Ampisulcillin

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Ampisulcillin 500/250 mg milteliai injekciniam tirpalui
Ampisulcillin 1000/500 mg milteliai injekciniam tirpalui
Ampisulcillin 2000/1000 mg milteliai injekciniam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Viename buteliuke yra 531,5 mg, 1063 mg arba 2126 mg ampicilino natrio (atitinka 500 mg, 1000 mg arba 2000 mg ampicilino) ir atitinkamai 273,5 mg, 547 mg arba 1094 mg sulbaktamo natrio (atitinka 250 mg, 500 mg arba 1000 mg sulbaktamo). Viename grame preparato yra maždaug 71,3 mg natrio.

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. vaisto forma

Milteliai injekciniam tirpalui.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Ampisulcillin milteliai injekciniam tirpalui vartojami gydant jiems jautrių mikroorganizmų sukeltą ligą:
viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų: sinusitą, epiglotitą, ūminį ir lėtinį bronchitą, bakterijų sukeltą plaučių uždegimą, bronchektazinę ligą, empiemą ir kt.;
virškinimo trakto ir tulžies takų: peritonitą, cholecistitą, cholangitą ir kt.;
urogenitalinės sistemos: ūminį ar lėtinį pielonefritą, cistopielitą, prostatitą, endometritą, adneksitą ir kitokias dubens infekcijos sukeltas ligas;
odos, jos struktūrų, minkštųjų audinių;
kaulų ir sąnarių;
centrinės nervų sistemos (meningitą).
Be to, preparato galima vartoti profilaktikai prieš operaciją ir po jos.
Ampisulcillin milteliai injekciniam tirpalui tinka, jei pasireiškė mišri, ampicilinui jautrių bei beta laktamazę gaminančių ampicilinui ir sulbaktamui jautrių mikroorganizmų sukelta liga. Tuo pat metu vartoti kitų antibiotikų nepatariama.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Ampisulcillin miltelių injekciniam tirpalui dozė priklauso nuo infekcijos sunkumo, lokalizacijos, paciento amžiaus ir inkstų funkcijos. Ją galima švirkšti į veną, raumenis arba per trumpą laiką sulašinti į veną.

Suaugusiems žmonėms
Įprastinė dienos dozė yra 1000/500 mg – 2000/1000 mg Ampisulcillin miltelių injekciniam tirpalui (atitinkamai – 1000 mg ampicilino ir 500 mg sulbaktamo ar 2000 mg ampicilino ir 1000 mg sulbaktamo). Ją reikia injekuoti kas 6 ar 8 valandas.

Didžiausia paros dozė yra 8000/4000 mg Ampisulcillin miltelių injekciniam tirpalui. Tokią dozę reikia suvartoti per 3 – 4 kartus. Sulbaktamo dienos dozė negali būti didesnė nei 4 g.
Ampisulcillin miltelių injekciniam tirpalui profilaktikai galima vartoti atliekant chirurgines operacijas: 1000/500 mg – 2000/1000 mg reikia švirkšti prieš operaciją, parą po operacijos – tokią pačią dozę kas 6 – 8 valandas.

Vaikams
Dienos dozė yra 100/50 mg/kg kūno svorio. Ją reikia suvartoti per 3 – 4 kartus kas 6 – 8 valandas. Jaunesniems nei 1 savaitės naujagimiams ir neišnešiotiems kūdikiams vaisto reikia švirkšti kas 12 valandų.

Jei inkstų funkcija yra susilpnėjusi (kreatinino klirensas mažesnis nei 30 ml/min.), atsižvelgiant į įprastinį Ampisulcillin miltelių injekciniam tirpalui vartojimo būdą, reikia didinti intervalą tarp atskirų dozių. Patariama laikytis toliau pateiktų rekomendacijų.
Kreatinino klirensas (ml/min. / 1,73m2)
Intervalas tarp individualių dozių (val.)
30 ir daugiau
6 – 8
15 – 29
12
5 – 14
24
Jei žinomas tik kreatinino kiekis serume, kreatinino klirensą galima apskaičiuoti pagal formulę:
* vyrams = (140- amžius metais)x kūno svoris (kg)/ 72 x kreatinino kiekis serume;
* moterims = 0,85 x skaičius, apskaičiuotas pagal minėtą formulę.
Hemodializėmis gydomiems pacientams ampicilino reikia švirkšti po dializės, jei taikoma nepertraukiama arterioveninė hemodializė – kas 6 – 12 valandų.
Vartojimo metodas
Jei medikamento rengiamasi švirkšti į raumenis, Ampisulcillin miltelius injekciniam tirpalui reikia ištirpinti steriliame injekcijų vandenyje arba 0,5 – 1% lidokaino hidrochlorido tirpale. Jei vartojamas šis tirpalas, prieš švirkščiant preparato, reikia nustatyti, ar paciento jautrumas lidokainui nėra padidėjęs. Jei jautrumas amidų grupės lokaliai veikiantiems anestetikams yra padidėjęs, lidokaino vartoti draudžiama.

Ruošiant tirpalą, į buteliuką, kuriame yra 500/250 mg miltelių, dedama 1,6 ml, į 1000/500 mg – 3,3 ml, į 2000/1000 mg – 6,4 ml tirpiklio. Paruošto preparato tinkamumo laikas – 1 valanda. Jį reikia švirkšti giliai į raumenis!

Jei preparato rengiamasi leisti į veną, miltelius reikia ištirpinti steriliame injekcijų vandenyje arba 0,9 % natrio chlorido ar 5 % gliukozės tirpale. Prieš injekciją reikia palaukti, kol tirpalas taps skaidrus, be oro burbuliukų.

Kad injekcija į veną būtų tiksli, 500/250 mg miltelių reikia ištirpinti 5 ml, 1000/500 mg – 10ml, 2000/1000 mg – 20 ml tirpiklio. Preparatą reikia sušvirkšti per 5 – 10 minučių.
Ruošiantis preparato lašinti į veną, buteliuke esančius miltelius reikia ištirpinti 5 – 10 ml tirpiklio ir nedelsiant praskiesti papildomai: 500/250 mg miltelių – 25 ml, 1000/500 mg – 50 ml, 2000/1000 mg – 100 ml tirpiklio. Lašinti reikia 15 – 30 minučių.

4.3 Kontraindikacijos

Preparato vartoti draudžiama, jei paciento jautrumas penicilinų grupės antibiotikams yra padidėjęs.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Prieš pradedant gydyti Ampisulcillin milteliais injekciniam tirpalui, būtina kruopščiai išsiaiškinti, ar paciento jautrumas ampicilino, penicilino, cefalosporinų grupės antibiotikams bei kitiems medikamentams praeityje nebuvo padidėjęs.

Jei duomenų apie padidėjusį jautrumą nėra, reikia atlikti preparato tirpalo skarifikacinį odos mėginį. Tuo atveju, jei praeityje jautrumas buvo padidėjęs, reikia atlikti mėginį, preparato sušvirkščiant į odą. Jei šio mėginio rezultatas neigiamas, prieš vartojant preparato atliekamas skarifikacinis mėginys. Mėginių rezultatą galima įvertinti po 30 minučių. Jei staiga pasireiškė sunki alergija, į poodį reikia švirkšti epinefrino arba 0,1 mg, arba 0,3 mg, arba 0,5 mg adrenalino. Į veną reikia lašinti kortikosteroidų, antihistamininių preparatų. Pasireiškus bronchų spazmui, būtina vartoti novfilino ir selektyvių beta adrenomimetikų preparatų, duoti kvėpuoti deguonies, prireikus – ligonį intubuoti.

Rekomenduojama būti labai atsargiems ir sekti pacientus, kurių jautrumas penicilinams, penicilaminams, cefalosporinams ir grizeofulvinui (kryžminė alergija) yra padidėjęs. Labai atsargiai ampicilino reikia vartoti pacientams, sergantiems alergine diateze (žiedadulkių karštine, bronchine astma, dilgėline). Jei pasireiškė padidėjęs jautrumas preparatui, gydymą ampisulcilinu reikia nutraukti.

Ampisulcillin nereikėtų vartoti ligoniams, sergantiems infekcine mononukleoze ir limfoleukemija, nes gali padidėti makulopapulinio išbėrimo atsiradimo rizika.

Jei paciento inkstų funkcija yra sutrikusi, dozę reikia parinkti atsižvelgiant į kreatinino klirensą.

Ampisulcillin milteliai injekciniam tirpalui, kaip ir visi kiti antibakteriniai preparatai, didina grybelinės ir kitos bakterijų sukeliamos (paprastai Candida ar Pseudomonas aeruginosa) superinfekcijos riziką. Gali pasireikšti ir pseudomembraninis kolitas. Tokiu atveju ampicilino ir sulbaktamo reikia nebevartoti, būtina parinkti tinkamą gydymą.

Jei Ampisulcillin miltelių injekciniam tirpalui skiriama pacientui, gydomam dieta, kurioje sumažintas natrio kiekis, nustatant dozę būtina atsižvelgti į preparato sudėtyje esantį natrio kiekį (maždaug 71,3 mg / g).

Paruošto Ampisulcillin miltelių injekcijų tirpalo tinkamumo laikas – 1 valanda. Tirpalo negalima užšaldyti!

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Ampicilinas ir sulbaktamas inaktyvuoja aminoglikozidų grupės antibiotikus, todėl maišyti šių vaistų viename švirkšte nederėtų. Kadangi in vitro pastebėta ampicilino ir sulbaktamo fizinė ir cheminė sąveika, šio preparato maišyti viename švirkšte su kitais preparatais nepatariama.

Probenecidas mažina ampicilino ir sulbaktamo išsiskyrimą pro inkstus. Šio preparato vartojant kartu su Ampisulcillin milteliais injekciniam tirpalui, didelė ampicilino ir sulbaktamo koncentracija serume gali išlikti ilgiau, nei įprasta.

Ampicilinas ilgina protrombino laiką ir didina kumarininių antikoaguliantų poveikį.

Ampicilino vartojant kartu su alopurinoliu, lyginant su tais atvejais, kai vartojama tik ampicilino, daug dažniau pacientą išberia.

Ampicilinas gali mažinti geriamųjų kontraceptikų, kuriuose yra estrogenų, veiksmingumą.

Redukcijos metodu tiriant gliukozės kiekį šlapime ir tiesioginės Kumbso reakcijos duomenys vartojant Ampisulcillin gali būti tariamai teigiami.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nors žalingo Ampisulcillin miltelių injekciniam tirpalui poveikio vaisiui nepastebėta, nėščios moterys preparato gali vartoti tik būtiniausiu atveju.

Gimdymo metu Ampisulcillin milteliai injekciniam tirpalui mažina raumenų tonusą, susitraukimų dažnį bei stiprumą. Preparatas patenka į motinos pieną, todėl reikia atidžiai stebėti žindomą kūdikį.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Didesnio poveikio gebėjimui vairuoti ir prižiūrėti veikiančius mechanizmus Ampisulcillin milteliai injekciniam tirpalui nedaro.

4. 8 Nepageidaujamas poveikis

Dažniausiai injekcijos vietoje atsiranda skausmingumas (švirkščiant į raumenis – 15 % atvejų, į veną – 3 %). Apie 3 % pacientų pasireiškia tromboflebitas, viduriavimas, 2 % – išbėrimas. Rečiau (maždaug 1 % ligonių) pasireiškia nuovargis, apatija, ima skaudėti galvą ir po krūtinkauliu, pykinti, atsiranda niežulys, vėmimas, kandidamikozė, vidurių pūtimas, gerklų susiaurėjimas, kraujavimas iš nosies, pabrinksta veidas, pakyla temperatūra, kraujuoja gleivinė, sutrinka šlapinimasis. Šie simptomai yra laikini.

Gali atsirasti laboratorinių tyrimų duomenų pakitimų: padidėti SGOT, SGPT, šarminės fosfatazės ir laktatdehidrogenazės aktyvumas, limfocitų, monocitų, trombocitų, bazofilų ir eozinofilų kiekis bei kreatinino ir kraujo šlapalo azoto (BUN) koncentracija kraujyje. Gali sumažėti serumo albuminų ir bendras baltymų, hemoglobino, eritrocitų, leukocitų, neutrofilų kiekis, hematokrito rodmenys. Šlapime gali atsirasti eritrocitų ir hialininių kūnų.

Vartojant Ampisulcillin miltelių injekciniam tirpalui, gali pasireikšti kitiems ampicilino grupės preparatams būdingas nepageidaujamas poveikis.

Gali atsirasti virškinimo trakto sutrikimų: gastritas, stomatitas, enterokolitas, pseudomembraninis kolitas.

Dėl padidėjusio jautrumo preparatui galima dilgėlinė, dermatitas, daugiaformė eritema. Šie simptomai pranyksta nutraukus vaisto vartojimą arba vartojant antihistamininių bei kortikosteroidų preparatų. Jei paciento jautrumas yra padidėjęs ir jis vartoja penicilino, labai retai gali pasireikšti anafilaksinis šokas (žr. “Atsargumo priemonės”).

Vartojant Ampisulcillin miltelių injekciniam tirpalui, kaip ir kitų beta laktaminių antibiotikų, gali būti teigiamas tiesioginis Kumbso mėginys.

4.9 Perdozavimas

Perdozavus preparato, gali atsirasti traukulių ir kitų toksinio centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomų. Tokiu atveju pacientams, ypač tuomet, jei inkstų funkcija yra nepakankama ir vartojamos didelės preparato dozės, Ampisulcillin miltelių injekciniam tirpalui vartojimą reikia nutraukti ir gydyti simptominiu būdu. Ampiciliną iš kraujotakos galima pašalinti hemodialize.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė. Bendro veikimo antimikrobiniai vaistai.
ATC kodas. J01 CR 01

Ampisulcillin milteliai injekciniam tirpalui yra sudėtinis antibakterinis preparatas, skirtas vartoti parenteraliniu būdu. Jo sudėtyje santykiu 2:1 yra ampicilino ir beta laktamazę slopinančio sulbaktamo.

Ampicilinas yra plataus poveikio spektro pusiau sintetinis penicilinas, priklausantis aminopenicilinų grupei. Jis, kaip ir benzilpenicilinas, veikiantis jautrių mikroorganizmų sienelių sintezę proliferacijos stadijoje, pasižymi baktericidiniu poveikiu, blokuoja transpeptidazių, paskutinėje stadijoje laiduojančių bakterijų sienelių sintezę, funkciją. Ampicilinas veikia daugelį gramteigiamų ir gramneigiamų mikroorganizmų bei kai kurias anaerobines bakterijas, tačiau jų poveikį slopina beta laktamazė. Preparatas neveikia šį fermentą gaminančių mikroorganizmų rūšių.

Sulbaktamas yra penicilano rūgšties sulfonas, nepasižymintis klinikai reikšmingu antibakteriniu poveikiu. Jis visam laikui slopina beta laktamazių, tarp jų ir II, III, IV ir V Richmond – Sykes tipo, funkciją. Sulbaktamas išlaiko ir išplečia antimikrobinio ampicilino poveikio spektrą daugeliui beta laktamazę gaminančių bakterijų. Preparatas slopina klinikai reikšmingų, paveldimų per plazmides beta laktamazių, kurios dažniausiai lemia paveldimą bakterijų atsparumą medikamentams, veiklą.

Ampicilinas ir sulbaktamas pasižymi plataus poveikio spektro antibiotikų savybėmis, slopina beta laktamazių veiklą. Preparatas daro baktericidinį poveikį ampicilinui jautriems gramteigiamiems mikroorganizmams ir beta laktamazes gaminančioms jų rūšims: Staphylococcus aureus, Staphylococcus epidermidis (tarp jų penicilinui ir kai kurioms meticilinui atsparioms rūšims), Staphylococcus saprophyticus, Streptococcus faecalis (Enterococcus) *, Streptococcus pneumoniae*, Streptococcus pyogenes*, Streptococcus viridans*. Tokį poveikį jis daro ir gramneigiamiems mikroorganizmams (gaminantiems ir negaminantiems beta laktamazių): Haemophilus influenzae, Moraxella (Branchamella) catarrhalis, Neisseria gonorrhoeae, Neisseria catarrhalis, Neisseria meningitidis, Escherichia coli, Klebsiella sp.(visoms žinomoms beta laktamazes gaminančioms rūšims), Proteus sp., Enterobacter sp., Acinetobacter calcoaceticus, anaerobiniams mikroorganizmams (Clostridium sp., Peptococcus sp., Peptostreptococcus sp., Bacteroides sp., tarp jų ir Bacteroides fragilis).

 – mikroroorganizmai beta laktamazių negamina, jie jautrūs ampicilinui.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Ampisulcillin miltelių injekciniam tirpalui vartojant parenteraliniu būdu, svarbiausi ampicilino ir sulbaktamo farmakokinetikos rodikliai būna tokie patys, kaip ir vartojant šių preparatų atskirai.

Ampicilino ir sulbaktamo švirkščiant į raumenis didžiausia preparato koncentracija serume būna po 30 – 60 minučių, leidžiant į veną, poveikis pasireiškia tuoj pat. Apie 20 % ampicilino ir 38 % sulbaktamo jungiasi su plazmos baltymais. Jų biologinis pusinės eliminacijos periodas yra maždaug valanda, tačiau gali būti ilgesnis, jei paciento inkstų funkcija yra susilpnėjusi. Ampicilinas ir sulbaktamas patenka į daugelį organizmo audinių ir skysčių: žarnų gleivinę, pilvaplėvės skystį, gimdos raumenį, kiaušides, priešinę liauką, tulžį, skreplius, motinos pieną ir kt. Preparato patenka į smegenų skystį, jei yra smegenų dangalų uždegimas.

Dalis ampicilino skyla į penicilo rūgštį, kuri iš organizmo pasišalina su šlapimu. Dalis preparato patenka į enterohepatinę cirkuliaciją ir pasišalina su išmatomis. Sulbaktamo organizmas neskaido.

Apie 75 – 80 % pavartotos Ampisulcillin dozės per 8 valandas pasišalina iš organizmo su šlapimu nepakitusio vaisto forma.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ampisulcillin milteliai injekciniam tirpalui priklauso mažai toksiškų preparatų grupei.

Pelėms ir Wistar žiurkėms medikamento vieną kartą sušvirkštus į poodį ar raumenis, DL0 (atitinka LD50) buvo daugiau nei 3000 mg / kg kūno svorio, pelėms sušvirkštus į veną, LD50 buvo apie 3000 mg/kg kūno svorio.

30 dienų Wistar žiurkėms davus po 500 ar 1000 mg/kg kūno svorio Ampisulcillin, žalingų morfologinių pokyčių šių gyvūnų vidaus organuose nepastebėta. Kraujo ir biocheminių tyrimų duomenys buvo normalūs, žalingo poveikio vaistas nesukėlė.
Tiriant poūmį toksinį poveikį, skalikams 15 dienų į veną buvo švirkščiama po 300 mg/kg kūno svorio Ampisulcillin miltelių tirpalo. Kenksmingo preparato poveikio nepastebėta. Patologinių morfologinių vidaus organų bei patologinių klinikinių ir laboratorinių rodiklių pokyčių nepastebėta.

Žiurkių patinams ir patelėms bei triušiams davus Ampisulcillin miltelių injekciniam tirpalui dozių, 10 kartų didesnių už terapinę dozę, skiriamą žmogui, kenksmingo poveikio dauginimosi funkcijai nepastebėta. Akivaizdžių duomenų, kad ampicilinas ir sulbaktamas daro mutageninį ar teratogeninį poveikį, nėra.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Pagalbinių medžiagų nėra.

6.2 Nesuderinamumas

Ampicilino (Ampisulcillin miltelių injekciniam tirpalui) negalima vartoti kartu su aminoglikozidiniais antibiotikais, tetraciklinais, amfotericinu, klindamicino fosfatu, linkomicino hidrochloridu, eritromicino laktobionatu, metronidazoliu, polimiksino B sulfatu.

Jei kartu su ampicilinu ir sulbaktamu vartojama acetilcisteino, chlorpromazino hidrochlorido, dopamino hidrochlorido, heparino kalcio ir natrio druskos, hidralazino hidrochlorido, hidrokortizono natrio sukcinato, metoklopramido, prochlorperazino mezilato ir edisilato, natrio vandenilio karbonato, 5 % gliukozės tirpalo (pH 2,7), dekstranų tirpalų, B grupės ir C vitamino tirpalų, oksidatorių, druskų ir sunkiųjų metalų, kalcio druskų, ampicilino ir sulbaktamo poveikis gali sumažėti arba gali pasireikšti nesuderinamumas.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 oC temperatūroje.
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Vidinė pakuotė
9 ml talpos bespalvio stiklo buteliukas, kuriame yra 500 mg/250 mg preparato.
30 ml bespalvio stiklo buteliukas, kuriame yra 1000 mg/500 mg arba 2000 mg/1000 mg preparato.
Buteliukas pagamintas iš III tipo stiklo, atitinkančio valstybinio standarto reikalavimus.
Buteliukas užkimštas guminiu kamščiu, atitinkančiu valstybinio standarto reikalavimus ir aliumininiu dangteliu. Ant kiekvieno buteliuko yra etiketė su trumpu aprašymu, atitinkančiu valstybinį ir gamintojo reikalavimus.

Išorinė pakuotė
Kartoninė dėžutė, atitinkanti valstybinius reikalavimus. Ant dėžutės išspausdintas trumpas aprašas, atitinkantis valstybinį ir gamintojo reikalavimus. Dėžutėje yra 10 buteliukų ir informacinis lapelis.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.