Lansoprazolas, 30mg, skrandyje neirios kietosios kapsulės
Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: Ranbaxy UK Ltd., Jungtinė Karalystė
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Lansoprazolas
1. Kas yra Lanobax ir kam jis vartojamas
Lanobax veiklioji medžiaga lansoprazolas priklauso vaistų, vadinamų protonų siurblio inhibitoriais, grupei. Protonų siurblio inhibitoriai mažina rūgšties gamybą skrandyje.
Gydytojas gali skirti vartoti Lanobax tokiais atvejais:
- dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opoms gydyti;
- stemplės uždegimui (refliukso sukeltam ezofagitui) gydyti;
- refliukso sukelto ezofagito profilaktikai;
- rėmeniui ir rūgščių atpylimui gydyti;
- užkrečiamajai ligai, kurią sukelia Helicobacter pylori bakterijos, gydyti kartu su antibiotikais;
- dvylikapirštės žarnos ar skrandžio opos gydymui ar profilaktikai pacientams, kurie ilgą laiką turi vartoti NVNU (NVNU-nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kuriais malšinamas skausmas ar slopinamas uždegimas);
- Colingerio – Elisono (Zollinger-Ellison) sindromui gydyti.
2. Kas žinotina prieš vartojant Lanobax
Lanobax vartoti draudžiama:
- jeigu yra alergija lansoprazolui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);;
- jeigu vartojate vaistų, kuriuose yra veikliosios medžiagos atazanaviro (gydoma ŽIV infekcija).
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti Lanobax.
Pasakykite gydytojui, jeigu sergate vidutinio sunkumo ar sunkia kepenų liga. Gydytojas gali pakeisti Jums vaisto dozę.
Gydytojas gali atlikti arba atliko papildomą tyrimą, vadinamą endoskopija, kad nustatytų tikslią diagnozę ir (arba) nustatytų, kad liga ne piktybinė.
Jeigu gydantis Lanobax pradedate viduriuoti, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, nes vartojant Lanobax gali šiek tiek dažniau atsirasti infekcinis viduriavimas.
Jeigu gydytojas skyrė Jums Lanobax vartoti kartu su kitais vaistais, kuriais siekiama išnaikinti Helicobacter pylori bakterijas (antibiotikais), arba kartu su priešuždegiminiais vaistais nuo skausmo ar reumatinių ligų, atidžiai perskaitykite ir tų vaistų informacinius lapelius.
Jeigu ilgai gydotės Lanobax (ilgiau nei vienerius metus), gydytojas reguliariai Jus tikrins. Atvykęs pas gydytoją, pasakykite apie visus naujai pasireiškusius ir neįprastus simptomus ar aplinkybes.
Vartojant protonų siurblio inhibitorius, tokius kaip Lanobax, ypač ilgiau nei vienerius metus, gali šiek tiek padidėti klubo, riešo ar stuburo kaulų lūžių rizika. Pasakykite gydytojui, jeigu sergate osteoporoze arba, jei vartojate kortikosteroidus (kurie gali padidinti osteoporozės riziką).
Vaikams ir paaugliams
Lanobax vaikams ir paaugliams vartoti nerekomenduojama, nes būtina atlikti daugiau tyrimų su tokiais pacientais.
Kitų vaistų vartojimas
Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Labai svarbu pasakyti gydytojui, jeigu vartojate vaistų, kuriuose yra išvardytų medžiagų, nes Lanobax gali keisti jų veikimą arba šie vaistai gali keisti Lanobax veikimą.
- ketokonazolas, itrakonazolas, rifampicinas (gydomos užkrečiamosios ligos).
- digoksinas (gydomos širdies ligos).
- teofilinas (gydoma astma).
- takrolimuzas (vartojamas persodinto organo atmetimo profilaktikai).
- fluvoksaminas (gydoma depresija ir kitos psichikos ligos).
- antacidiniai preparatai (gydomas rėmuo ar rūgščių regurgitacija).
- sukralfatas (skatina žaizdų gijimą).
- jonažolės preparatai (Hypericum perforatum) (gydoma lengva depresija).
Lanobax vartojimas su maistu ir gėrimais
Kad gydymas šiuo vaistu būtų kuo sėkmingesnis, Lanobax reikia išgerti ne vėliau kaip 30 minučių prieš valgį.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį arba manote, kad galėjote pastoti, prieš pradedant vartoti šį vaistą, pasitarkite su gydytoju.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Lanobax vartojantiems pacientams kartais gali pasireikšti šalutinis poveikis, pavyzdžiui, galvos svaigimas, galvos sukimasis, nuovargis ir regos sutrikimai. Jeigu jaučiate tokį šalutinį poveikį, būkite atsargūs, nes gebėjimas reaguoti gali būti sutrikęs.
Jūs pats turite nuspręsti, ar galite vairuoti ar vykdyti kitą veiklą, kuriai atlikti būtinas didelis dėmesio sukaupimas. Vaisto vartojimas dėl gydomojo ir nepageidaujamo poveikio gali sutrikdyti gebėjimą saugiai atlikti minėtą veiklą. Minėtas poveikis išvardytas kituose skyriuose. Perskaitykite visą informaciją šiame pakuotės lapelyje.
Jeigu dėl ko nors abejojate, klauskite gydytojo, slaugytojos ar vaistininko.
Svarbi informacija apie kai kurias pagalbines Lanobax medžiagas
Lanobax 30 mg sudėtyje yra pagalbinės medžiagos azorubino (E 122). Minėta medžiaga gali sukelti alerginių reakcijų.
Lanobax 30 mg sudėtyje yra pagalbinės medžiagos sacharozės. Jeigu gydytojas sakė Jums, kad netoleruojate kai kurių rūšių cukraus, pasakykite jam apie tai, prieš pardėdamas gydytis šiuo vaistu.
3. Kaip vartoti Lanobax
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Kapsulę nuryti ir užgerti stikline vandens. Jei kapsulę sunku nuryti, gydytojas patars kitą būdą, kaip vartoti vaistą. Kapsulės ar kapsulės turinio netrinkite ir nekramtykite, nes taip jos gali veikti netinkamai.
Jei Lanobax vartojate kartą per parą, pasistenkite kasdien vartoti tuo pačiu metu. Geriausių rezultatų pasiekiama, kai Lanobax geriamas iš karto atsikėlus ryte, tuščiu skrandžiu, likus mažiausiai 30 minučių iki valgio.
Jei Lanobax vartojate du kartus per parą, pirmąją vaisto dozę vartokite ryte, o antrąją – vakare, tuščiu skrandžiu, likus mažiausiai 30 minučių iki valgio.
Lanobax dozę lemia Jūsų būklė. Įprastinės dozės suaugusiems žmonėms yra pateiktos žemiau. Kartais Jūsų gydytojas gali paskirti skirtingas dozes ir nurodyti vartojimo trukmę.
Rėmens ir rūgščių regurgitacija
Vieną 15 mg arba 30 mg kapsulę per parą 4 savaites. Jei simptomai tęsiasi, konsultuokitės su gydytoju. Jei nejaučiate simptomų palengvėjimo per 4 savaites, kreipkitės į savo gydytoją.
Dvylikapirštės žarnos opa
30 mg dozė vieną kartą per parą, vartojama 2 savaites.
Skrandžio opa
30 mg dozė vieną kartą per parą, vartojama 4 savaites.
Refliukso sukelto ezofagito gydymas.
30 mg dozė vieną kartą per parą, vartojama 4 savaites.
Ilgalaikei refliukso sukelto ezofagito profilaktika
15 mg kapsulė kasdien. Jūsų gydytojas gali koreaguoti dozę iki 30 mg per parą.
Helicobacter pylori bakterijos infekcija
Įprastinė 30 mg dozė derinyje su skirtingais antibiotikais ryte ir vakare. Vartojama 7 dienas.
Rekomenduojami deriniai su antibiotikais:
- 30 mg Lansoprazolo kartu su 250-500 mg klaritromicino ir 1000 mg amoksicilino.
- 30 mg Lansoprazolo kartu su 250 mg klaritromicino ir 400-500 mg metronidazolio.
Jei jums gydoma infekcja, nes sergate opalige, opa neatsinaujins, jei infekcija sekmingai išgydoma. Geriausias vaisto poveikis pasireiškia, kai vartojama teisingu laiku, nepralaidžiant dozių.
Dvylikapirštės žarnos arba skrandžio opos gydymas pacientams, kuriems reikia ilgalaikio gydymo NVNU
30 mg dozė vieną kartą per parą, vartojama 4 savaites.
Dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opos prevencija pacientams, kuriems reikia ilgalaikio gydymo NVNU
15 mg kapsulė kasdien. Jūsų gydytojas gali koreaguoti dozę iki 30 mg per parą.
Colingerio – Elisono (Zollinger -Ellison) sindromas
Pradinė dozė yra 30 mg du kartus per parą arba taip, kaip gydytojas nusprendė jums geriausia.
Vartojimas vaikams
Lanobax nepatartina vartoti vaikams, nes nepakanka klinikinių tyrimų duomenų šai populiacijai. Reikėtų vengti gydyti vaikus iki vienerių metų, nes turimi duomenys neparodė teigiamo poveikio gydant gastroezofaginio refliukso ligą.
Pavartojus per didelę Lanobax dozę
Jeigu išgėrėte arba kas nors kitas išgėrė per didelę Lanobax dozę, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Pamiršus pavartoti Lanobax
Jeigu pamiršote laiku išgerti Lanobax, išgerkite kapsulių, kai tik prisiminsite. Visgi, jeigu arti kitos dozės gėrimo laikas, pamirštąją praleiskite ir toliau vartokite vaistą, kaip paskirta. Praleidus dozę, vėliau vietoj jos dvigubos dozės vartoti negalima.
Nustojus vartoti Lanobax
Nenutraukite gydymo ankščiau, net jei simptomai susilpnėjo. Jūs galite būti ne visiškai išgijęs ir liga gali vėl atsinaujinti, jei nebaigsite gydymo kurso.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Toks šalutinis poveikis pasireiškė dažnai (dažniau nei 1 iš 100 pacientų):
- galvos skausmas, svaigulys;
- viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo skausmas, pykinimas ir šleikštulys , burnos ir gerklės džiūvimas, odos išbėrimas, niežulys;
- kepenų funkcijos tyrimų rodmenų pokyčiai;
- nuovargis.
Toks šalutinis poveikis pasireiškė nedažnai (rečiau nei 1 iš 100 pacientų):
- depresija;
- sąnarių ar raumenų skausmas;
- skysčių susikaupimas ar patinimas;
- kraujo ląstelių kiekio pokyčiai.
Toks šalutinis poveikis pasireiškė retai (rečiau nei 1 iš 1000 pacientų):
- karščiavimas;
- nerimastingumas, mieguistumas, sumišimas, haliucinacijos, nemiga, regos sutrikimai, galvos sukimasis;
- skonio pojūčio pokyčiai, apetito nebuvimas, liežuvio uždegimas (glositas), odos reakcijos, pavyzdžiui, deginimo ar dilgčiojimo po oda pojūtis, mėlynės, paraudimas ir smarkus prakaitavimas;
- jautrumo šviesai padidėjimas;
- plaukų slinkimas;
- skruzdėlių ropojimo oda pojūtis (parestezija), drebulys;
- anemija (mažakraujystė);
- inkstų funkcijos sutrikimai;
- kasos uždegimas (pankreatitas);
- kepenų uždegimas (gali būti pageltusi oda ar akies baltymas);
- vyrams krūtų padidėjimas, impotencija;
- kandidozė (grybelių sukelta užkrečiamoji liga, pažeidžianti odą ir gleivinę);
- Jeigu atsiranda angioedemos simptomų, pavyzdžiui, veido, liežuvio ar ryklės patinimas, rijimo pasunkėjimas, dilgėlinė ir kvėpavimo pasunkėjimas, turite nedelsdamas kreiptis į gydytoją.
Toks šalutinis poveikis pasireiškė labai retai (rečiau nei 1 iš 10 000 pacientų):
- sunkios padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant šoką. Padidėjęs jautrumas gali pasireikšti tokiai simptomais: karščiavimu, išbėrimu, patinimu, kartais staigiu kraujospūdžio sumažėjimu;
- burnos uždegimas (stomatitas);
- kolitas (žarnų uždegimas );
- tyrimų rodmenų, pavyzdžiui, natrio, cholesterolio ir trigliceridų koncentracijų, pokyčiai;
- labai sunkios odos reakcijos, pasireiškiančios paraudimu, pūslėmis, sunkiu uždegimu ir plaukų slinkimu;
- labai retais atvejais gydantis Lanobax gali sumažėti leukocitų kiekis kraujyje ir sumažėti atsparumas užkrečiamosioms ligoms. Jeigu prasideda užkrečiamoji liga, pasireiškianti karščiavimu ir sunkiu bendrosios būklės pablogėjimu arba karščiavimu su lokalios užkrečiamosios ligos simptomais, pavyzdžiui, gerklės, ryklės ar burnos skausmingumu ar šlapinimosi sutrikimu, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Kraujo tyrimas gali rodyti leukocitų sumažėjimą (agranuliocitozę)
Šalutiniai poveikiai, kurių dažnis nežinomas (dažnis negali būti įvertintas pagal turimus duomenis):
Jeigu vartojate Lanobax ilgiau kaip tris mėnesius, kraujyje gali sumažėti magnio koncentracija. Dėl magnio kiekio sumažėjimo gali pasireikšti nuovargis, nevalingi raumenų susitraukimai, orientacijos sutrikimas, traukuliai, svaigulys, padažnėti širdies plakimas. Jeigu Jums pasireiškė bet kuris iš šių simptomų, nedelsiant pasakykite savo gydytojui. Dėl sumažėjusios magnio koncentracijos gali sumažėti ir kalio bei kalcio koncentracijos kraujyje. Gydytojas gali nuspręsti reguliariai atlikti kraujo tyrimus, siekiant kontroliuoti magnio koncentraciją Jūsų kraujyje.
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
5. Kaip laikyti Lanobax
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25°C temperatūroje.
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės
Ant kartono dėžutės ir lizdinės plokštelės po “Tinka iki/EXP” nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės to mėnesio dienos.
Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
Lanobax sudėtis
Veiklioji medžiaga yra lansoprazolas. Vienoje skrandyje neirioje kietojoje kapsulėje yra 30 mg lansoprazolo.
Pagalbinės medžiagos:
Kapsulės turinys: hipromeliozė, metakrilo rūgšties ir etilakrilato 1:1 kopolimero 30% dispersija, talkas, titano dioksidas (E 171), makrogolis 300, bevandenis koloidinis silicio dioksidas, cukriniai branduoliai (sacharozė, krakmolas).
Kapsulės apvalkalas: želatina, azorubinas (E 122), indigokarminas (E 132), titano dioksidas (E 171).
Kapsulių spausdinimo dažuose yra šelako, juodojo geležies oksido (E 172), propilenglikolio, amonio hidroksido (E527).
Lanobax išvaizda ir kiekis pakuotėje
Lanobax 30 mg yra tamsiai raudonos / mėlynos spalvos kapsulės, ant kurių abiejų dalių užrašyta ,,L30“.Kapsulės pripildytos baltų arba beveik baltų granulių, atsparių skrandžio rūgščių poveikiui.
Lanobax yra tiekiamas kartono dėžutėje po 2, 7, 14, 28, 30, 42, 56, 98 ir 100 kapsulių lizdinėse plokštelėse.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Tarptautinis pavadinimas | Lansoprazolas |
Vaisto stiprumas | 30mg |
Vaisto forma | skrandyje neirios kietosios kapsulės |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | vartoti per burną |
Registracijos numeris | LT/1/07/0695 |
Registratorius | Ranbaxy UK Ltd., Jungtinė Karalystė |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 2007.03.27 |
Vaistas perregistruotas | 2013.02.28 |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Lanobax 30 mg skrandyje neirios kietosios kapsulės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Kiekvienoje skrandyje neirioje kapsulėje yra 30 mg lansoprazolo.
Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas:
Kapsulėse taip pat yra maždaug 118,4 mg sacharozės (cukraus) (74% iš 160 mg) ir apie 0,71 mg azorubino (E 122) (0,444% iš 160 mg).
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Skrandyje neiri kietoji kapsulė.
Lanobax 30 mg yra tamsiai raudonos /mėlynos spalvos kietos želatinos 1 dydžio kapsulės, ant kurių abiejų dalių užrašyta ,,L30“.
Kapsulės pripildytos baltų arba beveik baltų granulių, padengtų skrandyje neiriu dangalu.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
- Dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opos gydymas.
- Refliukso sukelto ezofagito gydymas.
- Refliukso sukelto ezofagito profilaktika.
- Colingerio-Elisono (Zolinger-Elisson) sindromo gydymas.
- Su nesteriodinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimu susijusių gerybinių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų gydymas pacientams, kuriems reikia ilgalaikio gydymo NVNU;
- Su NVNU vartojimu susijusių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų profilaktika rizikos grupės pacientams (žr. 4.2 skyrių), kuriems reikia ilgalaikio gydymo NVNU.
- Helycobacter pylori (H.pylori) išnaikinimas skiriant kartu su atitinkamais antibiotikais pacientams, sergantiems su pylori susijusia opalige.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Vartojimo metodas
Geriausias poveikis būna tada, kai Lanobax geriama vieną kartą per parą ryte, išskyrus H. pylori naikinimo atvejus, kai vaistinį preparatą reikia gerti du kartus per parą, ryte ir vakare. Lanobax reikia išgerti nevalgius ne vėliau kaip vieną valandą prieš valgį (žr. 5.2 skyrių). Kapsulę reikia nuryti visą užgeriant skysčiu.
Pacientams, kuriems sunku ryti, klinikinių tyrimų ir klinikinės praktikos duomenimis, kapsules galima atidaryti ir granules išpilti į mažą kiekį vandens, obuolių ar pomidorų sulčių ar mažą kiekį minkšto maisto (pvz., jogurto, obuolių tyrės), kad būtų lengviau vartoti.
Kapsules galima atidaryti, granules sumaišyti su 40 ml obuolių sulčių ir vartoti pro nazogastrinį vamzdelį (žr. 5.2 skyrių). Paruoštą suspensiją ar mišinį reikia vartoti nedelsiant.
Dvylikapirštės žarnos opos gydymas
Rekomenduojama dozė yra 30 mg vieną kartą per parą dvi savaites.
Jei pacientas per šį laikotarpį nepasveiko, gydymą galima tęsti dar dvi savaites tokiomis pačiomis dozėmis.
Skrandžio opos gydymas:
Rekomenduojama dozė yra 30 mg vieną kartą per parą 4 savaites.
Skrandžio opa dažniausiai pagydoma per 4 savaites, tačiau jei pacientas per šį laikotarpį nepasveiko, gydymą galima tęsti dar 4 saveites tokiomis pačiomis dozėmis.
Refliukso sukelto ezofagito gydymas
Rekomenduojama dozė yra 30 mg vieną kartą per parą 4 savaites.
Jei pacientas nepasveiko per šį laiką, gydymą galima tęsti dar 4 saveites tokiomis pačiomis dozėmis.
Refliukso sukelto ezofagito profilaktika
15 mg kartą per parą. Jei būtina, dozė gali būti padidinta iki 30 mg.
Colingerio-Elisono (Zolinger-Elisson) sindromo gydymas.
Rekomenduojama pradinė dozė 60 mg per parą. Dozės pritaikomos individualiai, gydymas tęsiamas tiek, kiek būtinas. Paros galima didžiausia dozė yra 180 mg. Jei paros dozė viršija 120 mg, ji turi būti dalijama į dvi dozes.
Helicobacter pylori bakterijos naikinimas
Taikant kombinuotą gydymą, turi būti atsižvelgiama į oficialius vietinius nurodymus dėl bakterijų atsparumo, nustatyta gydymo trukmė (dažniausiai 7 dienos, kai kuriais atvejais iki 14 dienų), bei parinkti tinkami antibakteriniai preparatai.
Rekomenduojama vartoti 30 mg lansoprazolo du kartus per parą 7 dienas kartu su:
- 1 g amoksicilino du kartus per parą ir 250 - 500 mg klaritromicino du kartus per parą
- 250 mg klaritromicino du kartus per parą ir 400 – 500 mg metrodinazolo du kartus per parą.
Lanobax vartojant kartu su klaritromicinu, amoksicilinu ar metronidazolu, iki 90% atvejų išnaikinama H. pylori.
Sėkmingai išnaikinus H. pylori, po šešių mėnesių infekcijos atsinaujinimo rizika būna maža, taigi atkrytis mažai tikėtinas.
Buvo tiriamos gydymo schemos, pagal kurias buvo vartojama 30 mg lansoprazolo du kartus per parą, 1 g amoksicilino du kartus per parą ir 400‑500 mg metronidazolo du kartus per parą. Gydant šiuo deriniu H. pylori išnaikinimo dažnis buvo mažesnis, palyginus su gydymo schema su klaritromicinu. Gydymas pagal šią schemą gali būti sudedamoji H. pylori išnaikinamojo gydymo dalis ligoniams, kurie negali vartoti klaritromicino, jeigu šalyje nustatytas mažas atsparumo metronidazolui dažnis.
Su NVNU vartojimu susijusių gerybinių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų gydymas pacientams, kuriems reikia ilgalaikio gydymo NVNU
Keturias savaites gerti po 30 mg lansoprazolo vieną kartą per parą.
Ligonių, kurie per šį laikotarpį pilnai nepasveiksta, gydymą galima tęsti kitas keturias savaites. Rizikos grupės pacientams ar ligoniams, kurių opos sunkiai gyja, galima skirti ilgesnį gydymo kursą ir (arba) vartoti didesnę dozę.
Su NVNU vartojimu susijusių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų profilaktika rizikos grupės pacientams (pvz., > 65 metų ar praeityje būta skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų), kuriems reikia ilgalaikio gydymo NVNU
Po 15 mg vieną kartą per parą.
Jeigu toks gydymas neveiksmingas, reikia vartoti 30 mg dozę vieną kartą per parą.
Simptominis gastroezofaginio refliukso ligos gydymas
Rekomenduojama paros dozė – 15–30 mg. Simptomai greitai silpnėja. Būtina apsvarstyti, kaip kai kuriems pacientams keisti dozavimą. Jeigu vartojant 30 mg paros dozę, po 4 savaičių simptomai nesilpnėja, rekomenduojama ligonį ištirti dar kartą.
Vaikų populiacija
Lansoprazolu gydyti vaikus nerekomenduojama, nes nepakanka klinikinkių tyrimų duomenų (žr. 5.2 skyrių).
Reikia vengti gydyti jaunesnius nei vienerių metų amžiaus vaikus, nes pagal turimus duomenis nėra įrodytas gydymo veiksmingumas refliuksinio ezofagito ligos atveju.
Senyviems pacientams
Senyviems pacientams lansoprazolo dozes gali reikėti sumažinti pagal individualius poreikius dėl sumažėjusio vaistinio preparato klirenso.
Senyviems asmenims negalima vartoti didesnės nei 30 mg dozės, nebent yra svari klinikinė indikacija.
Pacientams, kurių ikstų ar kepenų funkcija sutrikusi
Nereikia koreguoti dozių pacientams su inkstų funkcijos sutrikimu.
Pacientai su vidutiniu arba sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu turi būti reguliariai stebimi, o dozę reikia sumažinti 50 % rekomenduojamos paros dozės (žr. 4.4 ir 5.2 skyriuose).
4.3 Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas lansoprazolui arba bet kuriai pagalbinei vaistinio preparato medžiagai.
Lansoprazolo negalima vartoti su atazanaviru (žr. 4.5 skyrių).
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Hipomagnezemija
Sunki hipomagnezemija pasireiškė pacientams, kurie buvo gydomi PSI, pavyzdžiui lansoprazolu, ne mažiau kaip tris mėnesius, daugeliu atvejų metus. Gali pasireikšti sunkūs hipomagnezemijos simptomai, tokie, kaip nuovargis, tetanija, kliedėjimas, traukuliai, svaigulys ir skilvelinė aritmija, tačiau jie gali prasidėti be aiškių požymių ir būti nepastebėti. Daugumai pacientų, kuriems pasireiškė toks poveikis, hipomagnezemija palengvėjo po magnio atstatymo ir nutraukus gydymą PSI.
Pacientams, kuriems skiriamas ilgalaikis gydymas arba kurie vartoja PSI kartu su digoksinu ar vaistais, kurie gali sukelti hipomagnezemiją (pvz. diuretikais), sveikatos priežiūros specialistai turi atsižvelgti į magnio koncentraciją prieš pradedant gydymą PSI ir periodiškai gydymo metu.
Klubo, riešo ir stuburo kaulų lūžių rizika
Protonų siurblio inhibitoriai, ypač jeigu vartojamos didelės jų dozės arba gydoma ilgą laiką (> 1 metų), gali vidutiniškai padidinti klubo, riešo ir stuburo kaulų lūžių riziką, ypač senyviems žmonėms arba jeigu yra kitų pripažintų rizikos veiksnių. Stebėjimo tyrimai rodo, kad protonų siurblio inhibitoriai gali padidinti bendrąją lūžių riziką 10 - 40 %. Dalis šio padidėjimo gali būti susijusi su kitais rizikos veiksniais. Pacientus, kuriems yra osteoporozės rizika, reikia prižiūrėti pagal galiojančias klinikines gaires ir jie turi vartoti pakankamai vitamino D ir kalcio.
Prieš pradedant skrandžio opos gydymą lansoprazolu turi būti atmetama piktybinio skrandžio naviko galimybė, kadangi lansoprazolas gali maskuoti simptomus bei suvėlinti diagnozės nustatymą.
Lansoprazolą reikia skirti atsargiai ligoniams, kuriems yra vidutinis ar sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).
Lansoprazolo veikimo mechanizmas yra panašus kaip ir omeprazolo, jie abu didina skrandžio sulčių pH, toliau pateiktas tvirtinimas yra padarytas pagal analogiją su omeprazolu. Dėl lansoprazolo sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui padidėja bakterijų, normaliai esančių virškinamajame trakte, kiekis skrandyje. Gydymas lansoprazolu gali nežymiai didinti virškinamojo trakto infekcijų, tokių kaip Salmonella ir Campylobacter, riziką.
Pacientams, sergantiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, turėtų būti atsižvelgta į H.pylori infekcijos galimybę kaip etiologinį faktorių.
Jei lansoprazolas kombinacijoje su antibiotikais yra vartojamas H. pylori išnaikinimui, turi būti vadovaujamasi ir šių antibiotikų vartojimo instrukcijomis.
Kadangi nepakanka ilgiau nei 1 metų palaikomojo gydymo saugumo duomenų, šiems pacientams turi būti atliekamas reguliarus gydymo patikrinimas bei naudos-rizikos santykio įvertinimas.
Lansoprazolu gydomiems ligoniams nustatyti labai reti kolito atvejai. Taigi sunkaus ir (arba) ilgalaikio viduriavimo atveju, turi būti svarstomas gydymo nutraukimo klausimas.
Pepsinių opų profilaktika ligoniams, kuriems reikia ilgalaikio gydymo NVNU, turi būti skiriama tik didelės rizikos grupės pacientams (pvz.: praeityje buvęs kraujavimas iš virškinimo trakto, virškinimo trakto prakiurimas ar opa, senyvas amžius, preparatų, kurie dažnina nepageidaujamus reiškinius viršutinėje virškinimo trakto dalyje, vartojimas kartu [pvz., kortikosteroidų ar antikoagulantų], sunkios gretutinės ligos arba ilgalaikis didžiausių rekomenduojamų NVNU dozių vartojimas).
Šio vaistinio preparato negalima skirti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – fruktozės netoleravimas, gliukozės ir galaktozės malabsorbcija arba sacharazės ir izomaltazės stygius.
30 mg kapsulėse yra azorubino (E 122): ši medžiaga gali sukelti alerginių reakcijų.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Lansoprazolo poveikis kitiems vaistiniams preparatams
Vaistiniai preparatai, kurių absorbcija priklauso nuo pH
Lansoprazolas veikia vaistinių preparatų, kurių biologinį prieinamumą lemia skrandžio pH, absorbciją.
Atazanaviras
Tyrimai parodė, kad su lansoprazolu (60 mg vieną kartą per parą) vartojamo atazanaviro (400 mg) ekspozicija sveikų savanorių organizme labai smarkiai sumažėjo (AUC ir Cmax sumažėjo maždaug 90%). Lansoprazolo vartoti kartu su atazanaviru negalima (žr. 4.3 skyrių).
Digoksinas
Gali padidėti kartu su lansoprazolu vartojamo digoksino koncentracija kraujo plazmoje. Pradėjus ir baigiant gydyti lansoprazolu, reikia nustatinėti digoksino koncentraciją kraujo plazmoje ir, jeigu reikia, keisti digoksino dozę.
Ketokonazolas ir itrakonazolas
Skrandžio rūgštis pagerina ketokonazolo ir itrakonazolo absorbciją iš virškinimo trakto. Todėl kartu vartojant lansoprazolo gali susidaryti subterapinės ketokonazolo ir itrakonazolo koncentracijos, dėl to šios kombinacijos reikia vengti.
Vaistiniai preparatai, kurių metabolizmą veikia citochromo P450 fermentai
Lansoprazolas gali didinti vaistinių preparatų, kurių metabolizmą veikia CYP3A4, koncentracijas kraujo plazmoje. Lansoprazolą rekomenduojama vartoti atsargiai kartu su vaistiniais preparatais, kurių metabolizmą veikia minėti izofermentai ir kuriems būdingas siauras terapinis langas.
Teofilinas
Lansoprazolas sumažina teofilino koncentraciją kraujo plazmoje, dėl to silpnėja dozės sukeliamas gydomasis poveikis. Minėtų vaistinių preparatų vartoti kartu rekomenduojama atsargiai.
Takrolimuzas
Lansoprazolas didina kartu vartojamo takrolimuzo (CYP3A fermentų ir P‑gp substratas) koncentraciją kraujo plazmoje. Lansoprazolo vartojimas padidino vidutinę takrolimuzo ekspoziciją iki 81%. Pradėjus ir baigiant kartu vartoti lansoprazolą, rekomenduojama nustatinėti takrolimuzo koncentraciją plazmoje.
Vaistiniai preparatai, kuriuos perneša P-glikoproteinas
Tyrimai in vitro parodė, kad lansoprazolas slopina pernašos baltymą P‑glikoproteiną (P‑gp). Klinikinė šio reiškinio reikšmė nežinoma.
Kitų vaistinių preparatų poveikis lansoprazolui
Vaistiniai preparatai, kurie slopina CYP2C19
Fluvoksaminas
Vartojant kartu CYP2C19 inhibitorių fluvoksaminą, gali prireikti sumažinti lansoprazolo dozę. Lansoprazolo koncentracija kraujo plazmoje padidėja iki keturių kartų.
Vaistiniai preparatai, kurie sužadina CYP2C19 ir CYP3A4
CYP2C19 ir CYP3A4 izofermentus sužadinantys vaistiniai preparatai, pavyzdžiui, rifampicinas ir jonažolės preparatai (Hypericum perforatum) gali smarkiai sumažinti lansoprazolo koncentraciją plazmoje.
Kiti
Sukralfatas ir antacidiniai preparatai
Sukralfatas ir antacidiniai preparatai gali mažinti lansoprazolo biologinį prieinamumą. Taigi lansoprazolą reikia išgerti ne anksčiau kaip po vienos valandos po minėtų vaistinių preparatų vartojimo.
Kliniškai reikšmingos lansoprazolo sąveikos su nesteroidiniais vaistiniais preparatais nuo uždegimo nenustatyta, nors oficialių sąveikos tyrimų neatlikta.
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Klinikinių duomenų apie lansoprazolo vartojimą nėštumo metu nėra. Tyrimai su gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo poveikio nėštumo eigai, embriono ar vaisiaus raidai, gimdymui ar postnataliniam vystymuisi neparodė.
Lansoprazolo skyrimas nėštumo metu yra nerekomenduotinas.
Žindymo laikotarpis
Ar lasoprazolo prasiskverbia į motinos pieną, nežinoma. Tyrimai su gyvūnais parode, kad lasoprazolo prasiskverbė į pieną.
Tęsti ar nutraukti žindymą, tęsti ar nutraukti gydymą lansoprazolu sprendžiama, atsižvelgus į žindymo naudą kūdikiui ir gydymo naudą motinai.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Retais atvejais gali pasireikšti galvos svaigimas, regos sutrikimai, mieguistumas (žr. 4.8 skyrių). Į tai reikia atsižvelgti vairuojant arba valdant mechanizmus.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip:
- labai dažni (≥ 1/10);
- dažni (nuo ≥1/100 iki < 1/10);
- nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100);
- reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000);
- labai reti (<1/10 000) ;
- dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis)
|
Dažni |
Nedažni |
Reti |
Labai reti |
Dažnis nežinoms |
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai |
Trombocitopenija, eozinofilija, leukopenija |
Anemija |
Agranuliocitozė pancitopenija |
||
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai |
|
|
|
|
Hipomagnezemija (žr. 4.4 skyrių) |
Psichikos sutrikimai |
|
Depresija |
Nemiga, haliucinacijos, konfūzija |
|
|
Nervų sistemos sutrikimai |
Galvos skausmas, svaigulys |
Nerimas, svaigulys (vertigo), parestezija, mieguistumas, tremoras |
|||
Akių sutrikimai |
|
|
Regos sutrikimai |
|
|
Virškinimo trakto sutrikimai
|
Pykinimas, viduriavimas, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, vėmimas, vidurių pūtimas, burnos arba gerklės džiuvimas |
Glositas, stemplės kandidozė, pankreatitas, skonio sutrikimai |
Kolitas, stomatitas |
|
|
Kepenų,tulžies pūslės ir latakų sutrikimai |
Padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas |
Hepatitas, gelta |
|||
Odos ir poodinio audinio sutrikimai |
Dilgėlinė, niežulys, bėrimas |
Petechija, purpura, plaukų slinkimas, daugiaformė raudonė (eritema), jautrumas šviesai |
Stivenso ir Džonsono (Steven-Johnson) sindromas, toksinė epidermio nekrolizė |
||
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai |
|
Artralgija, mialgija, klubo, riešo ar stuburo kaulų lūžiai (žr. 4.4 skyrių) |
|
|
|
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai |
|
|
Intersticinis nefritas |
|
|
Lytinės sistemos ir Krūties sutrikimai |
|
|
Ginekomastija |
|
|
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai |
Nuovargis |
Patinimas |
Karščiavimas, hiperhidrozė, angioneurozinė edema, anoreksija, impotencija |
Anafilaksinis šokas |
|
Tyrimai |
|
|
|
Padidėjusi cholesterolio ir trigliceridų koncentracija, hiponatremija |
|
4.9 Perdozavimas
Koks poveikis pasireiškia žmonėms, perdozavusiems lansoprazolo, nežinoma (nors ūmus toksiškumas greičiausiai yra žemas), todėl nurodymų, kaip gydyti, nėra. Vis dėlto, tyrimai parodė, kad iki 180 mg geriamojo lansoprazolo ir iki 90 mg intraveninė lansoprazolo dozė reikšmingo nepageidaujamo poveikio nesukėlė.
Informacija apie galimus lansoprazolo perdozavimo simptomus pateikta 4.8 skyriuje.
Pacientą reikia stebėti, jeigu įtariama, kad jis perdozavo lansoprazolo. Tik menkas lansoprazolo kiekis pasišalina hemodializės metu. Jeigu būtina, rekomenduojama šalinti skrandžio turinį, skirti vartoti aktyvintąją anglį ir simptominį gydymą.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – protonų siurblio inhibitoriai.
ATC kodas – A02BC03.
Lansoprazolas yra skrandžio protonų siurblio inhibitorius. Jis slopina galutinę skrandžio rūgšties gamybos stadiją, blokuodamas fermentą H+/K+ adenozintrifosfatazę skrandžio sienelės dengiamosiose (parietalinėse) ląstelėse. Slopinimas priklauso nuo dozės ir yra laikinas, susijęs ir su pagrindine, ir po stimuliacijos atsiradusia skrandžio rūgšties sekrecija. Lansoprazolas kaupiasi dengiamosiose skrandžio sienelės ląstelėse, rūgščioje aplinkoje aktyvuojamas, reaguoja su fermento H+/K+ adenozintrifosfatazės sulfhidrilo grupe ir slopina fermento aktyvumą.
Poveikis skrandžio rūgšties sekrecijai
Lansoprazolas yra specifinis protonų siurblio dengiamosiose ląstelėse inhibitorius. Išgėrus vienkartinę lansoprazolo dozę, maždaug 80% slopinamas pentagastrino sukeltas rūgšties išsiskyrimas. Po 7 parų kartotinių vaistinio preparato dozių vartojimo skrandžio rūgšties sekrecija sumažėja maždaug 90%. Toks pat poveikis pasireiškia ir pagrindinei sekrecijai. Išgėrus vienkartinę 30 mg dozę, rūgščių išsiskyrimas sumažėja maždaug 70% ir simptomai palengvėja jau po pirmos dozės pavartojimo. Po 8 parų kartotinių vaistinio preparato dozių vartojimo sumažėjimas būna maždaug 85%. Geriant po vieną kapsulę (30 mg) per parą simptomai greitai palengvėja ir dauguma ligonių, sergančių dvylikapirštės žarnos opa, pasveiksta per 2 savaites, o sergantieji skrandžio opa arba refliuksiniu ezofagitu – per 4 savaites. Mažindamas skrandžio rūgštingumą, lansoprazolas sudaro sąlygas atitinkamam antibiotikui veiksmingai veikti H. pylori.
5.2 Farmakokinetinės savybės
Lansoprazolas yra dviejų aktyvių enantiomerų, kurie rūgščioje aplinkoje dengiamosiose ląstelėse biotransformuojami, raceminis mišinys. Skrandžio rūgštis greitai inaktyvuoja lansoprazolą, todėl skiriamos gerti vaisto formos, padengtos skrandžio rūgščių poveikiui atsparia plėvele, ištirpstančia plonojoje žarnoje, iš kur vaistinis preparatas absorbuojamas į sisteminę kraujotaką.
Absorbcija ir pasiskirstymas
Vienkartinės dozės biologinis prieinamumas didelis (80‑90%). Didžiausia koncentracija kraujo plazmoje atsiranda per 1,5‑2 valandas. Maistas lėtina lansoprazolo absorbciją ir sumažina jo biologinį prieinamumą maždaug 50%. 97% lansoprazolo prisijungia prie plazmos baltymų.
Tyrimai parodė, kad atidarius kapsulę ir pavartojus granulių, AUC būna toks pat, kaip išgėrus visą kapsulę, jeigu granulės sumaišomos su mažu kiekiu apelsinų, obuolių ar pomidorų sulčių, valgomuoju šaukštu obuolių ar kriaušių tyrės arba valgomuoju šaukštu jogurto, pudingo ar naminio sūrio. Toks pat AUC nustatytas ir skiriant vartoti su obuolių sultimis sumaišytas granules per nazogastrinį vamzdelį.
Metabolizmas ir eliminacija
Didelė dalis lansoprazolo metabolizuojama kepenyse . Metabolitai išsiskiria pro inkstus ir su tulžimi. Lansoprazolo metabolizmą daugiausiai veikia CYP2C19 fermentai. Metabolizmo procese taip pat dalyvauja CYP3A4 fermentai. Pusinis eliminacijos periodas iš sveikų asmenų, išgėrusių vienkartinę arba vartojančių kartotines vaistinio preparato dozes, plazmos – 1‑2 valandos. Vaistinio preparato kaupimosi sveikų asmenų, vartojančių kartotines dozes, organizme nenustatyta. Plazmoje nustatyti lansoprazolo metabolitai: sulfonas, sulfidas ir 5‑hidroksilansoprazolas. Šie metabolitai rūgšties sekreciją slopina silpnai arba visai nemažina.
Tyrimai su žymėtuoju 14C lansoprazolu parodė, kad maždaug vienas trečdalis suvartoto radioaktyvumo išsiskyrė su šlapimu, o du trečdaliai – su išmatomis.
Farmakokinetika senyvų žmonių organizme
Senyvų asmenų organizme lansoprazolo klirensas sulėtėja, pusinis eliminacijos periodas pailgėja maždaug 50‑100%. Didžiausia koncentracija senyvų žmonių plazmoje būna tokia pati.
Farmakokinetika vaikų ir paauglių organizme
Farmakokinetikos tyrimai su 1‑17 metų vaikais ir paaugliais parodė, kad pacientų, kurių svoris mažesnis nei 30 kg, vartojančių 15 mg dozę, ir pacientų, kurių svoris didesnis nei 30 kg, vartojančių 30 mg dozę, organizme vaistinio preparato ekspozicija būna panaši į suaugusiųjų. 17 mg/m2 kūno paviršiaus ploto ar 1 mg/kg kūno svorio dozių tyrimų duomenimis, lansoprazolo ekspozicijos nuo 2‑3 mėnesių iki vienerių metų amžiaus kūdikių organizme buvo panašios į suaugusiųjų.
Jaunesnių nei 2‑3 mėnesių kūdikių, kuriems buvo sugirdytos vienkartinės 1,0 mg/kg ir 0,5 mg/kg kūno svorio dozės, organizme nustatyta mažesnė lansoprazolo ekspozicija, palyginti su suaugusiųjų.
Farmakokinetika kepenų funkcijos nepakankamumo atveju
Ligonių, kurie serga lengvu kepenų funkcijos sutrikimu, organizme lansoprazolo padvigubėja ir dar daugiau padidėja ligonių, sergančių vidutinio sunkumo ir sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, organizme.
Asmenys, kurių organizme CYP2C19 fermentas metabolizuoja silpnai
Yra CYP 2C19 genetinis polimorfizmas. 2‑6% populiacijos gyventojų organizme minėtas izofermentas metabolizuoja silpnai (angl. poor metabolisers, PMs), nes turi homozigotinę CYP 2C19 alelio mutaciją, dėl to stinga veiklių CYP 2C19 izofermentų. Lansoprazolo ekspozicija PMs organizme būna daug kartų didesnė už žmonių, kurių organizme minėtas izofermentas metabolizuoja stipriai (angl. extensive metabolisers, EMs).
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Įvertinus įprastinių ikiklinikinių farmakologinio saugumo tyrimų duomenis, buvo nustatyta, kad kartotinės vaistinio preparato dozės žmogui specifinio toksinio ar genotoksinio poveikio ir toksinio poveikio reprodukcijai nedaro.
Dviejų kancerogeninio poveikio tyrimų su žiurkėmis duomenimis, lansoprazolas sukėlė nuo dozės priklausomą skrandžio enterochromafininių ląstelių hiperplaziją ir enterochromafininių ląstelių karcinoidų, susijusių su hipergastrinemija, kuri atsiranda dėl skrandžio rūgšties sekrecijos slopinimo. Be to, nustatyta žarnų metaplazija, Leydigo ląstelių hiperplazija ir gerybiniai Leydigo ląstelių augliai. Po 18 mėnesių gydymo lansoprazolu nustatyta tinklainės atrofija. Tokio poveikio beždžionėms, šunims ir pelėms nenustatyta.
Kancerogeninio poveikio tyrimų su pelėmis duomenimis, lansoprazolas sukėlė nuo dozės priklausomą skrandžio gleivinės enterochromafininių ląstelių hiperplaziją, kepenų auglių ir sėklidės tinklo adenomą.
Tokio poveikio klinikinė reikšmė nežinoma.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Kapsulės turinys:
Hipromeliozė
Metakrilo rūgšties ir etilakrilato 1:1 kopolimero 30% dispersija
Talkas
Titano dioksidas (E 171)
Makrogolis 300
Bevandenis koloidinis silicio dioksidas
Cukriniai branduoliai (sacharozė, krakmolas)
Kapsulės apvalkalas:
Želatina
Azorubinas (E 122)
Indigokarminas (E 132)
Titano dioksidas (E 171)
Dažai:
Šelakas (E 904)
Juodasis geležies oksidas (E 172)
Propilenglikolis
Amonio hidroksidas (E527)
6.2 Nesuderinamumas
Duomenys nebūtini.
6.3 Tinkamumo laikas
Al/MTPE lizdinės plokštelės – 18 mėnesių.
Al/PVC/PA//Al lizdinės plokštelės – 2 metai.
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25°C temperatūroje.
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.
6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys
Al/PVC/PA//Al ar Al/MTPE lizdinės plokštelės.
Pakuotėje yra: 2, 7, 14, 28, 30, 42, 56, 98 ir 100 kapsulių.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Specialių reikalavimų nėra.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
-
+185-24+161
-
+44-7+37
-
+20-4+16
-
+15-6+9
-
+9-5+4
- Daugiau gydymo įstaigų
Anekdotai
-
Kalbasi du diedukai, kartu kariavę I-am Pasauliniam kare:
- Pameni, mum tada duodavo kažkokių tablečių, kad moterų nenorėtumėm?
- Šūdą jos ten veikdavo!
- Aha, ale dabar jau veikia.. - Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Kuris vaistas yra nuo alergijos