Losartano kalio druska+Hidrochlorotiazidas, 100mg+25mg, plėvele dengtos tabletės
Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: KRKA, d.d., Novo mesto, Slovėnija
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Losartano kalio druska+Hidrochlorotiazidas
1. Kas yra Lorista H ir kam jis vartojamas
Lorista H yra angiotenzino II receptorių blokatoriaus (losartano) ir diuretiko (hidrochlorotiazido derinys)
Lorista H gydoma pirminė hipertenzija (didelio kraujospūdžio liga).
2. Kas žinotina prieš vartojant Lorista H
Lorista H vartoti negalima:
- jeigu yra alergija losartanui ir/arba hidrochlorotiazidui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);
- jeigu esate nėščia daugiau nei 3 mėnesius. Geriau vengti Lorista H vartojimo ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (žr. ir poskyrį ”Nėštumas ir žindymo laikotarpis”);
- jeigu yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, tulžies sąstovis ar obstrukcinė tulžies takų liga;
- jeigu yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (t.y. kreatinino klirensas mažesnis kaip 30ml/min.);
- jeigu inkstai negamina šlapimo;
- jeigu yra maža kalio ar natrio arba didelė kalcio koncentracija kraujyje, kurios gydymo metu nepavyksta koreguoti;
- jeigu sergate podagra
- jeigu Jūs sergate cukriniu diabetu arba Jūsų inkstų veikla sutrikusi ir Jums skirtas kraujospūdį mažinantis vaistas, kurio sudėtyje yra aliskireno.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti Lorista H.
- jeigu anksčiau Jums buvo sutinęs veidas, lūpos, ryklė arba liežuvis;
- jeigu vartojate diuretikų (šlapimo išsiskyrimą didinančių tablečių);
- jeigu laikotės druskos kiekį ribojančios dietos;
- jeigu gausiai vemiate ir (arba) viduriuojate;
- jeigu sergate širdies nepakankamumu;
- jeigu susiaurėjusios Jūsų inkstų kraujagyslės (yra inkstų arterijų stenozė), funkcionuoja tik vienas inkstas arba neseniai persodintas inkstas;
- jeigu yra arterijų susiaurėjimas (aterosklerozė), krūtinės angina (krūtinės skausmas dėl silpnos širdies veiklos);
- jeigu yra aortos arba mitralinio vožtuvo stenozė (širdies vožtuvų susiaurėjimas) arba hipertrofinė kardiomiopatija (liga, dėl kurios sustorėja širdies raumuo);
- jeigu sergate cukriniu diabetu;
- jeigu sirgote podagra;
- jeigu sergate arba sirgote alergine liga, astma arba liga, kuri sukelia sąnarių skausmą, odos išbėrimą ir karščiavimą (sistemine raudonąja vilklige);
- jeigu yra didelė kalcio arba maža kalio koncentracija kraujyje arba laikotės mažo kalio kiekio dietos;
- jei reikia atlikti anesteziją (net dantų gydytojo kabinete), chirurginę operaciją arba prieskydinių liaukų funkcijos tyrimą, privalote gydytojui arba medicinos personalui pasakyti, kad vartojate losartano kalio druskos ir hidrochlorotiazido tabletes;
- jeigu kamuoja pirminis hiperaldosteronizmas (su padidėjusia antinksčių hormono aldosterono sekrecija susijęs sindromas, kurį sukelia šios liaukos sutrikimas).
- jeigu vartojate kurį nors iš šių vaistų padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti:
- AKF inhibitorių (pavyzdžiui, enalaprilį, lizinoprilį, ramiprilį), ypač jei turite su diabetu susijusių inkstų sutrikimų;
- aliskireną.
Jūsų gydytojas gali reguliariai ištirti Jūsų inkstų funkciją, kraujospūdį ir elektrolitų (pvz., kalio) kiekį kraujyje.
Taip pat žiūrėkite informaciją, pateiktą poskyryje „Lorista H vartoti negalima“.
Jei pastojote ar manote, kad esate nėščia, turite pasakyti savo gydytojui. Lorista H nerekomenduojama vartoti ankstyvuoju nėštumo periodu, jei Jūs esate nėščia daugiau nei 3 mėnesius, gydymą būtina nutraukti, nes šio vaisto vartojimas nėštumo metu gali būti žalingas kūdikiui (žr. ir poskyrį ”Nėštumas ir žindymo laikotarpis”).
Kiti vaistai ir Lorista H
Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Šlapimo išsiskyrimą skatinantys preparatai, tokie kaip hidrochlorotiazidas, kurio yra Lorista H tabletėse, gali sąveikauti su kitais vaistais. Vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra ličio, vartoti kartu su Lorista H negalima, jeigu to atidžiai neprižiūri gydytojas. Jeigu vartojate kalio papildų, druskos pakaitalų, kuriuose yra kalio, arba kalį organizme sulaikančių vaistų, kitokių diuretikų (šlapimą išsiskyrimą skatinančių tablečių), kai kurių vidurių laisvinamųjų preparatų, vaistų nuo podagros, vaistų širdies ritmui kontroliuoti arba vaistų nuo cukrinio diabeto (geriamųjų preparatų arba insulino), gali reikėti specialių atsargumo priemonių (pvz., atlikinėti kraujo tyrimus). Be to, Jūsų gydytojui svarbu žinoti, jeigu vartojate kitų kraujospūdį mažinančių vaistų, steroidų, vaistų vėžiui gydyti, nuskausminamųjų preparatų, vaistų grybelinei infekcinei ligai gydyti, vaistų nuo artrito, didelį cholesterolio kiekį mažinančių dervų (pvz., kolestiramino), raumenis atpalaiduojančių vaistų, migdomųjų tablečių, opioidinių preparatų, pavyzdžiui, morfino, kraujospūdį didinančių aminų, pavyzdžiui, adrenalino ar kitų šios grupės vaistų, geriamųjų preparatų nuo cukrinio dabeto arba insulino.
Jūsų gydytojui gali tekti pakeisti Jūsų dozę ir (arba) imtis kitų atsargumo priemonių:
- jeigu vartojate AKF inhibitorių arba aliskireną (taip pat žiūrėkite informaciją, pateiktą poskyriuose „Lorista H vartoti negalima“ ir „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“).
Prieš tyrimą, kurio metu Jums reikės vartoti kontrastinių preparatų, kuriuose yra jodo, apie Lorista H vartojimą pasakykite gydytojui.
Lorista H vartojimas su maistu, gėrimais ar alkoholiu
Lorista H galima vartoti valgio metu arba nevalgius.
Tol, kol vartojate šių tablečių, alkoholio patariama negerti, kadangi alkoholis ir losartanao kalio druskos bei hidrochlorotiazido tabletės gali sustiprinti vienas kito poveikį.
Per didelis valgomosios druskos kiekis maiste gali neutralizuoti Lorista H tablečių poveikį.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Nėštumas
Jūsų gydytojas lieps jums nebevartoti vaisto prieš planuojant pastojimą arba iš karto sužinojus apie nėštumą, ir paskirs kitą vaistinį preparatą vietoje Lorista H. Lorista H yra nerekomenduojamas ankstyvojo nėštumo laikotarpiu ir negali būti vartojamas, jei esate daugiau kaip tris mėnesius nėščia, nes tuomet jis gali labai pakenkti jūsų kūdikiui.
Žindymo laikotarpis
Pasakykite savo gydytojui, jei maitinate krūtimi ar ruošiatės pradėti tai daryti. Lorista H nerekomenduojamas krūtimi maitinančioms motinoms; jei motina nori maitinti krūtimi, gydytojas gali paskirti kitą vaistą, ypač jei maitinamas naujagimis arba neišnešiotas kūdikis.
Vartojimas vaikams ir paaugliams
Lorista H vartojimo vaikams patirties nėra, todėl vaikų Lorista H gydyti negalima.
Vartojimas senyviems pacientams
Daugumai senesnių ir jaunesnių suaugusių pacientų Lorista H poveikis yra vienodai geras ir jie šį vaistą toleruoja vienodai gerai. Daugumai vyresnio amžiaus pacientų reikia tokių pačių dozių kaip jaunesniems pacientams.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Pradėjus gydytis šiuo vaistu, nepatariama dirbti darbų, kuriems gali prireikti specialaus dėmesio sukaupimo (pavyzdžiui, vairuoti automobilį ar valdyti pavojingus mechanizmus) tol, kol nesužinojote kaip šį vaistą toleruojate.
Lorista H sudėtyje yra laktozės
Jeigu gydytojas Jums yra sakęs, kad netoleruojate kokių nors angliavandenių, kreipkitės į jį prieš pradėdami vartoti šį vaistą.
3. Kaip vartoti Lorista H
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip aprašyta šiame lapelyje arba kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Tikslią dozę nustatys gydytojas, įvertinęs Jūsų būklę ir išsiaiškinęs, ar vartojate kitų vaistų. Svarbu Lorista H vartoti tiek laiko, kiek gydytojo skirta, kad galėtumėte tinkamai kontroliuoti savo kraujospūdį.
Didelio kraujospūdžio liga
Įprasta Lorista H paros dozė daugeliui didelio kraujospūdžio liga sergančių pacientų yra 1 Lorista H 50/12,5 mg tabletė, užtikrinanti kraujospūdžio kontrolę 24 valandų laikotarpiu. Dozę galima didinti ir kartą per parą vartoti 2 Lorista H 50/12,5 mg plėvele dengtas tabletes arba pradėti vartoti didesnio stiprumo 1 Lorista H 100 mg/25 mg plėvele dengtą tabletę per dieną. Didžiausia paros dozė yra 2 Lorista H 50/12,5 mg plėvele dengtos tabletės arba 1 Lorista H 100 mg/25 mg plėvele dengta tabletė.
Ką daryti pavartojus per didelę Lorista H dozę?
Perdozavimo atveju nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kad laiku būtų suteikta medicinos priežiūra. Perdozavimas gali sukelti staigų kraujospūdžio kritimą, pernelyg greitą juntamą širdies plakimą, retą pulsą, kraujo sudėties pokyčius ir dehidrataciją.
Pamiršus pavartoti Lorista H
Stenkitės Lorista H vartoti kasdien, kaip gydytojo skirta. Negalima vartoti dvigubos dozės, norint kompensuoti praleistą dozę. Tiesiog tęskite gydymą įprastine tvarka.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Jeigu Jums pasireiškė toliau išvardytas poveikis, Lorista H tablečių vartojimą nutraukite ir nedelsdami pasakykite gydytojui arba kreipkitės į artimiausios ligoninės skubios medicinos pagalbos skyrių.
Sunki alerginė reakcija (išbėrimas, niežulys, veido, lūpų, burnos ar ryklės patinimas, kuris gali pasunkinti rijimą ar kvėpavimą).
Tai sunkus, bet retas šalutinis poveikis, kuris pasireiškia daugiau kaip 1 iš 10 000 pacientų, bet mažiau kaip 1 iš 1 000 pacientų. Jums gali prireikti skubios gydytojo priežiūros arba guldymo į ligoninę.
Pastebėtas šalutinis poveikis išvardytas toliau.
Dažnas (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 10 žmonių)
- Kosulys, viršutinių kvėpavimo takų infekcija, nosies užgulimas, sinusitas, sinusų sutrikimas.
- Viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas, nevirškinimas.
- Raumenų skausmas arba mėšlungis, kojų skausmas, nugaros skausmas.
- Nemiga, galvos skausmas, galvos svaigimas.
- Silpnumas, nuovargis, krūtinės skausmas.
- Kalio koncentracijos padidėjimas kraujyje (gali sukelti širdies ritmo sutrikimą), hemoglobino kiekio sumažėjimas kraujyje.
Nedažnas (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 100 žmonių)
- Mažakraujystė, raudonos ar rusvos dėmės ant odos (kartais ypač ant pėdų, kojų, rankų ir sėdmenų kartu su sąnarių skausmu, rankų ir kojų patinimu bei skrandžio skausmu), kraujosruvos, baltųjų kraujo ląstelių kiekio sumažėjimas, krešėjimo sutrikimai ir mėlynės.
- Apetito stoka, šlapimo rūgšties kiekio padidėjimas arba podagra, cukraus kiekio padidėjimas kraujyje, nenormalus elektrolitų kiekis kraujyje.
- Nerimas, nervingumas, panikos sutrikimas (atsinaujinantys panikos priepuoliai), sumišimas, depresija, nenormalūs sapnai, miego sutrikimas, mieguistumas, atminties sutrikimas.
- Dilgčiojimas, badymas arba panašūs pojūčiai, galūnių skausmas, drebulys, migrena, alpulys.
- Regos sutrikimas, kai daiktai matomi lyg per miglą, akių deginimo arba perštėjimo pojūtis, konjunktyvitas, regėjimo pablogėjimas, daiktų matymas su geltonu atspalviu.
- Spengimas, zvimbimas, ūžimas arba spragsėjimas ausyse.
- Mažas kraujospūdis, kuris gali būti susijęs su kūno padėties pokyčių (alpulio arba silpnumo pojūtis stojantis), krūtinės angina (krūtinės skausmas), nenormalus širdies plakimas, praeinantysis smegenų išemijos priepuolis (PSIP, mikroinsultas), širdies priepuolis, pernelyg greitas juntamas širdies plakimas.
- Kraujagyslių uždegimas, kuris dažnai būna susijęs su odos išbėrimu ir kraujosruvomis.
- Gerklės skausmas, dusulys, bronchitas, plaučių uždegimas, skystis plaučiuose (kuris apsunkina kvėpavimą), kraujavimas iš nosies, sekreto tekėjimas iš nosies, nosies užgulimas.
- Vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, nemalonus pojūtis skrandyje, skrandžio spazmai, vėmimas, burnos džiūvimas, seilių liaukų uždegimas, dantų skausmas.
- Gelta (akių ir odos pageltimas), kasos uždegimas.
- Dilgėlinė, niežulys, odos uždegimas, išbėrimas, odos paraudimas, jautrumo šviesai padidėjimas, odos sausmė, raudonis, prakaitavimas, plaukų slinkimas.
- Rankų, peties, klubo, kelio ar kitų sąnarių skausmas, sąnarių patinimas, sustingimas, raumenų silpnumas.
- Dažnas šlapinimasis, įskaitant nakties metu, inkstų funkcijos sutrikimas, įskaitant inkstų uždegimą, šlapimo takų infekcija, cukrus šlapime.
- Seksualinio potraukio sumažėjimas, impotencija.
- Veido patinimas, karščiavimas.
Retas (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 1 000 žmonių)
- Hepatitas (kepenų uždegimas), nenormalūs kepenų funkcijos tyrimų duomenys.
Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis)
- Rabdomiolizė.
Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
5. Kaip laikyti Lorista H
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Ant dėžutės ir lizdinės plokštelės po „Tinka iki”nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.
Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
Lorista H sudėtis
- Veikliosios medžiagos yra losartano kalio druska ir hidrochlorotiazidas. Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 100 mg losartano kalio druskos, atitinkančios 91,52 mg losartano, ir 25 mg hidrochlorotiazido.
- Pagalbinės branduolio medžiagos yra pregelifikuotas kukurūzų krakmolas, mikrokristalinė celiuliozė, laktozė monohidratas, magnio stearatas. Pagalbinės plėvelės medžiagos yra hipromeliozė, makrogolis 4000, chinolino geltonasis (E104), talkas, titano dioksidas (E171).
Lorista H išvaizda ir kiekis pakuotėje
Lorista H 100 mg/25 mg tabletės yra geltonos, ovalios, šiek tiek abipus išgaubtos, dengtos plėvele. Jų dydis yra 8 mm x 15 mm, storis – 5,1–6,1 mm.
Pakuotės
Dėžutėje yra 7, 10, 14, 20, 28, 30, 50, 56, 60, 84, 90 arba 98 plėvele dengtos tabletės lizdinėmis plokštelėmis.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
| Tarptautinis pavadinimas | Losartano kalio druska+Hidrochlorotiazidas |
| Vaisto stiprumas | 100mg+25mg |
| Vaisto forma | plėvele dengtos tabletės |
| Grupė | Vaistinis preparatas |
| Pogrupis | Cheminis vaistas |
| Vartojimas | vartoti per burną |
| Registracijos numeris | LT/1/08/0995 |
| Registratorius | KRKA, d.d., Novo mesto, Slovėnija |
| Receptinis | Receptinis |
| Vaistas registruotas | 2008.01.25 |
| Vaistas perregistruotas | 2011.07.20 |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Lorista H 100 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 100 mg losartano kalio druskos, atitinkančios 91,52 mg losartano ir 25 mg hidrochlorotiazido.
Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: tabletėje yra 119,95 mg laktozės.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Plėvele dengta tabletė
Tabletės geltonos, ovalios, šiek tiek abipus išgaubtos, dengtos plėvele. Jų dydis yra 8 mm x 15 mm, storis – 5,1–6,1 mm.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
Pirminės arterinės hipertenzijos gydymas pacientams, kurių kraujospūdis, gydant vien losartanu ar hidrochlorotiazidu reguliuojamas nepakankamai.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Hipertenzija
Losartano ir hidrochlorotiazido derinys pradiniam gydymui netinka. Juo gydomi pacientai, kurių kraujospūdis, gydant vien losartanu ar hidrochlorotiazidu, reguliuojamas nepakankamai.
Dozę rekomenduojama nustatyti gydant kiekviena veikliąja medžiaga (losartanu ir hidrochlorotiazidu) atskirai.
Kai kliniškai tinka, pacientams, kurių kraujospūdis reguliuojamas nepakankamai, monoterapiją galima tiesiogiai keisti gydymu fiksuotu deriniu.
Įprastinė palaikomoji Lorista H dozė yra viena Lorista H 50 mg/12,5 mg (50 mg losartano ir 12,5 mg HCTZ) tabletė kartą per parą. Pacientams, kurių reakcija į Lorista H 50 mg/12,5 mg yra nepakankama, dozę galima didinti iki vienos Lorista H 100 mg/25 mg (100 mg losartano ir 25 mg HCTZ) tabletės kartą per parą. Didžiausia dozė yra viena Lorista H 100 mg/25 mg tabletė kartą per parą. Paprastai optimalus antihipertenzinis poveikis pasireiškia per tris – keturias savaites nuo gydymo pradžios. Lorista H 100 mg/12,5 mg (100 mg losartano ir 12,5 mg HCTZ) tinka tiems pacientams, kuriems losartano dozę padidinus iki 100 mg, kraujospūdžiui reguliuoti reikia papildomo gydymo.
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, ir pacientams, kuriems atliekama hemodializė
Pacientams, kuriems atliekama hemodializė, losartano ir hidrochlorotiazido tablečių vartoti nerekomenduojama. Pacientus, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (t. y. kreatinino klirensas <30 ml/min.), losartano ir HCTZ tabletėmis gydyti draudžiama (žr. 4.3 skyrių).
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, Lorista H tablečių vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių).
Vartojimas pacientams, kurių kraujo tūris sumažėjęs
Prieš gydymą losartano ir HCTZ tabletėmis reikia normalizuoti kraujo tūrį ir (arba) natrio kiekį organizme.
Senyviems pacientams
Paprastai senyviems žmonėms dozės keisti nereikia.
Vaikų populiacija
Vartojimo vaikams ir paaugliams (< 18 metų) patirties nėra, todėl losartano ir hidrochlorotiazido tablečių vaikams ir paaugliams skirti negalima.
Vartojimo metodas
Lorista H galima vartoti kartu su kitais antihipertenziniais vaistiniais preparatais (žr. 4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius).
Lorista H tabletę reikia nuryti užgeriant stikline vandens.
Lorista H galima vartoti valgio metu arba nevalgius.
4.3 Kontraindikacijos
- Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai, sulfonamidų dariniams (pvz., hidrochlorotiazidui) arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
- Gydymui atspari hipokalemija arba hiperkalcemija.
- Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, cholestazė ar obstrukciniai tulžies pūslės ir latakų sutrikimai.
- Gydymui atspari hiponatremija.
- Simptominė hiperurikemija ir (arba) podagra.
- Antras ir trečias nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).
- Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (t.y. kreatinino klirensas < 30 ml/min.).
- Anurija.
- Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min/1,73 m2), Lorista H negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Losartanas
Angioneurozinė edema
Pacientus, kuriems buvo angioneurozinė edema (veido, lūpų, ryklės ir (arba) liežuvio sutinimas) būtina atidžiai stebėti (žr. 4.8 skyrių).
Hipotenzija ir sumažėjęs kraujo tūris:
Pacientams, kurių kraujo tūris ir (arba) natrio kiekis organizme yra sumažėjęs dėl gydymo didelėmis diuretikų dozėmis, druskos suvartojimo ribojimo, viduriavimo ar vėmimo, gali pasireikšti simptominė hipotenzija, ypač po pirmos dozės. Tokią būklę reikėtų koreguoti prieš pradedant gydyti Lorista H (žr. 4.2 ir 4.3 skyrius).
Elektrolitų pusiausvyros sutrikimas
Reikia turėti omenyje, kad diabetu sergantiems arba nesergantiems pacientams, kurių inkstai pažeisti, dažnai sutrinka elektrolitų pusiausvyra. Reikia atidžiai sekti kalio koncentraciją plazmoje ir kreatinino klirenso rodiklius, ypač širdies nepakankamumu sergantiems pacientams, kurių kreatinino klirensas yra 30‑50 ml/min.
Losartano ir hidrochlorotiazido nerekomenduojama vartoti kartu su kalį sulaikančiais diuretikais, kalio papildais ar druskos pakaitalais, kuriuose yra kalio (žr. 4.5 skyrių).
Sutrikusi kepenų funkcija
Pacientams, kuriems yra buvęs lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, Lorista H reikia vartoti atsargiai, nes farmakokinetikos tyrimais įrodyta, kad kepenų ciroze sergančių žmonių kraujo plazmoje losartano koncentracija yra reikšmingai didesnė. Pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, gydymo losartanu patirties nėra, todėl pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, Lorista H gydyti negalima (žr. 4.2, 4.3 ir 5.2 skyrius).
Inkstų funkcijos sutrikimas
Dėl renino ir angiotenzino sistemos slopinimo pacientams, ypač tiems, kurių inkstų funkcija yra priklausoma nuo renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos, pvz., tiems, kurie serga sunkiu širdies nepakankamumu arba kurių inkstų funkcija yra sutrikusi prieš pradedant gydyti, buvo inkstų funkcijos pokyčių, įskaitant inkstų nepakankamumą. Kaip ir vartojant kitų vaistinių preparatų, veikiančių renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą, pacientams, kuriems yra abiejų inkstų arba vieno, jeigu tik vienas funkcionuoja, arterijos stenozė, nustatytas šlapalo ir kreatinino koncentracijos kraujyje padidėjimas. Nutraukus gydymą, šie inkstų funkcijos pokyčiai gali išnykti. Pacientus, kuriems yra abiejų inkstų arba vieno, jeigu tik vienas funkcionuoja, arterijos stenozė, losartanu reikia gydyti atsargiai.
Inkstų transplantacija
Pacientų, kuriems neseniai persodinti inkstai, gydymo šiuo vaistiniu preparatu patirties nėra.
Pirminis hiperaldosteronizmas
Pacientai, sergantys pirminiu hiperaldosteronizmu, į gydymą antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurie veikia slopindami renino ir angiotenzino sistemą, paprastai nereaguoja, todėl jų Lorista H gydyti nerekomenduojama.
Koronarinė širdies liga ir smegenų kraujagyslių liga
Kaip ir vartojant kitų antihipertenzinių preparatų, pacientams, sergantiems išemine širdies liga ar smegenų kraujagyslių liga, per didelis kraujospūdžio sumažėjimas gali sukelti miokardo infarktą arba smegenų insultą.
Širdies nepakankamumas
Kaip ir vartojant kitų vaistinių preparatų, veikiančių renino ir angiotenzino sistemą, pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, susijusiu arba nesusijusiu su inkstų funkcijos sutrikimu, yra sunkios arterinės hipotenzijos ir inkstų funkcijos sutrikimo (dažnai ūminio) rizika.
Aortos ar mitralinio vožtuvo stenozė, obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija
Lorista H, kaip ir kitais vazodiliatatoriais, pacientus, kuriems yra aortos ar mitralinio vožtuvo stenozė arba obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija, rekomenduojama gydyti itin atsargiai.
Etniniai skirtumai
Nustatyta, kad losartanas bei kiti angiotenzino antagonistai, kaip ir angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, juodaodžiams žmonėms kraujospūdį mažina akivaizdžiai silpniau negu nejuodaodžiams, galbūt todėl, kad hipertenzija sergančių juodaodžių pacientų organizme renino kiekis dažniau būna mažas.
Nėštumas
Nėščių moterų pradėti gydyti AIIRB negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AIIRB yra būtinas, planuojančioms pastoti moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu ištirtas. Nustačius nėštumą, AIIRB vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).
Dviguba renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas
Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).
Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentracijas bei kraujospūdį.
Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.
Hidrochlorotiazidas
Hipotenzija bei elektrolitų ir skysčių pusiausvyros sutrikimas
Hidrochlorotiazidas, kaip ir kiti antihipertenziniai vaistiniai preparatai, kai kuriems pacientams gali sukelti simptominę hipotenziją. Reikia sekti, ar pacientams neatsiranda skysčių arba elektrolitų pusiausvyros sutrikimo požymių, pvz.: skysčių trūkumas, hiponatremija, hipochloreminė alkalozė, hipomagnezemija ir hipokalemija, kurios galimos gydymo metu viduriuojant arba vemiant. Tokiems pacientams svarbu reguliariai tinkamais intervalais tirti elektrolitų koncentraciją kraujo serume. Pacientams, kuriems yra edama, karštame ore gali pasireikšti dėl praskiedimo atsirandanti hiponatremija.
Poveikis medžiagų apykaitai ir endokrininei sistemai
Tiazidai gali pabloginti gliukozės toleravimą, todėl gali reikėti koreguoti antidiabetinių vaistinių preparatų, įskaitant insuliną, dozę (žr. 4.5 skyrių). Gydymo tiazidais metu gali tapti akivaizdus latentinis cukrinis diabetas.
Tiazidai gali sumažinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu ir sukelti protarpinį, mažą kalcio koncentracijos padidėjimą serume. Didesnė hiperkalcemija gali būti latentinio hiperparatiroidizmo požymis. Prieš prieskydinių liaukų tyrimą, tiazidų vartojimą reikia nutraukti.
Gydant tiazidiniais diuretikais, gali padidėti cholesterolio ir trigliceridų koncentracija kraujyje.
Kai kuriems pacientams tiazidai gali skatinti hiperurikemijos ir (arba) podagros pasireiškimą. Losartanas mažina šlapimo rūgšties kiekį, todėl vartojamas kartu su hidrochlorotiazidu silpnina diuretikų sukeliamą hiperurikemiją.
Kepenų funkcijos sutrikimas
Pacientus, kurių kepenų funkcija sutrikusi arba kurie serga progresuojančia kepenų liga, tiazidais reikia gydyti atsargiai, nes jie gali sukelti intrahepatinę cholestazę, o net ir nedideli skysčių ir elektrolitų pusiausvyros pokyčiai gali skatinti kepenų komos pasireiškimą.
Pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, Lorista H vartoti draudžiama (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius).
Tiazidais gydomiems pacientams, nepriklausomai nuo to, ar ankščiau buvo pasireiškusi alergija ir/ ar sirgo bronchų astma, gali kilti padidėjusio jautrumo reakcijų. Pastebėta, kad, pavartojus tiazidų, gali pasunkėti arba suaktyvėti sisteminė raudonoji vilkligė.
Pagalbinė medžiaga
Tabletėse yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės trūkumas, gliukozės ir galaktozės malabsorbcija (žr. 6.1 skyrių).
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Losartanas
Nustatyta, kad rifampicinas ir flukonazolas mažina aktyvaus metabolito kiekį. Šios sąveikos klinikinė reikšmė nevertinta.
Kartu su Lorista H, kaip ir su kitais vaistiniais preparatais, slopinančiais angiotenzino II gamybą arba poveikį, vartojami vaistiniai preparatai, kurie sulaiko organizme kalį (pvz., spironolaktonas, triamterenas, amiloridas) ar kalio papildai ar druskų pakaitalai, kuriuose yra kalio, gali padidinti kalio koncentraciją serume. Šių preparatų kartu su Lorista H vartoti nerekomenduojama.
Kaip ir vartojant kitus vaistinius preparatus, kurie veikia natrio ekskreciją, gali sumažėti ličio ekskrecija. Todėl reikia atidžiai stebėti ličio koncentraciją serume, jeigu ličio druskų vartojama kartu su angiotenzino II receptorių antagonistais.
II jautrių receptorių blokatorių vartojant kartu su nesteroidiniais vaistiniais preparatais nuo uždegimo (NVPNU), t.y. selektyviais COX-2 inhibitoriais, priešuždegiminėmis acetilsalicilo rūgšties dozėmis ar neselektyviais NVPNU, gali susilpnėti antihipertenzinis poveikis. Angiotenzino II antagonistų arba diuretikų ir NVPNU vartojant kartu, gali padidėti inkstų funkcijos silpnėjimo, įskaitant galimą ūminį inkstų nepakankamumą, rizika ir kalio koncentracija serume, ypač pacientams, kurių inkstų funkcija yra silpna prieš pradedant gydyti. Šių vaistinių preparatų deriniu reikia gydyti atsargiai, ypač senyvus pacientus. Būtina užtikrinti, kad paciento organizme skysčio kiekis būtų pakankamas, ir sekti inkstų funkciją, pradėjus taikyti kompleksinį gydymą bei periodiškai jo metu.
Nesteroidiniais vaistiniais preparatais nuo uždegimo, įskaitant selektyvius COX-2 inhibitorius, gydomiems pacientams, kurių inkstų funkcija yra silpna prieš pradedant gydyti, vartojant derinį su angiotenzinui II jautrių receptorių antagonistais gali toliau silpnėti inkstų funkcija. Toks poveikis paprastai išnyksta.
Klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad, palyginti su vieno RAAS veikiančio preparato vartojimu, dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas, kai vartojamas AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinys,, siejamas su dažniau pasitaikančiais nepageidaujamais reiškiniais, tokiais kaip hipotenzija, hiperkalemija ir inkstų funkcijos susilpnėjimas (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą).(žr. 4.3, 4.4 ir 5.1 skyrius).
Kitos hipotenziją sukeliančios medžiagos yra tricikliai antidepresantai, vaistiniai preparatai nuo psichozės, baklofenas, amifostinas. Losartano vartojant kartu su vaistiniais preparatais, kurių terapinis arba nepageidaujamas poveikis yra kraujospūdžio mažinimas, gali padidėti hipotenzijos rizika.
Hidrochlorotiazidas
Su tiazidiniais diuretikais gali sąveikauti toliau išvardyti kartu vartojami vaistiniai preparatai.
Alkoholis, barbitūratai, narkotikams priklausantys preparatai arba antidepresantai
Gali sustiprėti ortostatinė hipotenzija.
Vaistiniai preparatai nuo cukrinio diabeto (geriamieji preparatai ir insulinas):
Gydymas tiazidais gali paveikti gliukozės toleravimą. Gali reikėti koreguoti vaistinių preparatų nuo cukrinio diabeto dozę. Metformino reikia vartoti atsargiai, kadangi pasireiškus hidrochlorotiazido sukeliamam funkciniam inkstų nepakankamumui, gali padidėti pieno rūgšties acidozės pasireiškimo rizika.
Kiti antihipertenziniai vaistiniai preparatai
Poveikis būna adityvus.
Kolestiraminas ir kolestipolio dervos
Anijonais pasikeičiančios dervos gali trikdyti hidrochlorotiazido absorbciją. Ir kolestiramino, ir kolestipolio dervų vienkartinės dozės suriša hidrochlorotiazidą, todėl sumažina jo absorbciją iš virškinimo trakto atitinkamai iki 85 % ir 43 %.
Kortikosteroidai, AKTH
Greičiau pasireiškia elektrolitų trūkumas, ypač hipokalemija.
Kraujagysles sutraukiantys aminai (pvz., adrenalinas)
Kraujagysles sutraukiančių aminų poveikis gali susilpnėti, tačiau ne tiek, kad jų negalima būtų vartoti.
Nedepoliarizuojantys skeleto raumenis atpalaiduojantys preparatai (pvz., tubokurarinas)
Gali padidėti atsakas į raumenis atpalaiduojančių preparatų poveikį.
Litis
Diuretikai mažina ličio klirensą inkstuose, todėl daugiau padidina toksinio ličio poveikio riziką. Kartu šių vaistinių preparatų vartoti nerekomenduojama.
Vaistiniai preparatai podagrai gydyti (probenecidas, sulfinpirazonas ir alopurinolis)
Kadangi hidrochlorotiazidas gali padidinti šlapimo rūgšties kiekį kraujo serume, gali reikėti koreguoti šią rūgštį iš organizmo išskiriančių vaistinių preparatų dozę. Gali prireikti didinti probenecido arba sulfinpirazono dozę. Tiazidai gali didinti padidėjusio jautrumo reakcijos alopurinoliui pasireiškimo dažnį.
Anticholinerginiai preparatai (pvz., atropinas, biperidenas)
Slopindami skrandžio ir žarnų motoriką ir lėtindami skrandžio ištuštinimą, šie preparatai gali didinti biologinį tiazidinių diuretikų prieinamumą.
Citotoksiniai preparatai (pvz., ciklofosfamidas, metotreksatas)
Tiazidiniai diuretikai gali mažinti citotoksinių vaistinių preparatų išsiskyrimą pro inkstus ir stiprinti jų sukeliamą mieloidinio audinio funkcijos slopinimą.
Salicilatai
Vartojant dideles salicilatų dozes, hidrochlorotiazidas gali stiprinti toksinį salicilatų poveikį centrinei nervų sistemai.
Metildopa:
Buvo pavienių pranešimų apie hemolizinės anemijos pasireiškimą pacientams, hidrochlorotiazido vartojusiems kartu su metildopa.
Ciklosporinas
Hidrochlorotiazidu gydant kartu su ciklosporinu, gali padidėti hiperurikemijos ir podagros tipo komplikacijų rizika.
Rusmenės glikozidai
Tiazidinių diuretikų sukeliama hipokalemija ir hipomagnezemija skatina rusmenės glikozidų sukeliamos širdies aritmijos pasireiškimą (žr. 4.4 skyrių).
Vaistiniai preparatai, kurių poveikis gali kisti dėl kalio koncentracijos pokyčio kraujo serume
Kartu su losartanu ir hidrochlorotiazidu vartojant preparatų, kurių poveikis gali kisti dėl kalio koncentracijos pokyčio kraujo serume (pvz., rusmenės glikozidų ir vaistinių preparatų nuo širdies aritmijos) arba kurie (įskaitant ir kai kuriuos vaistinius preparatus nuo širdies aritmijos) gali sukelti polimorfinę skilvelinę paroksizminę tachikardiją (hipokalemija jos pasireiškimą skatina), rekomenduojama periodiškai nustatinėti kalio koncentraciją kraujo serume ir sekti EKG. Minėtiems vaistiniams preparatams priklauso šios grupės:
- I klasės antiaritminiai preparatai (pvz., chinidinas, hidrochinidinas, dizopiramidas);
- III klasės antiaritmikai (pvz., amjodaronas, sotalolis, dofetilidas, ibutilidas);
- kai kurie vaistiniai preparatai nuo psichozės (pvz., tioridazinas, chlorpromazinas, levomepromazinas, trifluoperazinas, ciamemazinas, sulpiridas, sultopridas, amisulpridas, tiapridas, pimozidas, haloperidolis, droperidolis);
- kiti medikamentai (pvz., bepridilis, cisapridas, difemanilis, į veną leidžiamas eritromicinas, halofantrinas, mizolastinas, pentamidinas, terfenadinas, į veną leidžiamas vinkaminas).
Kalcio druskos
Tiazidiniai diuretikai, mažindami kalcio išsiskyrimą su šlapimu, gali didinti jo koncentraciją kraujo serume. Jeigu kalcio preparatų vartoti būtina, reikia sekti kalcio koncentraciją kraujyje, prireikus keisti jų dozę.
Poveikis laboratorinių tyrimų duomenims
Tiazidiniai diuretikai gali keisti prieskydinių liaukų funkcijos tyrimų duomenis, nes veikia kalcio metabolizmą (žr. 4.4 skyrių).
Karbamazepinas
Simptominės hiponatremijos rizika. Pacientui reikalingas klinikinis ir biologinis stebėjimas.
Kontrastiniai preparatai, kuriuose yra jodo
Diuretikų sukeltos dehidracijos atveju padidėja ūminio inkstų nepakankamumo rizika, ypač pavartojus didelę dozę preparatų, kuriuose yra jodo.
Prieš tokių preparatų vartojimą pacientui reikia sunormalinti skysčių kiekį.
Amfotericinas B (vartojamas parenteraliniu būdu), kortikosteroidai, AKTH, stimuliuojamojo poveikio vidurių laisvinamieji preparatai ar glicirizinas (jo randama saldymedyje)
Hidrochlorotiazidas gali stiprinti elektrolitų pusiausvyros sutrikimus, ypač hipokalemiją.
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Angiotenzino II receptorių blokatoriai (AIIRB) Gydymo AIIRB pirmuoju nėštumo trimestru pradėti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais gydyti AIIRB yra draudžiama (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius) |
Epidemiologinių tyrimų duomenys dėl pirmuoju nėštumo trimestru vartojamų AKF inhibitorių teratodeninio poveikio rizikos nėra galutiniai, tačiau nedidelio rizikos padidėjimo atmesti negalima. Nors kontrolinių epidemiologinių tyrimų duomenų apie angiotenzino II receptorių blokatorių (AIIRB) keliamą riziką nėra, tačiau ji gali būti tokia pati, kaip gydymo kitais šios klasės preparatais metu. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AIIRB yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu ištirtas. Nustačius nėštumą, gydymą Lorista H būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą.
Žinoma, kad antruoju arba trečiuoju nėštumo trimestru vartojamas Lorista H sukelia toksinį poveikį žmogaus vaisiui (inkstų funkcijos susilpnėjimą, oligohidramnioną, kaukolės kaulėjimo sulėtėjimą) ir naujagimiui (inkstų nepakankamumą, hipotenziją, hiperkalemiją) (žr. ir 5.3 skyrių).
Jei moteris Lorista H vartoja antruoju arba trečiuoju nėštumo trimestru, rekomenduojama ultragarsu sekti jos vaisiaus inkstų funkciją ir kaukolę.
Reikia atidžiai stebėti, ar kūdikiams, kurių motinos nuo antro nėštumo trimestro vartojo losartano, nepasireiškia hipotenzija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Hidrochlorotiazidas
Turima nedaug patirties apie hidrochlorotiazido vartojimą nėštumo metu, ypač pirmuoju nėštumo trimestru. Tyrimų su gyvūnais atlikta nepakankamai.
Hidrochlorotiazidas prasiskverbia per placentą. Remiantis farmakologiniu hidrochlorotiazido veikimo mechanizmu, naudojant jį antrą ir trečią nėštumo trimestrą gali būti pakenkta feto-placentinė perfuziją ir pasireikšti poveikis vaisiui ir naujagimiui, pavyzdžiui, gelta, elektrolitų pusiausvyros sutrikimas ir trombocitopenija.
Hidrochlorothiazidas neturėtų būti naudojamas nėštumo metu atsiradusiai edema, hipertenzijai ar preeklampsijai gydyti, nes yra pavojus sumažėjusiam kraujo plazmos tūriui ir placentos hipoperfuzijai atsirasti ir nėra patikimų įrodymų, kad minėto sutrikimo gydymas jais būtų veiksmingas.
Hidrochlorotiazidas, neturėtų būti naudojamas hipertenzijos gydymui nėštumo metu, išskyrus retus atvejus, kai joks kitas gydymas negali būti naudojama.
Žindymas
Angiotenzino II receptorių blokatoriai (AIIRB)
Nėra informacijos apie Lorista H vartojimą žindymo metu. Hidrochlorotiazido išsiskiria su moters pienu, todėl Lorista H žindymo laikotarpiu vartoti nerekomenduojama. Patariama rinktis alternatyvius vaistinius preparatus, kurių saugumas ištirtas geriau, ypač žindant naujagimius ar neišnešiotus kūdikius.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta.
Vis dėlto vairuojant ar valdant mechanizmus reikia prisiminti, kad vartojant antihipertenzinių vaistinių preparatų kartais gali pasireikšti galvos svaigimas ar mieguistumas, ypač gydymo pradžioje ar padidinus dozę.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos suskirstytos pagal atitinkamas organų sistemų klases ir dažnį, remiantis tokiu apibūdinimu: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).
Atliekant klinikinius tyrimus su losartano kalio druska ir hidrochlorotiazidu, nebuvo stebėta jokių nepageidaujamų reakcijų, būdingo tik šiam dviejų vaistinių preparatų deriniui. Pasireiškė tik jau žinomas nepageidaujamas losartano kalio druskos ir (arba) hidrochlorotiazido poveikis.
Kontroliuojamųjų klinikinių pirminės hipertenzijos tyrimų duomenimis, galvos svaigimas buvo vienintelė su medžiaga susijusi nepageidaujama reakcija, kuris pasireiškė dažniau nei vartojant placebą 1 % ar daugiau losartano kalio druska ir hidrochlorotiazidu gydytų pacientų.
Vaistiniu preparatu gydant po to, kai jis pateko į rinką, be minėto poveikio buvo nustatyta kitų nepageidaujamų reakcijų.
Organų sistemų klasė | Nepageidaujama reakcija | Dažnis |
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Hepatitas | Reti |
Tyrimai | hiperkalemija, alaninaminotransferazės (ALT) aktyvumo padidėjimas | Reti |
Papildomos nepageidaujamos reakcijos buvo pastebėtos atskirai su viena iš veikliųjų medžiagų, todėl toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos gali pasireikšti vartojant losartano kalio druskos ir hidrochlorotiazido.
Losartanas
Žemiau išvardytos nepageidaujamos reakcijos, kurios buvo pastebėtos losartano klinikinių tyrimų metu bei po jo pateikimo į rinką:
Organų sistemų klasė | Nepageidaujama reakcija | Dažnis |
Kraujo ir limfinės sitemos sutrikimai | Anemija, Henoch-Schönlein purpura, ekchimozė, hemolizė | Nedažni |
Širdies sutrikimai | Hipotenzija, ortostatinė hipotenzija, skausmas ties krūtinkauliu, krūtinės angina, II laipsnio atrioventrikulinė blokada, cerebrovaskulinis reiškinys, miokardo infarktas, palpitacija, aritmijos (prieširdžių virpėjimas, sinusinė bradikardija, tachikardija, skilvelių tachikardija, skilvelių virpėjimas) | Nedažni |
Ausų ir labirintų sutrikimai | Galvos sukimasis (vertigo), užesys | Nedažni |
Akių sutrikimai | Matomo vaizdo neryškumas, akių deginimo ir (arba) perštėjimo pojūtis, konjunktyvitas, regėjimo aštrumo sumažėjimas | Nedažni |
Virškinimo trakto sutrikimai | Pilvo skausmas, pykinimas, viduriavimas, dispepsija | Dažni |
Vidurių užkietėjimas, dantų skausmas, burnos džiūvimas, vidurių pūtimas, gastritas, vėmimas | Nedažni | |
Pankreatitas | Dažnis nežinomas | |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Astenija, nuovargis, krūtinės skausmas | Dažni |
Veido edema, karščiavimas | Nedažni | |
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų funkcijos sutirkimas | Dažnis nežinomas |
Imuninės sistemos sutrikimai | Anafilaksinės reakcijos, angioneurozinė edema, dilgėlinė | Reti |
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Anoreksija, podagra | Nedažni |
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Mėšlungis, nugaros skausmas, kojų skausmas, raumenų skausmas | Dažni |
Rankų skausmas, klubo skausmas, sąnario patinimas, kelių skausmas, kaulų ir raumenų skausmas, peties skausmas, sustingimas, sąnarių skausmas, artritas, klubo sąnario skausmas, fibromialgija, raumenų silpnumas | Nedažni | |
Rabdomiolizė | Dažnis nežinomas | |
Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas, svaigulys | Dažni |
Nervingumas, parestezija, periferinė neuropatija, tremoras, migrena, alpulys | Nedažni | |
Psichikos sutrikimai | Nemiga | Dažni |
Nerimas, nerimo sutrikimas, panikos sutrikimas, sumišimas, depresija, nenormalūs sapnai, miego sutrikimai, somnolencija, atminties sutrikimas | Nedažni | |
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Šlapinimasis naktį, dažnas šlapinimasis, šlapimo takų infekcija | Nedažni |
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Lytinio potraukio sumažėjimas, impotencija | Nedažni |
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kosulys, viršutinių kvėpavimo takų infekcija, nosies užgulimas, sinusitas, sinusų pažeidimai | Dažni |
Nemalonus pojūtis ryklėje, faringitas, laringitas, dusulys, bronchitas, kraujavimas iš nosies, rinitas, kvėpavimo takų paburkimas | Nedažni | |
Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Plaukų slinkimas, dermatitas, odos sausmė, eritema, paraudimas, jautrumas šviesai, niežėjimas, išbėrimas, dilgėlinė, prakaitavimas | Nedažni |
Kraujagyslių sutrikimai | Vaskulitas | Nedažni |
Tyrimai | Hiperkalemija, nežymus hematokrito ir hemoglobino kiekio sumažėjimas | Dažni |
Nežymus šlapalo ir kreatinino kiekio padidėjimas kraujo serume | Nedažni | |
Kepenų fermentų aktyvumo ir bilirubino kiekio padidėjimas | Labai reti |
Hidrochlorotiazidas
Organų sistemų klasė | Nepageidaujama reakcija | Dažnis |
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Agranulocitozė, aplazinė anemija, hemolizinė anemija, leukopenija, purpura, trombocitopenija | Nedažni |
Imuninės sistemos sutrikimai | Anafilaksinė reakcija | Reti |
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Anoreksija, hiperglikemija, hiperurikemija, hipokalemija, hiponatremija | Nedažni |
Psichikos sutrikimai | Nemiga | Nedažni |
Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | Dažni |
Akių sistemos sutrikimai | Laikinas matomo vaizdo neryškumas, ksantopsija | Nedažni |
Kraujagyslių sistemos sutrikimai | Nekrozinis angitas (vaskulitas, odos kraujagyslių uždegimas) | Nedažni |
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sutrikimas, įskaitant pneumoniją ir plaučių edemą | Nedažni |
Virškinimo trakto sutrikimai | Seilių liaukos uždegimas, spazmai, skrandžio dirginimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas | Nedažni |
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Gelta (intrahepatinė cholestazė), pankreatitas | Nedažni |
Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Jautrumas šviesai, dilgėlinė, toksinė epidermio nekrolizė | Nedažni |
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Mėšlungis | Nedažni |
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Gliukozurija, intersticinis nefritas, inkstų funkcijos sutrikimas, inkstų nepakankamumas | Nedažni |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Karščiavimas, svaigulys | Nedažni |
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.
4.9 Perdozavimas
Specifinės informacijos apie Lorista H perdozavimo gydymą nėra. Taikomas simptominis ir palaikomasis gydymas. Gydymą Lorista H reikia nutraukti, o pacientą atidžiai stebėti. Siūloma sukelti vėmimą, jei vaistinio preparato pavartota neseniai, bei įprastinėmis procedūromis koreguoti dehidraciją, elektrolitų disbalansą, hepatinę komą ir hipotenziją.
Losartanas
Duomenų apie perdozavimą žmogui yra nedaug. Labiausiai tikėtini perdozavimo simptomai yra hipotenzija ir tachikardija, taip pat galima bradikardija dėl parasimpatinės nervų sistemos (klajoklio nervo) stimuliacijos. Pasireiškus simptominei hipotenzijai, reikia taikyti palaikomąjį gydymą.
Hemodialize neįmanoma pašalinti nei losartano, nei aktyvaus jo metabolito.
Hidrochlorotiazidas
Dažniausi stebėti požymiai ir simptomai yra atsirandantys dėl elektrolitų trūkumo (hipokalemija, hipochloremija, hiponatremija), bei dėl stiprios diurezės pasireiškianti dehidracija. Jei kartu vartojama rusmenės preparatų, dėl hipokalemijos gali pasireikšti širdies aritmija.
Nenustatyta, kiek hidrochlorotiazido įmanoma pašalinti hemodialize.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – angiotenzino II antagonistai ir diuretikai, ATC kodas – C09DA01
Losartanas ir hidrochlorotiazidas
Įrodyta, kad veikliųjų Lorista H medžiagų kraujospūdį mažinantis poveikis yra adityvus, todėl preparatas kraujospūdį mažina labiau, negu atskirai vartojama kiekviena veiklioji medžiaga. Manoma, kad taip preparatas veikia todėl, abiejų jo medžiagų poveikis papildo vienas kitą. Be to, dėl diurezinio hidrochlorotiazido veikimo padidėja plazmos renino aktyvumas, aldosterono sekrecija, sumažėja kalio koncentracija serume bei padidėja angiotenzino II kiekis. Losartanas blokuoja visą fiziologiškai reikšmingą angiotenzino II sukeliamą poveikį, o slopindamas aldosterono sekreciją, gali mažinti diuretikų sukeliamą kalio išsiskyrimą su šlapimu.
Įrodyta, kad losartanas silpnai ir laikinai didina šlapimo rūgšties išsiskyrimą. Žinoma, kad hidrochlorotiazidas saikingai didina šlapimo rūgšties koncentraciją. Losartano ir hidrochlorotiazido derinys silpnina diuretiko sukeliamą hiperurikemiją.
Antihipertenzinis Lorista H poveikis trunka 24 valandas. Klinikinių tyrimų metu vaistinio preparato nuolat vartojant mažiausiai vienerius metus, antihipertenzinis jo poveikis išliko. Reikšmingai mažindamas kraujospūdį, klinikai reikšmingai širdies susitraukimų dažnio Lorista H neveikia. Klinikinių tyrimų metu 12 savaičių vartojus 50 mg losartano ir 12,5 mg hidrochlorotiazido, mažiausias (intervalo tarp dozių vartojimo pabaigoje) diastolinis kraujospūdis sėdint buvo vidutiniškai iki 13,2 mmHg mažesnis.
Lorista H veiksmingai mažina kraujospūdį vyrams ir moterims, juodaodžiams ir nejuodaodžiams bei jaunesniems (< 65 metų) ir vyresniems (≥65 metų) pacientams, ir yra veiksmingas visų laipsnių hipertenzijai gydyti.
Losartanas
Losartanas yra sintetinis geriamasis angiotenzino II receptorių (AT1 tipo) blokatorius. Stiprus vazokonstriktorius angiotenzinas II yra svarbiausias aktyvus renino ir angiotenzino sistemos hormonas ir svarbus hipertenzijos patofiziologiją lemiantis veiksnys. Angiotenzinas II prisijungia prie AT1 receptorių, kurių yra daugelyje audinių (pvz., lygiuosiuose kraujagyslių raumenyse, antinksčiuose, inkstuose ir širdyje), todėl sukelia tam tikrą biologinį poveikį, įskaitant vazokonstrikciją bei aldosterono išsiskyrimą. Be to, angiotenzinas II stimuliuoja lygiųjų raumenų ląstelių proliferaciją.
Losartanas selektyviai blokuoja AT1 receptorius. Tiek losartanas, tiek jo farmakologiškai aktyvus karboksirūgšties metabolitas (E-3174) in vitro ir in vivo blokuoja visą fiziologiškai reikšmingą angiotenzino II poveikį, nesvarbu, koks jo sintezės būdas ir šaltinis.
Losartanas nedaro agonistinio poveikio ir neblokuoja kitų kardiovaskulinės sistemos reguliacijai svarbių hormonų receptorių ar jonų kanalų. Be to, losartanas neslopina AKF (kininazės II) – fermento, kuris skaldo bradikininą. Dėl to neskatinamas bradikinino sukeliamas nepageidaujamas poveikis.
Kai vartojama losartano, kraujo plazmoje padidėja renino aktyvumas, nes nefunkcionuoja neigiamas grįžtamasis ryšys tarp angiotenzino II koncentracijos ir renino sekrecijos. Padidėjus renino aktyvumui kraujo plazmoje, padidėja angiotenzino II koncentracija plazmoje. Nepaisant jos padidėjimo, antihipertenzinis aktyvumas bei aldosterono koncentracijos mažinimas išlieka, vadinasi, angiotenzino II receptorių blokada yra veiksminga. Nutraukus losartano vartojimą kraujo plazmoje renino aktyvumas ir angiotenzino II kiekis per tris paras sumažėja iki pradinių reikšmių.
Tiek losartano, tiek svarbiausio aktyvaus jo metabolito afinitetas AT1 receptoriams yra daug didesnis nei AT2 receptoriams. Aktyvaus metabolito poveikis yra 10 - 40 kartų stipresnis nei losartano, vertinant atititinkamu svorio santykiu.
Tyrimo, suplanuoto įvertinti ir palyginti kosulio dažnį tarp losartanu gydytų ir AKF inhibitoriais gydytų pacientų, metu nustatyta, kad kosulio pasireiškimo dažnis losartano arba hidrochlorotiazido vartojusiems pacientams buvo panašus bei reikšmingai mažesnis, negu pacientams, gydytiems AKF inhibitoriais. Be to, 16 dvigubai koduotų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 4131 pacientas, bendros analizės metu nustatyta, kad spontaninių pranešimų apie kosulį dažnis buvo panašus pacientams, gydytiems losartanu (3,1%), placebu (2,6%) arba hidrochlorotiazidu (4,1%), kai tuo tarpu AKF inhibitoriais gydytiems pacientams kosulio dažnis buvo 8,8%.
Hipertenzija, susijusia su proteinurija sergantiems pacientams, kuriems nėra cukrinio diabeto, losartanas reikšmingai sumažino proteinuriją, albumino ir IgG ekskreciją. Losartanas palaiko glomerulinės filtracijos greitį bei mažina filtracijos frakciją. Paprastai, vartojant losartaną, serume sumažėja šlapimo rūgšties koncentracija (dažniausiai <0,4 mg/dl), kuri, ir ilgai gydant, nekinta.
Losartanas autonominių refleksų neveikia ir nepasižymi ilgalaikiu poveikiu kraujo plazmos norepinefrinui.
Pacientams, kuriems yra kairiojo skilvelio nepakankamumas, 25 mg ir 50 mg losartano dozės sukėlė teigiamus hemodinamikos ir neurohormoninius efektus, pasireiškiančius padidėjusiu širdies indeksu bei sumažėjusiais plaučių kapiliarų slėgiu, bendruoju periferiniu pasipriešinimu, viduriniu arteriniu kraujospūdžiu bei širdies susitraukimų dažnumu, taip pat cirkuliuojančio aldosterono ir norepinefrino koncentracija. Šiems širdies nepakankamumu sirgusiems pacientams hipotenzija priklausė nuo dozės.
Hipertenzijos tyrimai
Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu pacientams, sergantiems lengva ar vidutinio sunkumo pirmine hipertenzija, kartą per parą geriama losartano dozė statistiškai reikšmingai sumažino sistolinį ir diastolinį kraujospūdį. Kraujospūdžio matavimo, praėjus 24 val. ir 5 – 6 val. po dozės pavartojimo, duomenų palyginimas rodo, kad kraujospūdis išlieka sumažėjęs 24 valandų laikotarpiu. Natūralus kraujospūdžio svyravimas paros metu išliko. Intervalo tarp dozių pabaigoje kraujospūdžio sumažėjimas atitiko maždaug 70-80% to sumažėjimo, kuris pasireiškė praėjus 5 - 6 val. po preparato pavartojimo.
Losartano vartojimą nutraukus, hipertenzija sergantiems pacientams kraujospūdis staiga nepadidėjo.
Nors losartanas ženkliai sumažina kraujospūdį, bet kliniškai reikšmingai neveikia širdies susitraukimų dažnio.
Losartanas vienodai veiksmingas vyrams ir moterims, jaunesniems kaip 65 metų ir vyresniems pacientams, sergantiems hipertenzija.
LIFE tyrimas
Losartano poveikio hipertenzijos vertinamąjai baigčiai mažinti tyrimas [The Losartan Intervention For Endpoint reduction in hypertension (LIFE)] buvo atsitiktinių imčių, trigubai koduotas, aktyviu vaistiniu preparatu kontroliuojamas tyrimas, kuriame dalyvavo 9193 hipertenzija sergantys 55 - 80 metų pacientai, kuriems EKG tyrimu buvo nustatyta kairiojo skilvelio hipertrofija. Tiriamieji atsitiktinių imčių būdu buvo atrinkti vartoti 50 mg losartano arba 50 mg atenololio kartą per parą. Jei kraujospūdis reikiamai nemažėjo (t. y. netapo <140/90 mm Hg), pirmiausia buvo skirta papildomai vartoti 12,5 mg hidrochlorotiazido paros dozę, vėliau prireikus losartano ar atenololio dozė buvo didinama iki 100 mg kartą per parą. Kad kraujospūdis mažėtų tiek, kiek reikia, prireikus buvo skiriama papildomai vartoti kitokių antihipertenzinių vaistinių preparatų, išskyrus AKF inhibitorius, angiotenzino II receptorių blokatorius ir beta adrenoblokatorius.
Pacientai stebėti vidutiniškai 4,8 metus.
Pagrindinė vertinamoji baigtis buvo kombinuotoji, t. y. kardiovaskulinis mirštamumas ir ligotumas, nustatytas atsižvelgiant į bendrą kardiovaskulinės mirties, smegenų insulto ir miokardo infarkto dažnį. Abiejų grupių tiriamiesiems kraujospūdis mažėjo reikšmingai ir panašiai. Vertinant pacientų, kuriems pasireiškė kombinuotoji vertinamoji baigtis, kiekį, nustatyta, kad jos riziką losartanas sumažino 13% (p=0,021, 95% PI: 0,77 - 0,98) daugiau negu atenololis. Tai daugiausiai priklausė nuo insulto dažnio sumažėjimo. Insulto riziką losartanas sumažino 25% daugiau negu atenololis (p=0,001, 95% PI: 0,63 - 0,89). Kardiovaskulinės mirties ir miokardo infarkto dažnis abiejų grupių pacientams reikšmingai nesiskyrė.
Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) slopinimas
Dviem dideliais atsitiktinės atrankos, kontroliuojamais tyrimais (ONTARGET (angl. „ONgoing Telmisartan Alone and in combination with Ramipril Global Endpoint Trial“) ir VA NEPHRON-D (angl. „The Veterans Affairs Nephropathy in Diabetes“)) buvo ištirtas AKF inhibitoriaus ir angiotenzino II receptorių blokatoriaus derinio vartojimas.
ONTARGET tyrime dalyvavo pacientai, kurių anamnezėje buvo širdies ir kraujagyslių ar smegenų kraujagyslių liga arba 2 tipo cukrinis diabetas ir susijusi akivaizdi organų-taikinių pažaida. VA NEPHRON-D tyrimas buvo atliekamas su pacientais, sergančiais 2 tipo cukriniu diabetu ir diabetine nefropatija.
Šie tyrimai neparodė reikšmingo teigiamo poveikio inkstų ir (arba) širdies ir kraujagyslių ligų baigtims ir mirštamumui, bet, palyginti su monoterapija, buvo pastebėta didesnė hiperkalemijos, ūminio inkstų pažeidimo ir (arba) hipotenzijos rizika. Atsižvelgiant į panašias farmakodinamines savybes, šie rezultatai taip pat galioja kitiems AKF inhibitoriams ir angiotenzino II receptorių blokatoriams.
Todėl pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.
ALTITUDE (angl. „Aliskiren Trial in Type 2 Diabetes Using Cardiovascular and Renal Disease Endpoints“) tyrimu buvo siekiama ištirti, ar būtų naudingas aliskireno įtraukimas į standartinį pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu ir lėtine inkstų liga, širdies ir kraujagyslių liga arba abiem ligomis, gydymą AKF inhibitoriumi arba angiotenzino II receptorių blokatoriumi. Tyrimas buvo nutrauktas pirma laiko, nes padidėjo nepageidaujamų baigčių rizika. Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto atvejų skaičius aliskireno grupėje buvo didesnis nei placebo grupėje, o nepageidaujami reiškiniai ir sunkūs nepageidaujami reiškiniai (hiperkalemija, hipotenzija ir inkstų funkcijos sutrikimai) aliskireno grupėje taip pat pasireiškė dažniau nei placebo grupėje.
Hidrochlorotiazidas
Hidrochlorotiazidas yra tiazidinis diuretikas. Kokiu būdu jis mažina kraujospūdį, galutinai neištirta. Tiazidai veikia inkstų kanalėliuose elektrolitų reabsorbciją, tiesiogiai didindami maždaug vienodu kiekiu natrio ir chlorido išsiskyrimą iš organizmo. Dėl diurezinio hidrochlorotiazido poveikio sumažėja kraujo plazmos tūris, padidėja renino aktyvumas plazmoje ir aldosterono sekrecija, vadinasi, ir kalio bei bikarbonato išsiskyrimas iš organizmo. Dėl to kalio koncentracija kraujo serume sumažėja. Renino ir aldosterono ryšį reguliuoja angiotenzinas II, todėl vartojant angiotenzino II receptorių blokatoriaus mažėja kartu vartojamo tiazidinio diuretiko sukeliamas kalio išsiskyrimas iš organizmo.
Preparato išgėrus, diurezinis poveikis pasireiškia per 2 val., stipriausias būna po 4 val. Poveikis trunka 6 – 12 val. Antihipertenzinis poveikis trunka iki 24 valandų.
5.2 Farmakokinetinės savybės
Absorbcija
Losartanas
Vartojamas per burną losartanas gerai absorbuojamas ir pirmo prasiskverbimo per kepenis metu metabolizuojamas į aktyvų karboksirūgšties metabolitą bei neaktyvius metabolitus. Sisteminis biologinis losartano tablečių prieinamumas yra 33%. Losartano ir jo aktyvaus metabolito vidutinė didžiausia koncentracija kraujyje atsiranda atitinkamai po 1 val. ir 3 - 4 val. Kartu vartojamas standartizuotas maistas klinikai reikšmingai losartano koncentracijos plazmoje nepakeitė.
Pasiskirstymas
Losartanas
≥99% losartano ir jo aktyvaus metabolito prisijungia prie plazmos baltymų, visų pirma albumino. Losartano pasiskirstymo tūris yra 34 litrai. Tyrimai su žiurkėmis rodo, kad jei losartano prasiskverbia per hematoencefalinį barjerą, tai labai mažai.
Hidrochlorotiazidas
Hidrochlorotiazido prasiskverbia per placentos barjerą. Per hematoencefalinį barjerą jo neprasiskverbia. Hidrochlorotiazido patenka į motinos pieną.
Biotransformacija
Losartanas
Apie 14% į veną arba per burną pavartoto losartano verčiama aktyviu metabolitu. 14C žymėto losartano pavartojus per burną arba suleidus į veną, daugiausia plazmoje cirkuliuojančios radioaktyviosios medžiagos būna susijusio su losartanu ir jo aktyviu metabolitu. Maždaug 1% tiriamųjų organizme losartano virtimas aktyviu metabolitu buvo minimalus.
Be aktyvaus metabolito, atsiranda neaktyvių metabolitų, iš jų du svarbūs metabolitai (hidroksilinant butilo šoninę grandinę) ir nesvarbus metabolitas, N-2 tetrazolgliukuronidas.
Eliminacija
Losartanas
Losartano ir jo aktyvaus metabolito klirensas plazmoje yra atitinkamai apie 600 ml/min. ir 50 ml/min.
Losartano ir jo aktyvaus metabolito klirensas inkstuose yra atitinkamai apie 74 ml/min. ir 26 ml/min. Losartano pavartojus per burną, apie 4% dozės išsiskiria nepakitusio preparato pavidalu ir maždaug 6% dozės aktyvaus metabolito pavidalu su šlapimu. Išgėrus nedidesnę kaip 200 mg losartano kalio druskos dozę, losartano ir aktyvaus jo metabolito farmakokinetika yra tiesinė.
Per burną pavartoto losartano ir aktyvaus jo metabolito koncentracija plazmoje mažėja polieksponentiškai, galutinės pusinės eliminacijos laikas yra atitinkamai apie 2 val. ir 6 - 9 val.
Vartojant 100 mg dozę kartą per parą, nei losartano, nei aktyvaus jo metabolito kraujo plazmoje beveik nesikaupia.
Losartano ir jo metabolitų eliminacijai yra svarbus išsiskyrimas su tulžimi ir pro inkstus. 14C žymėto losartano pavartojus per burną, iš žmogaus organizmo 35% radioaktyviosios medžiagos išsiskyrė su šlapimu, 58% - su išmatomis.
Hidrochlorotiazidas
Hidrochlorotiazidas organizme nemetabolizuojamas, bet greitai išskiriamas pro inkstus. Stebint koncentraciją kraujo plazmoje mažiausiai 24 valandas, nustatyta, kad pusinės eliminacijos periodas svyruoja nuo 5,6 val. iki 14,8 val.. Mažiausiai 61% išgertos dozės iš organizmo išsiskiria per 24 valandas nepakitusio preparato pavidalu.
Specialių grupių pacientai
Losartanas ir hidrochlorotiazidas
Hipertenzija sergantiems senyviems pacientams losartano ir aktyvaus jo metabolito koncentracija plazmoje bei hidrochlorotiazido absorbcija reikšmingai nuo hipertenzija sergančių jaunesnių pacientų nesiskiria.
Losartanas
Losartano pavartojus per burną, ligonių, kuriems buvo lengva ar vidutinio sunkumo alkoholinė kepenų cirozė, kraujo plazmoje losartano ir aktyvaus jo metabolito koncentracija buvo atitinkamai 5 kartus ir 1,7 karto didesnė, negu jaunų savanorių vyrų kraujo plazmoje.
Hemodialize losartano ir aktyvaus jo metabolito iš organizmo pašalinti neįmanoma.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Įprastų farmakologinio saugumo, genotoksiškumo ir galimo kancerogeniškumo ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo. Losartano ir hidrochlorotiazido derinio galimas toksinis poveikis nustatinėtas lėtinio toksinio poveikio tyrimo, trukusio iki 6 mėnesių, metu su žiurkėmis ir šunimis, kurie vaistinio preparato vartojo enteriniu būdu. Tyrimo metu nustatyti derinio sukelti pokyčiai daugiausia priklausė nuo losartano. Losartano ir hidrochlorotiazido derinio vartojimas sukėlė raudonųjų kraujo ląstelių parametrų (eritrocitų, hemaglobino, hematokrito kiekio) sumažėjimą, šlapalo azoto kiekio padidėjimą kraujo serume, širdies svorio sumažėjimą (histologinių pokyčių koreliacijos nenustatyta) ir virškinimo trakto pokyčius (gleivinės pažaidą, opas, erozijas, hemoragiją). Žiurkėms ir triušiams, gydytiems losartano ir hidrochlorotiazido deriniu, teratogeninis poveikis nenustatytas. Kai žiurkių patelės preparato vartojo prieš vaikingumą ir jo metu, vaisiui buvo nustatytas toksinis poveikis, kurio požymiai buvo nežymus papildomų šonkaulių skaičiaus padidėjimas F1 kartoje. Kaip ir vien losartano tyrimų metu, vaikingoms žiurkėms vėlyvuoju gestacijos ir (arba) laktacijos laikotarpiu vartojant losartano ir hidrochlorotiazido derinio, buvo nustatytas nepageidaujamas poveikis vaisiui ir naujagimiui, įskaitant toksinį poveikį inkstams ir vaisiaus žūtį.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Tabletės branduolys
Pregelifikuotas kukurūzų krakmolas
Mikrokristalinė celiuliozė
Laktozė monohidratas
Magnio stearatas
Tabletės plėvelė
Hipromeliozė
Makrogolis 4000
Chinolino geltonasis (E104)
Talkas
Titano dioksidas (E171)
6.2 Nesuderinamumas
Duomenys nebūtini.
6.3 Tinkamumo laikas
5 metai.
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.
6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys
Dėžutė, kurioje yra skaidrių Al/PVC/PVDC lizdinių plokštelių.
Pakuotės dyžiai: 7, 10, 14, 20, 28, 30, 50, 56, 60, 84, 90 arba 98 plėvele dengtos tabletės.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Specialių reikalavimų nėra.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
Anekdotai
Gimdymo namai. Seselė pasikvietė vieną iš koridoriuje laukusių vyrų ir paskelbė:
-Sveikinu, jums gimė sūnus!
Kitas, šalia jo, stovėjęs vyras pykteli:
-Kaip, jis juk laukė po manęs?- Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Antialerginis vaistas Lietuvoje nr. 1