Vegetarai

Vegetarai

Dėl vegetarizmo naudos organizmui
nesutaria net medikai. Aibė mokslinių tyrimų taip pat byloja prieštaringai. Dar
antikos filosofai svarstė, ar teisinga ir sveika yra valgyti mėsą. Šiuo metų
pasaulyje gyvena apie 10 proc. vegetarų. Tai kas gi
tas vegetarizmas – būdas išlikti sveikam ir jaunam ar dar vienas sveikatą
griaunantis kraštutinumas?

Kas yra vegetarai ir veganai

Vegetarai – žmonės, kurie nevartoja mėsos ir jos
produktų. Tą skatina įvairios priežastys: etiniai ar religiniai įsitikinimai,
meilė gyvūnams bei požiūris į sveiką mitybą. Lakto vegetarai nevalgo ne tik
mėsos, bet ir kiaušinių. Radikaliausia mėsos nevalgančiųjų grupė – veganai. Jie
atsisako visų gyvulinės kilmės produktų. Į veganų racioną neįeina mėsa, žuvis,
kiaušiniai, pienas ir jo produktai. Be to, veganai nenaudoja nieko, kas
pagaminta iš odos, kailio, gyvūnų kaulų. Veganai yra didžiausi kovotojai prieš
žiaurų elgesį su gyvūnais. Taigi, vegetarizmas yra mitybos ir požiūrio
reikalas, tuo metu veganizmas apima visą gyvenimo būdą.

Kuo vegetarizmas naudingas

• Neseniai paskelbtos
  Amerikos mokslininkų klinikinės studijos parodė, jos vegetarai gali pasigirti stipresniu
  imunitetu, rečiau serga širdies ligomis ir vėžiniais susirgimais.
• Vegetarai kur
  kas rečiau skundžiasi nutukimu, padidėjusiu cholesterolio kiekiu.        
• Statistiškai
  vegetarai gyvena septynerius metus ilgiau nei gyvūninės kilmės produktus
  besirenkantys žmonės.
• Mėsoje ir jos
  produktuose pesticidų kiekis yra kur kas didesnis nei vaisiuose ir
  daržovėse. Taip pat mėsoje randama augimo hormonų bei antibiotikų, kuriais
  šeriami gyvuliai. Paruoštuose produktuose (kumpyje, dešrelėse, rūkytoje
  dešroje) dažniausiai aptinkamas labai didelis kiekis cheminių skonio
  stipriklių, dažiklių ir kitų konservantų, kurie tikrai nepadeda išlikti sveikiems.
• Vegetaras su
  maistu gauna daug ląstelienos, kuri padeda pajusti sotumą, reguliuoja
  virškinimą, išvalo žarnyną.  

Kuo vegetarizmas žalingas

• Vegetarų
  atmintis silpsta net šešis kartus greičiau nei mėsėdžių. Tai siejama su tuo,
  kad vegetarai negauna pakankamai B grupės vitaminų.  
• Mėsos
  patiekaluose esanti geležis įsisavinama lengviau nei ta, kuri randama
  daržovėse. Jei vyrų organizmui paprastai geležies pakanka, tai moterų,
  sergančių mėnesinėmis, kūnui būtina geležies atsargas nuolat rūpestingai
  papildyti.
• Tiesa, kad
  tik atsisakius gyvulinės kilmės maisto, organizmo imuninė sistema sustiprėja,
  jaučiamas jėgų antplūdis. Taip yra dėl to, kad organizmas pailsi nuo gyvulinės
  kilmės riebalų, išsivalo jų perteklius. Tačiau ilgainiui atsiranda jų trūkumas
  ir imunitetas vėl nusilpsta, imamas jausti mieguistumas, nuovargis.
• Antioksidacinėmis
  savybėmis pasižyminti linolio rūgštis randama tik mėsoje ir pieno
  produktuose.
• Vegetarai su
  maistu negauna vitamino B12. Jis būtinas gerai nervų sistemos veiklai. Odos
  sveikatai palaikyti. Nėščiosios ir žindyvės šio vitamino turėtų gauti net iki 4
  kartų daugiau.
• Veganams
  trūksta vitamino D, būtino kaulų stiprumui, bei antioksidacinėmis savybėmis
  pasižyminčio vitamino A.
• Užkietėję
  vegetarai vyrai gali sulaukti potencijos problemų, nes jų racione trūksta
  cinko, būtino vyriškumui palaikyti.

Etinės mėsos atsisakymo priežastys

Dažnai mėsos
atsisakymą lydi ne tik noras suliesėti ir gyventi sveikiau, tačiau ir etinės
priežastys. Idėjinius vegetarus ir veganus nuo mėsos atbaido faktai apie žiaurų
elgesį su gyvūnais.

•  Kai kuriose fermose
  gyvūnai maistui auginami tokiais žiauriais būdais, kad juos ištinka depresija. Karvės
  prišeriamos hormonais, kad duotų daugiau pieno. Dėl to jų tešmuo išpampsta, jos
  kenčia nežmoniškus skausmus. Pasitaiko atvejų, kai karvė negyvai užsitranko
  galva į sieną, kad tik pasibaigtų skausmingas jos gyvenimas.
• Kai pieną
  duodanti karvė apsiveršiuoja, mažos telyčaitės nužudomos iš karto arba
  auginamos, kad taptų kitomis pieną duodančiomis karvėmis. Mėsiniai veršiukai
  įkalinami ankštuose narvuose keliems mėnesiams, kur auginami, kad vėliau būtų
  paskersti.
• Daugelio
  gyvūnų, kuriuos valgome, vidaus organai ir nervų sistema yra labai panaši į
  žmogaus. Visi gyvūnai jaučia meilę, prisirišimą, baimę, skausmą tiek fizine,
  tiek emocine prasme.

Ką valgyti, jei norite išbandyti vegetarizmą

Vaisiai ir daržovės sudaro vegetariškos mitybos
pagrindą.  Sotumo
suteiks krakmolingos daržovės: bulvės, morkos, žiediniai kopūstai, burokėliai,
moliūgai. Tai sotus ir gerai virškinamas maistas. Jas galima ne
tik virti bei trošknti, tačiau ir kepti aliejuje, apvoliojus miltuose ar
džiuvėseliuose. Kaip garnyrą ar pagardą prie krakmolo turtingų daržovių galite
rinktis nekrakmolingas daržoves: agurkus, pomidorus, paprikas, ridikėlius,
svogūnus ir česnakus. Daržovių labai (burokėlių, salierų, ropių) – puikus
pagrindas salotoms ar sriuboms. Ankštinės daržovės (pupėlės, pupos, žirniai) ne
tik sočios, tačiau ir turi daugumą vitaminų bei mikroelementų, kurių gausu ir
mėsoje.

Grūdiniai
produktai: ryžiai, grikiai, avižinės, ruginės, kvietinės kruopos ir kepiniai iš
šių grūdų yra puikiausias energijos šaltinis visai dienai. Svarbu žinoti, kad
nešlifuotų ryžių luobelėje yra B grupės vitaminų, kurių paprastai pritrūksta
vegetarų mityboje. Riešutai iš dalies gali pakeisti mėsą. Juose gausu vitaminų,
mikroelementų, ląstelienos. 

Kiaušinius
ir pieną valgo ne visi vegetarai. Tačiau pradedantiems rekomenduojama jų
neatsisakyti, nepulti prie kraštutinumų ir mitybos principus keisti palengva.
Svarbiausia žinoti, jog perlenkta lazda lūžta. Taigi, venkite radikalių mitybos
pasirinkimų, tačiau maitinkitės sveikai ir skaniai.