Tenox

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Tenox 5 mg tabletės
Tenox 10 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Tabletėje yra 5 mg arba 10 mg amlodipino (maleato pavidalo).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Hipertenzija
Amlodipinas vartojamas hipertenzijai gydyti (jį galima vartoti atskirai arba kartu su kitais vaistais nuo hipertenzijos).

Krūtinės angina
Amlodipinas vartojamas lėtinei stabiliai ir diagnozuotai arba įtariamai vazospazminei krūtinės anginai gydyti (jį galima vartoti atskirai arba kartu su kitais vaistais nuo krūtinės anginos).
Pacientai, sergantys širdies nepakankamumu, gerai toleruoja hipertenzijai ar stabiliai krūtinės anginai gydyti vartojamą amlodipiną.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Rekomenduojama pradinė amlodipino dozė hipertenzijai ir krūtinės anginai gydyti – 5 mg 1 kartą per parą. Didžiausia dozė – 10 mg 1 kartą per parą.

Vaikams šis vaistas nerekomenduojamas.

Kartu su tiazidiniais diuretikais, beta blokatoriais ar AKF inhibitoriais vartojamo amlodipino dozės koreguoti nereikia.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozės koreguoti nereikia.

Pacientams, sergantiems kepenų nepakankamumu, amlodipino dozę gali tekti koreguoti, tačiau optimali dozė nenustatyta. Jiems šio vaisto skiriama atsargiai.

Senyvų pacientų organizme amlodipino eliminacijos terminalinis pusinis laikas gali būti ilgesnis, o klirensas – mažesnis, tačiau jiems rekomenduojama dozuoti amlodipiną tokia pat tvarka kaip jaunesniems. Senyviems pacientams prireikus dozė didinama atsargiai.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei Tenox medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Amlodipinas ekstensyviai metabolizuojamas kepenyse, todėl, kai sutrikusi kepenų funkcija, jo pusinis laikas gali būti ilgesnis. Tokiems pacientams šio vaisto skiriama atsargiai.

Kraujagysles plečiantis amlodipino poveikis pasireiškia palaipsniui, tačiau jo (kaip ir kitų periferinių vazodilatatorių) ypač atsargiai skiriama aortos stenoze sergantiems pacientams.
Pacientai, sergantys širdies nepakankamumu, gerai toleruoja arterinei hipertenzijai ar stabiliai krūtinės anginai gydyti vartojamą amlodipiną, tačiau jiems šio vaisto skiriama atsargiai.

Nėra duomenų, pagrindžiančių monoterapijos amlodipinu tikslingumą pirmąjį mėnesį po miokardo infarkto.

Nenustatyta, ar saugu ir veiksminga vartoti amlodipiną ištikus hipertenzijos krizei.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Amlodipiną galima saugiai derinti su tiazidiniais diuretikais, alfa blokatoriais, beta blokatoriais ar AKF inhibitoriais arterinei hipertenzijai gydyti. Stabilia krūtinės angina sergantiems pacientams amlodipiną galima derinti su kitais vaistais nuo krūtinės anginos, pvz., ilgai veikiančiais nitratais, beta blokatoriais, po liežuviu vartojamu glicerilio trinitratu.

Amlodipinas saugiai vartojamas kartu su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, antibiotikais ir geriamaisiais gliukozės koncentraciją mažinančiais.

Reikšmingos įtakos ciklosporino farmakokinetikai amlodipinas neturi.

Kartu vartojamas amlodipinas sveikiems savanoriams nekeičia digoksino koncentracijos serume ir jo inkstinio klirenso.

Kartu vartojamas cimetidinas amlodipino farmakokinetikos neveikia.

Kartu vartojamas amlodipinas neturi reikšmingos įtakos varfarino sukeliamiems protrombino laiko pokyčiams.

Tyrimų su žmogaus plazma in vitro duomenimis, amlodipinas neveikia digoksino, fenitoino, varfarino ir indometacino jungimosi prie baltymų.

Greipfrutų sultys gali didinti amlodipino koncentraciją plazmoje, tačiau šis padidėjimas būna nedidelis ir įtakos amlodipino veikimo rodikliams neturi.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Ar saugu vartoti amlodipiną nėštumo ir žindymo laikotarpiais, nenustatyta. Tiriant poveikį žiurkių reprodukcijai nustatyta, kad didelėmis dozėmis vartojamas amlodipinas prailgina nėštumo ir gimdymo trukmę. Nėščioms ir žindančioms moterims amlodipino rekomenduojama skirti tik tada, kai laukiamas gydomasis poveikis yra didesnis už galimą pavojų vaisiui ar kūdikiui.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Amlodipino įtakos gebai vairuoti ir dirbti su technika nepastebėta. Klinikinė patirtis rodo, kad tokio poveikio šis vaistas neturėtų sukelti.
Vis dėlto kai kuriems pacientams amlodipinas gali sukelti mieguistumą ar galvos svaigimą, ypač pradedant gydymą. Kol pacientas pajus, kaip jį veikia šis vaistas, jis turėtų atsargiai vairuoti, dirbti su technika ir kitus sutelkto dėmesio reikalaujančius darbus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Dauguma pacientų amlodipiną toleruoja gerai, šio vaisto nepageidaujami poveikiai paprastai būna lengvi ir trumpalaikiai. Dažniausiai pasireiškia galvos skausmas, periferinė edema, paraudimas dėl kraujo priplūdimo, palpitacija, galvos svaigimas, somnolencija, nuovargis, pilvo skausmas ir pykinimas.

Retesni nepageidaujami poveikiai yra astenija, sinkopė, dispepsija, pakitęs tuštinimasis, pankreatitas, dantenų hiperplazija, dusulys, mialgija, artralgija, nugaros skausmas, periferinė neuropatija, nuotaikos pokyčiai, burnos džiūvimas, prakaitavimo padidėjimas, impotencija, šlapinimosi padažnėjimas, ginekomastija, niežulys, odos išbėrimas, alopecija, angioneurozinė edema, daugiaformė eritema, trombocitopenija, leukopenija, hiperglikemija, vaskulitas ir regos sutrikimai.
Daugeliu atvejų minėtų poveikių ryšys su amlodipino vartojimu neįrodytas.

Labai retai pasireiškia kepenų funkcijos rodiklių anomalijų, hepatitas ir gelta.

Be to, aprašyta retų nepageidaujamų poveikių, kurių negalima atskirti nuo ligos požymių ar komplikacijų: miokardo infarktas, aritmija (įskaitant skilvelių tachikardiją ir prieširdžių virpėjimą), krūtinės skausmas.

4.9 Perdozavimas

Duomenų apie amlodipino tyčinį perdozavimą žmonėms yra nedaug. Turimais duomenimis, gerokai viršijančios gydomąją amlodipino dozės gali per stipriai išplėsti periferines kraujagysles, todėl gali pasireikšti ryški ir tikriausiai ilgalaikė hipotenzija, ištikti širdies ir kraujagyslių sistemos šokas bei kolapsas. Perdozavus amlodipino, kai kuriais atvejais gali būti naudinga išplauti skandį. Šiam vaistui sukėlus kliniškai reikšmingą hipotenziją, būtina imtis priemonių širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai palaikyti, dažnai tirti širdies veiklą ir kvėpavimą, pakelti galūnes, skirti reikiamą dėmesį cirkuliuojančio kraujo tūriui ir diurezei. Sureguliuoti kraujagyslių tonusą ir kraujospūdį gali padėti kraujagysles siaurinantys vaistai (jeigu nėra kontraindikacijų jiems vartoti). Kalcio kanalų blokadą gali padėti pašalinti į veną vartojamas kalcio gliukonatas. Didelė amlodipino dalis būna prisijungusi prie plazmos baltymų, todėl jam šalinti hemodializė neturėtų būti veiksminga.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – – kalcio kanalų blokatorius, ATC kodas – C08C A01.

Amlodipinas (kaip ir kiti kalcio kanalų blokatoriai) labiausiai slopina neląstelinio kalcio patekimą į lygiųjų raumenų ir širdies raumens ląsteles per jų membranose esančius L tipo kalcio kanalus, todėl mažina kraujagyslių lygiųjų raumenų tonusą. Pagrindinis šio vaisto poveikis – arterijų (įskaitant vainikines) išsiplėtimas.
Amlodipino antihipertenzinis veikimas priklauso nuo tiesioginio atpalaiduojamojo poveikio arterijoms ir arteriolėms, dėl kurio sumažėja suminis periferinis pasipriešinimas. Šio vaisto poveikis širdies sistoliniam ir minutiniam tūriui yra silpnesnis, kadangi jis selektyvus kraujagyslėms (jas veikia apie 80 kartų stipriau negu miokardą).
Pacientams, sergantiems krūtinės angina, amlodipinas palengvina išemiją dviem būdais: mažina deguonies suvartojimą miokarde ir jo poreikį. Šis poveikis pasireiškia dėl suminio periferinio pasipriešinimo sumažėjimo, nesukeliančio refleksinės tachikardijos, ir miokardo aprūpinimo krauju pagerėjimo išsiplėtus vainikinėms arterijoms ir arteriolėms.
Dėl specifinių farmakologinių savybių, 1 kartą per parą vartojamo amlodipino antihipertenzinis poveikis pasireiškia palaipsniui ir išlieka ilgai, kraujospūdis reguliuojamas visas 24 val., išlieka normalus paros ritmas, simpatinė nervų sistema refleksiškai nesuaktyvėja. Išgėrus amlodipino, kraujospūdis reikšmingai sumažėja praėjus 6‑10 val. ar vėliau. Šį vaistą vartojant ilgai, kraujospūdis būna labiausiai sumažėjęs praėjus 6‑12 val. po to, kai išgeriama eilinė dozė. Nutraukus ilgalaikį amlodipino vartojimą, antihipertenzinis poveikis išlieka veiksmingas apie 48 val., bazinis AKS pasiekia buvusį iki gydymo per 5‑6 dienas.
Pacientams, sergantiems krūtinės angina, 1 kartą per parą vartojamas amlodipinas reikšmingai pagerina fizinio krūvio toleravimo mėginių rodiklius, mažina krūtinės anginos priepuolių dažnį ir suvartojamą trumpai veikiančių nitratų kiekį.

Kiti amlodipino farmakodinaminiai poveikiai:
mažina miokardo ir kraujagyslių hipertrofiją;
nesukelia elektrofiziologinių poveikių (t.y. neveikia sinusinio ir atrioventrikulinio mazgų);
veikia inkstus (didina inkstų kraujotaką ir glomerulų filtraciją, mažina inkstų kraujagyslių pasipriešinimą, šiek tiek didina natrio išsiskyrimą, mažina albumino kiekį šlapime);
saugo širdį (mažina kalcio perteklių ląstelėse, išsaugo miocitų membranų struktūrą ir funkciją, padeda išlikti normaliai mitochondrijų funkcijai);
slopina aterosklerozinį procesą (veika lipidų metabolizmą, slopina lygiųjų raumenų ląstelių migraciją ir proliferaciją, mažina adhezinių molekulių ir baltymus skaidančių fermentų aktyvumą);
slopina trombocitų agregaciją;
neturi nepalankios įtakos ląstelių jautrumui insulinui, gliukozės homeostazei ir lipidų koncentracijai plazmoje.

Kontroliuojamų klinikinių tyrimų duomenimis, amlodipinas nesunkina širdies nepakankamumo klinikinių simptomų, nedidina šia liga sergančių pacientų sergamumo ir mirštamumo.

Su placebu kontroliuojamo tyrimo metu II‑IV klasės pagal NYHA širdies nepakankamumu sergantiems pacientams, gydomiems įprastais vaistais (AKF inhibitoriais, diuretikais ir digoksinu), amlodipinas nepadidino nei suminio mirštamumo, nei mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Išgertas amlodipinas lėtai ir ekstensyviai rezorbuojamas. Šio vaisto vidutinis absoliutusis biologinis prieinamumas – 64 %, jo išgėrus didžiausia koncentracija kraujyje susidaro po 6‑9 val. Pusiausvyrinė koncentracija susidaro po 7 vartojimo dienų. Maistas amlodipino rezorbcijos neveikia.
Amlodipino vidutinis pasiskirstymo tūris – 21 l/kg. Tai rodo, kad audiniuose būna žymiai didesnė organizme esančio vaisto dalis negu kraujyje. Didelė kraujyje cirkuliuojančio amlodipino dalis (daugiau kaip 95 %) būna prisijungusi prie plazmos baltymų.
Amlodipino metabolizmas kepenyse yra lėtas, bet ekstensyvus. Jo priešsisteminis metabolizmas nedidelis. Amlodipino metabolitai reikšmingo farmakologinio poveikio nesukelia.
Tiriant amlodipino farmakokinetiką nustatyta, kad šio vaisto pusinis laikas, išgėrus vieną dozę, yra 31‑48 val., o vartojant pakartotinėmis dozėmis – apie 45 val. Apie 60 % išgertos amlodipino dozės išsiskiria su šlapimu (daugiausiai metabolitų pavidalo), 20‑25 % – patenka į išmatas. Amlodipino suminis (organizmo) klirensas – 0,42 l/val./kg (7 ml/min./kg).
Iš senyvų (vyresnių kaip 65 metų) žmonių organizmo amlodipinas eliminuojamas lėčiau, tačiau šio skirtumo klinikinės reikšmės nenustatyta. Amlodipino pusinis laikas kepenų nepakankamumu sergančių pacientų plazmoje yra ilgesnis, todėl manoma, kad šia liga sergančių ir ilgai amlodipiną geriančių pacientų organizme vaisto turėtų susikaupti daugiau. Inkstų nepakankamumas reikšmingos įtakos amlodipino dispozicijai neturi.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tiriant vienos amlodipino maleato dozės toksiškumą pelėms, LD50 nenustatyta nei per os, nei į veną. Davus 10 mg/kg amlodipino maleato per os, nenustipo nė viena pelė, o davus 40 mg/kg – nudvėsė visos. Pavartojus 2,5 mg/kg amlodipino maleato į veną, nenustipo nė viena pelė, o pavartojus 10 mg/kg – nudvėsė visos. Pavartojus 1 mg/kg amlodipino maleato į veną, nenustipo nė viena žiurkė, o pavartojus 10 mg/kg – nudvėsė visos. Amlodipino maleato LD50 per os žiurkėms – apie 150 mg/kg. Klinikinių toksinio poveikio požymių, pavartojus vieną amlodipino maleato dozę, nenustatyta.
Pakartotinių dozių toksiškumo tyrimų duomenimis, 20‑30 mg/kg paros dozėmis per os žiurkėms duodamas amlodipinas turi įtakos jų svorio augimui. Didesnės dozės svorio augimą sulėtindavo anksčiau negu didesnės. Stipimo atvejų užfiksuota vaisto duodant didesnėmis kaip 20 mg/kg paros dozėmis mėnesį ar ilgiau. Diurezinį poveikį sukėlė 10 mg/kg ir didesnės amlodipino paros dozės, kai kurių klinikinių biocheminių rodiklių pokyčiai parodė pakitusią inkstų (duodant 1 mėnesį po 8 mg/kg arba 16 mg/kg per parą) ir kepenų (duodant 2 savaites po 30 mg/kg per parą) funkciją, tačiau reikšmingų patologinių histologinių pokyčių nerasta. Ryškiausias su amlodipinu susijęs pokytis žiurkėms buvo antinksčių žievės glomerulinės zonos padidėjimas. Šis toksinis poveikis pastebėtas gyvūnams, kuriems amlodipino duota 2‑12 mėnesių 5‑25 mg/kg paros dozėmis. Tiriant pakartotinių dozių toksiškumą nustatyta amlodipino maleato dozė, nesukelianti poveikio žiurkėms, neabejotinai priklausė nuo vaisto vartojimo trukmės: ji buvo lygi 10 mg/kg per parą (tiriant 2 savaites) ir 4 mg/kg per parą (tiriant 1 mėnesį).

Šunys buvo jautresni amlodipino toksiniam poveikiui negu žiurkės. Kartotinai vartojamas amlodipinas jiems sukėlė dešiniojo prieširdžio pažeidimų. 1 mg/kg paros dozė, vartota 6 mėnesius, tokių pažeidimų sukėlė, o vartota 1 mėnesį – ne. Vaistą vartojus 1 metus, prieširdžiams pažeisti pakako 0,5 mg/kg per parą.

Visi reikiami genotoksiškumo tyrimai in vitro ir in vivo parodė, kad mutageninio poveikio šis vaistas nesukelia. Pelėms ir žiurkėms į maistą ilgai maišytas amlodipino maleatas nesukėlė kancerogeninio poveikio net tada, kai jo dozė 10‑12,5 karto viršijo didžiausią rekomenduojamą žmogui (50 kg sveriančiam pacientui – 10 mg).

Tiriant amlodipino įtaką žiurkių patinų ir patelių vaisingumui, kenksmingo poveikio reprodukcijai nenustatyta. Amlodipino maleatas nesukėlė embriotoksinio, fetotoksinio ir teratogeninio poveikio žiurkėms bei triušiams, neveikė postnatalinio palikuonių vystymosi. Amlodipino maleatas, duodamas žiurkėms 50 kartų didesnėmis negu didžiausia rekomenduojama žmogui dozėmis, prailgino nėštumo trukmę ir apsunkino gimdymą.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Mikrokristalinė celiuliozė,
Gelifikuotas krakmolas,
Natrio karboksimetilkrakmolas (krakmolo natrio glikolatas),
Koloidinis bevandenis silicio dioksidas,
Magnio stearatas.

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

OPA-Al-PVC folija ir Al folijos lizdinės plokštelės (30 tablečių).

6.6 Specialūs atliekų tvarkymo reikalavimai

Specialių reikalavimų nėra.
Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.