SEDUXEN

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

SEDUXEN 5 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje tabletėje yra 5 mg diazepamo.
Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Tabletės.
Beveik baltos ir bekvapės, disko formos tabletės, kurių vienoje pusėje yra užrašas “ Seduxen”, kitoje – “5 mg”.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Trumpalaikis sunkaus nerimo, stiprios baimės ir sujaudinimo gydymas.
Papildomas ir trumpalaikis epilepsijos gydymas.
Dėl įvairių priežasčių atsiradusiems skeleto raumenų spazmams gydyti.
Papildomas alkoholinės abstinencijos simptomų ir baltosios karštinės (delirium tremens) gydymas.

Vaistiniu preparatu gydomi tik sunkūs sutrikimai, sukeliantys bejėgiškumą arba didelę kančią.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Vaistinis preparatas vartojamas kiek galima trumpiau. Paciento būklę ir būtinybę gydyti diazepamu reikia reguliariai įvertinti iš naujo, ypač tada, kai simptomai praeina. Gydyti preparatu ilgiau kaip 8-12 savaičių, įskaitant dozės mažinimo laiką, negalima.

Kai kuriais atvejais preparatą vartoti būtina ilgiau nei rekomenduojama. Vaistinį preparatą vartoti ilgiau nei rekomenduojama galima tik iš naujo ištyrus pacientą.

Dozė nustatoma individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir jo reakciją į vaistą, todėl toliau nurodytas dozavimas yra tik orientacinis. Kadangi pacientai skirtingai reaguoja į vaistinį preparatą, rekomenduojama gydymą pradėti mažiausiomis dozėmis, vėliau jos palaipsniui didinamos iki mažiausių efektyvių ir gerai toleruojamų.

Paros dozė individualiai dalijama į 2–4 dalis. Paprastai vakare rekomenduojama suvartoti 2/3 paros dozės.
Suaugusiesiems: vidutinė paros dozė yra 5–15 mg (1–3 tabletės). Vienkartinė dozė turi būti nedidesnė kaip10 mg.

Trumpalaikis sunkaus nerimo, stiprios baimės ir sujaudinimo gydymas: įprastinė vienkartinė dozė yra 2,5–5 mg (½-1 tabletė). Įprastinė paros dozė yra 5–20 mg.

Papildomas epilepsijos gydymas: įprastinė vienkartinė dozė yra 2,5-10 mg (½-2 tabletės), 2-4 kartus per parą.

Papildomas alkoholinės abstinencijos simptomų ir baltosios karštinės (delirium tremens) gydymas: įprastinė pradinė dozė yra 20–40 mg (4–8 tabletės); palaikomoji dozė – 15-20 mg (3–4 tabletės) per parą.

Dėl įvairių priežasčių atsiradusiems skeleto raumenų spazmams gydyti: 5–20 mg (1–4 tabletės) per parą.

Senyviems ir nusilpusiems pacientams, taip pat esant kepenų funkcijos nepakankamumui, SEDUXEN pusinės eliminacijos periodas gali ryškiai pailgėti. Tokiems pacientams skirtinos maždaug dvigubai mažesnės už įprastines dozės, atsižvelgiant į individualų toleravimą.

Vaikams dozės nustatomos individualiai, atsižvelgiant į jų amžių, brandos laipsnį, bendrą būseną ir individualią reakciją į vaistą.

Įprastinė pradinė dozė vaikams yra 1,25–2,5 mg per parą, jei reikia, 2–4 kartus per parą. Šią dozę galima didinti arba mažinti, atsižvelgiant į klinikinį poveikį.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai ar bet kuriai pagalbinei medžiagai, taip pat kitiems benzodiazepinams. Sunkus kvėpavimo nepakankamumas.
Sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas.
Miego apnėjos sindromas.
Sunkioji miastenija.
Uždarojo kampo glaukomos ir ūminės glaukomos atveju vaisto skirti negalima, bet pacientai, sergantys atvirojo kampo glaukoma ir gydomi reikiamais vaistais, diazepamo vartoti gali.
Pirmasis nėštumo trimestras (žr. sk. 4.6).
Žindymas (žr. sk 4.6).
Priklausomybė nuo alkoholio ir vaistų (išskyrus ūminę alkoholinę abstinenciją).
Intoksikacija alkoholiu ir psichotropiniais vaistiniais preparatais.
Vaistinio preparato skirti pradiniam psichozinės būsenos ir depresijos gydymui negalima.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Toleravimas
Vartojant kartotines dozes keletą savaičių, migdomasis poveikis gali susilpnėti.

Priklausomybė
Jei benzodiazepinų vartojama ilgą laiką, galima fizinė ir psichinė priklausomybė. Kuo didesnė dozė ir vartojimo trukmė, tuo didesnė priklausomybės rizika. Didesnė rizika gresia pacientams, kurie praeityje piktnaudžiavo alkoholiu arba vaistiniais preparatais. Jeigu atsiranda fizinė priklausomybė, nutraukus gydymą, pasireiškia nutraukimo simptomų, pavyzdžiui, galvos ir raumenų skausmas, didelis nerimas ir įtampa, miego sutrikimai, konfūzija ir dirglumas. Sunkiais atvejais būna tokių simptomų: asmenybės jausmo netekimas, realybės jausmo praradimas, išnyksta jutimai arba juntamas dilgčiojimas galūnėse, padidėja jautrumas šviesai, garsui, lytėjimui, pasireiškia haliucinacijų, būna epilepsijos priepuolių. Baigus gydymą, keletą dienų gali reikštis nutraukimo simptomai.

Atoveiksmio nerimas ir įtampa
Nutraukus diazepamo vartojimą, galimas trumpalaikis atoveiksmio sindromas, kai pasireiškia prieš gydymą benzodiazepinais buvę arba net stipresni simptomai. Kartu su šiuo sindromu gali būti nuotaikos svyravimų, nemiga ir neramumas. Greitai mažinant dozę nutraukimo ir atoveiksmio simptomų atsiradimo rizika didesnė, taigi dozę rekomenduojama mažinti palaipsniui.

Gydymo trukmė
Vaistinį preparatą reikia vartoti kiek galima trumpiau (žr. 4.2 skyrių) ir gydyti juo ne ilgiau kaip 8-12 savaičių, įskaitant dozės mažinimo laiką. Vaistinį preparatą vartoti ilgiau nei rekomenduojama galima tik iš naujo įvertinus paciento būklę.

Labai svarbu prieš pradedant gydymą šiuo vaistiniu preparatu išaiškinti pacientui, kad gydymas bus trumpas, ir aiškiai nurodyti, kaip palaipsniui mažinti dozę.

Svarbu supažindinti pacientą su atkryčio simptomais, kad būtų išvengta nuogąstavimų dėl tokių simptomų atsiradimo nutraukiant vaistinio preparato vartojimą.

Gydymą medikamentu visada reikia nutraukti laipsniškai mažinant paros dozę.

Gydymo metu ir jį baigus dar vieną parą alkoholio gerti draudžiama.

Pacientams, kurių inkstų, kepenų ar kvėpavimo sistemos funkcija sutrikusi, taip pat senyviems ir nusilpusiems pacientams vaisto reikia skirti atsargiai, mažesnėmis dozėmis ir su didesnėmis pertraukomis tarp dozių. Senyvi pacientai yra jautresni benzodiazepinams, tuomet šių vaistų eliminacija iš organizmo pailgėja, ir slopinamasis poveikis gali būti stipresnis, todėl padidėja kognityvinių sutrikimų (atminties sutrikimų) ir hipotenzijos (pargriuvimo) pavojus. Saugumo sumetimais, dėl su amžiumi susijusių vaisto pasiskirstymo organizme ir metabolizmo ypatumų, vaikų iki 6 metų amžiaus nerekomenduojama gydyti SEDUXEN tabletėmis (išskyrus išimtines indikacijas, pvz., epilepsija). Suleisto vaisto efektyvumo įrodymų jaunesniems kaip 30 dienų naujagimiams nėra. Nerimui gydyti rekomenduojama kuo trumpiau skirti mažiausią efektyvią dozę. Vartojant vaisto ilgai, reguliariai ar retai net trumpą laiką, gali atsirasti priklausomumas. Baigus ilgalaikį, reguliarų vaisto vartojimą, abstinencijos simptomų gali atsirasti net po kelių savaičių. Kad nepasireikštų abstinencija, rekomenduojama gydymą baigti palaipsniui, dozę mažinant keletą savaičių. Vaisto vartojant ilgai, rekomenduojama tirti kepenų funkciją ir kraujo kūnelius. Pacientą, vartojantį SEDUXEN, reikia informuoti apie galimą vaisto sąveiką ir sustiprėjusį poveikį, jei preparato vartojama kartu su alkoholiu ar kitais psichotropiniais vaistais.
Įsidėmėtina, kad vienoje sedukseno tabletėje yra 120 mg laktozės.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kiti psichotropiniai vaistai (pvz., anksiolitikai, migdomieji, vaistai nuo psichozės, depresijos), taip pat vaistai nuo traukulių, narkotinės medžiagos ir narkotiniai analgetikai, vaistai nuo alergijos, slopinantys CNS vaistai ir alkoholis gali stiprinti SEDUXEN tablečių poveikį.
Diazepamas, ypač vartojamas ilgai, gali sąveikauti su vaistais, metabolizuojamais citochromo P450 fermentų (pvz., cimetidinu, ketokonazoliu, fluvoksaminu, fluoksetinu, omeprazoliu), dėl to vaisto išsiskyrimas iš organizmo gali sulėtėti, o jo slopinamasis poveikis – sustiprėti ir pailgėti. Preparatai, indukuojantys fermentus (pvz., rifampicinas, vaistai nuo epilepsijos - karbamazepinas, fenitoinas), gali pagreitinti diazepamo eliminaciją. Jei SEDUXEN skiriama kartu su opiatais, slopinančiais kvėpavimą, šis poveikis gali sustiprėti. Jei vaisto vartojama kartu su kitais miorelaksantais, poveikį sunku numatyti, kyla apnėjos pavojus.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Kai kurių tyrimų duomenimis, vartojant benzodiazepinų, pvz., SEDUXEN, pirmąjį nėštumo trimestrą, didėja vaisiaus apsigimimų pavojus, todėl šių vaistų vartoti per pirmuosius tris nėštumo mėnesius draudžiama. Vėlesniais nėštumo mėnesiais pavartoti benzodiazepinai gali slopinti naujagimių CNS ir kvėpavimą. Todėl gydytojas, prieš skirdamas SEDUXEN nėščiajai, turi atidžiai apsvarstyti naudą ir pavojų.
Žindymo laikotarpiu vaisto neskirtina, kadangi jo patenka į motinos pieną.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Vartojant SEDUXEN, kaip ir kitų benzodiazepinų, gali sulėtėti reakcijos ir sutrikti gebėjimas vairuoti ir valdyti mechanizmus.
Pradėjus gydymą šiuo vaistu, 12-24 valandas po jo pavartojimo griežtai draudžiama vairuoti, valdyti mechanizmus, dirbti su aukščiu susijusius darbus, kadangi tai pavojinga. Vėliau ribojimai nustatomi individualiai, atsižvelgiant į vaisto išsiskyrimo laiką, kuris gali pailgėti senyviems žmonėms ir sergantiesiems kepenų ar inkstų ligomis. Vartojant vaisto ir dar nesibaigus jo veikimui, alkoholio gerti draudžiama.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Dažniausiai pasireiškiantis ir nuo dozės priklausomas nepageidaujamas poveikis yra nuovargis, mieguistumas, raumenų silpnumas. Daugeliu atvejų šie reiškiniai išnyksta savaime po kelių dienų, jų galima išvengti nedidinant dozės.
Retai gali pasireikšti ataksija, sumišimas, svaigulys, galvos skausmas, nuotaikos pablogėjimas, regos, akomodacijos, vegetacinių sutrikimų, vidurių užkietėjimas, dizartrija, hipotonija, šlapimo nelaikymas ar susilaikymas, pykinimas, burnos džiūvimas ar padidėjęs seilėtekis, egzantema, libido pokyčiai, bradikardija, suleidus vaisto į veną, gali atsirasti kvėpavimo slopinimas, anterogradinė amnezija.
Retkarčiais gali padidėti transaminazės ir šarminės fosfatazės aktyvumas, atsirasti gelta ir neutropenija. Retai, kaip neįprasta reakcija, gali padidėti dirglumas ir atsirasti nerimas, priešiškumas, agresyvumo apraiškų, haliucinacijų, suvokimo sutrikimų, nemiga, taip pat gali padidėti raumenų tonusas, dažniausiai senyviems pacientams ir vaikams. Tokiais atvejais gydymą vaistu reikia nutraukti.
Ilgai ar didelėmis dozėmis, ar turintiems polinkį pacientams vartojant SEDUXEN tablečių, kaip ir kitų benzodiazepinų, gali atsirasti priklausomumas. Abstinencijos simptomai lengvais atvejais yra tremoras, psichomotorinis sujaudinimas, nemiga, nerimas, galvos skausmas ir dėmesio sutrikimas. Gali pasireikšti dirglumas, suvokimo sutrikimas, svaigulys, palpitacija, anoreksija, pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, pilvo spazmų, retais atvejais gali atsirasti kliedesių ir traukulių.

4.9 Perdozavimas

Jei vaisto perdozuojama, CNS slopinimas gali reikštis raumenų silpnumu, sumišimu, susilpnėjusiu budrumu, retai – paradoksiniu sujaudinimu. Labai stipriai perdozavus, gali ištikti koma, arefleksija, kraujotakos ir kvėpavimo slopinimas, apnėja. Tokiu atveju reikia atidžiai stebėti kraujotaką, kvėpavimo ir inkstų funkcijos parametrus, būtina taikyti simptominį ir palaikomąjį gydymą kraujotakos, taip pat kvėpavimo funkcijoms palaikyti, jei reikia, daryti dirbtinį kvėpavimą, leisti į veną skysčių ir skirti kraujagysles siaurinančių preparatų. Galima skirti specifinio benzodiazepinų receptorių blokatoriaus flumazenilio.
Pacientams, sergantiems epilepsija ar priklausomiems nuo benzodiazepinų, taip pat jais (įskaitant SEDUXEN injekcijas) gydytiems pacientams, flumazenilio reikia skirti atsargiai, nes šis vaistas gali sukelti epilepsijos priepuolį.
Perdozavus sedukseno tablečių, dializė mažai veiksminga.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

Farmakoterapinė grupė: benzodiazepino dariniai, ATC kodas – N05B A01

5.1 Farmakodinaminės savybės

Diazepamas veikia stiprindamas GABA-erginį (gamaaminosviesto rūgšties) slopinantį poveikį sinapsėms visų pirma limbinėje sistemoje, požievio struktūrose, tarpinių smegenų gumbure ir pagumburyje. GABA yra svarbiausias slopinamasis galvos smegenų mediatorius. GABAA receptoriai yra specifinė CNS slopinančių medžiagų, taip pat benzodiazepinų (taigi ir diazepamo) prisijungimo vieta. Benzodiazepinų receptorių agonistai pasižymi anksiolitiniu, traukulius slopinančiu, raminamuoju ir migdomuoju, raumenis atpalaiduojančiu poveikiu. Jie nesukelia bendrojo nervų sistemos slopinimo. Prisijungę prie GABAA receptorių, benzodiazepinai stiprina receptorių afinitetą GABA. Tokiu būdu suaktyvėja receptorių chloro srovės kanalų atsidarymas ir, sustiprėjus choro jonų srautui į neuroną, įvyksta ląstelės membranos hiperpoliarizacija ir slopinamas impulso perdavimas. Yra keletas benzodiazepinų receptorių potipių, laikomų GABAA receptorių komplekso dalimis (ω1 – ω6).

5.2 Farmakokinetinės savybės

Iš virškinimo trakto diazepamas abzorbuojamas gerai ir greitai, išgerto vaisto maksimali koncentracija plazmoje susidaro per 30–90 minučių, prie plazmos baltymų prisijungia maždaug 99% diazepamo dozės. Preparatas gerai tirpsta lipiduose ir prasiskverbia pro hematoencefalinį barjerą. Pagrindiniai jo metabolitai yra N-desmetildiazepamas (nordazepamas) ir oksazepamas. N-desmetildiazepamo (nordazepamo) aktyvumas yra beveik toks pat kaip ir diazepamo. Jie abu lėtai hidroksilinami į kitus aktyvius metabolitus, tokius kaip oksazepamas. Diazepamo poveikis pailgėja dėl ilgesnio nordazepamo pusinės eliminacijos (maždaug 60 val.) periodo. Ilgalaikio gydymo metu santykinis nordazepamo kiekis padidėja. Diazepamas metabolizuojamas kepenyse, jo kitas metabolitas yra temazepamas. Diazepamo koncentracijos plazmoje mažėjimas yra dvifazis: pradinės (pasiskirstymo) fazės metu pusinės eliminacijos periodas yra 1 val., vėlesnės (ilgos galutinės) eliminacijos periodas – 24-48 val., o metabolitų jis dar ilgesnis. Diazepamas išsiskiria su šlapimu laisvų ar konjuguotų metabolitų pavidalu. Pusinės eliminacijos periodas gali pailgėti senyviems pacientams, naujagimiams ir sergantiesiems inkstų ar kepenų ligomis. Diazepamas ir jo metabolitai prasiskverbia pro placentos barjerą, taip pat patenka į motinos pieną.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis toksiškumas: sugirdžius LD50: 720 mg/kg kūno svorio pelėms, 1240 mg/kg kūno svorio žiurkėms, suleidus i.p. LD50 : 150 mg/kg kūno svorio pelėms, 400 mg/kg kūno svorio beždžionėms, gyvūnai nugaišo šeštąją dieną.
Vaikingumo testai: sugirdžius 100 mg/kg kūno svorio žiurkėms, nėštumų ir gyvų gimusių žiurkiukų skaičius sumažėjo. Sumažinus dozę, gyvų gimusių žiurkiukų skaičius išliko normalus. Atliekant šiuos tyrimus kai kuriems gyvūnų jaunikliams pastebėta griaučių ir kitokių pažeidimų. Tolesni tyrimai nepatvirtino teratogeninio poveikio žiurkėms, gavusioms 80 mg/kg kūno svorio dozę. Tyrimų su gyvūnais duomenys rodo, kad oksazepamas gali sukelti karcinogeninį poveikį.
Remiantis tyrimų duomenimis, diazepamas žmonėms nesukelia krūties vėžio.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas
Magnio stearatas
Talkas
Kukurūzų krakmolas
Laktozės monohidratas.

6.2 Nesuderinamumas

Tokių duomenų neturima.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Lizdinę plokštelę laikyti dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Pakuotė

Kartoninėje dėžutėje yra lizdinė plokštelė, kurioje yra 20 tablečių.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu bei jo likučių naikinimo instrukcija

SEDUXEN yra psichotropinis vaistas.