+1
-0
+1
Žuvis

ŽUVIS

Tikriausiai visi žinome, kad žuvyje gausu mineralinių
medžiagų ir tai vienas iš pagrindinių maisto produktų turintis daug baltymų.
Žuvis savo vitaminais pralenkia mėsą, joje gausu vitaminų A, B, D, C, PP, E. Ir
žinoma, svarbiausia priežastis, kodėl mūsų maisto racione privalo būti žuvis –
omega-3 esančios rūgštys.

Yra dvi žuvų rūšys: riebiosios ir neriebiosios. Šios
rūšys tarpusavyje skiriasi tuo, kad žuvys riebalus kaupia ne tik kepenyse, bet
ir kitose kūno vietose. Žuvyje gali būti nu 0,2 iki 25 procentų riebalų. Žuvis
neturi daug cholesterolio ir turi daug omega-3 riebalų rūgščių. Šias rūgštis
gamina dumbliai, kuriais misdamos žuvys kaupia savo riebaliniame audinyje.
Norint gauti daugiau omega-3 riebalų, reikėtų rinktis riebiąsias žuvis: lašiša,
skumbrė, tunas, upėtakis, sardinė, silkė, kardžuvė, ungurys. Neriebiosioms
priskiriamos šios: otas, menkė, jūros ešerys, karšis.

Omega-3
riebalų rūgštys

Moksliškai įrodyta, jog žmonės valgydami žuvies
produktus, kuriuose daug omega-3 riebalų rūgščių, išvengia trombų susidarymo
kraujagyslėse. Kraujas tampa skystesnis, todėl lengvėja širdies darbas,
susinormalizuoja kraujospūdis. Valgydami žuvį sumažinsite cholesterolio kiekį
kraujyje. Šios rūgštys dar veikia kaip uždegimo slopintojo, tai reiškia, kad
valgydami žuvį išvengsite įvairių organizmo uždegimų. Omega-3 mažina sąnarių
skausmus, daro juos elastingesnius. Verta žinoti, kad šių riebalų rūgščių
žmogaus organizmas negamina, todėl jų galime gauti tik su maistu.

Vitaminai
esantys žuvyje

Didelį kalcio kiekį galima gauti per žuvies kaulus.
Sakysite, kad jie nevalgomi? Smulkių ar konservuotų žuvų kaulai yra gana
minkšti, lengvai sukramtomi ir virškinami. Taip pat žuvyje gausu geležies,
fosforo, kalio, vario, seleno, o jūrinėse žuvyse – jodo. Jei esate iš tų
žmonių, kuriems reikia reguliuoti druskos kiekį maiste, pietums rinkitės žuvį,
nes joje mažai natrio, o ir druskos pagardinimui reikia nedaug.

Žuvyje esantis vitaminas A reikalingas regėjimui gerinti,
gražiai odai ir plaukams. Vitaminas D padeda augti kaulams ir palaikyti
normalią jų struktūrą. Žuvyje esantis vitaminas B reikalingas normaliai nervų
sistemos veiklai palaikyti

Žuvies norma
žmogui

Žuvis neturėtų būti valgoma kiekvieną diena, tačiau
rekomenduojama jos valgyti bent du kartus per savaitę. Galima paįvairinti ir
rinktis riebią ir neriebią žuvį maisto ruošimui.

Norėdami gauti omega-3 riebalų rūgščių ir nepadauginti
riebaluose galinčių būti ištirpusių nuodingųjų medžiagų kiekio, nėščioms,
maitinančioms krūtimi ar ketinančioms pastoti moterims rekomenduojama suvalgyti
iki dviejų porcijų riebiosios žuvies per savaitę. Vaikams, vyrams,
nesilaukiančioms moterims patariama suvalgyti 1–4 porcijas riebiosios žuvies
per savaitę (viena porcija apie 140 g žuvies). Valgyti kardžuvę moterims, kurios
ketina pastoti, yra nėščios ar maitina krūtimi bei vaikams nerekomenduojama.
Visiems kitiems – iki 200 g šios žuvies per savaitę. 
                      Jei ruošiama žuvis
auginta neužterštuose vandenyse ir priklauso neriebių žuvų rūšiai, jos galima
valgyti daugiau nei kelis kartus per savaitę.

Patarimai
gaminant

·        
Jei nusipirkote
užšaldytą žuvį, tirpinkite ją kambario temperatūroje 8-24 valandas.

·        
Gamindami žuvį,
nenaudokite daug riebalų, geriau ją virkite ar kepkite ant grotelių. Žuvis turi
sugeriamąsias savybes ir riebalai sunksis iš žuvies mėsos.

·        
Jei norite tirpinti
žuvį vandenyje, rinkitės ne karštesnį vandenį nei 20 laipsnių temperatūros.

·        
Tirpindami žuvį
vandenyje, įberkite žiupsnelį druskos. 7-10 g druskos vienam litrui vandens.

·        
Kepimui labiausiai
tinka sultinga žuvis, tokia kaip menkė, sardinė, ungurys.

·        
Kepant žuvį,
nebijokite jos perkepti, nes joje gali užsilikti mikroorganizmai, kurie sukels
žarnyno ligas.

·        
Ruošiant žuvies
patiekalą, į kurį įeina ir kiti maisto produktai tokie kaip daržovės, jiems
naudokite atskiras pjaustymo lenteles.

·        
Skaninat žuvį
rinkitės tik kelis prieskonius, taip jie pašalina nereikalingus kvapus.

·        
Labiausiai tinka
šie prieskoniai: juodieji ir baltieji pipirai, saldžioji paprika, bazilikai,
kalendra, čiobreliai, petražolės, mišiniai su citrina.

·        
Virimui rinkitės
žuvį, kurios mėsa kietesnė. Tinka tunas, kuprė, šamas, keta.

Žuvies
neigiamos savybės

Žuvis ne tik pasižymi puikiomis savybėmis, bet turi ir
keletą trūkumų. Grėsmė yra tokia, kad žuvys, gyvenančios užterštuose
(sunkiaisiais metalais, pramoniniais teršalais, pesticidais) vandenyse, pačios
prikaupia nuodingųjų medžiagų. Jei tokią žuvį mes suvalgome, kenksmingos
medžiagos kaupiasi ir mūsų organizme. Todėl vertėtų nepamiršti, kad prieš
ruošiant žuvį reikėtų pasidomėti, kur ji buvo sugauta ir kokį polinkį kaupti
nuodingąsias medžiagas ji turi.

Teigiama, jkad daugiausia nuodingųjų medžiagų prikaupia
didelės, ilgai gyvenančios, mažesnėmis žuvelėmis mintančios žuvys, tokios kaip
rykliai ar kardžuvės (jų galima rasti mūsų prekybos centruose). Šios žuvys
linkusios kaupti metilo gyvsidabrį. Tai medžiaga, kuri gali sutrikdyti motinos
įsčiose esančio vaisiaus bei kūdikio nervų sistemos vystymąsi. Taip pat manoma,
kad nuodingosios medžiagos (pavyzdžiui, kancerogenas dioksinas) kaupiamos
riebaliniame audinyje, kurio daugiau turi riebiosios žuvys.

Todėl prieš pirkdami ir gamindami žuvies patiekalus,
įsitikinkite, kad žuvis nebus kenksminga jūsų organizmui.