Lercanidipine Actavis

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Lercanidipine Actavis 10 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS 

Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 10 mg lerkanidipino hidrochlorido, atitinkančio 9,4 mg lerkanidipino. 

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas:

Lercanidipine Actavis 10 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 30 mg laktozės monohidrato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė (Tabletė). 

Lercanidipine Actavis 10 mg tabletė yra geltona, apvali, abipus išgaubta, 6,5 mm skersmens, dengta plėvele, vienoje pusėje yra vagelė, kitoje – raidė „L“.

Vagelė skirta tik tabletei perlaužti, kad būtų lengviau nuryti, bet ne jai padalyti į lygias dozes.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA 

4.1 Terapinės indikacijos 

Lengvos arba vidutinio sunkumo pirminės arterinės hipertenzijos gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas 

Dozavimas

Vartojimo būdas: vartoti per burną.

Rekomenduojamas dozavimas yra 10 mg kartą per parą, likus mažiausiai 15 min. iki valgio. Priklausomai nuo paciento atsako į gydymą, paros dozę galima didinti iki 20 mg.

Dozę reikia koreguoti palaipsniui, kadangi tol, kol pasireiškia stipriausias antihipertenzinis poveikis, gali praeiti apie 2 savaitės.

Kai kuriems ligoniams, kurių kraujospūdžio vienas antihipertenzinis vaistinis preparatas tinkamai nekontroliuoja, palankesnis poveikis galimas lerkanidipinu papildžius gydymą beta adrenoblokatoriais, diuretikais (hidrochlorotiazidu) arba angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais. 

Kadangi reakcijos stiprumo priklausomai nuo dozės dydžio didėjanti kreivė nuo 20-30 mg dozių stabilizuojasi, todėl nepanašu, kad didesnės dozės būtų veiksmingesnės, tačiau nepageidaujamas poveikis gali stiprėti.

Senyviems pacientams

Nors farmakokinetinių tyrimų duomenys ir klinikinė patirtis rodo, kad paros dozės keisti nereikia, tačiau, pradedant gydyti senyvus pacientus, būtinas specialus atsargumas.

Vaikų populiacija

Lerkanidipino nerekomenduojama vartoti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams, nes tokių ligonių gydymo patirties nėra.

Pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi

Ligonius, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimas, lerkanidipinu būtina gydyti labai atsargiai. Nors paprastai, dozuojant taip, kaip rekomenduojama, tokie pacientai lerkanidipiną gali toleruoti, paros dozę didinti iki 20 mg būtina atsargiai. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, antihipertenzinis poveikis gali būti stipresnis, todėl jiems dozę reikia keisti.

Pacientams, kuriems yra sunkus kepenų arba inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), lerkanidipino vartoti nerekomenduojama.

Vartojimo metodas

Tabletę reikia nuryti užgeriant vandeniu, likus mažiausiai 15 min. iki valgio.

4.3 Kontraindikacijos 

• Padidėjęs jautrumas veikliajai, bet kuriam kitam dihidropiridinui arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
• Kraujo ištekėjimo iš kairiojo širdies skilvelio obstrukcija.
• Negydomas stazinis širdies nepakankamumas.
• Nestabili krūtinės angina.
• Vieno mėnesio laikotarpis nuo ištikusio miokardo infarkto.
• Sunkus inkstų arba kepenų funkcijos sutrikimas.
• Vartojimas kartu su:
  • stipriais CYP3A4 inhibitoriais (žr. 4.5 skyrių);
  • ciklosporinu (žr. 4.5 skyrių),
  • greipfrutų sultimis (žr. 4.5 skyrių).
• Nėštumo ir žindymo laikotarpis (žr. 4.6 skyrių).
• Vaisingo amžiaus moterys, nebent jos naudojasi veiksmingomis kontraceptinėmis priemonėmis.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės 

Sinusinio mazgo silpnumo sindromas

Lerkanidipinu gydant pacientus, kuriems yra sinusinio mazgo silpnumo sindromas, tačiau neimplantuotas širdies stimuliatorius, būtinas specialus atsargumas. Nors kontroliuojamų hemodinamikos tyrimų metu skilvelio funkcijos sutrikimų nepastebėta, vis dėlto pacientus, kurių kairiojo širdies skilvelio funkcija sutrikusi, reikia gydyti irgi atsargiai. Manoma, kad išemine širdies liga sergantiems ligoniams kai kurių trumpai veikiančių dihidropiridinų vartojimas gali būti susijęs su širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų rizikos padidėjimu. Nors lerkanidipinas yra ilgai veikiantis preparatas, tačiau tokius pacientus juo reikia gydyti atsargiai.

Krūtinės angina

Kai kurie dihidropiridinai retais atvejais gali sukelti skausmą širdies plote arba krūtinės anginą. Labai retai krūtinės angina prieš pradedant gydyti sergantiems pacientams gali padažnėti, pailgėti ar pasunkėti krūtinės anginos priepuoliai. Galimi pavieniai miokardo infarkto atvejai (žr. 4.8 skyrių).

Inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimas

Pacientus, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimas, pradėti gydyti šiuo vaistiniu preparatu reikia labai atsargiai. Nors paprastai tokie pacientai rekomenduojamą lerkanidipino dozavimą gali toleruoti, jiems paros dozę didinti iki 20 mg būtina atsargiai. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, antihipertenzinis poveikis gali būti stipresnis, todėl jiems dozę reikia atitinkamai koreguoti.

Ligoniams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.) arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, lerkanidipino vartoti nerekomenduojama (žr. 4.2 skyrių). 

Alkoholio kartu su lerkanidipinu vartoti reikia vengti, kadangi jis gali stiprinti kraujagysles plečiančių antihipertenzinių vaistinių preparatų poveikį (žr. 4.5 skyrių).

CYP3A4 induktoriai

CYP3A4 induktoriai, pvz., prieštraukuliniai preparatai (pvz., fenitoinas, karbamazepinas) ir rifampicinas gali mažinti lerkanidipino koncentraciją kraujo plazmoje, todėl lerkanidipino veiksmingumas gali būti mažesnis negu tikimasi (žr. 4.5 skyrių).

Šiame vaistiniame preparate yra laktozės monohidrato, todėl jo negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas Lapp laktazės stygius, galaktozemija arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sąveika metabolizmo metu

Žinoma, kad lerkanidipinas metabolizuojamas dalyvaujant CYP3A4 fermentui, todėl kartu vartojami CYP3A4 inhibitoriai arba induktoriai gali turėti įtakos jo metabolizmui ir eliminacijai.

CYP3A4 inhibitoriai

Lerkanidipino vartoti kartu su CYP3A4 inhibitoriais (pvz., ketokonazolu, itrakonazolu, ritonaviru, eritromicinu, troleandomicinu) reikia vengti.

Sąveikos su stipraus poveikio CYP3A4 inhibitoriumi ketokonazolu tyrimo metu nustatyta, kad gerokai padidėjo lerkanidipino koncentracija kraujo plazmoje (S-lerkanidipino enantiomero AUC padidėjo 15 kartų, C_max ‑ 8 kartus. 

Kartu vartojant lerkanidipino ir ciklosporino, abiejų šių preparatų koncentracija kraujo plazmoje padidėjo. Tyrimų su jaunais sveikais savanoriais metu nustatyta, kad ciklosporino pavartojus praėjus 3 valandoms po lerkanidipino pavartojimo, lerkanidipino koncentracija kraujo plazmoje nepakito, o ciklosporino AUC padidėjo 27%. Vis dėlto lerkanidipino vartojant kartu su ciklosporinu, lerkanidipino koncentracija kraujo plazmoje padidėjo 3 kartus, o ciklosporino AUC padidėjo 21%. Lerkanidipino ir ciklosporino kartu vartoti negalima.

Lerkanidipinas, kaip ir kiti dihidropiridinai, greitai reaguoja į greipfrutų sulčių sukeltą metabolizmo slopinimą: padidėja jo sisteminis prieinamumas ir sustiprėja hipotenzinis poveikis. Kartu su greipfrutų sultimis lerkanidipino vartoti negalima.

Senyvų savanorių, 20 mg lerkanidipino dozę pavartojusių kartu su geriamu midazolamu, organizme lerkanidipino absorbcija padidėjo (maždaug 40%), tačiau jos greitis sumažėjo (t_max nuo 1,75 val. pailgėjo iki 3 val.). Midazolamo koncentracija kraujyje nepakito.

CYP3A4 induktoriai

Kartu su CYP3A4 indukuojančiais vaistiniais preparatais, tokiais kaip prieštraukuliniais preparatais (pvz., fenitoinu, karbamazepinu) ar rifampicinu, lerkanidipino būtina vartoti atsargiai, nes gali silpnėti antihipertenzinis poveikis, todėl reikia dažniau negu įprasta matuoti kraujospūdį.

CYP3A4 substratai

Ilgai b-metildigoksinu gydomų pacientų, išgėrusių 20 mg lerkanidipino dozę, organizme farmakokinetinės sąveikos požymių neatsirado. Digoksino vartojančių sveikų savanorių, nevalgius išgėrusių 20 mg lerkanidipino dozę, organizme digoksino C_max padidėjo vidutiniškai 33%, o AUC ir inkstų klirensas reikšmingai nepakito. Jeigu pacientas gydomas lerkanidipinu ir kartu digoksinu, reikia atidžiai stebėti, ar neatsiranda klinikinių toksinio digoksino poveikio požymių.

Kartu su lerkanidipinu vartojant 800 mg cimetidino paros dozę, lerkanidipino koncentracija kraujo plazmoje reikšmingai nekito, tačiau didesnę cimetidino dozę reikia vartoti atsargiai, nes gali didėti biologinis lerkanidipino prieinamumas ir stiprėti antihipertenzinis jo poveikis.

Sąveikos su fluoksetinu (CYP 2D6 ir CYP 3A4 inhibitorius) tyrimų metu nustatyta, kad 65 (±7) metų (vidurkis ± standartinis nuokrypis) savanorių organizme kliniškai reikšmingų lerkanidipino farmakokinetikos pokyčių neatsirado.

Sveikų savanorių, nevalgius išgėrusių 20 mg lerkanidipino dozę, organizme varfarino farmakokinetika nepakito.

Lerkanidipino skirti vartoti kartu su kitokiais CYP3A4 substratais, pvz., terfenadinu, astemizolu, III klasės vaistiniais preparatais nuo širdies ritmo sutrikimo (pvz., amjodaronu) ar chinidinu, būtina atsargiai.

Alkoholis

Alkoholio kartu su lerkanidipinu vartoti reikia vengti, nes jis gali stiprinti kraujagysles plečiančių antihipertenzinių vaistinių preparatų poveikį.

Kitokia sąveika

Lerkanidipino vartojant kartu su metoprololiu (beta adrenoblokatoriumi, kuris eliminuojamas daugiausiai per kepenis), biologinis metoprololio prieinamumas nekito, o lerkanidipino sumažėjo 50%. Tokio poveikio priežastis gali būti beta adrenoblokatorių sukeliamas kepenų kraujotakos susilpnėjimas ir jis galimas ir kitų šios grupės vaistinių preparatų vartojimo metu. Vadinasi, lerkanidipino galima saugiai vartoti kartu su beta adrenoblokatoriais, tačiau gali prireikti keisti dozę.

Kartotinai vartojant 20 mg lerkanidipino dozę kartu su 40 mg simvastatino doze, lerkanidipino AUC reikšmingai nepakito, tačiau simvastatino AUC padidėjo 56%, aktyvaus jo metabolito beta-hidroksiacto rūgšties ‑ 28%. Mažai tikėtina, kad tokie pokyčiai būtų kliniškai reikšmingi. Vaistinių preparatų vartojant tinkamai, t. y. lerkanidipino ryte, o simvastatino vakare, sąveika nėra tikėtina.

Lerkanidipino buvo saugiai vartota kartu su diuretikais ir AKF inhibitoriais.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Reikiamų duomenų apie lerkanidipino vartojimą nėštumo metu nėra. Ikiklinikinių tyrimų metu teratogeninio poveikio žiurkėms ir triušiams įrodymų negauta, žiurkių dauginimosi funkcijos vaistinis preparatas netrikdė. Vis dėlto kadangi buvo pastebėta, kad kiti dihidropiridinų dariniai gyvūnams sukelia teratogeninį poveikį, nėštumo metu ir vaisingo amžiaus moterų, nesinaudojančių veiksmingomis kontraceptinėmis priemonėmis, lerkanidipinu gydyti negalima.

Žindymas

Kadangi lerkanidipinas yra labai lipofiliškas, tikėtina, kad jo išsiskiria su moters pienu, todėl šio vaistinio preparato krūtimi maitinančioms moterims vartoti negalima.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Lerkanidipine Actavis gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai. Vis dėlto vairuoti ir valdyti mechanizmus būtina atsargiai, nes gali atsirasti galvos svaigimas, astenija, nuovargis, retais atvejais – somnolencija.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Toliau išvardytas nepageidaujamas poveikis buvo pastebėtas klinikinių tyrimų metu bei vaistiniu preparatu gydant po to, kai jis pateko į rinką.

Dažnio apibūdinimas:

labai dažni: ≥ 1/10,

dažni: nuo ≥ 1/100 iki < 1/10,

nedažni: nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100,

reti: nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000,

labai reti: < 1/10 000,

dažnis nežinomas: (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Neatrodo, kad lerkanidipinas nepageidaujamai veiktų gliukozės koncentraciją kraujyje ar riebalų kiekį kraujo serume.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas 

Vaistiniu preparatu gydant po to, kai jis pateko į rinką, pranešta apie tris perdozavimo atvejus (savižudybės tikslu buvo išgerta atitinkamai 150 mg, 280 mg ir 800 mg lerkanidipino).

Tikėtina, kad perdozavimo atveju gali labai išsiplėsti kraujagyslės ir kartu pasireikšti ženkli hipotenzija ir refleksinė tachikardija. Jeigu atsiranda sunki hipotenzija, bradikardija ir ligonis netenka sąmonės, gali padėti širdies ir kraujagyslių funkcijos palaikymas ir kartu į veną švirkščiamas atropinas bradikardijai naikinti.

Atsižvelgiant į ilgalaikį farmakologinį lerkanidipino poveikį, vaistinio preparato perdozavus, širdies ir kraujagyslių būklę būtina stebėti mažiausiai 24 valandas. Duomenų apie gydymo hemodialize naudą nėra. Kadangi veiklioji medžiaga labai lipofiliška, labiausiai tikėtina, kad koncentracija kraujo plazmoje nėra rizikos periodo trukmės rodiklis ir dializė gali būti neveiksminga.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: Selektyvūs kalcio kanalų blokatoriai daugiausiai veikiantys kraujagysles, dihidropiridinų dariniai, ATC kodas: C08CA13.

Lerkanidipinas yra dihidropiridinų grupės kalcio kanalų blokatorius. Jis slopina kalcio jonų patekimą per membraną į širdies ir lygiųjų raumenų ląsteles. Antihipertenzinis poveikis pasireiškia dėl tiesioginio kraujagyslių lygiųjų raumenų atpalaidavimo, sukeliančio bendro periferinio pasipriešinimo sumažėjimą. Nepaisant trumpo pusinės eliminacijos laiko kraujo plazmoje, antihipertenzinis lerkanidipino poveikis dėl didelio jo pasiskirstymo membranoje koeficiento trunka ilgai. Neigiamo inotropinio poveikio lerkanidipinas nesukelia, kadangi jam būdingas didelis selektyvumas kraujagyslėms.

Kadangi lerkanidipino kraujagysles plečiantis poveikis pasireiškia palaipsniui, hipertenzija sergantiems pacientams ūminė hipotenzija ir kartu refleksinė tachikardija buvo stebėta retai.

Antihipertenzinis lerkanidipino, kaip ir kitų asimetrinių 1,4-dihidropiridinų, poveikis daugiausiai priklauso nuo (S) enantiomero.

Be klinikinių tyrimų, atliktų terapinei indikacijai paremti, buvo atliktas ir nedidelis nekontroliuojamas, bet atsitiktinių imčių, tyrimas su sunkia hipertenzija (vidutinis diastolinis kraujospūdis (± SN) buvo 114,5 (± 3,7) mmHg) sergančiais ligoniais. Tyrimu nustatyta, kad iš 25 pacientų, kartą per parą gėrusių 20 mg lerkanidipino dozę, kraujospūdis tapo normalus 40%, iš 25 ligonių, 2 kartus per parą gėrusių 10 mg dozę, 56%. Dvigubai aklu metodu atlikto atsitiktinių imčių kontroliuojamo (vaistinio preparato poveikis lygintas su placebo poveikiu) tyrimo metu 20 mg lerkanidipino paros dozė pacientams, sergantiems izoliuota sistoline hipertenzija, veiksmingai mažino sistolinį kraujospūdį: nuo pradinio vidutinio 172,6 (± 5,6) mm Hg iki 140,2 (± 8,7) mm Hg.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Išgėrus 10–20 mg dozę, absorbuojamas visas lerkanidipinas, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje atsiranda maždaug po 1,5‑3 val. ir būna atitinkamai 3,3 (± 2,09) nanogramo/ml ir 7,66 (± 5,90) nanogramo/ml.

Dviejų lerkanidipino enantiomerų farmakokinetika kraujo plazmoje yra panaši: laikas, per kurį koncentracija kraujo plazmoje tampa didžiausia, yra vienodas, didžiausia (S) enantiomero koncentracija kraujo plazmoje ir AUC yra vidutiniškai 1,2 karto didesni, abiejų enantiomerų pusinės eliminacijos laikas iš esmės yra toks pat. In vivo vieno enantiomero virtimo kitu nepastebėta.

Kadangi daug lerkanidipino metabolizuojama pirmo prasiskverbimo per kepenis metu, todėl absoliutus po valgio išgerto vaistinio preparato biologinis prieinamumas yra maždaug 10%, bet sveikų savanorių, lerkanidipino išgėrusių nevalgius, organizme jis yra trečdaliu mažesnis.

Lerkanidipino vartojant per burną, jo koncentracijos kraujo plazmoje didėjimas nėra tiesiogiai proporcingas išgertai dozei (kinetika nėra tiesinė). Išgėrus 10 mg, 20 mg arba 40 mg dozę, didžiausios koncentracija kraujo plazmoje santykis būna atitinkamai 1:3:8, ploto po koncentracijos priklausomai nuo laiko kreive - 1:4:18. Tai rodo, kad pirmo prasiskverbimo per kepenis metu vykstantis metabolizmas yra progresuojančio įsotinamojo pobūdžio, todėl didinant dozę, biologinis prieinamumas didėja.

Biologinis lerkanidipino, išgerto 2 valandų laikotarpiu po riebaus maisto, prieinamumas yra 4 kartus didesnis. Vadinasi, lerkanidipino reikia gerti prieš valgį.

Pasiskirstymas

Lerkanidipino pasiskirstymas iš kraujo į audinius ir organus yra greitas ir ekstensyvus.

Prie kraujo serumo baltymų prisijungia daugiau kaip 98% lerkanidipino. Kadangi pacientų, kuriems yra sunkus inkstų arba kepenų funkcijos sutrikimas, kraujo plazmoje baltymų kiekis yra sumažėjęs, todėl laisvoji vaistinio preparato frakcija kraujyje gali būti didesnė.

Biotransformacija

Lerkanidipiną ekstensyviai metabolizuoja CYP3A4 izofermentai. Šlapime ir išmatose nepakitusio vaistinio preparato nebūna. Lerkanidipinas daugiausiai metabolizuojamas į neveiklius metabolitus, maždaug 50% pavartotos dozės išsiskiria su šlapimu. 

Žmogaus kepenų mikrosomų tyrimų in vitro metu nustatyta, kad lerkanidipinas šiek tiek slopina CYP3A4 ir CYP2D6, kai jo koncentracija būna atitinkamai 160 ir 40 kartų didesnė už didžiausią koncentraciją plazmoje, atsirandančią išgėrus 20 mg dozę.

Be to, sąveikos tyrimų su žmonėmis metu nustatyta, kad lerkanidipinas nekeičia midazolamo (tipinio CYP3A4 substrato) arba metoprololio (tipinio CYP2D6 substrato) koncentracijos kraujo plazmoje. Vadinasi, vartojant gydomąją lerkanidipino dozę, vaistinių preparatų, kuriuos metabolizuoja CYP3A4 ir CYP2D6, biotransformacijos slopinimas nėra tikėtinas.

Eliminacija

Lerkanidipinas eliminuojamas vykstant biotransformacijai.

Apskaičiuota, kad vidutinis galutinės pusinės eliminacijos laikas yra 8‑10 val., tačiau gydomasis poveikis trunka 24 val., kadangi daug vaistinio preparato prisijungia prie membranos lipidų. Lerkanidipino vartojant kartotinai, jo organizme nesikaupia.

Senyvi pacientai bei ligoniai, sergantys inkstų ar kepenų nepakankamumu

Senyvų pacientų ir ligonių, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimas, organizme lerkanidipino farmakokinetika yra panaši į farmakokinetiką bendros populiacijos pacientų organizme. Pacientų, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas arba kurie gydomi dializėmis, kraujo plazmoje vaistinio preparato koncentracija būna didesnė (maždaug 70%). Pacientų, kuriems yra vidutinio sunkumo arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, organizme biologinis lerkanidipino prieinamumas bus didesnis, nes paprastai šis vaistinis preparatas ekstensyviai metabolizuojamas kepenyse.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys 

Farmakologinių saugumo tyrimais su gyvūnais metu nustatyta, kad antihipertenzinį poveikį sukeliančios dozės poveikio autonominei nervų sistemai, centrinei nervų sistemai ar virškinimo traktui nesukelia.

Ilgalaikių tyrimų su žiurkėmis ir šunimis metu pasireiškęs reikšmingas poveikis tiesiogiai ar netiesiogiai priklausė žinomam didelių kalcio kanalų blokatorių dozių poveikiui, daugiausia atspindinčiam perdėtą farmakodinaminį poveikį.

Genotoksinio poveikio lerkanidipinas nedarė. Tyrimų metu kancerogeninio poveikio pavojaus įrodymų negauta.

Žiurkių vaisingumo ir dauginimosi funkcijos lerkanidipinas neveikė.

Tyrimų su žiurkėmis ir triušiais duomenys teratogeninio poveikio nerodo, tačiau žiurkėms didelės lerkanidipino dozės sukėlė embriono gaišimą prieš implantaciją ir po jos bei uždelsė vaisiaus vystymąsi.

Didelės lerkanidipino hidrochlorido dozės (12 mg/kg kūno svorio per parą), vartojamos atsivedimo laikotarpiu, sukėlė distociją.

Lerkanidipino ir (arba) jo metabolitų pasiskirstymas vaikingų gyvūnų patelių organizme bei išsiskyrimas su pienu netirtas.

Atskirų metabolitų toksinio poveikio tyrimų neatlikta.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas 

Tabletės branduolys

Magnio stearatas

Povidonas (K-29/32)

Karboksimetilkrakmolo A natrio druska

Laktozė monohidratas

Mikrokristalinė celiuliozė

Tabletės plėvelė 

Lercanidipine Actavis 20 mg plėvele dengtos tabletės

Makrogolis 3350

Polivinilo alkoholis, iš dalies hidrolizuotas

Talkas

Titano dioksidas (E 171)

Geltonasis geležies oksidas (E 172)

Raudonasis geležies oksidas (E 172).

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Al/PVC lizdinės plokštelės. Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

Al/PVDC lizdinės plokštelės. Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

DTPE tablečių talpyklė. Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje. Tablečių talpyklę laikyti sandarią, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Aliuminio/PVC lizdinės plokštelės su prastumiama folija.

Aliuminio/PVDC lizdinės plokštelės su prastumiama folija.

Sandariu MTPE dangteliu uždaryta DTPE tablečių talpyklė.

Pakuotės dydis

Al/PVC lizdinės plokštelės

Lercanidipine Actavis 10 mg plėvele dengtos tabletės: 7, 14, 28, 30, 35, 42, 50, 56, 98 arba 100 plėvele dengtų tablečių.

Al/PVDC lizdinės plokštelės

Lercanidipine Actavis 10 mg plėvele dengtos tabletės: 7, 14, 28, 30, 35, 42, 50, 56, 90, 98 arba 100 plėvele dengtų tablečių.

Tablečių talpyklė

Lercanidipine Actavis 10 mg plėvele dengtos tabletės: 100 plėvele dengtų tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.