Klabax

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Klabax 250 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS 

Vienoje tabletėje yra 250 mg klaritromicino. 

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA 

Plėvele dengta tabletė 

Klabax 250 mg plėvele dengtos tabletės yra šviesiai geltonos, ovalios, abipusiai išgaubtos, vienoje jų pusėje yra įspaudas “C1”.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA 

4.1 Terapinės indikacijos 

Reikėtų atsižvelgti į oficialias rekomendacijas dėl tinkamo antibakterinių vaistinių preparatų vartojimo.

Klabax yra skirtas suaugusių pacientų ir 12 metų ar vyresnių paauglių gydymui.

Klabax gydomos toliau išvardytos jautrių mikroorganizmų sukeltos infekcinės ligos:

• apatinių kvėpavimo takų infekcijos, pvz.: ūminis ir lėtinis bronchitas, pneumonija;
• viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, pvz.: sinusitas ir faringitas.

Klabax tinka pradėti gydyti bendruomenėje įgytą kvėpavimo takų infekcinę ligą. Šis vaistinis preparatas in vitro veiksmingai veikė dažniausiai bendruomenėje įgytas kvėpavimo takų infekcines ligas sukeliančius sukėlėjus, ir atipinius sukėlėjus, kurie išvardyti mikrobiologijos skyriuje.

Klaritromicinas taip pat tinkamas nesunkios ar vidutinio sunkumo odos ir minkštųjų audinių infekcijos gydymui.

H. pylori išnaikinimas pacientams, sergantiems dvylikapirštės žarnos opa, vartojant kartu su tinkamu antibakterinių vaistinių preparatų ir rūgštingumą mažinančių vaistinių preparatų, pvz., omeprazolo arba lansoprazolo deriniu (žr. 4.2 skyrių „Dozavimas ir vartojimo metodas“).

In vitro klaritromicinas paprastai veikia šiuos organizmus:

Gramteigiamas bakterijas: Staphylococcus aureus (jautrios meticilinui); Streptococcus pyogenes (A grupės beta-hemoliziniai streptokokai); alfa-hemoliziniai streptokokai (viridans grupė); Streptococcus (Diplococcus) pneumoniae; Streptococcus agalactiae; Listeria monocytogenes.

Gramneigiamas bakterijas: Haemophilus influenzae; Haemophilus parainfluenzae; Moraxella (Branhamella) catarrhalis; Neisseria gonorrhoeae; Legionella pneumophila; Bordetella pertussis; Helicobacter pylori; Campylobacter jejuni.

Mikoplazmas: Mycoplasma pneumoniae; Ureaplasma urealyticum.

Kitus organizmus: Chlamydia trachomatis; Mycobacterium avium; Mycobacterium leprae.

Anaerobus: makrolidams jautrios Bacteroides fragilis; Clostridium perfringens; Peptococcus rūšys; Peptostreptococcus rūšys; Propionibacterium acnes.

Klaritromicinas pasižymi baktericidiniu aktyvumu prieš keletą bakterijų padermių, tokių kaip Haemophilus influenzae; Streptococcus pneumoniae; Streptococcus pyogenes; Streptococcus agalactiae; Moraxella (Branhamella) catarrhalis; Neisseria gonorrhoeae; H.pylori ir Campylobacter spp.

Prieš H.Pylori klaritromicinas geriau veikia neutraliame pH, nei rūgštiniame.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas 

Pacientams sergantiems kvėpavimo takų/ odos ir minkštųjų audinių infekcijomis

Suaugę žmonės

Įprastinė dozė yra 250 mg du kartus per parą. Sunkios infekcijos atveju įprastinė dozė gali būti didinama iki 500 mg du kartus per parą. Paprastai gydymo trukmė yra 6 – 14 dienų.

Vyresni nei 12 metų vaikai: Dozuojama kaip suaugusiems.

Jaunesni nei 12 metų vaikai

Klaritromicino tablečių nerekomenduojama vartoti vaikams iki 12 metų.

Atliktų klinikinių tyrimų metu vaikams nuo 6 mėnesių iki 12 metų buvo skiriama pediatrinė klaritromicino suspensija. Jaunesniems nei 12 metų vaikams reikėtų skirti pediatrinę klaritromicino suspensiją (granules geriamajai suspensijai).

H. pylori naikinimas pacientams, kuriems yra dvylikapirštės žarnos opa (suaugusiems)

Paprastai gydymas trunka 6 – 14 dienų.

Triguba terapija

Skiriamas klaritromicinas (500mg) du kartus per parą, lansoprazolas 30 mg du kartus per parą ir amoksicilinas 1000 mg du kartus per parą.

Triguba terapija

Skiriamas klaritromicinas (500mg) du kartus per parą, lansoprazolas 30 mg du kartus per parą ir metronidazolas 400 mg du kartus per parą.

Triguba terapija

Skiriamas klaritromicinas (500mg) du kartus per parą, omeprazolas 40 mg vieną kartą per parą ir 1000mg amoksicilino arba 400 mg metronidazolo du kartus per parą.

Triguba terapija

Skiriamas klaritromicinas (500mg) du kartus per parą, 1000 mg amoksicilino ir 20 mg omeprazolo vieną kartą per parą.

Dviguba terapija

Įprasta klaritromicino dozė yra 500 mg tris kartus per dieną. Klaritromicinas vartojamas su geriamuoju omeprazolu (40 mg vieną kartą per parą). Pagrindinis tyrimas buvo atliktas su 40 mg omeprazolo skiriamo vieną kartą per parą, 28 dienas.

Palaikantys tyrimai buvo atlikti su 40 mg omeprazolo, skiriamo vieną kartą per parą 14 dienų.

Kaip trijų vaistinių preparatų derinio gydymo dalis yra skiriama 500 mg klaritromicino du kartus per parą. Reikia atsižvelgti ir į įprastas H. pylori naikinimo rekomendacijas.

Senyviems pacientams

Dozavimas toks pats kaip suaugusiems.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams, kurių kreatinino klirensas yra mažesnis nei 30 ml/min., klaritromicino dozę reiktų mažinti per pusę, t.y. gerti 250 mg kartą per parą arba 250 mg du kartus per parą, jei infekcinė liga sunki. Tokiems pacientams gydymo trukmė neturėtų būti ilgesnė nei 14 parų.

Vartojimo metodas:

Klaritromicinas gali būti skiriamas neatsižvelgiant į maisto vartojimą, nes maistas neįtakoja biologinio prieinamumo (žr. 5.2 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas klaritromicinui, kitiems makrolidų grupės antibiotikams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Klaritromicino negalima vartoti kartu su skalsių alkaloidų dariniais, nes tai gali sukeltį toksinį skalsių poveikį (žr. 4.5 skyrių).

Klaritromicino negalima vartoti kartu su astemizolu, cizapridu, pimozidu arba terfenadinu. Klaritromiciną vartojant kartu su šiais vaistiniais preparatais gali pailgėti QT intervalas ir atsirasti širdies ritmo sutrikimai, įskaitant skilvelinę tachikardiją, skilvelių virpėjimą bei torsades de pointes (žr. 4.5 skyrių).

Klaritromicino negalima skirti pacientams, kuriems praeityje yra buvęs QT intervalo pailgėjimas arba širdies skilvelinė aritmija, įskaitant torsades de pointes (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). 

Klaritromicinas negali būti vartojamas kartu su tikagreloru arba ranolazinu.

Klaritromicino draudžiama vartoti kartu su HMG – CoA reduktazės inhibitoriais (statinais), kurie yra metabolizuojami CYP3A4 (lovastatinu ar simvastatinu) dėl padidėjusio miopatijos pavojaus, įskaitant rabdomiolizę (žr. 4.5 skyrius).

Kaip ir vartojant kitus stiprius CYP3A4 inhibitorius, klaritromicino negalima skirti pacientams vartojantiems kolchiciną.

Klaritromicino negalima skirti pacientams, sergantiems hipokalemija (pacientams, kuriems padidėjusi QT intervalo pailgėjimo rizika).

Klaritromicino negalima skirti pacientams, sergantiems sunkiu kepenų nepakankamumu kartu su inkstų nepakankamumu (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Gydytojas negali skirti klaritromicino nėščioms moterims, prieš tai kruopščiai neįvertinęs naudos ir rizikos santykio. Tai ypač svarbu tris pirmuosius nėštumo mėnesius (žr. 4.6 skyrių).

Pacientai, kurie serga inkstų veiklos nepakankamumu, klaritromiciną, turėtų vartoti atsargiai (žr. 4.2 skyrių). 

Daugiausia klaritromicino yra pašalinama pro kepenis, todėl ligoniams, kurių kepenų veikla sutrikusi, antibiotikų turėtų būti skiriama atsargiai. Atsargumo priemonių turi būti imamasi ir vartojant klaritomiciną pacientams sergantiems vidutinio sunkumo ir sunkiu inkstų sutrikimu.

Buvo gauta pranešimų apie mirtiną kepenų nepakankamumą (žr. 4.8 skyrių). Kai kurie pacientai galėjo sirgti kepenų liga arba galėjo vartoti kitus kepenims toksiškus vaistus. Pacientams reikėtų patarti nutraukti gydymą ir pasitarti su savo gydytoju jeigu atsirastų kepenų ligos požymių, tokių kaip anoreksija, gelta, tamsus šlapimas, niežulys arba pilvo skausmas.

Buvo gauta pranešimų apie pseudomembraninio kolito atvejus vartojant beveik visų rūšių antibakterinius vaistinius preparatus, įskaitant ir makrolidus. Jo simptomai gali būti grupuojami nuo lengvų iki keliančių pavojų gyvybei. Buvo gauta pranešimų apie viduriavimą, susijusį su Clostridium difficile (angl. CDAD) vartojant beveik visų antibakterinių vaistinių preparatų, įskaitant ir klaritromiciną. Simptomai gali varijuoti nuo lengvo viduriavimo iki kolito, galinčio pasibaigti mirtimi. Gydymas antibakteriniais vaistiniais preparatais pažeidžia normaliąją storosios žarnos florą ir tai gali sukelti C. difficile dauginimosi proveržį. Pacientams, kurie vartoja antibiotikus ir kuriems prasideda viduriavimas, reikia pagalvoti apie CDAD. Kadangi yra duomenų jog CDAD gali prasidėti ir praėjus daugiau nei dviems mėnesiams po antibakterinių vaistinių preparatų vartojimo, reikia nuodugniai ištirti pacientą. Dėl šios priežasties, gydymą klaritromicinu gali tekti nutraukti net ir esant indikacijai. Reikia atlikti bakteriologinį tyrimą ir pradėti tinkamą gydymą. Reikėtų vengti skirti vaistų, slopinančių peristaltiką.

Po vaistinio preparato patekimo į rinką, buvo gauta pranešimų apie kolchicino toksinio poveikio atvejus ligoniams, ypač senyviems, vartojusiems šį vaistinį preparatą kartu su klaritromicinu. Dalis šių pranešimų buvo gauta apie pacientus sergančius inkstų nepakankamumu. Kai kurie iš šių pacientų mirė (žr. 4.5 skyrių). Kartu su klaritromicinu negalima vartoti kolchicino (žr. 4.3 skyrių).

Reikia laikytis atsargumo priemonių, kartu skiriant klaritromiciną ir triazolobenzodiazepinus, tokius kaip triazolamas ir midazolamas (žr. 4.5 skyrių).

Reikia laikytis atsargumo priemonių skiriant klaritromicino kartu su ototoksiniais vaistais, ypač su aminoglikozidas. Gydymo metu ir ir po jo reikia tirti klausą ir vestibulinę funkciją.

Dėl QT intervalo pailgėjimo rizikos klaritromiciną reikia atsargiai vartoti ligoniams, sergantiems išemine širdies liga, sunkiu širdies nepakankamumu, hipomagnezemija, bradikardija (< 50 širdies susitraukimų per minutę), arba jeigu kartu vartojami kiti vaistiniai preparatai, ilginantys QT intervalą. Klaritromicino negalima vartoti ligoniams, kuriems diagnozuotas įgimtas arba įgytas QT intervalo pailgėjimas ar kuriems anksčiau buvo nustatyta skilvelinė aritmija (žr. 4.3 skyrių).

Pneumonija: Dėl pasireiškiančio Streptococcus pneumoniae atsparumo makrolidams, reikia atlikti jautrumo testą norint skirti klaritromiciną bendruomenėje įgytos pneumonijos gydymui. Hospitalinės pneumonijos gydymui klaritromiciną reikėtų skirti kartu su kitais antibiotikais.

Lengvo ir vidutinio sunkumo odos ir poodinio audinio infekcijos: Šias infekcijas dažniausiai sukelia Staphylococcus aureus ir Streptococcus pyogenes, abu šie sukėlėjai gali būti atsparūs makrolidams. Dėl to yra svarbu atlikti jautrumo tyrimus. Tais atvejais, kai negalima skirti betalaktaminių antibiotikų (pvz. dėl alergijos), pirmo pasirinkimo vaistiniais preparatais gali būti kiti antibiotikai, tokie kaip klindamicinas. Šiuo metu makrolidai skiriami tik kai kurioms odos ir poodinio audinio infekcinėms ligoms gydyti, kurias sukelia Corynebacterium minutissimum (eritrazmai), paprastiesiems spuogams, rožei ir tais atvejais, kuomet negalima gydyti penicilinu.

Išsivysčius ūmiai padidėjusio jautrumo reakcijai, tokiai kaip anafilaksija, Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas ir toksinė epidermio nekrolizė, gydymas klaritromicinu turi būti nedelsiant nutraukiamas ir pradedamas atitinkamas gydymas.

Klaritromicinas turi būti skiriamas atsargiai ligoniams, vartojantiems preparatus sužadinančius CYP3A4 izofermentus. (žr. 4.5 skyrių).

HMG-CoA reduktazės inhibitoriai (statinai): draudžiama skirti klaritromiciną kartu su lovastatinu arba simvastatinu (žr. 4.3 skyrių). Būtina imtis atsargumo priemonių klaritromiciną skiriant kartu su kitais statinais. Yra ribotas kiekis duomenų, jog pacientams vartojant klaritromicino kartu su statinais išsivystė rabdomiolizė. Pacientus reikia tirti dėl miopatijos požymių ir simptomų pasireiškimo. Tais atvejais kai klaritromicino skyrimas kartu su statinais yra neišvengiamas, rekomenduojama skirti mažiausią įmanomą statinų dozę. Taip pat reiktų apsvarstyti statinų, neįtakojančių CYP3A metabolizmo (pzv.: fluvastatino) skyrimą (žr. 4.5 skyrių).

Geriamieji gliukozės koncentraciją mažinantys preparatai/insulinas: kartu skiriant geriamųjų gliukozės koncentraciją mažinančių preparatų (tokių kaip sulfonilkarbamido) arba insulino gali išsivystyti reikšminga hipoglikemija. Rekomenduojama atidžiai tirti gliukozės koncentraciją kraujyje (žr. skyrių 4.5).

Geriamieji antikoaguliantai: klaritromicino skiriant kartu su varfarinu yra sunkaus kraujavimo ir reikšmingo tarptautinio normalizuoto santykio (angl. INR) padidėjimo ir protrombino laiko pailgėjimo pavojus (žr. 4.5 skyrių). Pacientams, vartojantiems klaritromiciną kartu su geriamaisiais antikoaguliantais, reikia dažnai tirti INR ir protrombino laiką.

Klaritromiciną skiriant H. pylori naikinimui, ligonių organizme gali pradėti daugintis klaritromicinui atsparūs mikroorganizmai.

Klaritromiciną, kaip ir kitus antibiotikus vartojant ilgą laiką, vystosi nejautrių bakterijų kolonijos ir grybeliai. Išsivysčius superinfekcijai, klaritromicino vartojimą reikia nutraukti ir pradėti tinkamą gydymą.

Reikėtų atkreipti dėmesį į galimą kryžminio atsparumo galimybę tarp klaritromicino ir kitų makrolidų, taip pat linkomicino ir klindamicino.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Griežtai draudžiama kartu skirti žemiau išvardintų vaistų, dėl galimų sunkių vaistų sąveikos sukeltų pasekmių:

Cisaprido, pimozido, astemizolio ir terfenadino.

Pacientams, kartu gydomiems klaritromicinu ir cisapridu, pastebėta padidėjusi cisaprido koncentracija. Tai gali sukelti QT intervalo pailgėjimą ir širdies aritmiją, įskaitant skilvelinę tachikardiją, skilvelių virpėjimą ir torsades de pointes. Panašūs reiškiniai buvo stebėti pacientams, kartu vartojantiems klaritromiciną ir pimozidą (žr. 4.3 skyrių).

Yra duomenų, jog makrolidai keičia terfenadino metabolizmą, dėl ko padidėja terfenadino koncentracija kraujyje. Koncentracijos kraujyje padidėjimas retkarčiais gali sukelti širdies aritmijas, pvz., QT intervalo pailgėjimą, skilvelinę tachikardiją, skilvelių virpėjimą ir torsades de pointes (žr. 4.3 skyrių). Vieno tyrimo metu 14 sveikų savanorių kartu vartojant klaritromicino, terfenadino rūgšties metabolito kiekis serume padidėjo 2-3 kartus ir pailgėjo QT intervalas, tačiau šie pokyčiai kliniškai pastebimo poveikio nesukėlė. Panašūs reiškiniai buvo pastebėti vartojant kartu astemizolo ir kitų makrolidų.

Ergotaminas / dihidroergotaminas
Remiantis duomenimis, gautais po vaistinio preparato patekimo į rinką, klaritromiciną vartojant kartu su ergotaminu arba dihidroergotaminu buvo gauta pranešimų apie ūminį skalsių toksiškumą: vazospazmą ir išemiją galūnėse bei kituose audiniuose, įskaitant centrinę nervų sistemą. Klaritromicino ir šių vaistinių preparatų kartu vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių).

HMG-CoA reduktazės inhibitoriai (statinai)

Draudžiama klaritromiciną vartoti kartu su lovastatinu ar simvastatinu (žr. 4.3 skyrių), nes šie statinai yra metabolizuojami CYP3A4 ir vartojant kartu su klaritromicinu didėja jų koncentracija kraujo plazmoje, o tai padidina miopatijos, įskaitant rabdomiolizę riziką. Buva gauta pranešimų apie rabdomiolizės atvejus pacientams, vartojusiems klaritromicino kartu su šiais statinais. Jei gydymo klaritromicinu negalima išvengti, gydymas lovastatinu ir simvastatinu turi būti laikinai nutrauktas.

Būtina imtis atsargumo priemonių klaritromicino skiriant kartu su statinais. Tais atvejais, kai negalima apsieiti be gydymo klaritromicinu kartu su statinais, rekomenduojama skirti mažiausią galimą statinų dozę. Reiktų apsvarstyti statinų, neįtakojančių CYP3A metabolizmo (pvz.: fluvastatino) skyrimą. Pacientus reikia tirti dėl miopatijos požymių ir simptomų pasireiškimo.

Kitų vaistinių preparatų poveikis klaritromicinui
Vaistai, kurie sužadina CYP3A (pvz., rifampicinas, fenitoinas, karbamazepinas, fenobarbitalis, jonažolė), gali sustiprinti klaritromicino metabolizmą. Dėl to klaritromicino koncentracija gali tapti subterapine, kas nulemia sumažėjusį vaisto veiksmingumą. Be to, gali prireikti stebėti CYP3A induktoriaus koncentraciją kraujo plazmoje, kuri gali padidėti dėl to, kad klaritromicinas slopina CYP3A (žr. taip pat atitinkama informacija apie vaistinį preparatą dėl CYP3A4 slopintojo skyrimo). Kartu vartojamas rifabutinas ir klaritromicinas lėmė rifabutino koncentracijos kraujo serume padidėjimą ir klaritromicino koncentracijos kraujo serume sumažėjimą bei uveito rizikos padidėjimą.

Yra žinoma arba įtariama, kad šie vaistai įtakoja klaritromicino koncentraciją, todėl gali prireikti koreguoti klaritromicino dozę arba apsvarstyti alternatyvaus gydymo galimybę.

Efavirenzas, nevirapinas, rifampicinas, rifabutinas ir rifapentinas
Stiprūs citochromo P450 metabolizmo sistemos induktoriai, pavyzdžiui, efavirenzas, nevirapinas, rifampicinas, rifabutinas, ir rifapentinas gali paspartinti klaritromicino metabolizmą ir dėl to gali sumažėti klaritromicino koncentracija plazmoje, kartu didėjant šio 14-OH-klaritromicino metabolito, kuris taip pat mikrobiologiškai aktyvus, koncentracijai. Kadangi mikrobiologinis klaritromicino ir 14-OH-klaritromicino mikrobiologinis poveikis skirtingoms bakterijoms yra skirtingas, norimas terapinis poveikis kartu vartojant klaritromicino ir fermentų induktorius gali būti pakitęs.

Etravirinas

Etavirinas mažina kartu vartojamo klaritromicino ekspoziciją, tačiau aktyvaus metabolito 14-OH-klaritromicino koncentracija kraujyje didėja. Atsižvelgiant į tai, kad 14-OH-klaritromicino aktyvumas prieš Mycobacterium avium kompleksą (MAK) yra mažesnis, bendras aktyvumas prieš šį sukėlėją gali būti pakitęs, taigi MAC infekcijos atveju reikia gydyti ne klaritromicinu, bet kitokiais vaistiniais preparatais.

Flukonazolas
21 sveikam savanoriui skiriant 200 mg per parą flukonazolo kartu su 500 mg klaritromicino du kartus per parą lėmė vidutinės pusiausvyrinės minimalios klaritromicino koncentracijos (Cmin) ir ploto po koncentracijos kreive (AUC) padidėjimą atitinkamai 33% ir 18%. Kartu vartojamas flukonazolas reikšmingai neįtakojo aktyvaus metabolito 14-OH-klaritromicino pastovios koncentracijos. Klaritromicino dozės koreguoti nereikia.

Ritonaviras
Farmakokinetikos tyrimas parodė, kad kartu vartojant 200 mg ritonaviro kas aštuonias valandas ir 500 mg ritonaviro kas 12 valandų, klaritromicino metabolizmas buvo reikšmingai slopinamas. Kartu vartojant ritonavirą, klaritromicino Cmax padidėjo 31%, Cmin padidėjo 182% ir AUC padidėjo 77%. Pastebėta, jog buvo iš esmės visiškai užslopintas 14-OH-klaritromicino formavimasis. Dėl didelio klaritromicino terapinio lango, pacientams, kurių inkstų funkcija normali, klaritromicino dozės mažinti nereikia. Tačiau, pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, reikia įvertinti poreikį koreguoti dozę: pacientams kurių kreatinino klirensas 30-60 ml/min klaritromicino dozę reikia mažinti 50%, pacientams, kurių kreatinino klirensas <30 ml/min klaritromicino dozę reikia mažinti 75%. Nereikėtų kartu su ritonaviru skirti didesnių nei 1g per parą klaritromicino dozių.

Panašiai dozę reikėtų apsvarstyti pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, kai ritonaviras vartojamas, kaip farmakokinetikos stipriklis su kitais ŽIV proteazės inhibitoriais, įskaitant atazanavirą ir sakvinavirą (žr. žemiau, dvikryptė vaistų sąveika)

Klaritromicino poveikis kitiems vaistiniams preparatams

CYP3A pagrįstos sąveikos
Kartu vartojant klaritromiciną, kuris žinomai slopina CYP3A ir vaistą, kuris pirmiausia metabolizuojamas CYP3A, gali padidinti to vaisto koncentracija, o tai galėtų suintensyvinti arba pratęsti tiek terapinį, tiek ir nepageidaujamą kartu vartojamo vaisto poveikį. Pacientams, kurie gydomi kitais vaistais, žinomais kaip CYP3A fermentų substratais, ypač jei CYP3A substratas yra siaurų saugumo ribų (pvz., karbamazepinas) ir/arba substratas yra ekstensyviai metabolizuojamas šio fermento, klaritromicino reikia skirti atsargiai.

Gali tekti koreguoti vaisto dozę ir kai įmanoma, reikėtų tirti vaistų, kuriuos pirmiausia metabolizuoja CYP3A, koncentraciją kraujo serume, kuomet šie pacientai kartu dar yra gydomi ir klaritromicinu.

Yra žinoma arba įtariama, jog šie vaistai ar vaistų grupės yra metabolizuojami tų pačių CYP3A izofermentų: alprazolamas, astemizolas, karbamazepinas, cilostazolas, cisapridas, ciklosporinas, dizopiramidas, skalsių alkaloidai, lovastatinas, metilprednizolonas, midazolamas, omeprazolas, geriamieji antikoaguliantai (pvz., varfarinas, žr. 4.4 skyrių) , pimozidas, chinidinas, rifabutinas, sildenafilis, simvastatinas, sirolimuzas, takrolimuzas, terfenadinas, triazolamas ir vinblastinas. Fenitoinas, teofilinas ir valproatas sąveikauja panašiais mechanizmais bet kitais izofermentais per citochromo P450 sistemą.

Vaistai nuo aritmijos
Vaistiniam preparatui pasirodžius rinkoje atsirado pranešimų, jog vienu metu skiriant klaritromicino ir chinidino ar dizopiramido pasireiškė torsades de pointes. Kartu skiriant klaritromicino su šiais vaistais, reikia užrašinėti elektrokardiogramas dėl QT intervalo pailgėjimo. Gydant klaritromicinu, reikia tirti chinidino ir dizopiramido koncentracijas kraujo serume. 

Buvo gauta pranešimų apie hipoglikemijos atvejus kartu vartojant klaritromicino ir dizopiramido. Todėl kartu vartojant klaritromicino ir dizopiramido būtina stebėti gliukozės kiekį kraujyje.

Geriamieji hipoglikeminiai vaistiniai preparatai/ insulinas

Vartojant kartu kai kurių hipoglikeminių vaistų, tokių kaip nateglinido ar repaglinido, klaritromicino sukelta CYP3A fermento inhibicija gali būti susijusi ir gali sąlygoti hipoglikemijos atsiradimą. Rekomenduojama atidžiai stebėti gliukozės kiekį kraujyje.

Omeprazolas
Sveikiems suaugusiems asmenims buvo skiriama klaritromicino (po 500 mg kas 8 valandas) kartu su omeprazolu (40 mg per parą). Kartu vartojant klaritromicino pusiausvyrinė omeprazolo koncentracija plazmoje padidėjo (Cmax, AUC_0‑24, ir t_1/2, atitinkamai padidėjo 30%, 89% ir 34%). Vidutinė 24 valandų skrandžio pH vertė buvo 5,2, kai omeprazolas buvo skiriamas vienas ir 5,7 - kai omeprazolas buvo skiriamas kartu su klaritromicinu.

Sildenafilis, tadalafilis ir vardenafilis
Kiekvienas iš šių fosfodiesterazės inhibitorių bent jau iš dalies metabolizuojami CYP3A, todėl vartojant kartu su klaritromicinu jų metabolizmas gali būti slopinamas. Vartojant klaritromicino kartu su sildenafiliu, tadalafiliu arba vardenafiliu tikėtinas fosfodiesterazės inhibitorių ekspozicijos padidėjimas. Kai šie vaistai vartojami kartu su klaritromicinu, reikia svarstyti dėl būtinybės sumažinti sildenafilio, tadalafilio ir vardenafilio dozes.

Teofilinas, karbamazepinas
Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad teofilino, karbamazepino koncentracija nedaug, tačiau statistiškai reikšmingai (p £ 0,05) padidėjo, kai kuris nors iš šių vaistų buvo vartojamas kartu su klaritromicinu. Reikia apsvarstyti, ar nereikia mažinti dozės.

Tolterodinas
Pagrindinis tolterodino metabolizmo kelias yra per citochromo P450 2D6 izoformą (CYP 2D6). Tačiau, populiacijos neturinčios 2D6 subgrupėje duomenimis, nustatytas metabolizmo kelias yra per CYP3A. Šiame populiacijos pogrupyje, CYP3A slopinimas įtakojo reikšmingą tolterodino koncentracijos serume padidėjimą. Skiriant CYP3A inhibitorių, tokių kaip klaritromicino, blogai metabolizuojančiai CYP2D6 populiacijai, gali tekti mažinti tolterodino dozę.

Triazolobenzodiazepinai (pvz., alprazolamas, midazolamas, triazolamas)
Kai geriamasis midazolamas buvo skiriama kartu su klaritromicino tabletėmis (500 mg du kartus per parą), midazolamo AUC padidėjo 7 kartus, į veną skiriamojo midazolamo ir 2,7 karto. Reikėtų vengti kartu skirti geriamojo midazolamo ir klaritromicino. Jei į veną midazolamo yra skiriama kartu su klaritromicinu, pacientas turi būti atidžiai stebimas, kad būtų galima pakoreguoti dozę. Tų pačių atsargumo priemonių, reikėtų laikytis skiriant ir kitų benzodiazepinų, kurie metabolizuojami CYP3A, įskaitant triazolamą ir alprazolamą. Skiriant benzodiazepinų, kurių metabolizmas nėra priklausomas nuo CYP3A (temazepamo, nitrazepamo, lorazepamo), kliniškai svarbi sąveika su klaritromicinu yra mažai tikėtina.

Po vaistinio preparato patekimo į rinką buvo gauta pranešimų apie vaistų sąveikas ir poveikį centrinei nervų sistemai (CNS) (pvz., mieguistumas ir sumišimas) kartu vartojant klaritromiciną ir triazolamą. Rekomenduojama stebėti pacientą dėl galimo padidėjusio farmakologinio poveikio centrinei nervų sistemai pasireiškimo.

Kita vaistų sąveika

Aminoglikozidai

Patartina atsargiai skirti klaritromicino kartu su kitais ototoksiniais vaistiniais preparatais, ypač su aminoglikozidais. Žr. 4.4 skyrių.

Kolchicinas
Kolchicinas yra tiek CYP3A ir ištekėjimo transporterio P-glikoproteino (Pgp) substratas. Žinoma, jog klaritromicinas ir kiti makrolidai slopina CYP3A ir Pgp. Kuomet klaritromicino ir kolchicino yra vartojama kartu, dėl klaritromicino sukeliamo Pgp ir / ar CYP3A slopinimo, gali padidėti kolchicino ekspozicijos laikas. Pacientai turi būti stebimi dėl kolchicino toksiškumo klinikinių simptomų (žr. 4.4 skyrių).

Digoksinas
Manoma, kad digoksinas yra ištekėjimo transporterio P-glikoproteino (Pgp) substratas. Yra žinoma, kad klaritromicinas slopina Pgp. Kuomet klaritromicino ir digoksino yra vartojama kartu, dėl klaritromicino sukeliamo Pgp ir / ar CYP3A slopinimo, gali padidėti digoksino ekspozicija. Yra buvę pranešimų, vaistiniam preparatui jau patekus į rinką, apie padidėjusią digoksino koncentraciją kraujo serume pacientams, kartu vartojantiems klaritromicino ir digoksino. Kai kuriems pacientams pasireiškė klinikinių digoksino toksiškumo požymių, įskaitant potencialiai mirtinas aritmijas. Pacientams, kurie gydomi digoksinu kartu su klaritromicinu, reikia atidžiai stebėti digoksino koncentraciją serume.

Zidovudinas
ŽIV infekuotiems suaugusiems pacientams kartu skiriant geriamųjų klaritromicino tablečių ir zidovudino, gali sumažėti pusiausvyrinė zidovudino koncentracija.
Kadangi klaritromicinas slopina geriamojo zidovudino absorbciją, šios sąveikos galima išvengti skiriant klaritromicino ir zidovudino dozes 4 valandų intervalu. Ši sąveika nebūdinga ŽIV infekuotiems vaikams, vartojantiems klaritromicino suspensiją su zidovudinu arba dideoksinozinu. Ši sąveika yra mažai tikėtina, kai klaritromicinas yra skiriamas intraveninės infuzijos būdu.

Fenitoinas ir valproatas
Buvo pavienių arba publikuotų pranešimų apie CYP3A inhibitorių, įskaitant klaritromiciną, sąveiką su vaistais, kuriems nebūdingas CYP3A metabolizmas (pvz., fenitoinas ir valproatas). Kai šie vaistai vartojami kartu su klaritromicinu, rekomenduojama nustatinėti koncentraciją kraujo serume. Buvo gauta pranešimų apie padidėjusią koncentraciją kraujo serume.

Dvikryptė vaistų sąveika

Atazanaviras
Tiek klaritromicinas, tiek atazanaviras yra CYP3A substratai ir inhibitoriai; buvo gauta duomenų, apie dvikryptę šių vaistų sąveika. Kartu skiriant klaritromiciną (500 mg du kartus per parą) su atazanaviru (400 mg kartą per parą), klaritromicino ekspozicijos laikas padidėjo 2 kartus ir 14-OH-klaritromicino ekspozicijos laikas sumažėjo 70%, o atazanaviro AUC padidėjo apie 28%. Dėl didelio klaritromicino terapinio lango, pacientams, kurių inkstų funkcija normali, dozės mažinti nebūtina. Pacientams sergantiems vidutinio sunkumo inkstų nepakankamumu (kreatinino klirensas 30-60 ml/min), klaritromicino dozę reikia mažinti 50%. Pacientams, kurių kreatinino klirensas <30 ml/min, klaritromicino dozę reikia mažinti 75%, skiriant tinkamą klaritromicino farmacinę formą. Didesnių nei 1000 mg per parą klaritromicino dozių kartu su proteazės inhibitoriais skirti negalima.

Kalcio kanalų blokatoriai

Dėl padidėjusios hipotenzijos rizikos, patartina atsargiai vartoti klaritromicino kartu su kalcio kanalų blokatoriais(pvz., verapamiliu, amlodipinu, diltiazemu), kuriuos metabolizuoja CYP3A4 . Dėl šių medikamentų sąveikos gali padidėti klaritromicino bei kalcio kanalų blokatorių koncentracija kraujo plazmoje. Buvo pranešta apie hipotenzijos, bradiaritmijomis ir pieno rūgšties acidozės atvejų pacientams, vartojantiems klaritromicino kartu su verapamiliu.

Itrakonazolas
Tiek klaritromicinas, tiek itrakonazolas yra CYP3A substratai ir inhibitoriai, todėl yra galima dvikryptė vaistų sąveika. Klaritromicinas gali padidinti itrakonazolo, o itrakonazolas klaritromicino koncentraciją kraujo plazmoje. Pacientai, kartu vartojantys itrakonazolo ir klaritromicino, turi būti atidžiai stebimi dėl farmakologinio poveikio sustiprėjimo ar prailgėjimo požymių ir simptomų.

Sakvinaviras
Tiek klaritromicinas, tiek sakvinaviras yra CYP3A substratai ir inhibitoriai, todėl yra duomenų dėl dvikryptės šių vaistų sąveikos. 12 sveikų savanorių skiriant klaritromicino (500 mg du kartus per parą) kartu su sakvinaviru (minkštųjų želatinos kapsulių, 1200 mg tris kartus per parą) sakvinaviro AUC ir C_max buvo 177% ir 187% didesni nei vartojant sakvinavirą atskirai. Klaritromicino AUC ir C_max buvo apytiksliai 40% didesni nei klaritromiciną vartojant atskirai. Jei du vaistai vartojami kartu ribotą laiką, tirtomis dozėmis bei farmacinėmis formomis, dozės koreguoti nereikia. Iš vaistų sąveikos tyrimų gauti duomenys, skiriant minkštos želatinos kapsulių negali būti sutapatinami su duomenimis gautais skiriant sakvinaviro kietų želatinos kapsulių. Vaistų sąveikos tyrimų metu gauti duomenys, skiriant vien tik sakvinavirą negali būti sutapatinami su duomenimis gautais skiriant kombinuotą gydymą sakvinaviru ir ritonaviru. Kai sakvinaviras yra skiriamas kartu su ritonaviru, reikėtų atsižvelgti į galimą ritonaviro poveikį klaritromicinui (žr. 4.5 skyrių: Ritonaviras).

Įrodyta, kad klaritromicinas nesąveikauja su geriamaisiais kontraceptikais.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Klaritromicino vartojimo saugumas nėštumo metu nebuvo nustatytas. Remiantis įvairiais rezultatais, gautais tyrimų su pelėmis, žiurkėmis, triušiais ir beždžionėmis metu, negalima atmesti neigiamo poveikio embriono vystymuisi galimybės. Todėl nėštumo metu, prieš tai kruopščiai neapsvarsčius naudos ir rizikos santykio, vaisto skirti nerekomenduojama.

Žindymo laikotarpis

Klaritromicino saugumas žindymo laikotarpiu naujagimiams nebuvo tirtas. Klaritromicinas išsiskiria į žindančios moters pieną.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus 

Klaritromicino poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Prieš vairuojant ar valdant mechanizmus reikia prisiminti, kad gali pasireikšti nepageidaujamų reakcijų: galvos svaigimas, galvos sukimasis (vertigo), sumišimas, orientacijos sutrikimas.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

a) Saugumo duomenų santrauka

Dažniausios ir dažnos nepageidaujamos reakcijos, susijusios su gydymu klaritromicinu tiek suaugusiųjų ir vaikų populiacijose yra pilvo skausmas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas ir skonio pojūčio sutrikimai. Šios nepageidaujamos reakcijos dažniausiai yra lengvos ir būdingos jau žinomam makrolidų grupės antibiotikų nepageidaujamam poveikiui. (žr. 8 skyriaus B dalį).

Klinikinių tyrimų metu, nebuvo jokių reikšmingų skirtumų tarp šių nepageidaujamų virškinimo trakto reakcijų dažnio tarp pacientų kuriems yra arba kuriems nėra mikobakterijų sukeltos infekcijos.

b) Nepageidaujamų reakcijų suvestinė lentelė

Toliau lentelėje pateikiamos nepageidaujamos reakcijos gautos klinikinių tyrimų metu ir po vaisto patekimo į rinką skiriant klaritromicino greito atpalaidavimo tablečių, granulių geriamajai suspensijai, miltelių injekciniam tirpalui, pailginto atpalaidavimo tablečių ir modifikuoto atpalaidavimo tablečių.

Šios reakcijos, bent galimai susijusios su klaritromicinu suskirstytos pagal organų sistemų klases ir dažnį. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1 / 10), dažnas (nuo ≥ 1 / 100 iki <1 / 10), nedažnas (≥ 1 / 1,000 iki <1 / 100) ir dažnis nežinomas (nepageidaujamos reakcijos po vaisto patekimo į rinką; dažnis negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka, kai sunkumas gali būti įvertintas.

¹ Apie šias nepageidaujamas reakcijas pranešta tik vartojant miltelių injekciniam tirpalui farmacinę formą

² Apie šias nepageidaujamas reakcijas pranešta tik vartojant prailginto atpalaidavimo tablečių farmacinę formą

³ Apie šias nepageidaujamas reakcijas pranešta tik vartojant granulių geriamajai suspensijai farmacinę formą

⁴ Apie šias nepageidaujamas reakcijas pranešta tik vartojant greito atpalaidavimo tablečių farmacinę formą

^5,7,9,10, Žr. a) skyrių

^6,8,11 Žr.c) skyrių

* Kadangi pranešimai apie šias reakcijas buvo pateikti savanoriškai iš nežinomo dydžio populiacijos, ne visada įmanoma patikimai įvertinti jų dažnumą arba nustatyti priežastinį ryšį su vaisto poveikiu. Apskaičiuota, kad pacientai klaritromicinu gydėsi ilgiau nei 1 dieną, o populiacija buvo didesnė nei 1 milijardas.

** Kai kuriuose rabdomiolizės pranešimuose, klaritromicinas buvo vartojamas kartu su vaistais, žinomais dėl rabdomiolizės (pavyzdžiui, statinais, fibratais, kolchicinu arba alopurinoliu).

c) Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas

Flebitas injekcijos vietoje, skausmas injekcijos vietoje, skausmas kraujagyslės punkcijos vietoje ir injekcijos vietos uždegimas yra būdingi klaritromicino į veną vartojamai farmacinei formai.

Kai kuriuose pranešimuose apie rabdomiolizę, klaritromicino buvo skiriama kartu su statinais, fibratais, kolchicinu arba alopurinoliu (žr. 4.3 skyrių ir 4.4 skyrių).

Vaistui pasirodžius rinkoje buvo pranešimų, jog kartu vartojant klaritromicino ir triazolamo pasireiškė vaistų sąveiką ir poveikis centrinei nervų sistemai (CNS) (pvz., mieguistumas ir sumišimas). Siūloma labiau stebėti pacientą dėl sustiprėjusio farmakologinio poveikio CNS (žr. 4.5 skyrių).

Būta retų pranešimų apie klaritromicino prailginto atpalaidavimo tabletes išmatose, iš kurių daugeliu atvejų pacientams buvo anatominių (įskaitant ileostomiją arba kolostomiją) ar funkcinių skrandžio ir žarnyno sutrikimų, trumpinančių tranzito laiką per virškinimo traktą. Keliuose pranešimuose teigta, jog tabletės likučių aptikta viduriuojantiems pacientams. Rekomenduojama, kad pacientams, kurių išmatose aptinkama tablečių likučių ir jeigu tų pacientų būklė negerėja, jiems reikėtų skirti kitą klaritromicino farmacinę formą (pvz., suspensiją) arba kitą antibiotiką.

Ypatingos pacientų grupės: Nepageidaujamos reakcijos pacientams, kurių imuninė sistema sutrikusi (žr. E skyrių)

d) Vaikai

Klinikiniai tyrimai buvo atliekami vaikams nuo 6 mėnesių iki 12 metų amžiaus skiriant klaritromicino suspensijos. Todėl vaikams iki 12 metų amžiaus reikėtų skirti klaritromicino pediatrinę suspensiją. Nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima rekomenduoti į veną skiriamos klaritromicino farmacinės formos dozavimą jaunesniems nei 18 metų amžiaus vaikams.

Nepageidaujamų reakcijų vaikams dažnumas, pobūdis ir sunkumas, tikimasi, bus toks pat kaip suaugusiesiems.

e) Kitos ypatingos pacientų grupės

Pacientai, kurių imuninė sistema nusilpusi

AIDS ir kitomis imunodeficitą sukeliančiomis ligomis sergantiems pacientams, ilgą laiką gydytiems didesnėmis klaritromicino dozėmis, dėl mikobakterijų sukeltos infekcijos, buvo dažnai sunku atskirti nepageidaujamus reiškinius, greičiausiai susijusius su klaritromicinu skyrimu nuo žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ligos ar gretutinės ligos požymių,

Suaugusiems pacientams, gydytiems 1000 mg ir 2000 mg su sumine klaritromicino paros doze, dažniausiai pasireiškė šios nepageidaujamos reakcijos: pykinimas, vėmimas, pakitęs skonis, pilvo skausmas, viduriavimas, bėrimas, vidurių pūtimas, galvos skausmas, vidurių užkietėjimas, klausos sutrikimas, serumo gliutamatoksaloacetattransaminazės (GOT/AST) ir serumo gliutamatpiruvattransaminazės (GPT/ALT) aktyvumo padidėjimas kraujo serume. Papildomai rečiau pasitaikė, dusulys, nemiga ir burnos džiūvimas. Dažnumas buvo panašus pacientams, gydytiems su 1000 mg ir 2000 mg, bet apskritai buvo apie 3-4 kartus dažniau tiems pacientams, kurie vartojo 4000 mg klaritromicino per parą.

Šiems pacientams, kurių imuninė sistema nusilpusi, laboratoriniai tyrimai buvo įvertinti analizuojant specifinio tyrimo žymiai pakitusias reikšmes (t.y. pernelyg aukštos arba žemos ribos). Remiantis šiais kriterijais, apie 2% iki 3% šių pacientų, kurie vartojo 1000 mg arba 2000 mg klaritromicino paros dozę, buvo stipriai neadekvačiai padidėję AST ir ALT ir nenormaliai sumažėjęs baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų kiekis. Mažesniam procentui iš šių pacientų dviejų dozių grupėse taip pat buvo padidėjusios šlapalo koncentracijos kraujyje. Šiek tiek aukštesnės reikšmės dažniau buvo aptinkamos visos pakitusios reikšmės pacientams, kuriems buvo skiriama 4000 mg per parą, išskyrus baltųjų kraujo ląstelių parametrus.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas 

Tyrimų duomenimis, per burną pavartojus didelį kiekį klaritromicino gali pasireikšti virškinimo trakto sutrikimo simptomai. Perdozavimo simptomai atitinka nepageidaujamas reakcijas. Vienas pacientas, sirgęs bipoliniu sutrikimu, suvartojo 8 g klaritromicino. Jam pasireiškė psichinės būklės pokyčiai, paranojinis elgesys, hipokalemija ir hipoksemija.

Apsinuodijimo gydymas: Nėra jokio specifinio priešnuodžio perdozavimo atveju.

Nepageidaujamas reakcijas, kurios atsiranda perdozavus, reikia gydyti greitai pašalinant neabsorbuotą preparatą ir įprastomis palaikomosiomis priemonėmis. Klaritromicino, kaip ir kitų makrolidų, koncentraciją kraujo serume labai sumažinti hemodialize arba pilvaplėvės dialize nerealu. Sunkios ūmios alerginės reakcijos gali pasireikšti labai retais atvejais, pavyzdžiui, anafilaksinis šokas. Pasireiškus pirmiesiems padidėjusio jautrumo reakcijų požymiams, gydymą klaritromicinu reikia nutraukti ir nedelsiant taikyti tinkamas priemones. 

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės 

Farmakoterapinė grupė – sisteminio poveikio antibakteriniai vaistai, makrolidai.

ATC kodas – J01FA09.

Veikimo mechanizmas

Klaritromicinas yra antibiotikas, priklausantis makrolidinių antibiotikų grupei. Jis antimikrobiškai veikia prisijungdamas prie 50s ribosomų subvienetų ir slopindamas aktyvuotų aminorūgščių translokaciją. Jis slopina baltymų sintezę jautrių bakterijų ląstelėse.

Klaritromicino 14-hidroksimetabolitas irgi sukelia antibakterinį poveikį. Daugeliui mikroorganizmų, įskaitant Mycobacterium spp. klaritromicino metabolitas yra mažiau aktyvus nei pirminis junginys. Išimtis - Haemophilus influenza, kur 14-hidroksi metabolitas yra du kartus aktyvesnis už pirminį junginį.

In vitro klaritromicinas paprastai veikia šiuos organizmus:

Gramteigiamas bakterijas: Staphylococcus aureus (jautrios meticilinui); Streptococcus pyogenes (A grupės beta-hemoliziniai streptokokai); alfa-hemoliziniai streptokokai (viridans grupė); Streptococcus (Diplococcus) pneumoniae; Streptococcus agalactiae; Listeria monocytogenes.

Gramneigiamas bakterijas: Haemophilus influenzae; Haemophilus parainfluenzae; Moraxella (Branhamella) catarrhalis; Neisseria gonorrhoeae; Legionella pneumophila; Bordetella pertussis; Helicobacter pylori; Campylobacter jejuni.

Mikoplazmas: Mycoplasma pneumoniae; Ureaplasma urealyticum.

Kitus organizmus: Chlamydia trachomatis; Mycobacterium avium; Mycobacterium leprae.

Anaerobus: makrolidams jautrios Bacteroides fragilis; Clostridium perfringens; Peptococcus rūšys; Peptostreptococcus rūšys; Propionibacterium acnes.

Klaritromicinas pasižymi baktericidiniu aktyvumu prieš keletą bakterijų padermių, tokių kaip Haemophilus influenzae; Streptococcus pneumoniae; Streptococcus pyogenes; Streptococcus agalactiae; Moraxella (Branhamella) catarrhalis; Neisseria gonorrhoeae; H.pylori ir Campylobacter spp.

Atskaitos taškai
Pagal EUCAST (Europos komiteto dėl antimikrobinio jautrumo tyrimo) nustatytos šios klaritromicino ribinės vertės: 

1 – Ribinės vertės nustatytos Europos komiteto dėl antimikrobinio jautrumo tyrimo (EUCAST), kurios atskiria laukinio tipo izoliatus nuo turinčių sumažintą jautrumą.

NĮ – nepakanka įrodymų, kad vaistas yra tinkamas nurodytų mikroorganizmų naikinimui.

5.2 Farmakokinetinės savybės 

H. pylori yra susijęs su virškinamojo trakto ligomis, įskaitant dvylikapirštės žarnos opą ir skrandžio opą, kurios pasireiškia atitinkamai 95% ir 80% pacientų. H. pylori taip pat yra pagrindinis veiksnys, pacientams įtakojantis dvylikapirštės žarnos opų ir skrandžio opų plitimą.

Klaritromicinas buvo naudojamas nedidelei grupei pacientų, kituose gydymo režimuose. Galima kinetinė sąveika nėra visiškai ištirta. Šie režimai yra:

Klaritromicinas su tinidazolu ir omeprazolu; klaritromicinas su tetraciklinu, bismuto salicilatu ir ranitidinu; klaritromicinas su ranitidinu. 

Klinikiniai tyrimai, kurių metu buvo naudotos įvairios H. Pylori naikinimo schemos parodė, kad H.Pylori išnaikinimas apsaugo nuo opos pasikartojimo.

Absorbcija

Išgėrus klaritromicino tabletes, klaritromicinas greitai ir gerai absorbuojamas iš virškinimo trakto. Mikrobiologiniu požiūriu aktyvaus 14-hidroksimetabolito didžiausia koncentracija plazmoje is formed by first pass metabolism.

Klaritromicinas gali būti skiriamas neatsižvelgiant į maisto vartojimą, nes maistas neįtakoja biologinio prieinamumo. Maistas šiek tiek sulėtina klaritromicino absorbciją ir 14-hidroksimetabolito formavimąsi.

Pasiskirstymas

Kai kuriuose audiniuose klaritromicino koncentracija būna kelis kartus didesnė nei cirkuliuojančiame kraujyje. Didesnė koncentracija nustatyta abiejose migdolinėse liaukose ir plaučių audinyje.

Esant gydomajai koncentracijai, maždaug 80% klaritromicino būna susijungusio su plazmos baltymais. Klaritromicinas prasiskverbia pro skrandžio gleivinę. Klaritromicino kiekis skrandžio gleivinėje ir skrandžio audiniuose yra didesnis, klaritromiciną vartojant kartu su omeprazolu, nei lyginant su klaritromicinu, vartojamu vienu.

Biotransformacija ir eliminacija

Klaritromicino farmakokinetika netiesinė; tačiau tiesinė stadija pasiekiama po 2 dienų vartojimo. Vartojant 250 mg per parą dozę 15-20% nepakitusio vaistinio preparato pašalinama su šlapimu. Vartojant 500 mg per parą vaistinio preparato pašalinama daugiau (apie 36%). 14-hidroksiklaritromicinas yra pagrindinis su šlapimu pašalinamas metabolitas, sudarantis 10-15% nuo suvartotos dozės. Didžioji likusios dozės dalis yra pašalinama su išmatomis, daugiausia su tulžimi. 5-10% parentariniu būdu suvartoto vaisto yra aptinkama išmatose. Kai 500 mg klaritromicino doze yra vartojama tris kartus per parą, koncentracija kraujo plazmoje didėja atitinkamai kaip vartojant 500 mg du kartus per parą.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminio toksinio poveikio tyrimų su pelėmis ir žiurkėmis metu vidutinė letali dozė buvo didesnė už didžiausią įmanomą suvartoti dozę, t. y. 5 g/kg kūno svorio.

Kartotinių dozių toksinio poveikio tyrimų duomenimis, toksinis poveikis priklausė nuo dozės, jos vartojimo trukmės ir gyvūnų rūšies. Šunys buvo jautresni už žiurkes ar primatus. Pagrindiniai toksinės dozės sukelti klinikiniai požymiai buvo vėmimas, silpnumas, sumažėjęs pašaro suvartojimas ir lėtesnis svorio augimas, seilėtekis, dehidracija ir padidėjęs aktyvumas. Visoms gyvūnų rūšims toksinė dozė pirmiausiai pažeidė kepenis. Vaisto toksinį poveikį kepenims rodo greitas kepenų veiklos rodmenų padidėjimas. Nutraukus vaistinio preparato vartojimą, kepenų veiklos rodmenys paprastai sunormalėja. Skrandis, užkrūčio liauka ir kiti limfiniai audiniai bei inkstai yra pažeidžiami rečiau. Dozės, artimos gydomajai dozei, tik šunims sukėlė junginės paraudimą bei ašarojimą. Labai didelė paros dozė, t. y. 400 mg, kai kuriems šunims ir beždžionėms sukėlė ragenos drumstumą ir (ar) edemą.

Vaisingumo ir dauginimosi tyrimų su žiurkėmis metu neigiamo poveikio nepastebėta. Teratogeninio poveikio tyrimų su žiurkėmis (Wistar veislės žiurkėms vaisto buvo sugirdoma, Sprque-Dawley – sugirdoma ir suleidžiama į veną), baltaisiais Naujosios Zelandijos veislės triušiais ir pavianų rūšies beždžionėmis metu teratogeninio klaritromicino poveikio nepastebėta. Kito panašaus tyrimo duomenimis, Sprque-Dawley veislės žiurkėms retai (6 %) atsirado patologinių širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčių. Manoma, kad jie yra savaiminė genetinių pokyčių išraiška. Dviejų tyrimų metu 3 – 30 % pelių atsirado gomurio plyšys. Beždžionių patelių, vartojusių neabejotinai toksinę dozę, gemalas žuvo.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Šerdis

Mikrokristalinė celiuliozė

Kroskarmeliozės natrio druska

Povidonas

Magnio stearatas

Talkas

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Stearino rūgštis

Plėvelė (Opadry 20H 52875)

Hipromeliozė

Hidroksipropilceliuliozė

Propilenglikolis

Vanilinas

Titano dioksidas (E 171)

Talkas

Chinolino geltonojo kraplakas (E 104)

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatu specialių laikymo sąlygų nereikia. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Klabax 250 mg plėvele dengtos tabletės

PVC/PVdC ir aliuminio folijos lizdinės plokštelės, kurios sudėtos į kartono dėžutes. Pakuotėje yra 1, 2, 10, 12, 14, 15, 20, 42, 50, 56 arba 100 plėvele dengtų tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.