Ceftazidime Kabi

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Ceftazidime Kabi 500 mg milteliai injekciniam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Ceftazidime Kabi 500 mg milteliai injekciniam tirpalui

Buteliuke yra 500 mg ceftazidimo (ceftazidimo pentahidrato pavidalu).

Pagalbinės medžiagos: viename 500 mg buteliuke yra 1,1 mmol (26 mg) natrio.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Milteliai injekciniam tirpalui.

Milteliai yra balti arba šiek tiek gelsvi.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Vieno ar kelių ceftazidimui jautrių mikroorganizmų (žr. 5.1 skyrių) sukeltos infekcinės ligos gydymas:

- apatinių kvėpavimo takų infekcinės ligos, įskaitant pasireiškusią pacientams, sergantiems cistine fibroze;

- meningito, sukelto aerobinių gramneigiamų mikroorganizmų;

- pacientams, kuriems yra neutropenija. Sunkiais neutropenijos atvejais Ceftazidime Kabi galima vartoti kartu su aminoglikozidais arba kitais beta laktaminiais antibiotikais.

Reikia atsižvelgti į oficialias tinkamo antimikrobinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Ceftazidimas vartojamas parenteriniu būdu, jo dozė priklauso nuo infekcinės ligos rūšies ir lokalizacijos, sunkumo, sukėlėjo jautrumo, paciento amžiaus, kūno svorio bei inkstų funkcijos.

Ceftazidimo galima vartoti kartu su kitais antibakteriniais preparatais tuo atveju, jei infekcinę ligą sukėlę mišrūs mikroorganizmai, kurių vieni yra jautrūs cefuroksimui, o kiti – atsparūs. Pavyzdžiui, reikia nutarti, ar kartu su ceftazidimu reikia vartoti antibakterinių preparatų efektyviai veikiančių anaerobus, jei įtariama, kad infekcinę ligą sukėlė aerobinės ir anaerobinės bakterijos (pvz., Bacteroides fragilis).

Suaugę žmonės

Suaugusių žmonių ceftazidimo paros dozė yra 3 – 6 g. Ją reikia padalyti į 2 arba 3 dalis ir injekuoti į veną, atitinkamai, kas 12 arba 8 valandas (Ceftazidime Kabi 500 mg milteliai injekciniam tirpalui arba Ceftazidime Kabi 1000 mg milteliai injekciniam tirpalui, arba Ceftazidime Kabi 2000 mg milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui) arba į raumenis (Ceftazidime Kabi 500 mg milteliai injekciniam tirpalui arba Ceftazidime Kabi 1000 mg milteliai injekciniam tirpalui).

Į raumenis vartoti didesnę nei 1 g dozę nerekomenduojama.

Daugelis infekcinių ligų gydomos 1 g arba 2 g preparato doze, suleidžiant ją atitinkamai kas 8 arba 12 valandų.

Jei infekcinė liga yra labai sunki, ypač jei ligoniui yra neutropenija, 2 g ceftazidimo reikia leisti kas 8 valandas arba 3 g – kas 12 valandų.

Cistine fibroze sergantiems suaugusiems žmonėms, kurių inkstų funkcija yra normali, pseudomonų sukeltą plaučių ligą reikia gydyti didelėmis ceftazidimo paros dozėmis, t.y. 100 – 150 mg/kg kūno svorio. Tokią dozę reikia padalyti į tris dalis. Paros dozė gali būti ne didesnė, kaip 9 g.

Vyresni kaip 2 mėnesių kūdikiai, vaikai ir paaugliai

Paprastai paros dozė kūdikiams, vaikams ir paaugliams yra 30 – 100 mg/kg kūno svorio. Ją reikia padalyti į 2 ar 3 dalis.

Vaikams, kuriems yra neutropenija ir kartu sergantiems infekcine liga bei vaikams, sergantiems cistine fibroze arba meningitu, reikia vartoti ne didesnę kaip 150 mg/kg kūno svorio (didžiausia paros dozė 6 g) paros dozę. Ją reikia padalyti į 3 lygias dalis.

Išnešioti naujagimiai ir ne vyresni, kaip 2 mėnesių kūdikiai

Kadangi klinikinės patirties nepakanka, manoma, kad per parą vartojant 25 – 60 mg/kg kūno svorio dozę, ji bus efektyvi. Tokią dozę reikia padalyti į dvi lygias dalis.

Išnešiotų naujagimių kraujo serume ceftazidimo pusinės eliminacijos periodas yra 3 – 4 kartus ilgesnis už suaugusių žmonių.

Senyvi žmonės

Senyviems, ypač vyresniems kaip 80 metų, žmonėms, medikamento paros dozė turi būti ne didesnė kaip 3 g, kadangi ūmine liga sergančių tokių pacientų organizme ceftazidimo klirensas yra sumažėjęs.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Ceftazidimas išsiskiria per inkstus beveik vien tik glomerulų filtracijos būdu. Todėl pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, siekiant kompensuoti lėtesnį medikamento išsiskyrimą, išskyrus tuos atvejus, kai inkstų funkcija pažeista nesunkiai, pvz., glomerulų filtracijos greitis (GFG) yra didesnis, kaip 50 ml/min., rekomenduojama vartoti mažesnę ceftazidimo dozę.

Jei įtariamas inkstų nepakankamumas, galima vartoti pradinę 1 g įsotinamąją ceftazidimo dozę. Siekiant nustatyti tinkamą palaikomąją ceftazidimo dozę, reikia apskaičiuoti glomerulų filtracijos greitį (GFG).

Pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu ir gydomiems intensyviosios terapijos skyriuje nepertraukiama arteriovenine hemodialize arba didelio pralaidumo (angl. high-flux) hemofiltracija, rekomenduojama vartoti 1 g paros dozę, ją padalijant į lygias dalis. Jei atliekama mažo pralaidumo (angl. low-flux) hemofiltracija, rekomenduojama ceftazidimo dozuoti taip, kaip dozuojama inkstų nepakankamumo atveju.

Rekomenduojamos palaikomosios ceftazidimo dozės nurodytos toliau pateiktoje lentelėje.

Rekomenduojamos palaikomosios ceftazidimo dozės inkstų funkcijos nepakankamumo atveju

*serumo kreatinino rodmenys yra apytiksliai, todėl ne visiems pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu, rodo vienodą inkstų nepakankamumo laipsnį. Tai ypač svarbu senyviems pacientams, kurių inkstų funkcija pagal kreatinino koncentraciją serume gali būti pervertinta.

Vaikams kreatinino klirensą reikia koreguoti, atsižvelgiant į kūno paviršiaus plotą arba kūno masę be antsvorio, o inkstų nepakankamumo atveju dozavimą retinti tokiais intervalais, kaip ir suaugusiems žmonėms.

Hemodializė

Hemodializės laikotarpiu ceftazidimo pusinės eliminacijos periodas iš serumo yra 3 – 5 valandos. Po kiekvienos dializės reikia sušvirkšti tinkamą palaikomąją ceftazidimo dozę.

Pilvaplėvės dializė

Be to, ceftazidimo galima vartoti pacientams, kuriems atliekama peritoninė dializė ir nepertraukiamoji ambulatorinė peritoninė dializė (angl. CAPD). Medikamento dozė nustatoma, atsižvelgiant į inkstų funkciją. Tokiems pacientams suleidžiama įsotinamoji 1 g ceftazidimo dozė, vėliau kas 24 valandas injekuojama po 500 mg. Be to, gydant pilvo vidaus (intraperitonines) infekcijas, ceftazidimo galima suleisti į dializuojantį tirpalą (paprastai reikia 125 - 250 mg į 2 litrus dializuojančio tirpalo).

Venoveninė hemofiltracija arba venoveninė hemodializė

Pacientams, kuriems atliekama venoveninė hemofiltracija arba venoveninė hemodializė, ceftazidimo dozavimas turi būti nustatomas, atsižvelgiant į specifines rekomendacijas, pateiktas lentelėse.

Toks dozavimo būdas padeda išlaikyti didesnę už minimalią slopinamąją ceftazidimo koncentraciją (MIC₉₀) serume, veikiančią daugiau, kaip 80% jautrių mikroorganizmų.

Rekomenduojamos ceftazidimo dozės, atliekant nepertraukiamą venoveninę hemofiltraciją

* Palaikomoji dozė turi būti injekuojama kas 12 valandų.

Rekomenduojamas ceftazidimo dozavimas, atliekant nepertraukiamą venoveninę hemodializę

* Palaikomoji dozė turi būti injekuojama kas 12 valandų.

Gydymo trukmė priklauso nuo ligonio būklės ir bakteriologinių tyrimų rodmenų.

Po to, kai išnyksta klinikiniai simptomai, gydymą reikia tęsti dar 48 valandas.

Vartojimo metodas

Ceftazidime Kabi 500 mg miltelius injekciniam tirpalui ir 1000 mg miltelius injekciniam tirpalui galima leisti į veną arba raumenis.

Ceftazidime Kabi 2000 mg miltelius injekciniam arba infuziniam tirpalui galima injekuoti arba infuzuoti į veną.

Į stambius raumenis injekuojama giliai, pvz., į viršutinį išorinį sėdmens didžiojo raumens kvadratą arba išorinę šlaunies dalį

Vis dėlto injekuoti į raumenis (Ceftazidime Kabi 500 mg miltelius injekciniam tirpalui arba Ceftazidime Kabi 1000 mg miltelius injekciniam tirpalui) reikia tik tuo atveju, jei yra išskirtinė klinikinė situacija.

Į raumenis arba veną injekuoti skirto tirpalo paruošimo būdas nurodytas 6.6 skyriuje.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas ceftazidimui arba bet kokiam cefalosporinų grupės antibiotikui.

Anksčiau buvusi greitojo tipo ir (arba) sunki padidėjusio jautrumo reakcija penicilinui arba bet kokiam beta laktaminiam antibiotikui.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Ceftazidimo reikia ypač atsargiai vartoti tiems pacientams, kuriems penicilinas ar bet kuris beta laktaminis antibiotikas buvo sukėlęs bet kokią padidėjusio jautrumo reakciją, kadangi gali atsirasti kryžminė reakcija (apie anksčiau buvusių padidėjusio jautrumo reakcijų kontraindikacijas, žr. 4.3 skyrių).

Jei pasireiškė sunki alerginė reakcija (anafilaksija), medikamento vartojimą reikia nedelsiant nutraukti ir pradėti taikyti tinkamas skubios pagalbos priemones.

Pastebėta, kad vartojant ceftazidimo, pasireiškia su antibiotikų vartojimu susijęs kolitas. Jei pacientas medikamento vartojimo laikotarpiu arba tuoj po gydymo pradeda viduriuoti, reikia apsvarstyti tokią diagnozę. Jei gydymo laikotarpiu atsiranda sunkus ir (arba) kraujingas viduriavimas, ceftazidimo vartojimą reikia nutraukti ir pradėti tinkamą gydymą. Peristaltiką slopinančių preparatų vartoti draudžiama. Ceftazidimo reikia atsargiai vartoti tiems žmonėms, kurie anksčiau sirgo virškinimo trakto liga, ypač kolitu.

Nors ceftazidimas toksinio poveikio inkstams nedaro, vis dėlto, siekiant išvengti galimų klinikai reikšmingų padarinių, pvz., traukulių, bendra medikamento paros dozė turi būti sumažinta tuo atveju, jei pacientas serga ūminiu ar lėtiniu inkstų nepakankamumu (žr. 4.2 skyrių).

Cefalosporinų grupės antibiotikų atsargiai reikia vartoti tiems pacientams, kurie kartu vartoja medikamentų, sukeliančių toksinį poveikį inkstams, pvz., aminoglikozidų grupės antibiotikų arba stipriai veikiančių diuretikų (pvz., furozemido), nes vartojant šių preparatų kartu gali pablogėti inkstų funkcija. Aminoglikozidai pasižymi ototoksiniu poveikiu (žr. 4.5 skyrių).

Ceftazidimo ir aminoglikozidų negalima kartu maišyti injekcijoms skirtame tirpale, kadangi yra nuosėdų atsiradimo rizika (žr. 6.2 skyrių).

Ceftazidimo vartojimo laikotarpiu atsiradęs viduriavimas ir vėmimas (žr. 4.8 skyrių) gali paveikti kartu vartojamų medikamentų efektyvumą, pvz., geriamųjų kontraceptikų.

Gydymą ceftazidimu galima pradėti dar nežinant antibiotikogramos rezultatų. Tačiau gavus tyrimo rezultatus, gydymas turi būti koreguojamas. Tai labai svarbu, jei vartojama vien tik ceftazidimo.

Ilgai vartojant ceftazidimo, kaip ir kitų plataus poveikio antibiotikų, gali pradėti daugintis atsparūs mikroorganizmai (pvz., Candida, enterokokų ir Serratia štamai), dėl to gali prireikti gydymą nutraukti arba imtis tinkamų priemonių.

Būtina pakartotinai įvertinti paciento būklę.

Ilgalaikio gydymo ceftazidimu laikotarpiu rekomenduojama reguliariai sekti kraujo ląstelių kiekį bei daryti kepenų ir inkstų funkcijos tyrimus.

Medicininiame preparate yra natrio (500 mg ceftazidimo yra 26 mg natrio, 1 g ceftazidimo yra 52 mg natrio ir 2 g ceftazidimo yra 104 mg natrio). Į tai reikia atsižvelgti, skiriant šio preparato pacientams, kuriems reikia riboti natrio vartojimą.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Pastebėta, kad kartu su cefalosporinais vartojant aminoglikozidų grupės antibiotikų arba stiprių diuretikų (pvz., furozemido), pasireiškė toksinis poveikis inkstams. Kadangi aminoglikozidų grupės antibiotikai gali sukelti toksinį poveikį inkstams bei klausos aparatui, būtina atidžiai sekti inkstų funkciją, ypač tuo atveju, jei vartojamos didelės aminoglikozidų dozės arba gydoma ilgai.

Maždaug 5% pacientų, vartojančių ceftazidimo, Kumbso reakcija būna teigiama. Tai gali įtakoti kraujo tapatumo mėginius.

Tyrimai in vitro parodė, kad chloramfenikolis yra ceftazidimo ir kitų cefalosporinų antagonistas.

Ar tai turi reikšmės klinikai, nežinoma, bet jei ketinama vartoti ceftazidimo ir chloramfenikolio (arba kitokių bakteriostatinio poveikio medikamentų, pvz., tetraciklinų arba sulfonamidų) kartu, reikia įvertinti tai, kad gali pasireikšti antagonizmas.

Ceftazidimas nekeičia fermentiniu būdu atliekamų cukraus nustatymo šlapime tyrimų rezultatų.

Preparatas gali šiek tiek keisti vario redukcijos metodu (Benedict, Fehling, Clinitest) atliekamų tyrimų rezultatus. Ceftazidimas nedaro poveikio šarminiam pikratui, vartojamam kreatinino kiekiui nustatyti.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Tyrimai su gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo poveikio dauginimosi funkcijai, vaisingumui arba vaisiui neparodė, tačiau gyvūnų dauginimosi funkcijos tyrimo rezultatai ne visada tinka žmonėms. Todėl nėščiai moteriai, ypač pirmojo nėštumo trimestro laikotarpiu, ceftazidimo galima vartoti tik tuo atveju, jei manoma, kad gydomasis poveikis bus didesnis už galimą žalą. Be to, ceftazidimo atsargiai reikia skirti ankstyvuoju kūdikystės laikotarpiu.

Žindymas

Į motinos pieną ceftazidimo patenka nedidelis kiekis. Todėl kūdikiui yra viduriavimo, padidėjusio jautrumo ir grybelių sukeltos infekcijos žarnų gleivinėje, atsiradimo rizika. Žindamai moteriai ceftazidimo galima vartoti tik neabejotinai būtinu atveju.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta.

Vairuojant ir dirbant su mechanizmais reikia neužmiršti, kad ceftazidimas gali sukelti galvos svaigimą ir traukulius.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Labai dažnai ir retai pasireiškiantis nepageidaujamas poveikis nustatytas, remiantis klinikinių tyrimų duomenimis (paskelbtais ir nepaskelbtais). Labai retai pasireiškiančio nepageidaujamo poveikio dažnis nustatytas daugiausiai remiantis duomenimis, gautais vaistui patekus į rinką.

Nepageidaujamas poveikis pateiktas, remiantis sutrikimų dažnio apibūdinimu, kuris nurodytas toliau.

Labai dažni (≥ 1/10)

Dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10)

Nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100)

Reti (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000)

Labai reti (< 1/10000)

Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis)

Infekcijos ir infestacijos

Nedažni: kandidamikozė (įskaitant vaginitą ir stomatitą).

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Dažni: eozinofilija, trombocitozė.

Nedažni: leukopenija, neutropenija, trombocitopenija.

Labai reti: limfocitozė, hemolizinė anemija, agranulocitozė.

Imuninės sistemos sutrikimai

Labai reti: anafilaksija, įskaitant bronchų spazmą ir (arba) hipotenziją.

Nervų sistemos sutrikimai

Nedažni: galvos skausmas ir svaigimas.

Labai reti: parestezija.

Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis): neurologiniai sutrikimai, įskaitant tremorą, miokloniją, traukulius, encefalopatiją ir komą sergantiems inkstų funkcijos sutrikimu pacientams, kuriems nebuvo atitinkamai sumažinta ceftazidimo dozė.

Virškinimo trakto sutrikimai

Dažni: viduriavimas.

Nedažni: pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, kolitas.

Labai reti: nemalonus skonis.

Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis): kaip ir vartojant kitų cefalosporinų, kolitas gali būti susijęs su Clostridium difficile ir pasireikšti kaip pseudomembraninis kolitas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Dažni: vieno ar kelių kepenų fermentų, pvz., AST (SGOT), ALT (SGPT), LDH, GGT ir šarminės fosfatazės aktyvumo padidėjimas.

Labai reti: gelta.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Labai dažni: išbėrimas, dilgėlinė.

Nedažni: niežulys.

Labai reti: angioedema, daugiaformė eritema, Stevens-Johnson‘o sindromas, toksinė epidermio nekrolizė.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Dažni: kraujyje laikinai padidėja šlapalo kiekis, ir (arba) serumo kreatininas.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Dažni: flebitas arba tromboflebitas (jei injekuojama į veną), skausmas ir (arba) uždegimas injekcijos vietoje (jei injekuojama į raumenis).

Nedažni: karščiavimas.

Tyrimai

Dažni: teigiamas Kumbso mėginys. Teigiamas Kumbso mėginys pasireiškia maždaug 5% ligonių ir gali klaidinti, nustatant kraujo suderinamumą.

Nedažni: kraujyje gali laikinai padidėti šlapalo ir (arba) serumo kreatinino kiekis.

4.9 Perdozavimas

Perdozavus ceftazidimo, injekcijos vietoje gali pasireikšti skausmas, uždegimas bei atsirasti venos uždegimas (flebitas).

Medikamento perdozavus, gali pakisti laboratorinių tyrimų rezultatai, įskaitant padidėjusią kreatinino, šlapalo, kepenų fermentų ir bilirubino koncentraciją, teigiamą Kumbso testą, trombocitozę, trombocitopeniją, eozinofiliją, leukopeniją ir pailgėjusį protrombino laiką.

Pagrindiniams simptomams ir traukuliams gydyti reikia pradėti taikyti specifines ir pagalbines priemones.

Jei perdozavimas yra sunkus, ypač pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu ir jei konservatyvaus gydymo nepakanka, reikia spręsti apie bendrą gydymą hemodialize ir hemoperfuzija.

Papildoma informacija specialiųjų grupių pacientams

Jei ligoniams, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu, ceftazidimo perdozuojama arba injekuojama neįprastai didelė dozė, gali atsirasti neurologinių sutrikimų, įskaitant galvos skausmą ir svaigimą, paresteziją, traukulius, encefalopatiją ir komą.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – kiti beta laktaminiai antibakteriniai preparatai, trečios kartos cefalosporinai.

ATC kodas – J01DD02.

Poveikio būdas

Ceftazidimas yra pusiau sintetinis cefalosporinų grupės antibakterinis preparatas. Ceftazidimas, kaip ir kiti beta laktaminiai antibiotikai, sukelia antibakterinį poveikį prisijungdamas prie bakterijų sienelėje esančių tam tikrų fermentų, vadinamų peniciliną prisijungiančiais baltymais, ir juos slopina.

Toks vieno ar kelių esminių peniciliną prisijungiančių baltymų slopinimas nutraukia ląstelės sienelės (peptidoglikanų) biosintezę, todėl bakterijos ląstelė suyra ir žūva.

Atsparumo mechanizmai

Bakterijų atsparumas ceftazidimo poveikiui pasireiškia keliais būdais:

- Hidrolizė veikiant beta laktamazėms. Ceftazidimas gali būti veiksmingai hidrolizuojamas kai kurių plataus spektro beta laktamazių (ESBL) ir chromosomiškai koduotų (AmpC) fermentų, kurių aktyvumą gali sužadinti pastovus kai kurių aerobinių gramneigiamų mikroorganizmų padermių slopinimas.

- Sumažėjusi trauka (afinitetas) ceftazidimui dėl peniciliną prijungiančių baltymų savybių.

- Gramneigiamų mikroorganizmų ląstelės išorinės membranos nelaidumas, todėl ribojama ceftazidimo galimybė patekti prie peniciliną surišančių baltymų.

- Medikamentą iš ląstelės išstumia siurblys.

Vienoje mikroorganizmo ląstelėje gali bendrai veikti vienas arba keli iš minėtų atsparumo mechanizmų. Priklausomai nuo to, koks mikroorganizmo atsparumo mechanizmas (ai), gali pasireikšti kryžminis atsparumas keliems arba visiems kitiems beta laktaminiams ir (arba) kitų klasių antibiotikams.

Mikroorganizmų jautrumo ceftazidimui kriterijai

Toliau pateikti EUCAST nustatyti mikroorganizmų jautrumo kriterijai

1. Dažniausiai nustatoma remiantis farmakokinetikos ir farmakodinamikos (PK/PD) duomenimis ir nepriklauso nuo specifinių padermių MIC pasiskirstymo. Tai naudojama tik padermėms, kurioms nenustatyti specifiniai padermių jautrumo kriterijai bei nenaudojama toms padermėms, kurioms nerekomenduojama atlikti jautrumo mėginių (lentelėje pažymėta ¨ arba IE ženklu).

2. Enterobacteriaceae nustatyti jautrumo kriterijai cefalosporinams nurodys daugelio ESBL ir kitokių klinikai reikšmingų beta laktamazių įtakotą atsparumą Enterobacteriaceae. Tačiau kai kurie ESBL gaminančių padermių jautrumo kriterijai gali atrodyti kaip jautrūs ar vidutiniškai jautrūs. Laboratorijos privalo naudoti testą, kuris specifiškai patikrina, ar yra ESBL.

3. Pseudomonas aeruginosa jautrumas cefepimui ir ceftazidimui yra padidintas, todėl išvengiama

didelio MIC pasiskirstymo aplinkoje. Jautrumo kriterijai yra susiję su didelėmis abiejų vaistinių preparatų dozėmis, pvz., vartojama 2 g tris kartus per parą.

4. Stafilokokų jautrumas cefalosporinams yra nustatomas, atsižvelgiant į jautrumą meticilinui (išskyrus ceftazidimą, kuriuo gydyti stafilokokų sukeltą infekcinę ligą, negalima)

Jautrumo testą atlikti nerekomenduojama, kadangi padermės yra menkas taikinys medikamentui vartoti.

Geografinis įgyto atsparumo padermių paplitimas gali būti labai įvairus ir neretai informacijos apie kai kurių padermių atsparumo vietinę situaciją gavimas yra pageidaujamas, ypač tokiais atvejais, kai reikia gydyti sunkias infekcines ligas. Tais atvejais, kai vietinis mikroorganizmų atsparumas yra toks, kad gydant kai kurias infekcines ligas, preparato nauda yra abejotina, būtina kreiptis į specialistus.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Jei paciento inkstų funkcija yra nepažeista, parenteriniu būdu pavartojus įvairias ceftazidimo dozes,

apytikrės C_max reikšmės nurodytos lentelėje.

Apskritai, į raumenis arba veną injekavus 500 mg ar didesnę ceftazidimo dozę, po 8 valandų plazmoje antibiotiko koncentracija būna didesnė, kaip 2 mg/l. 10 parų į veną kas 8 valandas leidžiant 1g arba 2 g ceftazidimo dozę, nustatyta, kad vartojant daugines ceftazidimo dozes žmonėms, kurių inkstų funkcija nepažeista, kraujo serume antibiotiko nesikaupia.

Pasiskirstymas

Suleidus medikamento į veną ar raumenis, terapinė koncentracija išlieka 8 – 12 valandų. Mažiau kaip 10% ceftazidimo jungiasi su kraujo plazmos baltymais. Jungimosi su baltymais laipsnis nuo medikamento koncentracijos nepriklauso. Didesnė už mažiausią ceftazidimo koncentraciją, slopinančią dažnai paplitusius patogeninius mikroorganizmus, būna kaulų, širdies audiniuose, tulžyje, skrepliuose, vandeninguose skysčiuose bei sinovijos, pleuros ir pilvaplėvės skysčiuose.

Antibiotikas lengvai prasiskverbia per placentos barjerą. Per nepažeistą hematoencefalinį barjerą ceftazidimo prasiskverbia sunkiai, ir jei uždegimo nėra, į cerebrospinalinį skystį antibiotiko patenka nedaug. Jei yra smegenų dangalų uždegimas, cerebrospinaliniame skystyje terapinė ceftazidimo koncentracija būna 4 – 20 mg/l arba didesnė.

Išsiskyrimas

Ceftazidimas organizme nemetabolizuojamas.

Maždaug 80 – 90 % pavartotos ceftazidimo dozės per 24 valandas nepakitusios išsiskiria pro inkstus glomerulų filtracijos būdu, todėl šlapime būna didelė ceftazidimo koncentracija.

Žmonių, kurių inkstų funkcija nepažeista, injekuoto į raumenis arba veną ceftazidimo pusinės eliminacijos periodas yra maždaug 2 valandos.

Jei paciento kepenų funkcija yra sutrikusi ir 5 paras kas 8 valandas į veną leidžiama po 2 g ceftazidimo, jo farmakokinetikai įtakos nebuvo. Todėl žmonėms, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi, dozės koreguoti nereikia, nebent būtų sutrikusi ir inkstų funkcija.

Mažiau kaip 1% ceftazidimo išsiskiria su tulžimi, todėl į žarnyną jo patenka labai nedaug.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ceftazidimo kancerogeninio poveikio ilgalaikių tyrimų su gyvūnais neatlikta.

Vis dėlto pelių mikrobranduolių ir Ames testo tyrimais nustatyta, kad mutageninio poveikio ceftazidimas nedaro.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Bevandenis.natrio karbonatas.

6.2 Nesuderinamumas

Ceftazidimo negalima maišyti su tirpalais, kurių pH yra didesnis, kaip 7,5, pvz., natrio vandenilio karbonato injekciniu tirpalu. Injekciniame tirpale ceftazidimo ir aminoglikozidų maišyti negalima, kadangi yra nuosėdų atsiradimo rizika.

Siekiant išvengti nuosėdų atsiradimo, tarp ceftazidimo ir vankomicino vartojimo intraveninius kateterius ir kaniules reikia praplauti fiziologiniu druskos tirpalu.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

Ištirpinus miltelius, tirpalo fizinis ir cheminis stabilumas 25 ºC temperatūroje išlieka 6 valandas, o

5 ºC temperatūroje – 12 valandų.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Buteliuką laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Ceftazidime Kabi 500 mg milteliai injekciniam tirpalui

Bespalvis II tipo stiklo 10 ml buteliukas, užkimštas I tipo guminiu kamšteliu, apsaugotu aliuminio dangteliu, kuris užspaustas nuplėšiamu plastiko dangteliu.

Pakuotėje yra 1 arba 10 buteliukų po 500 mg ceftazidimo.

Ceftazidime Kabi 1000 mg milteliai injekciniam tirpalui

Bespalvis II tipo stiklo 10 ml buteliukas, užkimštas I tipo guminiu kamšteliu, apsaugotu aliuminio dangteliu, kuris užspaustas nuplėšiamu plastiko dangteliu.

Pakuotėje yra 1 arba 10 buteliukų po 1 g ceftazidimo.

Ceftazidime Kabi 2000 mg milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui

Bespalvis II tipo stiklo 50 ml buteliukas, užkimštas I tipo guminiu kamšteliu, apsaugotu aliuminio dangteliu, kuris užspaustas nuplėšiamu plastiko dangteliu.

Pakuotėje yra 1 arba 10 buteliukų po 2 g ceftazidimo.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Vaistinis preparatas yra skirtas tik vienkartiniam vartojimui. Nesuvartotą tirpalą reikia sunaikinti. Prieš pat vartojimą miltelius reikia ištirpinti.

Intraveninė injekcija

Jei reikia protarpiškai injekuoti tiesiai į veną, ceftazidimas ištirpinamas injekciniame vandenyje (žr. lentelę). Tirpalą reikia lėtai 5 minutes švirkšti į veną tiesiai arba per infuzijų sistemos vamzdelį.

Injekcija į raumenis

Ceftazidimą reikia ištirpinti injekciniame vandenyje arba 1% (10 mg/ml) lidokaino hidrochlorido tirpale taip, kaip nurodyta lentelėje. Prieš ištirpinant ceftazidimą lidokaine, reikia sužinoti, kokia yra paciento reakcija į lidokainą.

Intraveninė infuzija (žr. 4.2 skyrių)

Jei ceftazidimo reikia infuzuoti į veną srove (boliusu), 2 g preparato buteliuke reikia ištirpinti

10 ml injekcinio vandens, jei reikia įprastai infuzuoti į veną – ištirpinti 50 ml injekcinio vandens arba viename iš intraveninių tirpalų, kurių suderinamumas patvirtintas. Galima naudoti ir kitą būdą – 500 mg ar 1 g medikamento ištirpinti buteliuke, gauto tirpalo tinkamu kiekiu kartu su vienu iš suderintų intraveninių tirpalų papildyti talpyklę, skirtą intraveninei infuzijai.

Intraveninę infuziją atlikti per 15 – 30 minučių.

Protarpinę intraveninę infuziją, naudojant „Y“ formos infuzijų sistemą, galima atlikti su suderintais tirpalais. Vis dėlto, pageidautina, kad infuzuojant ceftazidimo tirpalo, kitų tirpalų vartojimas būtų nutrauktas.

Ceftazidimo tirpalo ruošimas

*Tirpiklis supilamas per 2 kartus (žr. „Tirpalo paruošimo instrukcija“)

Vaikams vartojamo ceftazidimo tirpalo ruošimas

Paros dozė: 25 – 60 mg/kg kūno svorio dozė padalijama ir vartojama per 2 kartus

500 mg injekcijoms (450 mg yra 5 ml) ir 1000 mg injekcijoms (900 mg yra 10 ml)

Per parą injekuojamos 2 dozės

2000 mg stiprumo dozė, vartojama į veną boliusu (10 ml yra 1700 mg)

Dozavimas: 30 – 100 mg /kg kūno svorio paros dozė padalijama į 2 ar 3 dalis ir injekuojama per 2 ar 3 kartus

500 mg injekcijoms (5 ml yra 450 mg) ir 1000 mg injekcijoms (10 ml yra 900 mg)

2000 mg stiprumo dozė, vartojama į veną srove (boliusu) (10 ml yra 1700 mg)

Intraveninių tirpalų suderinamumas

Kad ceftazidimo koncentracija būtų 40 mg/ml – 260 mg/ml, Ceftazidime Kabi miltelius galima tirpinti dažniausiai vartojamuose infuziniuose tirpaluose:

- 0,9% (9 mg/ml) natrio chlorido tirpale (fiziologiniame druskos tirpale);

- Ringerio laktato tirpale;

- 10% (10 mg/ml) gliukozės tirpale.

Jei tirpalo reikia injekuoti į raumenis, Ceftazidimo Kabi miltelius injekciniam tirpalui galima tirpinti 1% (1 mg/ml) lidokaino tirpale.

Kai ceftazidimo milteliai ištirpsta, atsipalaiduoja anglies dvideginis ir buteliuke atsiranda teigiamas slėgis.

Norint palengvinti vartojimą, rekomenduojama laikytis žemiau nurodytos tirpalo ruošimo technikos.

Buteliukas, kuriame yra 500 mg arba 1 g ceftazidimo, leidžiamo į raumenis arba veną

1. Į buteliuką suleisti tirpiklio ir buteliuką gerai pakratyti, kad milteliai ištirptų. Buteliuke esantis vakuumas palengvina tirpiklio suleidimą.

2. Kai antibiotikas tirpsta, išsiskiria anglies dioksidas ir buteliuko viduje sukelia spaudimą. Tirpalas skaidriu tampa per 1 – 2 minutes.

3. Prieš perduriant, apversti buteliuką. Įstumti iki švirkšto galo stūmoklį.

4. Adata pradurti buteliuko kamštelį, įsitikinti, kad adata yra tirpale ir įprastiniu būdu sutraukti į švirkštą visą tirpalą. Slėgis buteliuke padeda tirpalą sutraukti lengviau.

5. Įtrauktame tirpale gali būti anglies dvideginio burbuliukų, kuriuos prieš injekciją iš švirkšto reikia išstumti.

Buteliukas, kuriame yra 2 g ceftazidimo

1. Į 2 g buteliuką suleisti 10 ml tirpiklio. Buteliuke susidaręs vakuumas palengvins tirpiklio leidimą.

2. Kai antibiotikas tirpsta, išsiskiria anglies dioksidas ir buteliuko viduje sukelia spaudimą. Tirpalas skaidriu tampa per 1 – 2 minutes.

3. Prieš papildomai suleidžiant į buteliuką skiediklio, įkišti į buteliuką adatą, kurioje yra anga, pro ją išsiskiria dujos ir sumažėja slėgis. Suleisti skiediklio ir po to ištraukti adatą, kurioje yra anga.

4. Buteliuke, ypač jį palaikius, gali atsirasti papildomo spaudimo, todėl prieš infuziją reikia jį sumažinti.

PASTABA. Kad vaistas išliktų sterilus, labai svarbu, kad adata, kurioje yra anga, nebūtų praduriamas buteliuko kamštelis tol, kol vaistas visiškai ištirps.

Preparatą reikia tirpdyti aseptinėmis sąlygomis.

Tik vienkartiniam vartojimui.

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

Galima vartoti tik skaidrų, be priemaišų tirpalą.

Be bakterijų endotoksinų.

Tirpalų spalva yra nuo šviesiai geltonos iki gintarinės (priklauso nuo koncentracijos, tirpiklio ir laikymo sąlygų). Jei laikomasi nustatytų rekomendacijų, tokie tirpalo spalvų pokyčiai neturi įtakos medikamento aktyvumui.