Cymevene

Tarptautinis pavadinimas	Gancikloviras
Vaisto stiprumas	500mg
Vaisto forma	milteliai infuziniam tirpalui
Grupė	Vaistinis preparatas
Pogrupis	Cheminis vaistas
Vartojimas	Injekcijos
Registracijos numeris	96/3950/10
Registratorius	Roche Lietuva, UAB, Lietuva
Receptinis	Receptinis
Vaistas registruotas	1996.12.06
Vaistas perregistruotas	2002.10.02

1. VaistINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Cymevene 500 mg milteliai infuziniam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

500 mg gancikloviro (546 mg natrio gancikloviro).

3. VAISTO FORMA

Milteliai infuziniam tirpalui

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Cymevene skiriamas pavojingų gyvybei arba regėjimui citomegaloviruso (CMV) infekcijų gydymui pacientams, kurių susilpnėjusi imuninė sistema. Tokiems atvejams priskiriami įgytas imunodeficito sindromas (AIDS), jatrogeninės kilmės imunosupresija, susijusi su organų persodinimu ar neoplazijų chemoterapiniu gydymu.

Cymevene taip pat gali būti vartojamas CMV sukeltų ligų profilaktikai, ypač tiems pacientams, kuriems skiriama imunosupresinė terapija po organų persodinimo.

4.2 Dozavimas ir vartojimo būdas

Skiriamas intraveninėms infuzijoms, prieš tai ištirpinus 10 ml injekcinio vandens BP. Atsižvelgiant į paciento svorį ir gydymo indikacijas, apskaičiuota reikalinga dozė turi būti paimama iš buteliuko (gancikloviro koncentracija 50 mg/ml) ir perpilama į tinkamą infuzinį skystį (paprastai 100 ml), kuris sulašinamas per vieną valandą. Didesnė nei 10 mg/ml infuzinio tirpalo koncentracija nerekomenduojama (žr. sk. 6.6. Vartojimo instrukcija).

Suaugusiesiems

CMV infekcijos gydymas
Pradinis gydymas: 5 mg/kg sulašinti vienodu greičiu per vieną valandą kas 12 valandų (10 mg/kg/parą). Iš viso 14-21 dieną.

Ilgalaikis (palaikomasis) gydymas: Pacientams su susilpnėjusia imunine sistema, kuriems yra pavojus susirgti retinitu, turi būti skiriamas palaikomasis gydymas. Rekomenduojama 6 mg/kg vienkartinė paros dozė penkias dienas per savaitę arba 5 mg/kg vienkartinė paros dozė 7 dienas per savaitę.

Progresuojančių ligų gydymas: Pacientams, sergantiems AIDS, gali būti skiriamas neriboto ilgio gydymas, bet net ir nepertraukiamo palaikomojo gydymo atveju pacientams gali pradėti progresuoti retinitas. Bet kuriuos pacientus, kuriems išsivystė retinitas, nesvarbu ar palaikomojo gydymo metu, ar nutraukus gydymą Cymevene, reikia pradėti gydyti iš naujo, taikant pradinį gydymo režimą.

CMV ligų profilaktika
Pradinis gydymas: 5 mg/kg kas 12 valandų (10 mg/kg/parą). Iš viso 7 – 14 dienų.

Palaikomasis gydymas: 6 mg/kg vienkartinės paros dozės intraveninė infuzija penkias dienas per savaitę arba 5mg/kg vienkartinė paros dozė 7 dienas per savaitę.

Inkstų nepakankamumas
Pacientams su inkstų nepakankamumu dozė pritaikoma pagal kreatinino klirensą, kuris apskaičiuojamas kaip parodyta lentelėje žemiau:

kreatinino klirensą galima susieti su serumo kreatininu pagal tokią formulę:

Vyrams = (140 – amžius [metais]) x (kūno svoris [kg])
(0,81) x (serumo kreatininas [µmol/L])

Moterims = 0,85 x vyrų rodiklis

Kreatinino klirensas
Pradinė dozė

> 70 ml/min

50 – 69 ml/min

25 – 49 ml/min

10 – 24 ml/min

<10 ml/min

5,0 mg/kg kas 12h

2,5 mg/kg kas 12h

2,5 mg/kg/parą

1,25 mg/kg/parą

1,25 mg/kg/parą po
hemodializės

Pacientams, kuriems atliekama dializė, skiriama 1,25 mg/kg/24 valandos. Dienomis, kai dializė atlikta, dozė duodama netrukus po dializės seanso.

Pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas, rekomenduojama modifikuoti dozę, todėl serumo kreatininas arba kreatinino klirenso lygis turi būti rūpestingai stebimas (taip pat žr. sk. 5.2 Farmakokinetika: inkstų nepakankamumas). Optimali palaikomoji dozė pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas, nėra žinoma.

Pagyvenę žmonės
Senyviems pacientams Cymevene saugumo ar veiksmingumo tyrimai nebuvo atlikti. Kadangi pagyvenusių žmonių inkstų funkcija dažnai yra susilpnėjusi, Cymevene turėtų būti skiriamas ypač gerai įvertinus pacientų inkstų būseną.

Vaikai
Buvo sukaupta tik ribota klinikinė patirtis gydant ne vyresnius kaip dvylikos metų pacientus (žr. sk. 5.2 Farmakokinetinės savybės). Pranešimai apie šalutinius reiškinius buvo panašūs į reiškinius, pasitaikančius suaugusiesiems. Dėl galimo ilgalaikio kancerogeninio poveikio ir toksiškumo dauginimosi organams, Cymevene vaikams vartoti reikia ypač atsargiai. Gydymo nauda turėtų būti didesnė nei galima rizika. Cymevene neskiriamas įgimtų ar neonatalinių CMV infekcijų gydymui.

Laboratorinė analizė ir dozės mažinimas
Pacientams, gydytiems gancikloviru, buvo nustatyta granulocitopenija (neutropenija), anemija, trombocitopenija ir leukopenija.

Rekomenduojamas reguliarus klinikinis ir hematologinis tyrimas. Pirmąsias 14 gydymo dienų baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų skaičius turi būti nustatomas kas antrą dieną. Pacientai, kuriems praeityje buvo nustatytas čiulpų jautrumas ganciklovirui ar kitiems nukleozidų analogams, arba tie, kurių baltųjų kraujo kūnelių skaičius yra mažesnis nei 1000 ląstelių/µl, gydymo pradžioje turi būti kontroliuojami kiekvieną dieną. Palaikomojo gydymo metu tirti visą kraujo formulę rekomenduojama kas savaitę arba dažniau, jei rodikliai žemi.

Sunkios neutropenijos atveju (<500 ląstelių/µl) gydymą reikia pertraukti. Ne itin sunkios neutropenijos ar kitos citopenijos atveju turi būti paskirta sumažinta bendra paros dozė. Kai vaistas nebevartojamas arba jo dozė sumažinta, ląstelių skaičius dažniausiai normalizuojasi per 3 – 7 dienas. Kai kaulų čiulpų atsistatymas tampa akivaizdus, galima nuosaikiai didinti dozę, kartu rūpestingai stebint baltųjų kraujo kūnelių skaičių.

4.3 Kontraindikacijos

nėštumas ir kūdikio žindymas;
pacientams, kurių jautrumas Cymevene ar aciklovirui padidėjęs.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Ikiklinikinių tyrimų metu gancikloviras sukėlė aspermatogenezę, pasižymėjo mutageniniu, teratogeniniu ir kancerogeniniu poveikiu, todėl žmonėms jis gali būti traktuojamas kaip potencialus teratogenas ir kancerogenas.

Prie klinikinių Cymevene toksiškumo atvejų priskiriama neutropenija, anemija ir trombocitopenija. Cymevene turėtu būti vartojamas atsargiai, jei pacientui anksčiau yra buvusi citopenija ir neturėtų būt skiriamas, jei absoliutus neutrofilų skaičius mažesnis nei 500 ląstelių/µl ar trombocitų skaičius yra mažesnis nei 25000 ląstelių/µl.

Dėl potencialaus mutageniškumo, pastoti galinčias moteris reikia perspėti, kad gydymo metu naudotų efektyvias kontraceptines priemones. Taip pat ir vyrus reikia perspėti, kad gydymo Cymevene metu, bei mažiausiai 90 dienų po gydymo, naudotųsi efektyviomis kontracepcinėmis priemonėmis.

Cymevene šalina inkstai ir normalus jo klirensas priklauso nuo adekvačios inkstų funkcijos, todėl, vartojant Cymevene intraveninės infuzijos būdu, reikėtų tinkamai aprūpinti organizmą vandeniu. Jei inkstų funkcija yra susilpnėjusi, dozė turi būti pakoreguota, atsižvelgiant į kreatinino klirensą (žr. sk. 4.2 Dozavimas ir vartojimo būdas).

4.5 Sąveika su kitais vaistais ir kitokia sąveika

Tik apie 1-2% gancikloviro jungiasi su plazmos baltymais, todėl vaistų sąveika, kuri panaikintų jungimosi vietą, mažai tikėtina. Gali būti, kad vaistai, kurie slopina inkstų kanalėlių sekreciją ar rezorbciją, gali sumažinti gancikloviro inkstų klirensą ir prailginti gancikloviro pusinės eliminacijos periodą plazmoje. Taip pat įmanoma, kad vaistai, kurie slopina sparčiai besidalijančių ląstelių populiacijas, tokias kaip čiulpų, spermatogoniumo ir gemalines odos bei virškinamojo trakto gleivinės sluoksnių, vartojami kartu su, prieš ar po Cymevene, gali sukelti bendrą papildomą toksinį efektą. Dėl kartu vartojamų vaistų, tokių kaip dapsonas, pentamidinas, flucitozinas, vinkristinas, vinblastinas, adriamicinas, amfotericinas B, trimetoprimo ir sulfametaksozolio derinių ar kitų nukleozidų analogų, galimo papildomo toksiškumo, gydymas Cymevene turi būti derinamas tik tuo atveju, jei potenciali nauda bus didesnė už galimą pavojų.

Probenecidas: gali padidinti gancikloviro koncentraciją serume.

Zidovudinas: Pacientai, sergantys AIDS, gali būti gydomi ar buvo gydomi zidovudinu. Kadangi tiek zidovudinas, tiek gancikloviras gali sukelti neutropeniją (granulocitopeniją) ir anemiją, rekomenduojama, kad minėti vaistai nebūtų duodami kartu tuomet, kai atliekamas pradinis gydymas gancikloviru. Be to, nedidelės pacientų grupės tyrimų duomenys rodo, kad palaikomasis gydymas gancikloviru ir zidovudinu, vartojant rekomenduojamas dozes, daugeliui pacientų sukelė sunkią neutropeniją. Dėl šių reiškinių pacientai turi būti reguliariai stebimi.

Didanozinas: Cymevene gali padidinti didanozino AUC (pradinis gydymas - maždaug 70%, palaikomasis - 50%). Būtina stebėti didanozino sukeliamus šalutinius reiškinius.

Imipenemas ir cilastatinas: Pacientams, kartu vartojusiems Cymevene ir imipenemą-cilastatiną, prasidėjo viso kūno traukuliai. Šių vaistų kartu vartoti nereikėtų, nebent nauda būtų didesnė už galimo pavojaus tikimybę.

Mikofenolatas: Remiantis intraveninio (į/v) gancikloviro ir geriamojo mikofenolato vienkartinės rekomenduojamos dozės tyrimo rezultatais bei turimomis žiniomis apie inkstų nepakankamumo įtaką gancikloviro ir mikofenolato farmakokinetikai, galima numatyti, kad kartu vartojant šiuos vaistus (kurie konkuruoja dėl to paties inkstų kanalėlių sekrecijos mechanizmo) padidės gancikloviro koncentracija ir padaugės MPAG (neaktyvaus mikofenolato metabolito). Inkstų nepakankamumą turintiems pacientams, kurie tuo pačiu metu vartoja ganciklovirą ir mikofenolatą, gancikloviro dozė turi būti nustatyta atsižvelgiant į rekomendacijas, o pacientus būtina atidžiai stebėti. Jokių esminių pakitimų aktyvaus mikofenolato metabolito (MPA) farmakokinetikoje neturėtų būti, todėl mikofenolato dozės koreguoti nereikia.

4.6 Nėštumas ir žindymas laikotarpis

Tyrimų su gyvūnais metu nustatytas teratogeninis vaisto poveikis. Cymevene nereikia skirti nėščioms moterims, kadangi yra didelė tikimybė pažeisti besivystantį vaisių.

Šalutinis poveikis stebėtas žindančių gyvūnų jaunikliams. Ar gancikloviro išsiskiria į motinos pieną, nežinoma. Kaip ir daugelio vaistų, taip ir Cymevene, krūtimi maitinančiai motinai vartoti negalima. Kiek mažiausiai laiko turi praeiti po paskutinės Cymevene dozės, kad vėl saugiai galima būtų pradėti žindyti, nežinoma.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Cymevene vartojantys pacientai gali patirti traukulius, mieguistumą, svaigulį, koordinacijos sutrikimus, sutrikimą ir/ar komą. Jei pastebima, kad pacientas kenčia nuo minėtų pojūčių, jam reikėtų patarti susilaikyti nuo pastovaus dėmesio reikalaujančių veiksmų, tokių kaip vairavimas ar mašinų valdymas.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Intraveniniu Cymevene gydomiems pacientams gali būti toliau išvardytų šalutinių reiškinių. Kai kuriuos jų gali nulemti liga. Trijuose kontroliuojamuose klinikiniuose tyrimuose neigiamų reiškinių, kurie, kaip manoma, turėtų būti ar galėtų būti susiję su gydymu Cymevene milteliais infuzijoms, dažnis buvo mažesnis nei 1% (< 1%), išskyrus tuos atvejus, jei kitaip nurodyta skliaustuose.

Visam organizmui: išpūstas pilvas, anoreksija (< 5%), astenija (< 10%), celiulitas, skausmas krūtinėje, šaltkrėtis, karštinė, galvos skausmas (< 5%), infekcinė liga (< 5%), prasta savijauta, edema, skausmas, padidėjęs jautrumas šviesai, sepsis (< 5%).

Širdies ir kraujagyslių sistema: aritmija, gilusis tromboflebitas, padidėjęs kraujospūdis, sumažėjęs kraujospūdis, migrena, flebitas (< 5%), kraujagyslių išsiplėtimas.

Centrinė nervų sistema: sutrikusi eisena, nenormalūs sapnai ir mintys, nerimas, ataksija, koma, sumišimas, depresija, svaigulys, išdžiūvusi burna, euforija, sumažėjęs jautrumas (hipoestezija), nemiga, manija, nervingumas, parestezija (< 5%), psichozė, traukuliai, mieguistumas, drebulys.

Virškinimo sistema: pilvo skausmas (< 5%), vidurių užkietėjimas, viduriavimas (< 10%), dispepsija, rijimo sutrikimas (disfagija), raugėjimas, išmatų nelaikymas, meteorizmas (< 5%), kraujavimas, pakitę kepenų funkcijos tyrimų duomenys (< 5%), burnos išopėjimas, pykinimas (< 10%), pankreatitas, vėmimas (< 5%).

Kraujo ir limfos sistema: mažakraujystė (anemija, < 15%), eozinofilija, hipochrominė anemija, leukopenija (< 40%), čiulpų slopinimas, pancitopenija, trombocitopenija (< 5%).

Injekcijos vieta: abscesas, uždegimas (< 5%), skausmas (< 5%), flebitas.

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai: padidėjęs šarminės fosfatazės kiekis, padidėjęs kreatinino kiekis, padidėjęs kreatinino fosfokinazės kiekis, sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje, hipokalemija, padidėjęs pieno rūgšties dehidrogenazės kiekis, padidėjęs SGOT kiekis, padidėjęs SGPT kiekis.

Raumenų ir kaulų sistema: raumenų skausmai, raumenų silpnumas.

Kvėpavimo sistema: dusulys (dispnėja), sustiprėjęs kosulys.

Oda ir jos priedai: spuogai, plikimas (< 5%), herpes simplex, makulopapulinis bėrimas, niežulys, bėrimas (< 5%), prakaitavimas, dilgelinė.

Jutiminė sistema: sutrikusi rega, iškreiptas regėjimas, aklumas, konjunktyvitas, kurtumas, akių skausmas, tinklainės atšoka, retinitas, skonio pakitimas, stiklakūnio pažeidimas.

Urogenitalinė sistema: sutrikusi inkstų funkcija, krūtų skausmas, kreatinino klirenso sumažėjimas, kraujas šlapime, padidėjęs kraujo šlapalo azoto kiekis, inkstų nepakankamumas, dažnas šlapinimasis, šlapimo takų infekcinės ligos.

4.9 Perdozavimas

Intraveninio Cymevene perdozavimas sukelia šiuos šalutinius reiškinius:

Hematologinis toksiškumas: negrįžtamoji pancitopenija, grįžtamoji leukopenija, nuolatinis čiulpų slopinimas, grįžtamoji neutropenija ar granulocitopenija.

Toksiškumas kepenims: hepatitas.

Toksiškumas inkstams: hematurijos sustiprėjimas, aukštas kreatinino lygis.

Virškinamojo trakto simptomai: viduriavimas ir/arba vėmimas.

Toksinis poveikis nervų sistemai: viso kūno drebulys ir traukuliai.

Perdozavimo atveju siekiant sumažinti vaisto kiekį kraujo plazmoje, naudinga atlikti dializę ir aprūpinti organizmą vandeniu.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Gancikloviras yra sintetinis nukleozidas, 2’-dezoksiguanozino analogas, kuris slopina herpes virusų replikaciją in vivo ir in vitro. Vaistui jautriems žmogaus virusams priklauso citomegalovirusas (CMV), herpes simplex -1 ir –2 (HSV-1 ir HSV-2), Epšteino-Barro (EBV) ir vėjaraupių pūslelinės (VZV) virusai. Klinikiniai tyrimai apsiribojo vaisto veiksmingumo įvertinimu CMV infekuotiems pacientams.

Ląstelėje gancikloviras iš pradžių fosforilinamas iki gancikloviro monofosfato. Vėlesnį fosforilinimą iki gancikloviro trifosfato atlieka kelios ląstelinės kinazės. CMV infekuotose ląstelėse, lyginant su neinfekuotomis ląstelėmis, yra padidėjusi ląstelinių kinazių ir gancikloviro trifosfato koncentracija. Taigi virusu infekuotos ląstelės teikia pirmenybę gancikloviro fosforilinimui. Virusu infekuotose ląstelėse gancikloviro trifosfatas yra lėtai metabolizuojamas. Po 18 valandų 60 - 70% gancikloviro vis dar išliko ląstelėse po to, kai jis buvo pašalintas iš neląstelinio skysčio.

Gancikloviro priešvirusinis aktyvumas pasireiškia per virusinės DNR sintezės slopinimą: 1) dėl konkurencinės inhibicijos, kuri trukdo DNR polimerazei į DNR įjungti dezoksiguanozinotrifosfatą, ir 2) dėl to, kad į virusinę DNR įjungtas gancikloviro trifosfatas terminuoja DNR sintezę arba labai apriboja virusinės DNR pailgėjimą.

Jei pacientams gydymo metu pasireiškia per mažas klinikinis atsakas arba viruso ekskrecija yra nuolatinė, galima daryti prielaidą, kad virusas yra atsparus. Atsparumas virusui taip pat buvo stebėtas pacientams, kuriems CMV sukeltas retinitas ilgai buvo gydomas Cymevene.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija
5 mg/kg gancikloviro į/v infuzijos, kuri truko 1 valandą, pabaigoje bendras AUC nusistovėjo tarp 22,1 +3,2 (n = 16) ir 26,8 + 6,1 µg h/ml (n = 16) ir Cmax svyravo tarp 8,27 + 1,02 (n = 16) ir 9,0 + 1,4 µg/ml (n = 16).

Pasiskirstymas
Plato fazės gancikloviro pasiskirstymo tūris, vartojant į/v būdu, buvo 0,72 + 0,15 l/kg (n=66). Trijų pacientų, kuriems į veną buvo leidžiama 2,5 mg/kg gancikloviro (kas 8 arba kas 12 valandų), koncentracijos stuburo smegenų skystyje, praėjus 0,25-5,67 valandų po dozės suvartojimo, svyravo nuo 0,31 iki 0,68 µg/ml, tai atitinka 24 - 70% plazmos koncentracijos. Kai gancikloviro koncentracijos esti 0,5 - 51 µg/ml, prie plazmos baltymų jungiasi 1-2%.

Metabolizmas ir šalinimas
Intraveniniu būdu vartojamam ganciklovirui 1,6 -5,0 mg/kg intervalo ribose būdinga linijinė farmakokinetika. Svarbiausias eliminacijos būdas – nepakitusio vaisto šalinimas pro inkstus glomerulinės filtracijos ir aktyvios sekrecijos kanalėliuose būdu. Intraveniniu būdu suvartoto gancikloviro sisteminis klirensas buvo 3,51 + 0,85 ml/min/kg (n=66), o inkstų klirensas buvo 3,20 + 0,79 ml/min/kg (n=48). Pusinės eliminacijos periodas, vaisto paskyrus į veną, buvo 3,56 + 1,06 valandos (n=66).

Farmakokinetika ypatingomis klinikinėmis situacijomis
Inkstų nepakankamumas nulemia gancikloviro kinetikos pokyčius (nurodyta lentelėje).

Gancikloviras
Serumo kreatininas
(mol/l)
Sisteminis plazmos klirensas
(ml/min/kg)
Plazmos pusinės eliminacijos periodas
(valandos)
< 124 (n = 22)
125 - 225 (n = 9)
226 – 398 (n = 3)
> 398 (n=5)

3,64
2,00
1,11
0,33
2,9
5,3
9,7
28,5

Hemodializė sumažina gancikloviro koncentraciją plazmoje maždaug 50 % tiek po intraveninio vartojimo, tiek išgėrus vaisto.

Vaikai
Gancikloviro farmakokinetika taip pat tirta 10 vaikų, kurių amžius buvo nuo 9 mėnesių iki 12 metų. Gancikloviro farmakokinetinės savybės po vienkartinės ir daugkartinės (kas 12 h) dozių (5 mg/kg) buvo panašios. Suvartojus 5 mg/kg vienkartinę dozę, plato fazės pasiskirstymo tūris buvo 0,68 + 0,20 l/kg, Cmax - 7,59 + 3,21 µg/ml, sisteminis klirensas - 4,66 + 1,72 ml/min/kg, o t1/2 buvo 2,49 + 0,57 valandos. Naujagimių ir vaikų gancikloviro farmakokinetika yra panaši į suaugusiųjų.

Pagyvenę žmonės
Vyresniems nei 65 metų pacientams tyrimai nebuvo atlikti.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Pelių vaisingumo tyrimai rodo, kad Cymevene laikinai arba nuolat slopina spermatogenezę. Tyrimai su pelėmis taip pat rodo, kad vaistas gali slopinti patelių vaisingumą.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Nėra.

6.2 Nesuderinamumas

Miltelių negalima tirpinti bakteriostatiniame vandenyje, kuriame yra parabenų, nes jie nėra suderinami ir gali susidaryti gancikloviro nuosėdos.

6.3 Tinkamumo laikas

36 mėnesiai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Buteliukų, kurių turinys nėra ištirpintas, negalima laikyti aukštesnėje nei 30 C temperatūroje.

Dėl mikrobiologinio užterštumo rizikos, produktas turėtų būti suvartotas tuojau pat po to, kai buvo ištirpintas ir atskiestas. Jei produktas nesuvartojamas iš karto, už paruošto produkto saugojimo laiką ir sąlygas prieš jį suvartojant yra atsakingas vartotojas. Vaistą ištirpinus ir atskiedus turi būti laikomasi toliau nurodyto paruošto vaisto tinkamumo laiko, nebent vaistas buvo ištirpintas ir atskiestas kontroliuojamomis ir įteisintomis steriliomis sąlygomis.

Buteliuke ištirpinto paruošto vartoti vaisto laikymo laikas neturėtų būti ilgesnis nei 12 valandų. Neužšaldyti

Infuzinio tirpalo saugojimo laikas, jei jis laikomas šaldytuve 2 - 80C temperatūroje, neturėtų būti ilgesnis nei 24 valandos. Nerekomenduojama užšaldyti.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

10 ml daugiadoziai buteliukai (I tipo, skaidraus stiklo) su žaliu silikonizuoto butilo kamščiu,
dėžutėje yra 1 buteliukas.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu bei jo likučių naikinimo instrukcija

Su Cymevene elgtis reikia labai atsargiai. Cymevene pasižymi kancerogeniniu ir mutageniniu poveikiu, todėl elgtis su juo reikia labai atsargiai. Venkite įkvėpti arba liesti Cymevene buteliuko viduje esančių miltelių bei suvilgyti odą ar gleivinę paruoštu tirpalu. Cymevene tirpalai yra šarminiai (pH apytikriai 11). Jei Cymevene pateko ant odos ar gleivinės, tas vietas rūpestingai nuplaukite muilu ir vandeniu. Jei pateko į akis - kruopščiai praplaukite švariu vandeniu.

Buteliuko turinio ištirpinimas:
Buteliukų turinys turėtų būti tirpinamas 10 ml injekcijų vandens BP. Injekcijoms nenaudokite bakteriostatinio vandens, kuris turi parabenų (parahidroksibenzoatų), kadangi tai nesuderinama su gancikloviru ir gali susidaryti nuosėdos.

Norint, kad vaistas ištirptų, buteliuką reikia papurtyti. Jis paprastai tirpsta mažiau nei vieną minutę, bet kartais kai kurių serijų vaistas gali tirpti iki 3 minučių.

Prieš tęsiant mišinio ruošimą, gautą tirpalą reikėtų apžiūrėti, kad jame nebūtų netirpių dalelių. Jei tokių yra, vaisto negalima vartoti.

Buteliuke paruoštas tirpalas kambario temperatūroje išlieka stabilus 12 valandų. Jo negalima atšaldyti.

Infuzinio tirpalo paruošimas ir vartojimas: pagal paciento svorį apskaičiuota reikalinga dozė paimama iš buteliuko (gancikloviro koncentracija 50 mg/ml) ir sumaišoma su 100 ml tinkamo infuzinio tirpalo, skirto sulašinti per vieną valandą. Didesnės nei 10 mg/ml koncentracijos infuzijoms nerekomenduojamos. Su gancikloviru yra suderinami šie tirpalai: natrio chloridas intraveninėms infuzijoms BP (0,9% w/v); gliukozė intraveninėms infuzijoms BP (5% w/v); natrio laktato junginiai intraveninėms infuzijoms BP; Ringer’io tirpalas injekcijoms. Cymevene neturėtų būti maišomas su kitais intraveniniais vaistais.
Su Cymevene vartojami infuziniai tirpalai nėra bakteriostatiniai, todėl, siekiant sumažinti bakterinio užterštumo pavojų, infuzinį tirpalą reikia sunaudoti kiek įmanoma greičiau ir ne vėliau kaip per 24 valandas. Infuzinį tirpalą reikia laikyti šaldytuve. Užšaldyti nerekomenduojama.

Vartojimo būdas: Cymevene privalu vartoti tik intraveninėmis infuzijomis, geriausiai per plastmasines kaniules, į veną, esant tinkamo stiprumo kraujo srovei. Rekomenduojama infuzijas atlikti mažiausiai per vieną valandą, kadangi greita ar bolus intraveninė infuzija gali padidinti toksiškumą. Dėl aukšto tirpalo pH, injekcijos į raumenis ar po oda gali smarkiai sudirginti audinius.

Rekomenduojama dozė, dažnumas ar infuzijos greitis neturėtų būti ilginamas.