Olanzapinas, 15mg, plėvele dengtos tabletės
Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: Accord Healthcare Limited, Jungtinė Karalystė
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Olanzapinas
1. Kas yra Olanzapine Accord ir kam jis vartojamas
Olanzapinas priklauso vaistų, vadinamų antiprichoziniais vaistais, grupei ir yra vartojamas gydant tokias būkles:
- Šizofrenija. Tai yra liga, kurios simptomai yra tokie: dalykų, kurių nėra, girdėjimas, matymas ar jutimas, klaidingi įsitikinimai, neįprastas įtarumas ar užsisklendimas. Šia liga sergantys žmonės gali jaustis prislėgti, nerimastingi ar įsitempę.
- Vidutinio sunkumo ir sunkūs manijos epizodai. Tai yra būklė, kurios simptomai yra susijaudinimas ir euforija.
Nustatyta, Olanzapine Accord apsaugo nuo tokių simptomų pasikartojimo pacientus, kuriems yra bipolinis sutrikimas ir pasireiškia atsakas, gydant manijos epizodą olanzapinu.
2. Kas žinotina prieš vartojant Olanzapine Accord
Olanzapine Accord vartoti negalima
- jeigu yra alergija olanzapinui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje). Alerginei reakcijai būdingi simptomai yra išbėrimas, niežulys, veido bei lūpų patinimas ir dusulys. Jei Jums yra buvę tokių simptomų, pasakykite savo gydytojui;
- jeigu anksčiau buvo nustatyta akių liga, pavyzdžiui, kurio nors tipo glaukoma (akispūdžio padidėjimas)
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasitarkite su savo gydytoju arba vaistininku prieš pradėdami vartoti Olanzapine Accord.
- Olanzapine Accord nerekomenduojama vartoti senyviems pacientams, sergantiems demencija, nes vaistas gali sukelti sunkų šalutinį poveikį.
- Šios grupės vaistai gali sukelti neįprastus judesius, daugiausia liežuvio ar veido. Jei taip atsitinka pavartojus Olanzapine Accord, pasakykite savo gydytojui.
- Labai retai šios grupės vaistai gali sukelti šių simptomų derinį: karščiavimą, dažnesnį kvėpavimą, prakaitavimą, raumenų stingulį ir apsnūdimą ar mieguistumą. Jei toks poveikis pasireiškia, tuojau pat kreipkitės į gydytoją.
- Pacientai, geriantys Olanzapine Accord tabletes, priaugdavo svorio. Jūs ir jūsų gydytojas turite reguliariai stebėti jūsų svorį.
- Pacientams, geriantiems Olanzapine Accord tabletes, kai kada būdavo padidėjusios cukraus ir riebiųjų medžiagų (trigliceridų ir cholesterolio) koncentracijos kraujyje. Prieš pradedant Jums vartoti Olanzapine Accord tabletes, gydytojas turės atlikti kraujo tyrimus, kad išmatuotų cukraus ir tam tikrų riebiųjų medžiagų koncentracijas kraujyje bei turės jas reguliariai matuoti gydymo metu.
- Jeigu Jums arba kuriam nors Jūsų kraujo giminaičiui buvo susiformavę kraujo krešulių, apie tai pasakykite gydytojui, nes į šį vaistą panašūs vaistai buvo susiję su kraujo krešulių susiformavimu.
Kiek galite greičiau pasakykite savo gydytojui, jeigu yra bet kuris iš šių sveikatos sutrikimų:
- insultas ar „mikroinsultas“ (pasireiškia praeinantieji insulto simptomai);
- Parkinsono liga;
- prostatos sutrikimai;
- žarnų nepraeinamumas (paralyžinis žarnų nepraeinamumas);
- kepenų ar inkstų liga;
- kraujo sutrikimai;
- širdies liga;
- diabetas;
- priepuoliai.
Jei Jūs sergate demencija, Jūs arba Jūsų artimieji, turite pasakyti gydytojui apie buvusį insultą arba “mikroinsultą“.
Jei esate vyresni kaip 65 metų, kaip įprastą atsargumo priemonę Jūsų gydytojas gali taikyti dažnesnį kraujospūdžio matavimą.
Vaikams ir paaugliams
Olanzapine Accord negalima vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams ir paaugliams.
Kiti vaistai ir Olanzapine Accord
Kitų vaistų vartoti kartu su Olanzapine Accord galima tik gydytojo leidimu. Jeigu kartu su Olanzapine Accord vartojate antidepresantų ar vaistų, mažinančių nerimą arba padedančių užmigti (raminamųjų), galite būti mieguistas.
Pasakykite savo gydytojui, jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri.
Labai svarbu pasakyti gydytojui, jeigu vartojate:
- vaistų Parkinsono ligai gydyti;
- karbamazepiną (antiepilepsinis ir nuotaiką stabilizuojantis vaistas), fluvoksaminą (antidepresantą) ar ciprofloksaciną (antibiotiką), nes Jums gali tekti koreguoti Olanzapine Accord dozę.
Olanzapine Accord vartojimas su alkoholiu
Jeigu vartojate Olanzapine Accord, negalima gerti alkoholio, nes kartu su alkoholiu vartojamas Olanzapine Accord Jums gali sukelti apsnūdimą.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju. Jei žindote kūdikį, Olanzapine Accord vartoti negalima, nes mažas jo kiekis gali išsiskirti į motinos pieną.
Naujagimiams, motinų, kurios vartojo Olanzapine Accord paskutinįjį trimestrą (per paskutiniuosius tris nėštumo mėnesius), gali atsirasti šie simptomai: drebėjimas, raumenų sustingimas ir (arba) silpnumas, mieguistumas, sujaudinimas, kvėpavimo problemos ir maitinimo problemos. Jei Jūsų kūdikiui pasireiškė bent vienas iš šių simptomų, turite susisiekti su savo gydytoju.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Vartojant Olanzapine Accord yra rizika, kad tapsite apsnūdęs. Jeigu tai atsitinka, nevairuokite ir nevaldykite jokių staklių bei mechanizmų. Pasikalbėkite apie tai su savo gydytoju.
Olanzapine Accord medžiagas sudėtyje yra laktozės
Jeigu gydytojas Jums yra sakęs, kad netoleruojate kokių nors angliavandenių, kreipkitės į jį prieš pradėdami vartoti Olanzapine Accord.
3. Kaip vartoti Olanzapine Accord
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Jūsų gydytojas pasakys, kiek Olanzapine Accord tablečių reikia gerti ir kiek laiko vaistą vartoti. Paros dozė yra nuo 5 mg iki 20 mg. Pasitarkite su gydytoju, jeigu vėl atsiranda ligos simptomų, bet nenutraukite Olanzapine Accord vartojimo, nebent tai padaryti nurodė Jūsų gydytojas.
Olanzapine Accord tablečių reikia vartoti vieną kartą per parą taip, kaip nurodė gydytojas. Pasistenkite tabletes gerti kasdien tuo pačiu laiku, nesvarbu, ar valgio metu, ar ne. Olanzapine Accord tabletės yra geriamos. Jūs turite jas nuryti užsigeriant vandeniu.
Ką daryti pavartojus per didelę Olanzapine Accord dozę?
Išgėrus didesnę negu skirta Olanzapine Accord dozę, gali atsirasti tokių simptomų: dažnas širdies plakimas, susijaudinimas ir (arba) agresyvumas, kalbos sutrikimai, neįprasti judesiai (ypač veido ir liežuvio) bei sąmonės pritemimas. Kitokie galimi simptomai yra: ūmus minčių susipainiojimas, traukuliai (epilepsija), koma, simptomų derinys karščiavimas, kvėpavimo pagreitėjimas, prakaitavimas, raumenų stingulys ir apsnūdimas ar mieguistumas, kvėpavimo suretėjimas, aspiracija, kraujospūdžio padidėjimas ar sumažėjimas, nenormalus širdies ritmas. Nedelsiant kreipkitės į gydytoją ar ligoninę, jeigu atsirado pirmiau nurodytų simptomų. Parodykite gydytojui savo tablečių pakuotę.
Pamiršus pavartoti Olanzapine Accord
Tabletes išgerkite tuojau pat prisiminę. Nevartokite dvigubos dozės per vieną parą
Nustojus vartoti Olanzapine Accord
Pasijutę geriau, nenustokite vartoti vaisto. Svarbu Olanzapine Accord vartoti tiek laiko, kiek paskyrė gydytojas.
Jei staiga nutraukiate Olanzapine Accord vartojimą, gali pasireikšti šie simptomai: prakaitavimas, negalėjimas užmigti, drebulys, nerimas, pykinimas ar vėmimas. Jūsų gydytojas gali patarti Jums palaipsniui mažinti dozę prieš nutraukiant gydymą.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Nedelsdami pasakykite gydytojui, jeigu pasireiškė:
- neįprasti judesiai (dažnas šalutinis poveikis, kuris gali pasireikšti ne dažniau kaip 1 iš 10 žmonių), ypač liežuvio ar veido;
- kraujo krešuliai venose (nedažnas šalutinis poveikis, kuris gali pasireikšti ne dažniau kaip 1 iš 100 žmonių), ypač kojų venose (simptomai yra: kojos patinimas, skausmas ir paraudimas), kurie kraujagyslėmis gali nukeliauti į plaučius ir sukelti krūtinės skausmą bei kvėpavimo pasunkėjimą. Jeigu pastebėjote bet kuriuos šių simptomų, nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos;
- simptomų derinys: karščiavimas, kvėpavimo padažnėjimas, prakaitavimas, raumenų sąstingis ir apsnūdimas ar mieguistumas (šio šalutinio poveikio dažnio nustatyti remiantis turimais duomenimis negalima).
Labai dažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti dažniau kaip 1 iš 10 žmonių) yra kūno masės padidėjimas, mieguistumas ir prolaktino koncentracijos kraujyje padidėjimas. Gydymo pradžioje kai kurie pacientai gali jausti galvos svaigimą arba alpulį (kartu suretėja širdies plakimas), ypač atsistojus iš sėdimos ar gulimos padėties. Tai dažniausiai praeina savaime, o jei nepraeina, pasakykite savo gydytojui.
Dažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne dažniau kaip 1 iš 10 žmonių) yra kai kurių kraujo ląstelių kiekio ir riebiųjų medžiagų koncentracijos pokyčiai, gydymo pradžioje laikinas kepenų fermentų padidėjimas, cukraus koncentracijos kraujyje ir šlapime padidėjimas, šlapimo rūgšties lygio padidėjimas ir kreatino fosfokinazės koncentracijos kraujyje padidėjimas, alkio pojūčio sustiprėjimas, galvos svaigimas, neramumas, drebulys, neįprasti judesiai (diskinezija), vidurių užkietėjimas, burnos džiūvimas, išbėrimas, jėgų netekimas, labai didelis nuovargis, vandens susilaikymas organizme, sukeliantis rankų, kulkšnių ar pėdų patinimą, karščiavimas, sąnarių skausmas ir lytinės funkcijos sutrikimas, pavyzdžiui: lytinio potraukio susilpnėjimas vyrams ir moterims arba erekcijos funkcijos sutrikimas vyrams.
Nedažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne dažniau kaip 1 iš 100 žmonių) yra padidėjęs jautrumas (pvz., burnos ir gerklės patinimas, niežulys, išbėrimas), diabetas arba diabeto pasunkėjimas, retkarčiais susijęs su ketoacidoze (ketonai kraujyje arba šlapime) ar koma, priepuoliai, dažniausiai susiję su anksčiau buvusiais priepuoliais (epilepsija), raumenų sąstingis ar spazmas (įskaitant akių judesius), kalbos sutrikimas, širdies plakimo suretėjimas, padidėjęs jautrumas saulės šviesai, kraujavimas iš nosies, vidurių pūtimas, atminties praradimas ar užmaršumas, šlapimo nelaikymas, negalėjimas pasišlapinti, plaukų slinkimas, menstruacijų nebuvimas arba sumažėjimas, bei vyrų ir moterų krūtų pakitimai, pavyzdžiui: nenormalus pieno išsiskyrimas arba nenormalus augimas.
Retas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne dažniau kaip 1 iš 1000 žmonių) yra sumažėjusi normali kūno temperatūra, nenormalus širdies plakimas, staigi nepaaiškinama mirtis, kasos uždegimas, sukeliantis sunkų pilvo skausmą, karščiavimą ir pykinimą, kepenų liga, pasireiškianti odos ir akių baltymų pageltimu, raumenų liga, pasireiškianti nepaaiškinamu maudimu ir skausmais bei užsitęsusi ir ( arba) skausminga erekcija.
Senyvus demencija sergančius ligonius, kurie vartoja olanzapino, gali ištikti insultas, jie gali susirgti plaučių uždegimu, nelaikyti šlapimo, griūti, justi didžiulį nuovargį, matyti haliucinacijas, jiems gali pakilti kūno temperatūra, parausti oda ar pasunkėti vaikščiojimas. Šios grupės pacientams pastebėta keletas mirties atvejų.
Parkinsono liga sergantiems pacientams Olanzapine Accord gali pabloginti ligos simptomus.
Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba, vaistininkui arba slaugytojui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
5. Kaip laikyti Olanzapine Accord
- Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
- Ant kartono dėžutės po „Tinka iki“ arba lizdinės plokštelės po „EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
- Laikyti ne aukštenėje kaip 30 ºC temperatūroje.
- Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
Olanzapine Accord sudėtis
Veiklioji medžiaga yra olanzapinas.
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 15 mg olanzapino.
Pagalbinės medžiagos.
- Tabletės branduolys: laktozė monohidratas, mikrokristalinė celiuliozė, krospovidonas, hidroksipropilceliuliozė, magnio stearatas.
- Tabletės plėvelė: hipromeliozė (E 464), titano dioksidas (E 171), makrogolis 400, polisorbatas 80 (E 433).15 mg tabletėse taip pat yra indigokarmino aliuminio kraplako (E 132).
Olanzapine Accord išvaizda ir kiekis pakuotėje
Olanzapine Accord 15 mg tabletės yra šviesiai mėlynos, apvalios, abipus išgaubtos, dengtos plėvele, abi jų pusės yra lygios.
Pakuočių dydžiai.
Tiekiamos kartono dėžutės su 28, 30, 35, 56 arba 70 tablečių lizdinėse plokštelėse.
Olanzapine Accord 15 mg tiekiamas lizdinėse plokštelėse po 15 tablečių.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Tarptautinis pavadinimas | Olanzapinas |
Vaisto stiprumas | 15mg |
Vaisto forma | plėvele dengtos tabletės |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | vartoti per burną |
Registracijos numeris | LT/1/10/2165 |
Registratorius | Accord Healthcare Limited, Jungtinė Karalystė |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 2010.09.16 |
Vaistas perregistruotas |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Olanzapine Accord 15 mg plėvele dengtos tabletės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
15 mg tabletės
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 15 mg olanzapino.
Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: 168,72 mg laktozės.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Plėvele dengta tabletė.
15 mg tabletės
Tabletės yra šviesiai mėlynos, apvalios, abipus išgaubtos, 8,8 mm skersmens, dengtos plėvele, abi jų pusės yra lygios.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
Suaugusieji
Olanzapine Accord skiriamas šizofrenijai gydyti.
Olanzapine Accord veiksmingas kliniškai pagerėjusiai būklei palaikyti pacientams, kurių pradinis gydymas juo buvo sėkmingas.
Olanzapine Accord skiriamas vidutinio sunkumo ir sunkaus manijos epizodui gydyti.
Olanzapine Accord skiriamas bipolinio sutrikimo pasikartojimo prevencijai pacientams, kurių manijos epizodo gydymas olanzapinu buvo sėkmingas (žr. 5.1 skyrių).
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Dozavimas
Suaugusieji
Šizofrenija. Rekomenduojama pradinė Olanzapine Accord dozė – 10 mg per parą.
Manijos epizodas. Pradinė olanzapino dozė – 15 mg vieną kartą per parą monoterapijai arba 10 mg per parą taikant kombinuotą terapiją (žr. 5.1 skyrių).
Bipolinio sutrikimo pasikartojimo prevencija. Rekomenduojama pradinė paros dozė yra 10 mg. Pacientams, kurie Olanzapine Accord vartojo manijos epizodo gydymui, prevencinį gydymą nuo bipolinio sutrikimo kartojimosi reikia tęsti tomis pačiomis dozėmis. Jei pasireiškia naujas manijos, mišrus arba depresijos epizodas, gydymą Olanzapine Accord reikia tęsti (jei reikia, optimizuojant dozę), ir, jei kliniškai reikalinga, kartu skirti papildomą nuotaikos simptomų gydymą.
Šizofrenijos, manijos epizodo gydymo ir bipolinio sutrikimo pasikartojimo prevencijos metu paros dozę galima vėliau palaipsniui koreguoti 5‑20 mg intervalo ribose pagal klinikinę paciento būklę. Didinti dozę iki didesnės nei rekomenduojama pradinė patariama tik tinkamai iš naujo įvertinus klinikinę ligonio būklę ir paprastai ne dažniau kaip kas 24 valandos.
Vaikų populiacija
Olanzapine Accord nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nepakanka. Trumpalaikių tyrimų su paaugliais metu pacientams labiau padidėjo kūno svoris bei pakito lipidų ir prolaktino koncentracija, nei tyrimų su suaugusiais žmonėmis metu (žr. 4.4, 4.8, 5.1, ir 5.2 skyrių).
Senyvi pacientai
Mažesnė pradinė dozė, 5 mg per parą, paprastai nerekomenduojama, tačiau ją kartais tenka skirti 65 metų ir vyresniems pacientams, dėl tam tikrų klinikinių veiksnių (taip pat žr. 4.4 skyrių).
Pacientai, kurių inkstų ir (arba) kepenų veikla sutrikusi: Mažesnę pradinę dozę, 5 mg per parą, reikia skirti šiems pacientams. Jeigu yra vidutinio sunkumo kepenų veiklos nepakankamumas (cirozė, A ar B klasė pagal Child-Pugh), iš pradžių reikia skirti 5 mg dozę ir ją didinti atsargiai.
Lytis: Moterims, palyginti su vyrais, pradinės dozės ir dozių diapazono paprastai keisti nereikia.
Rūkymas: Pradinės dozės ir dozių diapazono rūkantiems, palyginti su nerūkančiaisiais, paprastai keisti nereikia.
Jeigu yra daugiau kaip vienas veiksnys, dėl kurio gali būti lėtesnis metabolizmas (moteriškoji lytis, senyvas amžius, nerūkymas), reikia apsvarstyti, ar nesumažinus pradinės dozės. Jei reikia, dozė tokiems pacientams didinama labai atsargiai.
(Taip pat žr. 4.5 ir 5.2 skyrius)
Vartojimo metodas
Olanzapine Accord vartojimas nepriklauso nuo valgymo laiko, kadangi maistas jo absorbcijai įtakos nedaro. Nutraukiant Olanzapine Accord vartojimą reikia nepamiršti dozę mažinti laipsniškai.
4.3 Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Pacientai, kuriems yra uždaro kampo glaukomos rizika.
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Antipsichoziniais vaistais gydomų pacientų klinikinė būklė pagerėja po kelių dienų ar savaičių. Šiuo laikotarpiu pacientus reikia labai atidžiai stebėti.
Su demencija susijusios psichozės ir (arba) elgesio sutrikimai:
Olanzapinas nėra patvirtintas su demencija susijusių psichozių ir (arba) elgesio sutrikimų gydymui. Nerekomenduojamas būtent šios grupės pacientams dėl mirtingumo ir cerebrovaskulinių sutrikimų rizikos padidėjimo. Placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu (6‑12 savaičių trukmės) su senyvais (vidutinis amžius 78 metai) pacientais, sergančiais demencija ir (arba) elgesio sutrikimais, gydytų olanzapinu pacientų mirčių dažnis buvo 2 kartus didesnis nei vartojusių placebą (atitinkamai 3,5% ir 1,5%). Didesnis mirčių dažnis nebuvo susijęs su olanzapino doze (vidutinė paros dozė 4,4 mg) ar gydymo trukme. Šios populiacijos grupės pacientų mirtingumo dažnio padidėjimą gydant olanzapinu gali lemti tokie rizikos veiksniai kaip amžius > 65 metai, disfagija, sedacija, mitybos sutrikimai ir dehidracija, plaučių ligos (t.y. pneumonija su aspiracija arba be jos), arba kartu vartojami benzodiazepinai. Tačiau mirčių dažnis olanzapinu gydytų pacientų grupėje buvo didesnis negu gavusių placebo pacientų grupėje nepriklausomai nuo šių rizikos veiksnių.
Tuose pačiuose klinikiniuose tyrimuose buvo nepageidaujamų cerebrovaskulinių reiškinių (pvz., insultas, praeinantis smegenų išemijos priepuolis), įskaitant mirties atvejus. Olanzapinu gydytiems pacientams smegenų kraujotakos sutrikimų dažnis buvo 3 kartus didesnis nei gavusiems placebą (atitinkamai 1,3 % ir 0,4 %). Visi olanzapinu ir placebu gydyti pacientai, patyrę cerebrovaskulinių nepageidaujamų reiškinių, prieš tyrimą turėjo rizikos veiksnių. Buvo pripažinta, kad >75 metų amžius ir kraujagyslinė arba mišri demencija gydant olanzapinu yra smegenų kraujotakos sutrikimų rizikos veiksniai. Šių tyrimų metu olanzapino efektyvumas nebuvo nustatytas.
Parkinsono liga:
Olanzapino nerekomenduojama skirti dopamino agonistų sukeltoms psichozėms gydyti Parkinsono liga sergantiems pacientams. Klinikinių tyrimų metu pastebėta, kad skiriant olanzapiną labai dažnai ir dažniau nei placebo grupėje (žr. 4.8 skyrių) Parkinsono ligos simptomai pasunkėjo ir atsirado haliucinacijų, bei olanzapinas nebuvo efektyvesnis lyginant su placebu gydant psichozės simptomus. Šių klinikinių tyrimų metu buvo reikalaujama, kad ligonio pradinė būklė būtų stabili vartojant mažiausias efektyvias vaistų Parkinsono ligai gydyti (dopamino agonistų) dozes ir visų klinikinių tyrimų metu nebūtų keičiami nei vaistai Parkinsono ligai gydyti, nei jų dozės. Gydymas olanzapinu buvo pradėtas nuo 2,5 mg per parą ir tyrėjų nuožiūra palaipsniui didinamas iki maksimalios dozės – 15 mg per parą.
Piktybinis neurolepsinis sindromas (PNS):
PNS - tai gyvybei pavojinga būklė, kurią sukelia antipsichoziniai vaistai. Žinomi keli atvejai, kai šį sindromą sukėlė olanzapinas. PNS kliniškai pasireiškia hiperpireksija, raumenų rigidiškumu, psichikos sutrikimais ir nestabilia autonominės nervų sistemos veikla (nereguliariais pulsu ir kraujospūdžiu, tachikardija, prakaitavimu ir širdies ritmo sutrikimu). Taip pat gali padidėti kreatinfosfokinazės koncentracija, pasireikšti mioglobinurija (rabdomiolizė) ir ūminis inkstų nepakankamumas. Pasireiškus klinikiniams PNS simptomams ar be priežasties labai padidėjus temperatūrai, bet nenustačius kitų klinikinių PNS požymių, visų antipsichozinių vaistinių preparatų, taip pat olanzapino vartojimą reikia nutraukti.
Hiperglikemija ir cukrinis diabetas:
Nedažnai pastebėta apie hiperglikemijos ir (ar) cukrinio diabeto išsivystymo ar paūmėjimo, retkarčiais susijusio su ketoacidoze ar koma, atvejų, įskaitant kelis mirties atvejus (žr.4.8 skyrių). Kai kuriais atvejais prieš tai pastebėtas kūno svorio padidėjimas, kuris gali būti skatinamasis veiksnys.
Rekomenduojamas tinkamas klinikinis būklės stebėjimas, atsižvelgiant į galiojančias gydymo vaistiniais preparatais nuo psichozės gaires, pvz.: išmatuoti gliukozės koncentraciją prieš pradedant gydymą, praėjus 12 savaičių nuo gydymo olanzapinu pradžios ir vėliau kiekvienais metais.
Bet kurį vaistinį preparatą nuo psichozės, įskaitant olanzapiną vartojančius pacientus reikia stebėti dėl galimos hiperglikemijos požymių ir simptomų (pvz., polidipsijos, poliurijos, polifagijos ir silpnumo). Cukriniu diabetu sergančius ar šios ligos rizikos veiksnių turinčius ligonius reikia reguliariai tirti dėl galimo glikemijos kontrolės pablogėjimo. Reikia reguliariai tikrinti kūno svorį, pvz.: prieš pradedant gydymą, praėjus 4, 8 ir 12 savaičių nuo gydymo olanzapinu pradžiosir vėliau kas ketvirtį.
Lipidų pokyčiai:
Placebu kontroliuojamo klinikinio tyrimo metu olanzapinu gydomiems pacientams pastebėta nepageidaujamų lipidų pokyčių (žr. 4.8 skyrių). Atsižvelgiant į klinikinę būklę, reikia tinkamai koreguoti lipidų pokyčius, ypač jei yra lipidų apykaitos sutrikimų rizikos veiksnių. Būtina reguliariai tirti lipidų koncentraciją bet kurį vaistinį preparatą nuo psichozės, įskaitant olanzapiną, vartojančio paciento kraujyje, atsižvelgiant į galiojančias gydymo vaistiniais preparatais nuo psichozės gaires, pvz.: prieš pradedant gydymą, praejus 12 savaičių nuo gydymo olanzapinu pradžios ir vėliau kas 5 metus.
Anticholinerginis poveikis:
Olanzapinas in vitro veikia anticholinergiškai, tačiau klinikinių tyrimų patirtis rodo, kad toks nepageidaujamas poveikis pasireiškia retai. Dar mažai yra klinikinės patirties olanzapinu gydant ligonius, sergančius ir kitomis ligomis, todėl jį reikia atsargiai skirti pacientams, kuriems yra prostatos hipertrofija, paralyžinis žarnų nepraeinamumas ar panaši būklė.
Kepenų funkcija:
Dažnai, ypač gydymo pradžioje, laikinai, nesukeldama simptomų, padidėja kepenų aminotransferazių– ALT, AST – koncentracija. Reikia atsargiai skirti vaistą ir nuolat stebėti pacientus, kuriems yra padidėjusi ALT ir (ar) AST koncentracija, yra kepenų nepakankamumo simptomų, nustatytas kepenų barjerinės funkcijos sutrikimas ar būklė, susijusi su ribotu kepenų funkcijos rezervu, taip pat gydomiems potencialiai hepatotoksiniais vaistais. Diagnozavus hepatitą (įskaitant hepatoceliulinį, cholestazinį ar mišrų kepenų pažeidimą), gydymą olanzapinu nutraukti.
Neutropenija:
Atsargiai reikia vartoti pacientams, kurių leukocitų ir (ar) neutrofilų skaičius dėl bet kokios priežasties yra sumažėjęs, vartojantiems neutropeniją sukeliančius vaistus, pacientams, kuriems anksčiau yra buvęs vaistų sukeltas kaulų čiulpų slopinimas ir (ar) toksiškumas, arba kaulų čiulpų slopinimą yra sukėlusi kita liga, spindulinis gydymas ar chemoterapija, taip pat tiems asmenims, kuriems yra diagnozuojama hipereozinofilija ar mieloproliferacinė liga. Vartojant olanzapiną kartu su valproatu, dažnai pastebėta neutropenija (žr. 4.8 skyrių).
Gydymo nutraukimas:
Ūminiai simptomai, tokie kaip prakaitavimas, nemiga, tremoras, nerimas, pykinimas ar vėmimas buvo pastebėti retai ( 0,01% ir <0,1 %) staiga nutraukus gydymą olanzapinu.
QT intervalas:
Klinikinių tyrimų metu kliniškai reikšmingas QTc intervalo pailgėjimas (Fridericia QT korekcija [QTcF] ≥500 milisekundžių [ms] bet kuriuo metu po bazinio dydžio nustatymo pacientams, kurių bazinis QTcF<500 ms) olanzapinu gydytiems pacientams buvo nedažnas (nuo 0,1% iki 1%), lyginant su placebu nebuvo jokių reikšmingų su tuo susijusių nepageidaujamų širdies reiškinių skirtumų. Tačiau olanzapiną, kaip ir visus antipsichozinius vaistus, reikia atsargiai skirti kartu su vaistais, ilginančiais QTc intervalą, ypač senyviems pacientams, taip pat asmenims, kuriems yra įgimtas ilgo QT sindromas, stazinis širdies nepakankamumas, širdies hipertrofija, hipokaliemija ar hipomagnezemija.
Tromboembolija:
Buvo nedažnų pranešimų (= 0,1% ir < 1% atvejų)apie laikinas sąsajas tarp olanzapino vartojimo ir venų tromboembolijos. Priežastinis ryšis tarp venų tromboembolijos atsiradimo ir preparato vartojimo nėra žinomas. Kadangi šizofrenija sergantys pacientai dažnai turi įgytų venų tromboembolijos rizikos veiksnių, todėl reikia nustatyti visus galimus venų tromboembolijos rizikos veiksnius, pvz., paciento imobilizacija, ir imtis profilaktikos priemonių.
Bendrasis CNS aktyvumas:
Olanzapinas tiesiogiai veikia CNS, todėl ypač atsargiai jį reikia vartoti su kitais centrinio poveikio vaistais ir alkoholiu. In vitro jis veikia antagonistiškai dopaminui, todėl gali slopinti tiesioginių ir netiesioginių dopamino agonistų poveikį.
Traukuliai:
Olanzapiną atsargiai skirti asmenims, kuriems yra buvę traukulių arba yra traukulių slenkstį mažinančių veiksnių. Olanzapinu gydomiems pacientams traukuliai pasireiškia nedažnai, dažniausiai tokiais atvejais, kai traukulių yra buvę anksčiau arba yra traukulių rizikos veiksnių.
Vėlyvoji diskinezija:
Vienerių metų ir trumpesni lyginamieji tyrimai parodė, kad olanzapinas statistiškai patikimai rečiau sukelia diskineziją, kurią reikia gydyti. Vėlyvosios diskinezijos rizika didėja gydant ilgai, todėl, atsiradus jos požymių, reikia spręsti, ar mažinti vaisto dozę, ar jo vartojimą nutraukti. Šie simptomai gali laikinai sustiprėti ar net atsirasti nustojus vartoti vaistą.
Ortostatinė hipotenzija:
Olanzapino klinikinių tyrimų metu kai kuriems senyviems pacientams stebėta ortostatinė hipotenzija.
Todėl vyresniems kaip 65 metų pacientams, kaip ir vartojantiems bet kokius antipsichozinius vaistus, rekomenduojama periodiškai matuoti kraujospūdį.
Staigi mirtis dėl širdies sutrikimo:
Olanzapino tyrimuose po jo platinimo pradžios, buvo pranešta apie staigios mirties dėl širdies sutrikimo atvejį tarp pacientų, gydomų olanzapinu. Retrospektyvinėje stebėjimo kohortinėje studijoje, nuspėjamos mirties dėl širdies sutrikimo rizika tarp pacientų, gydomų olanzapinu, buvo maždaug du kartus didesnė, nei rizika tiems pacientams, kurie yra gydomi preparatais nuo psichozės. Tyrime rizika, susijusi su olanzapinu buvo palyginama su rizika, kylančia iš netipiškų preparatų nuo psichozės kombinuotuose analizės rezultatuose.
Vaikų populiacija:
Olanzapinas netinka vaikams ir paaugliams gydyti. Tyrimų, kuriuose dalyvavo 13-17 metų pacientai, metu atsirado įvairių nepageidaujamų reakcijų, įskaitant kūno svorio padidėjimą, medžiagų apykaitos pokyčius ir prolaktino koncentracijos padidėjimą. Ilgalaikės pasekmės, susijusios su šiais reiškiniais, netirtos ir nežinomos (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius).
Laktozė: Olanzapine Accord plėvele dengtose tabletėse yra laktozės. Šio vaistinio preparato vartoti negalima pacientams, kuriems yra retas paveldimas galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės trūkumas arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Vaikų populiacija:
Sąveikos tyrimai buvo atlikti tik su suaugusiais žmonėmis.
Galima kitų vaistinių preparatų įtaka olanzapino poveikiui
Olanzapiną metabolizuoja CYP1A2, todėl medžiagos, kurios specifiškai aktyvuoja ar slopina šį izofermentą, gali daryti įtaką olanzapino farmakokinetikai.
CYP1A2 aktyvavimas: Rūkymas ir karbamazepinas gali skatinti olanzapino metabolizmą, todėl gali sumažėti olanzapino koncentracija. Pastebėtas tik nedidelis ar vidutinio stiprumo olanzapino klirenso padidėjimas. Šio pokyčio klinikinės pasekmės tikriausiai yra nedidelės, tačiau rekomenduojama stebėti paciento būklę ir prireikus apsvarstyti, ar nereikalingas olanzapino dozės didinimas (žr. 4.2 skyrių).
CYP1A2 slopinimas: Nustatyta, kad fluvoksaminas, specifinis CYP1A2 inhibitorius, reikšmingai slopina olanzapino metabolizmą. Fluvoksamino vartojančioms nerūkančioms moterims olanzapino Cmax vidutiniškai padidėjo 54 %, o jo vartojantiems rūkantiems vyrams – 77 %. Olanzapino AUC vidutiniškai padidėjo atitinkamai 52 % ir 108 %. Reikia apsvarstyti, ar pacientams, vartojantiems fluvoksamino ar bet kurio kito CYP1A2 inhibitoriaus, pvz., ciprofloksacino, nevertėtų gydymą pradėti mažesne olanzapino doze. Pradedant gydyti CYP1A2 inhibitoriumi, reikia pagalvoti apie olanzapino dozės mažinimą.
Biologinio prieinamumo sumažėjimas: Geriamojo olanzapino biologinį prieinamumą kartu vartojama aktyvintoji anglis sumažina 50–60 %, todėl tarp jos ir olanzapino vartojimo būtina ne trumpesnė kaip 2 valandų pertrauka.
Fluoksetinas (CYP2D6 inhibitorius), vienkartinės antacidinių vaistinių preparatų (aliuminio, magnio) ar cimetidino dozės reikšmingos įtakos olanzapino farmakokinetikai nedaro.
Galima olanzapino įtaka kitų vaistinių preparatų poveikiui
Olanzapinas gali slopinti tiesioginių ir netiesioginių dopamino agonistų poveikį.
Olanzapinas in vitro neslopina pagrindinių CYP450 izofermentų (pvz., 1A2, 2D6, 2C9, 2C19, 3A4), todėl reikšmingesnė sąveika netikėtina. Tai patvirtinta ir in vivo tyrimais, kurių metu triciklių antidepresantų (daugiausia metabolizuojamų CYP2D6), varfarino (CYP2C9), teofilino (CYP1A2) ar diazepamo (CYP3A4 ir 2C19) metabolizmo slopinimo nepastebėta.
Olanzapino vartojant kartu su ličiu ar biperidenu sąveikos nebuvo.
Valproato kiekio kraujo plazmoje stebėjimas rodo, kad kartu pradėjus gydyti olanzapinu, valproato dozavimo keisti nereikia.
Bendrasis poveikis CNS
Pacientus, kurie vartoja preparatų, galinčių slopinti centrinę nervų sistemą, ar alkoholio, olanzapinu reikia gydyti atsargiai.
Olanzapino vartoti kartu su vaistiniais preparatais nuo parkinsonizmo pacientams, kurie serga Parkinsono liga ir demencija, nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių).
QTc intervalas
Olanzapino skirti vartoti kartu su vaistiniais preparatais, ilginančiais QTc intervalą, reikia atsargiai (žr. 4.4 skyrių).
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Nėra adekvačių ir gerai kontroliuojamų olanzapino poveikio nėščiajai tyrimų. Olanzapine vartojančią moterį reikia įspėti, kad ji praneštų savo gydytojui, jei pastojo ar ketina pastoti. Nėra pakankamai duomenų apie šio vaisto poveikį žmogaus vaisiui, todėl nėščiosioms jo vartoti tik tuomet, kai laukiamas efektas pateisina galimą riziką vaisiui.
Naujagimiams, kurių motinos buvo gydytos antipsichotiniais vaistais (taip pat ir olanzapinu) trečiojo nėštumo trimestro metu, kyla nepageidaujamo poveikio rizika, įskaitant ekstrapiramidinius ir (arba) nutraukimo simptomus, kurie po gimimo gali būti įvairaus rimtumo ir trukmės.Esama duomenų apie ažitaciją, hipertoniją, hipotoniją, tremorą, liguistą mieguistumą, kvėpavimo sutrikimus arba maitinimosi sutrikimus. Todėl naujagimiai turi būti įdėmiai stebimi.
Žindymas
Tyrime su sveikomis kūdikį žindančiomis moterimis buvo nustatyta, kad olanzapino patenka į moters pieną. Kai vaisto koncentracija plazmoje pastovi, vidutinė kūdikio ekspozicija (mg/kg) yra 1,8% motinos olanzapino dozės (mg/kg). Pacientėms reikia patarti, kad, vartojant olanzapiną, kūdikio žindyti negalima.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta.
Kadangi olanzapinas gali sukelti somnolenciją ir galvos svaigimą, pacientus reikia perspėti dėl mechanizmų, įskaitant motorines transporto priemones, valdymo.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Suaugusieji
Klinikinių tyrimų metu dažniausiai pastebėtos (≥ 1/100 pacientų) nepageidaujamos reakcijos, susijusios su olanzapino vartojimu, buvo somnolencija, kūno svorio padidėjimas, eozinofilija, prolaktino, cholesterolio, gliukozės ir trigliceridų koncentracijos padidėjimas (žr. 4.4 skyrių), gliukozurija, apetito padidėjimas, galvos svaigimas, akatizija, parkinsonizmas, leukopenija, neutropenija (žr. 4.4 skyrių), diskinezija, ortostatinė hipotenzija, anticholinerginis poveikis, laikinas simptomų nesukeliantis kepenų aminotransferazių koncentracijos padidėjimas (žr. 4.4 skyrių), išbėrimas, astenija, nuovargis, karščiavimas, artralgija, padidėjęs kraujo šarminės fosfatazės aktyvumas, didelis gama-glutamiltransferazės, šlapimo rūgšties, kreatino fosfokinazės kiekis ir edema.
Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje
Toliau pateiktoje lentelėje išvardytos nepageidaujamos reakcijos ir laboratorinių tyrimų duomenys, gauti po preparato pasirodymo rinkoje bei klinikinių tyrimų metu.Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka. Nepageidaujamų reiškinių vertinimas: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).
Labai dažni | Dažni | Nedažni | Reti | Dažnis nežinomas |
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | ||||
| Eozinofilija Leukopenija10 Neutropenija10 |
| Trombocitopenija11 |
|
Imuninės sistemos sutrikimai | ||||
|
| Padidėjęs jautrumas11 |
|
|
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | ||||
Padidėjęs kūno svoris 1 | Padidėjęs cholesterolio kiekis 2,3 Padidėjęs gliukozės kiekis 4 Padidėjęs trigliceridų kiekis 2,5 Gliukozurija Padidėjęs apetitas | Išsivystęs ar paūmėjęs cukrinis diabetas, retkarčiais su ketoacidoze ar koma, buvo ir mirties atvejų (žr.4.4. skyrių)11.
| Hipotermija12 |
|
Nervų sistemos sutrikimai | ||||
Somnolencija | Galvos svaigimas Akatizija6 Parkinsonizmas6 Diskinezija6
| Traukuliai, dažniausiai tuomet, kai jų buvo anksčiau arba yra traukulių rizikos veiksnių11 Distonija (įskaitant okulogiraciją) 11 Vėlyvoji diskinezija11 Amnezija 9 Disartrija | Piktybinis neurolepsinis sindromas (PNS) (žr. 4.4. skyrių) 12 Nutraukimo simptomai7,12 |
|
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | ||||
|
| Kraujavimas iš nosies9 |
|
|
Širdies sutrikimai | ||||
|
| Bradikardija QTc intervalo pailgėjimas (žr. 4.4 skyrių). | Skilvelių tachikardija ar virpėjimas, staigi mirtis (žr. ir 4.4 skyrių) 11 |
|
Kraujagyslių sutrikimai | ||||
Ortostatinė hipotenzija10 |
| Tromboembolija (įskaitant plaučių emboliją ir giliųjų venų trombozę) (žr. 4.4 skyrių) |
|
|
Virškinimo trakto sutrikimai | ||||
| Lengvas, laikinas anticholinerginis poveikis, įskaitant vidurių užkietėjimą ir burnos džiūvimą. | Vidurių pūtimas9 | Pankreatitas11 |
|
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | ||||
| Laikinas besimptomis kepenų aminotransferazių (ALT, AST) aktyvumo padidėjimas, ypač gydymo pradžioje (žr. 4.4. skyrių). |
| Hepatitas (įskaitant hepatoceliulinį, cholestazinį ar mišrų kepenų pažeidimą). |
|
Odos ir poodinio audinio sutrikimai | ||||
| Išbėrimas | Padidėjusio jautrumo šviesai reakcijos Alopecija |
|
|
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | ||||
| Artralgija9 |
| Rabdomiolizė11 |
|
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | ||||
|
| Šlapimo nelaikymas, šlapimo susilaikymas, Sunkumas pradėti šlapintis11 |
|
|
Lytinės sistemos ir krūtų sutrikimai | ||||
| Erekcijos sutrikimas vyrams, lytinio potraukio susilpnėjimas vyrams ir moterims | Amenorėja, krūtų padidėjimas, galaktorėja moterims, ginekomastija / krūtų padidėjimas vyrams | Priapizmas12 |
|
Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | ||||
| Astenija Nuovargis Edema Karščiavimas10 |
|
|
|
Tyrimai | ||||
Prolaktino kiekio kraujo plazmoje padidėjimas 8 | Padidėjusi šarminės fosfatazės koncentracija10 Padidėjusi kreatinfosfokinazės koncentracija11 Padidėjusi gama-glutamiltransferazės koncentracija10 Padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija10 | Padidėjusi bendro bilirubino koncentracija. |
|
|
Būklės nėštumo, pogimdyminiu ir perinataliniu laikotarpiu | ||||
|
|
|
| Vaisto nutraukimo sindromas naujagimiui (žr.4.6 skyrių) |
1 Kliniškai reikšmingas kūno svorio padidėjimas atsirado nepriklausomai nuo pradinio kūno masės indekso (KMI). Trumpa laiką pavartojus preparato (vartojimo trukmės mediana – 47 dienos), ≥ 7 % kūno svoris padidėjo labai dažnai (22,2%), ≥ 15 %dažnai (4,2%) ir ≥ 25% nedažnai (0,8%), palyginti su pradiniu kūno svoriu. Ilgalaikės ekspozicijos atveju (vartojimo trukmė bent 48 savaitės) pacientų kūno svorio padidėjimas ≥ 7%, ≥ 15% ir ≥ 25% palyginti su pradinio kūno svoriu, atsirasdavo dažnai (atitinkamai, 64,4%, 31,7% ir 12,5%).
2 Vidutinė lipidų (bendro cholesterolio, MTL cholesterolio ir trigliceridų) koncentracija nevalgius labiau padidėjo pacientams, kuriems riebalų apykaitos sutrikimų prieš gydymą nebuvo.
3 Pastebėta, kai pradinė koncentracija nevalgius buvo normali ( < 5,17 mmol/l) ir padidėjo iki didelės (≥ 6,2 mmol/l). Cholesterolio koncentracijos nevalgius pokytis nuo pradinės ribinės (≥ 5,17 - <6,2 mmol/l) iki didelės (≥ 6,2 mmol/l) buvo labai dažnas.
4 Pastebėta, kai pradinė koncentracija nevalgius buvo normali ( < 5,56 mmol/l) ir padidėjo iki didelės (≥ 7 mmol/l). Gliukozės koncentracijos nevalgius pokytis nuo pradinės ribinės (≥ 5,56-<7 mmol/l) iki didelės (≥ 7 mmol/l) buvo labai dažnas.
5 Pastebėta, kai pradinė koncentracija nevalgius buvo normali ( < 1,69 mmol/l) ir padidėjo iki didelės (≥ 2,26 mmol/l). Trigliceridų koncentracijos nevalgius pokytis nuo pradinės ribinės (≥ 1,69 - <2,26 mmol/l) iki didelės (≥ 2,26 mmol/l) buvo labai dažnas.
6 Klinikinių tyrimų metu parkinsonizmas ir distonija olanzapinu gydytiems pacientams atsirado dažniau nei vartojusiems placebo, tačiau šis padidėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas. Olanzapino vartojusiems pacientams rečiau nei titruotą haloperidolio dozę vartojusiems ligoniams pasireiškė parkinsonizmas, akatizija ir distonija. Kadangi nėra detalesnių duomenų apie jau buvusius ūminius ar vėlyvuosius ekstrapiramidinius judėjimo sutrikimus, šiuo metu negalima teigti, kad olanzapinas vėlyvąją diskineziją ir (arba) kitus vėlyvuosius ekstrapiramidinius sindromus sukelia rečiau.
7 Gauta duomenų apie po staigaus olanzapino vartojimo nutraukimo atsiradusius ūminius simptomus, pvz., prakaitavimą, nemigą, tremorą, nerimą, pykinimą ir vėmimą.
8Klinikiniuose tyrimuose iki 12 savaičių trukmės, prolaktino koncentracija plazmoje viršijo normalaus diapazono ribą tarp maždaug 30% pacientų, gydytų olanzapinu, kurių bazinis prolaktino lygis yra normalus. Tarp daugumos šių pacientų, padidėjimas yra dažniausiai nedidelis ir neviršijo dydžio, prilygstančio dvigubai normos vertei.
9Nepageidaujamas reiškinys, kuris buvo nustatytas klinikinių tyrimų metu, remiantis integruota olanzapino duomenų baze.
10Kaip įvertinta pagal klinikinių tyrimų metu išmatuotus rodmenis, remiantis integruota olanzapino duomenų baze.
11Nepageidaujamas reiškinys, kuris buvo nustatytas, remiantis savanoriškais pranešimas, gautais po vaistinio peparato patekimo į rinką, kurio dažnis apskaičiuotas, remiantis integruota olanzapino duomenų baze.
12Nepageidaujamas reiškinys, kuris buvo nustatytas, remiantis savanoriškais pranešimas, gautais po vaistinio peparato patekimo į rinką, kurio dažnio 95 % pasikliautinojo intervalo viršutinė riba apskaičiuota remiantis integruota olanzapino duomenų baze.
Ilgalaikė ekspozicija (mažiausiai 48 savaitės):
Ilgėjant gydymo trukmei, pacientų, kuriems atsirado nepageidaujamų kliniškai reikšmingų kūno svorio ir gliukozės, bendrojo, MTL ir DTL cholesterolio ar trigliceridų koncentracijos pokyčių, dalis didėjo. Suaugusiems ligoniams, baigusiems 9-12 mėnesių gydymo kursą, vidutinės gliukozės koncentracijos kraujyje didėjimas sulėtėdavo po maždaug 4-6 mėnesių.
Papildoma informacija apie ypatingas pacientų grupes:
Klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo senyvi demencija sergantys pacientai, duomenimis, gydymas olanzapinu, palyginti su placebo, buvo susijęs su mirties atvejų ir nepageidaujamų smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) reiškinių padažnėjimu (žr. 4.4 skyrių). Labai dažni su olanzapino vartojimu susiję nepageidaujami reiškiniai tokiems pacientams buvo eisenos sutrikimas ir griuvimas. Dažnai pastebėta pneumonijos, kūno temperatūros padidėjimo, letargijos, eritemos, regos haliucinacijų ir šlapimo nelaikymo atvejų.
Klinikinių tyrimų metu gydant olanzapinu vaistinių preparatų (dopamino agonistų) sukeltą psichozę, susijusią su Parkinsono liga, labai dažnai pasunkėjo Parkinsono ligos simptomai ir haliucinacijos. Toks poveikis pasireiškė dažniau nei placebo grupėje.
Vieno klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo bipoline manija sergantys pacientai, duomenimis, olanzapinu gydant kartu su valproatu, 4,1% ligonių atsirado neutropenija. Galimas tokį poveikį lemiantis veiksnys – didelė valproato koncentracija plazmoje. Olanzapino vartojimas kartu su ličiu ar valproatu padidino (> 10%) tremoro, burnos džiūvimo, apetito padidėjimo ir svorio padidėjimo atvejų dažnumą. Be to, dažnai pastebėta kalbos sutrikimų. Vartojant olanzapino kartu su ličiu ar divalproeksu, 17,4% pacientų pradinio gydymo laikotarpiu (iki 6 savaičių) kūno svoris padidėjo daugiau kaip 7% lyginant su pradiniu. Per ilgalaikį (iki 12 mėnesių) profilaktinį gydymą olanzapinu nuo bipolinio sutrikimo kartojimosi 39,9% pacientų kūno svoris padidėjo 7% ir daugiau lyginant su pradiniu.
Vaikų populiacija:
Olanzapinu vaikai ir jaunesni kaip 18 metų paaugliai negydomi. Tyrimų, kurių metu lygintas poveikis paaugliams ir suaugusiems žmonėms, neatlikta, tačiau tyrimų, kuriuose dalyvavo paaugliai, metu gauti duomenys palyginti su duomenimis, gautais tyrimų su suaugusiais žmonėmis metu.
Toliau pateiktoje lentelėje apibendrintos nepageidaujamos reakcijos, kurios dažniau pasireiškė 13‑17 paaugliams nei suaugusiems žmonėms arba nepageidaujamos reakcijos, kurios pastebėtos tik trumpalaikių klinikinių tyrimų su paaugliais metu. Paaugliams kūno svoris kliniškai reikšmingai (≥ 7%) padidėjo dažniau, negu suaugusiems žmonėms. Ilgalaikės (mažiausiai 24 savaičių) ekspozicijos atveju kūno svoris padidėdavo labiau ir paauglių, kuriems kūno svoris padidėjo kliniškai reikšmingai, dalis buvo didesnė, palyginti su trumpalaike ekspozicija.
Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka.
Nepageidaujamų reiškinių vertinimas: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10).
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Labai dažni: Svorio padidėjimas13, padidėjęs trigliceridų kiekis 14, padidėjęs apetitas. Dažni: Padidėjęs cholesterolio kiekis15 |
Nervų sistemos sutrikimai Labai dažni: Sedacija (įskaitant: labai stiprų mieguistumą, letargija, mieguistumas) |
Virškinimo trakto sutrikimai Dažni: Burnos džiūvimas |
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Labai dažni: Kepenų aminotransferazių (ALT, AST) aktyvumo padidėjimas (žr. 4.4. skyrių). |
Tyrimai Labai dažni: Sumažėjęs bendras bilirubinas, padidėjusi GGT koncentracija, padidėję prolaktino lygiai plazmoje16. |
13Trumpa laiką pavartojus preparato (vartojimo trukmės mediana – 22 dienos), ≥ 7% kūno svoris (kg), palyginti su pradiniu, padidėjo labai dažnai (40,6%), ≥15 % dažnai (7,1%) ir ≥ 25% nedažnai (2,5%). Ilgalaikės (mažiausiai 24 savaičių) ekspozicijos atveju 89,4% svoris padidėjo ≥ 7%, 55,3%paauglių - ≥ 15% ir 29,1% - ≥25%, palyginti su pradiniu kūno svoriu.
14Pastebėta, kai pradinė koncentracija nevalgius buvo normali (< 1,016 mmol/l) ir padidėjo iki didelės (≥ 1,467 mmol/l). Trigliceridų koncentracijos nevalgius pokytis nuo pradinės ribinės (≥ 1,016 ‑ < 1,467 mmol/l) iki didelės (≥ 1,467 mmol/l) buvo labai dažnas.
15 Bendro cholesterolio koncentracija nevalgius nuo normalios (< 4,39 mmol/l) iki didelės (≥ 5,17 mmol/l) padidėjo dažnai. Bendro cholesterolio koncentracijos nevalgius pokytis nuo pradinės ribinės (≥ 4,39‑<5,17 mmol/l) iki didelės (≥ 5,17 mmol/l) buvo labai dažnas.
16 Prolaktino koncentracija plazmoje padidėjo 47,4% gydytų paauglių.
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.
4.9 Perdozavimas
Požymiai ir simptomai
Labai dažni perdozavimo simptomai (pasireiškia daugiau nei 10 % perdozavusių ligonių) yra tachikardija, ažitacija ir (arba) agresyvumas, dizartrija, įvairūs ekstrapiramidiniai simptomai, įvairaus laipsnio sąmonės sutrikimas (nuo raminamojo poveikio iki komos).
Kitos klinikai reikšmingos perdozavimo pasekmės yra delyras, traukuliai, koma, galimas piktybinis neurolepsinis sindromas, kvėpavimo slopinimas, aspiracija, hipertenzija ar hipotenzija, širdies aritmijos (< 2 % perdozavimo atveju) ir širdies bei kvėpavimo sustojimas. Pastebėta mirties atvejų ūmaus perdozavimo metu suvartojus ne mažesnę kaip 450 mg dozę, tačiau pastebėta ir išgyvenimo atvejų ūmaus perdozavimo metu suvartojus 2 g dozę.
Gydymas
Specifinio priešnuodžio olanzapinui nėra. Vėmimą skatinti nerekomenduojama. Gali būti tinkamos standartinės perdozavimo gydymo priemonės (pvz., skrandžio plovimas, aktyvintos anglies vartojimas).
Nustatyta, kad kartu vartojama aktyvinta anglis 50‑60% sumažina biologinį išgerto olanzapino prieinamumą.
Atsižvelgiant į klinikinę būklę, būtina stebėti gyvybinių organų veiklą ir pradėti simptominį gydymą, įskaitant hipotenzijos ir kraujotakos kolapso gydymą bei kvėpavimo palaikymą. Negalima vartoti epinefrino, dopamino ir kitų simpatikomimetikų, kuriems būdingas beta agonistinis aktyvumas, nes, beta adrenoreceptorių stimuliavimas gali sunkinti hipotenziją. Galimų aritmijų nustatymui būtina nuolat stebėti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Rūpestingą medicininę priežiūrą ir nuolatinį stebėjimą būtina tęsti tol, kol pacientas pasveiks.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė: diazepinai, oksazepinai, tiazepinai ir oksepinai. ATC kodas – N05A H03
Farmakodinaminis poveikis
Olanzapinas yra antipsichozinis, maniją slopinantis ir nuotaiką stabilizuojantis vaistinis preparatas, kuriam būdingas platus farmakologinis poveikis daugeliui receptorių sistemų.
Ikiklinikiniais tyrimais nustatyta, kad olanzapinui būdingas afinitetas (Ki; <100 nM) serotonino 5HT2A/2C, 5HT3, 5HT6, dopamino D1, D2, D3, D4, D5, cholinerginiams muskarino M1-M5, adrenerginiams α1 ir histamino H1 receptoriams. Gyvūnų elgsenos tyrimų duomenys rodo, kad olanzapinui yra būdingas antagonizmas 5HT, dopamino ir cholinerginiams receptoriams, atitinkantis jungimosi su receptoriais savybes. In vitro tyrimų duomenimis, olanzapino afinitetas serotonino 5HT2 receptoriams didesnis, negu dopamino D2 receptoriams ir tyrimų in vivo metu olanzapinas serotonino 5HT2 receptoriams darė stipresnį poveikį, negu dopamino D2 receptoriams. Elektrofiziologinių tyrimų duomenys rodo, kad olanzapinas selektyviai mažina mezolimbinių (A10) dopaminerginių neuronų impulsaciją ir sukelia labai silpną poveikį motorines funkcijas reguliuojančioms dryžuotojo kūno (A9) sistemoms. Sąlyginį vengimo refleksą (antipsichozinio poveikio vertinimo testas) silpnino mažesnės olanzapino dozės, nei sukeliančios katalepsiją (nepageidaujamo poveikio motorikai žymuo). Olanzapinas, skirtingai negu kai kurie kiti antipsichoziniai vaistiniai preparatai, stiprino reagavimą testo, kuriuo vertinamas nerimo mažėjimas, metu.
Tyrimo metu sveikiems savanoriams, išgėrusiems vienkartinę 10 mg olanzapino dozę, pozitronų emisijos tomografija (PET) buvo nustatyta, kad daugiau olanzapino prisijungė prie 5HT2A receptorių negu prie dopamino D2 receptorių. Be to, šizofrenija sergantiems ligoniams atlikus vienintelio fotono emisijos kompiuterinės tomografijos (angl., the Single Photon Emission Computed Tomography [SPECT]) duomenų tyrimą, nustatyta, kad į gydymą olanzapinu reagavusių pacientų dryžuotajame kūne buvo mažiau užimtų D2 receptorių, negu į gydymą kitais antipsichoziniais vaistiniais preparatais bei risperidonu reagavusių pacientų, ir panašus kiekis, kaip pacientų, kurie reagavo į gydymą klozapinu.
Klinikinis veiksmingumas
Dviem iš dviejų placebu kontroliuotų ir dviem iš trijų lyginamųjų kontroliuotų tyrimų (iš viso tyrimuose dalyvavo daugiau nei 2900 šizofrenija sergančių pacientų, kuriems pasireiškė ir teigiamų, ir neigiamų simptomų) nustatyta, kad olanzapinas buvo susijęs su statistiškai reikšmingu ir teigiamų, ir neigiamų simptomų pagerėjimu.
Tarptautiniame lyginamajame klinikiniame tyrime, atliktame dvigubai koduotu būdu, dalyvavo 1481 pacientas, sergantis šizofrenija, šizoafektiniu ar panašiu sutrikimu. Pacientams buvo įvairaus laipsnio asocijuotų depresijos simptomų (prieš gydymą vidutinis rodiklis pagal Montgomery-Asberg depresijos vertinimo skalę buvo 16,6). Prospektyvi antrinė nuotaikos skalės rodiklių prieš gydymą ir galutinių tyrimo rezultatų pokyčių analizė parodė, kad olanzapino sukeltas pagerėjimas (-6) yra statistiškai reikšmingai didesnis (p = 0,001) negu haloperidolio (-3,1).
Pacientams, kurie sirgo bipoliniu sutrikimu, pasireiškiančiu manijos ar mišriu epizodu, olanzapinas veiksmingiau nei placebas ir valproato natrio druska (Divalproex) sumažino manijos simptomus per 3 savaites. Pagal pacientų, kuriems po 6 ir 12 savaičių buvo pasiekta simptominė manijos ir depresijos remisija, santykį, olanzapino veiksmingumas buvo panašus į haloperidolio. Klinikiniu tyrimu nustatyta, kad prie ne trumpiau kaip dvi savaites trukusio gydymo ličiu arba valproatu papildomai pridėjus 10 mg olanzapino, po 6 savaičių manijos simptomai sumažėjo labiau, negu vartojant vien tik ličio ar valproato.
Atliktas 12 mėnesių klinikinis tyrimas, kurio metu vertinta manijos epizodo kartojimosi prevencija. Šiame tyrime dalyvavo pacientai, kuriems olanzapinas sukėlė manijos epizodo remisiją. Tiriamieji buvo atsitiktiniu būdu suskirstyti į grupes vartoti olanzapiną arba placebą. Nustatyta, kad vartojant olanzapino, bipolinis sutrikimas (pagrindinė vertinamoji baigtis) kartojosi statistiškai reikšmingai rečiau, negu vartojant placebo. Be to, olanzapinas buvo statistiškai reikšmingai naudingesnis, negu placebas tiek užkertant kelią manijos, tiek depresijos epizodo kartojimuisi.
Kitame 12 mėnesių klinikiniame ligos kartojimosi profilaktikos tyrime dalyvavo pacientai, kuriems manijos epizodo remisija sukelta olanzapino ir ličio deriniu. Pacientai buvo atsitiktinai suskirstyti į grupes tęsti gydymą tik olanzapinu arba tik ličiu. Tyrimo duomenimis, vartojant olanzapino arba ličio bipolinio sutrikimo kartojimosi (pagrindinė vertinamoji baigtis) dažnumas statistiškai reikšmingai nesiskyrė (liga kartojosi 30,0 % olanzapino ir 38,3% ličio vartojusių ligonių, p = 0,055).
Klinikinio 18 mėnesių trukmės tyrimo duomenys rodo, kad pacientų, kuriems manijos arba mišrus epizodas buvo stabilizuotas olanzapinu kartu su vienu iš nuotaiką stabilizuojančių vaistinių preparatų (ličiu arba valproatu), ilgalaikis gydymas olanzapinu kartu su ličiu arba valproatu nebuvo statistiškai reikšmingai veiksmingesnis už gydymą tik ličiu arba valproatu sulaikant bipolinio sutrikimo kartojimąsi, apibūdinamą sindromo (diagnozės nustatymo) kriterijais.
Vaikų populiacija
Turima duomenų tik apie 13‑17 metų paauglių trumpalaikį šizofrenijos (6 savaičių) ir manijos, susijusios su I bipoliniu sutrikimu (3 savaičių) gydymo veiksmingumą (turima duomenų apie mažiau kaip 200 paauglių gydymą). Olanzapino paros dozė buvo keičiama: pradžioje vartota 2,5 mg, vėliau dozė galėjo būti didinama iki 20 mg. Gydymo olanzapinu metu paauglių kūno svoris padidėjo reikšmingai daugiau nei suaugusių pacientų. Bendro cholesterolio, MTL cholesterolio ir trigliceridų (nevalgius) bei prolaktino koncentracijos pokytis (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius) paaugliams buvo didesnis nei suaugusiems žmonėms. Duomenų apie poveikio palaikymą nėra, o apie ilgalaikį saugumą yra nedaug (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius).
5.2 Farmakokinetinės savybės
Absorbcija
Išgertas olanzapinas gerai absorbuojamas, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje atsiranda per 5–8 valandas. Maistas absorbcijos neveikia. Absoliutus išgerto vaistinio preparato biologinis prieinamumas, palyginti su vartojamu į veną, nenustatytas.
Pasiskirstymas
Maždaug 93 % olanzapino prisijungia prie plazmos baltymų, kai olanzapino koncentracija yra maždaug 7–1 000 nanogramų/ml ribose. Olanzapinas daugiausia prisijungia prie albuminų ir α1 rūgščiojo glikoproteino.
Biotransformacija
Olanzapinas metabolizuojamas kepenys konjugacijos ir oksidacijos būdu. Pagrindinis kraujyje nustatytas metabolitas yra 10-N-gliukuronidas, kuris per hematoencefalinį barjerą neprasiskverbia. Citochromo P450 izofermentai CYP1A2 ir CYP2D6 olanzapiną metabolizuoja į N-desmetil ir 2-hidroksimetil metabolitus. Tyrimais su gyvūnais nustatyta, kad abiejų metabolitų farmakologinis poveikis in vivo gerokai silpnesnis negu olanzapino. Svarbiausią farmakologinį poveikį daro nepakitęs olanzapinas.
Eliminacija
Vidutinis galutinis išgerto olanzapino pusinės eliminacijos periodas sveikiems žmonėms yra įvairus ir priklauso nuo amžiaus bei lyties.
Sveikiems senyviems (65 metų ir vyresnių) žmonėms, palyginti su jaunesniais, vidutinis pusinės eliminacijos periodas trunka ilgiau (atitinkamai 51,8 val. ir 33,8 val.) ir klirensas būna mažesnis (atitinkamai 17,5 l/val. ir 18,2 l/val.). Senyvų pacientų organizme farmakokinetikos rodmenų pokyčiai neviršija šių rodmenų normos ribų jaunesniems pacientams. Tiriant 44 vyresnius kaip 65 metų šizofrenija sergančius pacientus, nustatyta, kad vartojamos 5-20 mg paros dozės nebuvo susijusios su jokiu išskirtiniu nepageidaujamų reiškinių apibūdinimu.
Vidutinis pusinės eliminacijos periodas moterims, palyginti su vyrų, buvo šiek tiek ilgesnis (atitinkamai 36,7 val. ir 32,3 val.), o klirensas mažesnis (atitinkamai 18,9 l/val. ir 27,3 l/val.). Vis dėlto olanzapino saugumo savybės (vartota 5–20 mg dozė) buvo panašios ir moterims (n = 467), ir vyrams (n = 869).
Inkstų funkcijos sutrikimas
Pacientams, kurių inkstų veikla sutrikusi (kreatinino klirensas < 10 ml/min.), palyginti su sveikais žmonėmis, vidutinis pusinės eliminacijos periodas(atitinkamai 37,7 val. ir 32,4 val.) bei klirensas (atitinkamai 21,2 l/val. ir 25,0 l/val.) reikšmingai nesiskyrė. Masės pusiausvyros tyrimu nustatyta, kad 57 % radioaktyviąja medžiaga žymėto olanzapino išsiskiria su šlapimu, daugiausia metabolitų pavidalu.
Rūkantieji
Rūkantiems, kuriems yra lengvas kepenų veiklos sutrikimas, olanzapino vidutinis pusinės eliminacijos periodas (39,3 val.) buvo ilgesnis ir klirensas (18,0 l/val.) mažesnis, palyginti su sveikais nerūkančiais žmonėmis (atitinkamai 48,8 val. ir 14,1 l/val.).
Nerūkantiems pacientams (vyrams ir moterims), palyginti su rūkaliais, olanzapino vidutinis pusinės eliminacijos periodas buvo ilgesnis (atitinkamai 38,6 val. ir 30,4 val.) ir klirensas mažesnis (atitinkamai 18,6 l/val. ir 27,7 l/val.).
Senyviems, moteriškosios lyties, ar rūkaliams olanzapino plazmos klirensas būna mažesnis, negu jaunesniais, vyriškosios lyties, ar nerūkantiems žmonėms. Vis dėlto amžiaus, lyties ir rūkymo įtaka olanzapino klirensui ir pusinės eliminacijos periodui yra nedidelė, palyginti su bendraisiais šių rodmenų skirtumais tarp pacientų.
Tiriant baltaodžių, japonų ir kinų rasės pacientus, farmakokinetikos rodmenų skirtumų tarp trijų populiacijų nenustatyta.
Vaikų populiacija
13‑17 metų paaugliai: olanzapino farmakokinetika paauglių ir suaugusių žmonių organizme yra panaši. Klinikinių tyrimų metu vidutinė olanzapino ekspozicija paauglių organizme buvo maždaug 27 % didesnė. Palyginti su suaugusiais pacientais, paauglių kūno svoris buvo mažesnis, be to, mažiau jų rūkė. Šie veiksniai gali būti susiję su didesne vidutine ekspozicija paauglių organizme.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Ūminis (vienkartinės dozės) toksinis poveikis:
Per burną pavartoto olanzapino toksinio poveikio požymiai graužikams buvo tokie, kokie būdingi stipriems neuroleptikams: sumažėjęs aktyvumas, koma, tremoras, kloniniai traukuliai, seilėtekis ir sulėtėjęs kūno svorio didėjimas. Mirtinos dozės mediana – maždaug 210 mg/kg kūno svorio pelėms ir apie 175 mg/kg kūno svorio žiurkėms. Šunys toleravo vienkartinę ne didesnę kaip 100 mg/kg kūno svorio geriamo preparato dozę ir nenugaišo. Pasireiškę klinikiniai požymiai buvo slopinimas, ataksija, tremoras, širdies susitraukimų padažnėjimas, kvėpavimo pasunkėjimas, miozė ir anoreksija. Beždžionėms vienkartinė 100 mg/kg kūno svorio dozė sukėlė prostraciją, o didesnės – sąmonės pritemimą.
Kartotinių dozių toksinis poveikis:
Ne ilgiau kaip tris mėnesius trukusių tyrimų su pelėmis ir ne ilgiau kaip vienerius metus trukusių tyrimų su žiurkėmis bei šunimis metu vyraujantis poveikis buvo CNS slopinimas, anticholinerginis poveikis ir periferiniai hematologiniai sutrikimai. CNS slopinimui atsirado tolerancija. Duodant dideles dozes, sulėtėjo augimas. Žiurkėms atsirado grįžtamų su prolaktino kiekio padidėjimu susijusių reiškinių, įskaitant kiaušidžių ir gimdos svorio sumažėjimą bei morfologinius makšties epitelio ir pieno liaukų pokyčius.
Toksinis poveikis kraujodarai:
Kraujo rodmenų pokyčių (įskaitant nuo dozės priklausomą apytakoje esančių leukocitų kiekio sumažėjimą pelėms ir nespecifinį apytakoje esančių leukocitų kiekio sumažėjimą žiurkėms) atsirado visų rūšių gyvūnams, tačiau citotoksinio poveikio kaulų čiulpams nenustatyta. Keliems šunims, gavusiems 8 mg/kg kūno svorio ar 10 mg/kg kūno svorio paros dozę (bendra olanzapino ekspozicija [AUC] 12–15 kartų viršijo ekspoziciją žmogui, kuris vartoja 12 mg dozę), atsirado laikina neutropenija, trombocitopenija ar anemija. Šunų, kurių kraujyje buvo nustatyta citopenija, kaulų čiulpų kamieninėms ir proliferacinėms ląstelėms nepageidaujamo poveikio nepasireiškė.
Toksinis poveikis dauginimuisi:
Olanzapinas teratogeninio poveikio nesukėlė. Raminamasis poveikis turėjo įtakos žiurkių patinų poravimuisi. 1,1 mg/kg kūno svorio dozė (3 kartus didesnė už didžiausią skiriamą žmonėms) veikė žiurkių rujos ciklus, o 3 mg/kg kūno svorio dozė (9 kartus didesnė už didžiausią skiriamą žmonėms) – dauginimosi rodmenis. Žiurkių, kurios gavo olanzapino, sulėtėjo vaisiaus raida ir laikinai sumažėjo atsivestų jauniklių aktyvumas.
Mutageninis poveikis:
Atlikus visus standartinius tyrimus, įskaitant bakterijų mutacijos testą bei tyrimus su žinduoliais in vitro ir in vivo, nei mutageninio, nei klastogeninio olanzapino poveikio nenustatyta.
Kancerogeninis poveikis:
Įvertinus tyrimų su žiurkėmis ir pelėmis rezultatus, padaryta išvada, kad olanzapinas kancerogeninio poveikio nesukelia.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Tabletės branduolys:
Laktozė monohidratas
Mikrokristalinė celiuliozė
Krospovidonas
Hidroksipropilceliuliozė
Magnio stearatas
Tabletės plėvelė:
Hipromeliozė (E 464)
Makrogolis
Titano dioksidas (E 171)
Polisorbatas 80 (E 433)
Indigokarmino aliuminio kraplakas (E 132)
6.2 Nesuderinamumas
Duomenys nebūtini.
6.3 Tinkamumo laikas
2 metai.
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Laikyti ne aukštenėje kaip 30 ºC temperatūroje.
6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys
Olanzapine Accord tiekiamas aliuminio/aliuminio lizdinėse plokštelėse po 28, 30, 35, 56 arba 70 tablečių.
Olanzapine Accord 15 mg tiekiamas lizdinėse plokštelėse po 15 tablečių.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
Anekdotai
Dantų gydytojas išsitraukia iš dėžutės kažkokį keistą instrumentą.
Pacientas susidomėjęs klausia:
- O koks čia instrumentas?
- Šis instrumentas man liko nuo mano senelio,- sako gydytojas.
- O jūsų senelis irgi buvo dantistas?
- Ne, per karą jis dirbo tardytoju.
- Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Ar jau teko išbandyti naują vaistą vitamino D trūkumui gydyti „Defevix”, vartojamą tik 1 kartą per mėnesį ?