Dotur

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Dotur 100 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje tabletėje yra 100 mg doksiciklino (doksiciklino monohidrato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė

Tabletės yra šviesiai geltonos spalvos, apvalios, su įranta vienoje pusėje.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Doksiciklinui jautrių mikroorganizmų sukeltų infekcinių ligų gydymas:
- kvėpavimo takų, pvz.: lėtinio bronchito paūmėjimo, mikoplazmų, riketsijų arba chlamidijų sukelto plaučių uždegimo;
šlapimo ir lyties organų, pvz.: chlamidijų arba Ureaplasma urealyticum sukelto šlaplės uždegimo, ūminio priešinės liaukos uždegimo, sifilio (tik tuo atveju, jei pacientas alergiškas penicilinui);
virškinimo trakto, pvz.: choleros;
tulžies takų, pvz.: tulžies pūslės uždegimo;
odos, pvz.: infekuotų sunkios formos paprastųjų ir raudonųjų spuogų (rosacea);
- Laimo ligos;
retų infekcinių ligų, pvz.: bruceliozės (derinyje su kitais vaistiniais preparatais: rifampicinu, streptomicinu arba gentamicinu), ornitozės, bartoneliozės, listeriozės, riketsiozės, melioidozės, maro, kirkšninės granuliomos;
- chlamidijų sukelto junginės uždegimo.
Reikia atsižvelgti į oficialias vietines tinkamo antimikrobinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Jeigu nepaskirta kitaip, rekomenduojamas toliau nurodytas dozavimas.
Paaugliams ir suaugusiems žmonėms, sveriantiems 50 – 70 kg, pirmą parą reikia gerti 200 mg doksiciklino, toliau kasdien po 100 mg doksiciklino.
Ligoniams, sergantiems sunkia liga bei suaugusiems žmonėms, sveriantiems daugiau negu 70 kg, reikia visą gydymo kursą gerti kasdien po 200 mg doksiciklino.
Kadangi preparato sudėtyje yra per didelis veikliosios medžiagos kiekis, vaikams, sveriantiems mažiau negu 50 kg, jis netinka. Vyresniems negu 8 metų vaikams pirmą parą reikia gerti 4 mg/kg kūno svorio, vėliau – 2 mg/kg kūno svorio dozę.
Specialios dozavimo rekomendacijos
Sifilis (pirminis arba antrinis ir tik tokiu atveju, jei yra alergija penicilinui).
Reikia gerti 15 parų kasdien po 300 mg doksiciklino.
Odos ligos, ypač infekcijos komplikuoti paprastieji ar raudonieji spuogai
Paprastai rekomenduojama gerti 7 – 21 parą kasdien po 100 mg doksiciklino.
Po to galima tęsti palaikomąjį gydymą: 2 – 3 savaites kasdien gerti po 50 mg doksiciklino. Priklausomai nuo gydymo veiksmingumo, paprastiesiems spuogams gydyti mažą doksiciklino dozę (per parą 50 mg) gali reikėti gerti net 12 savaičių.
Laimo liga, arba boreliozė (I ligos stadija)
2 – 3 savaites (ne trumpiau kaip 14 parų) kasdien reikia gerti po 200 mg doksiciklino.
Dozavimas pacientams, kuriems sutrikusi inkstų veikla
Pacientams, kurių inkstų veikla sutrikusi, paprastai doksiciklino dozės mažinti nebūtina.
Pacientams, kurių kepenų veikla sutrikusi
Pacientams, kurie vartojo tetraciklinų, įskaitant doksicikliną, retai pastebėta kepenų veiklos sutrikimo atvejų, todėl doksiciklino skiriant pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų veiklos sutrikimas arba kurie gydomi vaistais, galinčiais sukelti hepatotoksinį poveikį, reikalingas atsargumas.
Vartojimo metodas
Tabletes reikia reguliariais intervalais nuryti pusryčiaujant arba kito valgymo metu, gausiai užsigeriant skysčiu (tik ne pienu) arba dezintegruoti (ištirpinti) stiklinėje vandens ir po to išgerti. Medikamento vartojimas valgio metu gali retinti virškinimo trakto sutrikimų dažnį.
Gydymo trukmė
Jei yra įprastinių bakterijų sukelta liga, gydymo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo. Paprastai pakanka vaisto vartoti 5 – 21 parą.
Jei gydoma doksiciklino poveikiui jautrių beta hemolizinių streptokokų sukelta liga, vėlyvojo pažeidimo (pvz., reumatinio karščiavimo, glomerulonefrito) profilaktikai medikamento būtina gerti mažiausiai 10 parų.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas tetraciklinams ar kitokiai medžiagai, esančiai preparato sudėtyje.
Sunkus kepenų veiklos sutrikimas.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Jeigu nustatyta, kad ligą sukėlė stafilokokai, streptokokai ar pneumokokai, dėl nepalankios rezistentiškumo situacijos jos gydymui doksiciklino reikia nevartoti.
Jaunesniems negu 8 metų vaikams dosiciklino galima vartoti tik pagal labai tiksliai nustatytas indikacijas, kadangi patekę į dantų audinį galutinai nepasibaigus dantų formavimuisi kompleksiniai kalcio ortofosfato junginiai gali pakeisti visam laikui dantų spalvą bei sukelti dantų emalio defektus, todėl juos gali dažniau pažeisti ėduomis. Be to, dėl minėtų junginių susikaupimo kaulo augimo zonoje gali vėluoti kaulų augimas.
Doksiciklino reikia vartoti atsargiai pacientams, kurie būna saulėje. Medikamentas gali skatinti odos alerginės reakcijos atsiradimą (fotodermatitą). Šio vaisto vartojančiam ligoniui patariama vengti tiesioginių saulės spindulių ir vartoti apsauginio kremo, nepraleidžiančio ultravioletinių spindulių. Atsiradus pirmųjų odos paraudimo požymių, gydymą reikia nutraukti.
Vartojant doksiciklino gali staiga atsirasti sunki padidėjusio jautrumo reakcija: paburksta veidas (veido edema), ištinsta liežuvis, atsiranda vidinis gerklų pabrinkimas, dėl kurio labai susiaurėja kvėpavimo takai, labai padažnėja širdies susitraukimai, prasideda dusulys, labai sumažėja kraujo spaudimas (gali ištikti net šokas ir sustoti širdis). Atsiradus tokių simptomų, būtina neatidėliotina gydytojo pagalba, nes jie gali būti pavojingi gyvybei (žr. 4.9 skyrių).
Vartojant doksiciklino pavieniais atvejais gali prasidėti pseudomembraninis enterokolitas (žr. 4.9 skyrių).
Specialios atsargumo priemonės pasireiškus nepageidaujamam poveikiui
Pseudomembraninis kolitas
Atsižvelgiant į indikacijas ir galimybę nedelsiant pradėti tinkamą gydymą (pvz., skirti specialių antibiotikų ar kitokių chemoterapinių priemonių, kurių veiksmingumas patvirtintas klinikiniais duomenimis), būtina apsvarstyti, ar nenutraukti doksiciklino vartojimo. Tokiu atveju negalima vartoti vaistų, slopinančių žarnų judesius (peristaltiką).
Sunki ūminė padidėjusio jautrumo reakcija, pvz., anafilaksinė reakcija
Jai prasidėjus būtina nedelsiant nutraukti doksiciklino vartojimą ir taikyti įprastines reikiamas neatidėliotinos pagalbos priemones: vartoti antihistamininių, simpatikomimetinių preparatų, kortikosteroidų, prireikus ventiliuoti plaučius ir kt.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Doksiciklino absorbciją iš virškinimo trakto gali mažinti kai kurie dvivalenčiai ar trivalenčiai katijonai, pvz., aliuminis, kalcis (šio elemento yra, pvz., piene ir jo produktuose, kai kurių vaisių sultyse), magnis (antacidinių preparatų sudėtyje), geležies preparatai, medicininė anglis bei kolestiraminas .
Dėl minėtų priežasčių tarp medikamento ir maisto bei preparatų, kurių sudėtyje yra minėtų medžiagų, vartojimo turi būti ne trumpesnė kaip 2 – 3 val. pertrauka.
Antibiotikas rifampicinas, barbitūratų grupės preparatai ir kitokie medikamentai nuo traukulių (karbamazepinas, difenilhidantoinas ir primidonas) bei ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu gali skatinti (dėl kepenų fermentų indukcijos) doksiciklino metabolizmą, todėl veiksmingai gydomajai doksiciklino koncentracijai atsirasti įprastinis preparato dozavimas gali būti nepakankamas.
Doksiciklino įtaka kitų vaistų poveikiui
Doksiciklinas gali stiprinti geriamųjų antidiabetinių sulfanilšlapalo darinių bei dikumarolo grupės antikoaguliantų poveikį. Jei minėtų grupių preparatai vartojami kartu, būtina kontroliuoti kraujo krešėjimą ir cukraus kiekį kraujyje bei prireikus mažinti minėtų preparatų dozę.
Doksiciklinas gali stiprinti kartu vartojamo ciklosporino A (medikamento, slopinančio organizmo imuninę reakciją) toksinį poveikį.
Kitokia sąveika
Jei doksiciklino vartojančiam ligoniui narkozė sukeliama metoksifluranu, kuris dažniau sukelia nefrotoksinį poveikį, gali atsirasti inkstų nepakankamumas.
Jei paprastieji spuogai gydomi izotretinoinu, trumpai prieš gydymą, jo metu ar po jo doksiciklino vartoti negalima, kadangi dėl minėtų vaistų sąveikos pavieniais atvejais kaukolės viduje laikinai gali padidėti spaudimas (Pseudotumor cerebri).
Doksiciklino vartoti kartu su beta laktaminiais antibiotikais reikia vengti, kadangi kartu vartojant minėtų vaistų silpnėja antimikrobinis veiksmingumas.
Tetraciklino vartojant kartu su teofilinu gali dažniau pasireikšti nepageidaujamas poveikis virškinimo traktui.
Nurodymas
Vartojant doksiciklino labai retai gali atsirasti abejonių dėl hormoninių kontraceptikų („Tablečių nuo pastojimo“) patikimumo, todėl patariama papildomai naudoti ir nehormoninių kontraceptinių priemonių.
Įtaka laboratorinių tyrimų rodmenims
Vartojant tetraciklinų, cukraus, baltymų, urobilinogeno bei katecholaminų kiekio šlapime tyrimų rodmenys gali būti netikslūs.
Doksiciklino sąveika
Medžiaga
Poveikio pokyčiai
Pokyčių priežastys
Aliuminis, kalcis (taip pat pienas), magnis (jo yra kai kurių antacidinių preparatų sudėtyje), geležis, kolestiraminas, medicininė aktyvuota anglis.
Sumažėja doksiciklino poveikis
Atsiradę kompleksiniai junginiai mažina absorbciją
Rifampicinas, barbitūratai, karbamazepinas, difenhidantoinas, nuolatinis piktnaudžiavimas alkoholiu
Doksiciklinas sukelia silpnesnį negu paprastai poveikį
Dėl fermentų indukcijos vaistas greičiau skaidomas
Kumarinų grupės bei sulfanilšlapalo dariniai
Stipriau slopinamas kraujo krešėjimas arba mažinamas cukraus kiekis kraujyje

Ciklosporinas A
Didėja ciklosporino A toksinis poveikis

Metoksifluranas
Dažniau galimas inkstų nepakankamumas

Izotretinoinas
Dažniau galimi tariamojo smegenų auglio simptomai

Penicilinai, cefalosoprinai (visi beta laktamo grupės antibiotikai)
Sumažėja penicilinų arba cefalosporinų veiksmingumas

Teofilinas
Dažniau pasireiškia nepageidaujamas poveikis virškinimo traktui

Geriamieji kontraceptikai („Tabletės nuo pastojimo“)
Sumažėja geriamųjų hormoninių kontraceptikų veiksmingumas

Gliukozės, baltymo šlapime, urobilinogeno, katecholaminų nustatymo tyrimai
Sutrinka kokybinis ir kiekybinis nustatymas

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumo laikotarpiu vartojant tetraciklinų būna didesnė kepenų pažeidimo rizika.
Doksiciklinas prasiskverbia per placentą ir patenka į pieną. Žindyvės piene būna maždaug 30 – 40 % tos koncentracijos, kuri būna s plazmoje.
Nėščias moteris, žindyves, bei jaunesnius negu 8 metų vaikus, įskaitant kūdikius, doksiciklinu galima gydyti tik labai tiksliai nustačius diagnozę, kadangi minėtas medikamentas, susikaupęs vyresnio kaip 4 mėnesių vaisiaus ar jaunesnio negu 8 metų vaiko, įskaitant kūdikius, kauluose gali lėtinti jų augimą, pakeisti dantų spalvą bei sukelti dantų emalio defektus.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Vartojant tetraciklinų pastebėta pavienių, paprastai praeinančių, trumparegystės (miopijos) atvejų, dėl kurių gali sumažėti gebėjimas vairuoti automobilį ir valdyti mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Virškinimo trakto sutrikimai
Dažni (≥ 1 % – < 10 %). Doksiciklinu gydomiems pacientams yra dažni virškinimo trakto sutrikimai: rėmuo, sunkumas skrandžio srityje, vėmimas, vidurių pūtimas, tuštinimasis riebalingomis išmatomis, šioks toks viduriavimas. Medikamento geriant valgio metu arba pavalgius, tam tikra dalimi sumažėja nepageidaujamas poveikis, o vaisto absorbuojama tik šiek tiek mažiau.
Nedažni (0,1 % – < 0,01 %). Gali pasireikšti burnos ir gerklės gleivinės uždegimas, rijimo sutrikimas kimulys bei pavieniais atvejais ant liežuvio atsirasti juodų apnašų.
Labai reti (< 0,01 %). Stemplės opos, ezofagitas. Vartojant doksiciklino pavieniais atvejais gali prasidėti pseudomembraninis enterokolitas (žr. 4.9 skyrių).
Nervų sistemos sutrikimai
Reti (0,01 % – < 0,1 %). Spaudimas kaukolės viduje padidėjimas (Pseudotumor cerebri). Baigus gydymą, šis sutrikimas praeina savaime. Jis sukelia tokius simptomus: skauda galva, atsiranda šleikštulys, vėmimas, dėl skysčio kaupimosi patinsta optinio nervo spenelis, todėl gali sutrikti rega.
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Nedažni (0,1 % – < 0,01 %). Alerginė reakcija doksiciklinui, Stivenso – Džonsono sindromas.
Reti (0,01 % – < 0,1 %). Dėl saulės spindulių poveikio gali padidėti jautrumas šviesai ir atsirasti atvirų odos vietų fototoksinė reakcija, kurios simptomai panašūs į stipraus saulės nudegimo sukeltus simptomus, pvz., atsiranda paraudimas, patinimas, pūslės, pakinta odos spalva. Be to, galima fototoksinė nagų reakcija (nagai nukrenta, pakinta jų spalva), todėl geriant doksiciklino reikia vengti degintis saulėje arba soliariume.
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Reti (0,01 % – < 0,1 %). Pastebėta tokių laikinų kraujo pokyčių: leukocitopenija, leukocitozė, trombocitopenija, anemija, limfocitopenija, limfadenopatija, atipiniai limfocitai, toksinė granulocitų granuliacija, hemolizinė anemija.
Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai
Vaisto perdozvimas yra susijęs su kepenų pažeidimo ar kasos uždegimo (pankreatito) rizika.
Tetraciklinų vartojimas nėštumo laikotarpiu yra susijęs su didesne kepenų pažeidimo rizika.
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Reti (0,01 % – < 0,1 %). Tetraciklinai gali sukelti nefrotoksinį poveikį arba dar labiau pabloginti sutrikusią inkstų veiklą (šį poveikį galima nustatyti pagal kreatinino ir šlapalo koncentracijos padidėjimą serume).
Doksiciklinu gydomiems ligoniams retai atsirado inkstų pažeidimas, pvz., intersticinis nefritas, ūminis inkstų nepakankamumas, anurija.
Imuninės sistemos sutrikimai
Nedažni (0,1 % – < 0,01 %). Alerginė reakcija doksiciklinui. Ji gali pasireikšti kaip generalizuota egzantema, eritema, dilgėlinė, daugiaformė eksudacinė eritema, laikinas lokalus odos, gleivinės ar sąnarių patinimas (angioedema), astma, anafilaksinis šokas, vaisto sukeltas lokalus išbėrimas, pažeidžiantis lyties organus ir kitas kūno vietas. Be to, galima reakcija, panaši į seruminės ligos simptomus: atsiranda karščiavimas, galvos ir sąnarių skausmas.
Reti (0,01 % – < 0,1 %). Trombocitopeninė purpura. Gali staiga atsirasti sunki padidėjusio jautrumo reakcija: paburksta veidas (veido edema), ištinsta liežuvis, atsiranda vidinis gerklų pabrinkimas, dėl kurio labai susiaurėja kvėpavimo takai, labai padažnėja širdies susitraukimai, prasideda dusulys, labai sumažėja kraujo spaudimas (gali ištikti net šokas ir sustoti širdis). Atsiradus tokių simptomų, būtina neatidėliotina gydytojo pagalba, nes jie gali būti pavojingi gyvybei (žr. 4.9 skyrių).
Retai pastebėta sunkus odos pažeidimo, pasireiškusio kartu su gyvybei pavojinga bendrąja organizmo reakcija, pvz., eksfoliacinio dermatito, Lajelio sindromo, atvejų, kurie laiko atžvilgiu sutapo su dosiciklino vartojimu.
Tetraciklino grupės preparatams būdingas visiškas kryžminis alergiškumas.
Endokrininės sistemos sutrikimai:
Reti (0,01 % – < 0,1 %).Mikroskopuojant pacientų, ilgai vartojančių tetraciklinų grupės antibiotikus, skydliaukės audinį retai pastebėtas jo spalvos pasikeitimas į rusvai juodą, tokiais atvejais skydliaukės veikla būdavo normali.
Kitoks nepageidaujamas poveikis
Gydant doksiciklinu, dėl mikroorganizmų selekcijos odoje arba gleivinėje (visų pirma lyties organų, burnos ir žarnų) gali pradėti daugintis Candida genties grybeliai: atsiranda burnos ir gerklės gleivinės uždegimas (glositas ir stomatitas), ūminis moters išorinių lyties organų ir makšties uždegimas (vulvovaginitas) bei niežulys išangės srityje.
Nedažni (0,1 % – < 0,01 %). Jei preparatu gydomi jaunesni negu 8 metų vaikai, gali visam laikui pakisti dantų spalva, atsirasti dantų emalio defektų bei laikinai sulėtėti kaulų augimas.
Nedažni (0,1 % – < 0,01 %). Pastebėta kraujo krešėjimo sutrikimo bei kraujo šlapime atvejų.
Reti (0,01 % – < 0,1 %). Pastebėta parestezijos, tachikardijos, raumenų, sąnarių skausmo (mialgijos, artralgijos), neramumo bei nerimo atvejų, laiko atžvilgiu sutampančių su doksiciklino vartojimu.
Labai reti (< 0,01 %). Pavartojus doksiciklino labai retai galimas priepuolis.
Buvo vienas atvejis, kai išgertas doksiciklinas sukėlė epilepsijos priepuolį. Preparato suleidus į veną, pastebėti keli tokio nepageidaujamo reiškinio atvejai.
Reti (0,01 % – < 0,1 %). Momenėlio iškilimas kūdikiams. Pastebėta skonio ir uoslės sutrikimo arba visiško išnykimo atvejų, kurių tik keletas ir tik iš dalies sunormalėjo.
Speciali pastaba
Jei vaisto vartojama ilgiau negu 21 parą, reikia reguliariai stebėti kraujo, kepenų bei inkstų veiklos rodmenis.
Pagalbos priemonės pasireiškus nepageidaujamam poveikiui
Pseudomembraninis kolitas
Atsižvelgiant į indikacijas ir galimybę nedelsiant pradėti tinkamą gydymą (pvz., skirti specialių antibiotikų ar kitokių chemoterapinių priemonių, kurių veiksmingumas patvirtintas klinikiniais duomenimis), būtina apsvarstyti, ar nenutraukti doksiciklino vartojimo. Tokiu atveju negalima vartoti vaistų, slopinančių žarnų judesius (peristaltiką).
Sunki ūminė padidėjusio jautrumo reakcija, pvz., anafilaksinė reakcija
Jai prasidėjus būtina nedelsiant nutraukti doksiciklino vartojimą ir taikyti įprastines reikiamas neatidėliotinos pagalbos priemones: vartoti antihistamininių, simpatikomimetinių preparatų, kortikosteroidų, prireikus ventiliuoti plaučius ir kt.

4.9 Perdozavimas

Iš karto išgėrus įvairias gydomąsias doksiciklino dozes, ūminio apsinuodijimo nepastebėta. Ūminis apsinuodijimas doksicilinu iki šiol mokslinėje literatūroje neaprašytas. Vis dėlto, perdozavimas yra susijęs su kepenų ir inkstų parenchimos pažeidimo bei kasos uždegimo rizika.
Jei perdozuota geriamojo doksiciklino, nepasisavintam iš virškinimo trakto medikamentui paversti nerezorbuojamaisiais chelatų kompleksais reikia gerti antacidinių preparatų ar kalcio bei magnio druskų, nedelsiant nutraukti vaisto vartojimą ir prireikus pradėti simptominį gydymą.
Kadangi doksiciklinas yra sunkiai dializuojamas, dializė ir peritoninė dializė yra mažai veiksmingos.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – Tetraciklinai, doksiciklinas.
ATC kodas – J01AA02

Veikimo mechanizmas
Doksiciklinas priklauso tetraciklinų grupės preparatams.
Plazmoje ir audiniuose atsiradus pakankamai doksiciklino koncentracijai, vaistas pirmiausiai sukelia bakteriostatinį poveikį. Jis pasireiškia todėl, kad medikamentas ribosomose slopina baltymų sintezę. Vaistas veikia ne tik ląstelių išorėje, bet ir jų viduje esančius ligos sukėlėjus.
Doksiciklinas sukelia mažą toksinį poveikį tikriausiai todėl, kad jo afinitetas bakterijų ribosomoms, palyginti su žinduolių audinių ribosomomis, yra reikšmingai didesnis.
Doksiciklinui yra jautrios tokios pat mikroorganizmų padermės, kaip ir kitokiems tetraciklinams.
Vaistas veikia daugelį gramteigiamų ir gramneigiamų bakterijų, įskaitant ir anaerobus bei sporas sudarančias bakterijas. Mikroorganizmų atsparumas doksiciklino poveikiui yra vidutinis (žr. toliau).
Klinikai reikšminga, kad tetraciklinai veikia mikoplazmas ir ląstelės viduje esančius ligos sukėlėjus (chlamidijas, riketsijas). Tetraciklinų poveikis mikobakterijoms yra labai silpnas.
Atsparumo mechanizmas
Galimi trys atsparumo doksiciklinui atsiradimo būdai: sumažėjęs vaisto kaupimasis ląstelės viduje dėl sumažėjusio patekimo į ląstelę ar padidėjusio šalinimo iš jos aktyvaus transportinių baltymų siurblio pagalba (1); ribosomų apsauga baltymu, kuris sąveikauja su doksiciklino prisijungimo prie ribosomos vieta (2); doksiciklino inaktyvavimas fermentais (3). Svarbiausiais atsparumui yra transportinių baltymų siurblys. Jo baltymų kodas plazmidėmis gali būti perduodamas transdukcijos ar konjugacijos būdu kitiems mikroorganizmams. Kadangi šiose plazmidėse dažnai yra užkoduotas atsparumo kietiems vaistams, pvz., aminoglikozidas, sulfamidamas ir chloramfenikoliui, genas, atsparumas doksiciklinui yra dauginio atsparumo antimikrobiniams vaistams žymeklis.

Mažiausios slopinamosios koncentracijos (MSK) reikšmės
Doksiciklino MSK reikšmės nustatytos difuzijos metodu naudojant 30 g klasikinį tetraciklino diską ir 30 g doksiciklino diską, remiantis šiais jautrumo kriterijais:

Zonos skersmuo (mm) Interpretacija
Tetraciklinas Doksiciklinas
≥19 ≥16 Labai jautrios padermės
15-18 13-15 Vidutiniškai jautrios padermės
≤14 ≥12 Atsparios padermės

Teiginys „Labai jautrios padermės“ reiškia, kad mikroorganizmų slopinimui pakanka paprastai kraujyje susidarančios vaisto koncentracijos, teiginys „Vidutiniškai jaurios padermės“ reiškia, kad mikroorganizmai gali būti jautrūs, jei vartojama didelė dozė, ar infekcija išplitusi tik į audinius ar skysčius, kuriose būna didelė vaisto koncentracija. Teiginys „Atsparios padermės“ reiškia, kad pasiekti mikroorganizmų slopinimui reikalingą koncentraciją neįmanoma, todėl reikia pasirinkti kitą gydymą.
Standartizuotai jautrumo nustatymo procedūrai būtinas tyrimas su kontroliniais mikroorganizmais. Naudojant 30 g klasikinį tetraciklino diską ir 30 g doksiciklino diską nustatyti tokie zonų skersmenys:

Mikroorganizmas Zonos skersmuo (mm)
Tetraciklinas Doksiciklinas
E. coli ATCC 25922 18-25 18-24
S. aureus ATCC 25923 19-28 23-29

Doksiciklino veikimo spektras atsižvelgiant į 4.2 skyriuje išvardytas indikacijas
Kadangi galima atsparumo kaita vietos ir laiko atžvilgiu, visada reikia patikrinti, ypač gydant sunkią infekcinę ligą, koks dabar yra atsparumas konkrečioje vietoje. Šioje PCS pateiktą informaciją reikia suprasti tik kaip tam tikrų patogeninių mikroorganizmų jautrumo ar atsparumo doksiciklinui galimybių direktyvas.

Atspariais tapusių mikroorganizmų kiekis, priklausomai nuo geografinės vietos ir laiko, gali skirtis, todėl reikia susipažinti su vietine informacija apie
atsparumą, ypač gydant sunkias užkrečiamąsias ligas. Jeigu vietinis mikroorganizmų atsparumas yra toks, kad preparato veiksmingumas nors tik kai kurios rūšies ligos atveju yra abejotinas, prireikus galima kreiptis į specialistą patarimo.

Antibakterinio poveikio spektras

Gramteigiamos bakterijos
Clostridium padermės (išskyrus C. dificile),
Propionibacterium acnes,
Stafilokokai,
Įvairių serologinių grupių streptokokai (įskaitant Streptococcus pneumoniae), Listeria monocytogenes,
Tropheryma whippelii

Gramneigiamos bakterijos
Jautrios padermės
Neisseria gonorrhoea
Calymmatobacterium granulomatis
Haemophilus influenzae
Yersinia pestis (anksčiau vadinta Pasteurella pestis)
Vibrio cholerae (anksčiau vadinta Vibrio comma)
Bartonella bacilliformis
Brucella padermės.
Burkholderia pseudomallei
Campylobacter padermės
Fusobacteria
Morganella morganii,
Salmonellae
Yersiniae
Vidutinio jautrumo padermės
Escherichia coli
Klebisiella padermės.
Enterobacter aerogenes
Shigella padermės
Acinetobacter padermės (anksčiau vadintos Mima padermėmis ir Herrella padermėmis)
Bacteroides padermės

Kiti mikroorganizmai
Jautrios padermės
Rickettsiae
Chlamydia psittaci
Chlamydia trachomatis
Mycoplasma pneumonine
Ureaplasma urealyticum
Borrelia recurrentis
Treponema pallidum
Treponema pertenu
Clostridium spp.

Manoma, kad yra būdingas Tetraciklinų grupės preparatams yra būdingas stiprus tarpusavio kryžminis jautrumas.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija
Išgėrus doksiciklino, daugiau negu 90 % dozės absorbuojama viršutinėje virškinimo trakto dalyje.
Reikiama vaisto koncentracija kraujyje atsiranda per 30 min., po 1 – 2 val. ji būna didžiausia. Išgėrus vienkartinę 200 mg dozę, didžiausia koncentracija plazmoje būna 3 – 5,3 mg/l. Gydomajai koncentracijai atsirasti ir palaikyti paprastai pirmą dieną reikia gerti 200 mg, vėliau kas 24 val. reikia gerti po 100 mg. Jei dozuojama laikantis minėto nurodymo (iš pradžių 200 mg, toliau po 100 mg), plazmoje greitai nusistovi pusiausvyrinė vaisto koncentracija: ji būna beveik tokia pati, kaip išgėrus vienkartinę 200 mg dozę.
Panaši didelė koncentracija plazmoje atsiranda sulašinus į veną vienkartinę 200 mg dozę.
Sveikiems savanoriams vaisto pusinės eliminacijos iš plazmos periodas trunka apytiksliai 16  6 val. Ligoniams, kuriems sutrikusi inkstų veikla, jis padilgėja tik šiek tiek, o ligoniams, sergantiems kepenų liga, – reikšmingai. Prie baltymų prisijungia 80 – 90 % doksiciklino.

Pasiskirstymas
Vaistas greitai pasiskirsto visame organizme, tačiau į smegenis, net smegenų dangalų uždegimo metu, jo patenka santykinai mažai. Daug medikamento susikaupia tulžyje, jis ypač gerai prasiskverbia į kepenis, inkstus, plaučius, blužnį, kaulus, lyties organus. Doksiciklino tariamasis pasiskirstymo tūris yra maždaug 0,75 l/kg.

Metabolizmas
Organizmas metabolizuoja tik mažą doksiciklino dozės dalį (mažiau negu 10 %). Viena dalis dozės šalinama mikrobiologiškai aktyvia forma per žarnas (su tulžimi bei sekrecijos per žaros sienelę būdu), kita dalis (30 – 55 %) – per inkstus.

Eliminacija
Per 24 val. vidutiniškai 41 % (22 – 60 %) doksiciklino dozės patenka į šlapimą. Dėl doksiciklino farmakokinetikos savybių vaisto pusinės eliminacijos periodas ligoniams, sergantiems sunkiu inkstų veiklos pažeidimu, reikšmingai nepailgėja.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis toksinis poveikis
Ūminio toksinio poveikio tyrimų metu specifinio jautrumo vaistui nepastebėta (žr. 4.9 skyrių).
Lėtinis toksinis poveikis
Ne ilgesnių kaip 1 metų lėtinio toksinio poveikio tyrimų su beždžionėmis, žiurkėmis, šunimis ir žiurkėnais metu reikšmingų patologinių pokyčių nepastebėta. Gyvūnų grupėms, vartojusioms labai didelę dozę, pastebėta virškinimo trakto sutrikimų.
Gebėjimas skatinti auglių atsiradimą ir mutaciją
Tyrimo, trukusio 18 mėnesių, duomenimis, požymių, rodančių vaisto gebėjimą skatinti navikų atsiradimą, nepastebėta. Doksiciklino gebėjimas skatinti mutacijų atsiradimą ištirtas nepakankamai. Iki šiol atliktų in vitro ir in vivo mutageninio poveikio tyrimų duomenys buvo neigiami.
Toksinis poveikis dauginimuisi
Teratogeninio poveikio tyrimų su įvairiomis gyvūnų rūšimis (beždžionėmis, pelėmis, žiurkėmis ir šunimis) metu sklaidos defektų padažnėjimo nepastebėta. Nuo 4 nėštumo mėnesio doksiciklino sankaupos vaisiuje gali sukelti dantų spalvos pokyčius, emalio pažeidimą ir lėtinti kaulų augimą.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Mikrokristalinė celiuliozė
Magnio stearatas
Karboksimetilkrakmolo A natrio druska
Povidonas K 25
Hidrintas ricinų aliejus
Koloidinis silicio dioksidas, bevandenis

6.2 Nesuderinamumas

Doksiciklinas gali jungtis prie dvivalenčių ir trivalenčių jonų bei sudaryti chelatus, kurie neabsorbuojami iš virškinimo trakto.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 ºC temperatūroje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Aliuminio lizdinė plokštelė.
Kartono dėžutėje yra 10 tablečių.

6.6 Specialūs atliekų tvarkymo reikalavimai

Specialių reikalavimų nėra.