Indometacin Actavis

1. VAISTO PAVADINIMAS

Indometacin Actavis 25 mg plėvele dengtos tabletės

2. VEIKLIOJI MEDŽIAGA IR JOS KIEKIS

1 tabletėje yra 25 mg indometacino.

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

25 mg plėvele dengtos tabletės.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1. Terapinės indikacijos

Sąnarių ir minkštųjų audinių uždegimo sukeltos ligos: reumatoidinis artritas, osteoartritas, ankilozinis spondilitas (šioms ligoms gydyti indometacinas yra pirmiausia vartotinas vaistas), jaunatvinis artritas, psoriazinis artritas, Reiterio liga, reumatinės komplikacijos, sergant Pedžeto liga, ūminis podagrinis ir pseudopodagrinis artritas, miozitas.

Nereumatinis uždegimas, kurio metu atsiranda skausmas: neuralgija, neuritas, lumboišialgija, trauma, bursitas, kapsulitas, sinovitas, tendinitas arba tendosinovitas.

Be to, indometacinas vartojamas migrenos priepuoliams gydyti ir jų profilaktikai bei sergant perikarditu.

4.2. Dozavimas ir vartojimo būdas

Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti, vartojant mažiausią veiksmingą vaisto dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.4 skyrių).

Preparatas geriamas valgant arba tuojau po valgio, užsigeriant stikline vandens (250 ml).

Dozės suaugusiems žmonėms
Sergant sąnarių uždegimo sukeltomis ligomis (reumatoidiniu artritu, ankiloziniu spondilartritu ir kt.)
Gydymo pradžioje reikia gerti po 1–2 tabletes (25–50 mg) 2–4 kartus per dieną. Jeigu ligonis preparatą gerai toleruoja, prireikus dozę galima didinti 1–2 tabletėmis per savaitę iki tokios dozės, kuri sukelia norimą terapinį poveikį, arba iki 200 mg maksimalios paros dozės. Pasireiškus terapiniam poveikiui, dozė mažinama iki ligoniui minimalios efektyvios dozės.

Pastaba. Reumatoidiniam artritui paūmėjus, indometacino dozę galima padidinti 1–2 tabletėmis (25–50 mg) per dieną, jeigu pacientas preparatą gerai toleruoja. Jeigu skausmas pasireiškia naktį, jam numalšinti vakarinę vaisto dozę galima padidinti ir gerti po 100 mg. Dar didesnės vakarinės dozės nesukelia papildomo terapinio poveikio, jos tik didina šalutinio poveikio pavojų. Mažesnė kaip 75 mg indometacino dozė ūminės uždegimo stadijos metu yra neefektyvi. Didesnė kaip 150–200 mg dozė nedidina terapinio poveikio, tačiau didina šalutinio poveikio pavojų.

Osteoartrozė
Reikia gerti 3–4 tabletes (75–100 mg) per parą, padalijus į 2–3 dalis. Pasireiškus terapiniam poveikiui, dozė mažinama iki ligoniui minimalios efektyvios dozės.

Podagros krizė
Pradžioje reikia gerti 4 tabletes (100 mg), po to 3 kartus per parą po 2 tabletes (50 mg) tol, kol sumažėja skausmas. Kai atsiranda terapinis poveikis, dozė mažinama iki ligoniui minimalios efektyvios dozės ir palaipsniui mažinant dozę gydymas nutraukiamas.

Dozavimas vaikams
Duodama gerti 1,5–2,5 mg/kg kūno svorio per parą. Ši dozė padalijama į 2–3 dalis. Ją galima didinti, bet per parą vartoti daugiau kaip 4 mg/kg kūno svorio draudžiama. Atsiradus terapiniam poveikiui, dozė mažinama iki minimalios efektyvios dozės.

4.3. Kontraindikacijos

Indometacino negalima vartoti, jei yra padidėjęs jautrumas preparatui, sunkios alergijos simptomų, pavyzdžiui, Kvinkės edema ir kt., kadangi gali pasireikšti kryžminė alerginė reakcija, jei pacientas serga skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, eroziniu ar hemoraginiu gastritu, opiniu ir hemoraginiu kolitu, Krono liga, atopine bronchine astma (ypač jei ją sukėlė aspirinas ar kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), sunkiu širdies nepakankamumu ar kitomis sunkiomis širdies ligomis, sunkiu ūminiu ar lėtiniu kepenų ar inkstų nepakankamumu, jei ligonis reguliariai vartoja antikoaguliantų, serga hemofilija ar kitomis ligomis, kurios sukelia kraujo krešėjimo sutrikimą, psichikos sutrikimu, parkinsonizmu.

4.4. Specialieji perspėjimai ir atsargumo priemonės

Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti, vartojant mažiausią veiksmingą vaisto dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.2 skyrių ir žemiau aprašytą pavojų virškinimo traktui bei širdies ir kraujagyslių sistemai).

Poveikis širdies kraujagyslėms bei galvos smegenų kraujagyslėms
Pacientus, kuriems jau buvo padidėjęs kraujospūdis ir (arba) pasireiškę lengvi ar vidutinio sunkumo širdies nepakankamumo reiškiniai, gydymosi NVNU metu, reikia konsultuoti ir tinkamai stebėti dėl galimo skysčių susilaikymo ir edemos, susijusios su NVNU vartojimu.

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad kai kurių NVNU vartojimas (ypač didelėmis dozėmis ilgą laiką) gali būti susijęs su nedideliu arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) rizikos padidėjimu. Duomenų, paneigiančių tokį indometacino keliamą pavojų, nepakanka.

Pacientus, kuriems yra negydytas padidėjęs kraujospūdis, stazinis širdies nepakankamumas, nustatyta išeminė širdies liga, periferinių arterijų liga ir (arba) galvos smegenų kraujagyslių liga, indometacinu galima gydyti tik kruopščiai apsvarsčius. Panašiai apsvarstyti reikia prieš pradedant taikyti ilgalaikį gydymą pacientams, kurie turi širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, padidėjusį kraujospūdį, hiperlipidemiją, serga cukriniu diabetu, rūko.

Kadangi galima kryžminė alergija, prieš preparato paskyrimą reikia sužinoti, ar pacientui nebuvo alergijos aspirinui ar kitiems nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo.
Vaikams indometacinas skiriamas itin atsargiai ir tik tuo atveju, jeigu būtinai reikia.
Pagyvenusiems žmonėms yra didesnė rizika pasireikšti nepageidaujamai reakcijai, todėl jų gydymą pradėti palaipsniui, skiriant dozes ir atidžiai stebint.
Atsargumas taip pat būtinas, jei vaisto skiriama pacientams, gydomiems antikoaguliantais, aspirinu, rusmenės glikozidais, kalį organizme sulaikančiais diuretikais, insulinu ir geriamaisiais preparatais nuo diabeto, cefalosporinu, ličio preparatais, metotreksatu, triamterenu, valurono rūgštimi ir t. t. (žr. „Sąveika su kitais vaistais ir kitokia sąveika“).
Atsargumas būtinas, skiriant indometacino ligoniams, kartu sergantiems kraujo, širdies ir plaučių ligomis (arba linkusiems jomis sirgti), pepsine opa ir kitomis virškinimo trakto ligomis, kepenų arba inkstų nepakankamumu arba jei yra polinkis į inkstų patologiją, stomatitu.
Ilgiau vartojant preparato, gali pakisti kai kurių laboratorinių tyrimų rezultatai: padidėti arba sumažėti gliukozės koncentracija kraujyje.

4.5. Sąveika su kitais vaistais ir kitokia sąveika

Indometacino vartojant kartu su:
acetaminofenu, didėja inkstų pažeidimo pavojus;
alkoholiu, gliukokortikosteroidais, kortikotropinu (vartojant ilgai) ir kalio preparatais, padidėja šalutinio poveikio virškinimo traktui (taip pat hemoragijos ir išopėjimo) pavojus;
antikoaguliantais, tarp jų heparinu, taip pat trombolitikais, pavyzdžiui, streptokinaze, urokinaze ir kt., padidėja išopėjimo ir kraujavimo virškinimo trakte rizika;
geriamaisiais vaistais nuo diabeto ir insulinu, didėja jų cukraus kiekį kraujyje mažinantis poveikis, kadangi slopinama prostaglandinų, tiesiogiai dalyvaujančių gliukozės metabolizme, sintezė, taip pat todėl, kad indometacinas nutraukia vaistų nuo diabeto susijungimą su plazmos baltymais;
hipotenziniais vaistais, mažėja pastarųjų preparatų kraujospūdį mažinantis poveikis;
diuretikais (ypač tremterenu), didėja nefrotoksinio poveikio rizika, vartojant kartu su kalį organizme sulaikančiais diuretikais – hiperkalemijos pavojus;
aspirinu ir kitais salicilatais, didėja visokio galimo šalutinio poveikio atsiradimo pavojus;
cefamandoliu, cefoperazonu, valproine rūgštimi ir kt., padidėja hipoprotrombinemijos, trombocitų agregacijos slopinimo ir kraujavimo didėjimo rizika;
kitais nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, didėja šalutinio poveikio tikimybė;
kolchicinu, didėja skrandžio ir žarnyno pokyčių rizika;
aukso preparatais arba nefrotoksinį poveikį darančiais medikamentais, didėja nefrotoksinis visų preparatų poveikis;
širdį veikiančiais glikozidais, didėja digoksino koncentracija kraujo serume ir intoksikacijos pasireiškimo pavojus;
ličio druskomis, didėja pastarųjų preparatų koncentracija kraujo plazmoje ir toksiškumas, todėl reikia mažinti jų dozę;
metotreksatu, didėja jo koncentracija kraujo plazmoje, toksiškumas ir agranulocitozės atsiradimo pavojus;
antacidiniais vaistais, didėja indometacino koncentracija kraujo plazmoje.

4.6. Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Vaisto skirti nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims negalima, kadangi gali pasireikšti šalutinis poveikis vaisiui ir naujagimiui.

4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti ir dirbti su technika

Šio vaisto reikėtų atsargiai skirti vairuotojams ir operatoriams, kadangi jis gali sutrikdyti refleksų ir motorinių reakcijų greitį.

4.8. Nepageidaujamas poveikis

Ligoniai preparatą paprastai gerai toleruoja, gydymo pradžioje šalutinis poveikis pasireiškia retai.

Širdies sutrikimai ir kraujagyslių sutrikimai
Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad kai kurių NVNU vartojimas (ypač didelėmis dozėmis ilgą laiką) gali būti susijęs su arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) nedideliu rizikos padidėjimu (žr. 4.4 skyrių).
Pastebėta, kad vartojant NVNU gali pasireikšti edema, padidėjęs kraujospūdis ir širdies nepakankamumas.

Virškinimo trakto sutrikimai
Gali pasireikšti disfagija, ezofagitas, gastritas, gastroenteritas, kraujavimas iš skrandžio ir žarnyno.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Gali atsirasti alerginis arba eksudacinis dermatitas, Stivenso ir Džonsono sindromas ir t. t.

Nervų sistemos sutrikimai
Gali atsirasti galvos skausmai, svaigimas, greitas nuovargis, mieguistumas, neryškus matymas, dėmesio koncentravimo sutrikimas, dizartrija, haliucinacijos, periferinė neuropatija, sinkopė ir t. t.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Šlapimo ir lyties takų sudirginimas arba uždegimas, kristalurija, inkstų funkcijos sutrikimas.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Anemija, kraujo krešėjimo sutrikimas, leukopenija.

Kiti sutrikimai
Gali pasireikšti angitas, karščiavimas, alerginė sloga.
Retai, bet gali prasidėti hepatitas, limfadenopatija, konjunktyvitas, regos sutrikimas (fotosensibilizacija ir kt.), stomatitas, pankreatitas, hiperkalemija, poliurija.

4.9. Perdozavimas

Vaisto perdozavus, gali atsirasti virškinimo trakto, inkstų ir centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomų arba jų gali nebūti. Kartais atsiranda stiprių skrandžio skausmų, pykinimas, vėmimas, kraujavimas virškinimo trakte, ūminis inkstų nepakankamumas, konvulsijos ir koma. Gali atsirasti hipoprotrombinemijos, hemolizinės anemijos, padidėjusio jautrumo simptomų.
Perdozavimo gydymas
Pirmomis valandomis po perdozavimo reikia plauti skrandį ir sukelti vėmimą (jei nėra hemoragijos simptomų!), duoti gerti aktyvuotos anglies arba kitų absorbuojamųjų medžiagų. Kad pagreitėtų preparato eliminacija iš organizmo, reikia vartoti šarminamųjų medžiagų, kurios palengvina ir virškinimo trakto sutrikimo simptomus. Priklausomai nuo simptomų gerą terapinį poveikį sukelia ir gliukokortikoidai. Pasireiškus inkstų nepakankamumui, būtina hemodializė. Jei yra sunki hipotonija, reikia vartoti plazmos pakaitalų, prasidėjus traukuliams – diazepamo ar kitų benzodiazepinų grupės preparatų nuo traukulių, pasireiškus hipoprotrombinemijai – vitamino K. Didelę indometacino dozę išgėrusio ligonio būklę reikia stebėti kelias dienas, nes gali pasireikšti vėlyvesni virškinimo trakto pažeidimo simptomai: išopėjimas ir kraujavimas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1. Farmakodinaminės savybės

Nesteroidinis preparatas nuo uždegimo ir reumato. ATC kodas: M01AB01.

Indometacinas priskiriamas prie nesteroidinių vaistų nuo uždegimo grupės, be to, jis mažina skausmą ir temperatūrą. Preparato veikimo pagrindas – fermento ciklooksigenazės aktyvumo slopinimas ir eikozano (arachido) rūgšties metabolizmo sutrikdymas, kuris trukdo atsirasti prostaglandinų ir tromboksanų pirmtakams. Greičiausiai analgezinis poveikis pasireiškia dėl lokalios prostaglandinų ir kitų medžiagų, kurios didina skausmo receptoriaus jautrumą cheminiam dirgikliui, sintezės slopinimo. Antipiretinis preparato poveikis siejamas su jo tiesioginiu poveikiu hipotalamo termoreguliacijos centrui. Manoma, kad indometacinas jame slopina prostaglandinų sintezę. Uždegimą indometacinas slopina stipriau negu salicilatai, ibuprofenas ir pirazolono dariniai.

5.2. Farmakokinetinės savybės

Indometacinas gerai rezorbuojasi iš virškinimo trakto. Didžiausia koncentracija kraujo plazmoje būna praėjus 1–2 valandoms po išgėrimo. 90% preparato jungiasi su plazmos baltymais. Indometacinas metabolizuojamas kepenyse. Vidutinis plazmos pusinės eliminacijos periodas yra 4,5 valandos (2,6–11,2 valandos). Jo 60% eliminuojama pro inkstus metabolitų forma ir 10–20% – nepakitusio preparato. Su tulžimi pasišalina tik apie 1,55% vaisto dozės.

5.3. lkiklinikinių vaisto saugumo tyrimų duomenys

Kancerogeninis poveikis
Tyrimai, atlikti su pelėmis, kurioms 62–88 savaites buvo duodama ne daugiau kaip 1,5 mg/kg kūno svorio indometacino per dieną, ir su žiurkėmis, kurioms 73–110 savaičių buvo duodama ne daugiau kaip 1,5 mg/kg kūno svorio indometacino per dieną. Kancerogeninio vaisto poveikio nepastebėta.
Keliems indometacinu gydytiems ligoniams pasireiškė leukemija, tačiau tikslaus ryšio tarp vaisto vartojimo ir ligos atsiradimo nenustatyta.

Poveikis auglių atsiradimui
Tyrimais su žiurkėmis, kurios 81 savaitę buvo duodama mažiau kaip 1 mg/kg kūno svorio indometacino per dieną, nustatyta, kad auglių atsiradimo preparatas neskatina.

Mutageninis poveikis
Tyrimų in vivo ir in vitro metu nustatyta, kad indometacinas mutageninio poveikio nedaro.

Poveikis dauginimuisi
Ištyrus 2 pelių ir žiurkių kartų, kurioms buvo duodama ne daugiau kaip 0,5 mg/kg kūno svorio indometacino per dieną, dauginimosi funkciją, pokyčių nenustatyta.

Poveikis nėštumui
Ištyrus žiurkes ir peles, kurioms buvo duodama 4 mg/kg kūno svorio indometacino per dieną, nustatyta, kad sumažėjo vaisiaus svoris ir sutriko kaulėjimas. Gyvūnams, kuriems buvo duodamos didesnės dienos dozės (5–15 mg/kg kūno svorio), atsirado intoksikacijos simptomų, embrionui – įgimtų defektų, patelės krito.

Žindymo laikotarpis
Indometacinas išsiskiria su motinos pienu. Skiriant vaisto krūtimi maitinančioms moterims, būtina atidžiai nustatyti naudos motinai ir pavojaus vaikui santykį. Literatūroje yra duomenų, jog kai kuriems naujagimiams, kurių motinos vartojo indometacino po 200 mg per parą, prasidėjo traukuliai.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1. Pagalbinės medžiagos

Laktozės monohidratas,
Kviečių krakmolas,
Želatina,
Talkas,
Mikrokristalinė celiuliozė,
Magnio stearatas.
Koloidinis bevandenis silicio dioksidas.
Tabletės apvalkalas.

6.2. Nesuderinamumas

Nežinomas.

6.3. Tinkamumo laikas

5 metai.

6.4. Specialiosios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje negu 25°C temperatūroje, gamintojo pakuoteje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

6.5. Pakuotės medžiagos ir turinys

Pakuotė, kurioje yra 30 tablečių.