Ketesse

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Ketesse 50 mg/2ml injekcinis tirpalas/koncentratas infuziniam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje 2 ml ampulėje yra 50 mg deksketoprofeno (deksketoprofeno trometamolio pavidalu). Viename injekcinio tirpalo ml yra 25 mg deksketoprofeno (deksketoprofeno trometamolio pavidalu).

Pagalbinės medžiagos: viename injekcinio tirpalo ml yra 100 mg etanolio (96%) ir 4 mg natrio chlorido.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas/koncentratas infuziniam tirpalui.

Skaidrus ir bespalvis tirpalas.

pH (6,5-8,5)

Osmoliariškumas (270-328 mOsmol/l)

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Ūminio vidutinio stiprumo arba stipraus skausmo malšinimas – po operacijų, esant inkstų akmenligės priepuoliui ar strėnų skausmui, kai vaisto negalima gerti.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Suaugusieji
Rekomenduojama vartoti po 50 mg kas 8-12 valandų. Prireikus, vaisto vartojimą galima pakartoti po 6 val. Visa paros dozė neturi būti didesnė kaip 150 mg.

Ketesse 50 mg/2 ml injekcinis tirpalas/koncentratas infuziniam tirpalui netinka ilgam vartojimui ir gydymas apribojamas laikotarpiu, kol yra ūminių ligos simptomų (ne ilgiau kaip 2 dienas). Kai tik įmanoma, pacientui reikia skirti vartoti geriamuosius vaistus nuo skausmo.

Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti vartojant mažiausią veiksmingą dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.4 skyrių).

Esant vidutiniam ar stipriam skausmui po operacijos, Ketesse 50 mg/2 ml injekcinio tirpalo/koncentrato infuziniam tirpalui galima pagal indikacijas vartoti derinant su opijaus analgetikais tomis pačiomis dozėmis, kurios rekomenduojamos suaugusiesiems (žr. 5.1 skyrių)

Senyvi pacientai
Senyviems pacientams paprastai dozės koreguoti nereikia. Dėl fiziologiškai silpnesnės inkstų funkcijos senyviems pacientams, kai yra nestiprus inkstų veiklos sutrikimas, patariama skirti mažesnę dozę: 50 mg per parą (žr. 4.4 skyrių).

Kepenų funkcijos sutrikimas
Pacientams, kuriems nustatytas lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų veiklos sutrikimas (5-9 balai pagal Child-Pugh), vaisto paros dozę reikia sumažinti iki 50 mg ir atidžiai stebėti sergančiųjų būklę (žr. 4.4 skyrių). Ketesse 50 mg/2 ml injekcinio tirpalo/koncentrato infuziniam tirpalui negalima vartoti esant sunkiam kepenų funkcijos sutrikimui (10-15 balų pagal Child-Pugh) (žr. 4.3 skyrių).

Inkstų funkcijos sutrikimas
Ligoniams, kuriems lengvai sutrikusi inkstų funkcija (kreatinino klirensas 50-80 ml/min) dozę reikia sumažinti iki 50 mg per parą (žr. 4.4 skyrių). Ketesse 50 mg/2 ml injekcinio tirpalo/koncentrato infuziniam tirpalui negalima vartoti esant vidutinio sunkumo ir sunkiam inkstų nepakankamumui (kreatinino klirensas <50 ml/min) (žr. 4.3 skyrių).

Vaikai ir paaugliai
Ketesse injekcinio tirpalo/koncentrato infuziniam tirpalui vartojimas vaikams ir paaugliams gydyti neištirtas. Vartojimo saugumas ir vaisto veiksmingumas nenustatytas, todėl šiuo vaistu vaikų ir paauglių gydyti negalima.

Vartojimo būdas

Ketesse 50 mg/2 ml injekcinio tirpalo/koncentrato infuziniam tirpalui galima švirkšti į raumenis arba į veną.

Švirkštimas į raumenis

Ketesse 50 mg/2 ml injekcinio tirpalo/koncentrato infuziniam tirpalui ampulės turinį (2 ml) reikia lėtai švirkšti giliai į raumenis.

Švirkštimas į veną

Infuzija į veną: skiestą tirpalą, paruoštą 6.6 skyriuje aprašytu būdu, lėtai infuzuoti į veną; infuzijos trukmė - 10-30 min. Tirpalą reikia nuolat saugoti nuo dienos šviesos.

Švirkštimas srovele: prireikus, Ketesse 50 mg/2 ml injekcinio tirpalo/koncentrato infuziniam tirpalui ampulės turinį (2 ml) galima lėtai, ne greičiau kaip per 15 sekundžių, sušvirkšti į veną.

Vartojimo instrukcija

Kai Ketesse 50 mg/2 ml injekcinio tirpalo/koncentrato infuziniam tirpalui švirkščiama į raumenis ar srovele į veną, tirpalą reikia sušvirkšti nedelsiant po jo ištraukimo iš spalvoto stiklo ampulės (žr. 6.2 ir 6.6 skyrius).

Infuzijai į veną tirpalą reikia skiesti aseptinėmis sąlygomis ir saugoti nuo dienos šviesos (žr. 6.3 ir 6.6 skyrius).

4.3 Kontraindikacijos

Ketesse negalima vartoti:

• pacientams, kuriems anamnezėje buvo padidėjęs jautrumas deksketoprofenui, kitiems nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo arba bet kuriai pagalbinei medžiagai;
• pacientams, kuriems panašaus poveikio medžiagos (pvz., acetilsalicilo rūgštis ar kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) sukelia astmos priepuolius, bronchų spazmus, ūminį rinitą, nosies polipų susidarymą, dilgėlinę ar angioneurozinę edemą;
• pacientams, sergantiems pepsine skrandžio ir žarnyno opalige arba esant kraujavimui iš virškinimo trakto arba, kai tokia liga įtariama, jei ja sirgo anksčiau (du ar daugiau išopėjimo arba kraujavimo įrodyti epizodai) arba lėtine dispepsija;
• pacientams, kuriems nustatytas kraujavimas virškinimo trakte arba kitur, arba sutrikus kraujo krešumui;
• pacientams, kuriems buvo kraujavimas virškinimo trakte arba perforacija, susiję su nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimu;
• sergantiesiems Krono liga ar opiniu kolitu;
• esant duomenų, kad anksčiau sirgo bronchų astma;
• esant sunkiam širdies nepakankamumui;
• esant vidutinio sunkumo arba sunkiam inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas <50 ml/min);
• esant sunkiam kepenų funkcijos sutrikimui (pagal Child-Plugh klasifikaciją 10-15 balų);
• sergantiesiems hemoragine diateze ar kitais kraujo krešumo sutrikimais;
• paskutiniais trimis nėštumo mėnesiais ir žindymo laikotarpiu (žr. 4.6 skyrių).

Ketesse injekcinio tirpalo/koncentrato infuziniam tirpalui negalima švirkšti į nugaros smegenų dangalo arba kietojo dangalo ertmę, nes jo sudėtyje yra etilo alkoholio.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Vaisto saugumas vaikams ir paaugliams gydyti neištirtas.

Atsargiai vaisto reikia skirti pacientams, kurie anamnezėje nurodo alergines reakcijas.

Reikia vengti Ketesse vartoti kartu su NVNU, įskaitant selektyviuosius ciklooksigenazės 2 inhibitorius.
Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti vartojant mažiausią veiksmingą vaisto dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.2 skyrių ir žemiau aprašytą pavojų virškinimo traktui bei širdies ir kraujagyslių sistemai).

Kraujavimas iš virškinimo trakto, išopėjimas arba perforacija: kraujavimas iš virškinimo trakto, išopėjimas ar perforacija, galintys sukelti mirtį, su įspėjamaisiais simptomais arba be jų, nesant anamnezės apie sunkius virškinimo trakto pažeidimus, pasitaikė bet kuriuo metu vartojant visus NVNU. Jei kraujavimas iš virškinimo trakto ar išopėjimas atsiranda vartojant Ketesse, gydymą reikia nutraukti.

Kraujavimo iš virškinimo trakto, išopėjimo ir perforacijos rizika padidėja, kai vartojamos didesnės NVNU dozės, kai pacientai anamnezėje nurodo buvusią opą, ypač jei ji komplikavosi kraujavimu arba perforacija (žr. 4.3 skyrių), senyviems pacientams.

Senyvi pacientai: senyviems pacientams dažniau pasitaiko NVNU nepageidaujamas poveikis, ypač kraujavimas iš virškinimo trakto ir perforaciją, galintys sukelti mirtį (žr. 4.2 skyrių). Šiuos pacientus reikia gydyti mažiausia tinkama vaisto doze.

Atsargiai NVNU reikia skirti vartoti pacientams, kurie anamnezėje nurodo virškinimo trakto ligas (opinį kolitą, Krono ligą), nes jos gali paūmėti (žr. 4.8 skyrių).

Kaip ir kitų NVNU vartojimo atvejais, reikia išsiaiškinti visus anamnezės duomenis apie ezofagitą, gastritą ir (arba) pepsinę opą, kad būtų galima užtikrinti jų gydymą prieš paskiriant vartoti deksketoprofeno trometamolį. Pacientus, kuriems nustatyti virškinimo trakto simptomai arba anamnezėje nurodomos virškinimo trakto ligos, reikia stebėti dėl virškinimo sutrikimų, ypač dėl kraujavimo iš virškinimo trakto.

Reikia spręsti, ar nereikalinga šiems pacientams, taip pat vartojantiems nedideles aspirino dozes ar kitus vaistus, galinčius padidinti virškinimo trakto pažeidimų pavojų (žr. 4.5 skyrių) kartu duoti apsaugančių preparatų (pvz., mizoprostolio ar protonų siurblio inhibitorių).

Pacientai, kuriems buvo virškinimo trakto pažeidimų, ypač senyvi, turi pranešti apie bet kokius neįprastus simptomus pilve (ypač – kraujavimą iš virškinimo trakto), ypatingai gydymo pradžioje.

Atsargumo reikia laikytis, kai kartu vartojami vaistai, galintys padidinti išopėjimo ir kraujavimo pavojų, pvz., geriamieji kortikosteroidai, krešumą mažinantis vaistas varfarinas, selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai arba kiti antitrombocitiniai vaistai, pvz. aspirinas (žr. 4.5 skyrių).

Visi neselektyvūs NVNU gali silpninti trombocitų agregaciją ir pailginti kraujavimo laiką slopindami prostaglandinų sintezę. Deksketoprofeno trometamolio vartojimas kartu su profilaktine mažo molekulinio svorio heparinų doze pooperaciniu periodu įvertintas klinikiniais kontroliuojamais tyrimais: poveikio krešumo rodikliams nenustatyta. Vis tik, pacientų, kurie vartoja hemostazę trikdančius vaistus, pvz., varfariną arba kitus kumarino darinius, heparino preparatus, būklė turi būti kontroliuojama, jei kartu vartojamas deksketoprofeno trometamolis (žr. 4.5 skyrių)

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad kai kurių NVNU vartojimas (ypač didelėmis dozėmis ir ilgą laiką), gali būti susijęs su nedideliu arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) rizikos padidėjimu. Duomenų, kurie galėtų atmesti tokio deksketoprofeno trometamolio poveikio pavojų, nepakanka.

Pacientus, kuriems yra negydytas padidėjęs kraujospūdis, stazinis širdies nepakankamumas, nustatyta išeminė širdies liga, periferinių arterijų liga ir (arba) galvos smegenų kraujagyslių liga, deksketoprofeno trometamoliu galima gydyti tik kruopščiai apsvarsčius. Panašiai apsvarstyti reikia prieš pradedant taikyti ilgalaikį gydymą pacientams, kurie turi širdies ir kraujagyslių sistemos nepageidaujamų reiškinių rizikos veiksnių (pvz., padidėjusį kraujospūdį, hiperlipidemiją, serga cukriniu diabetu, rūko).

Vartojant NVNU labai retai pasitaikė sunkios odos reakcijos, kai kurios galinčios sukelti paciento mirtį, pvz., eksfoliacinis dermatitas, Stevenso-Džonsono (Steven-Johnson) sindromas, toksinė epiderminė nekrolizė (žr. 4.8 skyrių). Didžiausias šių reakcijų pavojus pacientams gresia gydymosi pradžioje: dažniausiai šios reakcijos atsiranda pirmą vaisto vartojimo mėnesį. Ketesse vartojimą reikia nutraukti atsiradus pirmiems odos bėrimo, gleivinių pažeidimo ar kitiems padidėjusio jautrumo požymiams.

Kaip būdinga ir kitiems NVNU, kraujyje gali padidėti kreatinino ir karbamido azoto kiekis. Kaip ir vartojant kitus prostaglandinų sintezės inhibitorius, gali būti nepageidaujamas poveikis inkstams, pasireiškiantis nefritu, intersticiniu nefritu, inkstų papilių nekroze, nefroze ir ūmiu inkstų nepakankamumu.

Kaip būdinga ir kitiems NVNU, galimi neintensyvūs laikini kai kurių kepenų funkcijos rodiklių pakitimai, taip pat gali žymiai padidėti SGOT (asparagino aminotransferazės) ir SGPT (alanino transaminazės) kiekis kraujo plazmoje. Jei šie pakitimai tiesiogiai susiję, gydymą šiuo vaistu reikia nutraukti.

Sutrikus kepenų ir (arba) inkstų funkcijai, anamnezėje esant duomenų apie padidėjusį kraujospūdį ir (arba) širdies nepakankamumą, reikia laikytis atsargumo. Šiems pacientams NVNU gali sutrikdyti inkstų funkciją ir sukelti skysčių kaupimąsi organizme, patinimus. Reikia laikytis atsargumo, kai pacientas vartoja diuretikus, taip pat gydant ligonius, kuriems galima hipovolemija, nes padidėja nefrotoksinio poveikio rizika. Ypatingo atsargumo reikia laikytis gydant pacientus, kuriems anamnezėje nurodoma širdies liga, ypač buvęs širdies nepakankamumas, nes gali vėl prasidėti širdies nepakankamumas.

Senyviems pacientams dažniau esti inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemos, kepenų funkcijos sutrikimų, (žr. 4.2 skyrių).

Ketesse injekcinis tirpalas/koncentratas infuziniam tirpalui reikia atsargiai skirti pacientams, sergantiems kraujodaros sistemos ligomis, sistemine raudonąja vilklige ar mišriomis jungiamojo audinio ligomis.
Kaip ir kiti NVNU, deksketoprofenas gali slėpti infekcinių ligų požymius. Pavieniais atvejais dėl NVNU vartojimo aprašyti minkštųjų audinių infekcinių ligų pasunkėjimo atvejai. Todėl, gydant šiais vaistais, pacientui reikia nurodyti nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei atsiranda bakterijų sukeltos infekcinės ligos požymių arba jei ši liga pasunkėja.
Deksketoprofeno trometamolio vartojimas gali sutrikdyti moterų vaisingumą, jo nepatariama vartoti norinčioms pastoti moterims. Moterims, kurioms sunku pastoti, gydomoms dėl nevaisingumo, deksketoprofeno trometamolio vartojimą reikėtų nutraukti. Deksketoprofeno negalima vartoti pirmuosius šešis nėštumo mėnesius, nebent tai būtų būtina.

Kiekvienoje Ketesse injekcinis tirpalas/koncentratas infuziniam tirpalui ampulėje yra 200 mg etilo alkoholio; kiekvienoje vaisto dozėje kiekis atitinka 5 ml alaus arba 2,08 ml vyno.

Vartojimas gali būti žalingas sergantiesiems alkoholizmu

Būtina atsižvelgti vartojant nėščiosioms ir žindyvėms, vaikams ir rizikos grupių pacientams, pvz., sergantiesiems kepenų liga arba epilepsija.

Šio preparato vienoje dozėje yra mažiau nei 1 mmol natrio (23 mg), vadinasi, preparatas iš tikrųjų „be natrio“.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo būdingos tokios sąveikos.

Nerekomenduotinas vaisto derinimas:

• su kitais NVNU, įskaitant salicilatus (daugiau kaip 3 g per parą); skiriant kartu su įvairiais NVNU dėl sinerginio poveikio gali padidėti opų susidarymo skrandyje ir žarnyne, kraujavimo pavojus;
• su kraujo krešumą mažinančiais vaistais: NVNU sustiprina tokių antikoaguliantų kaip varfarinas (žr. 4.4 skyrių), poveikį, nes deksketoprofenas stipriai jungiasi su kraujo plazmos baltymais ir slopina trombocitų veiklą, pažeidžia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę. Jei derinio negalima išvengti, ligonį reikia atidžiai stebėti, kontroliuoti atliekant kraujo tyrimus; Heparinai: padidina kraujavimo pavojų (dėl to, kad slopina trombocitų veiklą ir pažeidžia skrandžio bei dvylikapirštės žarnos gleivinę). Jeigu derinio negalima išvengti, ligonį reikia atidžiai stebėti, kontroliuoti atliekant kraujo tyrimus;
• su kortikosteroidais: padidėja virškinimo trakto išopėjimo arba kraujavimo pavojus (žr. 4.4 skyrių);
• su ličiu (aprašytas su keliais NVNU): NVNU didina kraujo plazmoje ličio koncentraciją, kuri gali padidėti iki toksinės (sumažėja ličio išsiskyrimas pro inkstus); pradėjus gydymą deksketoprofenu, koreguojant jo dozes ir nutraukus gydymą, reikia nustatyti ličio kiekį kraujo plazmoje;
• su metotreksatu: jei jis vartojamas 15 mg per savaitę ar didesne doze, padidėja metotreksato toksinis poveikis kraujo sistemai, nes vartojant vaistus nuo uždegimo sumažėja metotreksato inkstų klirensas;
• su hidantoinais ir sulfonamidais: gali padidėti šių medžiagų toksinis poveikis.

Galima derinti laikantis atsargumo:

• su diuretikais, angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriais, aminoglikozidų grupės antibiotikais ir angiotenzino II receptorių antagonistais: deksketoprofenas gali sumažinti diuretikų ir kitų antihipertenzinių vaistų poveikį. Kai kuriems pacientams su sutrikusia inkstų funkcija (pvz., ligoniams, kurių organizme yra sumažėjęs skysčių kiekis arba senyviems pacientams su sutrikusia inkstų funkcija) gydant vienu metu vaistais, kurie slopina ciklooksigenazę ir AKF inhibitoriais, angiotenzino II receptorių antagonistais arba aminoglikozidų grupės antibiotikais, galima sustiprinti inkstų funkcijos pažeidimus, kurie dažniausiai yra grįžtamojo pobūdžio pakitimai. Tais atvejais, kai kartu skiriama deksketoprofeno ir diuretikų, būtina įsitikinti, ar pacientui skiriama pakankamai skysčių, ir kontroliuoti inkstų funkciją nuo pat gydymo pradžios (žr. 4.4 skyrių);
• su metotreksatu, kai metotreksato vartojama nedidelėmis dozėmis – mažiau negu 15 mg per savaitę: padidėja metotreksato toksinis poveikis kraujo sistemai, nes vartojant vaistus nuo uždegimo sumažėja metotreksato inkstų klirensas. Pradėjus gydymą tokiu deriniu, kraujo ląstelių sudėtį reikia tirti kartą per savaitę pirmosiomis gydymo savaitėmis; senyvus ligonius ir pacientus, kuriems nustatyta nežymių inkstų funkcijos sutrikimų, reikia stebėti itin atidžiai;
• su pentoksifilinu: padidėja kraujavimų rizika; ligonius reikia stebėti atidžiau ir dažniau tirti kraujavimo laiko trukmę;
• su zidovudinu: dėl poveikio retikulocitams gali būti toksinis poveikis raudonųjų kraujo ląstelių gamybai, pasireiškiantis sunkia anemija praėjus vienai savaitei po gydymo NVNU; praėjus vienai-dviem savaitėms po gydymo NVNU reikia nustatyti kraujo ląstelių ir retikulocitų kiekį;
• su sulfonilkarbamido preparatais: NVNU gali sustiprinti hipoglikeminį sulfonilkarbamido preparatų poveikį, išstumdami juos iš jungčių su kraujo plazmos baltymais.

Vaistų deriniai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

• β blokatoriai: gydymas NVNU gali sumažinti šių vaistų antihipertenzinį poveikį, nes slopinama prostaglandinų sintezė;
• ciklosporinas ir takrolimuzas: veikdami per prostaglandinus, NVNU gali sustiprinti nefrotoksinį poveikį. Derinant ir skiriant gydymą šiais vaistais, reikia tirti inkstų funkciją;
• trombolitikai:padidėja kraujavimo rizika;
• antitrombocitiniai preparatai ir selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI): padidėja kraujavimo iš virškinimo trakto pavojus (žr. 4.4 skyrių);
• probenecidas: gali padidėti deksketoprofeno koncentracija kraujo plazmoje; ši sąveika susidaro dėl sekrecijos slopinimo inkstų kanalėliuose bei gliukuronizacijos slopinimo kepenyse, todėl gali prireikti koreguoti deksketoprofeno dozę;
• širdies glikozidai: NVNU gali padidinti širdies glikozidų koncentraciją kraujyje;
• mifepristonas: dėl teorinės galimybės, kad prostaglandinų sintetazės inhibitoriai gali pakeisti mifepristono veiksmingumą, NVNU negalima vartoti 8-12 dienų po gydymo mifepristonu;
• chinolonų grupės antibiotikai: tyrimų su gyvūnais duomenys rodo, kad didelės chinolonų dozės derinyje su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo gali padidinti traukulių atsiradimo pavojų.

4.6     Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Ketesse draudžiama vartoti trečiojo nėštumo trimestro ir žindymo laikotarpiu (žr. 4.3 skyrių).

Nėštumas

Prostaglandinų sintezės slopinimas gali neigiamai veikti nėštumo eigą ir (arba) embriono arba vaisiaus vystymąsi. Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad, vartojant prostaglandinų sintezės inhibitorius ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, padidėja persileidimo, širdies vystymosi sutrikimų ir pilvo priekinės sienos nesuaugimo pavojus. Širdies vystymosi sutrikimų rizika padidėjo nuo mažiau kaip 1%, apytikriai, iki 1,5%. Manoma, kad rizika didėja priklausomai nuo dozės ir vartojimo trukmės. Gyvūnams duodant prostaglandinų sintezės inhibitorių įrodyta, kad padidėjo embriono žūtis iki implantacijos ir po jos, embriono ir vaisiaus letališkumas. Be to, duodant prostaglandinų sintezės inhibitorių organogenezės laikotarpiu, padidėja įvairių vystymosi sutrikimų, įskaitant širdies ir kraujagyslių defektus, pavojus. Nepaisant to, tyrimais su gyvūnais nustatyta, kad deksketoprofeno trometamolis toksinio poveikio reprodukcijai nerodo (žr. 5.3 skyrių). Deksketoprofeno trometamolio negalima vartoti pirmą ir antrą nėštumo trimestrą, nebent tai neabejotinai būtina. Jei deksketoprofeno trometamolis skiriamas vartoti planuojančioms pastoti moterims, per pirmą ir antrą nėštumo trimestrą, reikia vartoti galimai mažiausią dozę ir trumpiausią laiką.

Prostglandinų sintezės inhibitoriai, vartojami paskutiniuosius tris nėštumo mėnesius, gali vaisiui sukelti:

• toksinį poveikį širdžiai ir plaučiams (priešlaikinį arterinio latako užsidarymą, plaučiųhipertenziją);
• inkstų funkcijos sutrikimą, netgi inkstų nepakankamumą ir oligohidramnioną.

Vartojant nėštumo pabaigoje motinai ir naujagimiui gali sukelti:

• vartojant netgi mažiausiomis dozėmis - kraujavimo laiko pailgėjimą, trombocitų agregacijos sutrikimą;
• gimdos susitraukimų slopinimą ir dėl to vėluojantį arba užsitęsusį gimdymą.

Nenustatyta, ar deksketoprofeno patenka į žindyvės pieną.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Ketesse gali sukelti lengvo ar vidutinio stiprumo poveikį gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus, nes gali imti svaigulys arba snaudulys.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamo poveikio požymiai, kurie gali būti susiję su deksketoprofeno trometamolio vartojimu klinikinių tyrimų metu arba pateikus į rinką Ketesse 50 mg/2 ml injekcinis tirpalas/koncentratas infuziniam tirpalui išvardyti pagal organų sistemų klases ir dažnumą šioje lentelėje.

Virškinimo traktas: dažniausiai stebėti nepageidaujamo poveikio požymiai yra susiję su virškinimo traktu. Gali būti pepsinė opa, perforacija arba kraujavimas iš virškinimo trakto, kartais galintis sukelti mirtį, ypač senyviems pacientams (žr. 4.4 skyrių). Vartojant vaisto, gali būti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, dispepsija, skausmas pilve, melena, vėmimas su krauju, opinis stomatitas, kolito ir Krono ligos paūmėjimas (žr. 4.4 skyrių). Rečiau pasitaikė gastritas. Pasitaikė su NVNU vartojimu susijusi edema, hipertenzija ir širdies nepakankamumas.

Be to, būna ir kitų požymių, kurie pasitaiko vartojant kitus NVNU: aseptinis meningitas, dažniau pasitaikantis sergantiesiems sistemine raudonąja vilklige ar mišriomis jungiamojo audinio ligomis, kraujo reakcijos (purpura, aplastinė ir hemolizinė anemija, retai - agranulocitozė ar čiulpų hipoplazija), pūslelinės reakcijos įskaitant Stevenso-Džonsono sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę (labai retai).

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys rodo, kad kai kurių NVNU vartojimas (ypač didelėmis dozėmis ir ilgai), gali būti susijęs su nedideliu arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) rizikos padidėjimu (žr. 4.4 skyrių).

4.9 Perdozavimas

Simptomai, atsirandantys perdozavus vaisto, nežinomi. Panašūs preparatai sukėlė virškinimo trakto (vėmimą, apetito nebuvimą, pilvo skausmą) ir nervų sistemos (mieguistumą, galvos sukimąsi, orientacijos sutrikimą, galvos skausmą) sutrikimus.

Tais atvejais, kai vaisto sušvirkščiama atsitiktinai ar duodama per daug, įvertinus ligonio būklę, reikia nedelsiant pradėti simptominį gydymą.

Deksketoprofeno trometamolį galima pašalinti dializuojant.
 

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – propiono rūgšties dariniai. ATC kodas – M01AE17

Deksketoprofeno trometamolis yra S-(+)-2-(3-benzoilfenil)propiono rūgšties trometamino druska. Vaistas malšina skausmą, pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu, mažina temperatūrą.

NVNU veikimo mechanizmas susijęs su prostaglandinų sintezės sumažėjimu dėl ciklooksigenazės slopinimo.

Tiksliau, slopinamas arachidono rūgšties virtimas ciklinėmis peroksidazėmis, PGG2 ir PGH2, kurie virsta prostaglandinais PGE1, PGE2, PGF2α ir PGD2, taip pat prostaciklinu PGI2 ir tromboksanais (TxA2 ir TxB2). Be to, prostaglandinų sintezės slopinimas gali turėti įtakos ir tokiems uždegimo mediatoriams kaip kininai, tokiu būdu tiesioginį poveikį papildydamas netiesioginiu.
Tyrimuose su gyvūnais bei žmonių stebėjimais nustatytas deksketoprofeno slopinamasis poveikis COX-1 ir COX-2 aktyvumui.

Atlikus klinikinius tyrimus su įvairiais skausmo modeliais, nustatytas efektyvus deksketoprofeno trometamolio skausmą malšinantis poveikis.

Sušvirkšto į raumenis arba į veną deksketoprofeno trometamolio, skausmą malšinantis poveikis, esant vidutinio stiprumo arba stipriam skausmui, tirtas esant įvairiems su chirurgija susijusiems skausmo modeliams (ortopedinės, ginekologinės pilvo srities chirurginės operacijos), taip pat esant raumenų ir kaulų kilmės skausmui (ūminis juosmens skausmo modelis) ir inkstų kolikai.

Šiais tyrimais nustatyta, kad skausmą malšinantis poveikis pasireiškė greitai, maksimumas pasiektas praėjus 45 min. Pavartojus 50 mg deksketoprofeno trometamolio, skausmą malšinantis poveikis paprastai trunka 8 valandas.

Pooperacinio skausmo malšinimo klinikiniais tyrimais nustatyta, kad Ketesse injekcinis tirpalas/koncentratas infuziniam tirpalui, derinant su opioidais, reikšmingai sumažina opioidų suvartojimą. Pooperacinio skausmo tyrimais, kuomet pacientui buvo skiriama morfino kontroliuojamu analgezijos įtaisu, nustatyta, kad vartojant deksketoprofeno žymiai mažiau reikėjo morfino (mažiau 30-45%), palyginti su placebo grupe.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Sušvirkštus deksketoprofeno trometamolio, maksimali koncentracija žmogaus organizme pasiekiama po 20 min. (tarp 10 ir 45 min.). Sušvirkštus į raumenis arba į veną 25-50 mg vaisto vienkartines dozes nustatytas plotas po koncentracijos kitimo kreive yra proporcingas dozei.

Daugkartinės dozės farmakokinetiniais tyrimais nustatyta, kad C_max ir plotas po kitimo kreive (AUC) po paskutinio vaisto sušvirkštimo į raumenis arba veną yra toks pat, kaip ir po vienkartinės vaisto dozės; vadinasi, vaisto sankaupa nevyksta.

Kaip ir kitiems vaistams, kurie stipriai susijungia su kraujo plazmos baltymais (99%), pasiskirstymo tūrio vidurkis mažesnis nei 0,25 l/kg. Pusinis pasiskirstymo periodas ir pusinės eliminacijos laikas yra 0,35 ir 1-2,7 valandos, atitinkamai. Deksketoprofeno svarbiausias pašalinimo iš organizmo kelias yra gliukuronizacija ir išsiskyrimas su šlapimu.
Pavartojus deksketoprofeno trometamolio, šlapime randamas tik S-(+) enantiomeras, įrodantis, kad žmogaus organizme R-(-)enantiomeras nesusidaro.
Po vienkartinės ir kartotinių geriamųjų vaisto dozių sveikiems senyviems asmenims (65 metų ir vyresniems) vaisto ekspozicija buvo patikimai didesnė (iki 55%) negu jaunų savanorių, tačiau didžiausios koncentracijos ir laiko iki didžiausios koncentracijos susidarymo patikimų skirtumų nenustatyta. Vidutinis pusinės eliminacijos laikas po vienkartinės ir po kartotinių dozių buvo ilgesnis (iki 48%), menamas klirensas buvo mažesnis.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancerogeniškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai, imunofarmakologijos ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo, išskyrus tuos atvejus, kurie pažymėti kituose vaisto charakteristikų santraukos skyriuose.

Lėtinio toksiškumo tyrimų, atliktų su pelėmis ir beždžionėmis metu nustatyta, kad 3 mg/kg kūno svorio per parą dozė nesukėlė jokių nepageidaujamo poveikio (NOAEL) reiškinių. Skiriant didesnes dozes, svarbiausia nepageidaujamo poveikio išraiška buvo erozijos ir opos skrandyje bei žarnyne, kurių susidarymas tiesiogiai susijęs doze.

Kaip būdinga visai NVNU, deksketoprofeno trometamolis gali sukelti eksperimentinių gyvūnų modelių embrionų ir vaisių išgyvenamumo pokyčius, netiesiogiai toksiškai veikdamas nėščios moters virškinimo traktą ir tiesiogiai – vaisiaus vystymąsi.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Etanolis (96%)

Natrio chloridas

Natrio hidroksidas (pH koregavimui)
Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Ketesse injekcinio tirpalo/koncentrato infuziniam tirpalui negalima maišyti nedideliame tūryje (pvz., švirkšte) su dopamino, prometazino, pentazocino, petidino ar hidroksizino tirpalais, nes dėl to gali atsirasti nuosėdų.

Pagal 6.6 skyriuje nurodytą būdą paruošto infuzinio tirpalo negalima maišyti su prometazinu ir pentazocinu.

Šio vaistinio preparato negalima maišyti su kitais, išskyrus išvardytus 6.6 skyriuje

6.3 Tinkamumo laikas

4 metai.

Atskiedus vaistą 6.6 skyriuje nurodytu būdu, tirpalas, jei pagal nurodytas rekomendacijas tinkamai saugomas nuo dienos šviesos, laikomas 25 °C temperatūroje, cheminiu požiūriu išlieka stabilus 24 val.

Mikrobiologiniu požiūriu vaistą reikia suvartoti nedelsiant. Jei vaisto nedelsiant nesuvartojama, už laikymo iki suvartojimo laiką ir sąlygas atsako vartotojas; laikas neturi būti ilgesnis kaip 24 valandos esant 2-8 °C temperatūrai, jei buvo skiedžiama aseptiniu požiūriu kontroliuojamomis ir patvirtintomis sąlygomis.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Ampules laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Spalvoto I tipo stiklo ampulės, kuriose yra 2 ml injekcinio tirpalo/koncentrato infuziniam tirpalui.

Pakuotėje yra 1, 5, 6, 10, 20, 50 arba 100 ampulių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Ketesse 50 mg/2 ml injekcinis tirpalas/koncentratas infuziniam tirpalui tinka vartoti, jei yra maišomas mažame tūryje (pvz., švirkšte) su injekciniais heparino, lidokaino, morfino ir teofilino tirpalais.

Infuzijai į veną Ketesse 50 mg/2 ml injekcinio tirpalo/koncentrato infuziniam tirpalui vienos ampulės turinį (2 ml) reikia skiesti 30-100 ml fiziologinio, gliukozės arba Ringerio laktato tirpalo. Skiesti reikia aseptinėmis sąlygomis ir saugant nuo dienos šviesos (taip pat žr. 6.3 skyrių). Skiestas tirpalas yra skaidrus tirpalas.

Ketesse 50 mg/2 ml injekcinis tirpalas/koncentratas infuziniam tirpalui, skiestas 100 ml fiziologinio arba gliukozės tirpalo, gali būti maišomas su: dopaminu, heparinu, hidroksizinu, lidokainu, morfinu, petidinu ir teofilinu.

Kai skiestas Ketesse 50 mg/2 ml injekcinis tirpalas/koncentratas infuziniam tirpalui buvo laikomas plastikiniuose maišeliuose arba infuziniuose rinkiniuose, pagamintuose iš etilvinilo acetato (EVA), celiuliozės propionato (CP), mažo tankio polietileno (MTPE) ir polivinilchlorido (PVC), veikliosios medžiagos sorbcija nenustatyta.

Ketesse 50 mg/2 ml injekcinį tirpalą/koncentratą infuziniam tirpalui tinka vartoti tik vieną kartą, nesuvartotas likutis turi būti sunaikintas. Prieš vartojimą tirpalą reikia įvertinti vizualiai, siekiant įsitikinti, kad jis yra bespalvis ir skaidrus. Jei tirpale matyti kietų dalelių, jo vartoti negalima.