HYPOTHIAZID

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Hypothiazid 25 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje tabletėje yra 25 mg hidrochlorotiazido.

Pagalbinė medžiaga: kiekvienoje tabletėje yra 63 mg laktozės monohidrato

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė.

Tabletės yra baltos, apvalios, vienoje jų pusėje yra įspausta vagelė, o kitoje pusėje įspausta didžioji raidė „H“.

Vagelė skirta tik tabletei perlaužti, kad būtų lengviau nuryti, bet ne jai padalyti į lygias dozes.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA 

4.1 Terapinės indikacijos

Edemų, kurias sukėlė stazinis širdies nepakankamumas, kortikosteroidų ar estrogenų vartojimas, su ascitu susijusi kepenų cirozė arba inkstų veiklos sutrikimas (pvz., nefrozinis sindromas, ūminis glomerulonefritas, lėtinis inkstų nepakankamumas), šalinimas.

Arterinės hipertenzijos gydymas (lengvesnę ligą galima gydyti vien hidrochlorotiazidu, sunkesnę – hidrochlorotiazidu kartu su kitais antihipertenziniais preparatais).

Nefrogeninio necukrinio diabeto sukeltos poliurijos mažinimas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozę reikia parinkti individualiai. Reikia parinkti mažiausią veiksmingą dozę ir atidžiai stebėti pacientą.

Vartojant preparatą padidėja kalio ir magnio išsiskyrimas iš organizmo (K<3,0 mmol/l), todėl gali tekti vartoti kalio ir magnio preparatų. Ypač atsargiai šiuo vaistiniu preparatu reikia gydyti pacientus, kurie serga širdies nepakankamumu, kurių kepenų veikla sutrikusi arba kurie vartoja širdį veikiančių glikozidų. Hypothiazid tabletes reikia gerti po valgio.

Suaugę žmonės ir vyresni kaip 12 metų paaugliai

Edemai šalinti pradžioje rekomenduojama vartoti 25‑50 mg dozę kartą per parą. Priklausomai nuo organizmo reakcijos į vaistinį preparatą, dozę reikia mažinti iki mažiausios veiksmingos. Didžiausia paros dozė - 100 mg.

Hipertenzijai gydyti rekomenduojama vartoti 25-100 mg dozę kartą per parą (monoterapija arba kartu su kitais antihipertenziniais preparatais). Kai kuriems pacientams pradžioje pakanka 12,5 mg paros dozės (monoterapija arba kartu su kitais antihipertenziniais preparatais). Vaistiniu preparatu Hypothiazid 12,5 mg dozės gauti negalima. Reikia parinkti mažiausią veiksmingą dozę, bet neviršyti 100 mg dozės per parą. Jei Hypothiazid vartojamas kartu su kitokiais antihipertenziniais preparatais, gali tekti mažinti pastarųjų vaistinių preparatų dozę, kad būtų galima išvengti staigaus kraujospūdžio sumažėjimo.

Kraujospūdį mažinantis poveikis pasireiškia po 3‑4 gydymo dienų, tačiau optimaliam poveikiui pasireikšti gali prireikti 3‑4 savaičių. Kraujospūdį mažinantis poveikis išlieka ne ilgiau kaip savaitę, pabaigus vaistinio preparato vartojimą.

Necukriniam nefrogeniniam diabetui gydyti patariama vartoti po 50-150 mg per parą (dozę išdalijant per kelis kartus) .

12 metų ir jaunesni vaikai

Gydymas skiriamas vaikams galintiems praryti tabletes.

Dozė turi būti parinkta pagal kūno svorį.

Vidutinė paros dozė vaikams yra1‑2 mg/kg kūno svorio arba 30‑60 mg/m² kūno paviršiaus. Ji geriama iš karto.

Kadangi tabletė negali būti dalinama į 2 lygias dalis, mažiausia dozė, kurią galima gauti vartojant Hypothiazid, yra 25 mg.

2 -12 metų amžiaus vaikams, priklausomai nuo kūno svorio, didžiausia hidrochlorotiazido paros dozė neturi viršyti 100 mg.

4.3 Kontraindikacijos 

• Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai ar kitiems sulfamidams.
• Sunkus inkstų (kreatinino klirensas <30 ml per minutę) ar kepenų nepakankamumas.
• Anurija.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Panašiai kaip ir taikant kitą antihipertenzinį gydymą, kai kuriems pacientams gali atsirasti hipotonija ir su ja susiję simptomai. Reikia atidžiai tikrinti, ar pacientams, kurie vaistinio preparato vartoja ilgai, neatsiranda klinikinių skysčių ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimo požymių. Ypač svarbu prižiūrėti tuos žmones, kuriems gresia didesnis pavojus: pacientus, kurie serga širdies ar kepenų ligomis arba stipriai vemia bei kuriems yra skysčių ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimo požymių (pvz., burnos džiūvimas, troškulys, silpnumas, letargija, mieguistumas, neramumas, raumenų skausmas, mėšlungis ar nuovargis, hipotenzija, oligurija, tachikardija ar virškinimo trakto sutrikimas). Hipokalemijos galima išvengti ir ją gydyti, vartojant kalio papildų arba maistą, kuriame daug kalio (vaisius, daržoves), ypač tuo atveju, kai daug kalio netenkama (smarki diurezė, preparatas vartojamas ilgai), kartu vartojama širdį veikiančių glikozidų ir kortikosteroidų.

Vartojant tiazidų, padidėja magnio išsiskyrimas su šlapimu, todėl gali pasireikšti hipomagnezemija.

Jeigu yra sutrikusi inkstų veikla, reikia nustatyti kreatinino klirensą. Ligoniams, kurie serga inkstų ligomis, preparatas gali paspartinti azotemijos atsiradimą ir vaistinio preparato kaupimąsi organizme. Jeigu sutrinka inkstų funkcija ir dėl to pasireiškia oligurija, diuretikų vartojimą reikia nutraukti.

Tiazidų reikia atsargiai vartoti pacientams, kurių kepenų veikla sutrikusi ar kurie serga progresuojančia kepenų liga, nes tiazidai gali sukelti intrahepatinę cholestazę; skysčių ir elektrolitų pusiausvyros pakitimai ir amoniako koncentracija kraujyje gali pagreitinti kepenų komos pasireiškimą.

Todėl Hypothiazid negalima vartoti, esant sunkiam kepenų pakenkimui (žr. 4.3 sk.).

Ypač atsargiai reikia gydyti ligonius, kurie serga sunkia smegenų ir vainikinių kraujagyslių skleroze.

Tiazidų vartojimas gali daryti poveikį gliukozės toleravimui. Ilgą laiką vartojant tiazidų, reikia atidžiai stebėti angliavandenių metabolizmą pacientams, kurie serga latentiniu arba aiškiu cukriniu diabetu; gali prireikti keisti hipoglikeminių preparatų, įskaitant insuliną, dozę. Tiazidų terapijos metu gali manifestuoti latentinis cukrinis diabetas.

Reikia atidžiai stebėti pacientus, kurių organizme yra sutrikęs šlapimo rūgšties metabolizmas. Gydymas tiazidais gali išprovokuoti hiperurikemiją ir (arba) podagrą kai kuriems pacientams.

Alkoholis, barbitūratai ir narkotikai gali padidinti tiazidų grupės diuretikų sukeliamą su kūno padėtimi susijusį hipotoninį poveikį.

Keliems pacientams, tiazidų vartojusiems ilgai, atsirado patologinių prieskydinės liaukos pokyčių, susijusių su hiperkalcemija ir hipofosfatemija. Tiazidai gali sumažinti kalcio išsiskyrimą pro inkstus, todėl gali padidėti kalcio koncentracija serume. Ryški hiperkalcemija gali būti latentinio hiperparatiroidizmo požymis. Tiazidų vartojimas turi būti nutraukiamas prieš prieskydinės liaukos ištyrimą.

Vartojant tiazidų, gali sumažėti prie baltymų prisijungusio jodo koncentracija kraujo serume, nepasireiškiant skydliaukės veiklos sutrikimui. 

Hypothiazid tabletėse yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika 

Vaistų sąveika

Hypothiazid nerekomenduojama vartoti kartu su:

- ličio druskomis (mažėja ličio inkstų klirensas, žymiai padidėja toksinio ličio poveikio rizika).

Atsargiai vartoti kartu su šiais vaistiniais preparatais:

- antihipertenziniais vaistiniais preparatais (jų sukeliamas poveikis gali sustiprėti, todėl reikia keisti dozę);

- kalio išsiskyrimą skatinančiais diuretikais (pvz., furozemidu), karbenoksolanu ir per didelėmis dozėmis ar per dažnai vartojamais vidurius paleidžiančiais preparatais (didėja hipokalemijos, hipomagnezemijos rizika);

- širdį veikiančiais glikozidais (dėl tiazidų sukeliamos hipokalemijos ar hipomagnezemijos gresia didesnė toksinio rusmenės preparatų poveikio ir aritmijų tikimybė);

- QT intervalą ilginančiais vaistiniais preparatais, pvz., amjodaronu, chinidinu, prokainamidu, sotaloliu (jų kartu vartojant su tiazidų grupės diuretikais gresia didesnė su hipokalemija susijusios aritmijos rizika); todėl rekomenduojama periodiškai tirti kalio kiekį kraujyje ir atlikti EKG;

- vaistais nuo cukrinio diabeto (jų poveikis gali silpnėti ir dėl to padidėti hiperglikemijos rizika, todėl gali tekti koreguoti jų dozę);

- kortikosteroidais, adrenokortikotropiniu hormonu, kalcitoninu (padidėja kalio išsiskyrimas iš organizmo);

- nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU gali silpninti tiazidų šlapimo išsiskyrimą skatinantį ir hipotenzinį poveikį);

- Kraujagysles sutraukiančių aminų, pvz., norepinefrino (kraujagysles sutraukiančių aminų poveikis gali susilpnėti);

- citostatikais, pvz., ciklofosfamidu, metotreksatu (tiazidiniai diuretikai gali mažinti citotoksinių preparatų išsiskyrimą pro inkstus, todėl gali stiprėti kaulų čiulpų funkciją slopinantis jų poveikis);

- nedepoliarizuojančiais miorelaksantais (jų poveikis gali sustiprėti);

- amantadinu (hidrochlorotiazidas gali sumažinti amantadino klirensą, dėl to gali padidėti jo koncentracija kraujyje ir toksinio poveikio tikimybė);

- kolestiraminu, kolestipoliu (jie gali slopinti hidrochlorotiazido absorbciją iš virškinimo trakto);

- alkoholiu, barbitūratais ar narkotiniais analgetikais (gali padidėti tiazidų grupės diuretikų sukeliamas su kūno padėties pakeitimu susijęs hipotenzinis poveikis).

Poveikis laboratorinių tyrimų rodmenims:

- tiazidai gali sumažinti su baltymais susijungusio jodo (BSJ) koncentraciją serume;

- reikia nutraukti tiazidų vartojimą prieš prieskydinės liaukos veiklos tyrimą;

- gali padidėti bilirubino koncentracija serume.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis 

Nėštumas

Duomenų apie nėščių moterų gydymą hidrochlorotiazidu, ypač pirmuoju nėštumo trimestru, yra nedaug. Tyrimų su gyvūnais atlikta nepakankamai. Hidrochlorotiazidas prasiskverbia pro placentą. Atsižvelgiant į farmakologinio hidrochlorotiazido poveikio mechanizmą, galima daryti išvadą, kad šio vaistinio preparato vartojimas antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą gali sutrikdyti vaisiaus ir placentos perfuziją ir sukelti poveikį vaisiui ir naujagimiui, pvz., geltą, elektrolitų pusiausvyros sutrikimą ir trombocitopeniją.

Hidrochlorotiazido negalima vartoti gestacinei (sukeltai nėštumo) edemai, gestacinei (sukeltai nėštumo) hipertenzijai ar preeklampsijai gydyti, kadangi gali sumažėti plazmos tūris ir pasireikšti placentos hipoperfuzija, o palankaus poveikio ligos eigai gali nebūti.

Hidrochlorotiazido negalima skirti nėščių moterų pirminei hipertenzijai gydyti, išskyrus retus atvejus, kai kitoks gydymas neįmanomas.

Žindymas

Nedidelis kiekis hidrochlorotiazido išsiskiria į moters pieną.

Didelės šlapimo išsikyrimą skatinančios tiazidų dozės gali slopinti pieno susidarymą. Hypothiazid žindymo laikotarpiu vartoti nerekomenduojama. Jei Hypothiazid žindymo laikotarpiu vartojama, dozė turi būti kiek įmanoma mažesnė.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Gydymo pradžioje skirtingiems asmenims skirtingą laiką vaistinis preparatas gali veikti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus. Kiek laiko nevairuoti ir nevaldyti mechanizmų, nustatoma individualiai.

4.8 Nepageidaujamas poveikis 

Toliau išvardytas nepageidaujamas poveikis suskirstytas pagal MedDRA klasifikaciją.

Labai dažni (≥ 1/10),

Dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10),

Nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100),

Reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000),

Labai reti (<1/10 000),

Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Tyrimai

Dažnis nežinomas: hipokalemija, hiponatremija, hipomagnezemija, hiperkalcemija

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Dažnis nežinomas:

Hipochloreminė alkalozė, kuri gali sukelti hepatinę encefalopatiją ar kepenų komą.

Cholesterolio koncentracijos padidėjimas, trigliceridų koncentracijos padidėjimas.

Hiperurikemija ir podagros priepuoliai pacientams, kuriems anksčiau ligos simptomų nebuvo.

Tiazidų vartojimas gali sutrikdyti gliukozės toleravimą, vartojimo metu gali išryškėti latentinis cukrinis diabetas, atsirasti hiperglikemija, glikozurija.

Vartojant didelę vaistinio preparato dozę gali padidėti lipidų koncentracija serume.

Anoreksija.

Virškinimo trakto sutrikimai

Dažnis nežinomas: seilių liaukų uždegimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas.

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Dažnis nežinomas: raumenų mėšlungis ar skausmas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Dažnis nežinomas: cholecistitas, intrahepatinė cholestazinė gelta, pankreatitas.

Širdies sutrikimai

Dažnis nežinomas: aritmijos, ortostatinė hipotenzija.

Kraujagyslių sutrikimai

Dažnis nežinomas: vaskulitas, nekrozinis angitas.

Psichikos sutrikimai

Dažnis nežinomas: konfūzija, letargija, nervingumas, nuotaikos permainos.

Nervų sistemos sutrikimai

Dažnis nežinomas: galvos sukimasis (vertigo), galvos skausmas, parestezija, traukuliai.

Akių sutrikimai

Dažnis nežinomas: praeinantis regėjimo sutrikimas, ksantopsija.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Labai reti: leukopenija, agranulocitozė, trombocitopenija, hemolizinė anemija, aplastinė anemija.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Dažnis nežinomas: dilgėlinė, purpura, toksinė epidermio nekrolizė, Stivenso ir Džonsono sindromas, jautrumo šviesai padidėjimas.

Imuninės sistemos sutrikimai

Dažnis nežinomas: anafilaksinės reakcijos, gyvybei pavojingas šokas.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Dažnis nežinomas: kvėpavimo distreso sindromas (įskaitant pneumoniją ir nekardiogeninę plaučių edemą).

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Dažnis nežinomas: inkstų funkcijos sutrikimas, intersticinis nefritas.

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

Dažnis nežinomas: sumažėjęs lytinis pajėgumas.

Bendrieji sutrikimai

Dažnis nežinomas: nuovargis, silpnumas.

4.9 Perdozavimas

Simptomai

Labiausiai pastebimas hidrochlorotiazido perdozavimo požymis yra ūminis skysčių ir elektrolitų netekimas, kuris pasireiškia toliau išvardytais požymiais ir simptomais.

Širdies ir kraujagyslių sutrikimai. Tachikardija, hipotenzija, šokas.

Nervų sistemos ir raumenų, kaulų ir jungiamojo audinio sutrikimai. Silpnumas, konfūzija, galvos svaigimas, blauzdos raumenų mėšlungis, parestezija, nuovargis, sąmonės sutrikimas.

Virškinimo sistemos sutrikimai. Pykinimas, vėmimas, troškulys.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai. Poliurija, oligurija, anurija (dėl hemokoncentracijos).

Laboratoriniai tyrimai. Hipokalemija, hiponatremija, hipochloremija, alkalozė, padidėjusi šlapalo koncentracija kraujyje (ypač pacientams, kurie serga inkstų funkcijos nepakankamumu).

Gydymas

Specifinio priešnuodžio hidrochlorotiazidui nėra.

Reikia skatinti vėmimą ar plauti skrandį, kad būtų pašalintas preparatas. Absorbciją galima sumažinti, vartojant aktyvintąją anglį. Jeigu pasireiškia hipotenzija ar šokas, reikia sunormalinti skysčių ir elektrolitų (kalio, natrio) koncentraciją.

Reikia sekti elektrolitų pusiausvyrą (ypač kalio koncentraciją kraujo serume) ir inkstų veiklą tol, kol būklė taps normali.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – tiazidiniai diuretikai, ATC kodas – C03A A03

Pagrindinis tiazidų veikimo būdas ‑ diurezės skatinimas dėl natrio ir chlorido reabsorbcijos slopinimo distalinių inkstų kanalėlių pradžioje. Dėl to padidėja Na⁺ ir Cl^- bei atitinkamai vandens išsiskyrimas. Kitų elektrolitų, ypač kalio ir magnio, išsiskiria irgi daugiau. Didžiausia gydomoji visų tiazidų dozė sukelia maždaug vienodo stiprumo šlapimą ir natrį išskiriantį poveikį. Be to, jie slopina karboanhidrazę, todėl padidėja vandenilio karbonatų išsiskyrimas, bet šis poveikis paprastai būna silpnas ir dėl jo šlapimo pH nekinta. Hidrochlorotiazidas taip pat sukelia antihipertenzinį poveikį.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Ne visas išgertas hidrochlorotiazidas, bet greitai absorbuojamas iš virškinimo trakto. Natrio ir šlapimo išsiskyrimas prasideda per 2 val., stipriausias būna maždaug po 4 valandų. Toks poveikis tęsiasi maždaug 6‑12 valandų. Išgėrus vaistinio preparato, didžiausia koncentracija kraujyje susidaro per maždaug 1,5‑2,5 valandos. Didžiausios diurezės metu (maždaug po 4 valandų) hidrochlorotiazido koncentracija serume yra 2 µg/ml. 40% dozės jungiasi su kraujo baltymais. Daugiausiai preparato išskiriama pro inkstus (filtracijos ir sekrecijos būdu). Pusinės eliminacijos laikas pacientų, kurių inkstų veikla normali, organizme yra 6,4 valandos, ligonių, kurie serga lengvu inkstų funkcijos sutrikimu, ‑ 11,5 valandos, ligonių, kurių kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml per minutę,– 20,7 valandos.

Hidrochlorotiazidas prasiskverbia per placentos barjerą, patenka į motinos pieną.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksinis hidrochlorotiazido poveikis gyvūnams yra silpnas: enteriniu būdu pavartoto preparato LD₅₀ žiurkėms yra 2750 mg/kg kūno svorio, pelėms - 1175 mg/kg kūno svorio. Kartotinių dozių toksinio poveikio tyrimais nustatyta, jog žiurkėms toksinio poveikio organas „taikinys“ buvo inkstai: nuo dozės dydžio priklausomas karbamido kiekio padidėjimas kraujyje ir nedidelė inkstų jukstaglomerulinio aparato hiperplazija. Šunims, preparato vartojusiems 6 mėn., sumažėjo širdies svoris, tačiau histologinių pokyčių joje neatsirado. Manoma, jog tokio pokyčio priežastis yra širdies apkrovos sumažėjimas.

Daugelio tyrimų, išskyrus in vitro CHO seserinių chromatidžių pasikeitimo testą (klastogeninio poveikio tyrimą), in vitro testą su pelių limfomos ląstelėmis (mutageninio poveikio tyrimą) bei tyrimą su Aspergillus nidulans , metu genotoksinio poveikio hidrochlorotiazidas nesukėlė.

Dviejų metų trukmės tyrimais nustatyta, jog pelių patelėms, vartojusioms maždaug 600 mg/kg kūno svorio paros dozes, ir maždaug 100 mg/kg kūno svorio paros dozę vartojusiems žiurkių patinams bei patelėms kancerogeninis poveikis nepasireiškė, tačiau pelių patinams šiek tiek padažnėjo kepenų navikų atsiradimas. Manoma, jog remiantis šiais duomenimis, negalima teigti, kad kancerogeninis poveikis galimas kitų rūšių gyvūnams bei žmogui. Hidrochlorotiazidas nepriskiriamas prie kancerogeninį poveikį sukeliančių preparatų.

Tyrimų metu pelių ir žiurkių vaisingumo hidrochlorotiazidas netrikdė. Pelėms embriotoksinio ir fetotoksinio poveikio nesukėlė. Žiurkių vaisiaus gaišimui prenataliniu laikotarpiu, jo augimui ir vystimuisi įtakos nedarė.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Magnio stearatas

Želatina

Talkas

Kukurūzų krakmolas

Laktozė monohidratas

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos 

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 ºC temperatūroje.

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

20 tablečių PVC ir aliuminio lizdinės plokštelės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.