„Ką veikti? Nuobodu…“ Tai turbūt visiems tėvams pažįstama
atostogaujančių vaikų litanija. Žinoma, jei tik jie tuomet nesėdi prie
kompiuterio ir nešaudo visų judančių objektų. Tačiau geriau nemeskite vaikams
šio masalo, kuris po kelerių metų sugrįš bumerangu, visiškai atbukindamas
mąstymą. Verčiau pasiūlykite mažiesiems ką nors tokio, kas juo sudomintų pažinti
aplinkinį pasaulį.
Fizika visiems
Gamta neįtikėtinai gudriai ir išmintingai viską sustatė į savo vietas;
mokslininkai tai išsiaiškino, įrodė, pateikė pasauliui; mokykloje mokytojai mums
parodė ir papasakojo… O mes vis tiek nesiliaujame stebėtis: kodėl neskęsta
tokie sunkūs laivai, kaip milžiniškiems lėktuvams pavyksta pakilti nuo žemės,
kaip baltos šviesos spindulys, perėjęs per vandens lašelį, tampa septynių spalvų
vaivorykšte, o obuolys, kad ir kaip aukštai išmestas, krenta atgal ant žemės.
Gyvenimas kupinas paslapčių ir mįslių. Ir kad vaikai per ilgas vasaros atostogas
nepamirštų, kaip reikia spręsti galvosūkius bei eksperimentuoti, žurnalas
"Domašnij očag" siūlo jums kartu atlikti įdomių bandymų.
Keletas svarbių patarimų:
1. Bandymus atlikti geriausia ryte, kai vaikas kupinas jėgų ir energijos;
2. Mums svarbu ne tik išmokyti, bet ir sudominti vaiką, sužadinti jam norą
ieškoti žinių ir savarankiškai atlikti naujus bandymus. Pavyzdžiui, papasakokite
vaikui, kad iš tikrųjų žymiojo iliuzionisto Davido Copperfieldo didžioji triukų
dalis pagrįsta būtent fizikos dėsniais;
3. Paaiškinkite vaikui, kad negalima ragauti nežinomų medžiagų, kad ir kaip jos
gražiai ir patraukliai beatrodytų;
4. Ne šiaip parodykite vaikui įdomų bandymą, bet ir jam suprantama kalba
paaiškinkite, kodėl taip įvyksta;
5. Nepalikite vaiko klausimų be atsakymų – ieškokite atsakymų į juos knygose,
žinynuose, internete;
6. Kai bandymas nepavojingas, suteikite vaikui daugiau savarankiškumo;
7. Pasiūlykite vaikui labiausiai patikusius bandymus pademonstruoti draugams;
8. Ir svarbiausia: džiaukitės vaiko pasiekimais, girkite ir skatinkite jo norą
mokytis. Tik teigiamos emocijos gali vaikui įskiepyti meilę naujoms žinioms.
„Pizos bokštas“
Jums reikės: gilios lėkštės, penkių gabalėlių cukraus, maisto dažiklio,
geriamo vandens stiklinės.
Lėkštėje iš vienas ant kito sudėtų cukraus gabalėlių pastatykite bokštą.
Stiklinėje su vandeniu ištirpinkite šiek tiek maisto dažiklio, kad vandens
spalva pasikeistų. O tuomet atsargiai šiek tiek skysčio išpilkite į lėkštę (ne
ant bokšto!). Stebėkite kas vyksta. Iš pradžių nusidažys bokšto pamatai, vėliau
vanduo kils aukštyn ir dažys aukščiau esančius cukraus gabalėlius. Kai cukrus
nuo vandens aptirps, bokštas nuvirs.
Kas vyksta: vanduo yra geras tirpiklis. Vandens molekulės prasiskverbia į
cukrų ir pasiskirsto tarp jo molekulių, maišosi su jomis. (tai puikiai matoma
pagal tai, kaip pasikeičia cukraus spalva). Be to, vandens molekulės viena kitą
labai smarkiai traukia, o tai padeda joms kilti bokštu aukštyn.
Nematomas rašalas
Daugelis vaikų mėgsta filmus apie šnipais, su malonumu žaidžia žaidimus apie
žvalgus. Ir tikriausiai daugelis vaikų norėtų išmokti rašyti slaptus pranešimus
– o vėliau, kai niekas nemato, šiais pranešimais apsikeisti.
Jums reikės: citrinos, indo, balto popieriaus lapo, plono teptuko.
Perpjaukite citriną pusiau ir stipriai suspaudę puseles, pasistenkite šiek tiek
sulčių išspausti į indą. Padažydami teptuką citrinos sultyse parašykite slaptą
pranešimą. Kai sultys išdžius, tai, kas parašyta, bus beveik nematoma. Norint
perskaityti slaptą šiame lape užrašytą pranešimą, reikia palyginti popierių
karštu lygintuvu. Nuo šilumos bespalvės raidės paruduos.
Iš ko dar galima pagaminti nematomo rašalo: obuolių sultys, druskos prisotintas
paprasto geriamojo vandens tirpalas, svogūnų sultys.
Pirmasis Kinijos imperatorius Cin Ši Huang Di, kurio valdymo metais atsirado
Didžioji Kinijos siena, buvo labai įtarus žmogus. Jis iš vienų rūmų važinėjo į
kitus, niekada nemiegojo tame pačiame kambaryje dvi naktis iš eilės ir, be
abejo, naudojosi galimybe siųsti slaptas žinutes. Savo laiškus jis rašydavo
tirštu ryžių nuoviru, kuris išdžiuvęs nepalikdavo jokių matomų parašytų
hieroglifų pėdsakų. Tokį pranešimą sudrėkinus silpnu spiritiniu jodo tirpalu,
atsiranda mėlynos raidės. O imperatorius rašmenims ryškinti naudojo rudųjų
rudadumblių nuovirą, kuriame yra jodo.
O štai Rusijos slaptųjų organizacijų nariai susirašinėjimui taip pat naudojo
nematomą rašalą. Slapti laiškai buvo rašomi praskiestu vandeniniu vario sulfato
(dabar jis naudojamas kaip trąša) tirpalu. Toks tekstas išryškėdavo laikant
popierių virš vandeninio amoniako tirpalo. Raidės nusidažo ryškiai mėlyna
spalva, nes susidaro vario sulfato amonio kompleksiniai junginiai.
Stebėtinos ledo savybės
Visi žinome, kad vanduo sušalęs tampa ledu, bet retai susimąstome, kokiomis
stebėtinomis savybėmis pasižymi pats paprasčiausias ledas. Paprastais, bet labai
vaizdžiais bandymais galėsite savo vaikams apie tai papasakoti.
Jums reikės: keturių plastikinių stiklinaičių, flomasterio, druskos,
keturių dubenėlių ir kailio atraižėlės.
Į stiklines įpilkite po lygiai vandens ir vieną iš jų pažymėkite flomasteriu
ties vandens paviršiumi. Nakčiai pastatykite šias stiklines į šaldiklį. Ryta
pažiūrėkite, ar pasikeitė vandens lygis, kai jis tapo ledu.
Dabar pasiūlykite vaikui atspėti, kur ledas ištirps greičiau: dubenėlyje su
šaltu vandeniu, dubenėlyje su karštu vandeniu, tuščiame dubenėlyje ar
dubenėlyje, kuriame stiklinė apvyniota kailiu (kailį galima pakeisti ir
paprasčiausia vata). Eksperimentą atlikite kartu. Laikrodžiu fiksuokite, per
kiek laiko ištirpo ledas. Pamatysite, kad ledas „su kailiniais“ tirpsta lėčiau
nei ledas tuščiame dubenėlyje.
Atkreipkite vaiko dėmesį į tai, kad dubenėlyje su vandeniu ledas neskęsta. Nors
didelė dalis ledo yra po vandeniu, jis gerai plaukia. Paaiškinkite, kad būtent
dėl to ledkalniai yra labai pavojingi – juk virš vandens būna tik jo viršūnėlė,
o po vandeniu yra apie 80 proc. jo tūrio. Šiuo metu labai tiktų papasakoti ir
istoriją apie „Titaniką“.
O ar žinote kaip padėti ledui ištirpti? Pabarstykite jį druska.
Kas vyksta: vanduo, skirtingai nei visos kitos medžiagos, pasižymi
nuostabia savybe plėstis, mažėjant temperatūrai (mažiausias vandens tūris būna
kai temperatūra yra -4°C). Dėl to mūsų ledas
stiklinėje užims daugiau vietos nei vanduo, iš kurio jis susidarė. Jei buteliuką
su vandeniu padėtume į šaldiklį, jis tikriausiai suskils.
Taip įvyksta dėl to, kad vanduo, šaldamas į ledą, maždaug dešimtadaliu
išsiplečia. Nustebinkite vaiką papasakodami, kad dėl besiplečiančio visomis
kryptimis ledo spaudimo skyla netgi tvirtas akmuo ir sudraskomas plienas.
Nenuostabu, kad žiemomis taip dažnai sproginėja vandentiekio vamzdžiai, jei
juose užšąla vanduo.
Vanduo yra laidesnis šilumai nei oras ir būtent dėl to ledas tuščiame dubenėlyje
tirpsta lėčiau nei inde su vandeniu. Kailis nešildo, o atvirkščiai, trukdo
šilumai patekti iš aplinkos prie ledo. Todėl, kad vandentiekio vamzdžiai
netrūkinėtų per šalčius, juos reikia apšiltinti, kitaip tariant, apvynioti kuo
nors, pavyzdžiui, akmens ar stiklo vata.
Dar viena anomalija: ledo tankis yra mažesnis nei vandens. Dėl to ledas
neskęsta, o vanduo upėse neužšąla iki dugno. Jei vanduo šaldamas trauktųsi, kaip
ir beveik visos kitos medžiagos, tai vandenyje susidaręs ledas neplaukiotų
paviršiumi, o skęstų. Ir tuomet negalėtume užsiimti tais nuostabiais dalykais,
kuriuos darome kiekvieną žiemą.
Sūdytas ledas tirpsta greičiau dėl to, kad vandeninio druskos tirpalo užšalimo
temperatūra yra žemesnė nei gėlo vandens.
Įvairiaspalvis cukrus
Siūlome su vaikais atlikti dar vieną paprastą, bet įdomų eksperimentą, kuris
parodo vandens savybes.
Jums reikės: stiklinės, dviejų šaukštelių cukraus dešimčiai šaukštelių
geriamo vandens, maisto dažiklių, aliuminio folijos ir keleto lėkštelių (jų
kiekis – toks pats, kaip maisto dažiklių spalvų).
Stiklinėje su vandeniu gerai išmaišykite cukrų iki visiško ištirpimo. Į
kiekvieną lėkštelę įdėkite folijos ir užpilkite po du šaukštelius saldaus
tirpalo. Pridėkite dažiklių. Gerai išmaišykite. Po to lėkšteles palikite šiltoje
vietoje trims dienoms. Per tą laiką vanduo išgaruos, o jums liks spalvoto
cukraus kristalai. Juos galima susmulkinti ir sumaišyti – gausis įvairiaspalvis
cukrus.
Kas vyksta: vandens molekulės išgaruoja, kitaip tariant, pereina iš
skystos būsenos į dujinę, o cukraus molekulės, sumaišytos su dažikliu, lieka.
Bus tęsinys