13 metų paaugliui sėkmingai atliktas kraujodaros kamieninių ląstelių persodinimas – sudėtinga ir gyvybei pavojinga procedūra, pradėta naudoti ne tik gydant kraujo vėžį, bet ir kitas vėžio formas bei ligas, kurios neišgydomos kitais būdais.
Pasak, VU vaikų ligoninės Onkohematologijos centro vadovės doc. dr. Linos Ragelienės,- mūsų ligoninė – pirmoji sveikatos priežiūros įstaiga Baltijos šalyse, kurioje 2002 m. buvo įkurtas kaulų čiulpų transplantacijos poskyris vaikams. Anksčiau reikėdavo siųsti vaikus kaulų čiulpų persodinimui į užsienį.
2002 m. vasario 12 d. atlikta pirmoji Lietuvoje kaulų čiulpų transplantacija vaikui. Per 6 metus atlikta 60 kaulų čiulpų transplantacijų vaikams, kurių rezultatai nesiskiria nuo kitų Europos centrų rezultatų.
Donoro paieška vykdoma Negiminingų donorų registro pagalba – tai brangi ir ilgai trunkanti procedūra,- sako gyd. vaikų hematologė Ramunė Pasaulienė. Geriausia, jeigu ligonis turi donoru būti tinkantį brolį arba seserį, jeigu neturi, ieškoma negiminingo donoro, iš pradžių Lietuvos negiminingų donorų registre, o jeigu jame nerandama, tada pradedama paieška per Pasaulio negiminingų donorų registrų tinklą. Šiuo metu jame užregistruota jau 11 milijonų donorų.
„Nežiūrint to, kad duoti kaulų čiulpus visai nekenkia donoro sveikatai, Lietuvoje donorų turime labai nedaug, nors didžiausia galimybė rasti tinkamą donorą būtų būtent Lietuvoje”, teigia doc. dr. Lina Ragelienė.
VU vaikų ligoninės Onkohematologijos centre gydomam berniukui tinkami kaulų čiulpai buvo gauti iš Vokietijos.
Donoro paieška ir tinkamų ląstelių pargabenimas kainavo 94,5 tūkst. Lt , kuriuos apmokėjo Valstybinė ligonių kasa. Ląstelių donorai visame pasaulyje yra tik savanoriai ir nei vienam iš jų nėra atlyginama.
„Po atliktos kaulų čiulpų transplantacijos laukia ilgas gydymas, kurio metu berniukui reikės daug kartų perpilti kraują ir tam, šiuo metu, labai reikalingi kraujo donorai”, – sako gyd. vaikų hematologė Ramunė Pasaulienė.