TRUSOPT

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

TRUSOPT 2% akių lašai, tirpalas

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Viename ml tirpalo yra 20 mg dorzolamido (dorzolamido hidrochlorido pavidalu).

3. FARMACINĖ FORMA

Akių lašai, tirpalas
Trusopt yra skaidrus bespalvis arba beveik bespalvis šiek tiek klampus tirpalas

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Padidėjusio akispūdžio mažinimas vartojant kartu su beta adrenoblokatoriais arba monoterapija, jei gydymas vien beta adrenoblokatoriais neveiksmingas arba kai beta adrenoblokatorių skirti negalima pacientams, kuriems yra:
akių hipertenzija,
atvirojo kampo glaukoma,
pseudoeksfoliacinė glaukoma.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Kai vartojama monoterapijai, lašinti po vieną TRUSOPT lašą į pažeistą akį(is) tris kartus per parą.

Kai vartojama kartu su beta adrenoblokatoriaus lašais į akis, lašinti po vieną TRUSOPT lašą į pažeistą akį(is) du kartus per parą.

Kitą lašinamą į akis priešglaukominį preparatą keičiant TRUSOPT, pirmasis preparatas nutraukiamas vieną dieną pavartojus reikiamą jo dozę, o sekančią dieną pradedamas vartoti TRUSOPT.

Jei vietiškai vartojamas kitas preparatas akims, tai tarp jo ir TRUSOPT vartojimo turi praeiti ne mažiau kaip 10 minučių.

Vartojimas vaikams

Dorzolamido tris kartus per parą skyrimo vaikams klinikiniai duomenys yra nepakankami. (Dėl dozavimo vaikams žr. 5.1 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas bet kuriai šio vaisto sudedamajai daliai.

Dorzolamidas nebuvo tirtas pacientams, kuriems yra sunkus inkstų nepakankamumas (kreatinino klirensas mažiau kaip 30ml/min) ar hiperchloreminė acidozė. Dorzolamido šiems pacientams vartoti negalima, kadangi daugiausia jo ir jo metabolitų išsiskiria pro inkstus.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pacientams, sergantiems ūmiu uždarojo kampo glaukomos priepuoliu, be hipotenzinių vaistų akims, būtinas ir bendrasis gydymas. TRUSOPT poveikis ligoniams, sergantiems ūmiu uždarojo kampo glaukomos priepuoliu, netirtas.

TRUSOPT nebuvo tirtas pacientams, kurių nesveikos kepenys, todėl jiems šio vaisto reikia skirti labai atsargiai.

TRUSOPT yra sulfonamidas ir nors skiriamas vietiškai, rezorbuojamas į vidų. Taigi, vartojant vietiškai gali būti stebimos tokios pat šalutinės reakcijos, kaip ir sukeliamos sulfonamidų. Jeigu pasireiškia sunkių reakcijų arba padidėjusio jautrumo požymių, šio preparato vartojimą nutraukti.

Klinikinių studijų metu ilgai skiriant TRUSOPT, stebėta vietinių akių šalutinių reiškinių, dažniausiai konjunktyvitas ir vokų reakcijos. Kai kurių šių reakcijų klinikinė išraiška ir eiga buvo alerginių reakcijų pobūdžio ir praėjo nebevartojant vaisto. Jei yra tokių reakcijų, reikėtų pagalvoti, ar nenutraukti TRUSOPT vartojimo.

Kartu vartojant karboanhidrazės inhibitorių peroraliai ir vietiškai, gali sustiprėti žinomas sisteminis karboanhidrazės slopinimo efektas. Netirta, kaip veikia kartu vartojami TRUSOPT ir peroraliniai karboanhidrazės inhibitoriai, todėl šio derinio skirti nerekomenduojama.

Gydymas geriamaisiais karboanhidrazės inhibitoriais dėl rūgštinio pragrindo sutrikimo susijęs su šlapimo akmenų susidarymu. Didesnis pavojus yra pacientams, kurie anksčiau sirgo inkstų akmenlige. Nors vartojant dorzolamidą nepastebėta rūgštinio pagrindo sutrikimo, apie šlapimo takų akmenis buvo nedažnų pranešimų. Kadangi dorzolamidas yra vietinio poveikio karboanhidrazės inhibitorius, kuris yra absorbuojamas sistemiškai, pacientams, kuriems yra inkstų akmenligė, vartojant dorzolamidą gali padidėti šlapimo akmenų pavojus.

Pacientams, kuriems jau buvo lėtinių ragenos defektų ir (arba) vidinė akies operacija, vartojant TRUSOPT pranešta apie ragenos pabrinkimą ir negrįžtamą ragenos dekompensaciją. Tokiems pacientams dorzolamidą vietiškai vartoti atsargiai.

Pranešta apie gyslainės atšoką po filtruojančių operacijų slopinant kameros skysčio gamybą vaistais (pvz., dorzolamidu).

TRUSOPT sudėtyje yra konservanto – benzalkonio chlorido, kuris gali sukelti akių dirginimą Prieš lašinant vaistą, kontaktinius lęšius reikia išimti ir įsidėti ne anksčiau kaip po 15 minučių įlašinus vaistą. Nežinoma, ar benzalkonio chloridas keičia kontaktinių lęšių spalvą.

Vartojimas vaikams

Dorzolamido vartojimas netirtas pacientėms iki 36-os nėštumo savaitės ir naujagimiams iki vienos savaitės amžiaus. Pacientai, kuriems yra ryškiai nesubrendę inkstų kanalėliai, dorzolamidą gali gauti tik kruopščiai įvertinus naudos ir pavojaus santykį dėl galimo metabolinės acidozės pavojaus.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Vaistų sąveika su TRUSOPT netirta. Klinikinių studijų metu TRUSOPT buvo vartotas kartu su šiais vaistais, bet nepageidaujamos sąveikos nestebėta: timololio ir betaksololio lašais į akis bei sistemiškai veikiančiais vaistais, pavyzdžiui, AKF inhibitoriais, kalcio kanalų blokatoriais, diuretikais, nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais, taip pat ir aspirinu, ir hormonais (pvz., estrogenais, insulinu, tiroksinu). Ryšys tarp dorzolomido, miotikų ir adrenerginių agonistų nebuvo pilnai įvertintas gydant glaukomą.

TRUSOPT yra karboanhidrazės inhibitorius ir, nors vartojamas vietiškai, rezorbuojamas į organizmą. Klinikinių studijų metu TRUSOPT vartojimas nebuvo siejamas su rūgščių ir šarmų apykaitos sutrikimais. Tačiau apie tokius sutrikimus pranešta vartojant peroralinius karboanhidrazės inhibitorius, dėl kurių pasireiškė vaistų sąveika (pvz., toksiškumas vartojant dideles salicilatų dozes). Todėl apie tokios sąveikos galimybę reikia prisiminti skiriant TRUSOPT.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas
Tinkamų ir gerai kontroliuotų studijų su nėščiosiomis neatlikta. Nėštumo metu dorzolomido vartoti negalima. Tyrimų metų triušių patelėms paskyrus patelei toksiškas dozes, susijusias su metaboline acidoze, buvo stebimi slankstelių kūnų išsigimimai.

Žindymo laikotarpis
Nežinoma, ar vaisto išsiskiria su motinos pienu. Žindymo metu dorzolamido vartoti negalima. Pastebėta, jog žindančių žiurkių patelių palikuonių svorio augimas sumažėjo.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus netirtas.

Galimas šalutinis poveikis, pavyzdžiui galvos svaigimas ir regėjimo sutrikimai gali paveikti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus (taip pat žr. 4.8 skyrių).

4.8 Nepageidaujamas poveikis

TRUSOPT poveikis buvo įvertintas daugiau kaio 1400 asmenų kontroliuojamų ir nekontroliuojamų klinikinių tyrimų metu. Ilgalaikių tyrimų metu, kuriuose 1108 pacientai buvo gydyti vienu TRUSOPT arba kartu su akių beta blokatoriumi, dažniausia gydymo TRUSOPT nutraukimo priežastis (maždaug 3 %) buvo su vaisto vartojimu susijęs šalutinis poveikis akims, pirmiausiai konjunktyvitas ir vokų reakcijos.

Pranešta apie šias nepageidaujamas reakcijas klinikinių tyrimų metu arba vaistui patekus į rinką:

[Labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki <1/1 000]

Nervų sistemos sutrikimai
Dažni: galvos skausmas
Reti: galvos svaigimas, parestezija

Akių sutrikimai
Labai dažni: akių deginimas ir dūrimas,
Dažni: paviršinis taškinis keratitas, ašarojimas, konjunktyvitas, vokų uždegimas, akių niežėjimas, vokų dirginimas, miglotas matymas,
Nedažni: iridociklitas
Reti: sudirginimas, įskaitant paraudimą, skausmą, vokų traiškanojimas, trumpalaikė miopija (praeinanti nutraukus gydymą), ragenos edema, akių hipotonija, gyslainės atšoka po filtruojančių operacijų

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai
Reti: kraujavimas iš nosies

Virškinimo trakto sutrikimai
Dažni: pykinimas, kartaus skonio jutimas
Reti: gerklės sudirginimas, burnos sausumas

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Reti: kontaktinis dermatitas

Inkstų sutrikimai
Reti: urolitiazė

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Dažni: astenija ir (arba) nuovargis
Reti: padidėjęs jautrumas, vietinių reakcijų požymiai ir simptomai (vokų reakcijos) ir sisteminės alerginės reakcijos, įskaitant angioedemą, dilgėlinę ir niežėjimą, bėrimą, dusulį, retai bronchų spazmą

Tyrimai

Vartojant TRUSOPT, nenustatyta kliniškai svarbių elektrolitų pusiausvyros sutrikimų.

4.9 Perdozavimas

Apie atsitiktinį arba tyčinį dorzolamido hidrochlorido nurijimą yra tik ribotos informacijos. Nurijus per burną buvo pranešta apie somnolenciją. Vietiškai pavartojus – apie pykinimą, galvos svaigimą, galvos skausmą, nuovargį, nenormalius sapnus ir rijimo sutrikimą.

Gydymas turi būti simptominis ir palaikomasis. Gali pasireikšti elektrolitų disbalansas, atsirasti acidozė bei galimas poveikis centrinei nervų sistemai. Turi būti stebima elektrolitų (ypač kalio) koncentracija serume ir kraujo pH rodiklis.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – karboanhidrazės inhibitoriai., ATC kodas – S01E C03

Veikimo mechanizmas

Karboanhidrazė (KA) yra fermentas, randamas daugelyje audinių, taip pat ir akyje. Žmogaus organizme yra keletas karboanhidrazės izofermentų, atyviausia yra karboanhidrazė II (KA-II), kurios daugiausia aptinkama eritrocituose, bet taip pat ir kituose audiniuose. Kai slopinama akies krumplyno ataugų karboanhidrazė, mažėja akies kamerų skysčio sekrecija. Dėl to sumažėja akispūdis.

TRUSOPT lašuose į akis yra dorzolamido hidrochloridas, stiprus žmogaus karboanhidrazės II inhibitorius. Vietiškai vartojamas TRUSOPT mažina su glaukoma susijusį ar nesusijusį padidėjusį akispūdį. Padidėjęs akispūdis yra didžiausias regos nervo pažeidimo ir dėl glaukomos mažėjančio akipločio rizikos faktorius. TRUSOPT mažina akispūdį nesukeldamas miotikams būdingų šalutinių reiškinių, pavyzdžiui, vištakumo, akomodacijos spazmo ir vyzdžio susiaurėjimo. TRUSOPT skirtingai nuo vietškai vartojamų beta adrenoblokatorių labai mažai veikia arba visai neveikia pulso ir kraujospūdžio.

Vietiškai skiriami beta adrenoblokatoriai taip pat mažina akispūdį, mažindami akies skysčio gamybą, tačiau kitu būdu. Tyrimai parodė, kad prie vietiškai vartojamo beta adrenoblokatoriaus pridėjus TRUSOPT, akispūdis mažinamas labiau. Šie duomenys atitinka žinomą didesnį poveikį kartu vartojant beta adrenoblokatorius ir peroralinius karboanhidrazės inhibitorius.

Farmakodinamika

Klinikinis poveikis

Suaugę pacientai
Iki vienerių metų trukusių didelių klinikinių studijų, kuriose dalyvavo glaukoma arba akių hipertenzija sergantys pacientai, metu parodytas tris kartus per parą vartojamo vieno TRUSOPT (pradinis akispūdis ³ 23mmHg) arba du kartus per parą kartu su beta adrenoblokatoriumi į akis (pradinis akispūdis ³ 22mmHg) veiksmingumas. Vieno ir sudėtiniam gydymui vartojamo TRUSOPT akispūdį mažinantis poveikis tęsėsi visą parą, ir šis poveikis išliko ilgai vartojant vaistą. Vaisto, vartojamo vieno ilgą laiką, veikimas buvo panašus kaip betaksololio ir šiek tiek silpnesnis negu timololio. Kai buvo skiriamas kartu su beta adrenoblokatoriais į akis, TRUSOPT akispūdį papildomai mažino panašiai kaip 2% pilokarpinas 4 kartus per parą.

Vaikai
Atliktas trijų mėnesių trukmės, dvigubai aklas, kontroliuojamas aktyviu gydymu, daugiacentris klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo 184 (iš jų 122 dorzolamido grupėje) vaikai nuo vienos savaitės iki 6 metų amžiaus, sergantys glaukoma arba padidėjusiu akispūdžiu (pradinis akispūdis > 22 mmHg). Tyrimo tikslas buvo įvertinti TRUSOPT, vartojamo vietiškai tris kartus per parą, saugumą. Maždaug pusei pacientų abiejose gydymo grupėse buvo diagnozuota įgimta glaukoma. Kitos dažnos ligų priežastys: Sturge-Weber sindromas; rainelės ir ragenos mezenchiminė dizgenezė, lęšiuko nebuvimas.

Pasiskirstymas pagal amžių ir gydymą monoterapijos fazėje buvo:

Dorzolamidas 2 % Timololis
Amžiaus kohorta: < 2 metai n=56
Amžiaus grupė: 1-23 mėnesiai Timololis GS 0,25 % n=27
Amžiaus ribos: 0,25-22 mėnesiai
Amžius kohorta: > 2 - < 6 metai n=66
Amžiaus ribos: 2-6 metai Timololis 0,5 % n=35
Amžiaus ribos: 2-6 metai

Abiejose amžiaus kohortose apie 70 pacientų buvo gydyti mažiausiai 61 dieną ir apie 50 pacientų 81-100 dienų.

Jei akispūdis buvo nepakankamai kontroliuojamas dorzolamido ar timololio gelį sudarančiu tirpalu, buvo padarytas atviro kodo gydymo pakeitimas, remiantis šiuo: 30 pacientų mažiau kaip 2 metus buvo pakeistas gydymas į sudėtinį gydymą 0,25 % timololio gelį sudarančiu tirpalu ir 2 % dorzolamido tris kartus per parą; 30 pacientų daugiau kaip 2 metus buvo pakeistas gydymas į 2 % dorzolomido/0,5 % timolio pastovų derinį du kartus per parą.

Apskritai šis tyrimas neparodė papildomo saugumo susirūpinimo tyrimuose su vaikais. Veiksmingumo tyrimai su vaikais rodo, kad vidutinis akispūdžio sumažėjimas, stebėtas dorzolamido grupėje, buvo panašus kaip ir stebėtas timololio grupėje, net jeigu timololio grupėje skaitmeninė išraiška buvo nežymiai nepalankesnė.

Nėra ilgalaikių (daugiau kaip 12 savaičių) veiksmingumo tyrimų.

Klinikiniame tyrime maždaug 20 % vienu dorzolomidu gydomų pacientų buvo stebimas su vaistu susijęs nepageidaujamas poveikis, kuris dažniausiai pasireiškė akims vietiškai ir buvo nesunkus: akių deginimas ir dūrimas, injekcija ir akių skausmas. Nedideliam procentui (mažiau kaip 4 %) pacientų stebėtas ragenos pabrinkimas ar miglotumas. Vietinės reakcijos panašiu dažniu pasitaikė ir palyginamojo preparato grupėje.

Vaistui patekus į rinką pranešta apie metabolinę acidozę labai jauniems, ypač kuriems yra nesubrendę inkstai ir (arba) jų funkcijos pablogėjimas, vaikams.
5.2 Farmakokinetinės savybės
Skirtingai nuo peroraliai vartojamų karboanhidrazės inhibitorių, reikia gerokai mažesnių dozių vietiškai vartojamo dorzolamido hidrochlorido, kad vaistas veiktų tiesiogiai akį, dėl to jo bendrasis veikimas būna silpnesnis. Klinikinių tyrimų metu akispūdis sumažėdavo nesutrikdant šarmų ir rūgščių ar elektrolitų pusiausvyros, kas būna vartojant peroralinius karboanhidrazės inhibitorius.

Vietiškai vartojamo dorzolamido patenka į bendrąją kraujotaką. Norint įvertinti vietiškai vartojamo vaisto sisteminę karboanhidrazės slopinimo galią, buvo tiriama vaisto ir metabolito koncentracija eritrocituose bei plazmoje ir karboanhidrazės slopinimas eritrocituose. Ilgai vartojamas dorzolamidas kaupiasi eritrocituose, nes selektyviai jungiasi su karboanhidraze II, o laisvo vaisto koncentracija plazmoje yra labai maža. Iš vaisto pirmtako susidaro N-desetilintas metabolitas, silpniau negu pirmtakas slopinantis karboanhidrazę II, bet vienodai slopinantis mažiau aktyvų izofermentą (karboanhidrazę I). Metabolito taip pat kaupiasi eritrocituose, kur jo daugiausia jungiasi su karboanhidraze I. Dorzolamidas su plazmos baltymais jungiasi vidutiniškai (apie 33%). Jo, taip pat metabolito, daugiausia išsiskiria su šlapimu. Nebegydant, dorzolamidas iš eritrocitų pasišalina netolygiai: vaisto koncentracija iš pradžių mažėja labai greitai, paskui esti lėtesnės eliminacijos fazė, kai pusinės eliminacijos periodas yra keturi mėnesiai.

Kai dorzolamido buvo skirta peroraliai, norint simuliuoti didžiausią sisteminį poveikį po ilgalaikio vartojimo vietiškai į akį, pusiausvyrinė koncentracija susidarė po 13 savaičių. Jai susidarius, laisvo vaisto ar metabolito plazmoje beveik nebuvo, karboanhidrazė eritrocituose buvo slopinama mažiau, negu reikėtų, kad farmakologiškai būtų veikiama inkstų funkcija ar kvėpavimas. Panašių farmakokinetikos rezultatų stebėta ir ilgai vartojant TRUSOPT vietiškai. Nors kai kuriems vyresniems ligoniams, kurių inkstų funkcija buvo nepakankama (kreatinino klirensas 30-60 ml/min), metabolito koncentracija eritrocituose buvo didesnė, tačiau nenustatyta, kad tai tiesiogiai susiję su skirtingu karboanhidrazės slopinimu ar sisteminiais šalutiniais reiškiniais.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tiriant gyvūnus, kuriems dorzolamido hidrochlorido buvo skiriama peroraliai, radiniai buvo susiję su sisteminio karboanhidrazės slopinimo farmakologiniu poveikiu. Kai kurie iš šių radinių buvo būdingi rūšiai ir (arba) buvo metabolinės acidozės pasekmė.

Klinikinių tyrimų metu pacientams neatsirado metabolinės acidozės požymių arba elektrolitų pokyčių, kurie rodytų sisteminį karboanhidrazės slopinimą. Taigi, nesitikima, kad gydomąsias TRUSOPT dozes gaunantiems pacientams atsirastų požymių, kurie buvo stebėti gyvūnams.

Pelėms vaisto peroralinė LD50 yra 1320 mg/kg (3960 mg/m2), žiurkių patelėms - 1927 mg/kg (11 369 mg/m2).

Ikiklinikinių tyrimų metu poveikis pasireiškė tiktai tokiu atveju, kai gyvūnų organizme ekspozicija buvo daug didesnė už maksimalią žmogaus organizme, todėl klinikai tokio poveikio reikšmė yra maža.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Hidroksietilceliuliozė
Manitolis
Natrio citratas
Natrio hidroksidas
Benzalkonio chloridas
Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.
Atidarius buteliuką tirpalo tinkamumo laikas 4 savaites.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.
Buteliuką laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

TRUSOPT išleidžiamas “OCUMETER Plus” buteliukuose po 5 ml.

“OCUMETER Plus” akių lašus dozuojantį buteliuką sudaro permatomas, didelio tankio polietileno talpyklė, turinti užkemšamą lašinimo antgalį, elastingas šoninines sieneles, kurias suspaudus, pirštais dozuojami lašai, ir dviejų dalių gaubtas. Matinis, baltas dviejų dalių gaubtas praduria lašinimo antgalio kamštį pirmą kartą vartojant vaistą, paskui užsirakina ir visą vartojimo laiką būna kaip vienalytis gaubtas. Ar buteliukas jau buvo atidarytas, galima nustatyti apžiūrėjus apsauginę buteliuko juostelę.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Ligoniui reikia paaiškinti, kad buteliuko galo negalima liesti prie akies ar greta esančių audinių.

Ligoniams taip pat reikia pasakyti, kad lašai akims, su kuriais netinkamai elgiamasi, gali užsikrėsti bakterijomis, kurios paprastai sukelia akių infekcijas. Užkrėsti tirpalai gali labai pažeisti akis, dėl to galima net apakti.