Amlodigamma

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Amlodigamma 10 mg tabletės 

2. Kokybinė ir kiekybinė sudėtis 

Kiekvienoje tabletėje yra 10 mg amlodipino (amlodipino besilato pavidalu). 

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

 3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė

Baltos apvalios tabletės su grioveliu per vidurį iš abiejų pusių. Tabletė gali būti padalyta į lygias dalis.

4.  Klinikinė informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Hipertenzija.

Lėtinė stabilioji krūtinės angina.

Vazospastinė (Prinzmetal tipo) krūtinės angina.

4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas 

Dozavimas

Suaugusiems žmonėms

Įprastinė pradinė Amlodigamma dozė hipertenzijai ir krūtinės anginai gydyti yra 5 mg. Ji geriama kartą per parą, bet paros dozę galima didinti iki didžiausios, t.y. 10 mg dozės, atsižvelgiant į individualią paciento reakciją (ji išgeriama iš karto).

Hipertenzija sergantiems pacientams, Amlodigamma gali būti vartojamas kartu su tiazidiniais diuretikais, alfa blokatoriais, beta adrenoblokatoriais, ar angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais. Sergant krūtinės angina, Amlodigamma gali būti vartojamas kaip monoterapija arba kartu su kitais antiangininiais vaistais pacientams, sergantiems krūtinės angina, atsparia nitratų ir/arba atitinkamoms beta adrenoblokatorių dozėms.

Amlodigamma dozės nereikia koreguoti, kai kartu vartojami tiazidiniai diuretikai, beta adrenoblokatoriai ir angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai.

Ypatingos populiacijos

Senyviems pacientams

Amlodigamma  yra lygiai taip pat gerai toleruojamas tiek senyvų, tiek jaunesnio amžiaus pacientų. Senyviems žmonėms rekomenduojama vartoti įprastas dozes, tačiau dozę reiktų didinti atsargiai (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Pacientams, sergantiems lengvu ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu, dozavimas nenustatytas, todėl vaisto dozę reikėtų parinkti atsargiai, o gydymą reikėtų pradėti mažesne doze (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientams, sergantiems sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, amlodipino farmakokinetika netirta.  Gydymą amlodipinu rekomenduoja pradėti minimalia veiksminga doze, kurią pamažu didinti.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Amlodipino koncentracijos pokyčiai kraujo plazmoje nėra susiję su inkstų funkcijos sutrikimo laipsniu, todėl tokiems pacientams rekomenduojama vartoti įprastas dozes. Dialize amlodipinas iš organizmo nepašalinamas.

Vaikų populiacija

6-17 metų vaikams ir paaugliams, sergantiems hipertenzija

Rekomenduojama antihipertenzinė dozė 6-17 metų amžiaus  pacientams yra 2,5 mg kaip pradinė dozė vieną kartą per parą, kuri gali būti laipsniškai didinama iki 5 mg per parą, jeigu per 4 savaites nepasiekiamas tikslinis kraujospūdis. Didesnės kaip 5 mg dozės nebuvo tirtos pediatrinių pacientų grupėje (žr. sk. 5.1 ir 5.2).

Šio vaistinio preparato 2,5 mg amlodipino dozės yra negalimos.

Jaunesniems nei 6 metų vaikams

Duomenų nėra.

Vartojimo metodas
Tabletę vartoti per burną.

4.3 Kontraindikacijos

• Padidėjęs jautrumas dihidropiridino dariniams, veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
• Sunki hipotenzija.
• Šokas, įskaitant kardiogeninį.
• Kraujo tekėjimo iš kairiojo širdies skilvelio obstrukcija, pvz., didelio laipsnio aortos stenozė.
• Po ūminio širdies infarkto atsiradęs širdies nepakankamumas, sukeliantis nestabilią hemodinamiką.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Ar saugu ir veiksminga vartoti amlodipino esant hipertenzinei krizei, nenustatyta.

Pacientai, sergantys širdies funkcijos nepakankamumu

Pacientus, sergančius širdies nepakankamumu, amlodipinu būtina gydyti atsargiai. Ilgalaikio placebu kontroliuojamo tyrimo metu,sunkiu širdies nepakankamumu (III ir IV klasės pagal NYHA) sergantiems ligoniams, gydytiems amlodipinu plaučių edemos dažnis buvo didesnis, negu vartojusiems placebą (žr. 5.1 skyrių). Pacientai, sergantys staziniu širdies nepakankamumu,  turėtų atsargiai vartoti kalcio kanalų blokatorius, taip pat ir amlodipiną, nes ateityje jie gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų bei mirtingumo tikimybę. 

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Pacientų, sergančių kepenų funkcijos sutrikimu, organizme pusinės amlodipino eliminacijos laikas būna ilgesnis, o AUC rodmenys - aukštesni. Dozavimo rekomendacijos tokiems ligoniams nenustatytos. Tokių pacientų gydymą amlodipinu reikėtų pradėti mažesne doze ir gydyti atsargiai tiek gydymo pradžioje, tiek didinant dozę. Pacientams, sergantiems sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, doze didinti gali reikti labai lėtai ir atidžiai stebint.

Senyviems pacientams

Senyviems pacientams dozę didinti reikia atsargiai (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Tokie pacientai amlodipiną gali vartoti įprastomis dozėmis. Amlodipino koncentracijos plazmoje pokyčiai nekoreliuoja su inkstų pažeidimo laipsniu. Dializės būdu amlodipinas iš organizmo nepašalinamas.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kitų vaistinių preparatų poveikis amlodipinui

CYP3A4 inhibitoriai. Vartojant amlodipiną kartu su stipriais arba vidutinio stiprumo CYP3A4 inhibitoriais  (proteazės inhibitoriais, azolo grupės priešgrybeliniais vaistiniais preparatais, makrolidais tokiais kaip eritromicinas ar klaritromicinas, verapamilis ar diltiazemas), amlodipino koncentracija plazmoje gali žymiai padidėti. Šios farmakokinetikos variacijos kliniškai gali labiau išryškėti vyresnio amžiaus žmonėms. Gali prireikti klinikinės būklės stebėjimo ir dozės koregavimo.

CYP3A4 induktoriai. Duomenų apie CYP3A4 induktorių poveikį amlodipinui nėra. Vartojant CYP3A4 induktorius (pvz., rifampiciną, paprastųjų jonažolių (Hypericum perforatum) preparatus), gali sumažėti amlodipino koncentracija plazmoje. Amlodipinas turi būti vartojamas atsargiai kartu su CYP3A4 induktoriais.

Vartoti amlodipiną kartu su greipfrutais ar jų sultimis nerekomenduojama, nes kai kuriems pacientams gali būti padidintas vaisto biologinis prieinamumas. Tai gali padidinti kraujo spaudimą mažinantį poveikį.

Dantrolenas (infuzija). Gyvūnų mirtinas skilvelių virpėjimas, širdies ir kraujagyslių kolapsas siejamas su hiperkalemija po verapamilio vartojimo su dantrolenu infuzijos būdu. Dėl hiperkalemijos rizikos, rekomenduojama vengti vartoti kalcio kanalų blokatoriais, pvz amlodipino, pacientams, kuriems įtariama piktybinė hipertermija ar ją gydant.

Amlodipino poveikis kitiems vaistiniams preparatams

Kraujospūdį mažinantis amlodipino poveikis kumuliuojasi su kitų antihipertenzinių preparatų kraujospūdį mažinančiu efektu.

Klinikinių sąveikos tyrimų metu nustatyta, kad amlopidinas atorvastatino, digoksino, etanolio (alkoholio), varfarino ir ciklosporino farmakokinetikos neveikia.

Simvastatinas. Kartotines 10 mg amlodipino dozes vartojant kartu su 80 mg simvastatino doze, simvastatino ekspozicija padidėjo 77 %, palyginti su ekspozicija, vartojant vieną simvastatiną. Pacientams, vartojantiems amlodipiną, reikia skirti ne didesnę kaip 20 mg simvastatino paros dozę.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Amlodipino poveikis nėščiosioms nėra ištirtas.

Tiriant amlodipino poveikį gyvūnams, buvo pastebėta persiduodantis toksiškumas (žr. 5.3 skyrių). Amlodipino vartojimas nėštumo metu rekomenduojamas tik tuo atveju, kai nėra alternatyvaus saugesnio vaisto ir kai liga kelia didelę riziką motinai ir vaisiui.

Žindymas

Nėra žinoma, ar amlodipinas patenka į motinos pieną. Sprendimas tęsti/nutraukti žindymą ar tęsti/nutraukti gydymą amlodipinu turi būti priimtas, įvertinus žindymo naudą kūdikiui ir gydymo naudą motinai.

Vaisingumas

Kai kuriems pacientams, gydytiems kalcio kanalų blokatoriais, buvo pastebėti grįžtamieji biocheminiai pokyčiai spermatozoidų galvutėje. Dėl galimo amlodipino poveikio vaisingumui klinikinių duomenų nepakanka. Vieno tyrimo su žiurkėmis metu buvo nustatytas nepageidaujamas poveikis patinėlių vaisingumui (žr. 5.3 skyrių).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus 

Amlodipinas gali silpnai arba vidutiniškai veikti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus. Jeigu pacientai, vartojantys amlodipiną, jaučia galvos svaigimą, galvos skausmą, nuovargį arba pykinimą, jų gebėjimas reaguoti gali sutrikti. Būtina atidžiau stebėti gydymo pradžioje.

4.8 Nepageidaujamas poveikis 

Saugumo duomenų santrauka

Gydymo metu dažniausiai pasireiškę nepageidaujami poveikiai: mieguistumas, galvos svaigimas, galvos skausmas, širdies plakimas, paraudimas, pilvo skausmas, pykinimas, kulkšnių patinimas, pabrinkimas ir nuovargis.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

* dažniausiai susijęs su cholestaze

Buvo pranešta apie išskirtinius ekstrapiramidinio sindromo atvejus.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Tyčinio perdozavimo atvejų yra nedaug.

Simptomai

Turimi duomenys rodo, kad, stiprus preparato perdozavimas gali sukelti stiprią periferinę vazodiliataciją bei refleksinę tachikardiją. Buvo pranešta apie ženklios ir galbūt ilgalaikės sisteminės hipotenzijos, išsivysčiusios į šoką, sukėlusį mirtį, atvejus.

Gydymas

Jei dėl amlodipino perdozavimo atsiranda klinikai reikšminga hipotenzija, būtina imtis veiksmingų širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijos palaikymo priemonių, įskaitant dažną širdies ir kvėpavimo funkcijos parametrų tyrimą, galūnių pakėlimą ir kraujo tūrio bei šlapimo kiekio sekimą.

Atstatant kraujagyslių tonusą ir kraujo spaudimą, gali būti naudinga pavartoti kraujagysles sutraukiančių vaistinių preparatų (jei nėra jų vartojimo kontraindikacijų). Šalinant kalcio kanalų blokados sukeltą poveikį, gali būti naudinga į veną leisti kalcio gliukonato.

Kai kada gali būti naudinga išplauti skrandį. Sveikiems savanoriams išgėrus aktyvintosios anglies (po 10 mg amlodipino dozės pavartojimo praėjus ne daugiau kaip 2 valandoms) sumažėjo amlodipino absorbcijos greitis.

Kadangi daug amlodipino jungiasi su plazmos baltymais, gydymas dialize neturėtų būti naudingas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – kalcio kanalų blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai selektyvūs kraujagyslėms
ATC kodas – C08C A01

Amlodipinas yra dihidropiridinų grupės kalcio jonų antplūdžio inhibitorius (lėtas kanalų blokatorius arba kalcio jonų antagonistas), kuris slopina kalcio jonų patekimą į širdies bei lygiųjų kraujagyslių raumenų ląsteles.

Antihipertenzinis poveikis pasireiškia dėl tiesioginio spazmolitinio poveikio lygiųjų kraujagyslių raumenų ląstelėms. Tikslus krūtinės anginą malšinančio amlodipino poveikio mechanizmas nenustatytas. Gali būti svarbūs du žemiau išvardyti veiksniai.

1. Amlodipinas plečia periferines arterioles, todėl mažina periferinį pasipriešinimą (pokrūvį), tenkantį širdžiai. Dėl krūvio širdžiai sumažėjimo miokarde sumažėja energijos suvartojimas ir deguonies poreikis.

2. Galbūt amlodipinas poveikį sukelia ir plėsdamas svarbiausias širdies vainikines arterijas bei arterioles. Dėl jų išsiplėtimo pacientams, sergantiems Prinzmetal angina, į miokardą patenka daugiau deguonies.

Hipertenzija sergantiems ligoniams, vieną kartą per parą vartojamas amlodipinas užtikrina reikšmingą 24 valandas trunkantį kraujo spaudimo sumažėjimą tiek gulint, tiek stovint.  Amlodipinas nesukelia ūminės hipotenzijos, nes jis pradeda veikti lėtai.

Krūtinės angina sergantiems ligoniams vieną kartą per parą vartojamas amlodipinas pailgina bendrą fizinio krūvio toleravimo laiką, pailgina laikotarpį iki pasireikš krūtinės anginos priepuolis bei ST segmentas nusileis 1 mm. Amlodipinas ir retina krūtinės anginos priepuolius, ir mažina nitroglicerino poreikį.

Amlodipinas neveikia medžiagų apykaitos, nekeičia kraujo plazmos lipidų sudėties. Vaisto galima skirti sergantiesiems astma, diabetu ir podagra.

Pacientams, sergantiems koronarine širdies liga (KŠL)
Amlodipino veiksmingumas apsaugant pacientus, sergančius koronarine širdies liga (KŠL), nuo klinikinių sutrikimų, buvo vertinamas nepriklausomu, daugiacentriu, atsitiktinių imčių, dvigubai aklu, placebu kontroliuojamo tyrimo metu, kuriame dalyvavo 1997 pacientai (Amlodipino/Enalaprilio palyginamoji studija trombozių vystymuisi (CAMELOT). 663 iš šių pacientų buvo gydomi amlodipinu 5-10 mg, 673 pacientai buvo gydomi enalaprilio 10-20 mg, o 655 pacientai buvo gydomi placebu, kartu su standartinio gydymo statinais, beta adrenoblokatoriais, diuretikais ir aspirinu 2 metus. Pagrindiniai veiksmingumo rezultatai pateikiami 1 lentelėje. Rezultatai rodo, kad gydymas amlodipinu buvo susijęs su mažesniu hospitalizavimų dėl krūtinės anginos skaičiumi ir atlikta mažiau revaskuliarizacijos procedūrų pacientams, sergantiems KŠL. 

Santrumpos: SŠN, stazinis širdies nepakankamumas, PI, pasikliautinasis intervalas; MI, miokardo infarktas; PSIP, praeinantis smegenų išemijos priepuolis.

Vartojimas pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu

Hemodinamikos ir klinikinių fizinio krūvio poveikio tyrimai, pacientų, sergančių II-IV klasės pagal NYHA širdies nepakankamumu, parodė, kad klinikinės būklės amlodipinas nepablogino (vertinta fizinio krūvio toleravimas, kairiojo širdies skilvelio išstūmimo frakcija bei klinikinė simptomatika).

Placebu kontroliuojamas tyrimas (PRAISE) parodė, kad III-IV klasės pagal NYHA širdies nepakankamumu sergančių ir digoksino, diuretikų ar AKF (angiotenziną konvertuojančio fermento) inhibitorių vartojusių pacientų mirtingumo ar mirtingumo kartu su sergamumu rizikos amlodipinas nepadidino.

Tolesnio, ilgalaikio placebu kontroliuojamo amlodipino tyrimo (PRAISE-2) metu, tiriant pacientus, sergančius III-IV klasės pagal NYHA širdies nepakankamumu,  kuriems nebūdingi išeminės ligos klinikiniai simptomai ir objektyvūs duomenys, gydant juos įprastomis AKF inhibitorių, digitalio ir diuretikų dozėmis, nustatyta, jog amlodipinas neturėjo įtakos bendram mirtingumui ir mirštamumui nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Toje pačioje tiriamųjų grupėje amlodipinas buvo siejamas su plaučių edemos atvejų padaugėjimu.

Širdies priepuolio prevencijos tyrimas (ALLHAT)

Buvo atliktas dvigubai aklas sergamumo-mirštamumo klinikinis tyrimas, atsitiktinai parenkant pacientus, pavadintas “Širdies priepuolio prevencija taikant antihipertenzinį ir lipidus mažinantį gydymą” (ALLHAT). Jo metu buvo palyginti naujai naudojami vaistai: pirmo pasirinkimo vaistai amlodipinas 2,5 – 10 mg/parai (kalcio kanalų blokatorius) arba lisinoprilis 10 – 40 mg/parai (AKF inhibitorius) su tiazido diuretikais, chlortalidonas 12,5 – 25 mg/parai prie nedidelės ir vidutinio sunkumo hipertenzijos.

Tyrimo metu atsitiktinai pasirinkti 33 357 hipertenzija sergantys pacientai, kurių amžius siekė 55 ir daugiau metų, ir jie buvo stebimi vidutiniškai 4,9 metus. Visi šie pacientai turėjo bent vieną papildomą širdies veiklos sutrikimo rizikos faktorių : išgyventas miokardo infarktas ar širdies smūgis (daugiau kaip prieš 6 mėnesius nuo studijos pradžios) ar nustatytos kardiovaskulinės sistemos aterosklerozės ligos (viso 51,5 pacientų), 2 tipo diabetas (36,1), HDL-C < 35 mg/dL (11,6%), kairio skilvelio hipertrofija, nustatyta atlikus elektrokardiogramą ar ultragarsinį tyrimą (20,9%), rūkymas (21,9%).

Pirminės tyrimo baigtys buvo sudėtinis kardiovaskulinis mirtingumas ir nemirtinas miokardo infarktas. Analizuojant pirmines tyrimo baigtis, skirtumas tarp gydymo amlodipinu ir chlortalidonu buvo nežymus: RR 0,98 95 CI (0,90 – 1,07) p=0,65. Tarp antrinių tyrimo baigčių širdies nepakankamumo (sudėtinis širdies ir kraujagyslių sutrikų baigties komponentas) dažnis buvo žymiai didesnis amlodipino grupėje nei chlortalidono (10,2% vs. 7,7%, RR 1,38, 95% CI [1,25-1,52] p<0,001). Bet didesnio skirtumo visais mirtingumo atvejais, vartojant amlodipiną ir chlortalidoną, nebuvo: RR 0,96 95% CI [0,89-1,02] p=0,20.

Vaikai (6 metų ir vyresni)

Tyrimo, kuriame buvo ištirti 268 vaikai (6-17 metų amžiaus), daugiausiai sirgę antrine hipertenzija ir kuriame  buvo lyginamas 2,5 mg ir 5 mg amlodipino dozių vartojimas su placebu, duomenys parodė, kad abi dozės mažino sistolinį kraujospūdį reikšmingai labiau negu placebu. Skirtumas tarp dozių nebuvo statistiškai reikšmingas.

Ilgalaikis amlodipino poveikis augimui, lytiniam brendimui ir bendram vystymuisi nebuvo ištirtas. Ilgalaikis gydymo amlodipinu, skirto sumažinti širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimų ir mirštamumo tikimybę suaugusiojo amžiuje, poveikis vaikams nebuvo ištirtas.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija, pasiskirstymas, plazmos baltymų prisijungimas

Išgėrus gydomąją amlodipino dozę, preparatas iš virškinimo trakto absorbuojamas praėjus 6 – 12 valandų. Absoliutus nepakitusio preparato biologinis prieinamumas yra maždaug 64 – 80%. Pasiskirstymo tūris yra maždaug 21 l/kg kūno svorio. In vitro prie plazmos baltymų prisijungia maždaug 97,5  preparato.

Kartu vartojant maisto, amlodipino biologinis prieinamumas nepakinta.

Biotransformacija ir eliminacija
Preparato pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 35–50 valandų, todėl vaistą galima vartoti vieną kartą per parą. Daugiausia amlodipino biotransformuojama kepenyse susidarant neveikliesiems metabolitams. 10% nepakitusio vaisto ir 60% metabolitų išsiskiria su šlapimu.

Sutrikusi kepenų funkcija
Labai mažai tyrimų dėl amlodipino veikimo pacientams, sergantiems kepenų nepakankamumu, duomenų. Pacientų, kuriems yra sutrikusi kepenų veikla, organizme amlodipino pusinės eliminacijos periodas yra ilgesnis, o AUC rodmenys – aukštesni maždaug 40-60%.

Senyviems pacientams
Laikas, per kurį susidaro didžiausia amlodipino koncentracija pagyvenusių ir jaunesnių pacientų kraujo plazmoje, yra panašus. Senyvų pacientų organizme amlodipino klirensas yra mažesnis, todėl didėja AUC ir ilgėja pusinės eliminacijos laikas. Tirtose amžiaus grupėse pacientų, kuriems yra stazinis širdies nepakankamumas, kaip ir tikėtasi, AUC ir pusinės eliminacijos laikas buvo didesni.

Vaikų populiacija

Farmakokinetikos tyrimas buvo atliktas su 74 hipertenzija sergančiais vaikais (1 mėnesio - 17 metų amžiaus – iš jų 34 pacientai buvo 6-12, 28 pacientai -13-17 metų amžiaus), kuriems buvo paskirta 1,25-20 mg amlodipino dozės vieną ar du kartus per parą. Vaikų (6 – 12 metų) ir paauglių (13 – 17 metų amžiaus) įprastinis per burną suvartoto preparato klirensas (CL/F) buvo 22,5 ir 27,4 l/h atitinkamai berniukų bei 16,4 ir 21,3 l/h mergaičių grupėje. Buvo pastebėtas didelis šių rodiklių įvairavimas atskiriems pacientams. Duomenų, susijusių su vaikais, jaunesniais kaip 6 metai , yra mažai.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys 

Toksinis poveikis reprodukcijai

Reprodukcijos tyrimai su žiurkėmis ir pelėmis parodė Toksinio poveikio reprodukcijai tyrimų su žiurkėmis metu nustatyta, kad  maždaug 50 kartų didesnė nei didžiausia rekomenduojama amlodipino dozė mg / kg kūno svorio žmonėms pailgina ir pasunkina jauniklių atsivedimą bei sumažina vaisiaus ir jauniklių išgyvenamumą.

Vaisingumo sutrikimas
Duodant iki 10 mg/kg/per dieną amlodipino (8* kartus  didesnė už rekomenduojamą dozę žmogui; 10 mg skaičiuojant mg/m² kūno paviršiaus) prieš susiporavimą (64 dienas žiurkių patinams ir 14 dienų patelėms), vaisingumo sutrikimų nenustatyta. Kito tyrimo metu 30 dienų žiurkių patinams buvo duodama amlodipino besilato pavidalu tokia dozė kaip ir proporcija žmogui mg/kg kūno svorio. Buvo rasta  plazmos folikulus stimuliuojančio hormono ir testosterono, taip pat sumažėjęs spermatozoidų tankis ir sumažėjęs subrendusių spermatozoidų bei Sertoli ląstelių skaičius.

Karcinogeniškumas, mutageniškumas
2 metus pelėms ir žiurkėms su maistu duodant po 0,5, 1,25 ir 2,5 mg/kg/per parą vaisto, karcinogeninio amlodipino poveikio nenustatyta. Pelės ir žiurkės gavo 10 mg/m² kūno paviršiaus dozę, kuri atitiko didžiausią gydomąją dozę ir buvo dvigubai didesnė nei didžiausia gydomoji dozė pelėms ir žiurkėms atitinkamai. Toks vaisto kiekis buvo didžiausia toleruojama dozė pelėms, bet ne žiurkėms.

Mutageninių tyrimų duomenimis vaistas nesukelia nei genų, nei chromosomų sutrikimo.

*Remiamasi 50kg paciento svoriu

6. Farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Povidonas K30

Mikrokristalinė celiuliozė (E460)

Kalcio vandenilio fosfatas, bevandenis (E341)

Krospovidonas

Magnio stearatas (E470b)

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

4 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos 

PVC/PVDC ir aliuminio lizdinė plokštelė:

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

HDPE buteliai: Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Butelį laikyti sandariai uždarytą, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys 

10, 20, 28, 30, 50, 98, 100 ir 300 (10x30) tablečių PVC/PVDC ir aliuminio lizdinėmis plokštelėmis.

100, 300 ir 500 tablečių HDPE buteliuose.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Specialių reikalavimų nėra.