyti tik bendrinių pavadinimų vaistų receptus.
Šiame plane buvo numatyta ir tai, kad bus kompensuojami vaistai tik tų gamintojų, kurie yra deklaravę, jog laikosi Vaistų rinkodaros etikos kodekso.
Farmacijos bendrovių, nusižengusių etikai, vaistai turėjo būti braukiami iš kompensuojamųjų sąrašo.
Šią nuostatą reikėjo įvykdyti 2010 metų pirmąjį ketvirtį. Tačiau to neįvyko.
Ramybė liko nesudrumsta
„Lietuvos ryto“ publikacija apie indų farmacijos įmonės „Ranbaxy Laboratories Limited“ (toliau – „Ranbaxy LL“) galimą vaistininkų papirkinėjimą nesudrumstė ramybės valstybės institucijose.
Nors buvo atskleista, kad įmonė už tam tikrą kiekį parduotų „Ranbaxy LL“ vaistų pakuočių vaistininkams atsidėkodavo maisto kuponais, toks pardavimo skatinimas neužkliuvo kompensuojamųjų vaistų kainyno projektą parengusiai Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).
Palyginti pigūs „Ranbaxy LL“ vaistai ir toliau siaurina vadinamąjį kainų koridorių.
Pagal Vyriausybės nutarimą vaistai, kurių gamintojų deklaruota kaina yra 60 proc. didesnė už mažiausią tos pačios grupės vaistų kainą, nebus kompensuojami.
Kontrolieriai – bejėgiai
Etinių farmacijos kompanijų asociacija (EFA) „Ranbaxy LL“ veiklą apskundė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT).
Atrodytų, kad tarnyba net nežino, kokių priemonių imtis, – jai esą trūksta įrodymų.
„Kas sakė, kad vaistininkai ar vaistinių tinklai šventesni už gydytojus?“ – ištarė VVKT viršininkas Gintautas Barcys, paklaustas, ar tarnyba žino apie vaistininkų papirkinėjimą.
Jo tvirtinimu, farmacijos įmonėms, tikėtina, labiau nei pavieniai vaistininkai rūpi vaistinių tinklai. Jie materialiai skatinami suteikiant įvairių nuolaidų vaistams. Vaistai parduodami už realią kainą, o nuolaidos lieka tinklams.
„Šiuo metu daroma pakeitimų teisės aktuose.
Kad nuolaidos atitektų pacientams, gamintojai jas turės deklaruoti“, – aiškino G.Barcys.
Teisės aktų užuovėja
Kokių sprendimų priėmė vaistinės, kurios buvo skatinamos parduoti kuo daugiau pigių indiškų vaistų?
Anot Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijos prezidentės Elenos Kvedarienės, „Ranbaxy LL“ vaistai „Enhancin“ ir „Klabax“ įtraukti į vaistinėje privalomų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašą.
Šį sąrašą šiemet kovą patvirtino Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas.
„Sveikatos apsaugos ministras taip pat yra išleidęs įsakymą, pagal kurį vaistinės ne tik privalo turėti, bet ir pirmiausia pasiūlyti pacientams pigiausią preparatą iš analogiškų kompensuojamųjų vaistų“, – paaiškino E.Kvedarienė.
Jos teigimu, vaistininkai laikosi šių nurodymų. Todėl pigesnių vaistų pardavimas vaistinėse savaime padidėjo: esą vaistininkai nepelnytai kaltinami tuo, kad yra papirkinėjami.
Kaltę verčia konkurentams
Tuo tarpu „Ranbaxy LL“ vadovė Baltijos regiono šalims Aistė Juškevičienė aiškino, kad dauguma vaistų gamintojų nenori mažinti kainų, teigdami, kad tai neįmanoma. Todėl esą imasi puolimo.
„Mūsų atstovaujama įmonė pirmoji Lietuvoje sumažino savo gaminamų vaistų kainas.
Todėl mūsų nenustebino konkuruojančių įmonių provokacijos. Bet siekdami mus kompromituoti konkurentai įtraukia ir vaistines“, – dėstė A.Juškevičienė.
Institucijos – neįgalios
Reklaminiai renginiai užsienyje, į kuriuos vežami gydytojai ir jų šeimų nariai, jau tapo kasdienybe.
Vienos farmacijos įmonės viešai deklaruoja, kiek gydytojų parėmė, kokiame renginyje ir kada jie dalyvavo, o kitos visa tai daro slapčia.
Dabar tokią savo neetišką veiklą farmacijos bendrovės perkėlė į vaistines.
Tuo tarpu valstybės institucijos neįgalios užkirsti tam kelio.
Jos lieka nuošalėje, nors Vaistų rinkodaros etikos kodekso reikalavimų nepaisančios gamintojams atstovaujančios farmacijos įmonės yra maitinamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo pinigais.
Pavyzdžių, liudijančių apie valstybės institucijų neveiklumą, netrūksta.
Atlygis – turistinė kelionė
„Nesupratome, kodėl gydytojai pradėjo rašyti tiek daug „Nebivololum“ grupės vaistų receptų: šįmet sausį ir vasarį smarkiai padidėjo šių vaistų, skiriamų aukštam kraujospūdžiui gydyti, pardavimas“, – kalbėjo Alytuje esančios vaistinės savininkė ir vadovė Snieguolė Kiškienė.
Tuo metu gydytojai kompensuojamųjų vaistų receptus dar galėjo rašyti kartu su bendriniu pavadinimu nurodydami ir prekinį.
Be to, gydytojai receptuose lyg niekur nieko nurodydavo vaistų gamintojo pavadinimą.
Kodėl Alytuje padidėjo vienos farmacijos bendrovės vaistų pardavimas, greitai paaiškėjo: kovo viduryje bendrovė „Actavis Baltics“ bendrosios praktikos gydytojus savaitei išskraidino į Tel Avivą Izraelyje.
Tuo metu kelione besidominčiam „Lietuvos rytui“ bendrovė „Actavis Baltics“ nesuteikė jokios informacijos apie kelionės tikslą.
Pernai ši bendrovė gydytojus psichiatrus ir jų šeimas pamalonino kelione į Reikjaviką Islandijoje.
Geriausia – nesikišti?
„Nė viena valstybės institucija, kuri turėtų domėtis pažeidimais farmacijos finansų srityje, to nedaro“, – sakė Etinių farmacijos kompanijų asociacijos (EFA) direktorė Jolanta Dičkutė.
Pavyzdžiui, prašydama pažaboti neetišką „Actavis Baltics“ elgesį, EFA kreipėsi į valstybės institucijas: Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), Prezidento kanceliariją.
Į visas šias institucijas EFA kreipėsi ir pernai gruodį dėl kitos farmacijos įmonės – bendrovės „KRKA Lietuva“ tariamai neetiškos veiklos. Abiem atvejais STT nepradėjo tyrimo – esą tam nėra teisinio pagrindo.
„Skundžiamų bendrovių veiksmai pažeidžia Vaistų rinkodaros etikos kodekso normas. Tirti šių aplinkybių neturime įgaliojimų“, – atsimušė ir FNTT.
VMI pažadėjo „spręsti klausimą dėl bendrovių mokestinių prievolių vykdymo“.
VTEK atsisakė pradėti tyrimą paaiškinusi, kad vertina tik valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų elgesį.
Prezidento kanceliarija abiem atvejais įpareigojo VVKT suteikti informaciją apie atliekamus tyrimus, nes „vienos farmacijos kompanijos neetiškas elgesys gali labai pakenkti Lietuvos farmacijos rinkos įvaizdžiui“.
Kokybė kelia abejonių
J.Dičkutė mano, kad tokiu būdu valstybė, kurios institucijos neužkerta kelio pažeidimams, palaiko sąlygiškai pigius generinius vaistus (originalių vaistų kopijas) gaminančias įmones.
„Pigius, nes jų kokybė – abejotina: registruojant generinius vaistus, nereikalaujama atlikti vadinamųjų bioekvivalentiškumo (lyginamųjų) tyrimų, kurie atskleistų skirtumus tarp jų ir originalių vaistų.
Be to, generinių vaistų gamintojai dempinguoja kainas: kiti vaistai negali jiems prilygti net pagal savikainą“, – kalbėjo EFA vadovė.
Be to, tik dalis generinius vaistus gaminančių įmonių Lietuvoje įsteigė bendroves.
Dažniausiai mūsų rinkoje jos turi atstovybių arba filialų, kurie nemoka mokesčių į Lietuvos biudžetą.
Nemoka mokesčių valstybei
Penkios EFA priklausančios įmonės patenka į didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje šimtuką.
Pavyzdžiui, bendrovė „Roche Lietuva“ praėjusiais metais per 10 mėnesių sumokėjo maždaug tiek mokesčių (apie 20 mln. litų), kiek ir bendrovė „Norfos mažmena“; „GlaxoSmithKline“ bendrovė (apie 15 mln. litų) – kiek koncernas „Achemos grupė“.
„Tuo tarpu generinių vaistų gamintojai ne tik nemoka mokesčių biudžetui, bet ir elgiasi neetiškai: papirkinėja gydytojus kelionėmis, dovanoja vaistininkams kuponus. Matyt, tam turi šešėlinių pinigų“, – aiškino J.Dičkutė.
Nežino, kaip priversti elgtis etiškai
Martynas Marcinkevičius
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas farmacijos klausimais
„Bendrinis vaistų pavadinimas receptuose ir monitoriai vaistinėse prekybą vaistais daro skaidresnę.
Bet nuostata dėl Vaistų rinkodaros etikos kodekso, įrašyta į Vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo planą, kol kas lieka neįgyvendinta.
Buvo ketinimų už etikos pažeidimus bendrovių vaistus išbraukti iš Lietuvos vaistų registro ar kompensuojamųjų vaistų kainyno. Bet iškilo teisinių sunkumų.
Vienas jų – dauguma vaistų registruojami Europos vaistų agentūroje. Kitas – kaip išbraukti iš kainyno etiką pažeidusių gamintojų vaistus, jei jie – pigiausi?
Tai susiję su Privalomojo sveikatos draudimo fondo pinigais: išlaidos vaistams kompensuoti padidėtų. Be to, ir teismuose neįstengtume apsiginti.
Farmacijos bendrovės – komercinės organizacijos. Mechanizmo, kaip priversti jas elgtis etiškai, nėra.
Kas kita, kai pažeidžiama ne etika, bet teisės aktai, pavyzdžiui, vaistų reklamos taisyklės. Už tokius nusižengimus įmanoma skirti administracinių baudų.“
Ataskaitos – tik kartą per metus
* Kartą per metus, iki vasario 1-osios, farmacijos bendrovės turi pateikti VVKT ataskaitas apie metų išlaidas, skirtas renginiams ir juose dalyvavusiems specialistams.
* VVKT duomenimis, kuriuos tarnyba gavo balandį, „Actavis Baltics“ apmokėjo trisdešimties gydytojų kelionės, apgyvendinimo, maitinimo ir registracijos mokestį savaitę trukusioje konferencijoje. Ji buvo skirta pneumokokų sukeliamoms ligoms.
* Medikų kelionės į Islandiją bendrovė neįstengė pateisinti: „Actavis Baltics“ vadovui dėl galbūt pažeisto Farmacijos įstatymo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. Jį šiuo metu nagrinėja teismas.
* Bendrovės „KRKA Lietuva“ vadovas apylinkės teismo sprendimu šių metų balandį buvo pripažintas kaltu padaręs administracinių teisės pažeidimų: nepateikė informacijos apie išlaidas reklaminiams renginiams ir gydytojų dalyvavimą juose.
Audrė Srėbalienė
L.Rytas