Ranigast

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Ranigast 75 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje Ranigast 75 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 84 mg ranitidino hidrochlorido (atitinka 75 mg ranitidino bazės).
Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Plėvele dengtos tabletės.
Plėvele dengta tabletė yra 7 mm skersmens, oranžinė, apvali, abipus išgaubta.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Simptominis rėmens ir virškinimo sutrikimų, pasireiškiančių be jokios organinės virškinimo trakto ligos, gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Suaugę žmonės ir vyresni negu 12 metų vaikai
Atsiradus virškinimo sutrikimo simptomų ir požymių, reikia gerti vieną 75 mg tabletę. Jei išgėrus vaisto negalavimai per valandą neišnyksta, galima gerti kitą 75 mg tabletę.
Per parą galima gerti ne daugiau kaip dvi tabletes.
Tabletę reikia nuryti nepažeistą, užsigeriant nedideliu kiekiu vandens.
Medikamento galima vartoti ne ilgiau kaip dvi savaites.
Jei po dviejų savaičių gydymo negalavimai neišnyksta, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs organizmo jautrumas ranitidinui ar kitai preparate esančiai medžiagai.
Pacientas jaunesnis negu 12 metų.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Prieš pradedant gydyti pacientą, sergantį skrandžio opa, reikia patikslinti, ar ji atsirado ne dėl piktybinės ligos (ranitidinas gali maskuoti skrandžio auglio simptomus ir sunkinti tikslios diagnozės nustatymą).
Ranitidinas iš organizmo daugiausia šalinamas pro inkstus, todėl ligoniams, kuriems yra sunkus inkstų veiklos nepakankamumas, dozę reikia tinkamai sumažinti.
Kadangi ranitidiną metabolizuoja kepenys, ligoniams, kurių kepenų veikla sutrikusi, medikamento reikia vartoti atsargiai.
Reikėtų reguliariai kontroliuoti pacientų, ypač pagyvenusių, kurie nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir ranitidino vartoja kartu, būklę.
Ar jaunesniems negu 12 metų vaikams ranitidino vartoti saugu ir ar jis yra veiksmingas, nenustatyta.
Pastebėta, kad ranitidinas gali sukelti ūminį porfirijos priepuolį, todėl pacientams, kuriems anksčiau tokių priepuolių buvo, medikamento vartoti negalima.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Antacidiniai preparatai, vartojami kartu su ranitidinu, šio medikamento absorbcijai įtakos nedaro.
Rūkymas mažina ranitidino veiksmingumą.
Jei ranitidino geriama kartu su alkoholiu, kraujyje gali padidėti pastarosios medžiagos koncentracija.
Ranitidinas in vitro silpnai jungiasi prie citochromo P450. Rekomenduojamos medikamento dozės neslopina oksigenazės, susijusios su kepenų citochromu P450, aktyvumo. Vis dėlto, yra keli pranešimai, kurie rodo, kad ranitidinas daro įtaką kai kurių vaistų biologiniam prieinamumui, tačiau kokiu būdu, tiksliai nenustatyta (pvz., per terpės, kurioje vaistas absorbuojamas, pH ar tariamąjį pasiskirstymo tūrį).

Antikoaguliantai
Jei ranitidino vartojama kartu su varfarinu, gali padidėti arba sumažėti protrombino laikas, tačiau farmakokinetikos tyrimų su žmonėmis, kurie vartojo net 400 mg ranitidino paros dozę, metu sąveikos su varfarinu nepastebėta. Ranitidinas nedarė įtakos nei varfarino klirensui, nei protrombino laikui.
Tokio pobūdžio tyrimų su didesne negu 400 mg ranitidino doze neatlikta.

Benzodiazepinai
150 mg ranitidino dozė, vartojama du kartus per parą, kartu su diazepamu, nesukelia reikšmingų pastarojo vaisto AUC pokyčių.
150 mg ranitidino dozė, vartojama kas 12 valandų kartu su 2 mg lorazepamo paros doze (ji išgeriama iš karto), nedaro įtakos pastarojo vaisto pusinės eliminacijos periodui (t1/2) ir tariamajam pasiskirstymo tūriui.

Beta adrenoreceptorių blokatoriai
Farmakokinetikos tyrimų duomenimis, 150 mg ranitidino paros dozė, 7 paras vartojama kardu su 100 mg atenololio paros doze, šio vaisto farmakokinetikos neveikia, o ranitidinas, vartojamas kartu su metoprololiu, maždaug 80 % padidina šio vaisto AUC ir maždaug 50 % – jo koncentraciją kraujo plazmoje. Metoprololio pusinės eliminacijos periodas pailgėja nuo 4,4 valandos iki 6,5 valandos.
Ranitidinas propranololio farmakokinetikai įtakos nedaro.

Fenitoinas
Ranitidinas, vartojamas kartu su fenitoinu, jo koncentracijai kraujo serume įtakos nedaro.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas. Pagal saugumą nėštumo metu ranitidinas priklauso B kategorijos vaistų grupei.
Moterų, nėštumo metu vartojusių ranitidino, tikslių klinikinių stebėjimų neatlikta, todėl šio medikamento nėštumo metu galima vartoti tik būtiniausiu atveju.
Tyrimų su žiurkėmis ir triušiais, kurie vartojo ranitidino dozę, 160 kartų didesnė už tokią, kuri skiriama žmogui, metu teratogeninio poveikio nepastebėta. Be to, ranitidinas nedarė įtakos šių gyvūnų vaisingumui.

Žindymo laikotarpis
Ranitidinas išsiskiria su moters pienu, todėl žindyvėms jo reikia skirti atsargiai.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Dėl šalutinio poveikio centrinei nervų sistemai, pvz., svaigulio, mieguistumo, gali šiek tiek ar vidutiniškai sutrikti psichinis ir fizinis gebėjimas reaguoti. Pacientą reikia įspėti apie pavojų, susijusį su transporto vairavimu ir mechanizmų valdymu.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Ranitidinu gydomiems pacientams pastebėti nepageidaujami reiškiniai toliau išvardytose organų sistemose.

Centrinės nervų sistemos sutrikimai
Nedažni. Bendrasis negalavimas, svaigulys, mieguistumas ir nemiga.
Reti. Sujaudinimas, sumišimas, depresija, haliucinacijos. Šie reiškiniai buvo laikini ir dažniausiai atsirasdavo sunkiems ligoniams ir pagyvenusiems pacientams.
Labai reti, tarp jų pavieniai atvejai. Regos sutrikimas (vaizdas matomas lyg per miglą), atsiradęs dėl akomodacijos pokyčių, nevalingas motorikos sutrikimas.
Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai
Reti. Tachikardija, bradikardija, atrioventrikulinio mazgo blokada, skilvelių ekstrasitolės.
Labai reti, tarp jų pavieniai atvejai.. Kraujagyslių uždegimas.
Virškinimo trakto sutrikimai
Nedažni. Vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pilvo skausmas ar nemalonus pojūtis pilve.
Reti. Kasos uždegimas.
Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai
Labai reti, tarp jų pavieniai atvejai. Kepenų uždegimas, kurio metu kartais būna gelta.
Nuo šių pokyčių stiprumo priklauso, ar būtina nedelsiant nutraukti vaisto vartojimą.
Raumenų, kaulų ir jungiamojo audinio sistemos sutrikimai
Reti. Sąnarių ir raumenų skausmas.
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Reti. Leukopenija, granulocitopenija ir trombocitopenija. Šie sutrikimai paprastai buvo laikini
Labai reti, tarp jų pavieniai atvejai. Agranulocitozė, pancitopenija, kartais susijusios su kaulų čiulpų veiklos sutrikimu, aplazinė anemija, imuninės reakcijos sukelta hemolizinė anemija.
Endokrininiai sutrikimai
Kontroliuojamų tyrimų su žmonėmis ir gyvūnais duomenimis, ranitidinas nedaro įtakos sekrecinei hipofizės funkcijai ir androgenų aktyvumui. aktyvumui
Labai reti, tarp jų pavieniai atvejai. Ginekomastija, impotencija, lytinio potraukio sumažėjimas.
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Reti. Išbėrimas, daugiaformė eritema, intensyvesnis plaukų slinkimas.
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Labai reti, tarp jų pavieniai atvejai. Ūmus intersticinis nefritas.
Kiti sutrikimai
Reti. Padidėjusio jautrumo reakcija (bronchų spazmas, karščiavimas, eozinofilija) anafilaksinė reakcija, angioneurozinė edema, šioks tiks kreatinino koncentracijos serume padidėjimas.

4.9 Perdozavimas

Pastebėtas vienas apsinuodijimo 18 g ranitidino doze atvejis. Apsinuodijimo simptomai buvo laikini ir panašūs į gydymo ranitidinu metu pastebėtus nepageidaujamo poveikio simptomus. Kartais gali sumažėti kraujospūdis ir sutrikti eisena.
Preparato perdozavus, reikia pašalinti iš virškinimo trakto neabsorbuotą vaisto kiekį ir pradėti tinkamą simptominį bei palaikomąjį gydymą.
Šunims sugirdžius didesnę negu 225 mg/kg kūno svorio paros dozę, prasidėjo vėmimas, atsirado raumenų drebėjimas ir padažnėjo kvėpavimas.

Pelėms ir žiurkėms sugirdyta vienkartinė 1 mg/kg kūno svorio ranitidino dozė gyvūnų kritimo nesukėlė. Suleisto į veną ranitidino LD50 pelėms ir žiurkėms yra atitinkamai 77 mg/kg kūno svorio ir 83 mg/kg kūno svorio.
Medikamentą iš kraujo serumo galima pašalinti dialize.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

Farmakoterapinė grupė – Vaistai nuo funkcinių žarnyno sutrikimų. ATC kodas – A02B A02

5.1 Farmakodinaminės savybės

Ranitidinas yra histaminui jautrių H2 receptorių, įskaitant ir skrandžio parietalinių ląstelių receptorius, blokatorius. Jis slopina tiek dieną, tiek naktį vykstančią bei maistu ir pentagastrinu sukeliamą druskos rūgšties sekreciją. Pepsino sekrecijai vaistas įtakos nedaro.
Ranitidinas hiperkalcemijos metu nemažina kalcio koncentracijos kraujo serume.
Ranigastas nesukelia anticholinerginio poveikio.
Kitos farmakologinės savybės
Išgerta ar suleista į veną rekomenduojama gydomoji ranitidino dozė nedaro įtakos prolaktino kiekiui. Tik suleidus į veną 100 mg arba didesnę ranitidino dozę pastebėta, kad kraujo serume laikinai šiek tiek padidėja prolaktino kiekis.
Preparatas nedaro įtakos hipofizės gonadotropino, tireotropinio hormono ar somatotropino sekrecijai. Jis gali mažinti vazopresino išsiskyrimą.
Ranitidinas nedaro įtakos kortizolo, aldosterono, androgenų ar estrogenų kiekiui bei nesukelia antiandrogeninio poveikio.
Ranigastas neveikia spermijų judrumo ir nedaro įtakos spermos kiekiui bei sudėčiai.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Bendrieji atlikto tyrimo duomenys
Ranigast 150 mg plėvele dengtų tablečių veikliosios medžiagos ranitidino biologinio prieinamumo tyrime dalyvavo 12 sveikų savanorių, anksčiau sirgusių dvylikapirštės žarnos opa, kuriems bet prieš tyrimą nenustatyta jokių klinikinių negalavimų ir endoskopu nepastebėta morfologinių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos pokyčių. Tyrime dalyvavo 6 vyrai ir 6 moterys. Visi savanoriai buvo 20 – 40 metų amžiaus, jų ūgis buvo 157 – 180 cm, svoris 52,5 – 77,0 kg. Klinikinio patikrinimo metu visiems tyrime dalyvavusiems žmonėms jokių organinių virškinimo trakto, kraujotakos sistemos, kepenų ir inkstų pokyčių nenustatyta.
Laboratorinių tyrimų duomenys: kraujo morfologinė struktūra, bilirubino koncentracija, kreatinino, cholesterolio kiekis, ALAT, AspAT, šarminės fosfatazės aktyvumas, timolo drumstumo mėginys ir baltymų elektroforezės rezultatai buvo normalūs. Savanoriai 7 paras prieš tyrimą ir jo metu nevartojo alkoholio ir nevartojo vaistų.
Preparatas buvo vartojamas kryžminiu metodu: kas dvi paras tiriamieji žmonės gėrė vieną Ranigast 150 mg plėvele dengtą tabletę arba lyginamojo medikamento tabletę.

Absorbcija
Iš virškinimo trakto absorbuojama maždaug 50 % išgerto ranitidino. Išgėrus vienkartinę 150 mg dozę, didžiausia koncentracija kraujyje (478 μg/ml) atsiranda per 2,63 val. Maistas ar antacidiniai preparatai ranitidino absorbcijai reikšmingos įtakos nedaro.
Vaisto pusinės eliminacijos periodas trunka maždaug 2 valandas.

Pasiskirstymas
Ranitidinas lengvai pasiskirsto organizme. Prie plazmos baltymų prisijungia 10 – 19 % vaisto. Ranigasto tariamasis pasiskirstymo tūris yra maždaug 1,53 l/kg.
Ranitidinas išsiskiria su moters pienu. Jo koncentracija piene atitinka 25 – 100 % vaisto koncentracijos, kuri būna moters kraujo serume. Be to, išgertas ranitidinas prasiskverbia į galvos ir nugaros smegenų skystį.

Metabolizmas
Ranitidiną metabolizuoja kepenys į ranitidino N-oksidą, demetilranitidiną (1 %) ir ranitidino S-oksidą (1 %).

Šalinimas
Ranitidinas šalinamas daugiausia pro inkstus glomerulų filtracijos ir kanalėlių sekrecijos būdu. Didžioji dalis preparato pašalinama per pirmąsias 6 valandas. Išgėrus ranitidino, per pirmąsias 24 valandas maždaug 16 – 36 % dozės pašalinama pro inkstus nepakitusia forma. Kita vertus, per 24 valandas dalis ranitidino dozės pašalinama su šlapimu metabolitų: ranitidino N-oksido (4 %), ranitidino S-oksido (1 %) ir demetilranitidino (1 %) forma. Likusi dozės dalis šalinama su išmatomis.
Suaugusiems žmonėms ranitidino pusinės eliminacijos periodas trunka vidutiniškai 1,7 – 3,2 valandos ir be kita ko priklauso nuo paciento amžiaus. 3,5 – 16 metų vaikams jis trunka 1,85 val.
Jei pacientas pagyvenęs ar vartoja didesnę kaip 100 mg dozę, ranitidino pusinės eliminacijos periodas būna ilgesnis ir trunka maždaug 6 valandas. Be to, jis būna ilgesnis pacientams, kurie serga inkstų veiklos nepakankamumu.
Kadangi dalis išgerto ranitidino metabolizuojama pirmojo prasiskverbimo per kepenis metu, pacientams, sergantiems kepenų ciroze, dėl padidėjusio ranitidino biologinio prieinamumo (net iki 70 %) gali būti didesnė maksimali vaisto koncentracija kraujo plazmoje. Vienkartinė ranitidino dozė veikia 6 – 8 valandas.
Ranitidiną galima pašalinti iš organizmo kraujo dialize.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Žiurkėms ranitidino LD50 nustatyta Rotho modifikuotu Litchfieldo ir Wilcoxono metodu, vaisto sugirdžius arba injekavus į pilvo ertmę.
Preparato sugirdžius, LD50 buvo 5,5 g/kg kūno svorio (4,74 – 6,38 g/kg kūno svorio), suleidus į pilvą – 350 mg/kg kūno svorio (304 – 403 mg/kg kūno svorio).
Tiriant in vitro, ranitidino arba jo metabolitų mutageninio poveikio nepastebėta. Ilgalaikių tyrimų metu šunims, pelėms ir žiurkėms buvo duodama didesnė negu 2 g/kg kūno svorio ranitidino dozė. Tiriamiems gyvūnams kancerogeninis poveikis nepasireiškė, jų skrandžiuose auglių neatsirado.
Ranitidino dozė, 160 kartų didesnė už tokią, kuri skiriama žmogui, žiurkių ir triušių vaisingumo neveikė bei minėtų gyvūnų vaisiaus nepažeidė.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolio sudėtis.
Krospovidonas
Magnio stearatas
Mikrokristalinė celiuliozė
Koloidinis silicio dioksidas, bevandenis.

Tabletės plėvelės sudėtis.
Hidroksipropilceliuliozė
Saulėlydžio geltonasis FCF (E110)
Titano dioksidas
Triacetinas
Talkas

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

AL/OPA/AL/PVC folijos lizdinė plokštelė, kurioje yra 10 tablečių.
Litografinė kartono dėžutė, kurioje yra viena lizdinė plokštelė ir informacinis lapelis.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.