Uvamin retard

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Uvamin Retard 100 mg pailginto veikimo kapsulės, kietos

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ VAISTO SUDĖTIS

Vienos kapsulės sudėtis

Veiklioji medžiaga
Kiekis, mg
Specifikacija
Nitrofurantoinas
(makrokristalai)
100 mg
Eur Ph 3rd Ed / BP

Nitrofurantoinas (BAN, USAN, rINNM)

1-(5-nitrofurfurilidenamino) imidazolidin-2,4-dionas

C8H6N4O5 Molekulinė masė: 238,2

3. VAISTO FORMA

Kapsulės, kietos, želatinos.

4. KLINIKINĖS SAVYBĖS

4.1 Terapinės indikacijos

Ūminei ir lėtinei ištekamųjų šlapimo takų infekcijai gydyti, ypač kai sukėlėjai atsparūs kitiems priešmikrobiniams vaistams. Lėtinei ištekamųjų šlapimo takų infekcijai gydyti, profilaktiškai prieš šlapimo takų diagnostinius tyrimus arba po chirurginių operacijų.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Rekomenduojama dozė:

Ūminė šlapimo takų infekcija:
Dozė yra 5 mg/kg kūno svorio per 24 val., 3 arba 4 kartus per parą.

Suaugusiesiems: 200-400 mg (= 2-4 kapsulės) per parą 7-10 parų.

12-14 metų vaikams: 2 kartus po 1 kapsulę per parą 7-10 parų.

Lėtinė šlapimo takų infekcija (ilgalaikis gydymas)
Suaugusiesiems: 1-2 kapsules per parą kelis mėnesius.

12-14 metų vaikams: po 1 kapsulę 1-2 kartus per parą kelis mėnesius.

Tinkamas vartojimo būdas
Nitrofurantoiną reikia gerti valgant arba iš karto po valgio.

4.3 Kontraindikacijos

Negalima vartoti pacientams, kuriems yra oligurija arba anurija.
Pirmaisiais trimis gyvenimo mėnesiais dėl nebrandžių fermentų sistemų yra hemolizinės anemijos pavojus.
Vaisto negalima vartoti naujagimiams, nėščiosioms paskutiniosiomis 4 savaitėmis iki nustatytos gimdymo datos.
Nitrofurantoino negalima vartoti, kai yra inkstų nepakankamumas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 60 ml/min), gliukozės-6-fosfatdehidrogenazės trūkumas (hemolizinės anemijos pavojus), padidėjęs jautrumas nitrofurantoinui, kitiems nitrofurantoino dariniams ir dažomosioms medžiagoms, taip pat neuritas, polineuropatija, plaučių fibrozė.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Nitrofurantoiną galima skirti pacientams, kurių normali inkstų funkcija (kreatinino klirensas didesnis kaip 60 ml/min) ir negali vartoti mažiau pavojingų antibiotikų ir chemoterapinių vaistų.

Šio vaisto atsargiai skirti pacientams, kuriems yra anemija, cukrinis diabetas, sutrikusi elektrolitų pusiausvyra, susilpnėjusi motorika, vitamino B trūkumas, nes yra didesnė periferinės neuropatijos rizika.

Atsiradus pirmiesiems galūnių dilgčiojimo ir tirpimo požymiams, Uvamin retard nedelsiant nutraukti.

Ypač atsargiai vaisto skirti pacientams, kurių sutrikusi inkstų išskiriamoji funkcija, nes dėl nepakankamo išsiskyrimo vaistas gali kauptis, kartu nesusidaryti efektyvi jo koncentracija šlapime.

Gydant ilgai, reikia reguliariai tirti paciento plaučių funkciją. Anksti nustačius nitrofurantoino sukeltas plaučių padidėjusio jautrumo reakcijas ir nedelsiant nutraukus (jeigu reikia) nitrofurantoino vartojimą, galima sustabdyti šias reakcijas bei išvengti sunkaus ir galimai negrįžtamo pažeidimo.

Ilgai vartojant vaistą gydymui arba profilaktikai, reikia tirti kraują, inkstų ir kepenų funkciją, neurologinę būklę. Tai privaloma visiems pacientams, vartojantiems šį vaistą.

Nitrofurantoino negalima skirti pacientams, kuriems yra šlapimo takų infekcija kartu su parenchimatitu ir (arba) bakteriemija (pielonefritas, ūminis cistitas vyrams), uretritu (dažniausiai gonokokiniu, chlamidiniu ir (arba) mikoplazminiu) arba prostatitu (nepakankamai nitrofurantoino patenka į prostatos sekretą).

Vartojant nitrofurantoiną, gali išvešėti atsparios padermės (ypač Pseudomonas). Pasireiškus superinfekcijai, reikia pradėti tinkamą gydymą.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kartu vartojamas sulfinpirazolis arba probenicidas gali mažinti nitrofurantoino poveikį ir didinti toksiškumą, nes jie slopina vaisto išsiskyrimą pro inkstus.
Magnio trisilikatas ir antacidiniai vaistai gali mažinti nitrofurantoino absorbciją, todėl jų negalima vartoti kartu su Uvamin retard; juos vartoti praėjus mažiausiai 1 val. po nitrofurantoino vartojimo.
Nitrofurantoinas slopina nalidikso rūgšties ir kitų girazės inhibitorių poveikį in vitro. Šios sąveikos klinikinė svarba dar neaiški.
Nitrofurantoinas gali mažinti fenitoino koncentraciją plazmoje ir jo poveikį.
Nitrofurantoino poveikis mažėja, sąveikaujant su natrio bikarbonatu, natrio laktatu ir kitais šlapimą šarminančiais vaistais.
Propantelinas didina nitrofurantoino koncentraciją šlapime, tikriausiai dėl pagerėjusios absorbcijos, nes mažina vaisto skrandžio klirensą.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumo kategorija - B. Tiriant gyvūnų reprodukciją įrodytas vaisto toksiškumas (atsilikęs augimas, apsigimimai). Duomenys gauti retrospektyviai tiriant moteris pirmuoju nėštumo trimestru, nepatvirtina šių rezultatų. Tačiau Uvamin retard negalima vartoti pirmąjį nėštumo trimestrą.

Hemolizinė anemija dėl nesubrendusių eritrocitų taip pat gali skatinti priešlaikinį gimdymą. Todėl Uvamin retard negalima vartoti paskutinįjį neštumo trimestrą.

Nitrofurantoino pėdsakų nustatyta motinos piene.

Jaunesniems kaip 3 mėn. kūdikiams dėl nesubrendusių fermentų yra hemolizinės anemijos pavojus.

Toks pat pavojus kyla, kai yra gliukozės-6-fosfatdehidrogenazės nepakankamumas.

Reikia nuspręsti, ar nežindyti kūdikio, ar nevartoti vaisto (atsižvelgti į gydymo naudą motinai).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Uvamin retard neveikia gebėjimo vairuoti ar valdyti įrenginius.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Virškinimo sistema
Virškinimo sistemos sutrikimų pasireiškia 13-15% pacientų (pykinimas, vėmimas, išnykęs apetitas), jie dažnėja didinant dozę (>7 mg/kg per parą).

CNS
Gana dažni centrinės nervų sistemos simptomai: galvos skausmas, svaigulys ir nistagmas. Kartais gali pasireikšti negrįžtama periferinė polineuropatija, ypač pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas, anemija, cukrinis diabetas, elektrolitų pusiausvyros sutrikimas ir vitamino B trūkumas. Pirmasis simptomas dažniausiai yra parestezija, “degančios pėdos” sindromas ir susilpnėjusi motorika.

Padidėjęs jautrumas
Alerginės reakcijos (1-2%): ypač odos reakcijos, pvz.: egzantema, dilgėlinė, niežulys, taip pat kitos šalutinės alerginės reakcijos, pvz.: vaistų karštinė arba karščiavimas, angioneurozinė edema, eozinofilija, cholestazinis hepatitas, astmos priepuoliai, eksudacinis pleuritas.

Išgėrus nitrofurantoino, retai pasireiškė Stevens-Johnsono arba Lyello sindromas, taip pat anafilaksinis šokas.

Labai retai, ypač vaistą vartojant ilgai, gali pasireikšti alerginė plaučių infiltracija (vadinama “nitrofurantoino pneumonija”) su kosulio priepuoliais, pasunkėjusiu kvėpavimu, skausmu už krūtinkaulio. Ji gali progresuoti iki negrįžtamos plaučių fibrozės.

Skiriamos ūminė, poūmė ir lėtinė plaučių reakcijos formos.

Paprastai ūminė forma kliniškai pasireiškia alergine plaučių edema su staiga pasunkėjusiu kvėpavimu, kosuliu, karščiavimu ir ypač plaučių infiltracija (nitrofurantoino pneumonija). Požymiai dažniausiai išryškėja praėjus kelioms valandoms po paskutinio nitrofurantoino vartojimo.
Vaisto nebevartojant, reiškiniai išnyksta po 2-3 sav.

Poūmei formai, kuri gali pasireikšti praėjus mėnesiui po nitrofurantoino vartojimo, būdinga dispnėja, ortopnėja, karščiavimas, pastovus kosulys ir intersticinis pneumonitas ir (arba) plaučių fibrozė. Karščiavimas ir eozinofilija buvo rečiau negu esant ūminei formai. Nutraukus vaisto vartojimą būklė gerėja lėčiau. Lėtinės reakcijos simptomai, kurie paprastai pasireiškia po 6 mėn. gydymo nitrofurantoinu, yra tokie pat kaip ir poūmės formos. Simptomai ir pažeidimas tik iš dalies yra grįžtami. Pasireiškus pirmiesiems simtomams, vaistą nedelsiant nutraukti.

Kepenys
Retai stebėtos kepenų reakcijos. Šios laikinos reakcijos, pasireiškiančios po gydymo šiuo vaistu, gali būti ūminės (po neilgo gydymo), pvz., hepatitas arba cholestazė, ir lėtinės - lėtinis aktyvus hepatitas ir masyvi kepenų nekrozė (dažniausiai po ilgo gydymo). Simptomai yra staigus karščiavimas, bėrimas, hepatomegalija, taip pat padidėjusi kepenų fermentų koncentracija.

Kraujas ir kraujo vaizdas
Retai pasireiškia hemolizinė ir megaloblastinė anemija (ypač pacientams, kuriems yra gliukozės-6-fosfatdehidrogenazės nepakankamumas), agranulocitozė, trombocitopenija, leukopenija ir eozinofilija.

Kiti
Gali būti laikinas plaukų slinkimas, mazginė eritema, kristalurija ir pankreatitas.

Labai retai po vaisto vartojimo pasireiškia autoimuninių reakcijų, daugiausia susijusių su lėtinėmis plaučių ar kepenų reakcijomis. Šio į vilkligę panašaus sindromo simptomai buvo karščiavimas, egzantema, artralgija ir eozinofilija. Buvo padidėję daugiau kaip dviejų rodmenų duomenys: antinuklearinių antikūnų, antikūnų prieš lygiuosius raumenis ar glomerulus ir Coombso testo.

Retai sutriko spermatogenezė dėl sėklinių kanalėlių epitelio pažeidimo.

Labai retai, vartojant nitrofurantoiną, gali pasireikšti parotitas.

Poveikis diagnostikos metodams
Vartojant nitrofurantoiną, šlapimo spalva pasidaro ruda, todėl gali didėti arba būti klaidingai teigiami laboratoriniai rodikliai (bilirubinas, šlapalo azotas kraujyje).
Nitrofurantoinas gali sąlygoti klaidingai teigiamą gliukozės koncentracijos šlapime reakciją, jeigu tyrimui vartojamas vario sulfatas (Clinitest®).

Patarimas
Nitrofurantoino pK yra 7,2, todėl jis neefektyvus šarminiame šlapime (pH>8).
Neveiklūs nitrofurantoino metabolitai šlapimą nudažo gelsvai ruda spalva. Nitrofurantoinas pasišalina dializuojant.

4.9 Perdozavimas

Perdozavus gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, galvos skausmas ir svaigulys. Ūmiai apsinuodijus, rekomenduojama plauti skrandį.
Jeigu reikia, absorbuotą nitrofurantoiną galima pašalinti dializuojant.
Centrinės nervų sistemos simptomai kyla dėl padidėjusio vaisto kiekio kraujyje. Susikaupus nitrofurantoinui ir jo metabolitams, gali pasireikšti polineuritas.
Polineuritas dažnesnis pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Nitrofurantoinas, sintetinis nitrofurano darinys, yra priešbakterinė medžiaga, vartojama šlapimo takų infekcijai gydyti. Tikslus jo veikimo mechanizmas nežinomas.
Manoma, kad jis sąveikauja su įvairiomis bakterijų fermentų sistemomis. Mažesnė koncentracija veikia bakteriostatiškai, o didesnė – baktericidiškai. Efektyvi antibakterinė koncentracija susidaro ištekamuosiuose šlapimo takuose, bet ne kraujyje ar kituose audiniuose.
Šis vaistas veikia in vitro daugelį mikroorganizmų, sukeliančių šlapimo takų infekciją, pvz.: E. coli, Klebsiella, Enterobacter, Enterococci ir Staphylococcus.

Jautrumas in vitro
Jautrūs mikroorganizmai (MIC90 <32 g/ml): Enterococci, E. coli, Citrobacter r., B grupės streptokokai, Staphylococcus aureus, Staphylococcus epidermidis, Salmonella r., taip pat Bacteroides r. ir Streptococcus pneumoniae (retai sukelia šlapimo takų infekciją).

Iš dalies arba vidutiniškai jautrūs mikroorganizmai (MIC90 = 32-128 g/ml): Klebsiella pneumoniae, Enterobacter rūšys.

Atsparūs mikroorganizmai (MIC90 > 128g/ml): Pseudomonas aeruginosa, Proteus r., Pseudomonas cepacia, Providencia r., Acinetobacter.

Kai infekciją sukelia vidutiniškai jautrios bakterijos, rekomenduojama atlikti jautrumo testą, kad būtų paneigtas galimas rezistentiškumas.

Jautrumą Uvamin retard galima nustatyti standartiniais būdais, pvz., diskų arba praskiedimo būdais, kuriuos rekomenduoja Nacionalinis klinikinių laboratorinių standartų komitetas (NCCLS). NCCLS rekomenduoja jautrumą vertinti pagal šiuos rodiklius (tik šlapimo takų infekciją sukeliantiems mikroorganizmams):

Diskų būdas (300 g)
Skersmuo (mm)
Praskiedimo būdas
MIC (mg/l)
Jautrūs
Vidutiniškai jautrūs
Atsparūs
>17
15-16
<14
<32
64
>128

Rezistentiškumas ir kryžminis rezistentiškumas

Vartojant vaistą, rezistentiškumas gali ryškėti lėtai ir laipsniškai. Kai kurios Enterobacter ir Klebsiella padermės yra rezistentiškos, o Acinetobacter, Providencia, Pseudomonas ir Serratia paprastai visada rezistentiškos.

Gali pasireikšti kryžminis rezistentiškumas su kitais nitrofurantoinais. Dar nežinoma kryžminio rezistentiškumo su kitais antibakteriniais vaistais.

5.3 Farmakokinetinės savybės

a) Bendrosios veikliosios medžiagos savybės

Absorbcija
Beveik visas išgertas nitrofurantoinas absorbuojasi. Makrokristalinio nitrofurantoino, esančio Uvamin retard, absorbcija yra lėtesnė, todėl vaistas geriau toleruojamas. Maistas didina biologinį įsisavinimą. Išgėrus vieną 100 mg vaisto dozę, 2 g/ml koncentracija plazmoje susidaro po 1-4 val. Kraujyje ir audiniuose efektyvios antibakterinės vaisto koncentracijos nesusidaro.

Pasiskirstymas
Nitrofurantoinas greitai išsiskiria pro inkstus, todėl kraujyje ir audiniuose nesusidaro reikiama gydomoji vaisto koncentracija.
Išgėrus vieną 100 mg nitrofurantoino dozę, vidutiniška koncentracija (178-136 g/ml) šlapime susidaro per 4 val. Praėjus 4-8 val. po vaisto išgėrimo, koncentracija dar būna didesnė kaip 60g/ml. Maždaug 60% nitrofurantoino jungiasi su plazmos baltymais. Nitrofurantoino praeina pro placentos barjerą, patenka į motinos pieną.

Metabolizmas
Maždaug 50-60% vaisto metabolizuojama. Daugiausia nitrofurantoino metabolizuojama kepenyse iki neaktyvių metabolitų (nitro grupės redukcija, furano žiedo suardymas ir kt.). Nitrofurantoiną, kaip ir visus nitrofurano darinius, inaktyvuoja kraujas ir baltymai.

Išsiskyrimas
Išgėrus vieną 100 mg nitrofurantoino dozę, koncentracija šlapime mažėja laipsniškai ir daugeliui svarbiausių šlapimo takų infekcijos sukėlėjų pakankama mažiausia inhibuojanti koncentracija išlieka 8-10 val.
Beveik visas nitrofurantoinas per 24 val. išsiskiria pro inkstus glomerulų filtracijos (apie 17%) ir proksimalinių kanalių ekskrecijos (apie 80-85%) būdu.
Apie 50% medžiagos su šlapimu išsiskiria neaktyvių metabolitų, kurie nudažo šlapimą gelsvai ruda spalva, pavidalu. Tik 2-4 % vaisto išsiskiria su išmatomis (Q0=0,7). Nitrofurantoino pusinės eliminacijos periodas yra 25-35 min.

Kinetika įvairiomis klinikinėmis situacijomis
Anurija ir inkstų nepakankamumas, kai kreatinino klirensas mažesnis kaip 60 ml/min: daugėja toksinių šalutinių reiškinių, kartu šlapime nesusidaro efektyvi antibakterinė vaisto koncentracija.
Pagrindinė taisyklė: kai liekamojo azoto rodmuo yra iki 60-70 mg%, nitrofurantoino koncentracija vis dar gydomoji. Kai šis rodmuo didesnis kaip 100 mg%, efektyvios antibakterinės koncentracijos galima nesitikėti.

b) Pacientų grupės

Pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas, pusinės eliminacijos periodas gali pailgėti iki 1 val. Kai kreatinino klirensas <60 ml/min, dėl kaupimosi pavojaus nitrofurantoino negalima vartoti.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Laktozės monohidratas
Mikrokristalinė celiuliozė
Hidroksipropilmetilceliuliozė

Kapsulės sudėtis
Želatina
Dažas - D & C Yellow Nr. 10, E 104
Titano dioksidas

6.2 Nesuderinamumas
Nežinomi.

6.3 Tinkamumo laikas
5 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos
Laikyti vėsioje ir sausoje vietoje, žemesnėje kaip 25C temperatūroje.

6.5 Pakuotė

Uvamin retard lizdinėje pakuotėje po 10 kapsulių.
Pakuotės po 20 ir 30 kapsulių.
Pakuotės ligoninėms.

6.6 Vartojimo ir tvarkymo instrukcija

Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje.