UNIFLOX

Tarptautinis pavadinimas	Ofloksacinas
Vaisto stiprumas	3mg/ml
Vaisto forma	akių lašai (tirpalas)
Grupė	Vaistinis preparatas
Pogrupis	Cheminis vaistas
Vartojimas	vartoti ant akių
Registracijos numeris	LT/1/09/1614
Registratorius	UNIMED PHARMA spol. s r.o., Slovakija
Receptinis	Receptinis
Vaistas registruotas	2009.07.21
Vaistas perregistruotas	2014.12.05

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

UNIFLOX 3 mg/ml akių lašai (tirpalas)

 

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

1 ml akių tirpalo yra 3 mg ofloksacino.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: 1 ml tirpalo yra 0,05 mg benzalkonio chlorido.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

 

3. FARMACINĖ FORMA

Akių lašai (tirpalas)

Tirpalas yra skaidrus gelsvas, praktiškai be matomų dalelių.

 

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Ofloksacinui jautrių bakterijų (išvardytų 5.1 skyriuje) sukeltų infekcinių ligų gydymas:

• akies paviršiaus bakterinių infekcinių ligų (pvz., konjunktyvito, keratito, infekuotos ragenos opos).

Reikia atsižvelgti į oficialias vietines tinkamo antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

 

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Suaugusiesiems

Įprastai pirmas dvi paras ant akių lašinama po 1‑2 lašus kas 2-4 valandas, o kitas dvi paras - po 1‑2 lašus 4 kartus per parą. Minimali gydymo trukmė turi būti ne trumpesnė nei 7 paros, bet ne ilgesnė nei 10 parų.

 

Vaikų populiacija

Vaikams iki vienerių metų vaistinio preparato vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių) Vyresniems nei 1 metų vaikams

Vaistinis preparatas vartojamas po 1 lašą 4 kartus per parą 7 paras.

 

Senyviems pacientams

Dozės koreguoti nereikia.

 

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Ofloksacinas daugiausia išskiriamas pro inkstus. Pacientus, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, reikia atidžiai stebėti dėl galimo dažnesnio sisteminio nepageidaujamo poveikio atsiradimo.

 

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Ofloksacinas kepenyse nemetabolizuojamas ir daugiausia išskiriamas pro inkstus, todėl pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, dozės koreguoti nereikia.

 

Vartojimo metodas

Vartoti ant akių.

 

4.3 Kontraindikacijos

• Lėtiniai ne bakterinės kilmės konjunktyvitai.
• Priekinio ir užpakalinio akies segmentų arba pridėtinių akies organų infekcijos, sukeltos ofloksacinui atsparių bakterijų.
• Jaunesnių kaip 1 metų vaikų gydymas.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

UNIFLOX akių lašų negalima švirkšti po jungine, taip pat negalima lašinti į priekinę akies kamerą. Pacientams, vartojusiems sisteminio poveikio chinolonų grupės antibiotikų, įskaitant ofloksaciną, kartais jau po pirmos dozės buvo stebėta sunkių, net mirtinų padidėjusio jautrumo (anafilaksinių) reakcijų. Kai kurios iš jų buvo lydimos ūminio kraujagyslių funkcijos nepakankamumo, sąmonės praradimo, angioneurozinės edemos (įskaitant gerklų, ryklės ir veido edemą), kvėpavimo takų obstrukcijos, dusulio, dilgėlinės ir niežulio. Pacientams, lokaliai vartojusiems ofloksacino, nustatyta retų Stevens–Johnson sindromo, pasibaigusių toksine epidermio nekrolize, atvejų. Pasireiškus alerginei reakcijai ofloksacinui, vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti. Sunkios ūmios padidėjusio jautrumo reakcijos atveju gali prireikti neatidėliotino gydymo. Esant būtinybei, turi būti paskirtas deguonis ir kvėpavimo takų priežiūra, įskaitant intubaciją.

Pastebėjus odos išbėrimą, ofloksacino vartojimą reikia nedelsiant nutraukti.

Šio vaistinio preparato, kaip ir kitų antimikrobinio poveikio vaistinių preparatų, vartojant ilgai, gali padaugėti jam nejautrių mikroorganizmų, įskaitant grybelius. Jei atsiranda antrinė infekcinė liga, vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti ir pradėti alternatyvų gydymą.

Mokslinėje literatūroje paskelbta duomenų apie ragenos perforaciją vietinio poveikio fluorochinolonais gydytiems pacientams, kuriems jau buvo ragenos epitelio defektų ar ragenos opų. Daugeliu atveju buvo ir kitų reikšmingų tokio poveikio rizikos veiksnių, įskaitant senyvą amžių, jau esančias dideles opas, kitas akių ligas (pvz., sunkią akių sausmę), sistemines uždegimu pasireiškiančias ligas (pvz., reumatoidinį artritą) ar oftalmologinių kortikosteroidinių ar nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo vartojimą. Vis dėlto, jei šio vaistinio preparato vartoja pacientai, kuriems yra ragenos epitelio defektų ar ragenos opų, būtina imtis atsargumo dėl ragenos perforacijos rizikos.

Gydymo ofloksacinu metu būtina vengti saulės ar ultravioletinių spindulių ekspozicijos, kadangi gali pasireikšti jautrumas šviesai.

Vartojant lokaliai, ofloksacinas patenka į sisteminę kraujotaką, todėl pacientus, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, reikia atidžiai stebėti dėl galimo nepageidaujamo poveikio atsiradimo. 

UNIFLOX sudėtyje yra benzalkonio chlorido. Gali sudirginti akis. Turi nepatekti ant minkštųjų kontaktinių lęšių. Prieš vartojimą kontaktinius lęšius reikia išimti (vėl juos galima įdėti ne anksčiau kaip po 15 min.). Keičia minkštųjų kontaktinių lęšių spalvą.

 

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sąveikos tyrimų neatlikta.

Magnis, aliuminis, geležis ir cinkas sumažina ofloksacino absorbciją.

Vaistinio preparato UNIFLOX nerekomenduojama vartoti kartu su kitais vaistiniais preparatais, skirtais akių ligoms gydyti.

 

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Pakankamų ir gerai kontroliuojamų ofloksacino poveikio nėščioms moterims tyrimų neatlikta. Nustatyta, kad sisteminio poveikio chinolonai nesubrendusiems gyvūnams sukelia artropatijų.

UNIFLOX vartoti nėščioms moterims nerekomenduojama.

 

Žindymas

Kadangi sisteminio poveikio ofloksacinas ir kiti chinolonai išsiskiria į motinos pieną ir gali pakenkti kūdikiui, atsižvelgiant į žindymo naudą kūdikiui ir gydymo naudą motinai, reikia nuspręsti, ar nutraukti žindymą, ar nutraukti arba susilaikyti nuo gydymo UNIFLOX.

 

Vaisingumas

Specialių rekomendacijų vaisingoms moterims nėra.

 

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

UNIFLOX gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai. Vis dėlto tuoj po UNIFLOX pavartojimo į junginės maišelį, gali atsirasti deginimo pojūtis, aptemti regėjimas, o tai gali apsunkinti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus, todėl po vaistinio preparato įlašinimo rekomenduojama palaukti 15 minučių. Vairuoti ir valdyti mechanizmų bus galima tada, kai regėjimas visiškai atsinaujins.

 

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Klinikinių tyrimų metu dažniausias šalutinis poveikis, pasireiškęs 1,6 % ligonių, buvo akies dirginimas.

Toliau nurodyti šalutiniai poveikiai pateikiami pagal MedDRA organų sistemų klases. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥1/10), dažnas (nuo ≥1/100 iki <1/10), nedažnas (nuo ≥1/1 000 iki <1/100), retas (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000), labai retas (<1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

 

Nepageidaujamas poveikis, galintis atsirasti vartojant vaistinio preparato ant akių

 

Imuninės sistemos sutrikimai

Labai reti: padidėjęs jautrumas (įskaitant angioneurozinę edemą, dispnėją, anafilaksinę reakciją ar šoką, burnos ir ryklės bei liežuvio patinimą).

 

Nervų sistemos sutrikimai

Reti: galvos skausmas, hipestezija.

Dažnis nežinomas: svaigulys.

 

Akių sutrikimai

Dažni: akies dirginimas, akies diskomfortas

Dažnis nežinomas: keratitas, konjunktyvitas, matomo vaizdo neryškumas, fotofobija, svetimkūnio pojūtis akyje, ašarojimo sustiprėjimas, akies sausmė, akies skausmas, akies hiperemija, akies jautrumo padidėjimas (įskaitant akies ir voko niežėjimą).

 

Virškinimo trakto sutrikimai

Dažnis nežinomas: pykinimas.

 

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Dažnis nežinomas: periorbitalinė edema, veido edema.

Vartojant lokaliai, ofloksacinas patenka į sisteminę kraujotaką, todėl gali pasireikšti nepageidaujamas poveikis, būdingas sisteminio poveikio ofloksacino vaistiniams preparatams. Toks nepageidaujamas poveikis gali būti vaskulitas, virškinimo trakto sutrikimai, pakitę kepenų veiklos tyrimų rodmenys.

 

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

 

4.9 Perdozavimas

Vartojant pagal nurodymus, perdozavimo atvejų nestebėta. Atsitiktinai išgėrus vaistinio preparato, taikomas simptominis gydymas.

  

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – antiinfekciniai preparatai; ATC kodas – S03AA.

Veikimo mechanizmas

Atsparumo mechanizmas

Tyrimų in vitro metu nustatyta, kad atsparumas ofloksacinui paprastai priklauso nuo bakterijų topoizomerazės mutacijų ir dažniausiai atsiranda iš lėto bei laipsniškai (“daugiapakopis” tipas).

MSK ribinės reikšmės

EUCAST mažiausios slopinamosios koncentracijos (MSK) ribinės reikšmės yra tokios:

• Enterobacteriaceae: J ≤ 4 mg/l ir A > 8 mg/l;
• Streptococcus padermės: J ≤ 4 mg/l ir A > 8 mg/l;
• Staphylococcus padermės: J ≤ 4 mg/l ir A > 8 mg/l;
• Haemophilus influenzae: J ≤ 4 mg/l ir A > 8 mg/l;
• Pseudomonas spp.: J ≤ 4 mg/l ir A > 8 mg/l.

Pastaba. J – jautrūs, A – atsparūs

 

Mikroorganizmų jautrumas

Atspariais tapusių mikroorganizmų kiekis, priklausomai nuo geografinės vietos ir laiko, gali skirtis, todėl reikia susipažinti su vietine informacija apie atsparumą, ypač gydant sunkias užkrečiamąsias ligas. Jeigu vietinis mikroorganizmų atsparumas yra toks, kad vaistinio preparato veiksmingumas nors tik kai kurių užkrečiamųjų ligų atveju yra abejotinas, prireikus galima kreiptis į specialistą patarimo.

Paprastai jautrūs mikroorganizmai

Aerobiniai gramteigiami mikroorganizmai

Corynebacterium diphtheria

Corynebacterium jelkelum

Corynebacterium urealyticum

Mycobacteria tuberculosis

Staphylococcus aureus (penicilinazės gaminančios ir negaminančios padermės)

Staphylococcus epidermidis

Staphylococcus padermės (koaguliazei neigiamos)

Streptococcus agalactiae

Streptococcus pneumoniae (anksčiau vadinti Diplococcus pneumoniae)

Streptococcus pyogenes

Aerobiniai gramneigiami mikroorganizmai

Aeromonas padermės

Alcaligenes padermės

Bordetella pertussis

Branhamella catarrhalis

Campylobacter jejuni

Capnocytophaga padermės

Citrobacter padermės

Edwardsiella tarda

Elkenella corrodens

Enterobacter cloacae

Enterobacter padermės

Escherichia coli

Flavobacterium padermės

Haemophilus ducreyi

Haemophilus influenzae

Hafnia alvei

Helicobacter pylori

Klebsiella padermės

Legionella pneumophila

Moraxella padermės

Morganella morganii (anksčiau vadinti Proteus morganii)

Neisseria gonorrhoeae

Neisseria meningitidis

Pasteurella multocida

Plesiomonas shigelioides

Proteus mirabilis

Providencia rettgeri (anksčiau vadinti Proteus rettgeri)

Salmonella ir Shigella padermės

Vibrio cholera

Vibrio parahaemoliticus

Yersinia enterocolitica

Anaerobiniai gramteigiami mikroorganizmai

Clostridium perfringens

Kiti mikroorganizmai

Chlamydia trachomatis

Mikroorganizmai, kurių atsparumas gali kelti sunkumų

Aerobiniai gramteigiami mikroorganizmai

Listeria monocytogenes

Streptococcus faecalis (enterococcus)

Aerobiniai gramneigiami mikroorganizmai

Acinetobacter calcoaceticus

Brucella melitensis

Gardnerella vaginalis

Kitos Pseudomonas padermės

Proteus vulgaris

Providencia stuartii

Serratia padermės (įskaitant S. marcescens)

Anaerobiniai gramteigiami mikroorganizmai

Eubacterium padermės

Mobiluncus padermės

Peptostreptococcus padėrmės

Anaerobiniai gramneigiami mikroorganizmai

Bacteroides fragilis daugelis padermių

Bacteroides melaninogenicus

Veillonella padermės

Atsparūs mikroorganizmai

Aerobiniai gramneigiami mikroorganizmai

Mycobacterum intracellulare

Nocardia asteroides

Pseudomonas aeruginosa

Pseudomonas maltophilla

Anaerobiniai gramteigiami mikroorganizmai

Clostridium difficile

Anaerobiniai gramneigiami mikroorganizmai

Fusobacterium padermės

 

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Ofloksacinas labai gerai penetruoja į rageną ir priekinę akies kamerą. Dėl stiprių lipofilinių savybių, iš visų fluorochinolonų ofloksacinas penetruoja į rageną ir priekinę akies kamerą geriausiai. Net praėjus 4 valandoms (240 min.) po įlašinimo, ašarų plėvelėje yra nustatoma efektyvi jo koncentracija (9,2 mikrogramai/g). Įlašinus po 2 lašus 30 minučių intervalais, po 4 valandų ofloksacino koncentracija ragenoje pasiekia 4,4 mikrogramus/g.

 

Pasiskirstymas

Apie 25 % ofloksacino susijungia su plazmos baltymais. Susijungusio ofloksacino dalis nuo vaistinio preparato koncentracijos nepriklauso. Po lokalaus pavartojimo sisteminė absorbcija yra nedidelė ir kliniškai nereikšminga.

 

Biotransformacija

Mažiau nei 5 % ofloksacino pasišalina su šlapimu metabolitų pavidalu. Yra nustatyti 3 ofloksacino metabolitai: ofloksacino gliukuronidas, desmetilofloksacinas ir ofksacino-N-oksidas. Demetilofloksacinas pasižymi antibakteriniu poveikiu ir jo organizme gali būti nuo 2 iki 20 % visos ofloksacino koncentracijos. Net esant inkstų nepakankamumui, metabolitų kiekis nepadidėja ir išlieka kliniškai nereikšmingas.

 

Eliminacija

Ofloksacinas pasišalina pro inkstus. Tyrimų su sveikais savanoriais metu nustatyta, kad išgėrus vienkartinę 100‑600 mg dozę per 72 valandas į šlapimą išskiriama 72–98,5 % nepakitusio ofloksacino. Desmetilofloksacino į šlapimą išskiriama 3,4–3,7 %. Ofloksacino-N-oksido nustatyta tik vieno tiriamojo šlapime, o ofloksacino gliukuronido tiriamųjų šlapime nustatyta nebuvo.

Inkstų funkcijos sutrikimas. Kadangi ofloksacinas daugiausiai eliminuojamas pro inkstus, todėl, sumažėjus glomerulų filtracijos greičiui, padidėja pusinės eliminacijos laikas. Nustatyta, kad esant CL_CR > 20 ml/min t_1/2 reikšmės pasižymi tiesine priklausomybė nuo kreatinino klirenso, kreatinino klirensui sumažėjus žemiau t_1/2 reikšmės stipriai padidėja. Vartojant vaistinį preparatą lokaliai, į sisteminę kraujotaką patenka tik kliniškai nereikšmingas kiekis, tačiau manoma, kad pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, yra galimai padidėjęs sisteminio šalutinio poveikio pavojus.

Senyvi pacientai. Nustatyta, kad šiems pacientams ofloksacino kaupimasis organizme gali padidėti apie 20 %, tačiau, nei vartojant vaistinio preparato per burną, nei vartojant lokaliai, dozės koreguoti nereikia.

 

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancerogeniškumo, toksinio poveikio reprodukcijai ir vystymuisi ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

Ofloksacino ūminis toksinis poveikis buvo vertinamas duodant jo žiurkėms, pelėms, šunims ir beždžionėms, švirkščiant po oda pelėms ir žiurkėms bei leidžiant į veną žiurkėms, pelėms ir šunims. Pasireiškė ptozė, sedacija, prostracija, hipopnėja, dispnėja, sumažėjo aktyvumas, atsirado traukulių. Atliekant nekropsiją, paprastai būdavo randama plaučių kongestija (kraujo priplūdimas).

Atliekant toksikologinius tyrimus su gyvūnais, ofloksacinas vaisingumo nesutrikdė, nesukėlė nepageidaujamo poveikio vaisiaus vystymuisi vėlyvuoju vaikingumo laikotarpiu, neturėjo įtakos jauniklių atsivedimui, žindymui, jauniklių gyvybinėms funkcijoms bei augimui.

Ilgalaikių kancerogeninio poveikio tyrimų su žiurkėmis ir pelėmis neatlikta. Ofloksacinas mutageninio poveikio nesukėlė, atlikus Ames bakterijų testą, citogeninio poveikio tyrimą in vitro ir in vivo, seserinių chromatidžių apsikeitimo tyrimą, DNR atsinaujinimo testą bei dominuojantį letalinio poveikio tyrimą.

  

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Benzalkonio chloridas

Natrio-divandenilio fosfatas dihidratas

Dinatrio fosfatas dihidratas

Injekcinis vanduo

 

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

 

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

Pirmą kartą atidarius talpyklę, tirpalo tinkamumo laikas yra 28 dienos.

 

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Negalima šaldyti.

Talpyklę laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

 

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

LDPE talpyklė su HDPE lašintuvu ir HDPE dangteliu. Talpyklėje yra 5 ml arba 10 ml tirpalo. Kartono dėžutėje yra viena talpyklė.

 

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Oftalmologijoje

Nuplėšęs apsauginę plėvelę, pacientas nuima plastikinį apsauginį dangtelį, atlošia galvą, apverčia talpyklę ir, švelniai spausdamas lašintuvą, įsilašina reikiamą lašų kiekį į junginės maišelį. Lašintuvo galiukas neturėtų liestis su akimi ir voku. Tuoj po įlašinimo ant lašintuvo būtina uždėti apsauginį dangtelį.

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.