Sveiki dantys – gražūs dantys. Kiekvienas apie tokius svajoja, tačiau ne visada žino, kaip juos prižiūrėti, kad ta svajonė taptų realybe. Todėl šiame numeryje „Sveikas žmogus“ pasakoja apie tinkamą dantų priežiūrą, o savo patarimais dalinasi klinikos „Neodenta“ gydytoja odontologė Eglė KUNČIENĖ.
Kenksmingos bakterijos
Dantų ligas kelia bakterijos, gyvenančios burnos ertmėje esančiose apnašose. Šios bakterijos minta angliavandeniais, todėl valgant daug jų turintį maistą, iškyla didesnė grėsmė dantų sveikatai. Toks maistas – tai cukrus, vaisiai, duona, makaronai, bulvės, taip pat įvairūs užkandžiai. Iš šio maisto gauti angliavandeniai virsta rūgštimis, ardančiomis dantų emalį ir „gremžiančiomis“ skylutes. Gamta, žinoma, pasirūpino natūralia apsauga ir valomąją dantų priemone – seilėmis, kurios išvalo maisto likučius ir neutralizuoja rūgštį. Laikantis burnos higienos bei valgant sveiką ir subalansuotą maistą, jų poveikio užtenka, tačiau, nesirūpinant dantimis tinkamai, rūgščių gaminasi daugiau, burnoje sumažėja rūgštingumo laipsnis (pH) ir dantyse esantis kalcis ir fosfatas tampa tirpesnis. Taip yra todėl, kad būtent jie imasi papildomo „rūgčių tirpdymo“.
Dažniausiai burnos rūgštingumas atsinaujina per valandą, todėl, jeigu žmogus nuolat ką nors kramto, geria įvairius gėrimus (išskyrus vandenį), rūgštys gaminasi nuolat. Todėl, kaip jau aišku, svarbiausias veiksnys, siekiant išlaikyti dantis apsaugotus nuo rūgščių, o tai reiškia – sveikus ir gražius, yra tinkama burnos priežiūra bei taisyklinga mityba.
Svarbiausia – valymas
Nuo mažens visi žino, jog svarbiausia burnos higienos dalis – dantų valymas du kartus per dieną: ryte po ar prieš pusryčius ir vakare prieš einant miegoti. Tačiau, nors dauguma taip ir elgiasi, dažnai nesilaikoma paprasčiausių valymo taisyklių, todėl valymo nauda itin sumažėja.
Pirmiausia, ką turi turėti kiekvienas žmogus – tai dantų šepetėlis. Jie skiriasi galvutės dydžiu, forma, šerelių ilgiu ir storiu, kaklelio palinkimo kampu, kietumu (labai minkšti, minkšti, vidutinio kietumo, kieti ir labai kieti). Labai minkšti ir minkšti skirti vaikams ar sergantiesiems dantenų uždegimu, stomatitu. Minkšti ir vidutinio kietumo skirti paaugliams ir suaugusiesiems. Vidutinio kietumo ir kietais šepetėliais valomi protezai. Šepetėlių šerelių formos taip pat gali būti įvairios: lygūs V raidės pavidalu, dantyti, galvutės gale šereliai gali būti ilgesni, kad būtų galima lengviau pasiekti sunkiai prieinamas vietas.
Nors daugeliui dar neįprasta juos naudoti, tačiau tyrimai rodo, kad mechaniniai šepetėliai apnašas nuvalomo geriau negu rankiniai.
Šepetėlį nauju keisti reikia kas du-tris mėnesius, taip pat persirgus infekcinėmis ligomis.
Kitas svarbus veiksnys – pats valymo procesas. Jis turėtų trukti ne mažiai nei dvi tris minutės. Valyti reikia atidžiai, vien horizontalių judesnių neužtenka, o po valymo šepetėlis turi būti kruopščiai išplautas po tekančia vandens srove.
Ar dantys tikrai švarūs, galima įvertinti vaistinėse parduodamomis specialiomis tabletėmis. Išsivalius dantis, tabletę reikia čiulpti pusę minutės – blogai išvalytos dantų vietos nusidažys.
Kokią dantų pastą naudoti, kiekvienas renkasi individualiai. Jos gali būti higieninės ir gydomosios-profilaktinės. Higieninės pastos neturi veikliųjų gydomųjų medžiagų, tačiau gerai išvalo, būna malonaus skonio.
Gydomosiose-profilaktinėse pastose, be pagrindinių sudedamųjų dalių, yra ir veikliųjų medžiagų. Jos turi fluoro, antibakterinių, uždegimą slopinančių medžiagų. Šios pastos mažina dantų jautrumą, slopina akmenų susidarymą, balina dantis.
Nors dantų pastų reklamose rodoma kitaip, iš tiesų pastos užtenka vos žirnio dydžio kiekio, o mažiems vaikams – jų mažojo piršto nagelio dydžio kiekio.
Papildomos priemonės
Kad dantų valymas būtų dar veiksmingesnis, o burnos higiena – visavertė, siūloma naudoti ir papildomas priemones.
Liežuvio valikliai. Sergant kai kuriomis sisteminėmis ligomis (pvz., virškinamojo trakto), ant liežuvio dažniausiai kaupiasi apnašos, kurias nuvalyti būtina. Tam puikiai pasitarnauja liežuvio valikliai.
Dantų siūlai. Maisto likučiai ir apnašos labai „mėgsta“ kauptis tarpdančiuose, tad jiems išvalyti reikia higieninio siūlo. Šie siūlai būna vaškuoti ir nevaškuoti, įvairaus storio, impregnuoti fluoru. Vaškuoti paprastai tvirtesni, gerai tinka, jei tarpdančiai maži. Nevaškuoti siūlai valant tarpdančius šerpetojasi ir sudaro didelį valomąjį paviršių, tačiau jie dažnai nutrūksta. Siauriems tarpdančiams valyti siūlomi ir tamprūs siūlai, kurie ištempus plonėja.
Dantų skysčiai. Burnos skalavimo skysčių būna gydomųjų ir kosmetinių. Kosmetiniai laikinai mažina bakterijų kaupimąsi bei padeda pašalinti apnašas nuo dantų ir iš tarpdančių. Į gydomųjų-profilaktinių skysčių sudėtį įeina antibakterinių ir uždegimą slopinančių medžiagų. Jie rekomenduotini sergantiesiems dantenų uždegimu (gingivitu), lėtiniu periodontitu arba nešiojantiems kabes.
Kosmetinį skalavimo skystį naudojant prieš dantų valymą, šepetėliu lengviau nuvalomos apnašos, po valymo – lengviau pašalinami maisto likučiai, pagerėja burnos kvapas.
Gydomuosius skysčius geriau naudoti išvalius dantis, nes veikliosios medžiagos būna veiksmingesnės.
Vis dėlto net ir pati geriausia burnos higiena negali užtikrinti šimtaprocentinės švaros, dantų sveikatos bei baltumo. Todėl patariama du kartus per metus apsilankyti pas odontologą, jis ne tik pastebės ir laiku užkirs kelią dantų ligoms bei skylutėms, bet ir atliks profesionalią burnos higieną. Jos metu naudojant ultragarsinius skalerius nuvalomi dantų akmenys, sodos srove išvalomi visi dantų paviršiai ir minkštosios apnašos. Pastomis, turinčiomis fluoro, nupoliruojami dantų paviršiai. Taip dantys atgauna savo baltumą, atrodo ir yra sveikesni, o šypsena spindi ryškiau.