Flux

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Flux 20 mg kietos kapsulės

2.Kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Vienoje kapsulėje yra 22,4 mg fluoksetino hidrochlorido, kuris atitinka 20 mg fluoksetino.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.Farmacinė forma

Kieta kapsulė.

4.klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Flux kapsulės vartojamos depresijai bei ligoms, kurioms būdingi depresijos simptomai, gydyti.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Maistas neturėtų keisti sisteminio biologinio fluoksetino pasisavinimo, tačiau gali šiek tiek lėtinti jo pasisavinimą iš virškinimo trakto.

Flux kapsulių galima vartoti valgant arba ne valgio metu, kapsulę reikia užgerti tinkamu skysčio kiekiu, pvz., stikline vandens.

Depresijos slopinimas atsiranda labai palaipsniui (vidutiniškai per 2 – 4 savaites), jo neįmanoma sukelti greitai didinant dozę.

Suaugę žmonės
Rekomenduojama gerti po vieną Flux kapsulę (20 mg fluoksetino) per dieną. Jei reikia, dozę galima palaipsniui didinti.

Jei dienos dozė yra didesnė nei 20 mg, ją reikia išgerti per du kartus, pvz., ryte ir vakare.

Didžiausia dienos dozė yra 80 mg (4 Flux kapsulės).

Pagyvenę pacientai
Pagyvenusiems žmonėms ir tiems pacientams, kurių kūno svoris yra nedidelis, reikia gerti individualiai nustatytą dozę. Vyresni nei 65 metų pacientai paprastai toleruoja 20 mg fluoksetino dozę.

Pagyvenusiems žmonėms dienos dozė neturi viršyti 40 mg.

Inkstų veiklos sutrikimas
Pacientams, kuriems pasireiškė lengvas arba vidutinis inkstų funkcijos nepakankamumas (glomerulų filtracijos greitis yra 10 - 50 ml per minutę), rekomenduojama mažinti dozę arba preparato gerti rečiau.

Kepenų veiklos sutrikimas
Pacientams, kurių kepenų funkcija yra labai sutrikusi, sulėtėja fluoksetino skaidymas ar šalinimas iš organizmo. Tokiu atveju reikia maždaug per pusę mažinti dozę arba preparato gerti kas antrą dieną.

4.3 Kontraindikacijos

Fluoksetino vartoti draudžiama, jei yra:

Padidėjęs paciento jautrumas fluoksetino hidrochloridui arba kitoms preparato sudėtyje esančioms medžiagoms.

Fluoksetino negalima vartoti kartu su MAO inhibitoriais. Nutraukus pastarųjų medikamentų vartojimą, fluoksetino galima pradėti gerti tik po 2 savaičių. Gydymą MAO inhibitoriais galima pradėti tik praėjus 5 savaitėms po fluoksetino vartojimo (žr. 4.5 skyriuje)

Nutraukus L- triptofano vartojimą, fluoksetino galima gerti tik po 2 savaičių. Jei pacientas vartojo fluoksetino, L- triptofano galima pradėti gerti tik praėjus 5 savaitėms po gydymo fluoksetinu pabaigos (žr. 4.5 skyriuje).

Ligoniams, sergantiems sunkiu inkstų funkcijos nepakankamumu (glomerulų filtracijos greitis mažesnis nei 10 ml per minutę), nestabilia epilepsija arba linkusiems į traukulius, fluoksetino vartoti draudžiama.

Fluoksetino draudžiama vartoti jaunesniems nei 18 metų pacientams, nes preparato saugumas ir veiksmingumas tokio amžiaus žmonėms nėra įrodytas.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Vaikams ir paaugliams, jaunesniems nei 18 metu
Flux draudžiama skirti vaikams ir jaunesniems nei 18 metų paaugliams. Klinikinių tyrimų metu elgesio siejamo su savižudišku elgesiu (bandymai nusižudyti ir mintys apie savižudybę) ir priešiškumo (daugiausia agresija, opozicinis neklusnumas ir pyktis) apraiškos dažniau pasireiškė vaikams ir paaugliams, gydytiems antidepresantais, nei vartojusiems placebą. Jei remiantis klinikiniu poreikiu, vis tiek nusprendžiama taikyti gydymą šiuo vaistu, pacientą reikia atidžiai nuolat stebėti dėl polinkio į savižudybę apraiškų. Be to, trūksta ilgalaikio saugumo duomenų apie poveikį vaikų ir paauglių augimui, brendimui ir jų pažinimo bei elgsenos vystymuisi.

Didžiąją dalį fluoksetino skaido kepenys, iš organizmo šalina inkstai. Pasireiškus kepenų funkcijos sutrikimui, lengvam arba vidutiniam inkstų nepakankamumui, dozę reikia koreguoti (žr. 4.2 skyriuje).

Prieš fluoksetino vartojimą, pacientą, sergantį stabilia epilepsija, reikia tinkamai adaptuoti vaistui ir atidžiai stebėti. Jei prasideda priepuoliai, fluoksetino vartojimą būtina nedelsiant nutraukti.
Žmonės, kuriems per paskutines 8 savaites buvo sukeltas elektrošokas, fluoksetino turi vartoti atsargiai, kadangi duomenų apie elektrošoko terapijos ir fluoksetino sąveiką nepakanka.

Dėl neramumo arba sunkaus miego sutrikimo kenčiantiems pacientams rekomenduojama kartu vartoti raminamųjų arba migdomųjų preparatų.

Vartoti fluoksetino reikia atsargiai, kadangi maždaug 1 % pacientų pasireiškia manija arba hipomanija. Kai kada manija arba hipomanija suaktyvėja sunkiu afektiniu sutrikimu sergantiems pacientams, gydomiems tricikliais antidepresantais.

Norint išvengti savižudybės galimybės (depresijos simptomas) bei galimos fluoksetino ir kitų preparatų sąveikos, pacientus, kuriems pasireiškė depresijos simptomų, 2- 3 pirmąsias gydymo savaites reikia itin atidžiai stebėti.

Vaisto atsargiai turi vartoti ligoniai, sergantys cukriniu diabetu ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis.

Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ir vartojantiems fluoksetino, gali atsirasti hipoglikemija. Nutraukus šio antidepresanto vartojimą, gali pasireikšti hiperglikemija, todėl sergantiems cukriniu diabetu ir fluoksetino geriantiems pacientams tikslinga švirkšti insulino ir (arba) gerti gliukozės kiekį kraujyje mažinančių preparatų.

Fluoksetino atsargiai reikia gerti žmonėms, vartojantiems ličio ar kitokių preparatų, darančių poveikį centrinei nervų sistemai. Tokiu atveju gali tekti keisti dozę (žr. 4.5 skyriuje).

Jei atsirado išbėrimas arba kitokia alerginė reakcija, kurios priežastis nėra žinoma, fluoksetino vartoti negalima, kitaip gali atsirasti gyvybei grėsminga sisteminė reakcija, gal būt susijusi su kraujagyslių, tame tarpe plaučių, inkstų ar kepenų, uždegimu.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Dėl ilgo fluoksetino ir jo skilimo produktų pusinės eliminacijos iš plazmos laiko, net nutraukus preparato vartojimą, gali atsirasti sąveika su kitais vartojamais vaistais (žr. 4.3 skyriuje).

Kartu vartojant fluoksetino ir MAO inhibitorių, pasitaikė sunkių reakcijų, nuo kurių pacientai net mirdavo. Gali pasireikšti hipertermija, rigidiškumas, raumenų kloniniai traukuliai, sutrikti vegetacinės nervų sistemos veikla, gali greitai keistis gyvybiniai požymiai, sutrikti mąstymas, atsirasti labai didelis susijaudinimas, pasireikšti delyras bei ištikti koma. Kartais atsiranda į piktybinės neurolepsijos sindromą panašių simptomų. Taigi reikia vengti kartu vartoti fluoksetino ir MAO inhibitorių. Jei pasireiškė minėtų simptomų, naudinga gerti ciproheptadino arba į veną švirkšti dantroleno. Remiantis patirtimi, kuomet pacientas kartu vartojo MAO inhibitorių ir triciklių antidepresantų, nustatyta, kad nutraukus MAO inhibitorių vartojimą fluoksetino galima pradėti gerti tik po 14 dienų.

Fluoksetino ir aktyvių jo skilimo produktų pusinė eliminacija iš plazmos trunka ilgai, todėl nutraukus fluoksetino vartojimą pradėti gerti MAO inhibitorių galima tik po 5 savaičių (maždaug tiek trunka 5 norfluoksetino pusinės eliminacijos laikas). MAO inhibitorių pradėjus vartoti anksčiau nei po 5 savaičių, gali pasireikšti sunkus nepageidaujamas poveikis, buvo mirties atvejų, nors nenustatyta, kad minėti pokyčiai priklauso nuo MAO inhibitorių ir fluoksetino sąveikos.

Kartu vartojant fluoksetino ir L- triptofano, atsiranda susijaudinimas, neramumas ir virškinamojo trakto sutrikimas (pykinimas bei vėmimas), todėl L- triptofano galima vartoti ne vėliau, kaip likus 2 savaitėms iki gydymo fluoksetinu pradžios. Nutraukus fluoksetino vartojimą, L- triptofano galima pradėti gerti tik praėjus 5 savaitėms (žr. 4.3 skyriuje).

Fluoksetinas gali lėtinti diazepamo (raminamojo preparato) šalinimą iš organizmo.

Kartu vartoti fluoksetino ir ličio reikia atsargiai, nes gali padidėti ličio koncentracija plazmoje bei toksinis šio preparato poveikis. Norint to išvengti, reikia tikrinti ličio koncentraciją.

Kadangi fluoksetinas stipriai jungiasi su plazmos baltymais, gali pakisti jo ir kitokių vaistų, kurie stipriai jungiasi prie plazmos baltymų, koncentracija plazmoje. Kartu vartojant kitų preparatų, kurie stipriai jungiasi su plazmos baltymais, pvz., kumarinų, digitoksino, gali atsirasti nepageidaujamas poveikis. Kita vertus, jis gali atsirasti ir todėl, kad minėti preparatai gali išstumti fluoksetiną iš junginių su plazmos baltymais, todėl jis gali sukelti nepageidaujamą poveikį.

Fluoksetino vartojant kartu su alkoholiu, barbitūratais, kitais raminamaisiais ir migdomaisiais, geriamaisiais gliukozės kiekį kraujyje mažinančiais, tiazidų grupės šlapimą varančiais, kraujo spaudimą mažinančiais, skausmą slopinančiais, skydliaukės hormonų, antibiotikų, antihistamininiais preparatais, cimetidinu ir kitais skrandžio sulčių išsiskyrimą mažinančiais vaistais, farmakokinetinės sąveikos nepastebėta.

Kad fluoksetinas didintų alkoholio poveikį, specialių tyrimų metu nepastebėta, tačiau šių preparatų kartu vartoti nepatariama.

Fluoksetinas slopina citochromo P450 izofermentą P450 II D6, todėl kartu vartoti kitų preparatų, kuriuos skaido izofermentų sistema (flekainido, enkainido, vinblastino, karbamazepino, triciklių antidepresantų, neuroleptikų) reikia atsargiai. Jei būtina, reikia mažinti anksčiau paminėtų preparatų dozę.

Kartu vartojant (ar neseniai vartojus) fluoksetino ir triciklių antidepresantų ar neuroleptikų, labai padidėja pastarųjų dviejų preparatų koncentracija plazmoje bei jų poveikis centrinei nervų sistemai. Jei būtina kartu vartoti fluoksetino ir triciklių antidepresantų arba neuroleptikų, reikia mažinti pastarųjų dviejų vaistų dienos dozę. Jeigu įmanoma, ją reikia nustatyti atsižvelgiant į preparatų koncentraciją plazmoje. Kartu vartojant fluoksetino ir neuroleptikų, gali padaugėti ekstrapiramidinės motorikos sutrikimo simptomų.

Maždaug 3 - 10 % sveikų žmonių dėl genetinio defekto gali būti sumažėjęs citochromo P450 izofermento P450 II D6 aktyvumas. Tokių žmonių organizmas blogai skaido debrizokviną, dekstrometorfaną bei triciklius antidepresantus.

Minėtas izofermentas skaido daugelį vaistų, taip pat ir daugumą antidepresantų, tarp jų ir fluoksetiną bei serotonino atbulinės rezorbcijos inhibitorius. Žmonėms, kurių organizme minėto fermento aktyvumas yra sumažėjęs, pakinta preparato farmakokinetika ir reliatyvus skilimo produktų santykis, tačiau žmonių, kurių organizme metabolizmas vyksta normaliai ir lėtai, 4 aktyviųjų fluoksetino ir jo skilimo produktų izomerų koncentracijų suma yra panaši.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumo laikotarpiu vartoti fluoksetino galima tik tiksliai nustačius preparato naudą ir galimą žalingą poveikį. Nemanoma, kad pirmųjų trijų nėštumo mėnesių laikotarpiu vartojamas fluoksetinas būtų susijęs su apsigimimais, tačiau didesnis šiokių tokių apsigimimų kiekis yra pastebėtas. Vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu vartojamas fluoksetinas gali sukelti priešlaikinį gimdymą, gali būti mažesnis naujagimio kūno svoris, po gimimo- blogesnė adaptacija. Kad nėštumo metu vartotas preparatas darytų poveikį ikimokyklinio amžiaus vaikų protinių sugebėjimų, kalbos ir elgsenos vystymuisi, nepastebėta.

Žindyvėms fluoksetino vartoti draudžiama, nes tyrimų metu nustatyta, kad motinos piene atsiranda vaisto koncentracija, lygi ketvirtadaliui jo koncentracijos plazmoje. Vartojant preparato, žindymą reikia nutraukti.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Kad fluoksetinas darytų žalingą poveikį gebėjimui vairuoti ir prižiūrėti veikiančius mechanizmus, tyrimų metu neįrodyta. Nepaisant to, pacientai turi nepamiršti, kad vartojant preparato gali tapti sunkiau atlikti pavojingas užduotis, pavyzdžiui, vairuoti aktyvaus eismo sąlygomis arba prižiūrėti veikiančius įrenginius.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Paprastai organizmas fluoksetiną toleruoja gerai Nepageidaujamas poveikis dažniausiai atsiranda gydymo pradžioje arba dozės mažinimo laikotarpiu gydymo pabaigoje.

Pradėjus gydymą, dažnai (daugiau kaip 10 % pacientų) atsiranda galvos skausmas, nervingumas, neramumas, miego sutrikimas, drebulys, vėmimas, pykinimas, prakaitavimas, nerimas, apsnūdimas, nuovargis, vartojant didesnę dozę- mieguistumas. Vėliau dažnai gali pasireikšti silpnumas, regos sutrikimas, niežėjimas, sumišimas, galvos svaigimas, parestezija, gali sumažėti apetitas, pakisti skonis, užkietėti viduriai arba atsirasti viduriavimas, burnos sausmė, pacientas gali sapnuoti neįprastus sapnus. Gali sumažėti lytinis potraukis, sutrikti potencija, šlapinimasis, pasireikšti šalčio pojūtis, bronchitas, sąnarių, krūtinės ir pilvo skausmas, pilvo pūtimas.

Vartojant fluoksetino, dažnai šiek tiek sumažėja kūno svoris.

Retai (mažiau nei 1 % pacientų) sumažėja gebėjimas susikaupti, atsiranda pilnumo pojūtis, dusulys, plaučių fibrozė, hipokaliemija, faringitas, odos išbėrimas (žr. toliau), raumenų skausmas, serotonino sindromas.

Pradedant vartoti preparatų nuo depresijos, reikia nepamiršti, kad laikinai gali pasireikšti agresyvumas, neramumas, dingti gyvenimo džiaugsmas, kilti noras nusižudyti, sutrikti miegas, sumažėti gebėjimas susikoncentruoti. Tokiu atveju sunku atskirti, ar minėti nusiskundimai atsirado dėl nepageidaujamo fluoksetino poveikio, ar tai yra depresijos simptomai. Reikia išsiaiškinti, kokių simptomų buvo prieš pradedant gydymą.

1 - 10 % depresija sergančių pacientų, kuriems pasireiškė bipolinis afektinis sutrikimas, aprašytas DSM – III - R, depresiją kartais staiga pakeičia manija arba hipomanija (žr. 4.4 skyriuje).

Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad maždaug 4 % ligonių, vartojusių fluoksetino, atsirado odos išbėrimas ir (arba) dilgėlinė. Klinikiniai duomenys rodo, kad kartu su išbėrimu gali atsirasti karščiavimas, leukocitozė, sąnarių ir raumenų skausmas, pabrinkimas (angioedema), plaštakos nervo skausmas, bronchų spazmas, limfadenopatija, proteinurija, šiek tiek padaugėti transaminazių.

Minėti bendrieji simptomai gali pasireikšti ir be odos reakcijos.

Kartais prasideda anafilaktoidinė reakcija.

Daugumai pacientų, kuriems atsirado odos išbėrimas arba kitokia alerginė reakcija, nutraukus fluoksetino vartojimą ir (arba) išgėrus antihistamininių ar steroidų preparatų, klinikinė būklė pagerėja tuoj pat.

Dviem pacientams pasireiškė sunki sisteminė odos liga. Abiem atvejais tikslios diagnozės nustatyti nepavyko. Vienam ligoniui buvo nustatytas leukocitoblastinis vaskulitas, kitam sunkus pleiskanojimo sindromas, susijęs su vaskulitu arba daudiaforme eritema. Kitiems pacientams atsirado į seruminę ligą panašūs sisteminiai simptomai (žr. 4.4 skyriuje).

Kartais pasireiškia plaučių ligos, tarp jų- įvairių priežasčių sukeltas uždegimas ir (arba) fibrozė. Svarbiausias šių pokyčių simptomas yra dusulys.

Ar sisteminė reakcija ir odos išbėrimas atsiranda dėl tokių pat ar dėl skirtingų priežasčių ir ar skiriasi šių procesų patogenezė, nežinoma. Ar yra imunologinis ryšys, nepatvirtinta.

Širdies ir kraujagyslių sistema
Vartojant fluoksetino, kartais atsiranda širdies ir kraujagyslių funkcijos sutrikimas (hipotenzija arba hipertenzija). Žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, gali atsirasti širdies negalavimų.

Retai pasireiškia širdies aritmija (atrioventrikulinio mazgo blokada ir jos padariniai), alpulys, ištinka miokardo infarktas ir (arba) sutrinka smegenų kraujotaka, atsiranda vaskulitas. Jei atsiranda tokių simptomų, fluoksetino vartojimą reikia nutraukti.

Retai gali atsirasti hiponatremija (natrio koncentracija serume būna mažesnė nei 110 mmol/l). Taip dažniausiai nutinka pagyvenusiems arba diuretikų vartojantiems pacientams bei tiems žmonėms, kuriems dėl kitokių priežasčių atsirado hipovolemija. Nutraukus fluoksetino vartojimą, natrio kiekis sunormalėja. Hiponatremija gali būti susijusi ir su sumažėjusia antidiurezinio hormono sekrecija.

Retai pablogėja kaulų čiulpų funkcija (atsiranda leukopenija, pancitopenija arba trombocitopenija bei rožinis išbėrimas), kepenų funkcija (padaugėja kepenų fermentų, pasireiškia hepatitas, cholestazinė gelta), atsiranda hiperprolaktinemija ir ginekomastija, galaktorėja bei padidėja arba sumažėja skydliaukės veikla.

Vartojant fluoksetino, retai ištinka traukulių priepuolis. Kartu gydant elektrošoku, gali pailgėti mėšlungio trukmė.

Retai ligoniams, ypač turintiems polinkį, pvz., sergantiems Parkinsono) liga, gali atsirasti arba pasunkėti ekstrapiramidinės motorikos sutrikimo simptomai.

Vartojant fluoksetino, gali pailgėti kraujavimo laikas ir (arba) atsirasti kraujavimas iš virškinamojo trakto, makšties (nutraukus preparato vartojimą), odos, nosies. Gali sutrikti smegenų kraujotaka, ištikti insultas, atsirasti hemolizinė arba aplazinė anemija, haliucinacijos, agresyvus elgesys, piktybinės neurolepsijos sindromas, pankreatitas, gali imti slinkti plaukai, pasireikšti eozinofilinė pneumonija.

4.9 Perdozavimas

Yra duomenų, kuomet išgėrus 3000 mg fluoksetino, prasidėjo du trumpi generalizuoti epilepsinių traukulių priepuoliai.

Perdozavus preparato, dažniausiai pasireiškia galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, tachikardija, akomodacijos sutrikimas, susijaudinimas, neramumas ir hipomanija. Gyvybei pavojingo širdies ritmo sutrikimo nepastebėta.

Tą dieną, kada pacientas apsinuodijo fluoksetinu, visų pirma būtina atlikti detoksikaciją: išplauti skrandį, duoti gerti aktyvuotos anglies, kartais - ir gliucitolio. Manoma, kad dėl didelio fluoksetino pasiskirstymo tūrio forsuota diurezė, dializė arba kraujo perpylimas padeda mažiau.

Rekomenduojama bendrosiomis simptominėmis ir palaikomosiomis priemonėmis stebėti bei koreguoti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.

Nuo fluoksetino medicinos praktikoje vartojimo pradžios mirtimi pasibaigusių atvejų buvo labai mažai ir visi jie įvyko dėl vaisto perdozavimo.

Gydant fluoksetino perdozavusį pacientą, reikia atsižvelgti ir į apsinuodijimo kitais medikamentais galimybę.

Labai atsargūs turi būti fluoksetino vartojantys ar neseniai vartoję pacientai, kurie tyčia ar netyčia buvo piktnaudžiavę tricikliais antidepresantais. Tokiu atveju organizme kaupiasi originalūs tricikliai junginiai bei aktyvūs jų skilimo produktai, galintys sukelti klinikai svarbias pasekmes. Tokius ligonius būtina stebėti ilgiau ir atidžiai.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1Farmakodinaminės savybės

ATC kodas. N 06 AB 03 .Antidepresantas, selektyvus serotonino resorbcijos inhibitorius

Manoma, kad depresiją slopinantis fluoksetino poveikis pasireiškia dėl to, kad preparatas slopina serotonino reabsorbciją nervų sinapsėse.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Iš virškinamojo trakto organizmas greitai pasisavina beveik visą fluoksetiną. Išgėrus preparato, didžiausia jo koncentracija plazmoje būna po maždaug 6- 8 valandų. Maistas lėtina medikamento pasisavinimą iš virškinamojo trakto, tačiau nekeičia bendro pasisavinamo kiekio.

Fluoksetiną ekstensyviai skaido kepenys. Mažiau nei 5 % preparato išsiskiria su šlapimu nepakitusio. Didžioji dalis išsiskiria pro inkstus skilimo produktų pavidalu, dalis – su tulžimi.

Vienintelis identifikuotas farmakologiškai aktyvus fluoksetino skilimo produktas yra norfluoksetinas, susidarantis demetilinimo būdu. Jis selektyviai slopina serotonino reabsorbciją.

Preparato vartojant ilgai, organizme susikaupia nemažai aktyvių medžiagų, nes vieną kartą išgerto fluoksetino pusinės eliminacijos laikas yra 1 - 4 dienos. Išgėrus kelias dozes, jis trunka 2 - 7 dienas. Tiek vienkartinės, tiek kelių išgertų fluoksetino dozių skilimo produkto norfluoksetino pusinės eliminacijos laikas yra 7 - 9 dienos.

Fluoksetino ir jo skilimo produkto norfluoksetino koncentracija plazmoje tampa pastovi preparato vartojant 2 - 4 savaites. Fluoksetino plazmos klirensas yra maždaug 21 - 44 l/ val., norfluoksetino – maždaug 9 l/val.

Maždaug 94 % preparato prisijungia prie plazmos baltymų.

Pagyvenusiems arba inkstų funkcijos nepakankamumu sergantiems pacientams, išgėrusiems vieną preparato dozę, didesnio plazmos klirenso mos pokyčio nepastebėta.

Jei paciento kepenų funkcija yra labai sutrikusi, lėtėja fluoksetino skaidymas.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tiriant ūminį ir poūmį preparato toksinį poveikį, pelėms, žiurkėms, katėms, šunims, beždžionėms ir jūrų kiaulytėms buvo duodama fluoksetino. Specifinio jautrumo nepastebėta. Fluoksetinas ir jo skilimo produktas norfluoksetinas pasižymi panašiu toksiniu poveikiu. Gyvūnams davus 5 - 10 kartų didesnę už duodamą žmonėms dozę, toksinis preparato poveikis pirmiausiai pasireiškė centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomais, šiek tiek padidėjo kepenų fermentų aktyvumas, sumažėjo apetitas ir kūno svoris.

Preparato davus pakartotinai, nustatyta, kad įvairiuose organuose atsirado fosfolipidų sankaupų. Nutraukus vaisto vartojimą, šie pokyčiai išnyko.

Kad fluoksetinas darytų mutageninį arba kancerogeninį poveikį, nepastebėta.

Tiriant gebėjimą daugintis, žiurkėms buvo duodama 12,5 - 15 mg / kg kūno svorio fluoksetino per dieną. Nepageidaujamo poveikio vaisingumui bei palikuonių išgyvenamumui nepastebėta.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Kukurūzų krakmolas
Dimetikonas
Želatina
Pigmentai: geltonojo geležies oksido hidratas (E172), patentuotas mėlis (E 131), titano dioksidas (E171)

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

4 metai (preparatą laikant originaliame lapelyje)

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Aliuminio ir polipropileno lizdinės plokštelės kartoninėje gamintojo dėžutėje.
Originalioje pakuotėje yra 14 arba 28 kapsulės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.