Mergina vaistinėje:
- Turite nėštumo testą?
- Jums kokį testą: teigiamą ar neigiamą?
Montelukastas, 4mg, kramtomosios tabletės
Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: KRKA, d.d., Novo mesto, Slovėnija
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Montelukastas
1. Kas yra Monkasta ir kam jis vartojamas
Monkasta yra leukotrienų receptorių antagonistas, blokuojantis medžiagas, vadinamas leukotrienais. Leukotrienai plaučiuose sukelia kvėpavimo takų susiaurėjimą ir patinimą. Blokuodamas leukotrienus, Monkasta palengvina astmos simptomus ir padeda ją kontroliuoti.
Gydytojas Monkasta skyrė Jūsų vaikui astmai gydyti siekdamas, kad dieną ir naktį neatsirastų astmos simptomų.
Monkasta 4 mg kramtomosiomis tabletėmis gydomi 2‑5 metų pacientai, kurių būklę kiti vaistai kontroliuoja netinkamai ir jiems būtinas papildomas gydymas.
Gali būti taikomas kaip alternatyvus gydymas Monkasta 4 mg kramtomosiomis tabletėmis vietoj inhaliuojamųjų gliukokortikoidų 2‑5 metų pacientams, kuriems pastaruoju metu dėl astmos neprireikė gerti gliukokortikoidų ir nustatyta, kad jie nesugeba vartoti inhaliuojamųjų gliukokortikoidų.
Be to, Monkasta 4 mg kramtomosios tabletės gali padėti išvengti fizinio krūvio sukeliamo kvėpavimo takų susiaurėjimo 2 metų ir vyresniems pacientams.
Gydytojas nustatys, kaip vartoti Monkasta, atsižvelgdamas į Jūsų vaiko astmos simptomus ir sunkumą.
Kas yra astma?
Astma yra liga, kuria sergama ilgai.
Sergant astma, gali pasireikšti toliau išvardytas poveikis.
- Dėl susiaurėjusių kvėpavimo takų pasunkėja kvėpavimas. Kvėpavimo takų susiaurėjimas pasunkėja ir palengvėja, tai priklauso nuo įvairių sąlygų.
- Jautrūs kvėpavimo takai reaguoja į daug dirgiklių, pvz., cigarečių dūmus, žiedadulkes, šaltą orą ar fizinį krūvį.
- Gali patinti kvėpavimo takų gleivinė (pasireikšti uždegimas).
Astmos simptomai yra kosulys, švokštimas ir ankštumo pojūtis krūtinėje.
2. Kas žinotina prieš Jūsų vaikui vartojant Monkasta
Pasakykite gydytojui apie bet kokias šiuo metu esančias ar buvusias vaiko medicinines problemas ar alergiją.
Monkasta vartoti negalima:
- jeigu Jūsų vaikui yra alergija montelukastui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (žr. 6 skyrių).
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami duoti Monkasta savo vaikui
- Jeigu Jūsų vaiko astma ar kvėpavimas pasunkėja, nedelsdamas kreipkitės į gydytoją.
- Geriamasis Monkasta nėra skirtas ūminiam astmos priepuoliui nutraukti. Jei pasireiškia priepuolis, vykdykite Jums duotus gydytojo nurodymus. Visada turėkite vaiko inhaliuojamųjų greitai veikiančių vaistų astmos priepuoliui nutraukti.
- Svarbu, kad Jūsų vaikas vartotų visus gydytojo skirtus vaistus nuo astmos. Kitų astmai gydyti skirtų vaistų, kuriuos Jūsų vaikas gydytojo nurodymu vartoja, pakeisti Monkasta 4 mg kramtomosiomis tabletėmis negalima.
- Jeigu Jūsų vaikas vartoja vaistų nuo astmos ir atsiranda tokių simptomų kaip į gripą panašus negalavimas, dilgčiojimo, badymo ar tirpimo pojūtis rankose ir kojose, kvėpavimo simptomų pasunkėjimas ir (arba) išbėrimas, būtina kreiptis į gydytoją. Jūsų vaikas negali vartoti acetilsalicilo rūgšties (aspirino) ar vaistų nuo uždegimo (dar vadinamų nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo arba NVNU) tuo atveju, jei minėti medikamentai sukelia astmos pasunkėjimą.
Kiti vaistai ir Monkasta
Kai kurie vaistai gali keisti Monkasta poveikį, o Monkasta – kitų vaiko vartojamų vaistų poveikį.
Jeigu Jūsų vaikas vartoja arba neseniai vartojo kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Jei Jūsų vaikas vartoja toliau išvardytų vaistų, pasakykite apie tai gydytojui prieš gydymo Monkasta pradžią:
- fenobarbitalį (juo gydoma epilepsija).
- fenitoiną (juo gydoma epilepsija).
- rifampiciną (juo gydoma tuberkuliozė ir kai kurios kitos infekcinės ligos).
Monkasta vartojimas su maistu
Monkasta 4 mg kramtomųjų tablečių negalima vartoti prieš pat valgį: jas reikia vartoti likus mažiausiai 1 valandai iki valgio ar praėjus mažiausiai 2 valandoms po jo.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Šio poskyrio informacija nėra aktuali Monkasta 4 mg kramtomosioms tabletėms, kadangi jos skirtos vartoti 2‑5 metų vaikams, tačiau toliau pateikta informacija yra susijusi su veikliąją medžiaga montelukastu.
Nėštumas
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Jūsų gydytojas nuspręs, ar galima vartoti Monkasta.
Žindymas
Ar montelukasto atsiranda moters piene, nežinoma. Jeigu maitinate krūtimi ar planuojate pradėti žindymą, prieš Monkasta vartojimą turite pasitarti su gydytoju.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Šio poskyrio informacija nėra aktuali Monkasta 4 mg kramtomosioms tabletėms, kadangi jos skirtos vartoti 2‑5 metų vaikams, tačiau toliau pateikta informacija yra susijusi su veikliąją medžiaga montelukastu.
Monkasta poveikio gebėjimui vairuoti ar valdyti mechanizmus nesitikima. Visgi individualus poveikis kai kuriems asmenims gali skirtis. Tam tikras šalutinis poveikis (pvz., galvos svaigimas ir mieguistumas), kuris labai retais atvejais pasireiškė kai kuriems Monkasta vartojantiems pacientams, gali turėti įtakos gebėjimui vairuoti ar valdyti mechanizmus.
Svarbi informacija apie kai kurias pagalbines Monkasta medžiagas
Sudėtyje yra fenilalanino šaltinio. Gali būti kenksmingas vaikams, sergantiems fenilketonurija.
3. Kaip vartoti Monkasta
- Vaikas šio vaisto turi vartoti prižiūrimas suaugusio žmogaus.
- Vaikas gali vartoti tik vieną Monkasta tabletę per parą, kaip kad nurodė gydytojas.
- Tablečių reikia vartoti net tuo atveju, jei vaikui simptomų nėra arba jei prasidėjo ūminis astmos priepuolis.
- Vaikas visada turi vartoti šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
- Monkasta vartojamas per burną.
Vartojimas 2‑5 metų vaikams
Kartą per parą vakare reikia suvartoti vieną Monkasta 4 mg kramtomąją tabletę. Monkasta 4 mg kramtomųjų tablečių negalima vartoti prieš pat valgį: jas reikia vartoti likus mažiausiai 1 valandai iki valgio ar praėjus mažiausiai 2 valandoms po jo.
Jei Jūsų vaikas vartoja Monkasta, turite būti tikras, kad jis/ji nevartoja jokio kito vaisto, kuriame yra tos pačios veikliosios medžiagos, t. y. montelukasto.
Tiekiamos Monkasta 4 mg kramtomosios tabletės, skirtos 2‑5 metų vaikams. Šio amžiaus vaikams, kuriems yra problemų vartoti kramtomąsias tabletes, yra prieinama forma 4 mg granulės.
Tiekiamos Monkasta 5 mg kramtomosios tabletės, skirtos 6‑14 metų vaikams.
Monkasta 4 mg ar 5 mg kramtomųjų tablečių nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 2 metų vaikams.
Ką daryti, jeigu Jūsų vaikas pavartojo per didelę Monkasta dozę?
Nedelsdamas kreipkitės į vaiko gydytoją.
Perdozavus, šalutinio poveikio dažniausiai neatsiranda. Dažniausiai perdozavusiems suaugusiems žmonėms ir vaikams atsiradę simptomai yra pilvo skausmas, mieguistumas, troškulys, galvos skausmas, vėmimas ir pernelyg didelis aktyvumas.
Pamiršus vaikui duoti pavartoti Monkasta
Stenkitės Monkasta vartoti taip, kaip nurodyta. Vis dėlto, jeigu vaikas praleido dozę, vaisto toliau reikia vartoti įprastai kartą per parą.
Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę.
Jeigu vaikas nutraukia Monkasta vartojimą
Gydomasis Monkasta poveikis nuo astmos Jūsų vaikui pasireikš tik tuo atveju, jei vaisto vartojama nuolat.
Svarbu, kad vaikas Monkasta vartotų tiek laiko, kiek nurodė gydytojas. Tai padės kontroliuoti Jūsų vaiko astmą.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Klinikinių montelukasto 4 mg kramtomųjų tablečių tyrimų metu dažniausiai pasireiškęs (atsiradęs mažiausiai 1 pacientui iš 100 ir ne daugiau kaip 1 vaikui iš 10) ir, manoma, su montelukasto vartojimu susijęs šalutinis poveikis buvo:
- pilvo skausmas;
- troškulys.
Klinikinių montelukasto 5 mg kramtomųjų tablečių tyrimų metu dažniausiai pasireiškęs (atsiradęs mažiausiai 1 pacientui iš 100 ir ne daugiau kaip 1 vaikui iš 10) ir, manoma, su montelukasto vartojimu susijęs šalutinis poveikis buvo:
- galvos skausmas.
Be to, klinikinių montelukasto 10 mg plėvele dengtų tablečių tyrimų metu pasireiškė toks papildomas šalutinis poveikis:
- pilvo skausmas.
Toks poveikis paprastai buvo lengvas ir dažniau pasireiškė Monkasta gydytiems pacientams, palyginti su placebo (tablečių, kuriose nėra veikliosios medžiagos) vartojusiais žmonėmis.
Žemiau išvardintų galimų šalutinių poveikių dažnis apibrėžtas naudojant šį susitarimą:
Labai dažnas (gali pasireikšti daugiau kaip 1 iš 10 žmonių)
Dažnas (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 10 žmonių)
Nedažnas (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 100 žmonių)
Retas (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 1 000 žmonių)
Labai retas (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 10 000 žmonių)
Be to, po vaisto pasirodymo rinkoje gauta duomenų apie toliau išvardytą šalutinį poveikį.
- Viršutinių kvėpavimo takų infekcija (labai dažnas).
- Sustiprėjęs polinkis kraujuoti (retas).
- Alerginės reakcijos, įskaitant kvėpavimą bei rijimą pasunkinti galintį veido, lūpų, liežuvio ir (arba) gerklės patinimą (nedažnas).
- Su elgesiu ir nuotaika susijęs poveikis (nenormalūs sapnai, įskaitant košmarus, miego sutrikimas, lunatizmas, dirglumas, nerimas, nenustygstamumas, baimingas susijaudinimas, įskaitant agresyvų elgesį ar priešiškumą, depresija (nedažnas); drebulys (retas); haliucinacijos, dezorientacija, mintys apie savižudybę ir su savižudybe susijęs elgesys (labai retas)).
- Galvos svaigimas, apsnūdimas, dilgčiojimo, badymo ar tirpimo pojūtis, traukuliai (nedažnas).
- Juntamas neritmiškas ir (arba) dažnas širdies plakimas (palpitacija) (retas).
- Kraujavimas iš nosies (nedažnas).
- Viduriavimas, pykinimas, vėmimas (dažnas); burnos džiūvimas, nevirškinimas (nedažnas).
- Hepatitas (kepenų uždegimas) (labai retas).
- Bėrimas (dažnas); kraujosruvos, niežulys, dilgėlinė (nedažnas); jautrūs raudoni mazgeliai po oda, dažniausiai blauzdų srityje (mazginė eritema), sunki odos reakcija (daugiaformė eritema), kuri gali atsirasti be jokių pradinių požymių (labai retas).
- Sąnarių ar raumenų skausmas, raumenų mėšlungis (nedažnas).
- Karščiavimas (dažnas); nuovargis, bloga savijauta, patinimas (nedažnas).
Labai retai astma sergantiems ir montelukasto vartojantiems pacientams atsirado toliau išvardytų simptomų derinys (Čargo-Strauso (Churg-Strauss) sindromas): į gripą panašus negalavimas, dilgčiojimo, badymo ar tirpimo pojūtis rankose ir kojose, kvėpavimo simptomų pasunkėjimas ir (arba) išbėrimas. Jeigu atsiras vienas ar keli minėti simptomai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
5. Kaip laikyti Monkasta
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Ant dėžutės po „Tinka iki“ ir lizdinės plokštelės po „EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
Monkasta kramtomųjų tablečių sudėtis
- Veiklioji medžiaga yra montelukastas.
Kiekvienoje kramtomojoje tabletėje yra 4 mg montelukasto (montelukasto natrio druskos pavidalu).
- Pagalbinės medžiagos yra manitolis (E 421), mikrokristalinė celiuliozė, kroskarmeliozės natrio druska, hidroksipropilceliuliozė, aspartamas (E 951), raudonasis geležies oksidas (E 172), juodųjų vyšnių skonio medžiaga (sudėtyje yra glicerolio triacetato (E1518)), magnio stearatas (žr. 2 skyrių).
Monkasta kramtomųjų tablečių išvaizda ir kiekis pakuotėje
Tabletės yra rausvos, marmurinės išvaizdos, apvalios, šiek tiek išgaubtos, nuožulniais kraštais, ant vienos tablečių pusės užrašyta,,4“.
Tiekiamos 7, 10, 14, 20, 28, 30, 49, 50, 56, 84, 90, 98, 100, 140 ar 200 kramtomųjų tablečių lizdinių plokštelių dėžutės.
Tarptautinis pavadinimas | Montelukastas |
Vaisto stiprumas | 4mg |
Vaisto forma | kramtomosios tabletės |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | vartoti per burną |
Registracijos numeris | LT/1/08/1215 |
Registratorius | KRKA, d.d., Novo mesto, Slovėnija |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 2008.07.31 |
Vaistas perregistruotas | 2013.05.15 |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Monkasta 4 mg kramtomosios tabletės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Kiekvienoje kramtomojoje tabletėje yra 4 mg montelukasto (montelukasto natrio druskos pavidalu).
Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas:
Kiekvienoje kramtomojoje tabletėje yra 1,2 mg aspartamo.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Kramtomoji tabletė.
Tabletės yra rausvos, marmurinės išvaizdos, apvalios, šiek tiek išgaubtos, nuožulniais kraštais, ant vienos tablečių pusės užrašyta,,4“.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
Papildomas astmos gydymas 2‑5 metų vaikams, kuriems lengva arba vidutinio sunkumo nuolatinė astma nepakankamai kontroliuojama inhaliuojamaisiais kortikosteroidais ir kuriems pagal poreikį vartojami trumpo poveikio beta adrenomimetikai nepakankamai kontroliuoja klinikinius astmos simptomus.
Monkasta galima pasirinkti alternatyviam gydymui vietoj mažų inhaliuojamųjų kortikosteroidų dozių lengva nuolatine astma sergantiems 2‑5 metų vaikams, kuriems pastaruoju metu nebuvo sunkių astmos priepuolių, pareikalavusių gydymo per burną vartojamais kortikosteroidais, ir kurie akivaizdžiai nesugeba vartoti inhaliuojamųjų kortikosteroidų (žr. 4.2 skyrių).
Be to, Monkasta skiriamas astmos profilaktikai 2 metų ir vyresniems vaikams, kuriems vyrauja fizinio krūvio sukeltas bronchų spazmas.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Dozavimas
Bendrosios rekomendacijos
Monkasta gydomasis poveikis astmai pasireiškia per vieną parą. Pacientams reikia patarti, kad vartotų Monkasta net tada, kai astma kontroliuojama, ir nenutraukti vaistinio preparato vartojimo, jeigu astma pasunkėja.
Pacientams, kurie serga inkstų nepakankamumu arba lengvu ir vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu, dozavimo keisti nereikia. Duomenų apie pacientus, kurie serga sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, nėra. Vyrams ir moterims dozavimas yra toks pat.
Monkasta pasirinkimas alternatyviam gydymui vietoj mažų inhaliuojamųjų gliukokortikoidų dozių, kurie serga lengva nuolatine astma
Monoterapija Monkasta nerekomenduojama pacientams, kurie serga vidutinio sunkumo nuolatine astma. Galima taikyti pagalbinį gydymą Monkasta pasirinkimą alternatyviam gydymui vietoj mažų inhaliuojamųjų gliukokortikoidų dozių vaikams, sergantiems nuolatine lengva astma, galima svarstyti tik pacientams, kurie pastaruoju metu nepatyrė sunkių astmos priepuolių, kuriuos būtų prireikę gydyti geriamaisiais gliukokortikoidais, ir nustatyta, kad jie nesugeba vartoti inhaliuojamųjų gliukokortikoidų (žr. 4.1 skyrių). Lengva nuolatine astma vadinama būklė, kuriai esant, astmos simptomų atsiranda dažniau nei vieną kartą per savaitę, bet rečiau kaip vieną kartą per parą, naktinių simptomų atsiranda dažniau nei du kartus per mėnesį, bet rečiau kaip vieną kartą per savaitę, o tarp priepuolių plaučių funkcija būna normali. Jeigu stebėjimo laikotarpiu (paprastai per vieną mėnesį) astma kontroliuojama nepakankamai, reikia apsvarstyti papildomo ar kitokio priešuždegiminio gydymo taikymo pagal pakopinę astmos gydymo sistemą galimybę.
Monkasta vartojimas astmos profilaktikai 2‑5 metų vaikams, jei dominuojantis pasireiškimas yra fizinio krūvio sukelta bronchų konstrikcija
2‑5 metų pacientams fizinio krūvio sukelta bronchų konstrikcija gali būti dominuojantis persistuojančios astmos, kurią reikia gydyti inhaliuojamaisiais kortikosteroidais, pasireiškimas. Pacientų būklę reikia įvertinti po 2‑4 gydymo montelukastu savaičių. Jei norimos reakcijos neatsiranda, reikia apsvarstyti papildomo ar kitokio gydymo skyrimą.
Gydymas Monkasta kartu su kitais vaistiniais preparatais nuo astmos
Jeigu taikomas papildomas gydymas Monkasta kartu su inhaliuojamaisiais gliukokortikoidais, inhaliuojamųjų gliukokortikoidų staigiai pakeisti Monkasta negalima (žr. 4.4 skyrių).
Tiekiami kitokio stiprumo ar farmacinės formos preparatai
Suaugusiems žmonėms ir 15 metų bei vyresniems paaugliams gydyti tiekiamos 10 mg tabletės.
6‑14 metų vaikams ir paaugliams gydyti tiekiamos 5 mg kramtomosios tabletės.
Vaikams, kuriems yra problemų vartoti kramtomąsias tabletes, yra prieinama forma granulėmis.
Vartojimo metodas
Šio vaistinio preparato vaikas turi vartoti prižiūrint suaugusiam žmogui.
Dozė 2‑5 metų vaikams yra viena 4 mg kramtomoji tabletė per parą, kurią reikia vartoti vakare. Jeigu Monkasta vartojamas kartu su maistu, vaistinį preparatą reikia vartoti 1 val. prieš valgį arba praėjus 2 val. po valgio. Šio amžiaus grupės pacientams dozės keisti nebūtina. Monkasta 4 mg kramtomųjų tablečių nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 2 metų vaikams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nėra.
4.3 Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pacientams reikia patarti, kad niekada nevartotų per burną vartojamo montelukasto ūminiams astmos priepuoliams gydyti. Tokiems atvejams reikia visada turėti įprastų atitinkamų vaistinių preparatų atsargų. Ištikus ūminiam priepuoliui, reikia inhaliuoti trumpo veikimo beta adrenoreceptorių agonistų. Pacientai turi kiek galima greičiau keiptis į gydytoją, jeigu tenka inhaliuoti daugiau trumpo veikimo beta adrenoreceptorių agonistų nei įprastai.
Inhaliuojamųjų arba geriamųjų gliukokortikoidų staigiai pakeisti montelukastu negalima.
Duomenų, kurie rodytų, kad vartojant montelukastą, galima sumažinti geriamųjų gliukokortikoidų dozę, nėra.
Pacientams, vartojantiems vaistinių preparatų nuo astmos, įskaitant montelukastą, retais atvejais gali pasireikšti sisteminė eozinofilija, kuri kartais pasireiškia klinikiniais vaskulito požymiais, būdingais Čargo-Strauso (Churg-Strauss) sindromui (tai būklė, kuri dažnai gydoma sisteminio veikimo gliukokortikoidais). Tokie atvejai dažniausiai, bet ne visada, buvo susiję su geriamųjų gliukokortikoidų dozės sumažinimu arba jų vartojimo nutraukimu. Galimybės, kad leukotrienų receptorių antagonistų vartojimas susijęs su Čargo-Strauso (Churg-Strauss) sindromu, negalima nei paneigti, nei įrodyti. Gydytojai turi būti tinkamai pasirengę, jeigu pacientams pasireikštų eozinofilija, su vaskulitu susijęs išbėrimas, plaučių sutrikimo simptomų pasunkėjimas, širdies komplikacijų ir (arba) neuropatija. Reikia iš naujo įvertinti pacientų, kuriems atsiranda šių simptomų, būklę bei jų gydymo schemas.
Duomenų apie 4 mg kramtomųjų tablečių saugumą ir veiksmingumą jaunesniems kaip 2 metų vaikams nėra.
Speciali informacija apie kai kurias pagalbines medžiagas
Monkasta kramtomosiose tabletėse yra aspartamo, iš kurio susidaro fenilalaninas. Gali būti kenksmingas vaikams, sergantiems fenilketonurija.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Montelukastą galima vartoti kartu su kitais įprastiniais vaistiniais preparatais astmos profilaktikai ar ilgalaikiam gydymui. Vaistų sąveikos tyrimų duomenimis, rekomenduojama gydomoji montelukasto dozė kliniškai reikšmingai neveikė šių vaistinių preparatų farmakokinetikos: teofilino, prednizono, prednizolono, geriamųjų kontraceptikų (etinilestradiolio/noretindrono 35/1), terfenadino, digoksino ir varfarino.
Plotas po montelukasto koncentracijos plazmoje laiko atžvilgiu kreive (AUC) pacientų, kurie kartu vartojo fenobarbitalio, organizme sumažėjo maždaug 40 %. Montelukasto metabolizmą veikia CYP 3A4, 2C8 ir 2C9 taigi, jeigu montelukasto vartojama kartu su CYP 3A4, 2C8 ir 2C9 sužadinančiais vaistiniais preparatais (pvz., fenitoinu, fenobarbitaliu, rifampicinu), gydyti reikia atsargiai, ypač vaikus.
Tyrimai in vitro parodė, kad montelukastas yra stiprus CYP 2C8 inhibitorius. Visgi klinikiniai vaistinių preparatų, įskaitant montelukastą ir roziglitazoną (mėginiuose vartojamas substratas vaistinių preparatų, kurių metabolizmą visų pirma veikia CYP 2C8, atstovas), sąveikos tyrimai rodo, kad montelukastas neslopina CYP 2C8 in vivo. Taigi nesitikima, kad montelukastas darytų didelę įtaką metabolizmui vaistinių preparatų, kurie metabolizuojami veikiant šiam izofermentui (pvz., paklitakselio, roziglitazono, repaglinido).
In vitro tyrimai parodė, kad montelukastas yra CYP 2C8 substratas ir mažiau reikšmingas 2C9 ir 3A4 substratas. Klinikinio vaistinių preparatų, įskaitant montelukastą ir gemfibrozilį (tiek CYP 2C8 ir 2C9 inhibitorius), sąveikos tyrimo metu gemfibrozilis padidino sisteminę montelukasto ekspoziciją iki 4,4 karto. Motelukasto dozės koreguoti nereikia kartu vartojant gemfibrozilį ar kitus stiprius inhibitorius CYP 2C8, tačiau gydytojas turi žinoti, kad didėja nepageidaujamų reakcijų pasireiškimas.
Remiantis in vitro duomenimis, kliniškai svarbios sąveikos su kitais vaistais, kuriuose yra mažiau stipraus inhibitoriaus CYP 2C8 (pvz., trimetoprimo) nesitikima. Kartu vartojant montelukastą ir itrakonazolą, stiprų CYP 3A4 inhibitorių, sisteminis montelukasto poveikis žymiai nepadidėjo.
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Tyrimai su gyvūnais kenksmingo poveikio nėštumo eigai arba embriono ar vaisiaus vystymuisi neparodė.
Riboti vartojimo nėštumo metu duomenys apsigimimų (pvz., galūnių sklaidos trūkumų), apie kuriuos gauta retų pranešimų po vaistinio preparato patekimo į rinką, priežastinio ryšio su montelukasto vartojimu nerodo.
Monkasta nėštumo metu vartoti negalima, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus.
Žindymas
Tyrimai rodo, kad montelukasto prasiskverbia į žiurkių pieną (žr. 5.3 skyrių). Ar montelukasto prasiskverbia į motinos pieną, nežinoma.
Monkasta žindymo laikotarpiu vartoti negalima, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Manoma, kad montelukastas gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia. Visgi labai retais atvejais asmenys skundėsi mieguistumu arba svaiguliu.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Vartojant montelukastą, gali pasireikšti nepageidaujamas poveikis, kuris išvardytas, naudojant tokius dažnio apibūdinimus:
labai dažni (≥ 1/10);
dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10);
nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100);
reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000);
labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).
Atlikti tokie montelukasto klinikiniai tyrimai:
- 10 mg plėvele dengtų tablečių, kuriuose dalyvavo maždaug 4000 suaugusių pacientų ir 15 metų bei vyresnių paauglių;
- 5 mg kramtomųjų tablečių, kuriuose dalyvavo maždaug 1750 vaikų ir paauglių (6‑14 metų);
- 4 mg kramtomųjų tablečių, kuriuose dalyvavo 851 vaikas (2‑5 metų).
Atlikti montelukasto klinikiniai tyrimai pacientams, sergantiems ne nuolatine astma:
- 4 mg granulių ir kramtomųjų tablečių, kuriuose dalyvavo 1038 vaikai nuo 6 mėnesių iki 5 metų.
Šis su vaistinio preparato vartojimu susijęs nepageidaujamas poveikis klinikinių tyrimų metu nustatytas dažnai (nuo > 1/100 iki < 1/10) ir dažniau pasireiškė pacientams, vartojusiems montelukastą nei placebą.
Organų sistemų klasės | 15 metų ir vyresni suaugę pacientai (du 12 savaičių tyrimai, n = 795) | 6‑14 metų vaikai ir paaugliai (vienas 8 savaičių tyrimas, n = 201 ir du 56 savaičių tyrimai, n = 615) | 2‑5 metų vaikai (vienas 12 savaičių tyrimas, n = 461 ir vienas 48 savaičių tyrimas, n = 278) |
Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | Galvos skausmas |
|
Virškinimo trakto sutrikimai | Pilvo skausmas |
| Pilvo skausmas |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai |
|
| Troškulys |
Klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo nedaug pacientų, sergančių astma, metu pratęsus gydymą iki 2 metų suaugusiesiems ir iki 6 mėnesių 6‑14 metų vaikams ir paaugliams, saugumo savybių pobūdis nepakito.
Jungtiniais duomenimis, 502 vaikai nuo 2 iki 5 metų buvo gydomi montelukastu bent 3 mėnesius, 338 – 6 mėnesius ar ilgiau bei 534 pacientai – 12 mėnesių ar ilgiau. Pratęsus gydymą, saugumo savybių pobūdis taip pat nepakito.
Duomenys, gauti vaistinį preparatą pateikus į rinką
Nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos vaistui esant rinkoje, yra išvardytos žemiau pateiktoje lentelėje pagal organų sistemų klases specifiniais nepageidaujamų reiškinių terminais. Jų dažnis apytikriai apskaičiuotas pagal atitinkamus klinikinių tyrimų duomenis.
Organų sistemų klasė | Dažnio kategorija | Nepageidaujamo reiškinio terminas |
Infekcijos ir infestacijos | Labai dažni | Viršutinių kvėpavimo takų infekcija† |
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Reti | Padidėjęs polinkis į kraujavimą |
Imuninės sistemos sutrikimai | Nedažni | Padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant anafilaksiją |
Labai reti | Eozinofilinė kepenų infiltracija | |
Psichikos sutrikimai | Nedažni | Neįprasti, įskaitant košmariškus, sapnai, nemiga, somnambulizmas, dirglumas, nerimas, neramumas, sujaudinimas, įskaitant agresyvų elgesį ar priešiškumą, depresija |
Reti | Drebulys | |
Labai reti | Haliucinacijos, dezorientacija, mintys apie savižudybę ar savižudiškas elgesys (suicidiškumas) | |
Nervų sistemos sutrikimai | Nedažni | Galvos svaigimas, mieguistumas, parestezija ar hipoestezija, traukuliai |
Širdies sutrikimai | Reti | Palpitacijos |
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Nedažni | Kraujavimas iš nosies |
Labai reti | Čargo-Strauso (Churg‑Strauss) sindromas (CSS) (žr. 4.4 skyrių) | |
Virškinimo trakto sutrikimai | Dažni | Viduriavimas‡, pykinimas‡, vėmimas‡ |
Nedažni | Burnos sausmė, nevirškinimas | |
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Dažni | Padidėjęs serumo transaminazių (ALT, AST) aktyvumas |
Labai reti | Hepatitas (įskaitant cholestazinį, kepenų ląstelių ir mišrų kepenų pažeidimą) | |
Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažni | Išbėrimas‡ |
Nedažni | Kraujosruvos, dilgėlinė, niežulys | |
Reti | Angioneurozinė edema | |
Labai reti | Mazginė eritema, daugiaformė eritema | |
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Nedažni | Sąnarių skausmas, raumenų skausmas, įskaitant mėšlungį |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažni | Karščiavimas‡ |
Nedažni | Astenija arba nuovargis, negalavimas, edema |
† Šis nepageidaujamas reiškinys, kuris montelukastą vartojantiems pacientams pasireiškė labai dažnai, klinikinių tyrimų metu labai dažnai pasireiškė ir pacientams, kurie vartojo placebą.
‡ Šis nepageidaujamas reiškinys, kuris montelukastą vartojantiems pacientams pasireiškė dažnai, klinikinių tyrimų metu dažnai pasireiškė ir pacientams, kurie vartojo placebą.
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.
4.9 Perdozavimas
Specialios informacijos apie montelukasto perdozavimo gydymą nėra. Ilgalaikių astmos tyrimų, kurių metu suaugę pacientai 22 savaites vartojo iki 200 mg montelukasto paros dozes, ir trumpalaikių tyrimų, kurių metu pacientai maždaug vieną savaitę vartojo iki 900 mg montelukasto paros dozes, duomenimis, kliniškai reikšmingų nepageidaujamų reiškinių nepasireiškė.
Po vaistinio preparato patekimo į rinką ir klinikinių montelukasto tyrimų metu gauta pranešimų apie ūminį perdozavimą. Tai buvo pranešimai apie suaugusiuosius ir vaikus, kurie išgėrė 1000 mg dozę (42 mėnesių vaikas išgėrė maždaug 61 mg/kg dozę). Klinikinių ir laboratorinių tyrimų rodmenys atitiko saugumo savybių pobūdį suaugusiesiems ir vaikams. Perdozavimo atveju dažniausiai pranešta apie nepageidaujamus reiškinius, kurie atitiko montelukasto saugumo savybių pobūdį. Tai buvo pilvo skausmas, somnolencija, troškulys, galvos skausmas, vėmimas ir pernelyg didelis psichomotorinis aktyvumas.
Ar montelukastas šalinamas iš organizmo, atliekant peritoninę dializę arba hemodializę, nežinoma.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – kiti sisteminio veikimo vaistiniai preparatai nuo obstrukcinės kvėpavimo takų ligos, leukotrienų receptorių antagonistai, ATC kodas – R03D C03.
Veikimo mechanizmas
Cisteinilleukotrienai (LTC4, LTD4, LTE4) yra stiprūs uždegimo eikozanoidai, kuriuos išskiria įvairios ląstelės, įskaitant putliąsias (mastocitus) bei eozinofilus. Šie svarbūs astmą sukeliantys mediatoriai prisijungia prie cisteinilleukotrienų (CysLT) receptorių, kurių yra žmogaus kvėpavimo takuose, ir sukelia poveikį kvėpavimo takams, įskaitant bronchų spazmą, gleivių sekreciją, kraujagyslių pralaidumo padidėjimą bei eozinofilų kaupimąsi.
Per burną pavartotas montelukastas yra aktyvi medžiaga, kuri pasižymi dideliu afinitetu ir selektyvumu CysLT1 receptoriams.
Farmakodinaminis poveikis
Klinikinių tyrimų duomenimis, net tokia maža kaip 5 mg montelukasto dozė slopina bronchų spazmą sukeltą inhaliavus LTD4. Bronchų dilatacija pasireiškia per 2 valandas po vaistinio preparato pavartojimo. Gydymas montelukastu slopino ir ankstyvos, ir vėlyvos fazės antigeno išprovokuotą bronchų spazmą. Montelukastas, palyginti su placebu, mažino eozinofilų kiekį suaugusiųjų ir vaikų bei paauglių periferiniame kraujyje. Kito tyrimo duomenimis, montelukastas labai sumažino eozinofilų kaupimąsi kvėpavimo takuose (matuojant skrepliuose). Montelukastas, palyginti su placebu, mažino eozinofilų kiekį suaugusiųjų bei 2‑14 metų vaikų ir paauglių periferiniame kraujyje ir pagerino astmos klinikinių simptomų kontrolę.
Klinikinis veiksmingumas ir saugumas
Tyrimų su suaugusiais pacientais duomenimis, vartojant 10 mg montelukasto vieną kartą per parą, palyginti su placebu, reikšmingai pagerėjo rytinis FEV1 (prieš tyrimą buvusio rodmens pokytis 10,4 %, palyginti su 2,7 %), didžiausias iškvėpimo greitis (PEFR) prieš pusiaudienį (prieš tyrimą buvusio rodmens pokytis 24,5 l/min., palyginti su 3,3 l/min.) ir labai sumažėjo bendras beta adrenoreceptorių agonistų suvartojimas (prieš tyrimą buvusio suvartojimo -26,1 %, palyginti su -4,6%). Astmos dienos ir nakties simptomai pagal pacientų įvertinimo balą labai palengvėjo, palyginti su placebu.
Tyrimai su suaugusiais pacientais parodė, kad montelukastas sustiprina kartu vartojamų inhaliuojamųjų gliukokortikoidų klinikinį poveikį (prieš tyrimą buvusio FEV1 pokytis procentais inhaliuojant beklometazoną kartu su montelukastu buvo atitinkamai 5,43 %, palyginti su 1,04 %, vartojant vieną beklometazoną, o vartojant beta adrenoreceptorių agonistų -8,70 %, palyginti su 2,64 %). Atsakas į montelukastą, palyginti su inhaliuotu beklometazonu (200 µg du kartus per parą per rezervuarą), pasireiškė greičiau, nors per 12 savaičių tyrimą vidutinis gydymo beklometazonu veiksmingumas buvo didesnis (prieš tyrimą buvusio FEV1 pokytis procentais vartojant montelukastą buvo 7,49 %, palyginti su 13,3 %, vartojant beklometazoną, o vartojant beta adrenoreceptorių agonistų -28,28 %, palyginti su -43,89 %). Visgi didelei daliai montelukastu gydytų pacientų, palyginti su vartojusiais beklometazoną, klinikinis atsakas buvo panašus (pvz., 50 % beklometazonu gydytų pacientų prieš tyrimą buvęs FEV1 pagerėjo vidutiniškai 11 % ar daugiau ir toks pat atsakas pasireiškė maždaug 42 % montelukastu gydytų pacientų).
12 savaičių placebu kontroliuojamo tyrimo duomenimis, 2‑5 metų vaikams vartojant 4 mg montelukasto dozę vieną kartą per parą, palyginti su placebu, pagerėjo astmos kontrolės rodmenys, neatsižvelgiant į kartu taikomą palaikomąjį gydymą (inhaliuojamaisiais ar purškiamaisiais gliukokortikoidais arba inhaliuojamuoju ar purškiamuoju natrio kromoglikatu). 60 % pacientų kitoks palaikomasis gydymas netaikytas. Montelukastas, palyginti su placebu, reikšmingai palengvino dienos (pvz., kosulį, dusulį, kvėpavimo sutrikimą ir veiklos ribojimą) ir nakties simptomus. Be to, montelukastas, palyginti su placebu, mažino beta adrenoreceptorių agonistų vartojimą pagal poreikį bei gliukokortikoidų vartojimą astmos pasunkėjimui slopinti. Montelukastą vartojantys pacientai reikšmingai daugiau parų nepatyrė astmos nei vartoję placebą. Gydomasis poveikis pasireiškė po pirmosios dozės.
12 savaičių tyrimo duomenimis, vartojant montelukastą, labai sumažėjo fizinio krūvio sukeliamas bronchų spazmas (FKB) suaugusiesiems (didžiausias FEV1 sumažėjimas buvo 22,33 %, vartojant montelukastą, palyginti su 32,40 %, vartojant placebą; laikas, per kurį FEV1 tapo 5 % pradinio, – 44,22 min., palyginti su 60,64 min.). Šis poveikis nekito per visą 12 savaičių tyrimo laikotarpį. Be to, FKB sumažėjimas nustatytas trumpalaikio tyrimo, kuriame dalyvavo 6‑14 metų vaikai ir paaugliai, metu (didžiausias FEV1 sumažėjimas – 18,27 %, palyginti su 26,11 %; laikas, per kurį FEV1 tapo 5 % pradinio, – 17,76 min., palyginti su 27,98 min.). Abiejų tyrimų duomenimis, gydomasis poveikis pasireiškė vieną kartą per parą dozavimo intervalo pabaigoje.
Vartojant montelukastą, palyginti su placebu, astma sergantiems aspirinui jautriems pacientams, kurie kartu inhaliavo ir (arba) gėrė gliukokortikoidų, labai pagerėjo astmos kontrolė (prieš tyrimą buvusio FEV1 pokytis – 8,55 %, palyginti su -1,74 %, ir sumažėjo prieš tyrimą buvusio bendro beta adrenoreceptorių agonistų vartojimo pokytis: -27,78 %, palyginti su 2,09 %).
Vaikų populiacija
12 mėnesių placebu kontroliuojamojo tyrimo, kuriame dalyvavo lengva astma sergantys 2‑5 metų vaikai, kuriems diagnozuota paūmėjimo epizodų, vieną kartą per parą vartojama 4 mg montelukasto dozė, palyginti su placebu, reikšmingai (p ≤ 0,001) sumažino kasmetinio astmos paūmėjimo epizodų (PE): atitinkamai 1,6 PE, palyginti su 2,34 PE (PE apibūdinamas ≥ 3 paras iš eilės pasireiškiančiais dienos simptomais, kuriuos reikia slopinti beta adrenoreceptorių agonistais arba gydyti geriamaisiais ar inhaliuojamaisiais gliukokortikoidais, arba ligoninėje gydoma astma). Kasmetinio PE sumažėjimas procentais buvo 31,9 %, PI 95 % 16,9, 44,1.
8 savaičių tyrimo, kuriame dalyvavo 6‑14 metų vaikai ir paaugliai, duomenimis, vartojant 5 mg montelukasto dozę vieną kartą per parą, palyginti su placebu, kvėpavimo funkcija reikšmingai pagerėjo (prieš tyrimą buvusio FEV1 pokytis 8,71 %, palyginti su 4,16 % pokyčiu, prieš tyrimą buvusio PEFR prieš pusiaudienį pokytis – 27,9 l/min., palyginti su 17,8 l/min.) ir sumažėjo beta adrenoreceptorių agonistų vartojimas pagal poreikį (prieš tyrimą buvusio suvartojimo pokytis -11,7 %. palyginti su +8,2 %).
12 mėnesių tyrimo, kurio metu montelukasto veiksmingumas nuolatine astma sergančių 6‑14 metų vaikų ir paauglių astmos kontrolei palygintas su inhaliuojamuojo flutikazono, duomenimis, montelukastas nebuvo pranašesnius už flutikazoną pagal dienų be astmos priepuolių (BDAP) dalį procentais. BDAP dalies procentais vidurkis per 12 mėnesių montelukasto grupėje padidėjo nuo 61,6 iki 84,0, o flutikazono grupėje - nuo 60,9 iki 86,7. BDAP dalies padidėjimas procentais pagal LS tarp grupių buvo -2,8, PI 95 % -4,7, -0,9. Ir montelukastas, ir flutikazonas per 12 mėnesių gydymo laikotarpį pagerino antrinį kintamąjį - astmos simptomų kontrolę:
- FEV1 montelukasto grupėje padidėjo nuo 1,83 l iki 2,09 l, o flutikazono grupėje - nuo 1,85 l iki 2,14 l. FEV1 padidėjimo skirtumas pagal LS tarp grupių buvo -0,02 l, PI 95 %, -0,06, 0,02. Prieš tyrimą numatytas FEV1 padidėjimas procentais montelukasto grupėje buvo 0,6 %, o flutikazono grupėje - 2,7 %. Prieš tyrimą numatytas FEV1 padidėjimas procentais pagal LS buvo -2,2 %, PI 95 %, -3,6, -0,7.
- Parų, kuriomis prireikė vartoti beta adrenoreceptorių agonistų, dalis procentais montelukasto grupėje sumažėjo nuo 38,0 iki 15,4, o flutikazono grupėje - nuo 38,5 iki 12,8. Parų, kuriomis prireikė vartoti beta adrenoreceptorių agonistų, dalies procentais skirtumas tarp grupių pagal LS buvo 2,7, PI 95 %, 0,9, 4,5.
- Pacientų, kurie patyrė astmos priepuolį (astmos priepuolis apibūdinamas astmos pasunkėjimu, dėl kurio prireikė vartoti geriamųjų steroidų, nenumatytai kreiptis į gydytoją ar ligoninės priėmimo skyrių arba gydytis ligoninėje), dalis procentais montelukasto grupėje buvo 32,2, o flutikazono grupėje - 25,6. Šansų santykis (PI 95 %) lygus 1,38 (1,04, 1,84).
- Pacientų, kurie tyrimo laikotarpiu vartojo sisteminio veikimo (dažniausiai geriamųjų) gliukokortikoidų, dalis procentais montelukasto grupėje buvo 17,8 %, flutikazono grupėje - 10,5 %. Skirtumas tarp grupių pagal LS buvo 7,3 %, PI 95 %, 2,9, 11,7.
Placebu kontroliuotų tyrimo metu 6 mėnesių - 5 metų vaikai, sirgę protarpiais pasireiškiančia (bet ne nuolatine) astma, 12 mėnesių laikotarpiu buvo gydomi montelukastu: arba kartą per parą buvo vartojama 4 mg dozė, arba būdavo skiriami 12 dienų gydymo kursai po kiekvieno protarpinio simptomų epizodo. Vertinant astmos priepuoliu pasibaigusių astmos epizodų (t. y. epizodų, dėl kurių buvo naudojami sveikatos priežiūros resursai: neplanuotai apsilankoma pas gydytoją, skubios pagalbos įstaigoje ar ligoninėje arba per burną, į veną ar į raumenis vartojama kortikosteroidų), skaičių, skirtumo tarp 4 mg montelukasto dozės ar placebo poveikio nenustatyta.
5.2 Farmakokinetinės savybės
Absorbcija
Pavartotas per burną montelukastas greitai absorbuojamas. Suaugusio nevalgiusio paciento, išgėrusio 10 mg plėvele dengtą tabletę, plazmoje vidutinė didžiausia koncentracija (Cmax) atsiranda po 3 valandų (Tmax). Per burną vartojamo vaistinio preparato vidutinis biologinis prieinamumas yra 64 %. Įprastas maistas pavartoto per burną vaistinio preparato biologiniam prieinamumui ir Cmax įtakos neturi. Vaistinio preparato saugumą ir veiksmingumą parodė klinikiniai tyrimai, kurių metu buvo vartojamos 10 mg plėvele dengtos tabletės, neatsižvelgiant į maitinimosi laiką.
Vartojant 5 mg kramtomąsias tabletes, suaugusio nevalgiusio paciento organizme Cmax atsirado per 2 valandas. Pavartoto vaistinio preparato vidutinis biologinis prieinamumas yra 73 %. Valgant įprastą maistą, biologinis prieinamumas sumažėja iki 63 %.
Vartojant 4 mg kramtomąsias tabletes, 2‑5 metų nevalgiusių vaikų organizme Cmax atsirado praėjus 2 valandoms po vaistinio preparato pavartojimo. Vidutinė Cmax yra 66 % didesnė, o vidutinė Cmin – mažesnė nei suaugusiųjų, vartojančių 10 mg tabletes.
Pasiskirstymas
Daugiau kaip 99 % montelukasto prisijungia prie plazmos baltymų. Montelukasto pusiausvyros apykaitos pasiskirstymo tūrio vidurkis - 8‑11 litrų. Radioaktyviai žymėto montelukasto tyrimai su žiurkėmis parodė, kad šiek tiek vaistinio preparato prasiskverbia pro hematoencefalinį barjerą. Be to, praėjus 24 valandoms po pavartojimo, radioaktyviai žymėtos medžiagos koncentracija visuose kituose audiniuose buvo labai maža.
Biotransformacija
Didelė dalis montelukasto metabolizuojama. Gydomųjų dozių tyrimų duomenimis, pusiausvyros apykaitos sąlygomis nei vaikų, nei suaugusiųjų organizme metabolitų koncentracija plazmoje nenustatyta.
Tyrimai in vitro su žmogaus kepenų mikrosomomis rodo, kad montelukasto metabolizmą veikia citochromo P450 3A4, 2A6 ir 2C9 izofermentai. Remiantis kitų tyrimų su žmogaus kepenų mikrosomomis in vitro duomenimis, gydomosios montelukasto koncentracijos plazmoje neslopina citochromo P450 3A4, 2C9, 1A2, 2A6, 2C19 ar 2D6 izofermentų. Metabolitų įtaka montelukasto gydomajam poveikiui yra minimali.
Eliminacija
Montelukasto klirenso iš sveikų suaugusiųjų plazmos vidurkis yra 45 ml/min. Pavartojus radioaktyviai žymėto montelukasto dozę, 86 % radioaktyviosios medžiagos buvo nustatyta 5 paras rinktose išmatose ir < 0,2 % – šlapime. Įvertinus kartu su nustatytu biologiniu prieinamumu, matyti, kad montelukastas ir jo metabolitai šalinami beveik vien tik su tulžimi.
Ypatingos populiacijos
Senyviems pacientams ir pacientams, kurie serga lengvu ar vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumu, dozės keisti nebūtina. Tyrimų su pacientais, kurie serga inkstų funkcijos sutrikimu, neatlikta. Montelukastas ir jo metabolitai šalinami su tulžimi, taigi pacientams, kurie serga inkstų funkcijos sutrikimu, dozės keisti nebūtina. Duomenų apie montelukasto farmakokinetiką pacientų, kurie serga sunkiu kepenų funkcijos nepakankamumu (> 9 balų pagal Child-Pugh) nėra.
Vartojant dideles montelukasto dozes (20‑60 kartų didesnes už rekomenduojamą dozę suaugusiesiems), sumažėjo teofilino koncentracija plazmoje. Toks poveikis nepasireiškė, vartojant rekomenduojamą 10 mg dozę vieną kartą per parą.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Toksinio poveikio tyrimų su gyvūnais duomenimis, biocheminiais tyrimais nustatyti laikini minimalūs ALT, gliukozės, fosforo ir trigliceridų koncentracijos plazmoje pokyčiai. Toksinio poveikio gyvūnams požymiai buvo seilių sekrecijos sustiprėjimas, virškinimo trakto simptomai, skystos išmatos ir jonų pusiausvyros sutrikimas. Šie reiškiniai pasireiškė vartojant dozes, kurias vartojant sisteminė ekspozicija buvo daugiau kaip 17 kartų didesnė už tą, kuri būna vartojant gydomąsias dozes. Nepageidaujamas poveikis beždžionėms pasireiškė vartojant 150 mg/kg ir didesnes paros dozes (sisteminė ekspozicija daugiau kaip 232 kartus didesnė už tą, kuri būna vartojant gydomąsias dozes). Tyrimų su gyvūnais duomenimis, montelukastas neveikė vaisingumo ar reprodukcijos, kai sisteminė ekspozicija buvo didesnė už gydomąją daugiau kaip 24 kartus. Vaisingumo tyrimo su žiurkių patelėmis duomenimis, vartojant 200 mg/kg paros dozę (sisteminė ekspozicija 69 kartus didesnė už gydomąją), šiek tiek sumažėjo žiurkiukų kūno svoris. Tyrimų su triušiais duomenimis, esant 24 kartus didesnei sisteminei ekspozicijai už tą, kuri būna vartojant gydomąją dozę, palyginti su kontrolinės grupės gyvūnais, dažniau nustatytas nepilnas sukaulėjimas. Žiurkėms anomalijų nenustatyta. Montelukastas prasiskverbia pro gyvūnų placentos barjerą ir į patelių pieną.
Sugirdžius vienkartinę iki 5000 mg/kg montelukasto natrio druskos dozę (didžiausia tirta dozė) pelėms ir žiurkėms (atitinkamai 15 000 mg/m2 ir 30 000 mg/m2 pelėms ir žiurkėms), nugaišusių gyvūnų nebuvo. Ši dozė yra 25 000 kartų didesnė už rekomenduojamą paros dozę suaugusiam žmogui (apskaičiuotą, kai suaugęs pacientas sveria 50 kg).
Nustatyta, kad vartojant iki 500 mg/kg montelukasto paros dozes (maždaug daugiau kaip 200 kartų didesnė sisteminė ekspozicija), pelėms fototoksinio poveikio veikiant UVA, UVB ar matomam saulės spindulių spektrui nepasireiškė.
Tyrimų in vitro ir in vivo duomenimis, graužikų rūšims montelukastas mutageninio ar kancerogeninio poveikio nesukėlė.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Manitolis (E 421)
Mikrokristalinė celiuliozė
Kroskarmeliozės natrio druska
Hidroksipropilceliuliozė
Aspartamas (E 951)
Raudonasis geležies oksidas (E 172)
Juodųjų vyšnių skonio medžiaga (sudėtyje yra glicerolio triacetato (E1518))
Magnio stearatas
6.2 Nesuderinamumas
Duomenys nebūtini.
6.3 Tinkamumo laikas
3 metai.
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys
7, 10, 14, 20, 28, 30, 49, 50, 56, 84, 90, 98, 100, 140 ar 200 kramtomųjų tablečių OPA/Al/PVC//Al lizdinių plokštelių dėžutės.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti
Specialių reikalavimų nėra.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
Anekdotai
- Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Ar jau teko išbandyti naują vaistą vitamino D trūkumui gydyti „Defevix”, vartojamą tik 1 kartą per mėnesį ?