Medikai tvirtina, jog neteisūs tie, kurie mano, jog reikia visiškai
atsisakyti riebalų bei mėsos produktų. Nenorintieji valgyti kiaulienos,
jautienos ar kitokio gyvulio mėsos, gali rinktis paukštieną, kuri
maistingosiomis savybėmis kur kas pranašesnė už gyvulieną.
Vištiena – geriausias visaverčių baltymų šaltinis. Pavyzdžiui, 100 g kiaulienos
yra 10-15 proc., o vištienoje – 20-23 proc. baltymų. Ši mėsa mažiau kaloringa ir
mažiau riebi. Ypač vertingos vištų krūtinėlės, jose yra net 92 proc. visaverčių
(raumeninių) baltymų ir tik 8 proc. jungiamojo audinio baltymų.
Vištos raumenyse labai daug azotinių medžiagų, dėl kurių vištienos sultiniai
būna tokie aromatingi. Vištienoje yra gerai subalansuotų, žmogaus organizmui
būtinų ir nepakeičiamų aminorūgščių, kurios padeda žmogui jaustis sveikam,
sočiam ir energingam. Na, o gausios polinesočiosios riebalų rūgštys mažina
cholesterolio kiekį kraujyje.
Kai kurių vitaminų bei mineralinių medžiagų (fosforo, geležies) vištienoje yra
net 3 kartus daugiau nei kitos rūšies mėsoje. Vištų kepenėlėse randama nemažai
vitaminų A, B1, B2, B6, folio rūgšties. Vištų skrandžiuose, krūtinėlėse daugiau
randama baltymų, šlaunelėse ir sparneliuose – sočiųjų riebalų rūgščių, o
blauzdelėse – nesočiųjų. Vištų kakliukai pasižymi cinko gausa, o skrandžiuose,
šlaunelėse bei sparneliuose yra daug magnio.
Svarbu:
* Vištiena – greitai gendantis produktas, todėl norėdami išvengti apsinuodijimo,
salmoneliozės ir kitų ligų, reikia tinkamai ją laikyti ir termiškai apdoroti.
Šviežią vištieną šaldymo kameroje galima laikyti 1-2 paras.
* Nupirktą šaldytą vištieną į šaldiklį dėkite tik tuo atveju, jei ji dar nė kiek
neatšilo. Pakartotinai užšaldyta mėsa praranda maistingąsias savybes.
* Išdarinėję žalią vištą, būtinai turite kruopščiai nusiplauti rankas bei
nuplauti visą darbo paviršių. Ant neplautos lentelės nepjaustykite daržovių ar
kitų produktų, kurių termiškai neapdorosite.