MEDORISPER

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

MEDORISPER 4 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje 4 mg tabletėje yra 4 mg risperidono.

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas

4 mg tabletės: laktozė monohidratas.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė.

MEDORISPER 4 mg tabletės yra žalios, ovalios, dengtos plėvele, su vagele abiejose pusėse, maždaug 11 mm ilgio ir 5,5 mm pločio.

Tabletę galima padalyti į lygias dozes.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

• Šizofrenijos gydymas.
• Vidutinio sunkumo ir sunkių manijos epizodų, susijusių su bipoliniu sutrikimu, gydymas.
• Trumpalaikis (iki 6 savaičių) vidutinio sunkumo arba sunkia Alzhaimerio demencija sergančių pacientų nuolatinio agresyvumo gydymas, jeigu nefarmakologinės priemonės buvo nepakankamai veiksmingos ir kyla savęs arba aplinkinių sužalojimo rizika.
• 5 metų ir vyresnių vaikų bei paauglių, kuriems remiantis DSM IV (ang. The Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, 4th edition) kriterijais diagnozuotas mažesnis už vidutinį intelektas arba psichinis atsilikimas, nuolatinio agresyvaus elgesio sutrikimo trumpalaikis simptominis gydymas (ne ilgiau kaip 6 savaites), kai dėl agresyvaus arba kitokio specifinio elgesio būtinas farmakologinis gydymas. Farmakologinis gydymas turi būti neatskiriama visapusiškos gydymo programos, įskaitant psichosocialines bei auklėjamąsias priemones, dali Rekomenduojama, kad risperidoną skirtų specialistas vaikų neurologas arba vaikų ir paauglių psichiatras, gerai išmanantis vaikų ir paauglių elgesio sutrikimų gydymą.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Šizofrenija

Suaugusieji

MEDORISPER galima vartoti vieną arba du kartus per parą.

Pacientas turi pradėti gydytis 2 mg risperidono paros doze. Antrą parą dozę galima padidinti iki 4 mg. Tokia dozę galima vartoti ir toliau arba, jeigu reikia, ją individualiai keisti. Daugumai pacientų optimali paros dozė yra 4 – 6 mg. Kai kuriems pacientams gali prireikti lėtesnio dozės didinimo bei mažesnės pradinės ir palaikomosios dozės.

Nustatyta, kad didesnės nei 10 mg paros dozės nėra veiksmingesnės už mažesnes, bet gali sukelti ekstrapiramidinių simptomų. Didesnių kaip 16 mg paros dozių saugumas netirtas, todėl tokių dozių vartoti nerekomenduojama

Senyviems pacientams

Rekomenduojama vartoti pradinę 0,5 mg dozę du kartus per parą. Šią dozę galima individualiai didinti po 0,5 mg du kartus per parą iki 1 – 2 mg dozės du kartus per parą.

Vaikų populiacija

Risperidono nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams, sergantiems šizofrenija, nes duomenų apie veiksmingumą nepakanka.

Bipolinio sutrikimo manijos epizodas

Suaugusieji

MEDORISPER reikia vartoti vieną kartą per parą, pradinė dozė yra 2 mg risperidono. Jeigu reikia, dozę reikia didinti ne dažniau kaip kas 24 valandas ir ne daugiau kaip po 1 mg per parą. Galima vartoti kintamas risperidono dozes nuo 1 iki 6 mg per parą dozių ribose, siekiant, kad kiekvienam pacientui būtų užtikrintas geriausias veiksmingumo ir toleravimo lygis. Didesnės kaip 6 mg risperidono paros dozės pacientams, kuriems pasireiškė manijos epizodas, netirtos.

Gydant ilgą laiką, kaip ir kitokio simptominio gydymo atveju, reikia reguliariai įvertinti, ar būtina MEDORISPER vartoti toliau.

Senyviems pacientams

Rekomenduojama pradinė dozė yra 0,5 mg du kartus per parą. Šią dozę galima individualiai keisti, didinant po 0,5 mg du kartus per parą iki 1 - 2 mg dozės du kartus per parą. Senyvus asmenis gydyti reikia atsargiai, nes tokių pacientų gydymo klinikinė patirtis ribota.

Vaikų populiacija

Risperidono nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams, sergantiems bipoline manija, nes duomenų apie veiksmingumą nepakanka.

Nuolatinis agresyvumas, pasireiškiantis pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo arba sunkia Alzheimerio demencija

Rekomenduojama vartoti pradinę 0,25 mg dozę du kartus per parą. Jeigu reikia, šią dozę galima individualiai didinti po 0,25 mg du kartus per parą, bet ne dažniau kaip kas antrą dieną. Daugumai pacientų optimali dozė yra 0,5 mg du kartus per parą. Visgi kai kuriems pacientams gali būti naudinga dozę padidinti iki 1 mg dozės du kartus per parą.

MEDORISPER negalima vartoti ilgiau kaip 6 savaites Alzheimerio demencija sergantiems pacientams, kuriems pasireiškia nuolatinis agresyvumas. Gydymo metu reikia dažnai reguliariai vertinti paciento būklę ir būtinybę tęsti gydymą.

Elgesio sutrikimai

Vaikai ir paaugliai (nuo 5 iki 18 metų)

Asmenims, kurie sveria ≥50 kg, rekomenduojama vartoti pradinę 0,5 mg dozę vieną kartą per parą. Jeigu reikia, šią dozę galima individualiai didinti po 0,5 mg vieną kartą per parą, bet ne dažniau kaip kas antrą dieną. Daugumai pacientų optimali dozė yra 1 mg vieną kartą per parą. Visgi kai kuriems pacientams gali būti veiksminga 0,5 mg dozė, o kitiems prireikti dozę padidinti iki 1,5 mg vieną kartą per parą. Asmenims, kurie sveria mažiau kaip 50 kg, rekomenduojama vartoti pradinę 0,25 mg dozę vieną kartą per parą. Jeigu reikia, šią dozę galima individualiai didinti po 0,25 mg vieną kartą per parą, bet ne dažniau kaip kas antrą dieną. Daugumai pacientų optimali dozė yra 0,5 mg vieną kartą per parą. Visgi kai kuriems pacientams gali būti veiksminga 0,25 mg dozė vieną kartą per parą, o kitiems prireikti 0,75 mg dozės vieną kartą per parą.

Gydant ilgą laiką, kaip ir kitokio simptominio gydymo atveju, reikia reguliariai įvertinti, ar būtina MEDORISPER vartoti toliau.

MEDORISPER nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 5 metų vaikams, nes vartojimo jaunesniems kaip 5 metų vaikams, sergantiems šiuo sutrikimu, patirties nėra.

Pacientams, kurių inkstų ir (arba) kepenų funkcija sutrikusi

Iš pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi, organizmo veiklioji antipsichozinį poveikį daranti frakcija eliminuojama lėčiau, nei iš suaugusiųjų, kurių inkstų funkcija normali. Pacientų, kurie serga kepenų funkcijos sutrikimu, plazmoje laisvosios risperidono frakcijos koncentracija padidėja.

Pacientams, kuriems yra inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimas, neatsižvelgiant į indikaciją, dozę reikia sumažinti pusiau ir didinti lėčiau.

Šių grupių pacientams MEDORISPER reikia vartoti atsargiai.

Vartojimo metodas

MEDORISPER reikia vartoti per burną. Maistas neturi įtakos MEDORISPER absorbcijai.

Baigiant gydymą, vaistinio preparato vartojimą rekomenduojama nutraukti palaipsniui. Staigiai nutraukus didelių antipsichozinių vaistinių preparatų dozių vartojimą, labai retais atvejais diagnozuota ūminių nutraukimo simptomų, įskaitant pykinimą, vėmimą, prakaitavimą ir nemigą (žr. 4.8 skyrių). Be to, nustatyta psichozės simptomų atsinaujinimo ir nevalingų judesių sutrikimo atvejų (pvz., akatizija, distonija ir diskinezija).

Vieno antipsichozinio vaistinio preparato keitimas kitu

Jeigu paciento būklė leidžia, rekomenduojama ankstesnį gydymą palaipsniui nutraukti ir pradėti vartoti MEDORISPER. Be to, jeigu paciento būklė yra tinkama, keičiant gydymą pacientams, kurie vartojo organizme depą sudarančius antipsichozinius vaistinius preparatus, gydymą MEDORISPER reikia pradėti kitos planuotos injekcijos dieną. Reikia reguliariai įvertinti, ar būtina tęsti vaistų nuo Parkinsono ligos vartojimą.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Demencija sergantys senyvi pacientai

Bendrasis mirtingumas

17 klinikinių kontroliuojamųjų atipinių antipsichozinių vaistinių preparatų, įskaitant MEDORISPER, tyrimų duomenų metaanalizės duomenimis, demencija sergančių senyvų pacientų mirtingumas, gydant juos atipiniais antipsichoziniais preparatais, palyginti su placebu, padidėjo. Placebu kontroliuojamųjų MEDORISPER tyrimų šioje populiacijoje duomenimis, mirtingumas MEDORISPER vartojusių pacientų grupėje buvo 4%, palyginti su 3,1% placebą vartojusių pacientų grupėje. Šansų santykis (tikslus pasikliautinasis intervalas 95%) buvo 1,21 (0,7; 2,1). Vidutinis mirusiųjų pacientų amžius buvo 86 metai (amžiaus ribos: 67-100 metų).

Gretutinis furozemido vartojimas

Placebu kontroliuojamųjų risperidono tyrimų, kuriuose dalyvavo senyvi demencija sergantys pacientai, duomenimis, didesnis mirtingumas nustatytas pacientams, kurie vartojo furozemidą kartu su risperidonu (7,3%, vidutinis amžius 89 metai, amžiaus ribos 75-97 metai), palyginti su pacientais, kurie vartojo vien risperidoną (3,1%, vidutinis amžius 84 metai, amžiaus ribos 70-96) arba vien furozemidą (4,1%, vidutinis amžius 80 metų, amžiaus ribos 67-90 metų). Dviejų iš keturių tyrimų metu nustatytas pacientų, kurie vartojo furozemidą kartu su risperidonu, mirtingumo padidėjimas. Risperidono vartojimas kartu su kitais diuretikais (daugiausiai maža tiazidų grupės diuretikų doze) nebuvo susijęs su panašiais reiškiniais.

Šį reiškinį paaiškinantis patofiziologinis veikimo būdas nenustatytas, mirties priežastys buvo skirtingos. Vis dėlto prieš skiriant vartoti kartu su šiais vaistiniais preparatais arba kitokiais stipriai veikiančiais diuretikais, reikia nustatyti gydymo šiuo vaistinių preparatų deriniu naudą ir riziką ir taip gydyti atsargiai. Pacientų, kurie risperidoną vartojo kartu su kitokiais diuretikais, mirtingumas nepadidėjo. Neatsižvelgiant į gydymą, dehidracija yra bendrasis mirtingumą didinantis rizikos veiksnys, todėl reikia imtis atsargumo priemonių, kad demencija sergantys senyvi pacientai nepatirtų dehidracijos.

Nepageidaujami smegenų kraujotakos reiškiniai (NSKR)

Placebu kontroliuojamųjų tyrimų, kuriuose dalyvavo senyvi demencija sergantys pacientai, duomenimis, NSKR, pavyzdžiui, insultas (įskaitant mirtiną) ir praeinantysis smegenų išemijos priepuolis (PSIP), reikšmingai dažniau diagnozuoti pacientams, vartojusiems risperidono, palyginti su pacientais, vartojusiais placebą (vidutinis amžius 85 metai, amžiaus ribos nuo 73 iki 97). Šešių placebu kontroliuojamųjų tyrimų, kuriuose daugiausiai dalyvavo senyvi demencija sergantys pacientai (> 65 metų), jungtiniais duomenimis, NSKR (sunkių ar nesunkių, mišrių) patyrė 3,3% (33 iš 1009) pacientų, kurie vartojo risperidoną, ir 1,2% (8 iš 712) pacientų, vartojusių placebą. Šansų santykis (tikslus pasikliautinasis intervalas 95%) buvo 2,96 (1,34; 7,50). Tokio rizikos padidėjimo būdas nežinomas. Paneigti, kad rizika padidėja ir vartojant kitokius antipsichozinius preparatus arba kitų grupių pacientams, negalima. MEDORISPER reikia vartoti atsargiai pacientams, kuriems yra insulto rizikos veiksnių.

NSKR rizika žymiai didesnė pacientams, kurie serga mišria ar kraujagyslių tipo demencija, palyginti su Alzheimerio tipo demencija. Taigi pacientų, kurie serga demencija, bet ne Alzheimerio tipo, gydyti risperidonu negalima.

Gydytojams rekomenduojama nustatyti demencija sergančių senyvų pacientų gydymo MEDORISPER naudą ir riziką, atsižvelgiant į kiekvieno paciento individualią insulto riziką. Pacientus ar juos prižiūrinčius asmenis reikia perspėti, kad nedelsdami praneštų apie galimus NSKR simptomus, pavyzdžiui, staiga pasireiškusį veido, rankų ar kojų silpnumą arba tirpulį, kalbos ar regėjimo sutrikimus. Reikia nedelsiant pradėti tokių ligonių gydymą, įskaitant risperidono vartojimo nutraukimą.

Vidutinio sunkumo arba sunkia Alzheimerio demencija sergančių pacientų nuolatinį agresyvumą MEDORISPER galima gydyti tik trumpai kartu su nefarmakologinėmis priemonėmis, jeigu jos buvo nepakankamai veiksmingos arba neveiksmingos ir jeigu gali kilti savęs arba aplinkinių asmenų žalojimo rizika.

Pacientų būklę reikia reguliariai įvertinti iš naujo ir nustatyti, ar būtina tęsti gydymą.

Venų tromboembolija

Vartojusiems antipsichotinius vaistus buvo pastebėti venų tromboembolijos (VTE) atvejai. Kadangi antipsichotikais gydomi pacientai dažnai turi įgytų VTE rizikos veiksnių, todėl reikia nustatyti visus galimus rizikos veiksnius prieš pradedant gydymą ir gydymo MEDORISPER metu bei imtis profilaktikos priemonių.

Ortostatinė hipotenzija

Risperidonas blokuoja alfa adrenoreceptorius, taigi gali pasireikšti ortostatinė hipotenzija, ypač pradiniu dozės didinimo laikotarpiu. Po vaistinio preparato patekimo į rinką, risperidoną vartojant kartu su kitais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, nustatyta kliniškai reikšminga hipotenzija. Pacientams, kuriems diagnozuota širdies ir kraujagyslių liga (pvz., širdies nepakankamumas, miokardo infarktas, širdies laidumo sutrikimų, dehidracija, hipovolemija, smegenų kraujagyslių liga), MEDORISPER vartoti reikia atsargiai ir dozę didinti palaipsniui pagal rekomendacijas (žr. 4.2 skyrių). Jeigu pasireiškia hipotenzija, reikia apgalvotai sumažinti dozę.

Vėlyvoji diskinezija/ekstrapiramidiniai simptomai (VD/EPS)

Dopamino receptorius blokuojančių savybių turintys vaistiniai preparatai siejami su gebėjimu skatinti vėlyvąją diskineziją, kuriai būdingi ritmiški nevalingi judesiai, daugiausia liežuvio ir (arba) veido. Ekstrapiramidinių simptomų atsiradimas yra vėlyvosios diskinezijos rizikos veiksnys. Jeigu atsiranda vėlyvosios diskinezijos požymių ar simptomų, reikia apgalvotai nutraukti visų antipsichozinių vaistinių preparatų vartojimą.

Piktybinis neurolepsinis sindromas (PNS)

Vartojant antipsichozinių vaistinių preparatų, pasireiškė piktybinis neurolepsinis sindromas, kuriam būdinga hipertermija, raumenų rigidiškumas, autonominės nervų sistemos nestabilumas, sąmonės pokyčiai ir kreatinfosfokinazės koncentracijos serume padidėjimas. Gali atsirasti šių papildomų požymių: mioglobinurija (rabdomiolizė) ir ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas. Tokiu atveju reikia nutraukti visų antipsichozinių vaistinių preparatų, įskaitant MEDORISPER, vartojimą.

Parkinsono liga ir demencija, kuria sergant atsiranda Lewy kūnelių

Skirdami vartoti antipsichozinių vaistinių preparatų, įskaitant MEDORISPER, Parkinsono liga arba demencija, kuria sergant atsiranda Lewy kūnelių, sergantiems pacientams, gydytojai turi nustatyti rizikos ir naudos santykį. Vartojant risperidoną, Parkinsono liga gali pasunkėti. Abiejų šių grupių pacientams gali būti padidėjusi piktybinio neurolepsinio sindromo rizika arba būti padidėjęs jautrumas antipsichoziniams vaistiniams preparatams. Tokie pacientai buvo pašalinti iš klinikinių tyrimų. Toks jautrumo padidėjimas gali pasireikšti konfūzija, atbukimu, laikysenos nestabilumu, pasireikiančiu dažnais griuvimais ir kartu ekstrapiramidiniais simptomais.

Hiperglikemija ir cukrinis diabetas

Gydymo risperidonu metu buvo pranešta apie hiperglikemiją, cukrinį diabetą ir diabeto, buvusio prieš pradedant gydymą, pasunkėjimą. Kai kuriais atvejais buvo pranešta apie pirmesnį kūno svorio padidėjimą, kuris gali būti polinkį didintis veiksnys. Labai retai buvo pranešta apie sąsają su ketoacidoze ir retai - su diabetine koma. Rekomenduojamas tinkamas klinikinės būklės stebėjimas remiantis gydymo antipsichoziniais vaistais nuorodomis. Atipiniais antipsichoziniais vaistiniais preparatais, įskaitant risperidoną, gydomi pacientai turi būti stebimi dėl hiperglikemijos simptomų (tokių, kaip, polidipsija, poliurija, polifagija ir silpnumas) ir cukriniu diabetu sergantys pacientai turi būti reguliariai stebimi, ar neblogėjo gliukozės koncentracijos kraujyje reguliavimas.

Kūno svorio padidėjimas

Gauta pranešimų apie reikšmingą kūno svorio padidėjimą risperidono vartojimo metu. Kūno svorį reikia reguliariai tikrinti.

Hiperprolaktinemija

Tyrimai su audinių kultūromis rodo, kad prolaktinas gali skatinti žmogaus krūties naviko ląstelių augimą. Nors klinikiniai ir epidemiologiniai tyrimai aiškaus ryšio su antipsichozinių vaistinių preparatų vartojimu iki šiol neparodė, pacientus, kurių ligos istorija svarbi, rekomenduojama gydyti atsargiai. MEDORISPER reikia atsargiai gydyti pacientus, kuriems prieš pradedant gydymą yra hiperprolaktinemija bei kurie gali turėti nuo prolaktino priklausomų auglių.

QT intervalo pailgėjimas

Po vaistinio preparato patekimo į rinką QT pailgėjimas nustatytas labai retai. Risperidono, kaip ir kitokių antipsichozinių vaistinių preparatų, reikia atsargiai skirti pacientams, kuriems diagnozuota širdies ir kraujagyslių sistemos liga, kurių giminaičiams nustatytas QT intervalo pailgėjimas, kuriems yra bradikardija ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimų (hipokalemija, hipomagnezemija), nes tai gali didinti aritmogeninio poveikio riziką, bei pacientams, kurie kartu vartoja vaistinių preparatų, ilginančių QT intervalą.

Priepuoliai

MEDORISPER reikia vartoti atsargiai pacientams, kuriems anksčiau buvo priepuolių arba kitokių būklių, kurios gali mažinti priepuolių slenkstį.

Priapizmas

Gydymo MEDORISPER metu dėl alfa adrenoreceptorių blokados gali pasireikšti priapizmas.

Kūno temperatūros reguliavimas

Antipsichoziniai vaistai gali sutrikdyti organizmo gebėjimą sumažinti bazinę kūno temperatūrą. Skiriant vartoti MEDORISPER, rekomenduojama tinkamai prižiūrėti pacientus, kurie gali atsidurti aplinkoje, kuri skatintų kūno temperatūros padidėjimą, pavyzdžiui, intensyviai sportuojančius, būnančius labai karštoje aplinkoje, kartu vartojančius anticholinerginį poveikį darančių vaistinių preparatų bei asmenis, kuriems galima dehidracija.

Vaikų populiacija

Prieš skiriant vartoti risperidoną vaikams ir paaugliams, kuriems pasireiškia elgesio sutrikimų, reikia gerai išsiaiškinti fizines ir socialines agresyvaus elgesio priežastis, pavyzdžiui, skausmas ar netinkami aplinkos reikalavimai. Rekomenduojama prieš gydymą nustatyti pradinį kūno svorį ir jį reguliariai tikrinti gydymo metu.

Reikia atidžiai stebėti sedacinį risperidono poveikį šios grupės pacientams, nes tai gali daryti įtaką gebėjimui mokytis. Risperidono vartojimo laiko pakeitimas gali palankiai veikti sedacijos įtaką vaikų ir paauglių dėmesio sukaupimui.

Gydymas risperidonu buvo susijęs su vidutiniu kūno svorio ir kūno masės indekso (KMI) padidėjimu. Ilgalaikio tęstinio tyrimo, atlikto atviru būdu, metu ūgio pokyčiai buvo amžių atitinkančiose pokyčių ribose. Ilgalaikio gydymo risperidonu įtaka lytiniam brendimui ir augimui pakankamai neištirta.

Ilgalaikė hiperprolaktinemija gali turėti įtakos vaikų ir paauglių augimui ir lytiniam brendimui, todėl reikia numatyti reguliarų klinikinį endokrininės sistemos funkcijos tyrimą, įskaitant ūgio matavimą, kūno svorio, lytinio brendimo, menstruacijų funkcijos ir kitokio poveikio, kuris galėtų priklausyti nuo prolaktino, stebėjimą.

Be to, gydant risperidonu, reikia reguliariai tirti, ar nėra ekstrapiramidinių simptomų bei kitokių judesių sutrikimų.

Specifinės dozavimo rekomendacijos vaikams ir paaugliams pateiktos 4.2 skyriuje.

Pagalbinės medžiagos

MEDORISPER tabletėse yra laktozės monohidrato. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

MEDORISPER 2 mg tabletėse yra saulėlydžio geltonojo (E 110), galinčio sukelti alerginę reakciją.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kaip ir kitokių antipsichozinių vaistinių preparatų, risperidono rekomenduojama atsargiai skirti kartu su QT intervalą pailginančiais vaistiniais preparatais, pvz., I A klasės antiaritminiais preparatais (pvz., chinidinu, dizopiramidu, prokainamidu), III klasės antiaritminiais preparatais (pvz., amjodaronu, sotaloliu), tricikliais antidepresantais (pvz., amitriptilinu), tetracikliais antidepresantais (pvz., maprotilinu), kai kuriais antihistamininiais preparatais, kitais antipsichoziniais preparatais, kai kuriais vaistais nuo maliarijos (pvz., chininu ir meflokvinu) ir vaistais, kurie sukelia elektrolitų pusiausvyros sutrikimų (hipokalemiją, hipomagnezemiją), bradikardiją arba tais, kurie slopina risperidono metabolizmą kepenyse. Šis sąrašas yra rekomendacinio pobūdžio ir negalutinis.

MEDORISPER įtaka kitų vaistinių preparatų poveikiui

Risperidoną vartoti kartu su kitomis centrinę nervų sistemą veikiančiomis medžiagomis, ypač alkoholiu, opioidais, antihistamininiais preparatais bei benzodiazepinais, reikia atsargiai, nes padidėja sedacijos rizika.

MEDORISPER gali naikinti levodopos ir kitų dopamino agonistų poveikį. Nusprendus, kad kartu šiais vaistiniais preparatais gydyti būtina, ypač pacientus, sergančius galutine Parkinsono ligos stadija, visais atvejais reikia skirti vartoti mažiausią veiksmingą kiekvieno vaistinio preparato dozę.

Po vaistinio preparato patekimo į rinką, risperidoną vartojant kartu su antihipertenziniais vaistiniais preparatais, nustatyta kliniškai reikšminga hipotenzija.

MEDORISPER kliniškai reikšmingos įtakos ličio, valproato, digoksino ar topiramato farmakokinetikai nedaro.

Kitų vaistinių preparatų įtaka MEDORISPER poveikiui

Karbamazepinas mažina veikliosios antipsichozinės risperidono frakcijos koncentraciją plazmoje. Panašus poveikis gali pasireikšti ir vartojant, pavyzdžiui, rifampiciną, fenitoiną ir fenobarbitalį, kurie irgi sužadina kepenų CYP 3A4 izofermentus ar P-glikoproteiną. Jeigu pradedamas arba baigiamas gydymas karbamazepinu ar kitokiais kepenų CYP 3A4 izofermentus ar P-glikoproteiną (P-gp) sužadinančiais preparatais, gydytojas turi iš naujo nustatyti MEDORISPER dozavimą.

CYP 2D6 inhibitoriai fluoksetinas ir paroksetinas didina risperidono, bet mažiau veikliosios antipsichozinį poveikį darančios frakcijos koncentraciją plazmoje. Tikėtina, kad kiti CYP 2D6 inhibitoriai, pavyzdžiui, chinidinas, gali panašiai veikti risperidono koncentraciją plazmoje. Pradėjus kartu vartoti fluoksetiną ar paroksetiną arba nutraukus jų vartojimą, gydytojas turi iš naujo nustatyti MEDORISPER dozavimą.

CYP 3A4 ir P-gp inhibitorius verapamilis didina risperidono koncentraciją plazmoje.

Galantaminas ir donepezilas kliniškai reikšmingos farmakokinetinės sąveikos su risperidonu ir veikliąja antipsichozinį poveikį darančia frakcija neparodė.

Fenotiazinai, tricikliai antidepresantai ir kai kurie beta adrenoreceptorių blokatoriai gali didinti risperidono, bet ne veikliosios antipsichozinį poveikį darančios frakcijos, koncentraciją plazmoje. Amitriptilinas risperidono ar veikliosios antipsichozinį poveikį darančios frakcijos farmakokinetikos neveikia. Cimetidinas ir ranitidinas didina risperidono biologinį prieinamumą, bet tik nežymiai padidina veikliosios antipsichozinį poveikį darančios frakcijos kiekį. CYP 3A4 inhibitorius eritromicinas risperidono ir veikliosios antipsichozinį poveikį darančios frakcijos farmakokinetikos neveikia.

Kartu su psichiką stimuliuojančiais vaistiniais preparatais (pvz., metilfenidatu) vartojamo MEDORISPER farmakokinetika vaikų ir paauglių organizme bei veiksmingumas nepakito.

Apie senyvų demencija sergančių pacientų, vartojančių kartu furozemidą, mirtingumo padidėjimą informacijos pateikta 4.4 skyriuje.

MEDORISPER gerti kartu su paliperidonu nerekomenduojama, nes paliperidonas yra veiklusis risperidono metabolitas ir šių dviejų medžiagų vartojimas kartu gali lemti adityvią veikliosios antipsichozinį poveikį darančios frakcijos ekspoziciją.

4.6 Vaisingumas, Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Reikiamų duomenų apie risperidono vartojimą nėštumo metu nėra. Naujagimiams, kurie trečiojo nėštumo trimestro metu buvo veikiami antipsichozinių vaistinių preparatų (įskaitant risperidoną), yra nepageidaujamų reakcijų rizika, įskaitant ekstrapiramidinius ir (arba) nutraukimo simptomus, kurie pagal sunkumą ir trukmę po gimdymo gali įvairuoti. Gauta pranešimų apie susijaudinimą, hipertoniją, hipotoniją, tremorą, mieguistumą, kvėpavimo išsekimą ar maitinimosi sutrikimą. Dėl tos priežasties naujagimius reikia atidžiai stebėti. Su gyvūnais atlikti risperidono tyrimai teratogeninio risperidono poveikio neparodė, bet sukėlė kitokio tipo toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Galimas pavojus žmogui nežinomas. Todėl risperidono nėštumo metu vartoti negalima, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus. Jeigu nėštumo metu gydymą būtina nutraukti, vaistinio preparato vartojimo negalima nutraukti staigiai.

Žindymas

Tyrimų su gyvūnais duomenimis, risperidonas ir 9-hidroksirisperidonas išskiriamas su pienu. Nustatyta, kad mažas risperidono ir 9-hidroksirisperidono kiekis išsiskiria ir su moters pienu. Duomenų apie nepageidaujamas reakcijas žindomam kūdikiui nėra. Taigi reikia įvertinti žindymo naudos ir galimos rizikos kūdikiui santykį.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Risperidonas gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus veikia silpnai arba vidutiniškai, nes gali veikti nervų sistemą ir sutrikdyti regėjimą (žr. 4.8 skyrių). Todėl reikia rekomenduoti pacientams, kad nevairuotų ir nevaldytų mechanizmų, kol nežino, koks individualus jų organizmo jautrumas šiam vaistiniam preparatui.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Dažniausios (≥ 10%) nustatytos nepageidaujamos reakcijos į vaistą (NRV) yra parkinsonizmas, galvos skausmas ir nemiga.

Toliau išvardytos NRV, kurios nustatytos klinikinių tyrimų ir stebėjimo po vaistinio preparato patekimo į rinką metu. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

Nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą (NRV) pagal organų sistemų klases ir dažnį

^a Dėl hiperprolaktinemijos kartais gali pasireikšti ginekomastija, mėnesinių sutrikimai, amenorėja, galaktorėja.

^b Gali pasireikšti ekstrapiramidinis sutrikimas: parkinsonizmas (pernelyg sustiprėjusi seilių sekrecija, skeleto raumenų sąstingis, parkinsonizmas, seilėtekis, sąnarių rigidiškumas, bradikinezija, hipokinezija, kaukės veidas, raumenų įtempimas, akinezija, sprando rigidiškumas, raumenų rigidiškumas, parkinsoninė eisena ir nenormalus viršantakinis refleksas), akatizija (akatizija, nerimastingumas, hiperkinezija ir neramių kojų sindromas), tremoras, diskinezija (diskinezija, raumenų trūkčiojimas, choreoatetozė, atetozė ir mioklonusas), distonija.

^c Placebu kontroliuojamuose tyrimuose apie cukrinį diabetą buvo pranešta 0,18 % risperidonu gydytų tiriamųjų, palyginti su 0,11 % placebo grupėje. Bendras dažnis iš visų klinikinių tyrimų buvo 0,43 % iš visų risperidonu gydytų tiriamųjų.

Toliau išvardytos papildomos su risperidono vartojimu susijusios NRV, kurios buvo patvirtintos kaip NRV ilgai veikiančios injekcinės risperidono formos klinikinių tyrimų metu, bet nepatvirtintos kaip NRV per burną vartojamo risperidono klinikinių tyrimų metu. Šioje lentelėje nėra tų NVR, kurios susijusios su ilgai veikiančia injekcinio risperidono forma ar vartojimu injekcijų forma.

Farmakoterapinei grupei būdingas poveikis

Po vaistinio preparato patekimo į rinką nustatyta, kad risperidonas, kaip ir kiti antipsichoziniai preparatai, labai retais atvejais ilgina QT intervalą. Vartojant antipsichozinių preparatų, kurie ilgina QT intervalą, nustatytas ir kitoks šios grupės vaistiniams preparatams būdingas poveikis širdžiai: skilvelinė aritmija, skilvelių virpėjimas, skilvelinė tachikardija, staigi mirtis, širdies sustojimas ir polimorfinė paroksizminė skilvelinė tachikardija (Torsades de Pointes).

Kūno svorio padidėjimas

Jungtiniai 6-8 savaičių klinikinių placebu kontroliuojamųjų tyrimų duomenys, palyginus MEDORISPER ir placebą vartojusių suaugusių šizofrenija sergančių pacientų, kurių kūno svorio padidėjimas buvo ≥ 7%, dalį, parodė statistiškai reikšmingai dažnesnį svorio padidėjimą vartojant MEDORISPER (18%), palyginti su placebu (9%). Jungtiniais trijų savaičių klinikinių placebu kontroliuojamųjų tyrimų su suaugusiais pacientais, kuriems pasireiškė ūminė manija, duomenimis, kūno svorio padidėjimo ≥ 7% dažnis vertinamosios baigties metu MEDORISPER (2,5%) ir placebo (2,4%) grupėse buvo panašus, bet šiek tiek didesnis aktyviai kontroliuojamoje grupėje (3,5%).

Ilgalaikių tyrimų metu vaikų ir paauglių, kuriuos vargino antisocialinio ar kitokio griaunamojo elgesio sutrikimas, kūno svoris po 12 gydymo mėnesių padidėjo vidutiniškai 7,3 kg. Numatomas normalus 5 – 12 metų vaikų kūno svorio padidėjimas yra 3 – 5 kg per metus. 12 - 16 metų mergaičių kūno svoris padidėja 3 – 5 kg per metus, berniukų - maždaug 5 kg per metus.

Papildoma informacija apie specialių grupių pacientus

Nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą, kurios demencija sergantiems senyviems pacientams ar vaikams ir paaugliams pasireiškė dažniau nei suaugusiems žmonėms, išvardytos toliau.

Demencija sergantys senyvi pacientai

Praeinantysis išemijos priepuolis ir cerebrovaskulinis priepuolis klinikinių tyrimų metu pasireiškė atitinkamai 1,4% ir 1,5% demencija sergančių senyvų pacientų. Be to, demencija sergantiems senyviems pacientams ³ 5% dažniu ir bent dvigubai dažniau nei kitose suaugusiųjų grupėse pasireiškė šios NRV: šlapimo takų infekcija, periferinė edema, letargija, kosulys.

Vaikų populiacija

Vaikams ir paaugliams (5 - 17 metų)≥ 5% dažniu ir bent dvigubai dažniau negu suaugusiems žmonėms klinikinių tyrimų metu pasireiškė šios NRV: somnolencija ar sedacija, nuovargis, galvos skausmas, apetito padidėjimas, vėmimas, viršutinių kvėpavimo takų infekcija, nosies užgulimas, pilvo skausmas, svaigulys, kosulys, karščiavimas, drebulys, viduriavimas, enurezė.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Simptomai

Nustatyti požymiai ir simptomai dažniausiai buvo pernelyg didelis žinomo risperidono farmakologinio poveikio sustiprėjimas. Tai mieguistumas ir sedacija, tachikardija ir hipotenzija, bei ekstrapiramidiniai simptomai. Perdozavus vaistinio preparato, pasireiškė QT intervalo pailgėjimas ir traukuliai. Perdozavus risperidono kartu su paroksetinu, pasireiškė polimorfinė paroksizminė skilvelinė tachikardija (Torsades de Pointes).

Ūminio apsinuodijimo atveju reikia turėti omenyje, kad pacientas galėjo pavartoti kelis vaistinius preparatus.

Gydymas

Gydymas yra simptominis. Reikia ištirti ir palaikyti laisvus kvėpavimo takus bei užtikrinti reikiamą deguonies patekimą ir ventiliaciją. Plauti skrandį (jeigu ligonis be sąmonės, - po intubacijos) ir duoti gerti aktyvintosios anglies kartu su vidurių laisvinamaisiais vaistiniais preparatais reikia tik tuo atveju, jeigu po vaistinio preparato pavartojimo praėjo mažiau negu valanda. Reikia nedelsiant pradėti stebėti širdies ir kraujagyslių funkciją bei nepertraukiamai stebėti elektrokardiogramą, kad būtų galima nustatyti galimą aritmiją.

Specifinio priešnuodžio risperidonui nėra. Todėl reikia taikyti tinkamas palaikomąsias priemones. Reikia tinkamai gydyti hipotenziją ir ūminį kraujagyslių funkcijos nepakankamumą, pavyzdžiui, leisti į veną skysčių ir (arba) simpatikomimetikų. Jeigu atsiranda sunkių ekstrapiramidinių simptomų, skirti anticholinerginių vaistinių preparatų. Gydytojas pacientą turi atidžiai prižiūrėti ir stebėti tol, kol jis pasveiksta.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – kiti antipsichoziniai vaistiniai preparatai, ATC kodas – N05AX08.

Veikimo mechanizmas

Risperidonas yra selektyvus monoaminerginės pernašos antagonistas, turintis unikalias savybes. Jam būdinga didelė trauka prie serotonininių 5-HT2 ir dopamininių D2 receptorių. Risperidonas jungiasi ir prie alfa-1 adrenoreceptorių, šiek tiek silpniau - prie histamininių H₁ bei alfa-2 adrenoreceptorių. Risperidonas neturi afiniteto cholinerginiams receptoriams. Nors risperidonas stipriai blokuoja D₂ receptorius ir manoma, kad dėl to lengvina pozityviuosius šizofrenijos simptomus, tačiau jis sukelia mažesnį motorinio aktyvumo slopinimą bei silpnesnę katalepsiją nei įprastiniai antipsichoziniai preparatai. Dėl subalansuoto centrinio antagonistinio poveikio serotoninui ir dopaminui gali sumažėti nepageidaujamo ekstrapiramidinio poveikio galimybė ir gydomasis poveikis apimti negatyviuosius ir afektyviuosius šizofrenijos simptomus.

Farmakodinaminis poveikis

Šizofrenija

Trumpalaikio šizofrenijos gydymo risperidonu veiksmingumas nustatytas keturiais tyrimais, trukusiais nuo 4 iki 8 savaičių, kuriuose dalyvavo daugiau nei 2500 pacientų, kurie atitiko DSM-IV šizofrenijos kriterijus. Klinikinio 6 savaičių placebu kontroliuojamojo tyrimo, kurio metu buvo tiriamas risperidono dozės didinimas iki 10 mg paros dozės, suvartojamos per du kartus, duomenimis, risperidonas buvo veiksmingesnis už placebą, vertinant bendrąjį balą pagal trumpąją psichikos sutrikimų vertinimo skalę (angl. Brief Psychiatric Rating Scale [BPRS]). Klinikinio 8 savaičių placebu kontroliuojamojo tyrimo, kurio metu buvo tiriamos keturios pastovios risperidono dozės (2 mg, 6 mg, 10 mg ir 16 mg paros dozės, geriamos per du kartus), duomenimis, visose keturiose grupėse risperidonas buvo veiksmingesnis už placebą, vertinant bendrąjį balą pagal pozityviųjų ir negatyviųjų simptomų sindromo skalę (angl. Positive and Negative Syndrome Scale [PANSS]). Klinikinio 8 savaičių dozės palyginamojo tyrimo, kurio metu buvo palyginamos penkios pastovios risperidono dozės (1 mg, 4 mg, 8 Mg, 12 g ir 16 mg paros dozės, geriamos per du kartus), 4 mg, 8 mg ir 16 mg risperidono paros dozės buvo veiksmingesnės už 1 mg risperidono dozę, vertinant bendrąjį balą pagal PANSS. Klinikinio 4 savaičių dozės palyginamojo tyrimo, kurio metu buvo palyginamos dvi pastovios risperidono dozės (4 mg ir 8 mg vieną kartą per parą), abi risperidono dozės buvo veiksmingesnės už placebą pagal keletą PANSS rodmenų, įskaitant bendrąjį balą pagal PANSS ir atsaką (> 20% bendrojo balo pagal PANSS sumažėjimas). Ilgesnių tyrimų duomenimis, ambulatoriškai besigydantys suaugę pacientai, kurie labiausiai atitiko DSM-IV šizofrenijos kriterijus ir kurių būklė gydant antipsichoziniais vaistiniais preparatais buvo stabili ne trumpiau kaip 4 savaites, atsitiktiniu būdu buvo suskirstyti į grupes ir 1-2 atkryčio stebėjimo metus vartojo 2 – 8 mg risperidono paros dozę arba haloperidolio. Pacientams, vartojusiems risperidoną, atkrytis per šį laikotarpį pasireiškė žymiai vėliau nei vartojusiems haloperidolį.

Bipolinio sutrikimo manijos epizodai

Risperidono monoterapijos veiksmingumas, gydant ūminį manijos, susijusios su bipoliniu sutrikimu, epizodą, įrodytas trimis klinikiniais dvigubai aklu būdu atliktais placebu kontroliuojamaisiais monoterapijos tyrimais, kuriuose dalyvavo maždaug 820 pacientų, kuriems, remiantis DSM-IV, diagnozuotas bipolinis I tipo sutrikimas. Šių trijų tyrimų duomenimis, nuo 1 iki 6 mg risperidono paros dozės (dviejuose tyrimuose pradinė dozė buvo 3 mg, viename – 2 mg) buvo daug veiksmingesnės už placebą prieš tyrimą numatytos vertinamosios baigties metu, t. y. bendrojo balo pokytis pagal tik prasidėjusios manijos vertinimo skalę (angl. Young Mania Rating Scale [YMRS]) 3-čiąją gydymo savaitę. Antrinė veiksmingumo vertinamoji baigtis dažniausiai buvo tokia pat kaip ir pirminė vertinamoji baigtis. Pacientų, kurių bendrasis balas, palyginti su buvusiu prieš pradedant tyrimą, 3-čios savaitės vertinamosios baigties metu sumažėjo ³ 50% pagal YMRS, dalis procentais buvo žymiai didesnė risperidono grupėje, palyginti su placebo grupe. Viename iš trijų tyrimų buvo haloperidolio grupė ir 9 savaičių dvigubai aklu būdu atlikta palaikomojo gydymo fazė. Vaistinis preparatas buvo veiksmingas per 9 savaičių palaikomojo gydymo laikotarpį. Bendrojo balo pagal YMRS pokytis 12-tą savaitę, palyginti su buvusiu prieš pradedant tyrimą, vis dar buvo geresnis ir panašus risperidono ir haloperidolio grupėse.

Risperidono, vartojamo kartu su nuotaiką stabilizuojančiais vaistiniais preparatais, veiksmingumas gydant ūminę maniją įrodytas vienu iš dviejų 3-jų savaičių trukmės dvigubai aklu būdu atliktų tyrimų, kuriuose dalyvavo maždaug 300 pacientų, kurie pagal DSM-IV atitiko bipolinio I tipo sutrikimo kriterijus. Vieno 3-jų savaičių trukmės tyrimo duomenimis, 1-6 mg risperidono paros dozė, pradedant nuo 2 mg per parą dozės, vartojama kartu su ličiu ar valproatu prieš tyrimą numatytos vertinamosios baigties metu, t. y. bendrojo balo pokytį pagal YMRS 3-čiąją gydymo savaitę, buvo veiksmingesnė nei vien ličio ar valproato vartojimas. Antrojo 3-jų savaičių tyrimo duomenimis1-6 mg risperidono paros dozė, pradedant nuo 2 mg per parą dozės, vartojama kartu su ličiu, valproatu ar karbamazepinu, vertinant bendrojo balo sumažėjimą pagal YMRS, nebuvo veiksmingesnė už vien ličio, valproato ar karbamazepino vartojimą. Gydymo nepakankamumą šio tyrimo metu galima paaiškinti tuo, kad karbamazepinas padidino risperidono ir 9-hidroksirisperidono klirensą, dėl to atsirado mažesnės už gydomąją risperidono ir 9-hidroksirisperidono koncentracijos. Vėliau šiuos duomenis analizuojant be duomenų apie karbamazepino grupę, risperidono vartojimas kartu su ličiu ar valproatu, vertinant bendrojo balo sumažėjimą pagal YMRS, buvo veiksmingesnis už vien ličio ar valproato vartojimą.

Nuolatinis agresyvumas, pasireiškiantis pacientams, sergantiems demencija

Risperidono veiksmingumas, gydant elgesio ir psichologinius demencijos simptomus (angl. Behavioural and Psychological Symptoms of Dementia [BPSD]), pavyzdžiui, tokius elgesio sutrikimus, kaip agresyvumą, ažitaciją, psichozes, aktyvumo ir afekto sutrikimus, įrodytas trimis dvigubai aklu būdu atliktais placebu kontroliuojamaisiais tyrimais, kuriuose dalyvavo 1150 senyvų vidutinio sunkumo arba sunkia demencija sergančių pacientų. Vieno tyrimo metu buvo vartojamos pastovios 0,5 mg, 1 mg ir 2 mg risperidono paros dozės. Dviejuose lanksčių dozių tyrimuose risperidono grupėse buvo vartojamos atitinkamai 0,5 – 4 mg ir 0,5 – 2 mg risperidono paros dozės. Risperidonas parodė statiškai ir kliniškai reikšmingą veiksmingumą, gydant senyvų demencija sergančių pacientų agresyvumą, ir mažesnį veiksmingumą, gydant ažitaciją bei psichozę (pagal Alzheimerio liga sergančiųjų elgesio patologijos skalę (angl. Behavioural Pathology in Alzheimer’s Disease Rating Scale [BEHAVE-AD]) ir Cohen-Mansfield ažitacijos aprašą (angl. Cohen-Mansfield Agitation Inventory [CMAI]). Risperidono gydomasis poveikis nepriklausė nuo mažojo psichinės būklės tyrimo (angl. Mini-Mental State Examination [MMSE]) duomenų (taigi ir nuo demencijos sunkumo), sedacinių risperidono savybių, psichozės pasireiškimo arba jos nebuvimo, demencijos tipo (Alzheimerio, kraujagyslių ar mišri) (taip pat žr. 4.4 skyrių).

Elgesio sutrikimai

Trumpalaikio griaunamojo elgesio gydymo risperidonu veiksmingumas nustatinėtas dviem klinikiniais dvigubai aklu būdu atliktais placebu kontroliuojamaisiais tyrimais, kuriuose dalyvavo maždaug 240 nuo 5 - 12 metų pacientų, kuriems pagal DSM-IV diagnozuotas griaunamojo elgesio sutrikimas (GES) ir ribinė intelekto funkcija arba lengvas ar vidutinis protinis atsilikimas/mokymosi sutrikimas. Dviejų tyrimų duomenimis, gydymas 0,02 - 0,06 mg/kg kūno svorio risperidono paros doze buvo reikšmingai naudingesnis už gydymą placebu, atsižvelgiant į prieš tyrimą numatytą vertinamąją baigtį, t. y. Nisonger vaikų elgesio vertinimo formos elgesio sutrikimų poskalės (angl. Conduct Problem subscale of the Nisonger-Child Behaviour Rating Form [N-CBRF]) įverčio pokytį šeštąją gydymo savaitę, palyginti su pradiniu.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Risperidono plėvele dengtos tabletės yra bioekvivalentiškos risperidono tabletėms.

Metabolizuojant risperidoną, atsiranda 9-hidroksirisperidonas, kurio farmakologinis poveikis yra panašus į risperidono (žr. ,,Metabolizmas ir eliminacija“).

Absorbcija

Visas išgertas risperidonas absorbuojamas, didžiausia jo koncentracija kraujo plazmoje atsiranda per 1 – 2 val. Absoliutus išgerto risperidono biologinis prieinamumas yra 70% (variacijos koeficientas - VK = 25%). Santykinis išgertų risperidono tablečių biologinis prieinamumas, palyginti su tirpalu, yra 94% (VK = 10 %). Maistas absorbcijai reikšmingos įtakos nedaro, taigi risperidoną galima vartoti valgant ar nevalgius. Daugumos pacientų organizme vartojamo risperidono pusiausvyrinė apykaita nusistovi per vieną parą, 9-hidroksirisperidono - per 4-5 paras.

Pasiskirstymas

Risperidonas greitai pasiskirsto organizme. Pasiskirstymo tūris - 1 – 2 l/kg. Kraujo plazmoje risperidonas prisijungia prie albumino ir alfa₁ rūgšties glikoproteino. Prie plazmos baltymų prisijungia 90% risperidono ir 77% 9-hidroksirisperidono.

Biotransformacija ir eliminacija

Risperidonas metabolizuojamas, veikiant CYP 2D6, į 9-hidroksirisperidoną, kurio farmakologinis aktyvumas yra panašus į risperidono. Risperidonas ir 9-hidroksirisperidonas yra veiklioji antipsichozinį poveikį daranti frakcija. Yra genetinis CYP 2D6 polimorfizmas. Asmenų, kurių CYP 2D6 metabolizuoja greitai, organizme risperidonas greitai verčiamas 9-hidroksirisperidonu, o kurių CYP 2D6 metabolizuoja silpnai, - daug lėčiau. Asmenų, kurių CYP 2D6 metabolizuoja greitai, organizme risperidono koncentracijos būna mažesnės, o 9-hidroksirisperidono didesnės, nei asmenų, kurių CYP 2D6 metabolizuoja silpnai. Vis dėlto po vienkartinės ar kartotinių dozių pavartojimo, risperidono ir 9-hidroksirisperidono (t. y. veikliosios antipsichozinį poveikį darančios frakcijos) farmakokinetika sumuojasi ir asmenų, kurių organizme CYP 2D6 metabolizuoja silpnai, būna panaši.

Kitas risperidono metabolizmo būdas yra N-dealkilinimas. Tyrimai in vitro su žmogaus kepenų mikrosomomis parodė, kad kliniškai reikšminga risperidono koncentracija reikšmingai neslopina vaistinių preparatų, kurie metabolizuojami veikiant citochromo P450 izofermentams, įskaitant CYP 1A2, CYP 2A6, CYP 2C8/9/10, CYP 2D6, CYP 2E1, CYP 3A4, ir CYP 3A5, metabolizmo. Praėjus vienai savaitei po pavartojimo, 70% dozės pašalinama su šlapimu ir 14% su išmatomis. Su šlapimu 35 - 45% dozės šalinama risperidono ir 9-hidroksirisperidono pavidalu. Kitą dalį sudaro neveiklūs metabolitai. Išgerto risperidono pusinės eliminacijos periodas psichoze sergančių asmenų organizme trunka maždaug 3 valandas. 9-hidroksirisperidono ir veikliosios antipsichozinį poveikį darančios frakcijos pusinės eliminacijos periodas yra 24 valandos.

Tiesinis/netiesinis pobūdis

Vartojant gydomąsias dozes, risperidono koncentracija kraujo plazmoje yra proporcinga dozei.

Senyvi pacientai ir ligoniai, kurių kepenų ar inkstų funkcija sutrikusi

Vienkartinės dozės tyrimai parodė vidutiniškai 43% didesnę veikliosios antipsichozinį poveikį darančios frakcijos koncentraciją plazmoje, 38% ilgesnį pusinės eliminacijos periodą ir 30% mažesnį antipsichozinį poveikį darančios frakcijos klirensą senyvų žmonių organizme. Veikliosios antipsichozinį poveikį darančios frakcijos koncentracija inkstų funkcijos nepakankamumu sergančių ligonių kraujo plazmoje buvo didesnė ir veikliosios antipsichozinį poveikį darančios frakcijos klirensas tokių ligonių organizme buvo mažesnis vidutiniškai 60 %. Ligonių, sergančių kepenų funkcijos nepakankamumu, kraujo plazmoje risperidono koncentracija buvo normali, bet vidutinė laisvos risperidono frakcijos koncentracija plazmoje buvo maždaug 35% didesnė.

Vaikų populiacija

Risperidono, 9-hidroksirisperidono ir antipsichozinį poveikį darančios frakcijos farmakokinetika vaikų organizme yra panaši į suaugusiųjų.

Lytis, rasė ir rūkymas

Populiacijos farmakokinetikos analizė lyties, rasės ir rūkymo įtakos risperidono ir antipsichozinį poveikį darančios frakcijos farmakokinetikai neparodė.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Lėtinio ir poūmio toksinio poveikio tyrimų, kurių metu dozavimas pradėtas lytiškai nesubrendusioms žiurkėms ir šunims, duomenimis, pasireiškė nuo dozės priklausomas poveikis patinų ir patelių lytiniams organams ir pieno liaukoms. Toks risperidono poveikis buvo susijęs su prolaktino koncentracijos kraujo serume padidėjimu, kuris priklausė nuo dopaminui jautrių D2 receptorių blokados. Be to, audinių kultūrų tyrimai parodė, kad prolaktinas gali skatinti žmogaus krūties naviko ląstelių augimą. Risperidonas teratogeninio poveikio žiurkėms ir triušiams nesukėlė. Risperidono poveikio reprodukcijai tyrimai su žiurkėmis parodė nepageidaujamą poveikį poravimosi elgsenai, atsivestų jauniklių kūno svoriui ir išgyvenamumui. Žiurkėms, risperidono ekspozicija tuo metu, kai vaisius buvo gimdoje, buvo susijusi su subrendusio jauniklio pažinimo funkcijos sutrikimu. Kiti dopamino antagonistai, vartojami vaikingumo laikotarpiu, darė nepalankų poveikį gyvūnų jauniklių mokymuisi ir motoriniam vystymuisi. Išsamių genotoksinio poveikio tyrimų duomenimis, risperidonas genotoksinio poveikio nedaro. Geriamo risperidono kancerogeninio poveikio tyrimų su žiurkėmis ir pelėmis duomenimis, padaugėjo posmegeninės liaukos adenomų (pelėms), endokrininių kasos adenomų (žiurkėms) bei pieno liaukų adenomų (abiejų rūšių gyvūnams). Šie navikai galėjo būti susiję su ilgalaike dopaminui jautrių D₂ receptorių blokada ir hiperprolaktinemija. Šių navikų atsiradimo graužikams reikšmė, atsižvelgiant į riziką žmogui, nežinoma. Tyrimai in vitro ir in vivo su gyvūnų modeliais parodė, kad didelės risperidono dozės gali ilginti QT intervalą ir tai siejama su teoriniu polimorfinės paroksizminės skilvelinės tachikardijos (Torsades de Pointes) rizikos padidėjimu pacientui.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys

Laktozė monohidratas

Kukurūzų krakmolas

Mikrokristalinė celiuliozė

Hipromeliozė

Magnio stearatas

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Natrio laurilsulfatas

Tabletės plėvelė

Titano dioksidas (E 171)

Propilenglikolis

Hipromeliozė

Talkas

Papildomos medžiagos

4 mg tabletės. Indigokarmino aliuminio kraplakas (E 132) ir chinolino geltonojo aliuminio kraplakas (E 104).

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

PVC/PE/ PVDC ir aliuminio folijos lizdinės plokštelės.

Kartoninė dėžutė, kurioje yra 10, 20, 30, 50, 60, 90, 100 arba 120 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.