Flutaplex

1. VAISTO PAVADINIMAS
FLUTAPLEX
2. VEIKLIOJI MEDŽIAGA IR JOS KIEKIS
Tabletėje yra 250 mg flutamido.
Pagalbinės medžiagos nurodytos 6.1 skirsnyje.
3. VAISTO FORMA
Tabletės.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1. Terapinės indikacijos
Lokaliai progresavusios arba metastazavusios prostatos karcinomos paliatyvus gydymas: flutamidas vartojamas kartu su liuteinizuojantį hormoną išskiriančio hormono agonistu arba chirurgine kastracija.
4.2. Dozavimas ir vartojimo būdas
Suaugusiesiems
Rekomenduojama dozė suaugusiesiems (įskaitant senyvus) – po 250 mg 3 kartus per parą. Tabletė vartojama po valgio, užgeriant skysčiu, nekramtyta. Kad, pradedant gydyti LHAH agonistu, nepasunkėtų naviko simptomai arba jų pasunkėjimas būtų mažesnis, flutamido vartojimą (po 250 mg 3 kartus per parą) patartina pradėti likus 3 dienoms iki LHAH agonisto.
Vaikams
Vaikams flutamido neskiriama.
Gydymo trukmę nustatyto gydytojas, atsižvelgdamas į ligos eigą. Klinikinių tyrimų metu pacientai gydyti ilgiau kaip 4,5 metų.
Dozės koregavimas sergantiesiems inkstų ar kepenų nepakankamumu
Pacientams, sergantiems kepenų nepakankamumu, ilgalaikis gydymas flutamidu skiriamas tik kruopščiai įvertinus individualų laukiamo gydomojo poveikio ir pavojaus santykį.
Didelė flutamido dalis prisijungia prie plazmos baltymų, todėl dializės metu šis vaistas nepasišalina.
4.3. Kontraindikacija
Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai (flutamidui) arba kuriai nors pagalbinei medžiagai.
4.4. Specialieji perspėjimai ir atsargumo priemonės
Jei sutrikusi kepenų funkcija, tai reikia atidžiai apsvarstyti, ar laukiamas palankus ilgalaikio flutamido vartojimo poveikis yra didesnis už galimą pavojų. Prieš skiriant flutamido ir gydymo metu reikia reguliariai tikrinti kepenų funkciją, ypač jei yra jos sutrikimų simptomų (pvz., niežulys, patamsėjęs šlapimas, nuolatinė anoreksija, gelta, skausmas dešinėje epigastriumo dalyje arba nespecifinių panašių kaip gripo simptomų). Jei, biopsijos būdu neradus naviko metastazių kepenyse, transaminazių koncentracija 2-3 kartus viršija normalią, kitų laboratorinių tyrimų rezultatai rodo kepenų pažeidimą arba pasireiškia gelta, flutamido neskiriama arba jo vartojimas nutraukiamas. Flutamido poveikiai kepenų funkcijai paprastai praeina baigus jį vartoti. Vis dėlto aprašyta mirties dėl sunkaus kepenų pažeidimo atvejų vartojant flutamidą.
Flutamidą vartojančius pacientus, kurių inkstų funkcija sutrikusi, reikėtų atidžiai stebėti.
Jei chirurginė kastracija neatlikta, tai, gydant ilgai, gali būti tikslinga periodiškai tirti spermatozoidų skaičių. Tokiems pacientams flutamidas yra linkęs sukelti testosterono ir estradiolio koncentracijų plazmoje padidėjimą. Flutamidas gali sukelti skysčių susilaikymą, todėl pacientams, sergantiems širdies ligomis, jo skiriama atsargiai. Atsiradus cianozei, reikėtų atsižvelgti į tai, kad jos priežastis gali būti perdozavimo sukelta methemoglobinemija.
4.5. Sąveika su kitais vaistais ir kitokia sąveika
Pastabėta, kad, vartojant flutamidą kartu su kumarino dariniu varfarinu, dar labiau prailgėja protrombino laikas, todėl, kartu skiriant šių vaistų, jį reikia stebėti.
4.6. Nėštumas ir žindymas
Duomenų nėra, kadangi moterims šio vaisto neskiriama.
4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti ir dirbti su technika
Vairuojant ar dirbant su technika reikėtų atsižvelgti į tai, kad, vartojant flutamidą, kartais gali pasireikšti nuovargis, retai – galvos svaigimas ir neaiškus regėjimas.
4.8. Nepageidaujami poveikiai
Vartojant flutamidą, dažniausiai pasireiškia ginekomastija ir krūtų skausmingumas, kartais – galaktorėja. Retkarčiais gali susidaryti smulkių mazgelių krūtyse. Šie šalutiniai poveikiai priklauso nuo dozės. Daugumai flutamidą vartojančių pacientų lytinis potraukis ir lytinė galia išlieka. Retai gali sumažėti spermos gamyba. Pradedant monoterapiją flutamidu, gali laikinai padidėti testosterono koncentracija plazmoje, pasireikšti viduriavimas ir pakisti plaukai.
Buvo atvejų, kai, vartojant flutamidą, padidėjo alanino aminotransferazės ir kartais bilirubino koncentracija plazmoje. Kai kuriems pacientams šie rodikliai sunormalėjo nesumažinus dozės. Aprašyti keli atvejai, kai pasireiškė sunkus toksinis hepatitas, kepenų nekrozė ir kepeninė encefalopatija. Baigus vartoti vaistą, šie poveikiai paprastai praeina. Vis dėlto aprašyta pavienių atvejų, kai vartojant flutamidą pasireiškęs kepenų pažeidimas baigėsi mirtimi.
Rečiau pasireiškia pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Kai kuriems pacientams padidėjo apetitas, pasireiškė nemiga, nuovargis, skysčių susilaikymas, anoreksija, karščio pylimas, vertigas (galvos sukimasis), bėrimas, stomatitas, depresija, nerimas, lytinio potraukio sumažėjimas, alopecija, skrandžio sutrikimų, panašus į opos skausmas, rėmuo, vidurių užkietėjimas, troškulys, edema, limfinė edema, ekchimozės, juostinė pūslelinė, sisteminę raudonąją vilkligę primenantis sindromas, niežulys, galvos skausmas, mėšlungis, krūtinės skausmas, silpnumas, bendras negalavimas ir neaiškus regėjimas.
Kiti reti šalutiniai poveikiai yra konfūzija, anemija, leukopenija, trombocitopenija, methemoglobinemija, šlapimo nusidažymas žaliai, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai.
Gydant vaistų deriniu
Klinikinių tyrimų metu, gydant flutamido ir LHAH agonisto deriniu, dažniausi šalutiniai poveikiai buvo karščio pylimas, lytinio potraukio sumažėjimas, impotencija, viduriavimas, pykinimas ir vėmimas. Šių šalutinių poveikių, išskyrus viduriavimą, dažnis buvo panašus kaip gydant vien LHAH agonistu.
Ginekomastija, kuri yra dažna gydant vien flutamidu, taikant kombinuotą gydymą pasireiškė gerokai rečiau. Klinikinių tyrimų metu ginekomastijos dažnis, vartojant placebą arba flutamido ir LHAH agonisto derinį, reikšmingai nesiskyrė.
Retkarčiais pasireiškė hepatitas.
Reti šalutiniai poveikiai yra anemija, leukopenija, trombocitopenija, nespecifiniai virškinimo sutrikimai, anoreksija, bėrimas, nervų ir raumenų sutrikimai, gelta, urogenitalinės sistemos sutrikimai, hipertenzija, edema ir poveikiai CNS (somnolencija, depresija, konfūzija, nerimas, nervingumas).
Labai retai pasireiškė plaučių sutrikimų (pvz., dusulys).
Taip pat buvo pasireiškę šių šalutinių poveikių: hemolizinė anemija, makrocitinė anemija, methemoglobinemija, tromboembolija, padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų (lokalizuota eritema, išopėjimas, pūslės, epidermio nekrolizė).
Taip pat buvo tulžies stazės sukeltos geltos bei (ypač pacientams, sergantiems į kepenis metastazavusiu vėžiu) kepeninės encefalopatijos ir kepenų nekrozės atvejų. Nutraukus vaisto vartojimą, šie sutrikimai dažniausiai praeidavo, tačiau pavieniais atvejais kepenų pažeidimas baigėsi mirtimi.
Aprašyti 2 atvejai, kai flutamidą vartojantiems vyrams išaugo krūties navikas. Vienas pacientas sirgo gerybine prostatos hiperplazija. Jam po 3-5 mėnesių gydymo flutamidu nustatytas krūties navikas, kurį išoperavus diagnozuota mažai diferencijuota latakų karcinoma. Kitas pacientas sirgo progresavusia prostatos karcinoma. Jam po 2‑5 mėnesių monoterapijos flutamidu nustatyta ginekomastija ir navikas. Praėjus 9 mėnesiams nuo gydymo flutamidu pradžios, krūties navikas pašalintas (diagnozuotas vidutiniškai diferencijuotas invazinis latakų navikas). Metastazių nebuvo.
Galimos laboratorinės anomalijos, vartojant flutamidą, yra šlapalo koncentracijos kraujyje ir retai kreatinino koncentracijos serume padidėjimas. Šie pokyčiai paprastai nebūna tokie sunkūs, kad tektų mažinti dozę arba nutraukti gydymą.
4.9. Perdozavimas
Flutamido perdozavimo simptomų kol kas neaprašyta. Buvo atvejis, kai pacientas išgėrė 5 g flutamido (šalutinių poveikių nepasireiškė).
Flutamidas priklauso anilido junginių grupei, todėl kyla teorinis methemoglobinemijos pavojus ir, ūmiai apsinuodijus, gali pasireikšti cianozė.
Jei yra klinikinių perdozavimo požymių, o pacientas sąmoningas, reikia sukelti vėmimą. Taip pat reikia imtis bendrųjų palaikomųjų priemonių: dažnai tikrinti gyvybės požymius, atidžiai stebėti pacientą ir kt.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1. Farmakodinaminės savybės
Flutamidas yra nesteroidinis specifiškai veikiantis antiandrogenas – modifikuotas anilidas. Tikslus flutamido veikimo mechanizmas nežinomas, tačiau manoma, kad šis vaistas ir (ar) jo metabolitai trukdo jungtis testosteronui ir (ar) dihidrotestosteronui prie receptorių, todėl neleidžia androgenams sukelti biologinių poveikių.
ATC kodas – L02BB01.
5.2. Farmakokinetinės savybės
Rezorbcija
Išgertas flutamidas rezorbuojasi greitai ir beveik visas.
Metabolizmas
Didelė flutamido dalis metabolizuojama kepenyse. Svarbiausias metabolitas, kuris taip pat turi stiprių antiandrogeninių savybių, yra hidroksiflutamidas. Išgėrus flutamido, po valandos jo ir pagrindinio metabolito koncentracijų plazmoje santykis būna maždaug 1:10.
Eliminacija
Daugiausia flutamido išskiriama su šlapimu metabolitų pavidalo. Per 2 paras metabolizuojama ir pašalinama maždaug 90 % pavartotos flutamido dozės. Flutamido ir jo pagrindinio metabolito pusinis eliminacijos laikas plazmoje yra 5‑6 val.
5.3. Ikiklinikinių vaisto saugumo tyrimų duomenys
Tiriant kartojamų flutamido dozių toksiškumą, žiurkėms, šunims ir beždžionėms anomalijų nenustatyta.
Pastebėtas prostatos ir sėklinių pūslelių sumažėjimas, gauta sėklidžių ir spermatogenezės sumažėjimo įrodymų (to ir reikėtų tikėtis atsižvelgiant į flutamido farmakologinį poveikį).
Tyrimais su bakterijomis in vitro ir su žinduoliais in vivo flutamido mutageninio poveikio nenustatyta. Tiriant kancerogeninį poveikį, žiurkėms nustatytas nuo dozės priklausomas pieno liaukų adenomų ir karcinomų padažnėjimas skiriant joms flutamido 30 mg/kg ir didesnėmis dozėmis.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1. Pagalbinės medžiagos
Povidonas, laktozės monohidratas, bulvių krakmolas, natrio laurilsulfatas, mikrokristalinė celiuliozė, krospovidonas, koloidinis bevandenis silicio dioksidas, magnio stearatas.
6.2. Nesuderinamumas
Nežinomas.
6.3. Tinkamumo laikas
5 metai.
6.4. Specialiosios laikymo sąlygos
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje, gamintojo pakuotėje.
6.5. Pakuotės medžiagos ir turinys
100 tablečių lapeliuose.
6.6. Ruošimo ar vartojimo instrukcija
Nėra.