Magnevist

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Magnevist 0,5 mmol/ml injekcinis/infuzinis tirpalas

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

1 ml tirpalo yra 0,5 mmol (469 mg) gadopenteto rūgšties dimeglumino druskos.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis/infuzinis tirpalas
Skaidrus, bespalvis ar gelsvas tirpalas.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Šis vaistinis preparatas vartojamas tik diagnostikai: galvos, nugaros ir viso kūno magnetinio rezonanso tomografijai (MRT).

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Bendroji informacija

Šis vaistinis preparatas vartojamas tik diagnostikai; švirkšti į veną.

Būtina laikytis įprastinių magnetinio rezonanso tomografijos saugumo taisyklių, pvz., įsitikinti, kad nėra implantuotų širdies stimuliatorių, feromagnetinių implantų.

Rekomenduojamasis Magnevist režimas – 0,14‑1,5 teslų, neatsižvelgiant į magnetinio lauko stiprumą.

Magnevist švirkšti tik į veną pagal 6.6. skyriuje pateikiamas instrukcijas. Iškart galima pradėti padidinto kontrasto MRT.

Maitinimosi patarimai

Šleikštulys ir vėmimas yra galimi visų MRT kontrastinių medžiagų nepageidaujami reiškiniai. Kad būtų mažesnis aspiracijos pavojus, dvi valandas iki tyrimo ligonis turi nevalgyti.

Naujagimiai (< 1 mėnesio) ir kūdikiai (nuo 1 mėnesio iki 2 metų)

Naujagimiams ir kūdikiams reikiamą dozę būtina švirkšti rankomis.

Nerimas

Didelis susijaudinimas, nerimas ir skausmas gali padidinti šalutinio poveikio pavojų arba sustiprinti su kontrastine medžiaga susijusią reakciją. Tokiais atvejais ligoniui galima duoti raminamųjų vaistų.

Dozavimas

Galvos ir nugaros MRT

Suaugusiesiems, paaugliams ir vaikams (įskaitant naujagimius ir kūdikius)

Gerai sustiprinti kontrastą ir išsiaiškinti klinikinį atvejį dažniausiai pakanka suleisti Magnevist 0,2 ml/kg kūno svorio.

Jei sustiprinto kontrasto MRT rezultatai normalūs, tačiau kliniškai vis tiek labai įtariami pokyčiai, per 30 minučių dar kartą sušvirkštus Magnevist 0,2 ml/kg, o suaugusiesiems – net 0,4 ml/kg kūno svorio ir iškart atlikus MRT, tyrimo vertė gali padidėti.

Suaugusiesiems sušvirkštus Magnevist 0,6 ml/kg kūno svorio dažnai galima patikimiau paneigti navikų metastazes ar atkrytį.

Didžiausia vienkartinė Magnevist dozė: suaugusiesiems ‑ 0,6 ml/kg, vaikams – 0,4 ml/kg kūno svorio.

Viso kūno MRT

Suaugusiesiems, paaugliams ir vaikams

Gerai sustiprinti kontrastą ir išspręsti klinikinį neaiškumą dažniausiai pakanka suleisti Magnevist 0,2 ml/kg kūno svorio.

Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai pokyčių srityje mažai kraujagyslių ir (arba) mažas neląstelinis tarpas, tinkamam kontrastui sudaryti gali reikėti suleisti Magnevist 0,4 ml/kg kūno svorio, ypač skenuojant kai kuriais T1 režimais.

Suaugusiesiems sušvirkštus Magnevist 0,6 ml/kg kūno svorio, galima patikimiau paneigti pokyčius arba naviko atsinaujinimą.

Kraujagyslėms išryškinti suaugusiesiems gali reikėti sušvirkšti Magnevist iki 0,6 ml/kg kūno svorio, atsižvelgiant į tiriamąją vietą ir tyrimo techniką.

Didžiausia vienkartinė Magnevist dozė: suaugusiesiems ‑ 0,6 ml/kg, vaikams – 0,4 ml/kg kūno svorio.
Vaikams (iki dvejų metų): viso kūno MRT patirtis nedidelė.

4.3 Kontraindikacijos

Sunkus inkstų funkcijos nepakankamumas (GFG < 30 ml/min./1,73m2).
Kepenų transplantacija.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Specialūs įspėjimai

Padidėjęs jautrumas

Jei žinoma, kad ligonio jautrumas Magnevist ar bet kuriai jo sudedamajai daliai yra padidėjęs, reikia labai rūpestingai apsvarstyti tyrimo naudą ir galimą pavojų.

Magnevist, kaip ir kitų į veną leidžiamų kontrastinių medžiagų, vartojimas gali būti susijęs su anafilaktoidinėmis/ padidėjusio jautrumo ar kitokiomis idiosinkrazijos reakcijomis (kartais sunkios, net šokas), pasireiškiančiomis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo organų sistemos ir odos pokyčiais.

Dauguma iš šių reakcijų pasireiškia per pusvalandį nuo sušvirkštimo. Tačiau kartais gali pasireikšti vėlyva reakcija (po kelių valandų ar dienų) (žr. 4.8 skyrių).

Pasireiškus padidėjusio jautrumo reakcijai, būtina nedelsiant liautis švirkšti kontrastinę medžiagą ir, jei reikia, pasinaudojant vena pradėti specifinį gydymą. Todėl kontrastinę medžiagą patariama leisti į veną pro lanksčią nuolatinę kaniulę.

Kaip ir po kitų kontrastiškumą padidinančių tyrimų, po procedūros rekomenduojama ligonį kurį laiką stebėti.

Būtina pasirūpinti vaistais padidėjusio jautrumo reakcijoms gydyti bei priemonėmis skubiai pagalbai teikti.

Padidėjusio jautrumo reakcijų pavojų didina:

anksčiau buvusi reakcija į kontrastinę medžiagą
anksčiau buvusi bronchinė astma
anksčiau buvusios alerginės ligos.

Taigi prieš švirkščiant bet kokią kontrastinę medžiagą ligonio reikia paklausti apie buvusią alergiją (pvz., alergiją jūros maisto produktams, šieno karštligę, dilgėlinę), jautrumą kontrastinėms medžiagoms ir bronchinę astmą; prieš tyrimą gali būti tikslinga duoti antihistamininių vaistų ir (arba) gliukokortikoidų. Ligoniai, kuriems šių reakcijų atsiranda vartojant beta adrenoblokatorius, gali būti atsparūs gydymui beta agonistais.

Ligoniams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, sunkių padidėjusio jautrumo reakcijų baigtis būna blogesnė, net mirtina.

Specialios atsargumo priemonės

Labai sutrikusi inkstų veikla

Jei reikia tirti pacientus, kurių inkstų veikla labai sutrikusi, reikia labai atidžiai apsvarstyti galimą tyrimo naudą ir pavojų, nes retais atvejais pasireiškė ūminis inkstų nepakankamumas (kuriam reikalinga dializė) arba inkstų veiklos pablogėjimas. Šių reakcijų rizika didėja didinant kontrastinės medžiagos dozę.

Yra duomenų apie nefrogeninę sisteminę fibrozę (NSF), susijusią su Magnevist ir kitų gadolinio turinčių kontrastinių medžiagų vartojimu sunkiu inkstų nepakankamumu (GFG < 30 ml/min./1,73m2) sergantiems pacientams ir tiems, kuriems buvo atlikta ar atliekama kepenų transplantacija. Todėl Magnevist naudoti šiems pacientams negalima (žr. 4.3 skyrių).

Esant vidutinio laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumui (GFG 30-59 ml/min./1,73m2) NSF išsivystymo rizika nežinoma. Todėl pacientams, sergantiems vidutinio laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumu, Magnevist reikia naudoti atsargiai.
Visi pacientai, ypač vyresni nei 65 metų amžiaus, turi būti tikrinami dėl inkstų funkcijos sutrikimo, surenkant anamnezę ir (arba) atliekant laboratorinius tyrimus.

Magnevist netrukus po vartojimo galima pašalinti iš organizmo hemodializės būdu. Nėra įrodyta, kad hemodializę galima naudoti NSF prevencijai ar gydymui pacientų, kuriems nėra atliekama hemodializė.

Traukuliai

Ligoniams, kuriems būna traukulių ar yra kaukolės vidaus sutrikimų, gali būti didesnis traukulių suaktyvėjimo pavojus; esama retų pranešimų apie šio reiškinio ryšį su Magnevist vartojimu. Tiriant ligonius, kuriems yra didesnė tikimybė atsirasti traukuliams, reikia imtis atsargumo priemonių, pavyzdžiui, juos atidžiai stebėti, turėti visų reikiamų instrumentų ir vaistų, būtinų traukuliams gydyti, jeigu jie pasireikštų.

Naujagimių ir kūdikių tyrimas

Naujagimiams ir kūdikiams iki vienų metų amžiaus Magnevist naudojimas turi būti gerai apsvarstytas dėl jų nesubrendusios inkstų funkcijos. Naujagimiams ir kūdikiams reikiamą dozę būtina švirkšti rankomis.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sąveikos su kitais vaistiniais preparatais nepastebėta.

Poveikis laboratorinių tyrimų rezultatams

24 valandas po Magnevist švirkštimo geležies koncentracijos serume matavimo rezultatai gali būti klaidingai maži, jei tiriama kompleksų matavimo metodu (pvz., batofenantrolino), nes kontrastinėje medžiagoje būna laisvos DTPR.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumo laikotarpis

Klinikinių duomenų apie gadopenteto rūgšties dimeglumino druskos vartojimą nėštumo metu nėra.
Tyrimai su gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo poveikio nėštumo eigai, embriono ar vaisiaus vystymuisi, gimdymui ar postnataliniam vystymuisi neparodė (žr. 5.3 skyrių).
Nėščioms moterims skiriama atsargiai, tik gerai įvertinus naudą ir riziką.

Žindymo laikotarpis

Labai nedaug gadopenteto rūgšties dimeglumino druskos (ne daugiau kaip 0,04 % suleistos dozės) patenka į moters pieną. Atsižvelgiant į turimą patirtį, preparatas žindomam kūdikiui neturėtų kenkti.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Nežinomas.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Magnevist pašalinės reakcijos dažniausiai būna trumpalaikės ir lengvo ar vidutinio stiprumo. Dažniausios pašalinės reakcijos yra šleikštulys, vėmimas, galvos skausmas, svaigulys, ir injekcijos vietos reakcijos (pvz., skausmas, šalčio jutimas, šilumos jutimas).

Esama pranešimų ir apie sunkias, pavojingas gyvybei reakcijas bei mirties atvejus.

Vėlyvų reakcijų į kontrastinę medžiagą pasitaiko retai (žr. 4.4 skyrių).

Pašalinių reakcijų, pastebėtų atliekant klinikinius tyrimus, dažnumas

Atlikus tyrimus daugiau kaip su 11 000 pacientų, pastebėtas toliau išvardytas nepageidaujamas poveikis, tyrėjų vertintas kaip susijęs su vaistu.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos pašalinės reakcijos pagal MedDRA organų sistemų klases (MedDRA SOCs).

Dializuojamiems pacientams, esant inkstų nepakankamumui, paskyrus Magnevist, dažnai pasireiškė vėlyvos ir trumpalaikės į uždegimines panašios reakcijos: karščiavimas, šaltkrėtis ir padidėjusi C reaktyviojo baltymo koncentracija. Šiems pacientams magnetinio rezonanso tyrimas su Magnevist buvo atliktas dieną prieš hemodializę.

4.9 Perdozavimas

Kliniškai vartojant preparatą iki šiol nepastebėta intoksikacijos nuo perdozavimo ir negauta apie ją pranešimų.

Atsitiktinai perdozavus gali atsirasti tokių reiškinių nuo didelio Magnevist osmoliališkumo: plaučių arterijos slėgio padidėjimas, osmosinė diurezė, hipervolemija ir dehidracija.

Perdozavus reikėtų stebėti inkstų nepakankamumu sergančių ligonių inkstų veiklą.

Atsitiktinai perdozavus arba labai sutrikus inkstų veiklai Magnevist iš organizmo galima pašalinti hemodializės būdu.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė  paramagnetinės kontrastinės medžiagos, ATC kodas  V08C A01.

Magnevist yra paramagnetinė kontrastinė medžiaga magnetinio rezonanso tomografijai. Kontrastą stiprina gadopenteto rūgšties di-N-metilglukamino druska dimegluminas – gadolinio ir penteto rūgšties (dietilentriaminpentaacto rūgšties = DTPR) kompleksas. Atliekant protonų MRT atitinkama skenavimo technika (pvz., T1 relaksacijos laiko technika) gadolinio jonų sukeltas sužadintų atomų branduolių spinų relaksacijos laiko sutrumpėjimas didina signalo intensyvumą, kartu ir tam tikrų audinių vaizdo kontrastiškumą.

Magnevist leidžia gauti diagnostikos duomenų:

patvirtinti arba paneigti navikus, uždegimą ir kraujagyslių pokyčius;
nustatyti pokyčių išplitimą ir ribas;
diferencijuoti pakitusių vietų vidinę struktūrą;
įvertinti normalių ir pakitusių audinių kraujotakos būklę;
atpažinti disko išvaržos pasikartojimą po operacijos;
pusiau kiekybiškai įvertinti inkstų veiklą kartu su anatominiais organo pokyčiais.

Gadopenteto rūgšties dimegluminas yra labai paramagnetiška medžiaga, net mažos jos koncentracijos ryškiai sutrumpina relaksacijos laiką. Paramagnetinis veiksmingumas (relaksyvumas, arba relaksacijos geba, nustatoma pagal įtaką protonų spinų relaksacijos laikui plazmoje) yra apie 4,95 l/mmol/s ir labai nedaug priklauso nuo magnetinio lauko stiprumo.

DTPR sudaro stiprų kompleksą su paramagnetiniu gadolinio jonu; jo patvarumas in vivo ir in vitro nepaprastai didelis (log K = 22‑23). Gadopenteto rūgšties dimegluminas vandenyje labai tirpus, nepaprastai hidrofiliškas, jo pasiskirstymo tarp n-butanolio ir buferinio tirpalo koeficientas esant pH 7,6 yra apie 0,0001. Ši medžiaga nesijungia su baltymais, ji neslopina fermentų (pvz., miokardo Na+ ir K+ ATP-azės). Magnevist neaktyvina komplemento sistemos, taigi nelabai tikėtina, kad sukeltų anafilaktoidinių reakcijų.

Didesnės koncentracijos ir ilgiau inkubuojamas in vitro gadopenteto rūgšties dimegluminas šiek tiek veikia eritrocitų morfologiją. Suleidus žmogui į veną Magnevist dėl to gali pasireikšti silpna laikina intravazalinė hemolizė; tuo galima paaiškinti nedidelį serumo bilirubino ir geležies koncentracijos padidėjimą, kartais pastebimą pirmosiomis valandomis po injekcijos.

Toliau pateikiamos Magnevist 0,5 mmol/ml tirpalo fizikinės-cheminės savybės.

Magnevist 0,5 mmol/ml tirpalas

Kontrastinės medžiagos koncentracija (mg/ml)
469
Osmoliališkumas (osm/kg H2O) 37°C temperatūroje
1,96
Klampumas (mPa·s)
20°C temperatūroje
37°C temperatūroje

4,9
2,9
Tankis (g/ml)
20°C temperatūroje
37°C temperatūroje

1,210
1,195
pH
7,0‑7,9

5.2 Farmakokinetinės savybės

Gadopenteto rūgšties dimeglumino apykaita organizme panaši į kitų labai hidrofiliškų biologiškai inertinių medžiagų (pvz., manitolio arba inulino).
Preparato farmakokinetika žmogaus organizme priklauso nuo dozės.

Pasiskirstymas

Suleistas į veną preparatas greitai prasiskverbia į neląstelinį tarpą. Suleidus gadopenteto rūgšties dimeglumino iki 0,25 mmol/kg kūno svorio (= 0,5 ml/kg Magnevist) po kelias minutes trunkančios pradinės pasiskirstymo fazės koncentracija plazmoje mažėja; jo pusinės eliminacijos laikas yra apie 90 minučių – tolygus pasišalinimo per inkstus greičiui. Suleidus gadopenteto rūgšties dimeglumino 0,1 mmol/kg kūno svorio (= 0,2 ml/kg Magnevist), po 3 minučių plazmoje jo būna 0,6 mmol/l, o po 60 minučių – 0,24 mmol/l.

Suleidus žiurkėms ir šunims į veną radionuklidu žymėto gadopenteto rūgšties dimeglumino, po septynių dienų jų organizme randama mažiau kaip 1 % suleistos dozės. Didžiausia preparato koncentracija būna inkstuose (nepakitusio gadolinio komplekso pavidalu).

Preparatas neprasiskverbia nei per nepakitusį kraujo ir smegenų, nei per kraujo ir sėklidžių barjerą. Nedaug per placentos barjerą prasiskverbusio junginio iš vaisiaus greitai pasišalina.

Metabolizmas

Jokio paramagnetinio jono skilimo ar metabolinio irimo nepastebėta.

Pasišalinimas

Gadopenteto rūgšties dimegluminas nepakitęs išsiskiria per inkstus glomerulų filtracijos būdu. Per kitas vietas pasišalina labai maža jo dalis.

Vidutiniškai 83 % suleistos dozės inkstai išskiria per 6 valandas. Per pirmąsias 24 valandas su šlapimu pasišalina apie 91 % preparato dozės. Per 5 dienas su išmatomis pasišalina mažiau kaip 1 % dozės. Gadopenteto rūgšties dimeglumino klirensas per inkstus, apskaičiuotas 1,73 m2 kūno paviršiaus ploto, yra apie 120 ml/min, taigi panašus į inulino arba 51Cr-EDTR klirensą.

Farmakokinetika ligonio organizme

Gadopenteto rūgšties dimegluminas visiškai pasišalina per inkstus, net jei inkstų veikla sutrikusi (kreatinino klirensas > 20 ml/min.); pusinės eliminacijos iš plazmos laikas ilgėja pagal inkstų nepakankamumo laipsnį; nepastebėta, kad padidėtų pasišalinimas ne per inkstus.

Kadangi labai sutrikus inkstų veiklai (kreatinino klirensas < 20 ml/min.) pusinės eliminacijos iš plazmos laikas pailgėja (iki 30 valandų), gadopenteto rūgšties dimegluminą galima pašalinti hemodializės būdu.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastinių ikiklinikinių farmakologinio saugumo, sisteminio toksiškumo, genotoksinio bei kancerogeninio poveikio ir toksinio poveikio dauginimosi funkcijai tyrimų duomenimis, specifinio pavojaus žmogui preparatas nekelia.

Bendrasis toksiškumas

Ūminio toksiškumo tyrimų duomenimis, vartojant Magnevist ūminės suaugusių žmonių intoksikacijos pavojus nepaprastai mažas.

Eksperimentinių bendrojo toleravimo tyrimų duomenimis, kasdien leidžiamas į veną preparatas nesukėlė jokių pokyčių, dėl kurių būtų negalima diagnostikos tikslais vieną kartą jo suleisti žmogui.

Genotoksinis ir kancerogeninis poveikis

Gadopenteto rūgšties dimeglumino genotoksinio poveikio (genų, chromosomų ir genomo mutacijų) tyrimais in vivo ir in vitro nenustatyta jokio galimo mutageninio poveikio.

Tiriant Magnevist kancerogeninį poveikį žiurkėms nepastebėta jokių preparato sukeltų navikų. Atsižvelgiant į šį faktą ir į tai, kad preparatas nesukelia genotoksinio poveikio, toksiškai neveikia greitai augančių audinių, taip pat į jo farmakokinetiką ir į tai, kad jo švirkščiama tik vieną kartą, nėra jokio aiškaus kancerogeninio poveikio žmogui pavojaus.

Reprodukcinis toksiškumas

Magnevist toksinio poveikio gyvūnų dauginimosi funkcijai tyrimų duomenimis, nėštumo laikotarpiu vartojamas šis preparatas nesukelia teratogeninio ar kitokio embriotoksinio poveikio.

Vietinis toleravimas ir kontaktinio jautrinimo galimybė

Eksperimentiniais Magnevist vietinio toleravimo tyrimais, vieną ir daug kartų švirkščiant jo į veną ir vieną kartą švirkščiant į arteriją, nenustatyta jokių požymių, kad preparatas galėtų sukelti nepageidaujamą poveikį žmogaus kraujagyslėms. Atliekant eksperimentinius vietinio toleravimo tyrimus, vieną kartą preparato buvo švirkščiama šalia venos, po oda, taip pat į raumenis; šių tyrimų duomenimis, netyčia jo suleidus šalia venos galėtų pasireikšti neryški vietinė netoleravimo reakcija.

Kontaktinio jautrinimo tyrimais nenustatyta jokio Magnevist jautrinamojo poveikio.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Megluminas
Penteto rūgštis
Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Suderinamumo tyrimų neatlikta, todėl šio vaistinio preparato maišyti su kitais negalima.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

Pirmą kartą atidarius pakuotę:
Atkimšus buteliuką ar butelį, Magnevist fizinės-cheminės savybės išlieka stabilios tyrimo dieną. Mikrobiologiniu požiūriu tirpalą reikia sušvirkšti nedelsiant. Jeigu jis tuoj pat nevartojamas, už laikymo sąlygas ir trukmę atsako tyrimą atliekantis medikas, tačiau ilgiau kaip iki tyrimo dienos pabaigos laikyti negalima. Atkimštą buteliuką ar butelį laikyti išorinėje gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti išorinėje gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Buteliukai po 5, 10, 15, 20 ml
Buteliai po 100 ml leisti automatiniu švirkštu

Injekcijų buteliukai – I tipo bespalvio stiklo.

Infuzijos butelis – II tipo bespalvio stiklo.
Kamščiai – chloruotos butilo gumos (I tipo).
Gaubteliai – iš vidaus ir išorės nulakuoto aliuminio, spalvoto plastiko (polipropileno).

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Buteliukai

Magnevist traukti į švirkštą tik prieš pat vartojimą.

Guminio kamštelio negalima pradurti daugiau nei vieną kartą.

Vieno tyrimo metu nesuvartotą kontrastinės medžiagos tirpalą išmesti.

Didelio tūrio pakuotės (100 ml)

Kontrastinę medžiagą leisti automatiniu švirkštu arba kitu patvirtintu būdu, užtikrinančiu kontrastinės medžiagos sterilumą. Automatiniu švirkštu draudžiama švirkšti naujagimiams ir kūdikiams.

Kad būtų išvengta kryžminės taršos, vamzdelį, jungiantį švirkštą su paciento vena, būtina keisti po kiekvieno ligonio tyrimo.

Kai kontrastinė medžiaga infuzijos butelyje baigiasi, jungiamuosius vamzdelius ir visas vienkartines injekcinės sistemos dalis išmesti.

Tyrimo dienos pabaigoje atidarytoje talpyklėje likusią kontrastinę medžiagą, jungiamuosius vamzdelius ir visas vienkartines injekcinės sistemos dalis išmesti.

Būtina laikytis vaisto gamintojo nurodymų.

Tyrimo dienos pabaigoje atidarytoje pakuotėje likusį Magnevist reikia sunaikinti.