Nozepam

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Nozepam 10 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje tabletėje yra 10 mg oksazepamo.

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas: vienoje tabletėje yra 27,1 mg laktozės monohidrato, 17,5 mg sacharozės.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė

Tabletės yra baltos arba baltos su šiek tiek gelsvu atspalviu, apvalios, plokščios, nuožulniomis briaunomis.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA 

4.1 Terapinės indikacijos

Trumpalaikis (2 - 4 savaičių) nerimo, įtampos ir sujaudinimo būklių simptominis gydymas.

Simptominis alkoholio abstinencijos sindromo gydymas.

Vaistiniu preparatu galima gydyti tik tuo atveju, jei sutrikimas yra sunkus, riboja paciento veiklą ar labai jį vargina.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Vaistinis preparatas vartojamas kiek galima trumpiau. Paciento būklę ir būtinybę gydyti oksazepamu reikia reguliariai įvertinti iš naujo, ypač tada, kai simptomai praeina. Gydyti preparatu ilgiau kaip 4 savaites, įskaitant dozės mažinimo laiką, negalima.

Kai kuriais atvejais preparatą vartoti būtina ilgiau nei rekomenduojama. Vaistinį preparatą vartoti ilgiau nei rekomenduojama galima tik iš naujo ištyrus pacientą.

Tinkamiausią oksazepamo dozę reikia nustatyti individualiai, atsižvelgus į simptomų sunkumą ir paciento organizmo reakciją į gydymą.

Vartojimo trukmę reikia aptarti su pacientu. Jį reikia perspėti apie galimą nepageidaujamą poveikį vartojimo pradžioje. Gydymo metu pacientą reikia reguliariai stebėti, ar nepasireiškia perdozavimas dėl veikliosios medžiagos susikaupimo organizme, ir prireikus sumažinti dozę ar jos vartojimo dažnį. Senyvų žmonių organizme preparato klirensas sumažėja, o jautrumas oksazepamui padidėja.

Gydymą reikia pradėti nuo mažiausios dozės. Nozepam reikia gerti užsigeriant skysčio.

Trumpalaikis nerimo, įtampos, sujaudinimo simptominis gydymas

Suaugę žmonės. Paprastai vidutinė vienkartinė dozė yra 10 – 30 mg. Ambulatoriniams ligoniams paros dozė yra 20 – 30 mg. Ją reikia gerti per du kartus, t. y. iš ryto ir vakare, prieš miegą. Dozę galima didinti iki 60 mg, kurią reikia suvartoti per tris kartus: iš ryto, per pietus ir vakare. Didesnę nei 60 mg dozę galima gerti tik ligoninėje gydomiems pacientams. Didžiausia paros dozė yra 120 mg.

Simptominis alkoholio abstinencijos sindromo gydymas

Gerti 3 – 4 kartus per dieną po 10 – 30 mg. 

Senyviems, nusilpusiems ligoniams, pacientams, kurių kūno svoris yra per mažas, ligoniams, kurių sutrikusi kepenų ar inkstų veikla arba kuriems yra organinių smegenų pokyčių, širdies ir kvėpavimo sistemos nepakankamumas

Turi būti skiriama mažiausia efektyvi dozė.

Preparato vartojimą reikia nutraukti laipsniškai. Staiga nutraukus vaistinio preparato vartojimą, gali atsirasti nemiga, nerimas ir sumišimas.

Vaikų populiacija

Jaunesniems negu 12 metų vaikams vaistinio preparato vartoti nerekomenduojama, kadangi jo veiksmingumas ir saugumas tokio amžiaus pacientams ištirtas nepakankamai. Vyresniems negu 12 metų vaikams ir paaugliams rekomenduojama vartoti 0,5 – 1 mg/kg kūno svorio paros dozę. Ją reikia išgerti per kelis kartus.

4.3 Kontraindikacijos 

• Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai ar bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
• Padidėjęs jautrumas kitiems benzodiazepinams
• Generalizuota miastenija
• Sunkus kvėpavimo nepakankamumas, miego apnėjos sindromas, sunkus kepenų veiklos sutrikimas, lėtinė psichozė, ūminė porfirija.
• Žindymo laikotarpis.
• Pacientas jaunesnis negu 12 metų.
• Apsinuodijimas CNS veikiančiais vaistiniais preparatais ar alkoholiu.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės 

Tolerancija

Vartojant kartotines dozes keletą savaičių, migdomasis poveikis gali susilpnėti.

Priklausomybė

Jei benzodiazepinų vartojama ilgą laiką, galima fizinė ir psichinė priklausomybė. Kuo didesnė dozė ir vartojimo trukmė, tuo didesnė priklausomybės rizika. Didesnė rizika gresia ir pacientams, kurie praeityje piktnaudžiavo alkoholiu arba vaistiniais preparatais. Jeigu atsiranda fizinė priklausomybė, nutraukus gydymą, pasireiškia abstinencijos simptomų, pavyzdžiui, galvos ir raumenų skausmas, didelis nerimas ir įtampa, miego sutrikimai, nerimastingumas, konfūzija ir dirglumas. Sunkiais atvejais būna tokių simptomų: asmenybės jausmo netekimas, realybės jausmo praradimas, išnyksta jutimai arba juntamas dilgčiojimas galūnėse, padidėja jautrumas šviesai, garsui ir lytėjimui, pasireiškia haliucinacijų, būna epilepsijos priepuolių. Baigus gydymą, keletą dienų gali reikštis abstinencijos simptomai.

Atoveiksmio nemiga ir nerimas

Nutraukus oksazepamo vartojimą, galimas trumpalaikis atoveiksmio fenomenas, kai pasireiškia prieš gydymą benzodiazepinais buvę arba net stipresni simptomai. Kartu su šiuo sindromu gali būti nuotaikos svyravimų, nemiga ir neramumas. Greitai mažinant dozę nutraukimo ir atoveiksmio simptomų atsiradimo rizika didesnė, taigi dozę rekomenduojama mažinti palaipsniui.

Gydymo trukmė

Vaistinį preparatą reikia vartoti kiek galima trumpiau (žr. 4.2 skyrių) ir gydyti juo ne ilgiau kaip 4 savaites, įskaitant dozės mažinimo laiką. Vaistinį preparatą vartoti ilgiau nei rekomenduojama galima tik iš naujo įvertinus paciento būklę.

Labai svarbu prieš pradedant gydymą šiuo vaistiniu preparatu išaiškinti pacientui, kad gydymas bus trumpas, ir aiškiai nurodyti, kaip palaipsniui mažinti dozę.

Svarbu supažindinti pacientą su atkryčio simptomais, kad būtų išvengta nuogąstavimų dėl tokių simptomų atsiradimo nutraukiant vaistinio preparato vartojimą.

Gydymą vaistiniu preparatu visada reikia nutraukti laipsniškai mažinant paros dozę.

Amnezija

Benzodiazepinai gali sukelti anterogradinę amneziją. Tokiu atveju pacientas neprisimena veiksmų, kuriuos galėjo atlikti po vaistinio preparato pavartojimo. Kuo didesnė dozė, tuo didesnė anterogradinės amnezijos atsiradimo rizika. Ją gali sumažinti nepertraukiamas ir gana ilgas miegas (7–8 val.).

Psichinės ir paradoksinės reakcijos

Kai kuriems benzodiazepinų vartojantiems pacientams, ypač senyviems žmonėms ir vaikams, galimos psichinės ir paradoksinės reakcijos, pavyzdžiui, neramumas, sujaudinimas, agresyvumas, įniršis, gebėjimo pažinti sutrikimas, košmariški sapnai, psichozės, haliucinacijos, netinkamas elgesys ir kitokie elgsenos sutrikimai. Tokiais atvejais vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti.

Ypatingos populiacijos

Prieš benzodiazepinų grupės vaistinių preparatų skyrimą vaikams ir paaugliams reikia labai atidžiai įvertinti laukiamos naudos ir galimos rizikos santykį.

Benzodiazepinų nerekomenduojama vartoti kaip pirmojo pasirinkimo priemonės psichozių gydymui.

Benzodiazepinų vartoti depresijos metu atsiradusiai blogai nuotaikai ir nerimui šalinti negalima, kadangi tokiu atveju minėti simptomai gali stiprėti, todėl didėja savižudybės rizika.

Pacientams, kurie piktnaudžiavo alkoholiu ar vaistiniais preparatais, benzodiazepinai vartojami kiek galima atsargiau.

Remiantis bendruoju patyrimu, pacientams, sergantiems kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimais, vaistinį preparatą patariama vartoti atsargiai ir prireikus mažinti dozę.

Pacientams, sergantiems sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, benzodiazepinų vartoti negalima, kadangi jie didina encefalopatijos atsiradimo riziką. 

Dėl kvėpavimo slopinimo rizikos mažesnės dozės rekomenduojamos ir pacientams, sergantiems lėtiniu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. 

Nozepam tablečių sudėtyje yra laktozės monohidrato Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Taip pat preparato sudėtyje yra sacharozės. Šio vaistinio preparato negalima skirti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – fruktozės netoleravimas, gliukozės ir galaktozės malabsorbcija arba sacharazės ir izomaltazės stygius.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika 

Veiklioji Nozepam 10 mg tablečių medžiaga oksazepamas yra benzodiazepinų grupės darinys. Jis šalina nerimą.

Gali pasireikšti benzodiazepinų sąveika su:

• cimetidinu: slopinamas benzodiazepinų metabolizmas (plazmoje didėja oksazepamo koncentracija);
• disulfiramu: slopinamas benzodiazepinų metabolizmas (stiprėja raminamasis poveikis);
• fluvoksaminu: plazmoje didėja kai kurių benzodiazepinų koncentracija;
• levodopa: gali atsirasti antagonizmas levodopos poveikiui;
• moksonidinu: stiprėja raminamasis poveikis;
• fenitoinu: benzodiazepinai daro įtaką fenitoino metabolizmui, todėl gali padidėti arba sumažėti šio vaisto koncentracija plazmoje;
• rifampicinu: galimas benzodiazepinų metabolizmo skatinimas (plazmoje gali mažėti koncentracija).

Be to, galima vaistinių preparatų nuo nerimo sąveika su šiais vaistiniais preparatais:

• AKF inhibitoriais: pasireiškia stipresnis hipotenzinis poveikis; 
• adrenerginių neuronų blokatoriais: atsiranda stipresnis hipotenzinis poveikis;
• alfa adrenoreceptorių blokatoriais: pasireiškia stipresnis hipotenzinis ir raminamasis poveikis;
• bendrojo poveikio anestetikais: sukeliamas stipresnis raminamasis poveikis;
• angiotenzino II receptorių antagonistais: pasireiškia stipresnis raminamasis poveikis;
• tricikliais antidepresantais: sukeliamas stipresnis raminamasis poveikis;
• antihistamininiais preparatais: pasireiškia stipresnis raminamasis poveikis;
• vaistiniais preparatais nuo psichozės: atsiranda stipresnis raminamasis poveikis;
• beta adrenoreceptorių blokatoriais: stiprėja hipotenzinis poveikis;
• kalcio kanalų blokatoriais: didėja hipotenzinis poveikis;
• klonidinu: stiprėja hipotenzinis poveikis;
• dizoksidu: didėja hipotenzinis poveikis;
• diuretikais: stiprėja hipotenzinis poveikis;
• hidralazinu: didėja hipotenzinis poveikis;
• lofeksidinu: stiprėja hipotenzinis poveikis;
• metildopa: didėja hipotenzinis poveikis;
• minoksidiliu: stiprėja hipotenzinis poveikis;
• mirtazapinu: didėja hipotenzinis poveikis;
• moksonidinu: stiprėja hipotenzinis poveikis;
• nabilonu: pasireiškia stipresnis raminamasis poveikis;
• nitratais: stiprėja hipotenzinis poveikis;
• natrio nitroprusidu: didėja hipotenzinis poveikis;
• opioidų grupės vaistiniais preparatais nuo skausmo: pasireiškia stipresnis raminamasis poveikis. Be to, gali sustiprėti opioidų euforiją sukeliantis poveikis, vadinasi, skatinamas greitesnis priklausomybės atsiradimas;
• ritonaviru: plazmoje gali padidėti oksazepamo koncentracija;
• tizanidinu: pasireiškia stipresnis raminamasis poveikis.

Alkoholis stiprina raminamąjį nozepamo poveikį, tačiau kai kuriems pacientams gali pasireikšti paradoksinė reakcija.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Oksazepamas prasiskverbia per placentą. Kelių tyrimų duomenimis, apsigimimų padažnėjimas yra susijęs su benzodiazepino darinių vartojimu pirmaisiais trimis nėštumo mėnesiais. Ar oksazepamas gali būti susijęs su vaisaus apsigimimų padažnėjimu, tiksliai nenustatyta, todėl nėščioms moterims vaistinio preparato vartoti ilgai, reguliariai ir didelę dozę negalima. Didelė dozė, vartojama nėštumo pabaigoje ar gimdymo metu, gali sukelti naujagimio hipotermiją, hipotoniją, raminamąjį poveikį bei slopinti jo kvėpavimą. Kūdikiams, kurių motinos nėštumo metu ilgai vartojo benzodiazepinų, gali atsirasti fizinė priklausomybė. Tokiems naujagimiams atsiranda nutraukimo simptomų.

Prieš pradedant gydyti vaisingo amžiaus moterį, reikia nepamiršti, kad ji gali tapti nėščia. Pacientę reikia informuoti, kad pastojus būtina pasiklausti gydytojo, ar oksazepamo vartojimą nutraukti galima.

Žindymas

Žindyvėms vartoti oksazepamo draudžiama. Tikslių ir gerai kontroliuojamų šio vaistinio preparato vartojimo žindymo laikotarpiu klinikinių tyrimų neatlikta. Vaistas išsiskiria su motinos pienu. Jo koncentracija piene atitinka maždaug 10 % vaistinio preparato koncentracijos plazmoje. Nozepam 10 mg tabletėmis gydoma moteris žindymą turi nutraukti, kadangi kūdikiui gali atsirasti kvėpavimo slopinimas ir vaisto vartojimo nutraukimo sindromas.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Nozepam gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus veikia stipriai. Jo vartojant vairuoti ir valdyti mechanizmų negalima. Vaistinis preparatas gali ilginti reakcijos laiką, dėl liekamojo naktinės dozės poveikio kitą dieną pacientas gali blogiau vairuoti.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).> 

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Labai retas. Kraujo sudėties pokyčiai (leukopenija)

Psichikos sutrikimai

Dažnas. Priklausomybė, paradoksinė reakcija (stiprus nerimas, haliucinacijos, kliedesys, agresyvumo padidėjimas).

Nervų sistemos sutrikimai

Dažnas. Mieguistumas ir svaigulys kitą dieną, sumišimas ir judesių koordinacijos sutrikimas, ypač vyresniems negu 65 metų pacientams, atminties susilpnėjimas.

Nedažnas. galvos skausmas ir sukimasis, kalbos sutrikimas.

Kraujagyslių sutrikimai

Nedažnas. Kraujo spaudimo sumažėjimas

Virškinimo trakto sutrikimai

Nedažnas. Pakinta seilėtekis, sutrinka virškinimo trakto veikla.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Labai retas. Gelta.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Labai retas. Odos alerginės reakcijos.

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Dažnas. Raumenų silpnumas.

Nedažnas. Drebulys.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Nedažnas. Šlapimo nelaikymas ar susilaikymas.

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

Nedažnas. Lytinio potraukio pokytis.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Dažnis nežinomas. Karščiavimas, edema, nuovargis.

Amnezija

Benzodiazepinai gali sukelti anterogradinę amneziją, t.y. po vaistinio preparato pavartojimo lieka tam tikro laikotarpio atminties spraga (žr. 4.4 skyrių).

Depresija

Vartojant benzodiazepinų, gali tapti pastebima anksčiau nenustatyta depresija (žr. 4.4 skyrių).

Psichinės ir paradoksinės reakcijos

Kai kuriems benzodiazepinų vartojantiems pacientams, ypač senyviems ir vaikams, galimos psichinės ir paradoksinės reakcijos, pavyzdžiui, neramumas, ažitacija, agresyvumas, įniršis, košmariški sapnai, haliucinacijos, psichozės, netinkamas elgesys ir kitokie elgsenos sutrikimai. Tokiais atvejais vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti.

Priklausomybė

Vartojant benzodiazepinų (net gydomąsias dozes), gali atsirasti fizinė ir psichinė priklausomybė. Jų vartojimą nutraukus, gali pasireikšti abstinencijos sindromas ir atoveiksmio fenomenas (žr. 4.4 skyrių).

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas 

Nozepamo, kaip ir kitokių benzodiazepinų, perdozavimas paprastai pavojaus gyvybei nekelia, išskyrus atvejus, jei jo vartojama kartu su kitokiomis CNS veikiančiomis medžiagomis, įskaitant alkoholį (reikia nepamiršti, kad apsinuodijimą gali sukelti įvairių vaistinių preparatų derinys).

Jei apsinuodijimas lengvas, pasireiškia kvaitulys, mieguistumas, judesių koordinacijos ir kalbos sutrikimas, hipotonija ir diskinezija, kraujospūdžio sumažėjimas. Sunkaus apsinuodijimo metu gali pasireikšti CNS veiklos sutrikimo sukeltas kvėpavimo ir kraujotakos slopinimas: atsiranda cianozė, ištinka koma.

Pagalbos priemonės. Reikia taikyti įprastines palaikomąsias priemones, stebėti gyvybei palaikyti būtinų organų veiklą bei bendrąją paciento būklę. Pasireiškus hipotenzijai, į veną reikia lašinti skysčių, prireikus – gydyti simpatikomimetikais (adrenalinas ir į jį panašūs vaistai netinka). Paprastai pakanka nuolat stebėti kvėpavimą, pulsą, arterinį kraujospūdį, gydyti simptominėmis priemonėmis, tačiau reikia būti pasirengus šalinti galimą kvėpavimo takų praeinamumo sumažėjimą. Sujaudinimą šalinti reikia haloperidoliu, ištikus šokui – lašinti į veną makrodekso arba perpilti kraują.

Ligoninėje gydomiems pacientams galima vartoti benzodiazepinų antagonisto flumazenilio.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė -nervų sistemą veikiantys vaistai, anksiolitikai, benzodiazepino dariniai.

ATC kodas - N05B A04.

Nitrazepamo veiklioji medžiaga oksazepamas yra psichotropinis benzodiazepino grupės vaistinis preparatas. Jo gebėjimas pirmiausia prisijungti prie CNS specifinių benzodiazepino receptorių, t. y. afinitetas, yra didelis, todėl prie jų vaistinis preparatas prisijungia labai stipriai. Prie benzodiazepino receptoriaus prisijungęs nitrazepamas stiprina slopinimo perdavimą įvairiose GABA mediatorių sistemos nervų jungtyse, todėl slopina įtampą, sujaudinimą bei nerimą, ramina bei migdo ir šiek tiek mažina raumenų tonusą bei slopina traukulius.

Šis vaistinis preparatas, kaip ir kitokie benzodiazepinai, gali sukelti priklausomybę bei abstinencijos sindromą. Specialūs AMPA receptoriai (t.y. GluA2-trūkstami receptoriai) daro ląstelę labiau jautrią neuromediatorio glutamato stimuliavimui, ir kaip rezultatas, ląstelės reaguoja į vaisto vartojimą su didesniu dopamino antplūdžiu, kuris suteikia dar intensyvesnį malonumą. Manoma, kad šie specialiūs AMPA receptoriai inicijuoja pokyčius neuronų jungtyse ir taip didina priklausomybę benzodiazepinams.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Organizmas oksazepamą iš virškinimo trakto pasisavina beveik visą. Šio vaisto biologinis prieinamumas yra 90- 95 %. Išgėrus vienkartinę dozę, didžiausia koncentracija kraujyje būna po
1,5 – 3 valandų.

Pasiskirstymas

Daug oksazepamo prisijungia prie baltymų, plazmoje laisvo vaisto būna tik 5 %. oksazepamas į audinius prasiskverbia vidutiniškai, jo tariamasis pasiskirstymo tūris, kai plazmoje nusistovi pastovi koncentracija, yra 0,5 – 1 l/kg, Pakartotinai vartojamas medikamentas organizme beveik nesikaupia, pradėjus vartoti plazmoje greitai nusistovi pastovi oksazepamo koncentracija.

Biotransformacija

Biotransformacijos metu jis prijungiamas prie gliukurono rūgšties. Ši reakcija, palyginti su oksidacijos reakcija, mažiau priklauso nuo amžiaus (vaisto gali vartoti pagyvenę pacientai), kepenų ligų ar kartu vartojamų metabolizmo inhibitorių. Kepenų veiklos sutrikimas, inkstų nepakankamumas ar pažeidimas, dėl kurių būtina daryti kraujo dializę, oksazepamo metabolizmui įtakos nedaro.

Ekskrecija

Keli oksazepamo metabolitai šalinami iš organizmo glomerulų filtracijos būdu. Metabolitai farmakologinio poveikio nesukelia.

Vienkartinės oksazepamo dozės pusinės eliminacijos periodas yra santykinai trumpas, t. y. trunka 4 – 24 val. (vidutiniškai 8 val.). Daugiau negu 70 % vienkartinės dozės išsiskiria su šlapimu per pirmąsias 48 valandas ir tik maždaug 1 % dozės pašalinama nepakitusio oksazepamo forma.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys 

Ūminis toksinis poveikis. Pelėms sugirdyto oksazepamo LD₅₀ yra didesnė negu 5000 mg/kg kūno svorio. Šio vaisto ED₅₀, sukelianti ataksiją ir raminamąjį poveikį, yra 5 mg/kg kūno svorio.

Poūmis ir lėtinis toksinis poveikis. Tyrimų su įvairių rūšių gyvūnais (pelėmis, žiurkėmis, šunimis) metu nenustatyta, kad oksazepamo dozės, atitinkančios žmogui rekomenduojamas gydomąsias dozes, gali sukelti organų pažeidimą.

Kancerogeninis ir mutageninis poveikis. 2 metų tyrimo, kurio metu stebėtas vaisto poveikis žiurkėms (šis laikas atitinka vaisto vartojimą visą žiurkės gyvenimą), duomenimis, gyvūnams, vartojusiems 30 kartų didesnę už didžiausią rekomenduojamą žmogui dozę, padaugėjo kelių rūšių navikų. Tyrimo, kurio metu ilgesnį laiką (9 mėnesius) gyvūnams į pašarą buvo įmaišoma didelė oksazepamo dozė (0,05 – 0,15 %, t. y. 35 – 100 kartų didesnė už didžiausią rekomenduojamą žmogui dozę) duomenimis, pelėms pastebėta nuo dozės priklausomų kepenų navikų, tačiau manoma, jog šie duomenys žmogui yra nereikšmingi. Įrodymų, kad gydomosios oksazepamo dozės sukelia kancerogeninį poveikį, iki šiol nėra.

Teratogeninis ir embriotoksinis poveikis. Tyrimų su gyvūnais duomenimis, jei patelė ilgai vartoja benzodiazepinų, yra didesnė vaisaus pažeidimo ir atsivestų jauniklių elgesio pokyčių rizika.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas 

Laktozė monohidratas

Bulvių krakmolas

Sacharozė

Povidonas

Kalcio stearatas

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

4 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

PVC/aliuminio folijos lizdinė plokštelė, kurioje yra 10 tablečių. Kartono dėžutėje yra 50 tablečių.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.