Factor VII Baxter

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

FACTOR VII Baxter 600 TV milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

FACTOR VII Baxter 600 TV išleidžiamas liofilizuotų miltelių pavidalu, viename buteliuke nominaliai yra 600 TV* žmogaus VII koaguliacijos faktoriaus.

Preparatą ištirpinus 10 ml sterilaus injekcinio vandens, jo vidutinis stiprumas yra 60 TV/ml (600 TV/
10 ml) žmogaus VII koaguliacijos faktoriaus.

Preparato stiprumas (TV) nustatomas Europos Farmakopėjos patvirtintu chromogeniniu metodu, pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) tarptautinį standartą VII faktoriaus preparatų koncentratams. Specifinis FACTOR VII Baxter 600 TV aktyvumas yra ne mažesnis kaip 2 TV VII faktoriaus 1 mg baltymo.

Paruoštame tirpale yra ne daugiau kaip 20 TV F II/100 IU F VII, ne daugiau kaip 15 TV F IX/100 TV F VII ir ne daugiau kaip 35 TV/100 TV F VII.

Be to, jame yra heparino.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. vaisto forma

Milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui.
Baltos arba beveik baltos spalvos milteliai arba puri medžiaga.
Paruošto tirpalo pH yra nuo 6,5 iki 7,5 ir osmoliališkumas ne žemesnis kaip 240 mosmol/kg.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

FACTOR VII Baxter vartojamas
gydyti kraujavimo sutrikimui, kurio priežastis - įgimtas izoliuotas VII koaguliacijos faktoriaus nepakankamumas;
profilaktiškai vartojamas kraujavimo sutrikimui, kurio priežastis – įgimtas izoliuotas VII koaguliacijos faktoriaus nepakankamumas, susijęs su praeityje buvusiais kraujavimais ir liekamuoju VII:C faktoriaus kiekiu, kuris mažesnis negu 25% normalaus (0,25 TV/ml).
Aktyvinto VII faktoriaus (VIIa) kiekis šio preparato sudėtyje nėra reikšmingas, todėl jo negalima vartoti hemofilija sergantiems pacientams, kurių kraujyje yra inhibitorių.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Dėl ligos retumo, duomenys apie VII koaguliacijos faktoriaus produktų klinikinį vartojimą yra labai riboti. Dėl šios priežasties gali būti pateikiamos tik bedros dozavimo gairės, tuo tarpu individualus dozavimas turėtų būti nustatytas reguliariai tikrinant VII koaguliacijos faktoriaus kiekį plazmoje ir nuolat stebint paciento klinikinę būklę.

Pakaitinio gydymo dozė ir trukmė priklauso nuo VII koaguliacijos faktoriaus nepakankamumo laipsnio, nuo kraujavimo vietos ir stiprumo ir nuo ligonio klinikinės būklės. Ryšys tarp individualaus VII koaguliacijos faktoriaus liekamojo kiekio ir klinikinio polinkio kraujuoti yra ne toks stiprus kaip klasikinės hemofilijos atveju.

Skiriama VII faktoriaus dozė išreiškiama tarptautiniais vienetais (TV) pagal galiojantį PSO standartą VII faktoriaus preparatams. VII faktoriaus aktyvumas plazmoje išreiškiamas arba procentais (normalios plazmos), arba tarptautiniais vienetais (pagal Tarptautinį VII faktoriaus standartą plazmoje).

Vienas tarptautinis VII faktoriaus aktyvumo vienetas (TV) preparate atitinka tokį patį VII faktoriaus kiekį viename mililitre normalios žmogaus plazmos. Reikiamos VII faktoriaus dozės apskaičiavimas yra pagrįstas empiriniu teiginiu, kad 1 Tarptautinis Vienetas (TV) VII faktoriaus, tenkantis kilogramui kūno svorio, plazmos VII faktoriaus aktyvumą padidina apie 1,7 % (0,2 TV/ml), lyginant su normaliu aktyvumu. Reikiama dozė apskaičiuojama pagal tokią formulę:

Reikiamas vienetų kiekis = kūno svoris (kg) x pageidaujamas VII faktoriaus padidėjimas 1,7% (0,2 TV/ml) x 0,6 {nustatytas atsakomasis kompensavimo koeficientas (ml/kg)}.

Individualiu atveju dozės apskaičiavimui vietoje 0,6 turi būti naudojamas individualus kompensavimo koeficientas, jeigu jis yra žinomas.

Reikiama dozė ir skyrimo dažnis turėtų būti planuojami siekiant geriausio klinikinio gydymo efektyvumo konkrečiu atveju. Tai ypač svarbu gydant VII faktoriaus nepakankamumą, kadangi kiekvienu individualiu atveju polinkis kraujavimui nėra griežtai susijęs su laboratorijoje nustatomu VII faktoriaus aktyvumu kraujo plazmoje. Intervalai tarp dozių turi būti parenkami atsižvelgiant į trumpą VII faktoriaus pusperiodį, kuris yra apytikriai nuo 3 iki 5 valandų. Tuo atveju, kai VII faktorius yra skiriamas su injekcijų/infuzijų pertraukomis, 6 – 8 valandų intervalai tarp dozių dažnai yra pakankami. Paprastai VII faktoriaus nepakankamumo gydymui pakanka išlaikyti žemesnį VII faktoriaus koncentracijos lygį plazmoje negu esant klasikiniam (A ir B tipo) hemofilijos atvejui. Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos kai kurios gydymo su pertrūkiais injekcijomis arba infuzijomis planavimo gairės, kurios pagrįstos ribota klinikine patirtimi. Klinikiniais efektyvumo tyrimais pagrįstų mediciniškai patikimų įrodymų nėra.

Kraujavimo sunkumo laipsnis/ chirurginės procedūros tipas
Gydymui būtina F VII koncentracija plazmoje TV/ml
Laikotarpis, per kurį būtina palaikyti gydomąją F VII koncentraciją plazmoje
Nedidelis kraujavimas
0,10-0,20
Viena dozė
Stiprus kraujavimas
0,25 – 0,40 (piko metu)
Nuo 8 iki 10 dienų arba kol žaizda visiškai užgis*.
Nedidelės chirurginės intervencijos
0,20 – 0,30
Viena dozė prieš chirurginę intervenciją arba, jeigu įvertinta kraujavimo rizika yra didesnė, - iki žaizdos užgijimo*.
Sudėtingos chirurginės intervencijos
Priešoperacinė > 0,50
Vėliau (piko metu) -
0,25 – 0,45
Nuo 8 iki 10 dienų arba kol žaizda visiškai užgis*.
*Dozė skiriama remiantis individualaus atvejo klinikiniu įvertinimu. Po to, kai pasiekiama reikiama hemostazė, iki gydymo pabaigos turėtų pakakti mažesnės dozės.

Nustatant intervalus tarp atskirų dozių, būtina atsižvelgti į trumpą VII faktoriaus pusėjimo trukmę, kuri vidutiniškai yra nuo 3 iki 5 valandų.

Jei didelę VII faktoriaus koncentraciją būtina palaikyti ilgesnį laiką, preparato dozės per 8-12 valandų laikotarpį suleidžiamos kas valandą.

Kol kas nėra pakankamai duomenų apie tai, ar FACTOR VII Baxter galima skirti vaikams iki 6 metų amžiaus gydyti.

Vartojimo metodas

Tirpalą ruošti kaip aprašyta 6.6 skyriuje. Preparatas turi būti suleidžiamas į veną. Rekomenduojamas
leidimo greitis – ne didesnis kaip 2 ml per minutę.

4.3Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.
Didelė trombozės rizika arba diseminuota intravaskulinė koaguliacija (žiūrėti 4.4 skyriuje).
Jei yra žinoma alergija heparinui arba anksčiau buvo heparino sukeltos trombocitopenijos atvejų.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Jeigu atsiranda alerginės arba anafilaksinio pobūdžio reakcijos, vaisto leidimą reikia nedelsiant nutraukti. Šoko atveju būtina taikyti standartinius šoko gydymo metodus. Ligonius reikia informuoti apie ankstyvuosius padidėjusio jautrumo reakcijų požymius. Ligoniai turi būti informuoti, kad, pasireiškus padidėjusio jautrumo reakcijų simptomams, reikia nedelsiant nutraukti vaisto leidimą ir kreiptis į savo gydytoją.

Siekiant išvengti infekcijų, kurios gali kilti vartojant vaistinius preparatus, paruoštus iš žmogaus kraujo ar kraujo plazmos, imamasi standartinių apsaugos priemonių: parenkami tinkami donorai, kiekviena individuali kraujo ir plazmos donacija yra tikrinama ieškant specifinių infekcijos žymenų, gamybos procese taikomi efektyvūs keleto pakopų virusų neutralizavimo ir šalinimo metodai. Nepaisant visų taikomų priemonių, visais atvejais, kai vartojami preparatai, pagaminti iš žmogaus kraujo arba plazmos, negalima visiškai atmesti infekcijų sukėlėjų perdavimo galimybės. Tai taikytina ir iki šiol nežinomiems arba naujai atsiradusiems virusams bei kitiems infekcijų sukėlėjams.
Priemonės, kurių imamasi, laikomos efektyviomis apsisaugant nuo apvalkalą turinčių virusų, tokių kaip HIV, HBV, HCV ir apvalkalo neturinčių virusų, tokių kaip HAV ir parvovirusas B191.
Jei ligoniui skiriami iš žmogaus plazmos pagaminti VII faktoriaus preparatai pakartotinai arba reguliariai, vertėtų apsvarstyti, ar nereikia jį vakcinuoti nuo hepatito A ir B.
Kiekvieną kartą, skiriant ligoniui FACTOR VII Baxter, primygtinai rekomenduojama užrašyti produkto pavadinimą (FACTOR VII Baxter ) ir serijos numerį.
Gydant ligonius preparatais, kurių sudėtyje yra žmogaus VII koaguliacijos faktoriaus, yra trombozių ar išsėtinės intravaskulinės koaguliacijos pavojus. Ligoniai, kuriems skiriami preparatai, kurių sudėtyje yra žmogaus VII koaguliacijos faktoriaus, turi būti atidžiai stebimi, ar nepradeda ryškėti intravaskulinės koaguliacijos arba trombozės požymiai ar simptomai. Dėl galimų tromboembolinių komplikacijų ypač atsargiai reikia skirti didesnes žmogaus kraujo krešėjimo VII faktoriaus koncentrato dozes ligoniams, sergantiems koronarine širdies liga, kepenų liga, ligoniams po operacinių intervencijų, naujagimiams ar ligoniams, kuriems yra padidėjęs tromboembolijos ar išsėtinės intravaskulinės koaguliacijos pavojus.
__________________________
1 Studija PREG 16, kurios tikslas - įvertinti saugumą nuo virusų, parodė, kad apdorojimas karštais garais padeda inaktyvuoti parvovirusą B19.
Kiekvienu minėtu atveju galima nauda, gydymui skiriant žmogaus kraujo krešėjimo VII faktoriaus preparatus, turėtų atsverti galimą tokių komplikacijų pavojų.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Šiuo metu nežinoma jokia žmogaus kraujo krešėjimo VII faktoriaus sąveika su kitais preparatais.

Poveikis laboratoriniams tyrimams
Atliekant kraujo krešėjimo tyrimus, kurių rezultatams įtakos gali turėti heparinas, jei pacientams skiriamos didelės FACTOR VII Baxter dozės, būtina atsižvelgti į tai, kad heparinas patenka į organizmą kartu su preparatu.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Žmogaus VII koaguliacijos faktoriaus saugumas nėščioms moterims kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu vertinamas nebuvo.

Tyrimai su gyvūnais netinka siekiant įvertinti preparato poveikį nėštumo eigai, embriono ar vaisiaus vystymuisi, gimdymui ar postnataliniam vystymuisi. Nėščioms moterims skiriama atsargiai.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus nenustatytas.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos remiasi poregistracine tos pačios klasės preparatų patirtimi.

Imuninės sistemos sutrikimai:
Pakaitinė terapija žmogaus VII koaguliacijos faktoriumi retais atvejais gali sukelti VII faktorių inhibuojančių antikūnų susidarymą. Jeigu atsiranda šių inhibitorių, tai pasireiškia nepakankamu klinikiniu atsaku į gydymą.

Alerginės arba anafilaksinio tipo reakcijos pasitaiko retais atvejais.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai:
Retais atvejais pasitaiko karščiavimas.

Kraujagyslių sutrikimai:
Retai pasitaiko tromboembolijos atvejai po žmogaus VII koaguliacijos faktoriaus suleidimo (žiūrėti 4.4 skyrių).

Priemonės, kurios taikomos siekiant apsaugoti ligonį nuo infekcijų sukėlėjų perdavimo, aprašytos 4.4 skyriuje.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiama informacija apie nepageidaujamas reakcijas, gauta iš pavienių pranešimų duomenų bazės, taikant gydymui šios klasės preparatus poregistraciniu laikotarpiu. Nepageidaujamos reakcijos pateikiamos pagal MedDRA sistemos organų klases.

MedDRA terminas
Rekomenduojamas terminas (RT)
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Antikūnų prieš VII faktorių susidarymas
Imuninės sistemos sutrikimai
Padidėjęs jautrumas
Psichikos sutrikimai
Sumišimas, nemiga, neramumas
Širdies sutrikimai
Aritmija
Virškinimo trakto sutrikimai
Viduriavimas
Pykinimas
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Karščiavimas
Kraujagyslių sutrikimai
Giliųjų venų trombozė

4.9 Perdozavimas

Preparatų, kurių sudėtyje yra didelės VII faktoriaus (protrombino komplekso produktų) dozės, vartojimas siejamas su miokardo infarkto, išsėtinės intravaskulinės koaguliacijos, venų trombozės ir plaučių embolijos atvejų padaugėjimu. Todėl perdozavimų atvejais tromboembolinių komplikacijų ar išsėtinės intravaskulinės koaguliacijos atsiradimo pavojus padidėja.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: antihemoraginiai preparatai.
ATC kodas: B02 BD05.

VII faktorius yra vienas iš krešėjimo faktorių, priklausančių nuo vitamino K, aptinkamų normalioje žmogaus plazmoje. Jį sudaro vienos grandinės glikoproteinas, kurio molekulinė masė yra apytikriai 50 000 daltonų. Tai yra aktyvios serino proteazės faktoriaus VIIa profermentas, kuriam veikiant prasideda kraujo krešėjimo procesas. Audinių faktoriaus kompleksas su VIIa faktoriumi aktyvina IX ir X koaguliacijos faktorius, tokiu būdu susidaro IXa ir Xa faktoriai. Toliau vystantis pakopiniam koaguliacijos procesui, susidaro trombinas, fibrinogenas virsta fibrinu ir formuojasi krešulys. Normalus trombino susidarymas yra gyvybiškai svarbus trombocitų funkcijai kaip pirminės hemostazės dalis. Įgimtas VII faktoriaus nepakankamumas paveldimas autosominiu recesyviniu būdu. Vartojant VII faktoriaus preparatus, jo kiekis kraujo plazmoje padidėja ir gali laikinai pašalinti koaguliacijos defektą pacientams, kuriems yra VII faktoriaus nepakankamumas.

Nėra pakankamai duomenų apie tai, ar FACTOR VII Baxter galima skirti vaikams iki 6 metų amžiaus.

5.2 Farmakokinetinės savybės

FACTOR VII Baxter suleidus į veną, in vivo jo išlieka nuo 60 to 100 %, turint omenyje, kad vidutinė pusėjimo trukmė yra nuo 3 iki 5 valandų. Lentelėje žemiau pateikiami apibendrinti farmakokinetinio tyrimo „Apdoroto karštais garais VII faktoriaus koncentrato atsistatymas ir pusperiodis“ rezultatai. Jie pateikia sekančius farmakokinetinius parametrus: didėjantis atsistatymas (IR), plotas po kreive (AUC), vidutinė gyvavimo trukmė (MRT), klirensas (Cl), pasiskirstymo tūris ramybės būklėje (Vss), pusperiodis (HL), tiek pradinėje fazėje (HL1), tiek pusinės eliminacijos periodas (HL2).

Rezultatai:

IR
AUC
MRT
Cl
Vss
HL
HL1
HL2
Min
1,6
1,9
3,8
100
503
2,7
0,21
2,5
Q1
1,7
3,9
5,5
206
1345
3,8
0,68
2,7
Median
1,9
4,3
6,9
326
1893
4,8
1,19
3,1
Q3
3,0
7,2
7,4
396
3377
5,1
1,87
5,3
Max
3,4
9,8
15,1
531
6410
10,5
2,79
10.8
Literatūra:
Rivard GE, Kovac I., Kunschak M. Thoene P., and the Factor VII Study Group. Clinical Study of Recovery and Half Life of Vapor-Heated Factor VII Concentrate. Transfusion 1994, 34 (11): 975-979
W. Engl. Statistical Report for the Clinical Study of Recovery and Half Life of Factor VII Concentrate (Human) IMMUNO, Vapor Heated dated August 25, 2006

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Žmogaus kraujo krešėjimo VII faktorius (jo yra FACTOR VII Baxter sudėtyje) yra įprastinė žmogaus plazmos sudėtinė dalis ir veikia kaip endogeninis VII faktorius.

Vienos dozės toksiškumo tyrimas netaikytas, nes didesnės dozės sukelia perkrovą. Kartotinis dozės toksiškumo tyrimas gyvūnams neturi praktinio pritaikymo, nes susidaro antikūnai į heterologinį baltymą, kurie keičia vėliau atliekamų testų rezultatus.

Kadangi nėra klinikinių įrodymų dėl tumorogeninio arba mutageninio VII faktoriaus poveikio, eksperimentiniai klinikiniai tyrimai, ypač atliekant juos su heterologinėmis gyvūnų rūšimis, laikomi netikslingais.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Milteliai:
Trinatrio citrato dihidratas
Natrio chloridas
Heparinas

Tirpiklis:
Sterilus injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Šis vaistinis preparatas prieš suleidžiant neturėtų būti maišomas su kitais vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra heparino.

Preparatui suleisti būtina naudoti pakuotėje esantį rinkinį injekcijai, kadangi kai kurie kiti injekcijos rinkiniai gali adsorbuoti VII koaguliacijos faktorių ant vidinių paviršių ir gydymas nebus efektyvus.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.
Ištirpinus FACTOR VII Baxter suvartojamas nedelsiant, nes preparate nėra jokių konservantų.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti šaldytuve (2 C – 8 C).
Neužšaldyti. Laikyti originalioje pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos. Ant pakuotės etiketės nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, preparato vartoti negalima.

6.5Pakuotė ir jos turinys

FACTOR VII Baxter išleidžiamas buteliukuose liofilizuotų miltelių pavidalu po 600 TV, kurie ištirpinami 10 ml sterilaus injekcinio vandens.
FACTOR VII Baxter tiekiamas II tipo stikliniuose buteliukuose su guminiais kamščiais po vieną dozę. Tirpiklis pateikiamas I tipo stikliniuose buteliukuose supiltas į stiklinius buteliukus su guminiais kamščiais. Kiekvienoje pakuotėje yra rinkinys preparato tirpinimui ir injekcijai, kurį sudaro: 1 vienkartinis švirkštas, 1 vienkartinė adata, 1 perkėlimo adata, 1 filtravimo adata, 1 aeracijos adata ir 1 infuzijos rinkinys su sparneliais.

6.6 Vartojimo instrukcijos

FACTOR VII Baxter ištirpinamas tik prieš pat jo vartojimą. Būtina naudoti tik pridedamą infuzijos rinkinį.

Sausos medžiagos ištirpinimas
1.Pašildykite neatidarytą tirpiklio buteliuką iki kambario temperatūros (ne aukštesnės kaip +37 oC).
2.Nuo koncentrato ir tirpiklio buteliukų nuimkite apsauginius diskus (A pav.) ir dezinfekuokite abiejų buteliukų guminius kamštukus.
3.Pasukant ir patraukiant nuimkite apsauginį dangtelį nuo vieno perkėlimo adatos galo (B pav.) ir juo pradurkite tirpiklio buteliuko guminį kamštuką (C pav.).
4.Nuimkite apsauginį dangtelį nuo kito perkėlimo adatos galo, stengdamiesi nepaliesti atviro galo.
5.Apverskite tirpiklio buteliuką virš koncentrato buteliuko ir laisvą perkėlimo adatos galą įsmeikite į guminį koncentrato buteliuko kamštuką maždaug iki pusės (D pav.). Tirpiklis dėl vakuumo bus įsiurbtas į koncentrato buteliuką.
6.Buteliukus atskirkite ištraukdami adatą iš koncentrato buteliuko (E pav.). Švelniai judinkite arba sukite buteliuką, kad milteliai greičiau ištirptų.
7.Koncentratui visiškai ištirpus, įkiškite pridedamą aeracijos adatą (F pav.), kad nusėstų susidariusios putos. Po to aeracijos adatą ištraukite.

Injekcija:
1.Pasukdami ir patraukdami nuimkite apsauginį dangtelį nuo pridedamos filtravimo adatos ir uždėkite adatą ant sterilaus vienkartinio švirkšto. Įtraukite tirpalą į švirkštą (G pav.).
2.Nuimkite filtravimo adatą nuo švirkšto ir lėtai suleiskite tirpalą į veną (maksimalus injekcijos greitis - 2 ml/min) naudodami pridedamą infuzijos rinkinį su sparneliais (arba pridedamą vienkartinę adatą).
3.Jei preparatas suleidžiamas namuose, užtikrinkite, kad naudotos adatos ir švirkštai būtų sudėti į dėžutę, skirtą tirpinimo rinkiniui, ir grąžinti į vietinį hemofilijos centrą.

Infuzija:
Jei preparatas suleidžiamas infuzija, būtina naudoti tik tą infuzijos rinkinį, kuris yra pridėtas pakuotėje.

Nesuvartotas preparatas ar jo likučiai turi būti sunaikinami laikantis vietos reikalavimų.
Paruošto tirpalo spalva gali būti įvairi nuo bespalvės iki blyškiai gelsvos ar šviesiai rusvos spalvos. Jeigu tirpalai drumsti arba matomos nuosėdos, jų vartoti negalima. Paruošus tirpalą prieš jį suleidžiant reikia gerai apžiūrėti, ar nėra dalelių arba spalvos pakitimų.
Paruoštas tirpalas turi būti suvartotas nedelsiant.