Sulperazon

1. VAISTO PAVADINIMAS
Sulperazon 1/1 g milteliai injekciniam tirpalui
2. VEIKLIOSIOS MEDŽIAGOS IR JŲ KIEKIAI
Buteliuke yra veikliųjų medžiagų kiekis, atitinkantis 1 g sulbaktamo ir 1 g cefoperazono (santykis – 1:1).
Natrio sulbaktamo ir natrio cefoperazono derinys – tai sausi milteliai tirpalui ruošti (laisvo sulbaktamo ir laisvo cefoperazono santykiu 1:1).
Natrio sulbaktamas – tai bazinio penicilinų branduolio darinys, negrįžtamojo veikimo beta laktamazės inhibitorius, vartojamas tik parenteraliai. Chemine struktūra jis yra natrio penicilinato sulfonas. Jo 1 g yra 92 mg (4 mekv) natrio. Sulbaktamas – tai balkšvi kristaliniai milteliai, labai gerai tirpūs vandenyje. Jo molekulinė masė – 255,22.
Natrio cefoperazonas – tai pusiau sintetinis plataus veikimo spektro cefalosporinų grupės antibiotikas, vartojamas tik parenteraliai. Jo 1 g yra 34 mg (1,5 mekv) natrio. Cefoperazonas – tai balti kristaliniai milteliai, gerai tirpūs vandenyje. Jo molekulinė masė – 667,65.
3. VAISTO FORMA
Milteliai injekciniam tirpalui.
Buteliuke yra veikliųjų medžiagų kiekis, atitinkantis 1 g sulbaktamo ir 1 g cefoperazono (jų kiekių santykis – 1:1).
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1. Terapinės indikacijos
Monoterapija
Sulbaktamo ir cefoperazono derinys vartojamas žemiau nurodytos jautrių mikroorganizmų sukeltoms infekcinėms ligoms gydyti:
viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų;
viršutinių ir apatinių šlapimo takų;
peritonitui, cholecistitui, cholangitui ir kitoms vidinėms pilvo;
septicemijai;
meningitui;
odos ir minkštųjų audinių;
kaulų ir sąnarių;
uždegiminei dubens ligai, endometritui, gonorėjai ir kitoms lytinių organų.
Sudėtinis gydymas
Sulbaktamo ir cefoperazono derinio veikimo spektras yra platus, todėl daugumai infekcinių ligų tinka monoterapija šiuo vaistu. Vis dėlto prireikus sulbaktamo ir cefoperazono derinį galima vartoti ir kartu su kitais antibiotikais. Kartu vartojant aminoglikozidą (žr. “6.2. Nesuderinamumas. Aminoglikozidai”), reikėtų stebėti inkstų funkciją (žr. “4.2. Dozavimas ir vartojimo būdas. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi”).
4.2. Dozavimas ir vartojimo būdas
Suaugusiems
Rekomenduojamos sulbaktamo ir cefoperazono derinio paros dozės suaugusiems:
Santykis
Sulbaktamo ir cefoperazono derinio kiekis
Sulbaktamo kiekis
Cefoperazono kiekis
1:1
2-4 g
1-2 g
1-2 g
Šio vaisto vartojama kas 12 val., lygiomis dozėmis.
Jei infekcinė liga yra sunki arba atspari vaistams, sulbaktamo ir cefoperazono derinio paros dozę galima didinti iki 8 g santykiu 1:1 (4 g cefoperazono). Vartojant šį vaistą santykiu 1:1, cefoperazono gali prireikti skirti papildomai. Vartojama kas 12 val., lygiomis dozėmis.
Didžiausia rekomenduojama sulbaktamo paros dozė – 4 g.
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Žr. skirsnyje “4.4. Specialieji perspėjimai ir atsargumo priemonės”.
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Jeigu inkstų funkcija gerokai sutrikusi (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.), sulbaktamo ir cefoperazono derinio dozavimo tvarką reikėtų koreguoti, kad būtų galima kompensuoti sulbaktamo klirenso sumažėjimą. Jei kreatinino klirensas 15‑30 ml/min., tai didžiausia sulbaktamo dozė – po 1 g kas 12 val. (2 g per parą), o jei jis mažesnis kaip 15 ml/min. – po 500 mg kas 12 val. (1 g per parą). Jei infekcinė liga yra sunki, cefoperazono gali prireikti skirti papildomai.
Hemodializė reikšmingai keičia sulbaktamo farmakokinetiką ir truputį sutrumpina jo pusinį laiką serume, todėl šis vaistas vartojamas tokia tvarka, kad jo būtų švirkščiama arba infuzuojama po hemodializės.
Senyviems pacientams
Žr. skirsnyje “5.2. Farmakokinetinės savybės”.
Vaikams
Rekomenduojamos sulbaktamo ir cefoperazono derinio paros dozės vaikams:
Santykis
Sulbaktamo ir cefoperazono derinio kiekis
Sulbaktamo kiekis
Cefoperazono kiekis
1:1
40-80 mg/kg
20-40 mg/kg
20-40 mg/kg
Šio vaisto vartojama kas 6-12 val., lygiomis dozėmis.
Jei infekcinė liga yra sunki arba atspari vaistams, sulbaktamo ir cefoperazono derinio paros dozę galima didinti iki 160 mg/kg santykiu 1:1. Paros dozė padalijama į 2‑4 lygias vienkartines (žr. skirsniuose “4.4. Specialieji perspėjimai ir atsargumo priemonės. Kūdikiams” ir “5.3. Ikiklinikinių vaisto saugumo tyrimų duomenys. Vaikams”).
Naujagimiams
Iki vienos savaitės amžiaus naujagimiams šio vaisto skiriama kas 12 val. Didžiausia sulbaktamo paros dozė vaikams – 80 mg/kg.
Vartojimas į veną
Atskiroms infuzijoms sulbaktamo ir cefoperazono derinio buteliuko turinys ištirpinamas atitinkamame tūryje (žr. skirsnyje “6.6. Ruošimo ar vartojimo instrukcija”) 5 % dekstrozės vandenyje, 0,9 % injekcinio natrio chlorido arba sterilaus injekcinio vandens, paskui atskiedžiamas tokiu pačiu tirpalu, kad susidarytų 20 ml, ir infuzuojamas per 15‑60 min.
Laktatinis Ringerio tirpalas tinka intraveniniam infuziniam tirpalui skiesti, bet netinka vaistui tirpinti (žr. skirsniuose “6.2. Nesuderinamumas. Laktatinis Ringerio tirpalas” ir “6.6. Ruošimo ar vartojimo instrukcija. Laktatinis Ringerio tirpalas”).
Švirkštimui į veną buteliuko turinys ištirpinamas kaip nurodyta aukščiau. Injekcijos trukmė turi būti bent 3 min.
Vartojimas į raumenis
2 % lidokaino hidrochloridas tinka į raumenis švirkščiamam tirpalui skiesti, bet netinka vaistui tirpinti (žr. skirsniuose “6.2. Nesuderinamumas. Lidokainas” ir “6.6. Ruošimo ar vartojimo instrukcija. Lidokainas”).
4.3. Kontraindikacijos
Sulbaktamo ir cefoperazono derinio vartoti negalima, jeigu nustatyta alergija penicilinams, sulbaktamui, cefoperazonui arba kuriam nors cefalosporinui.
4.4. Specialieji perspėjimai ir atsargumo priemonės
Padidėjęs jautrumas
Aprašyta sunkių ir kartais net pasibaigusių mirtimi padidėjusio jautrumo (anafilaksinių) reakcijų gydant beta laktaminiais antibiotikais ar cefalosporinais. Tokių reakcijų pavojus yra didesnis anksčiau buvus padidėjusio jautrumo reakcijų daugeliui alergenų. Pasireiškus alerginei reakcijai, reikėtų nutraukti vaisto vartojimą ir atitinkamai gydyti.
Ištikus sunkiai anafilaksinei reakcijai, reikia skubiai gydyti epinefrinu (adrenalinu). Jei būtina, duodama kvėpuoti deguonies, skiriama kortikosteroidų į veną, užtikrinamas kvėpavimo takų praeinamumas (prireikus intubuojama).
Pacientams, sergantiems kepenų nepakankamumu
Didelė cefoperazono dalis išsiskiria su tulžimi. Sergant kepenų ligomis ir (arba) esant tulžies latakų obstrukcijai, dažniausiai prailgėja cefoperazono pusinis laikas, daugiau šio vaisto išsiskiria su šlapimu. Vis dėlto net kai kepenų funkcija sutrikusi sunkiai, tulžyje susidaro terapinė cefoperazono koncentracija, o jo pusinis laikas prailgėja tik 2‑4 kartus.
Dozę gali tekti koreguoti esant sunkiai tulžies latakų obstrukcijai, sunkiam kepenų nepakankamumui ir kai kuria nors iš šių ligų serga pacientas, kurio inkstų funkcija sutrikusi.
Jei sutrikusi ir kepenų, ir inkstų funkcija, reikėtų stebėti cefoperazono koncentraciją serume ir prireikus koreguoti jo dozę. Jei cefoperazono koncentracija serume dažnai netiriama, jo paros dozė neturėtų viršyti 2 g.
Bendrieji perspėjimai ir atsargumo priemonės
Vartojant cefoperazoną (kaip ir kai kuriuos kitus antibiotikus), nedaugeliui pacientų pasireiškė vitamino K stygius. Tikriausiai tai atsitiko dėl šį vitaminą sintezuojančios žarnyno mikrofloros slopinimo. Vitamino K stygius gresia blogos mitybos pacientams, esant malabsorbcijai (pvz., dėl cistinės fibrozės), taip pat ilgai maitinant į veną. Minėtiems ir antikoaguliantus vartojantiems pacientams reikėtų stebėti protrombino laiką bei prireikus skirti vitamino K.
Ilgai vartojant sulbaktamo ir cefoperazono derinį (kaip ir kitus antibiotikus), gali įsivyrauti nejautrūs mikroorganizmai, todėl šiuo vaistu gydomą pacientą reikėtų atidžiai stebėti. Vartojant Sulperazon (kaip ir kitus stipriai veikiančius sisteminio vartojimo vaistus), patartina periodiškai tirti, ar nesutriko organų sistemų (inkstų, kepenų, hemopoezės) funkcija. Tai itin svarbu naujagimiams (ypač neišnešiotiems) ir kitiems kūdikiams.
Kūdikiams
Sulbaktamo ir cefoperazono derinys yra veiksmingas kūdikiams. Vis dėlto jo vartojimo neišnešiotiems kūdikiams ir naujagimiams patirtis nedidelė, todėl, prieš jiems skiriant šio vaisto, reikėtų apsvarstyti palankaus poveikio ir galimo pavojaus santykį (žr. skirsnyje “5.3. Ikiklinikinių vaisto saugumo tyrimų duomenys. Vaikams”).
Prie baltymų prisijungusio bilirubino vietos cefoperazonas neužima.
4.5. Sąveika su kitais vaistais ir kitokia sąveika
Alkoholis
Išgėrus alkoholio vartojant cefoperazoną ar vėliau per 5 dienas, pastebėta reakcija, kuriai būdingas paraudimas dėl kraujo priplūdimo, prakaitavimas, galvos skausmas ir tachikardija. Panaši reakcija pastebėta kartu vartojant kai kuriuos kitus cefalosporinus ir alkoholį. Dėl alkoholio vartojimo pacientą reikėtų perspėti. Per os arba parenteraliai dirbtinai maitinamiems pacientams netinka tirpalai su etanoliu.
Įtaka laboratorinių tyrimų rezultatams
Benedict arba Fehling tirpalu šlapime gali būti nustatyta klaidingai teigiama gliukozės reakcija.
4.6. Nėštumas ir žindymas
Vartojimas nėštumo laikotarpiu
Įtakos reprodukcijai tyrimai, atlikti su žiurkėmis (vaisto skiriant iki 10 kartų didesnėmis negu rekomenduojama žmogui dozėmis), vaisingumo sutrikimų ir teratogeninio poveikio neparodė. Sulbaktamo ir cefoperazono patenka per placentos barjerą. Vis dėlto adekvačių ir tinkamai kontroliuojamų tyrimų su nėščiomis moterimis neatlikta, o tyrimų su gyvūnais duomenys ne visada leidžia numatyti poveikį žmogui, todėl nėščiosioms šio vaisto skiriama tik neabejotinai būtinais atvejais.
Vartojimas žindymo laikotarpiu
Su motinos pienu išsiskiria mažai sulbaktamo ir cefoperazono, tačiau žindyvėms šio vaisto skiriama atsargiai.
4.7. Poveikis gebai vairuoti ir dirbti su technika
Klinikinė sulbaktamo ir cefoperazono derinio vartojimo patirtis rodo, kad šis vaistas neturėtų trikdyti gebos vairuoti ir dirbti su technika.
4.8. Nepageidaujami poveikiai
Sulbaktamo ir cefoperazono derinys paprastai toleruojamas gerai. Dauguma nepageidaujamų poveikių būna lengvi arba vidutinio sunkumo ir, gydant toliau, toleruojami. Žemiau pateikti bendri palyginamųjų ir nepalyginamųjų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo apie 2500 pacientų, duomenys.
Poveikiai virškinimo traktui. Vartojant sulbaktamo ir cefoperazono derinį (kaip ir kitus antibiotikus), dažniausiai pasireikšdavo nepageidaujamų poveikių virškinimo traktui: 3,9 % pacientų viduriavimas arba suskystėjusios išmatos, 0,6 % – pykinimas ir vėmimas.
Odos reakcijos. Vartojant šį vaistą (kaip ir visus kitus cefalosporinus bei penicilinus), buvo padidėjusio jautrumo reakcijų, kurios pasireiškė makulopapuliniu išbėrimu (0,6 % pacientų) ir dilgėline (0,08 %). Tokių reakcijų pavojus yra didesnis anksčiau buvus alerginių reakcijų, ypač penicilinams.
Hematologiniai poveikiai. 0,4 % (5 iš 1131) pacientų truputį sumažėjo neutrofilų. Ilgai vartojant šį vaistą (kaip ir kitus beta laktaminius antibiotikus), gali pasireikšti laikina neutropenija, kuri pastebėta 0,5 % (9 iš 1696) pacientų. 5,5 % (15 iš 269) pacientų gydymo metu nustatyta teigiama tiesioginė Kumbso reakcija. 0,9 % (13 iš 1416) pacientų sumažėjo hemoglobino koncentracija, 0,9 % (13 iš 1409) – hematokrito rodiklis (tai atitinka literatūros duomenis apie cefalosporinus). 3,5 % (40 iš 1130) pacientų pasireiškė trumpalaikė eozinofilija, 0,8 % (11 iš 1414) – trombocitopenija, 3,8 % (10 iš 262) – hipoprotrombinemija.
Įvairūs poveikiai: galvos skausmas (0,04 % pacientų), karščiavimas (0,5 %), skausmas injekcijos vietoje (0,08 %) ir šaltkrėtis (0,04 %).
Laboratorinės anomalijos. Buvo atvejų, kai trumpam padidėjo kepenų funkcijos rodiklių koncentracija: aspartato aminotransferazės (AST, SGOT) – 5,7 % (94 iš 1638 pacientų), alanino aminotransferazės (ALT, SGPT) – 6,2 % (95 iš 1529), šarminės fosfatazės – 2,4 % (37 iš 1518), bilirubino – 1,2 % (12 iš 1040).
Lokalios reakcijos. Į raumenis sušvirkštas sulbaktamo ir cefoperazono derinys toleruojamas gerai, tačiau kartais gali trumpai paskaudėti. Vartojant sulbaktamo ir cefoperazono derinį (kaip ir kitus cefalosporinus bei penicilinus) intraveniniu kateteriu, 0,1 % pacientų infuzijos vietoje pasireiškia flebitas.
Vaistui pasirodžius rinkoje, taip pat pastebėta šių nepageidaujamų poveikių:
visam organizmui – anafilaktoidinė reakcija (įskaitant šoką);
širdies ir kraujagyslių sistemai – hipotenzija;
virškinimo traktui – pseudomembraninis kolitas;
hemopoezei – leukopenija;
odai ir jos dariniams – niežulys, Stevens-Johnson sindromas;
šlapimo organams – hematurija;
kraujagyslėms – vaskulitas.
4.9. Perdozavimas
Duomenų apie natrio cefoperazono ir natrio sulbaktamo ūminį toksiškumą žmonėms yra nedaug. Perdozuotas šis vaistas turėtų sukelti reiškinių, atspindinčių sustiprėjusius nepageidaujamus poveikius. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad smegenų skystyje susidariusi didelė beta laktaminių antibiotikų koncentracija gali sukelti neurologinių sutrikimų ir net traukulius. Cefoperazonas ir sulbaktamas pasišalina iš kraujo hemodializės metu, todėl ši procedūra gali pagreitinti perdozuoto vaisto pasišalinimą inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1. Farmakodinaminės savybės
Sulperazon antibakterinis komponentas cefoperazonas – tai trečiosios cefalosporinų kartos antibiotikas, kuris veikia besidauginančius jautrius mikroorganizmus (slopina ląstelės sienelės mukopeptido biosintezę). Sulbaktamas naudingo antibakterinio poveikio nesukelia (išskyrus Neisseriaceae ir Acinetobacter). Su neląstelinėmis bakterinėmis sistemomis atliktų biocheminių tyrimų duomenimis, sulbaktamas negrįžtamai slopina daugumą svarbių beta laktamazių, kurias gamina beta laktaminiams antibiotikams atsparūs mikroorganizmai.
Sulbaktamo geba apsaugoti penicilinus ir cefalosporinus nuo suardymo atsparių mikroorganizmų gaminamais fermentais patvirtinta tyrimais su nepažeistų bakterijų atspariais štamais (nustatytas stiprus natrio sulbaktamo sinergizmas su penicilinais ir cefalosporinais). Be to, sulbaktamas jungiasi prie kai kurių penicilinus prijungiančių baltymų, todėl jautrūs štamai dažnai būna jautresni jo ir cefoperazono deriniui negu cefoperazonui atskirai.
Sulbaktamo ir cefoperazono derinys veikia visus cefoperazonui jautrius mikroorganizmus. Be to, jis sinergistiškai (derinio MSK, lyginant su atskirais komponentais, yra mažesnė iki 4 kartų) veikia įvairius mikroorganizmus, ypač:
Haemophilus influenzae;
Bacteroides rūšis;
Staphylococcus rūšis;
Acinetobacter calcoaceticus;
Enterobacter aerogenes;
Escherichia coli;
Proteus mirabilis;
Klebsiella pneumoniae;
Morganella morganii;
Citrobacter freundii;
Enterobacter cloacae;
Citrobacter diversus.
In vitro sulbaktamo ir cefoperazono derinys veikia daugelį įvairių kliniškai svarbių mikroorganizmų.
Gramteigiamus:
Staphylococcus aureus (penicilinazę gaminančius ir jos negaminančius štamus);
Staphylococcus epidermidis;
Streptococcus pneumoniae (anksčiau vadintus Diplococcus pneumoniae);
Streptococcus pyogenes (A grupės beta hemolizinius streptokokus);
Streptococcus agalactiae (B grupės beta hemolizinius streptokokus);
daugumą kitų beta hemolizinių streptokokų štamų;
daugelį Streptococcus faecalis (enterokokų) štamų.
Gramneigiamus:
Escherichia coli;
Klebsiella rūšis;
Enterobacter rūšis;
Citrobacter rūšis;
Haemophilus influenzae;
Proteus mirabilis;
Proteus vulgaris;
Morganella morganii (anksčiau vadintus Proteus morganii);
Providencia rettgeri (anksčiau vadintus Proteus rettgeri);
Providencia rūšis;
Serratia rūšis (įskaitant S. marcescens);
Salmonella ir Shigella rūšis;
Pseudomonas aeruginosa ir kai kurias kitas Pseudomonas rūšis;
Acinetobacter calcoaceticus;
Neisseria gonorrhoeae;
Neisseria meningitidis;
Bordetella pertussis;
Yersinia enterocolitica.
Anaerobinius mikroorganizmus:
gramneigiamas lazdeles (įskaitant Bacteroides fragilis, kitas Bacteroides rūšis ir Fusobacterium rūšis);
gramteigiamus ir gramneigiamus kokus (įskaitant Peptococcus, Peptostreptococcus ir Veillonella rūšis);
gramteigiamas lazdeles (įskaitant Clostridium, Eubacterium ir Lactobacillus rūšis).
Mikroorganizmų jautrumo sulbaktamo ir cefoperazono deriniui vertinimas
MSK (pagal cefoperazoną):
jautrūs  16 mcg/ml;
vidutiniškai jautrūs 17-63 mcg/ml;
atsparūs  64 mcg/ml.
Diskų skersmuo (pagal Kirby-Bauer):
jautrūs  21 mm;
vidutiniškai jautrūs 16-20 mm;
atsparūs  15 mm.
MSK tyrimui galima naudoti serijinio sulbaktamo ir cefoperazono derinio santykiu 1:1 arba 1:2 praskiedimo buljone arba agare metodą. Rekomenduojama naudoti jautrumo tyrimo diskus, turinčius 30 mcg sulbaktamo ir 75 mcg cefoperazono. Laboratorijos atsakymas “jautrus” rodo, kad sulbaktamo ir cefoperazono derinys turėtų veikti infekcijos sukėlėją, atsakymas “atsparus” – kad neturėtų. Atsakymas “vidutiniškai jautrus” rodo, kad sulbaktamo ir cefoperazono derinys turėtų veikti infekcijos sukėlėją, kai vartojamas didelėmis dozėmis arba kai infekcija apėmusi tik tuos audinius ar skysčius, kur susidaro didelė antibiotiko koncentracija.
Diskų, turinčių 30 mcg sulbaktamo ir 75 mcg cefoperazono, kokybei tirti rekomenduojamos tokios kontrolinės ribos (nurodyti kontroliniai štamai):
Acinetobacter (ATCC 43498) 26-32 mm;
Pseudomonas aeruginosa (ATCC 27853) 22-28 mm;
Escherichia coli (ATCC 25922) 27-33 mm;
Staphylococcus aureus (ATCC 25923) 23-30 mm.
5.2. Farmakokinetinės savybės
Pavartojus sulbaktamo ir cefoperazono derinio, apie 84 % sulbaktamo ir 25 % cefoperazono išsiskiria per inkstus. Iš likusio cefoperazono daugiausiai išsiskiria su tulžimi. Pavartojus sulbaktamo ir cefoperazono derinio, sulbaktamo vidutinis pusinis laikas būna apie 1 val., cefoperazono – 1,7 val. Nustatyta, kad sulbaktamo ir cefoperazono koncentracijos serume būna proporcingos vaisto dozei. Gauti duomenys atitinka anksčiau aprašytus atskirai vartojamiems sulbaktamui ir cefoperazonui.
Pavartojus 2 g sulbaktamo ir cefoperazono derinio (po 1 g sulbaktamo ir cefoperazono) į veną per 5 min., vidutinės didžiausios jų koncentracijos buvo 130,2 mcg/ml ir 236,8 mcg/ml. Šie duomenys atspindi didesnį sulbaktamo pasiskirstymo tūrį (sulbaktamo – 18-27,6 litro, cefoperazono – 10,2‑11,3 litro).
Sulbaktamas ir cefoperazonas plačiai pasiskirsto įvairiuose audiniuose ir skysčiuose: tulžyje, tulžies pūslėje, odoje, kirmėlinėje ataugoje, kiaušintakiuose, kiaušidėse, gimdoje ir kt.
Duomenų apie sulbaktamo ir cefoperazono farmakokinetinę sąveiką, vartojant jų derinį, nėra.
Vartojant sulbaktamo ir cefoperazono derinį daugkartinėmis dozėmis, reikšmingų jo komponentų farmakokinetikos pokyčių nepastebėta. Vartojant šį vaistą kas 8‑12 val., akumuliacijos nepastebėta.
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Žr. skirsnyje “4.4. Specialieji perspėjimai ir atsargumo priemonės”.
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Pacientams, sergantiems įvairaus laipsnio inkstų nepakankamumu, pavartojus sulbaktamo ir cefoperazono derinio, sulbaktamo suminis (organizmo) klirensas stipriai koreliavo su apskaičiuotu kreatinino klirensu. Pacientams, kurių inkstai nefunkcionuoja, nustatytas gerokai ilgesnis sulbaktamo pusinis laikas (skirtingų tyrimų metu – vidutiniškai 6,9 val. ir 9,7 val.). Hemodializė turėjo reikšmingos įtakos sulbaktamo pusiniam laikui, suminiam (organizmo) klirensui ir pasiskirstymo tūriui. Reikšmingų cefoperazono farmakokinetikos pokyčių, susijusių su inkstų nepakankamumu, nenustatyta.
Senyviems pacientams
Sulbaktamo ir cefoperazono derinio farmakokinetika tirta senyvų žmonių, kurių inkstų ir kepenų funkcija sutrikusi, organizme. Jiems nustatytas ilgesnis sulbaktamo ir cefoperazono pusinis laikas, mažesnis klirensas bei didesnis pasiskirstymo tūris negu sveikiems savanoriams. Sulbaktamo farmakokinetikos rodikliai gerai koreliavo su inkstų nepakankamumo laipsniu, o cefoperazono – su kepenų nepakankamumo laipsniu.
Vaikams
Su vaikais atlikti tyrimai parodė, kad sulbaktamo ir cefoperazono derinio komponentų farmakokinetikos rodikliai jų organizme reikšmingai nesiskiria nuo suaugusiųjų. Sulbaktamo vidutinis pusinis laikas vaikams yra 0,91‑1,42 val., cefoperazono – 1,44-1,88 val.
5.3. Ikiklinikinių vaisto saugumo tyrimų duomenys
Vaikams
Visos tirtos cefoperazono dozės pakenkė nesubrendusių žiurkių sėklidėms. Po oda vartojama 1 g/kg paros dozė (ji yra maždaug 16 kartų didesnė negu vidutinė suaugusiam žmogui) sukėlė sėklidžių svorio sumažėjimą, sustabdė spermatogenezę, sumažino germinacinių ląstelių populiaciją ir lėmė vakuolių susidarymą Sertoli ląstelių citoplazmoje. Vartojant šį vaistą 0,1‑1 g/kg paros dozėmis, minėtų pokyčių ryškumas priklausė nuo dozės. Maža dozė sukėlė mažesnį spermatocitų skaičiaus sumažėjimą. Suaugusioms žiurkėms tokio poveikio nepastebėta. Histologiniai pokyčiai (išskyrus sukeltus didžiausios dozės) buvo laikini. Vėlesnis žiurkių dauginimosi funkcijos vystymasis šių tyrimų metu nevertintas. Gautų duomenų reikšmė žmogui neaiški.
Sulbaktamo ir cefoperazono derinys (1:1), vieną mėnesį švirkštas žiurkių naujagimiams po oda 300 mg/kg ir 300 mg/kg paros dozėmis, sukėlė sėklidžių svorio sumažėjimą ir sutrikdė sėklinių kanalėlių brendimą. Vis dėlto žiurkių jauniklių sėklidžių subrendimo laipsnis labai skiriasi, o nesubrendusių sėklidžių rasta ir kontrolinės grupės gyvūnams, todėl šių duomenų reikšmė neaiški. Šunų jaunikliams sulbaktamo ir cefoperazono derinio dozės, daugiau 10 kartų didesnės negu vidutinė suaugusiam žmogui, minėtų poveikių nesukėlė.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1. Pagalbinės medžiagos
Nėra.
6.2. Nesuderinamumas
Aminoglikozidai
Sulbaktamo ir cefoperazono derinio tirpalų nereikėtų maišyti su aminoglikozidų tirpalais, kadangi tarp jų yra fizinis nesuderinamumas. Jei cefoperazono ir aminoglikozidų grupės antibiotiko skiriama kartu (žr. skirsnyje “4.1. Terapinės indikacijos. Sudėtinis gydymas”), šiuos vaistus galima infuzuoti į veną vieną po kito, tačiau antriniai intraveniniai vamzdeliai turi būti atskiri, o pagrindinį intraveninį vamzdelį reikia gerai išplauti tinkamu skiedikliu po pirmojo vaisto infuzijos. Nuo sulbaktamo ir cefoperazono derinio iki aminoglikozido vartojimo turėtų praeiti kuo daugiau laiko.
Laktatinis Ringerio tirpalas
Sulperazon nereikėtų tirpinti laktatiniame Ringerio tirpale dėl nesuderinamumo, tačiau, iš pradžių jį ištirpinus injekciniame vandenyje ir tirpalą atskiedus laktatiniu Ringerio tirpalu, gautojo tirpalo komponentai būna suderinami (žr. skirsnyje “6.6. Ruošimo ar vartojimo instrukcija. Laktatinis Ringerio tirpalas”).
Lidokainas
Sulperazon nereikėtų tirpinti 2 % lidokaino hidrochloride dėl nesuderinamumo, tačiau, iš pradžių jį ištirpinus injekciniame vandenyje ir tirpalą atskiedus 2 % lidokaino hidrochloridu, gautojo tirpalo komponentai būna suderinami (žr. skirsnyje “6.6. Ruošimo ar vartojimo instrukcija. Lidokainas”).
6.3. Tinkamumo laikas
3 metai.
6.4. Specialiosios laikymo sąlygos
Laikyti žemesnėje kaip 30 C temperatūroje.
6.5. Pakuotės medžiagos ir turinys
Sterilūs milteliai buteliuke.
6.6. Ruošimo ar vartojimo instrukcija
Tirpinimas
Sulbaktamo ir cefoperazono kiekis buteliuke – 2 g.
Visa dozė
Sulbaktamo ir cefoperazono kiekiai
Skiediklio
tūris
Didžiausia galutinė koncentracija
2 g
1 g ir 1 g
6,7 ml
125 mg/ml ir 125 mg/ml
Nustatyta, kad kai cefoperazono koncentracija 10-250 mg/ml, o sulbaktamo – 5‑125 mg/ml, šis vaistas yra suderinamas su injekciniu vandeniu, 5 % dekstroze, fiziologiniu druskos tirpalu, 5 % dekstroze 0,225 % druskos tirpale ir 5 % dekstroze fiziologiniame druskos tirpale.
Laktatinis Ringerio tirpalas
Vaistą reikėtų tirpinti steriliame injekciniame vandenyje (žr. skirsnyje “6.2. Nesuderinamumas. Laktatinis Ringerio tirpalas”). Vaistas ruošiamas dviems etapais: iš pradžių ištirpinamas steriliame injekciniame vandenyje (žr. lentelę aukščiau), o paskui atskiedžiamas laktatiniu Ringerio tirpalu, kad sulbaktamo koncentracija būtų 5 mg/ml (ištirpintas 2 ml injekcinio vandens vaistas atskiedžiamas 50 ml laktatinio Ringerio tirpalo arba ištirpintas 4 ml injekcinio vandens – 100 ml laktatinio Ringerio tirpalo).
Lidokainas
Vaistą reikėtų tirpinti steriliame injekciniame vandenyje (žr. skirsnyje “6.2. Nesuderinamumas. Lidokainas”). Vaistas ruošiamas dviems etapais: iš pradžių ištirpinamas steriliame injekciniame vandenyje (žr. lentelę aukščiau), o paskui atskiedžiamas 2 % lidokainu, kad susidarytų iki 250 mg/ml cefoperazono tirpalas apie 0,5 % lidokaino hidrochlorido tirpale.