HALOPERIDOL-RICHTER

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

HALOPERIDOL – RICHTER 1,5 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje tabletėje yra 1,5 mg haloperidolio.
Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Tabletė.
Tabletės yra bekvapės, baltos arba beveik baltos, plokščios, apvalios, vienoje jų pusėje yra laužimo linijos žymė. Tabletės skersmuo – apie 9 mm.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Psichozių ir psichozinių būsenų: kliedesių ir haliucinacijų, sergant ūmine ir lėtine šizofrenija, paranoidinių sutrikimų bei manijos gydymas.
Psichomotorinės ažitacijos, nerimastingumo, agresyvaus ar pavojingai impulsyvaus elgesio trumpalaikis papildomas gydymas.
Hiperkinezijų sergant Huntingtono chorėja, Gilles de la Tourette sindromu, stipraus tiko, žagsulio (jei kitos priemonės nepadeda) metu gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Pateikiamos tik orientacinės dozės, kurias būtina patikslinti atsižvelgiant į paciento reakciją. Dozė paprastai palaipsniui didinama ūmios fazės metu ir palaipsniui mažinama iki minimalios efektyvios palaikomosios dozės.
Ūminėms psichozinėms būsenoms - šizofrenijai ir kitoms psichozėms, manijai gydyti, taip pat trumpalaikiam papildomam gydymui, kai esti psichomotorinis sujaudinimas, nerimastingumas, agresyvus ar pavojingai impulsyvus elgesys.
2,25–18 mg paros dozę rekomenduojama dalyti į tris dalis (3 kartus po ½ - 4 tabletes). Atsparios šizofrenijos atveju gali prireikti skirti iki 30 mg per parą.
Lėtinė psichozė
Dozė individuali. Paprastai 2,25 - 9 mg paros dozę rekomenduojama dalyti į tris dalis (3 kartus po ½ - 2 tabletės). Atsižvelgiant į paciento reakciją, dozę galima didinti iki 18 mg per parą (3 kartus po 4 tabletės).
Psichozės alkoholinės abstinencijos metu skiriama geriamoji 1,5 - 3 mg dozė (2 kartus po ½tabletės), kuri dalijama į 2 dalis. Šią dozę, atsižvelgiant į terapinį efektą ir esant normaliai kepenų funkcijai, galima didinti iki 4,5-9 mg (3 kartus po 1-2 tabletes) per parą; dozė dalijama į tris dalis.
Hiperkinezija
Skiriamos gerti mažos dozės, kurios palaipsniui didinamos iki 1,5 mg (2 kartus po ½ tabletės) dozės.
Senyvi pacientai
Pradinė dozė nustatoma atsargiai. Senyviems (ar nusilpusiems) pacientams pakanka 1,5 mg paros dozės (2 kartus po ½ tabletės). Paprastai gydymą reikia pradėti doze, dvigubai mažesne už vidutinę suaugusiųjų dozę, bet kepenų nepakankamumo atveju dozę reikia skirti mažesnę.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai. Koma. Stiprus CNS slopinimas, sukeltas alkoholio ar kitų vaistų. Parkinsono liga. Bazinių ganglijų pažeidimas. Feochromocitoma. Haloperidolio tablečių vaikams vartoti draudžiama.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Tarp psichiatrinių pacientų, vartojusių vaistų nuo psichozės, įskaitant ir haloperidolį, staigios mirties atvejų pasitaikė labai retai. Kadangi gydant haloperidoliu buvo pastebėtas QT intervalo pailgėjimas, reikia atsargiai gydyti tuos pacientus, kuriems gresia QT pailgėjimas (pvz., QT sindromas, hipokaliemija, vartojama kitų vaistų, sukeliančių QT intervalo pailgėjimą,), ypač tais atvejais, kai haloperidolio vartojama į veną.
Kadangi haloperidolis metabolizuojamas kepenyse, reikia atsargiai gydyti pacientus, kurių kepenų funkcija sutrikusi. Ilgalaikio gydymo metu rekomenduojama reguliariai tirti kraują ir kepenų funkciją.
Haloperidolio būtina vartoti atsargiai, kai esti subarachnoidinė hemoragija, hipokalcemija ir hipomagnemija.
Aprašyta haloperidolio sukeltų traukulių atvejų. Todėl, sergančius epilepsija pacientus ir tuos, kuriems gali atsirasti traukulių (pvz., alkoholinės abstinencijos ar smegenų pažeidimo atveju), haloperidoliu būtina gydyti ypač atsargiai.
Tiroksinas gali sustiprinti haloperidolio toksiškumą. Todėl pacientai, sergantys hipertiroze, haloperidoliu gali būti gydomi tik vartojantys tinkamus skydliaukės funkciją slopinančius preparatus.
Šizofrenija sergančių pacientų reakcija į gydymą antipsichoziniais vaistais gali būti uždelsta. Baigus tokių pacientų gydymą, ligos simptomų jiems gali vėl atsirasti tik po kelių savaičių ar mėnesių.
Gydymą baigti rekomenduojama palaipsniui mažinant dozę, nes nutraukus vaisto vartojimą staiga, gali pasireikšti nutraukimo simptomai: pykinimas, vėmimas ir nemiga.
Pacientams, sergantiems ir depresija, ir psichoze, gydymą haloperidoliu reikia derinti su antidepresantais.
Jei pacientas gydomas antiparkinsoniniais vaistais, kurių ekskrecija greitesnė nei haloperidolio, baigus gydymą haloperidoliu, minėtų vaistų reikia vartoti ir toliau, kad nesustiprėtų ekstrapiramidinis poveikis. Reikia turėti omenyje, kad kartu su haloperidoliu skiriant anticholinerginių vaistų, įskaitant ir antiparkinsoninius, gali padidėti akispūdis.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Haloperidolis gali sustiprinti alkoholio, trankviliantų, migdomųjų ir narkotinių analgetikų CNS slopinamąjį poveikį. Minėtų vaistų skiriant kartu su haloperidoliu, gali būti slopinamas kvėpavimas. Haloperidolio derinys su metildopa gali sustiprinti poveikį CNS. Haloperidolis gali keisti levodopos poveikį.
Haloperidolis slopina triciklių antidepresantų metabolizmą, dėl to gali padidėti jų koncentracija plazmoje ir toksiškumas (anticholinerginis poveikis, toksiškumas širdies ir kraujagyslių sistemai).
Farmakokinetinių tyrimu metu, kai kartu buvo vartojama kvinidino, buspirono ir fluoksetino, pastebėtas silpnas ar vidutinis haloperidolio koncentracijos plazmoje padidėjimas. Tokiais atvejais haloperidolio dozę reikia mažinti.
Ilgai gydant fermentų induktoriais, įskaitant karbamazepiną, rifampiciną ar fenobarbitalį, sumažėja kartu vartojamo haloperidolio koncentracija plazmoje. Tokio gydymo metu haloperidolio dozę reikia padidinti, o vėliau, baigus vartoti šių fermentų inhibitorių, haloperidolio dozę galima vėl sumažinti.
Retais atvejais, kai haloperidolio vartojama kartu su ličio preparatais, gali atsirasti šių simptomų: encefalopatija, ekstrapiramidinių sutrikimų, vėlyvoji diskinezija, piktybinis neurolepsijos sindromas, smegenų kamieno pažeidimas ir koma. Dauguma šių simptomų yra grįžtamojo pobūdžio, bet jų priežastis nežinoma. Jei panašių simptomų atsiranda, gydymą reikia nedelsiant nutraukti.
Haloperidolis gali veikti kaip geriamųjų antikoaguliantų antagonistas.
Haloperidolis slopina epinefrino (adrenalino) bei kitų simpatomimetikų poveikį ir veikia kaip adrenerginių kraujospūdį mažinančių vaistų (pvz., guanetidino) antagonistas.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Tyrimų, atliktų dideliam skaičiui tiriamųjų, duomenimis, nuo haloperidolio ryškiai nepadaugėjo apsigimimų. Aprašyti reti apsigimimų atvejai, kai nėštumo metu haloperidolio dažniausiai vartota su kitais vaistais. Nėščiosioms haloperidolio galima skirti tik tuomet, kai numatoma nauda bus neabejotinai didesnė už galimą pavojų vaisiui.
Haloperidolio patenka į motinos pieną. Pasitaikė atvejų, kai vartojančių haloperidolio ir krūtimi maitinančių motinų kūdikiams atsirado ekstrapiramidinių simptomų. Todėl žindančioms motinoms haloperidolio galima skirti tik būtiniausiu atveju, nuodugniai įvertinus numatomą naudą ir galimą pavojų.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Pradėjus gydyti haloperidoliu, pacientui draudžiama vairuoti ir valdyti mechanizmus. Vėliau ribojimų apimtis priklauso nuo individualios reakcijos. Ir vartojant haloperidolį, ir besitęsiant jo poveikiui, alkoholio vartoti draudžiama.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Paskyrus haloperidolio mažomis dozėmis (1-2 mg per parą), nepageidaujamas poveikis pasireiškia retai, būna nestiprus ir laikinas. Ilgą laiką vartojant dideles dozes, nepageidaujamas poveikis esti dažnesnis. Dažniausiai atsiranda nepageidaujamas poveikis nervų sistemai.
Ekstrapiramidiniai simptomai
Vartojant ilgai, gali atsirasti tremoras, rigidiškumas, bradikinezija, akatizija, ūminė distonija, okulogirinė krizė ar gerklų distonija. Tuomet galima skirti anticholinergiškai veikiančių antiparkinsoninių vaistų, bet to nevertėtų daryti absoliučiai visais atvejais, nes minėti vaistai gali sumažinti haloperidolio poveikį.
Vėlyvoji diskinezija
Kaip ir vartojant kitų vaistų nuo psichozės, gydant haloperidoliu ilgai arba jo vartojimą nutraukus, gali pasireikšti vėlyvoji diskinezija. Jai būdingi ritmiški, nevalingi liežuvio, veido, burnos ir žandikaulio trūkčiojimai. Kai kuriems pacientams šių simptomų gali būti nuolat. Kartotinai pradėjus gydyti haloperidoliu, padidinus jo dozę ar vietoj jo paskyrus kito vaisto nuo psichozės, šis sindromas gali tapti nepastebimas. Pasireiškus minėtam sindromui, gydymą haloperidoliu reikėtų nedelsiant nutraukti.
Piktybinis neurolepsinis sindromas (PNS)
Vartojant haloperidolio, gali atsirasti PNS. Šiai retai idiosinkrazinei reakcijai būdinga hipertermija, generalizuotas raumenų rigidiškumas, vegetacinės reakcijos ir sąmonės pokyčiai. Dažnai ankstyvas šio sindromo požymis yra hipertermija . Tokiu atveju gydymą vaistais nuo psichozės reikia nedelsiant nutraukti, skirti tinkamą palaikomąjį gydymą ir atidžiai stebėti pacientą.
Kitas poveikis CNS
Kartais pasitaikė depresija, sedacija, sujaudinimas, mieguistumas, nemiga, galvos skausmas, sumišimas, svaigulys, nerimastingumas, baimė, euforija, apatija, grand mal traukuliai ir psichozės simptomų pasunkėjimas.
Virškinimo trakto sutrikimai.
Kartais gali atsirasti pykinimas ir vėmimas, apetito stoka ir virškinimo sutrikimas, taip pat gali padidėti ar sumažėti kūno svoris.
Poveikis endokrininei sistemai.
Dėl antidopaminerginio poveikio haloperidolis gali sukelti hiperprolaktinemiją, galaktorėją, ginekomastiją, taip pat oligo- ar amenorėją. Labai retai pasitaikė hiperglikemija ir sumažėjo ADH sekrecija.
Širdies ir kraujagyslių sistema.
Pasitaikė pavienių tachikardijos ir hipotenzijos atvejų. Kartais, dažniausiai vartojant haloperidolį injekcijomis, pasitaikė QT intervalo pailgėjimo ir/ar skilvelinės aritmijos atvejų. Šie nepageidaujami reiškiniai dažnesni turintiems polinkį ir vartojusiems dideles dozes pacientams.
Kitas nepageidaujamas poveikis.
Pavieniais atvejais laikinai ir neryškiai sumažėjo kraujo kūnelių skaičius. Retai, paprastai skiriant haloperidolio su kitais vaistais, gali pasireikšti agranulocitozė ir trombocitopenija. Retkarčiais pasitaikė kepenų funkcijos sutrikimų ar hepatito, dažniausiai cholestazinio, atvejų.
Retkarčiais pasitaikė organizmo padidėjusio jautrumo reakcijų, tokių kaip odos bėrimas, urtikarija, anafilaksija ir fotosensibilizacija.
Pavieniais atvejais gali užkietėti viduriai, pablogėti rega, džiūti burna, susilaikyti šlapimas, pasireikšti priapizmas, sutrikti erekcija, atsirasti periferinė edema, padidėti prakaitavimas ir seilių sekrecija, varginti rėmuo ar pakisti kūno temperatūra. Senyvus pacientus gali ištikti uždarojo kampo glaukomos priepuolis.

4.9 Perdozavimas

Svarbiausi perdozavimo simptomai yra sunkios ekstrapiramidinės reakcijos, hipertenzija ir sedacija. Ekstrapiramidinės reakcijos gali reikštis raumenų rigidiškumu ir bendru ar vietiniu tremoru. Gali atsirasti ir hipertenzija.
Ypač sunkiais atvejais dėl komos ir slopinamo kvėpavimo gali atsirasti į šoką panaši būsena. Gali pasireikšti skilvelinė aritmija ir pailgėti QT intervalas.
Perdozavimo gydymas: specifinio priešnuodžio nėra. Jei pacientui nėra komos ir neatsirado traukulių, taikomas pagalbinis gydymas: skiriama gerti aktyvuotos anglies, po to plaunamas skrandis ir sukeliamas vėmimas. Jei pacientui prasidėjo traukuliai ar jį ištiko koma, reikia palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą, o jei kvėpavimas slopinamas, jis palaikomas dirbtiniu būdu. Būtina stebėti EKG ir svarbiausias gyvybines funkcijas atspindinčius rodmenis. Hipotenzijai ir kraujotakos nepakankamumui šalinti reikia lašinti į veną skysčių, plazmos ar albumino koncentrato, kraujagysles sutraukiančių vaistų (dopamino ar noradrenalino). Adrenalino vartoti negalima, nes dėl jo sąveikos su haloperidoliu gali reikštis sunki hipotenzija. Sunkiems ekstrapiramidiniams simptomams šalinti rekomenduojama švirkšti į veną ar raumenis anticholinerginių vaistų nuo parkinsonizmo. Šių vaistų vartojimą reikia baigti labai atsargiai, nes priešingu atveju gali atsirasti ekstrapiramidinių simptomų.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – antipsichoziniai, butirofenono dariniai, ATC kodas – N05AD01
Haloperidolis yra stipriai veikiantis butirofenonų grupės neuropleptikas, stiprus centrinių dopamino receptorių antagonistas, nesukeliantis antihistamininio ir anticholinerginio poveikio.
Jis blokuoja centrinius dopamino receptorius, todėl labai gerai tinka kliedesiams ir haliucinacijoms slopinti (tikriausiai dėl sąveikos limbinėje sistemoje ir vidurinėse smegenyse). Be to, jis mažina galvos smegenų bazinių ganglijų (juodosios medžiagos ir dryžuotojo kūno sistemos) aktyvumą. Haloperidolis efektyviai mažina psichomotorinį aktyvumą, dėl to yra veiksmingas manijos ir sujaudinimo sindromams gydyti.
Tikriausiai dėl vaisto poveikio baziniams ganglijams atsiranda šalutinė ekstrapiramidinė reakcija: distonija, akatizija ir parkinsonizmas. Dėl periferinio antidopaminerginio poveikio slopinamas pykinimas ir vėmimas (per chemoreceptorius), atpalaiduojami skrandžio ir žarnyno raukai, adenohipofizėje slopinamas prolaktino inhibicijos faktorius, todėl didėja prolaktino išsiskyrimas.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Išgerto haloperidolio didžiausia koncentracija plazmoje būna po 2 – 6 valandų, o sušvirkšto į raumenis – maždaug po 20 minučių. Išgerto vaisto biologinis prieinamumas yra 60-70%, vidutinis pusinės eliminacijos iš plazmos (galutinė eliminacija) periodas yra 24 valandos (12-38 valandos), į raumenis sušvirkšto preparato – 21 valanda (13-36 valandos). Haloperidolis lengvai prasiskverbia pro smegenų barjerą. Prie plazmos baltymų prisijungia 92% vaisto. Haloperidolis metabolizuojamas kepenyse, 40% jo pašalinama pro inkstus, 60% – su išmatomis, maždaug 1% nepakitusio vaisto išsiskiria su šlapimu. Metabolitai nepasižymi neurolepsiniu poveikiu. Kai preparato koncentracija kraujyje pastovi, jo pasiskirstymo tūris yra didelis (7,9±2,5 l/kg).
Manoma, kad terapiniam haloperidolio poveikiui reikalinga nuo 4 μg/l iki 20-25 μg/l jo koncentracija plazmoje.
Haloperidolio koncentracija plazmoje ir dauguma jo farmakokinetikos rodiklių kiekvienam žmogui gali būti labai skirtingi, tačiau konkretaus žmogaus minėti rodmenys, nustatyti kartotinai, būna beveik nepakitę. Šiuos skirtumus, kaip ir daugelio vaistų, kurių metabolizmas vyksta kepenyse, bent iš dalies galima paaiškinti skirtingu grįžtamųjų oksidacijos ir redukcijos reakcijų greičiu kepenyse. Redukuotas haloperidolis yra neaktyvus. Vaisto metabolizmas gali vykti ir kitais būdais (konjugacija su gliukurono rūgštimi ir oksidaciniu N-alkilinimu).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Daugiau svarbios informacijos, nei pateikta kituose PCS skyriuose, neturima.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas
Želatina
Magnio stearatas
Talkas
Kukurūzų krakmolas
Bulvių krakmolas
Laktozės monohidratas.

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Al/PVC lizdinė plokštelė, kurioje yra 25 tabletės. Kartono dėžutėje yra dvi lizdinės plokštelės.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu bei jo likučių naikinimo instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.