Meronem IV

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Meronem IV 500 mg milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui
Meronem IV 1 g milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Buteliukai injekcijoms ar infuzijoms į veną
Meronem
500 mg
Meronem
1000 mg
Veiklioji medžiaga
Meropenemo trihidratas
Atitinkamas bevandenio meropenemo kiekis

570 mg
500 mg

1140 mg
1000 mg
Pagalbinė medžiaga
Bevandenis natrio karbonatas

104 mg

208 mg
1 g bevandenio meropenemo tenka 90 mg (3,9 mmol) natrio.
Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Meronem IVvartojamas žemiau nurodytoms suaugusių ir vaikų infekcinėms ligoms, sukeltoms vienos ar kelių meropenemui jautrių bakterijų, gydyti:
pneumonijai ir hospitalinei pneumonijai;
šlapimo takų infekcinėms ligoms;
vidinėms pilvo infekcinėms ligoms;
ginekologinėms infekcinėms ligoms, pvz., endometritui;
odos ir jos darinių infekcinėms ligoms;
meningitui;
septicemijai;
empiriniam įtariamos infekcijos gydymui suaugusiems pacientams, kuriems yra febrilinė neutro­pe­nija (monoterapijai arba kartu su vaistais nuo virusų ar grybelių).

Įrodyta, kad Meronem IV veiksmingas monoterapijai ir derinamas su kitais antimikrobiniais vaistais miš­rioms infekcinėms ligoms gydyti.

Intraveninis meropenemas yra veiksmingas cistine fibroze ir lėtinėmis apatinių kvėpavimo takų in­fek­ci­nėms ligomis sergantiems pacientams (monoterapijai arba kartu su kitais vaistais nuo bakterijų). Su­kė­lėjo sunaikinimas nustatomas ne visada.

Vaikų, sergančių neutropenija arba pirminiu ar antriniu imunodeficitu, gydymo šiuo vaistu patirties nėra.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Suaugusiems
Dozavimas ir gydymo trukmė priklauso nuo infekcijos rūšies, sunkumo ir paciento būklės.
Rekomenduojamas dozavimas:
pneumonijai, šlapimo takų infekcinėms ligoms, ginekologinėms infekcinėms ligoms (pvz., endometritui), odos ir jos darinių infekcinėms ligoms gydyti – po 500 mg kas 8 val. į veną;
hospitalinei pneumonijai, peritonitui, įtariamai infekcijai esant neutropenijai ir septicemijai gydyti – po 1 g kas 8 val. į veną;
cistine fibroze sergantiems pacientams – iki po 2 g kas 8 val., daugumai pacientų – po 2 g kas 8 val.;
meningitui gydyti – po 2 g kas 8 val.

Ypatingos atsargumo priemonės rekomenduojamos tada, kai meropenemo (kaip ir kitų antibiotikų) skiriama nustatytos ar įtariamos Pseudomonas aeruginosa sukeltos apatinių kvėpavimo takų infekcinės ligos monoterapijai pacientams, kurių būklė kritinė.

Gydant Pseudomonas aeruginosa sukeltas infekcines ligas, rekomenduojama reguliariai tirti sukėlėjo jautrumą.

Meropenemas pasišalina hemodializės metu. Jei šį vaistą būtina vartoti toliau, tai norint, kad vėl susidarytų terapinė koncentracija plazmoje, baigus hemodializę rekomenduojama papildomai skirti vieną dozę, kuri priklauso nuo infekcijos rūšies ir sunkumo.

Pacientams, kuriems atliekama peritoninė dializė, Meronem IV vartojimo patirties nėra.

Suaugusiesiems, sergantiems kepenų nepakankamumu
Pacientams, sergantiems kepenų nepakankamumu, dozės koreguoti nereikia (žr. 4.4 skyrių).

Senyviems pacientams
Senyviems pacientams, kurių inkstų funkcija normali (kreatinino klirensas didesnis kaip 50 ml/min.), dozės koreguoti nereikia.

Vaikams
Rekomenduojama dozė vaikams nuo 3 mėn. iki 12 metų – po 10-20 mg/kg kas 8 val., priklausomai nuo infekcijos rūšies ir sunkumo, sukėlėjo jautrumo bei paciento būklės. Daugiau kaip 50 mg sveriantiems vaikams šis vaistas dozuojamas kaip suaugusiems.

4‑18 metų vaikams, sergantiems cistine fibroze, lėtinėms paūmėjusioms apatinių kvėpavimo takų infekcinėms ligoms gydyti skiriama po 25‑40 mg/kg kas 8 val.

Rekomenduojama dozė meningitui gydyti – po 40 mg/kg kas 8 val.

Vaikų, sergančių inkstų nepakankamumu, gydymo šiuo vaistu patirties nėra.

Vartojimo metodas
Meronem IV dozę galima sušvirkšti į veną per maždaug 5 min. arba infuzuoti į veną per maždaug 15-30 min. (parinkus reikiamą vaisto stiprumą).

Meronem IV, ruošiamą švirkšti į veną, reikia ištirpinti steriliame injekciniame vandenyje (250 mg meropenemo – 5 ml injekcinio vandens). Taip paruošus gaunamas maždaug 50 mg/ml koncentracijos tirpalas. Paruošti tirpalai būna skaidrūs, bespalviai arba blyškiai geltoni.

Meronem IV, ruošiamą infuzuoti į veną, galima skiesti 50-200 ml suderinamo infuzinio skysčio (žr. 6.2 ir 6.4 skyrius).

4.3 Kontraindikacijos

Meronem IV negalima vartoti pacientams, kuriems jis buvo sukėlęs padidėjusio jautrumo reakciją.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Yra klinikinių ir laboratorinių duomenų, kurie rodo dalinę kryžminę alergiją kitiems karbapenemams ir beta laktaminiams antibiotikams, penicilinams ir cefalosporinams. Vartojant meropenemą (kaip ir visus beta laktaminius antibiotikus), buvo retų padidėjusio jautrumo reakcijų atvejų (žr. 4.8 skyrių). Prieš skiriant meropenemo, būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar beta laktaminiai antibiotikai anksčiau nebuvo sukėlę padidėjusio jautrumo reakcijos. Jei tokia reakcija buvo, Meronem skiriama atsargiai. Jei pasireiškė alerginė reakcija meropenemui, reikia nutraukti šio vaisto vartojimą ir imtis atitinkamų priemonių.

Meronem IV vartojančiam pacientui, sergančiam kepenų liga, reikia nuolat tirti transaminazių ir bilirubino koncentraciją.

Vartojant Meronem IV (kaip ir kitus antibiotikus), gali įsivyrauti nejautrūs mikroorganizmai, todėl pacientą būtina nuolat stebėti.

Šio vaisto nerekomenduojama skirti infekcinėms ligoms, sukeltoms meticilinui atsparių stafilokokų, gydyti.

Aprašyta retų atvejų, kai, vartojant Meronem IV (kaip ir beveik visus kitus antibiotikus), pasireiškė pseudomembraninis kolitas, kuris gali būti nuo lengvo iki pavojingo gyvybei. Dėl to pacientams, kuriems yra ar buvo virškinimo sutrikimų, ypač kolitas, antibiotikų skiriama atsargiai.

Jei pacientas, vartojantis arba neseniai vartojęs Meronem IV pradėjo viduriuoti, reikia apsvarstyti, ar jis nesusirgo pseudomembraniniu kolitu. Tyrimų duomenimis, viena pagrindinių su antibiotikais susijusio kolito priežasčių yra Clostridium difficile gaminamas toksinas, tačiau reikia atsižvelgti ir į galimas kitas.

Kartu su potencialiai nefrotoksiškais vaistais Meronem IV skiriama atsargiai. Dozavimas nurodytas 4.2 skyriuje.

Meronem IV gali mažinti valproinės rūgšties koncentraciją serume, kai kuriems pacientams ji gali pasidaryti mažesnė už terapinę.

Vartojimas vaikams
Ar meropenemas veiksmingas jaunesniems kaip 3 mėn. kūdikiams ir kaip jie toleruoja šį vaistą nenustatyta, todėl jiems Meronem skirti nerekomenduojama. Vaikų, kurių kepenų ar inkstų funkcija sutrikusi, gydymo meropenemu patirties nėra.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Vykstant aktyviai sekrecijai inkstų kanalėliuose, probenecidas konkuruoja su meropenemu, todėl slopina jo išsiskyrimą. Dėl tokios sąveikos prailgėja meropenemo eliminacijos pusinis laikas ir padidėja jo koncentracija plazmoje. Be probenecido vartojamo Meronem poveikis yra pakankamo stiprumo ir trukmės, todėl kartu su juo probenecido skirti nerekomenduojama.

Galima Meronem IV įtaka kitų vaistų jungimuisi prie baltymų ar metabolizmui netirta. Prie baltymų prisijungia mažai (maždaug 2 %) meropenemo, todėl nereikėtų tikėtis nuo ryšio su baltymais nutraukimo priklausomos jo sąveikos su kitais vaistais.

Meronem IV gali mažinti valproinės rūgšties koncentraciją serume, kai kuriems pacientams ji gali pasidaryti mažesnė už terapinę.

Vartojant meropenemą kartu su kitais vaistais, kenksmingos farmakologinės sąveikos nepastebėta, tačiau specifinės informacijos apie galimą Meronem IV sąveiką su čia nenurodytais vaistais (išskyrus minėtąjį probenecidą) nėra.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas
Ar saugu vartoti Meronem IV nėštumo metu, nenustatyta. Su gyvūnais atlikti tyrimai kenksmingo poveikio besivystančiam vaisiui neparodė. Vienintelis su jais atliktų reprodukcijos tyrimų metu pastebėtas kenksmingas poveikis – abortų padažnėjimas beždžionėms esant 13 kartų didesnei šio vaisto ekspozicijai negu numatoma žmogui. Nėščioms moterims Meronem IV vartoti negalima, išskyrus atvejus, kai laukiamas gydomasis poveikis yra didesnis už galimą pavojų vaisiui. Visais atvejais būtina gydytojo priežiūra.

Žindymas
Gyvūnų piene randama labai maža meropenemo koncentracija. Žindyvėms Meronem IV vartoti negalima, išskyrus atvejus, kai laukiamas gydomasis poveikis yra didesnis už galimą pavojų kūdikiui.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Duomenų nėra, tačiau Meronem IV įtakos gebėjimui vairuoti transporto priemonę ar dirbti su technika nereikėtų tikėtis.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Dažniausiai Meronem IV toleruojamas gerai. Dėl nepageidaujamų reiškinių šio vaisto vartojimą tenka nutraukti retai. Sunkių nepageidaujamų reiškinių taip pat būna retai.

1 lentelė. Nepageidaujamų reiškinių dažnis
Dažnis
Organų sistemų klasė
Reiškinys
Dažni
( 1 % ir < 10 %)
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
trombocitemija

Virškinimo trakto sutrikimai
pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas

Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai
transaminazių, bilirubino, šarminės fos­fatazės ir laktato dehidrogenazės koncentracijos serume padidėjimas

Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
uždegimas, tromboflebitas, skausmas
Nedažni
( 0,1 % ir < 1 %)
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
eozinofilija, trombocitopenija

Nervų sistemos sutrikimai
galvos skausmas, parestezijos

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
išbėrimas, dilgėlinė, niežulys
Reti
( 0,01 % ir < 0,1 %)
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
leukopenija, neutropenija, ag­ra­nulocitozė, teigiama Kumbso reakcija

Nervų sistemos sutrikimai
traukuliai 

Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
burnos ir makšties kandidozė
Labai reti
(< 0,01 %)
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
hemolizinė anemija

Imuninės sistemos sutrikimai
angioneurozinė edema, anafi­lak­sija

Virškinimo trakto sutrikimai
pseudomembraninis kolitas

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
daugiaformė eritema, Stevens-Johnson sindromas, toksinė epidermio nekrolizė

 Stebėti traukuliai po Meronem IV vartojimo, tačiau priežastinis ryšys nenustatytas.

4.9 Perdozavimas

Tyčinio Meronem IV perdozavimo neturėtų įvykti, tačiau šiaip perdozavimas yra galimas, ypač inkstų ne­pakankamumu sergantiems pacientams. Nedidelė patirtis, gauta vaistą pateikus į rinką rodo, kad ne­pageidaujami reiškiniai perdozavus būna panašaus kaip nurodyta 4.8 skyriuje pobūdžio. Dažniausiai jie būna lengvi ir praeina nutraukus vaisto vartojimą ar sumažinus jo dozę. Perdozavimus svarstytinas simptominio gydymo tikslingumas.

Iš sveikų asmenų organizmo vaistas greitai eliminuojamas per inkstus. Meropenemą ir jo metabolitą taip pat galima pašalinti hemodializės būdu.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – antibiotikas, karbapenemas, ATC kodas – J01DH02

Meropenemas yra parenteraliai vartojamas karbapenemų grupės antibiotikas, palyginus atsparus žmogaus dehidropeptidazei – 1 (DHP-1), todėl kartu su juo DHP-1 inhibitorių vartoti nereikia.

Meronem IV trikdo bakterijos ląstelės gyvybinei veiklai būtinos sienelės sintezę ir veikia baktericidiškai. Meropenemas lengvai prasiskverbia per bakterinių ląstelių sieneles, turi didelį atsparumą visoms serininėms beta laktamazėms ir žymų afinitetą penicilinus prijungiantiems baltymams, todėl stipriai baktericidiškai veikia platų aerobinių ir anaerobinių bakterijų spektrą. Minimali baktericidinė koncentracija (MBK) dažniausiai būna tokia pati kaip minimali slopinamoji (MSK). 76 % tirtų bakterijų MBK ir MSK santykis buvo 2 arba mažesnis.

Jautrumo testais nustatyta, kad meropenemas yra stabilus (šiuos testus galima atlikti įprastiniais metodais). In vitro atliktų tyrimų duomenimis, su įvairiais kitais antibiotikais meropenemas veikia sinergistiškai. In vitro ir in vivo nustatytas meropenemo poantibiotikinis poveikis.

Rekomenduojama naudotis vienu jautrumo meropenemui kriterijų rinkiniu. Šie kriterijai pagrįsti farmakokinetika bei klinikinių ir mikrobiologinių ligos pasekmių koreliacija su zonų skersmenimis ir MSK infekcijos sukėlėjams.
Kategorija
Tyrimo būdas
Zonos skersmuo (mm)
MSK diapazonas (mg/l)
Jautrūs
 14
 4
Vidutiniškai jautrūs
12-13
8
Atsparūs
 11
 16

Meropenemo antibakterinis spektras in vitro apima daugumą kliniškai reikšmingų gramteigiamų ir gramneigiamų, aerobinių ir anaerobinių bakterijų štamų. Šis spektras nurodytas žemiau.

Gramteigiami aerobai
Bacillus rūšys, Corynebacterium diphteriae, Enterococcus faecalis, Enterococcus liquifaciens, Enterococcus avium, Listeria monocytogenes, Lactobacillus rūšys, Nocardia asteroides, Staphylococcus aureus (penicilinazei neigiami ir teigiami), koaguliazei neigiami stafilokokai (įskaitant Staphylococcus epidermidis, Staphylococcus saprophyticus, Staphylococcus capitis, Staphylococcus cohnii, Staphylococcus xylosus, Staphylococcus warneri, Staphylococcus hominis, Staphylococcus simulans, Staphylococcus intermedius, Staphylococcus sciuri ir Staphylococcus lugdunensis), Streptococcus pneumoniae (jautrūs ir atsparūs penicilinui), Streptococcus agalactiae, Streptococcus pyogenes, Streptococcus equi, Streptococcus bovis, Streptococcus mitis, Streptococcus mitior, Streptococcus milleri, Streptococcus sanguis, Streptococcus viridans, Streptococcus salivarius, Streptococcus morbillorum, G grupės Streptococcus, F grupės Streptococcus, Rhodococcus equi.

Gramneigiami aerobai
Achromobacter xylosoxidans, Acinetobacter anitratus, Acinetobacter lwoffii, Acinetobacter baumannii, Aeromonas hydrophila, Aeromonas sorbria, Aeromonas cavia, Alcaligenes faecalis, Bordetella bronchiseptica, Brucella melitensis, Campylobacter coli, Campylobacter jejuni, Citrobacter freundii, Citrobacter diversus, Citrobacter koseri, Citrobacter amalonaticus, Enterobacter aerogenes, Enterobacter (Pantoea) agglomerans, Enterobacter cloacae, Enterobacter sakazakii, Escherichia coli, Escherichia hermannii, Gardnerella vaginalis, Haemophilus influenzae (įskaitant beta laktamazei teigiamus ir ampicilinui atsparius štamus), Haemophilus parainfluenzae, Haemophilus ducreyi, Helicobacter pylori, Neisseria meningitidis, Neisseria gonorrhoeae (įskaitant beta laktamazei teigiamus, penicilinui atsparius ir spektinomicinui atsparius štamus), Hafnia alvei, Klebsiella pneumoniae, Klebsiella aerogenes, Klebsiella ozaenae, Klebsiella oxytoca, Moraxella (Branhamella) catarrhalis, Morganella morganii, Proteus mirabilis, Proteus vulgaris, Proteus penneri, Providencia rettgeri, Providencia stuartii, Providencia alcalifaciens, Pasteurella multocida, Plesiomonas shigelloides, Pseudomonas aeruginosa, Pseudomonas putida, Pseudomonas alcaligenes, Burkholderia (Pseudomonas) cepacia, Pseudomonas fluorescens, Pseudomonas stutzeri, Pseudomonas pseudomallei, Pseudomonas acidovorans, Salmonella rūšys (įskaitant Salmonella enteritidis/typhi), Serratia marcescens, Serratia liquefaciens, Serratia rubidaea, Shigella sonnei, Shigella flexneri, Shigella boydii, Shigella dysenteriae, Vibrio cholerae, Vibrio parahaemolyticus, Vibrio vulnificus, Yersinia enterocolitica.

Anaerobinės bakterijos
Actinomyces odontolyticus, Actinomyces meyeri, Bacteroides-Prevotella-Porphyromonas rūšys, Bacteroides fragilis, Bacteroides vulgatus, Bacteroides variabilis, Bacteroides pneumosintes, Bacteroides coagulans, Bacteroides uniformis, Bacteroides distasonis, Bacteroides ovatus, Bacteroides thetaiotaomicron, Bacteroides eggerthii, Bacteroides capsillosis, Prevotella buccalis, Prevotella corporis, Bacteroides gracilis, Prevotella melaninogenica, Prevotella intermedia, Prevotella bivia, Prevotella splanchnicus, Prevotella oralis, Prevotella disiens, Prevotella rumenicola, Bacteroides ureolyticus, Prevotella oris, Prevotella buccae, Prevotella denticola, Bacteroides levii, Porphyromonas asaccharolytica, Bifidobacterium rūšys, Bilophila wadsworthia, Clostridium perfringens, Clostridium bifermentans, Clostridium ramosum, Clostridium sporogenes, Clostridium cadaveris, Clostridium sordellii, Clostridium butyricum, Clostridium clostridiiformis, Clostridium innocuum, Clostridium subterminale, Clostridium tertium, Eubacterium lentum, Eubacterium aerofaciens, Fusobacterium mortiferum, Fusobacterium necrophorum, Fusobacterium nucleatum, Fusobacterium varium, Mobiluncus curtisii, Mobiluncus mulieris, Peptostreptococcus anaerobius, Peptostreptococcus micros, Peptostreptococcus saccharolyticus, Peptococcus saccharolyticus, Peptostreptococcus asaccharolyticus, Peptostreptococcus magnus, Peptostreptococcus prevotii, Propionibacterium acnes, Propionibacterium avidum, Propionibacterium granulosum.

Nustatyta, kad Stenotrophomonas maltophilia, Enterococcus faecium ir meticilinui atsparūs stafilokokai yra atsparūs meropenemui.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Per 30 min. infuzavus į veną vieną 250 mg, 500 mg arba 1 g Meronem IV dozę sveikiems savanoriams, susidaro atitinkamai maždaug 11 mikrogramų/ml, 23 mikrogramų/ml ir 49 mikrogramų/ml didžiausia vaisto koncentracija plazmoje.

Vis dėlto farmakokinetikos rodikliai (didžiausia koncentracija plazmoje ir AUC) nebūna visiškai proporcingi dozei. Pastebėta, kad vaisto klirensas plazmoje sumažėja nuo 287 ml/min. iki 205 ml/min. 0,25‑2 g dozių diapazone.

Per 5 min. sušvirkštus į veną vieną 500 mg arba 1 g meropenemo dozę sveikiems savanoriams, susidaro atitinkamai maždaug 52 mikrogramų/ml ir 112 mikrogramų/ml didžiausia vaisto koncentracija plazmoje.

Trejopu kryžminiu tyrimu lyginta meropenemo farmakokinetika infuzavus 1 g per 2 min., 3 min. ir 5 min. Po nurodytos trukmės infuzijų susidarė atitinkamai 110 mikrogramų/ml, 91 mikrogramų/ml ir 94 mikrogramų/ml didžiausia koncentracija plazmoje.

Pavartojus 500 mg į veną, po 6 val. plazmoje rasta sumažėjusi iki 1 g/ml ar mažesnės meropenemo koncentracija.

Skiriant daug meropenemo dozių kas 8 val. asmenims, kurių inkstų funkcija normali, jų organizme šis vaistas nesikaupia.

Asmenims, kurių inkstų funkcija normali, meropenemo eliminacijos pusinis laikas yra maždaug 1 val.

Maždaug 2 % meropenemo prisijungia prie plazmos baltymų.

Maždaug 70 % pavartoto meropenemo randama šlapime nepakitusio per 12 val., vėliau šlapime jo randama mažai. Pavartojus 500 mg dozę, didesnė kaip 10 mikrogramų/ml meropenemo koncentracija šlapime išlieka iki 5 val. Sveikų savanorių, kurių inkstų funkcija normali, vartojančių 500 mg meropenemo kas 8 val. arba 1 g kas 6 val., plazmoje ar šlapime šis vaistas nesikaupia.

Vienintelis meropenemo metabolitas yra mikrobiologiškai neaktyvus.

Meropenemas gerai patenka į daugumą organizmo skysčių ir audinių (įskaitant smegenų skystį pacientų, sergančių bakterijų sukeltu meningitu), juose susidaro didesnės koncentracijos negu reikia daugumai bakterijų slopinti.

Su vaikais atlikti tyrimai parodė, kad Meronem IV farmakokinetika jų organizme yra panaši kaip suaugusiųjų. Jaunesniems 2 dvejų metų vaikams meropenemo eliminacijos pusinis laikas yra maždaug 1,5-2,3 val., 10-40 mg/kg dozėmis vartojamo meropenemo farmakokinetika yra linijinė.

Farmakokinetikos inkstų nepakankamumu sergančių pacientų organizme tyrimai parodė, kad meropenemo plazmos klirensas koreliuoja su kreatinino klirensu. Pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu, šio vaisto dozę reikia koreguoti.

Su senyvais žmonėmis atlikti farmakokinetikos tyrimai parodė meropenemo plazmos klirenso mažėjimą, koreliuojantį su nuo amžiaus priklausomu kreatinino klirenso mažėjimu.
Su pacientais, sergančiais kepenų ligomis, atlikti tyrimai šių ligų įtakos meropenemo farmakokinetikai neparodė.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė, kad inkstai gerai toleruoja meropenemą: nefrotoksinį poveikį sukėlė tik didelės dozės (500 mg/kg).

Poveikis CNS. Tik didelės (didesnės kaip 2 g/kg) šio vaisto dozės žiurkėms sukėlė traukulių, o šunims – vėmimą.

Intraveninė LD50 graužikams yra didesnė kaip 2 g/kg. Tiriant kartotinai (iki 6 mėn.) vartojamo vaisto poveikį, nustatyta tik nedidelių pokyčių: nežymiai sumažėję eritrocitų parametrai ir padidėjęs kepenų svoris šunims, kuriems šio vaisto buvo skiriama 500 mg/kg dozėmis.

Potencialaus mutageninio poveikio penkiais atliktais tyrimais nenustatyta ir negauta duomenų, rodančių toksinį poveikį reprodukcijai ar teratogeninį poveikį skiriant šio vaisto didžiausiomis galimomis dozėmis žiurkėms ir beždžionėms. Dozė, nesukėlusi poveikio (nežymaus žiurkių F1 kartos palikuonių kūno svorio sumažėjimo), buvo 120 mg/kg. Atliekant preliminarius tyrimus su beždžionėmis, joms padažnėjo abortų skiriant šio vaisto 500 mg/kg dozėmis.

Duomenų, kurie rodytų didesnį jaunų gyvūnų jautrumą meropenemui negu suaugusių, negauta. Tyrimų metu gyvūnai gerai toleravo į veną vartojamą šio vaisto formą.

Vienintelio meropenemo metabolito toksiškumo pobūdis su gyvūnais atliktų tyrimų metu buvo panašus.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Bevandenis natrio karbonatas

6.2 Nesuderinamumas

Meronem IV negalima maišyti su kitais vaistais ar pilti į jų tirpalus.

Meronem IV suderinamas su šiais infuziniais skysčiais:
0,9 % natrio chlorido tirpalu;
5 % arba 10 % gliukozės tirpalu;
5 % gliukozės tirpalu su 0,02 % natrio bikarbonato;
5 % gliukozės tirpalu su 0,9 % natrio chlorido;
5 % gliukozės su 0,225 % natrio chlorido tirpalu;
5 % gliukozės su 0,15 % kalio chlorido tirpalu;
2,5 % arba 10 % manitolio tirpalu.

6.3 Tinkamumo laikas

4 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 C temperatūroje.

Nešaldyti.

Švirkšti ar infuzuoti į veną rekomenduojama šviežiai paruoštus Meronem IV tirpalus. Paruoštą vaistą reikia suvartoti nedelsiant. Laikyti jį galima tik būtinais atvejais, šaltai ir ne ilgiau kaip 24 val.

Skiediklis
Stabilumo trukmė
iki 25 C
4 C
Tirpalai (1-20 mg/ml), paruošti su:

0,9 % natrio chloridu
8 val.
48 val.
5 % gliukoze
3 val.
14 val.
5 % gliukoze su 0,225 % natrio chlorido
3 val.
14 val.
5 % gliukoze su 0,9 % natrio chlorido
3 val.
14 val.
5 % gliukoze su 0,15 % kalio chlorido
3 val.
14 val.
2,5 % arba 10 % manitoliu infuzijoms į veną
3 val.
14 val.
10 % gliukoze
2 val.
8 val.
5 % gliukoze su 0,02 % natrio bikarbonato infuzijoms į veną
2 val.
8 val.
Meronem IV tirpalų negalima užšaldyti.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Pirmojo tipo stiklo buteliukas, turintis halobutilinės gumos kamštį ir užlydytas aliumininiu gaubteliu.
Pakuotėje yra 10 buteliukų (viename yra 500 mg arba 1 g meropenemo).

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Žr. 4.2 skyrių. Ruošiant vaistą, reikia laikytis įprastų aseptikos taisyklių. Paruoštą tirpalą prieš vartojimą reikia suplakti.

Visi buteliukai yra vienkartiniai.