Akineton

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Akineton 2 mg tabletės

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Tabletėje yra 2 mg biperideno hidrochlorido.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. vaisto forma

Tabletės.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Parkinsono sindromas, ypač lydimas raumenų rigidiškumo ir tremoro.
Ekstrapiramidiniai požymiai (pvz., distonija, akatizija) ir neuroleptikų ar kitų vaistų sukeltas parkinsonizmas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Gydyti Akineton pradedama mažomis dozėmis. Vėliau, priklausomai nuo gydomojo poveikio ir šalutinių reiškinių, dozė po truputį didinama.
Pagyvenusius pacientus, ypač turinčius organinės smegenų ligos požymių, taip pat pacientus su polinkiu traukuliams, gydyti Akineton reikia atsargiai.

Parkinsono sindromas

Jeigu gydytojas nepaskyrė vaisto kitaip, dažniausiai gydyti Akineton pradedama mažomis dozėmis, kurios vėliau po truputį didinamos, kol nustatoma veiksminga dozė. Nustačius optimalią dozę, pacientą galima toliau gydyti ilgo veikimo Akineton tabletėmis.
Suaugusiesiems įprasta pradinė dozė yra pusė Akineton tabletės (1 mg) 2 kartus per dieną. Šią dozę galima didinti iki 2 mg (1 tabletė) per dieną. Palaikomoji dozė yra nuo 3 iki 16 mg per dieną (t.y. nuo pusės iki 2 tablečių 3 arba 4 karus per dieną). Didžiausia paros dozė yra 16 mg (8 tabletės). Paros dozę reikia padalyti į kelias dalis.

Vaistų sukelti ekstrapiramidiniai sutrikimai

Priklausomai nuo simptomų intensyvumo, suaugusiesiems skiriama po 1-4 mg ( t.y. po pusę – 2 tabletes) 1 – 4 kartus per dieną kartu su neuroleptikais.
3 – 15 metų vaikams skiriama po 1 – 2 mg (t.y. po pusę – 1 tabletę) 1 – 3 kartus per dieną. Akineton tabletės vartojamos valgant arba po valgio, užsigeriant nedideliu kiekiu skysčio. Vaisto neigiamą poveikį virškinimo traktui galima sumažinti, geriant jį po valgio. Gydymo trukmė priklauso nuo ligos prigimties ir sunkumo. Gydymą Akineton reikia nutraukti iš lėto.

4.3 Kontraindikacijos

Akineton negalima skirti pacientams, kuriems:
nustatytas padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai;
yra negydoma uždaro kampo glaukoma;
yra žarnų nepraeinamumas;
yra didelė gaubtinė žarna (megacolon);
yra mechaninės kilmės virškinimo trakto stenozių.

Santykinės kontraindikacijos yra prostatos hiperplazija su šlapimo susilaikymo požymiais, taip pat būklės, kurių metu atsiranda gyvybei pavojingų tachikardijų.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pradėjus gydyti arba pernelyg greitai padidinus dozę, gali rastis šalutinių reiškinių. Išskyrus gyvybei pavojingas būkles, gydymo vaistu staiga negalima nutraukti dėl „atoveiksmio“ sindromo. Vyresni pacientai, ypač sergantys kraujagyslinės ar degeneracinės kilmės smegenų ligomis, blogiau toleruoja biperideną; jiems šalutinių reiškinių gali atsirasti net nuo terapinių vaisto dozių.
Kaip nustatyta tyrimais su gyvūnais, centrinio veikimo cholinoblokatoriai (tarp jų ir Akineton), gali didinti polinkį traukuliams. Dėl šios priežasties gydytojas turi būti atsargus, skirdamas Akineton į traukulius linkusiems pacientams.
Būtina reguliariai tikrinti akispūdį.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kartu vartojant, Akineton gali stiprinti kitų cholinoblokuojančių psichotropinių, antihistamininių, antiparkinsoninių ir antispazminių vaistų centrinį ir periferinį šalutinį poveikį. Chinidinas gali stiprinti Akineton cholinerginį poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai (ypač atrioventrikuliniam laidumui).
Kartu vartojant levodopą ir Akineton, gali potencijuotis diskinezijos reiškiniai. Akineton stiprina neuroleptikų sukeltą vėlyvąją diskineziją. Parkinsonizmo simptomai esant vėlyvai diskinezijai kartais yra labai sunkūs, dėl to reikia spręsti, ar toliau tęsti gydymą Akineton. Vartojant karbidopą/levodopą ir papildomai paskyrus biperideną, Parkinsono liga sergantiems ligoniams buvo stebėti generalizuoti chorėjiniai judesiai. Cholinoblokuojantys vaistai gali stiprinti petidino šalutinį poveikį centrinei nervų sistemai.
Akineton gali stiprinti alkoholio poveikį.
Biperidenas silpnina metoklopramido ir panašaus veikimo vaistų poveikį virškinamajam traktui.
Akineton kartais gali vystytis liguistas potraukis ir priklausomybė nuo jo. Tai gali priklausyti nuo to, kad šis vaistas kartais gerina nuotaiką ir veikia euforizuojančiai.

4.6Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Kokių nors Akineton akivaizdaus teratogeninio poveikio požymių nepastebėta. Kadangi klinikinė patirtis vartojant Akineton nėštumo metu yra nepakankama, gydyti nėščiąsias šiuo vaistu patartina atsargiai (ypač pirmaisiais trimis nėštumo mėnesiais). Cholinoblokuojantys vaistai gali slopinti laktaciją. Ar Akineton taip pat slopina pieno gamybą, nežinoma. Akineton išsiskiria su motinos pienu. Šio vaisto koncentracija piene gali būti panaši kaip ir motinos kraujo plazmoje. Akineton metabolizmas naujagimių organizme neištirtas, dėl to negalima atmesti, kad šis vaistas gali veikti toksiškai. Dėl tos priežasties gydomoms Akineton žindančioms motinoms rekomenduojama nutraukti maitinimą krūtimi.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Akineton, ypač jei jis vartojamas kartu su kitais centrinę nervų sistemą veikiančiais, taip pat cholinoblokuojančiais vaistais ar alkoholiu, dėl sukeliamų centrinių ir periferinių šalutinių reiškinių gali sutrikdyti gebėjimą vairuoti ir dirbti su kitais įrengimais.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Centriniai šalutiniai reiškiniai yra: silpnumas, galvos svaigimas, mieguistumas. Nuo didesnių dozių gali atsirasti nerimas, sujaudinimas, suglumimas, euforija, kartais sutrinka atmintis; retkarčiais gali vystytis delyras (kliedesys) ir haliucinacijos, padidėja nervingumas, skauda galvą, atsiranda nemiga. Kartais vystosi diskinezija, ataksija, traukuliai, sutrinka kalba. Centrinės nervų sistemos sujaudinimo reiškinių dažnumas pasitaiko pacientams su sutrikusia smegenų veikla; dėl to kartais tenka sumažinti vaisto dozę.
Periferiniams šalutiniams reiškiniams priklauso burnos džiūvimas, retkarčiais patinsta seilių liaukos, sutrinka akomodacija, išsiplečia vyzdžiai, atsiranda fotofobija, sumažėja prakaitavimas, užkietėja viduriai, sutrinka skrandžio veikla, pykina, padažnėja (daug rečiau – suretėja) pulsas. Retkarčiais, ypač pacientams sergantiems gerybine prostatos hiperplazija, sutrinka šlapinimasis, tada reikia sumažinti dozę. Rečiau susilaiko šlapimas (priešnuodis – karbacholinas).
Gali vystytis uždaro kampo glaukoma. Būtina periodiškai tirti akispūdį.
Kartais pasitaiko padidėjusio jautrumo reakcijų, įskaitant bėrimą.

4.9 Perdozavimas

Perdozavimo požymiai panašūs į apsinuodijimą atropinu: išsiplečia vyzdžiai, silpnai reaguoja į šviesą, džiūsta burna, parausta veido oda, pagreitėja pulsas, sulėtėja peristaltika ir šlapinimasis, pakyla kūno temperatūra, ypač vaikams. Be to, atsiranda centrinės nervų sistemos požymių: (sujaudinimas, delyras /kliedesys/, suglumimas, sąmonės aptemimas ir /arba/ haliucinacijos). Jei perdozavimas yra žymus, yra kraujotakos kolapso ir kvėpavimo sustojimo pavojus.

Perdozavimo gydymas

Rekomenduojami priešnuodžiai yra anticholinesterazės inhibitoriai, ypač fizostigminas, kuris praeina pro hematoencefalinį barjerą ir sušvelnina centrinius pokyčius. Jei būtina (priklausomai nuo perdozavimo požymių išreikštumo), taikomas dirbtinis širdies masažas, duodama kvėpuoti deguonies, šlapimo pūslė ištuštinama kateteriu.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – anticholinerginis/antiparkinsoninis vaistas, ATC kodas – N04A A02

Eksperimentais, atliktais su izoliuotais organais ir laboratoriniais gyvūnais, nustatyta, kad biperidenas yra tipiškas acetilcholino antagonistas; šis poveikis ypač ryškus centrinėje nervų sistemoje. Priešingai, šio vaisto periferinės cholinerginės savybės yra santykinai silpnos. Lyginant su atropinu, biperidenas silpnai veikia periferinę vegetacinę nervų sistemą. Tyrimais su žmogaus muskarino receptoriais nustatyta, kad biperidenas pasižymi stipriu afinitetu (cheminiu giminingumu) M1-cholinoreceptoriams, kurių daugiausiai yra smegenyse. Biperidenas teigiamai veikia tremorą, sukeltą centrinio veikimo cholinomimetikų (tremorino, pilokarpino), taip pat katalepsiją ir raumenų rigidiškumą, sukeltą neuroleptikų arba rezerpino laboratoriniams gyvūnams.
Kaip nustatyta tyrimais su įvairiais gyvūnų modeliais, biperidenas aktyvuoja psichomotorines funkcijas.
Tokiu būdu, akinetonas yra centrinio poveikio cholinoblokuojanti medžiaga. Jis jungiasi su muskarino, ypač M1-cholino-, receptoriais ir vartojamas parkinsonizmo ir vaistų sukeltam ekstrapiramidiniam sindromui gydyti.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Vaisto farmakokinetika buvo tirta šešiems 20-33 metų sveikiems asmenims, išgėrus 4 mg biperideno. Kaip nustatyta tyrimais, vaisto rezorbcija buvo greita: vidutinis vėlavimo laikas – 27 min. Didžiausia vaisto koncentracija plazmoje – 5,1 ng/ml susidarė vidutiniškai po 1,5 val. Kitais tyrimais nustatyta, kad didžiausia vaisto koncentracija plazmoje ( 1,01-6,53 ng/ml ir 3,2- 5,0 mg/ml) buvo nustatyta praėjus 0,5 val. ir 2 val. išgėrus vaisto.
Buvo atlikti palyginamieji biperideno farmakokinetikos tyrimai su dešimčia jaunų sveikų savanorių ( amžiaus vidurkis – 24 ±4,7 metų) ir pagyvenusių asmenų (amžiaus vidurkis – 77,4±4,8 metų) , sergančių Parkinsono liga. Pirmąją dieną jiems vieną karta buvo duota išgerti po 4 mg biperideno. Po 7 dienų jiems buvo skiriama po 2 mg biperideno 2 kartus per dieną 6 dienas paeiliui. Biperideno koncentracija kraujo plazmoje ir kiti farmakokinetikos rodikliai buvo nustatyti pirmąją ir 15 tyrimų dieną.
Šių rodiklių aritmetiniai vidurkiai pateikti lentelėje.

1 diena
15 diena

Jauni
savanoriai
Pagyvenę ligoniai
Jauni
savanoriai
Pagyvenę
ligoniai
CpMax (ng/ml)
4,3±2,6
*7,2±4,4
2,5±1,4
**4,2±2,2
tmax (h)
0,9±0,4
*1,6±0,7
0,8±0,3
*1,6±0,3
t1/2 Z (h)
14,2±3,2
***30,2±6,4
24,5±8,8
*38,5±12,2
AUC o-∞
(ng/ml/h)
28,6±13,5
78,7±36,6

20,9±36,6
**28,6±13,5

Paaiškinimai
p<0,05: ** - p<0,01; *** - p < 0,001,
Vyrų kraujo plazmoje maždaug 94% biperideno, moterų – 93% jungiasi su plazmos baltymais. Menamas pasiskirstymo tūris - 24±4,1 l/kg kūno masės.

Biperidenas yra beveik visiškai metabolizuojamas. Nepakitusio biperideno šlapime neaptinkama. Pagrindinis biperideno metabolitas susidaro hidroksilinant bicikloheptano žiedą (apie 60%), tačiau kai kurie metabolitai susidaro hidroksilinant piperidino žiedą (apie 40%). Maždaug vienodas kiekis hidroksilintų metabolitų ir jų porinių junginių išsiskiria su šlapimu ir išmatomis.

Galutinis plazmos pusinės eliminacijos laikas sveikiems jauniems savanoriams ( davus išgerti vieną kartą 4 mg biperideno) yra nuo 11 iki 21,3 val. Susidarius pusiausvyros koncentracijai (skiriant po 2 mg biperideno hidrochlorido 2 kartus per dieną, preparato koncentracija nusistovi šeštąją dieną), plazmos pusinės eliminacijos laikas sveikiems jauniems savanoriams – nuo 15,7 iki 33,3 val., pagyvenusiems pacientams – 26,3 – 40,7 val.
Biperideno hidrochlorido plazmos klirensas – 11,6±0,8 ml/min/kg kūno masės.
Išgėrus preparato, jo biologinis įsisavinimas yra 33±5%.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksiškumas
Biperideno lėtinis toksiškumas tirtas biglų veislės šunimis ir žiurkėmis, duodant preparato per os. Biperideno dozės buvo: šunims 6, 20, 63 ir 200 mg/kg kūno masės, tyrimų trukmė – 6 mėnesiai, žiurkėms – 30, 95 ir 300 mg/kg, tyrimų trukmė – 15 mėnesių.
Eksperimentų metu buvo pakartotinai atliekami klinikiniai, kraujo ir šlapimo, biocheminiai serumo tyrimai. Po gyvūnų eutanazijos, jų organai buvo tirti mikroskopiškai ir mikroskopiškai.
Biglų veislės šunys gerai toleravo biperideno dozes nuo 6 iki 63 mg/kg kūno masės. Tik 63 mg/kg dozę gavę šunys šiek tiek mažiau priaugo svorio. Nuo 200 mg/kg dozės šunys žuvo per 6 savaites ( ar vėliau).
Neskaitant nedidelio suvartojimo maisto kiekio sumažėjimo, 30 mg/kg dozę gavusios žiurkėms nestebėta nuo dozės priklausomų šalutinių reakcijų. Žiurkių, gavusių 95 mg/kg ir 300 mg/kg dozes, mirštamumas buvo didesnis nei kontrolinės grupės gyvūnų.
Makroskopiniais ir mikroskopiniais šunų ir žiurkių vidaus organų tyrimais kokių nors pokyčių susijusių su preparatu neaptikta.

Reprodukcinis toksiškumas
Vaikingoms Sprague-Dawley žiurkėms ir rusiškos veislės triušių patelėms organogenezės metu buvo duodama atitinkamai 60,5 mg/kg ir 40,5 mg/kg biperideno hidrochlorido. Kokių nors apsigimimų organogenezės metu neaptikta. Taip pat nenustatyta kokių nors vaisių, kurie buvo išimti histerektomijos metu, apsigimimų ( netgi skiriant preparato dozes, kurios buvo toksiškos patelėms).

Mutageniškumo ir kancerogeniškumo tyrimai
Biperideno genotoksinis poveikis tirtas, naudojant Ames mikrosomų, hipoksantino guanino fosforibozilio transferazės metodus su V 79 padermės kinietiškais žiurkėnais, chromosomų aberacijos metodą su žmogaus limfocitais in vitro, bei chromosomų aberacijos metodą su žiurkių kaulų čiulpais in vivo (biperideno hidrochlorido buvo duota vieną kartą per os 398 mg/kg kūno masės).
Šiais tyrimais nustatyta, kad biperidenas nesukėlė genų mutacijų tiek bakterijoms, tiek žinduolių ląstelėms in vitro , taip pat nesukėlė žinduolių ląstelių chromosomų aberacijų tiek in vitro, tiek in vivo.

Ilgalaikiai preparato kancerogeninio poveikio tyrimai su laboratoriniais gyvūnais neatlikti.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Kalcio hidrofosfatas
Bulvių krakmolas
Mikrokristalinė celiuliozė
Laktozės monohidratas
Magnio stearatas
Kukurūzų krakmolas
Kopolividonas
Talkas.

6.2 Nesuderinamumas

Duomenų nėra.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 ºC temperatūroje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Dėžutėje yra 100 tablečių penkiose lizdinėse plokštelėse (po 20 tablečių kiekvienoje lizdinėje plokštelėje).

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.