Valzap H | Vartojimas, šalutinis poveikis | Pasveik.lt

MENIU

Valzap H

Valsartanas+Hidrochlorotiazidas, 160mg+12,5mg, plėvele dengtos tabletės

Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: ZENTIVA k.s., Čekija
Receptinis: Receptinis

Sudedamosios medžiagos: Valsartanas+Hidrochlorotiazidas

1. Kas yra Valzap H ir kam jis vartojamas

Valzap H plėvele dengtų tablečių sudėtyje yra dvi veikliosios medžiagos, vadinamos valsartanu ir hidrochlorotiazidu. Abi šios medžiagos padeda kontroliuoti aukštą kraujospūdį (hipertenziją).

  • Valsartanas yra priskiriamas vaistų klasei, vadinamai angiotenzino II receptorių blokatoriais. Jie padeda kontroliuoti aukštą kraujospūdį. Angiotenzinas II yra organizmo medžiaga, kuri priverčia kraujagysles susitraukti, dėl to pakyla kraujospūdis. Valsartanas blokuoja šį angiotenzino II poveikį, todėl kraujagyslės atsipalaiduoja ir kraujospūdis sumažėja.
  • Hidrochlorotiazidas priklauso vaistų, vadinamų tiazidiniais diuretikais (šlapimą „varančių“ vaistų), grupei. Hidrochlorotiazidas padidina šlapimo išsiskyrimą, taip sumažindamas kraujospūdį.

Valzap H yra vartojamas aukštam kraujospūdžiui, kurio negalima pakankamai sureguliuoti vartojant vienos veikliosios medžiagos preparatus, gydyti.

Aukštas kraujospūdis padidina širdies ir arterijų apkrovą. Jei kraujospūdžio padidėjimas negydomas, tai gali pažeisti smegenų, širdies ir inkstų kraujagysles, sukelti insultą, širdies ar inkstų nepakankamumą. Aukštas kraujospūdis padidina širdies smūgio riziką. Sumažinus kraujospūdį iki normalaus, minėtų pažeidimų rizika sumažėja.

 

2. Kas žinotina prieš vartojant Valzap H

Valzap H vartoti negalima:

  • jeigu yra alergija valsartanui, hidrochlorotiazidui, sulfonamidų dariniams (medžiagoms, chemiškai susijusioms su hidrochlorotiazidu) arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);
  • jeigu esate daugiau negu 3 mėnesius nėščia (taip pat geriau vengti vartoti Valzap H ir ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Žr. poskyrį „Nėštumas“);
  • jeigu sergate sunkia kepenų liga arba kepenyse yra smulkiųjų tulžies latakų irimas (tulžies cirozė), dėl kurio kepenyse kaupiasi tulžis (pasireiškia cholestazė);
  • jeigu sergate sunkia inkstų liga;
  • jeigu negalite išskirti šlapimo (yra anurija);
  • jeigu esate gydomi dirbtiniu inkstu;
  • jeigu, nepaisant gydymo, kalio arba natrio kiekis kraujyje yra mažesnis už normalų arba kalcio kiekis kraujyje yra didesnis už normalų;
  • jeigu sergate podagra;
  • jeigu Jūs sergate cukriniu diabetu arba Jūsų inkstų veikla sutrikusi ir Jums skirtas kraujospūdį mažinantis vaistas, kurio sudėtyje yra aliskireno.

Jeigu bet kuris iš minėtų atvejų tinka Jums, šio vaisto nevartokite ir pasikalbėkite su savo gydytoju.

Įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti Valzap H:

  • jeigu vartojate kalį sulaikančius vaistus, kalio papildus, druskos pakaitalus, turinčius kalio, arba kitus vaistus, kurie didina kalio kiekį kraujyje, pavyzdžiui, hepariną. Gydytojui gali reikėti reguliariai tikrinti kalio kiekį Jūsų kraujyje;
  • jeigu kraujyje kalio kiekis yra žemas;
  • jeigu viduriuojate arba gausiai vemiate;
  • jeigu vartojate dideles dozes šlapimą varančių vaistų (diuretikų);
  • jeigu sergate sunkia širdies liga;
  • jeigu kenčiate dėl širdies nepakankamumo ar esate patyręs širdies priepuolį. Tiksliai laikykitės savo gydytojo nurodymų dėl pradinės dozės. Gydytojas taip pat gali tikrinti Jūsų inkstų funkciją;
  • jeigu Jums nustatytas inkstų arterijos susiaurėjimas;
  • jeigu Jums neseniai transplantavo inkstą;
  • jeigu sergate hiperaldosteronizmu. Tai liga, kai antinksčių liaukos gamina per daug hormono, vadinamo aldosteronu. Jei tai būdinga Jums, Valzap H vartoti nerekomenduojama;
  • jeigu sergate kepenų arba inkstų liga;
  • jeigu vartojant kitokių vaistų (įskaitant AKF inhibitorius) buvo pasireiškusi vadinamoji angioneurozinė edema, t. y. alerginės reakcijos sukeltas liežuvio ir veido patinimas. Apie tai būtina pasakyti gydytojui. Jeigu tokių simptomų atsiranda Valzap H vartojimo laikotarpiu, nedelsdami nutraukite Valzap H vartojimą ir niekada jo nebevartokite. Taip pat žr. 4 skyrių „Galimas šalutinis poveikis”;
  • jeigu karščiuojate, esate išberti arba skauda sąnarius. Tai gali būti sisteminės raudonosios vilkligės požymiai (SRV, vadinamoji autoimuninė liga);
  • jeigu sergate cukriniu diabetu, podagra, kraujyje yra didelis cholesterolio arba trigliceridų kiekis;
  • jeigu anksčiau pasireiškė alerginių reakcijų, vartojant kitus šios grupės kraujospūdį mažinančius vaistus (angiotenzino II receptorių blokatorius) arba jeigu sergate alergija ar astma.
  • jeigu Jums susilpnėja regėjimas arba atsiranda akies skausmas; šie simptomai gali būti padidėjusio akispūdžio požymiais ir gali atsirasti po kelių valandų ar savaitės nuo Valzap H vartojimo pradžios; negydant šie simptomai gali sukelti negrįžtamą regėjimo sutrikimą. Gali būti didesnis pavojus pasireikšti šiems sutrikimams tuomet, jeigu Jums anksčiau buvo pasireiškusi alergija penicilinui ar sulfonamidams;
  • tai gali padidinti odos jautrumą saulei;
  • jeigu vartojate kurį nors iš šių vaistų padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti:
  • AKF inhibitorių (pavyzdžiui, enalaprilį, lizinoprilį, ramiprilį), ypač jei turite su diabetu susijusių inkstų sutrikimų;
  • aliskireną.

Jūsų gydytojas gali reguliariai ištirti Jūsų inkstų funkciją, kraujospūdį ir elektrolitų (pvz., kalio) kiekį kraujyje.

Taip pat žiūrėkite informaciją, pateiktą poskyryje „Valzap H vartoti negalima“.

Jeigu manote, kad esate (arba galite tapti) nėščia, įspėkite apie tai gydytoją. Valzap H nerekomenduojama vartoti ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Valzap H negalima vartoti, jei esate daugiau negu 3 mėnesius nėščia, nes vartojant šiuo laikotarpiu galima rimta žala kūdikiui (žr. poskyrį „Nėštumas“).

Jeigu Jums yra bet kuri iš nurodytų būklių, pasitarkite su gydytoju.

Vaikams ir paaugliams

Vaikams ir paaugliams (jaunesniems kaip 18 metų amžiaus) Valzap H vartoti nerekomenduojama.

Kiti vaistai ir Valzap H

Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Gydymo efektyvumui gali turėti įtakos kai kurie vaistai, vartojami kartu su Valzap H. Jūsų gydytojui gali tekti pakeisti Jūsų dozę ir (arba) imtis kitų atsargumo priemonių arba kai kuriais atvejais net nutraukti vieno iš vaistų vartojimą. Tai ypač taikoma šiems vaistams:

  • ličiui, vaistui, vartojamam kai kurių tipų psichikos ligoms gydyti;
  • vaistams ar medžiagoms, kurios gali didinti kalio kiekį Jūsų kraujyje, tokiems, kaip kalio papildai, druskos pakaitalai, kurių sudėtyje yra kalio, kalį tausojantys vaistai ir heparinas;
  • vaistams, kurie gali sumažinti kalio kiekį Jūsų kraujyje, tokiems, kaip diuretikai (šlapimą varantys preparatai), kortikosteroidai, vidurius laisvinantys preparatai; karbenoksolonas, amfotericinas arba penicilinas G;
  • kai kuriems antibiotikams (rifamicino grupės), vaistams, vartojamiems siekiant apsaugoti persodintą organą nuo atmetimo reakcijos (ciklosporinas) ar antiretrovirusiniams vaistams, vartojamiems žmogaus imunodeficito viruso ar įgyto imunodeficito sindromo (HIV/ AIDS) infekcijai gydyti (ritonavirui). Šie vaistai gali stiprinti Valzap H poveikį.
  • vaistams, kurie gali sukelti polimorfinę skilvelių tachikardiją „torsades de pointes“ (nereguliarius širdies susitraukimus), pavyzdžiui, antiaritminiams preparatams (širdies veiklos sutrikimams gydyti vartojamiems vaistams) ir kai kuriems preparatams nuo psichozės;
  • vaistams, kurie gali mažinti natrio kiekį kraujyje, pavyzdžiui, antidepresantams, preparatams nuo psichozės, vaistams nuo epilepsijos;
  • preparatams nuo podagros (pavyzdžiui, alopurinoliui, probenecidui, sulfinpirazonui);
  • terapiniams vitamino D ir kalcio papildams, vaistams cukriniam diabetui gydyti (pvz.: metforminui arba insulinams);
  • kitokiems kraujospūdį mažinantiems vaistams, pavyzdžiui, metildopai;
  • kraujospūdį didinantiems vaistams, pvz.: noradrenalinui arba adrenalinui;
  • digoksinui ar kitiems rusmenės glikozidams (širdies ligoms gydyti vartojamiems vaistams);
  • gliukozės kiekį kraujyje didinantiems vaistams, tokiems, kaip diazoksidas arba beta-adrenoreceptorių blokatoriai;
  • citotoksiniams vaistams, vartojamiems vėžiui gydyti, tokiems, kaip metotreksatas ar ciklofosfamidas;
  • skausmą malšinantiems vaistams, pavyzdžiui, nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo (NVNU), įskaitant selektyvius ciklooksigenazės-2 inhibitorius (COX-2 inhibitorius) ir acetilsalicilo rūgšties preparatus (>3 gramai per parą);
  • skeleto raumenis atpalaiduojantiems vaistams, tokiems, kaip tubokurarinas;
  • anticholinerginiams vaistams (įvairiems sutrikimams, pvz., virškinimo trakto spazmui, šlapimo pūslės spazmui, astmai, supimo ligai, raumenų spazmui, Parkinsono ligai, gydyti vartojamiems vaistams, taip pat vartojamiems kaip pagalbinė priemonė anestezijos metu);
  • amantadinui (vaistui, nuo Parkinsono ligos, taip pat vartojamam apsaugoti nuo tam tikrų virusų sukeliamų ligų ar šioms ligoms gydyti);
  • kolestiraminui arba kolestipoliui (vaistams, daugiausiai vartojamiems dideliam lipidų kiekiui kraujyje gydyti);
  • ciklosporinui (vaistui, vartojamam persodinto organo atmetimui išvengti);
  • alkoholiui, migdomiesiems preparatams ir anestetikams;
  • vaistams, kurie veikia migdomai ir slopina skausmą, pvz., chirurginių operacijų metu;
  • kontrastiniams preparatams, kurių sudėtyje yra jodo (vaizdinių tyrimų metu naudojamiems preparatams);
  • jeigu vartojate AKF inhibitorių arba aliskireną (taip pat žiūrėkite informaciją, pateiktą poskyriuose „Valzap H vartoti negalima“ ir „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“).

Valzap H vartojimas su maistu, gėrimais ir alkoholiu

Venkite gerti alkoholio, kol to neaptarėte su savo gydytoju. Alkoholis gali dar labiau sumažinti kraujospūdį ir (arba) padidinti riziką, kad jausitės apsvaigę arba jausite silpnumą.

Nėštumas, žindymo laikotarpis ir vaisingumas

Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Nėštumas

Jeigu manote, kad esate (arba galite tapti) nėščia, įspėkite apie tai gydytoją.

Gydytojas patars nutraukti Valzap H vartojimą prieš pastojant arba kai tik sužinosite, kad esate nėščia, ir skirs kitą vaistą. Valzap H nerekomenduojama vartoti ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Valzap H negalima vartoti, jei esate daugiau negu 3 mėnesius nėščia, nes vartojant šiuo laikotarpiu galima rimta žala kūdikiui.

Žindymas

Jei maitinate krūtimi arba ketinate tai daryti, įspėkite gydytoją. Valzap H nerekomenduojama vartoti žindančioms moterims. Jeigu ketinate pradėti maitinti krūtimi, gydytojas paskirs kitą gydymą, ypač jei ketinate žindyti naujagimį arba neišnešiotą kūdikį.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Prieš vairuodami transporto priemonę, pradėdami valdyti mechanizmus arba imdamiesi kitos veiklos, reikalaujančios dėmesio koncentracijos, būkite tikri, kad žinote, kokį poveikį turi šis vaistas. Valzap H, kaip ir kiti padidėjusį kraujospūdį mažinantys vaistai, retais atvejais gali sukelti svaigulį ir gali sumažėti gebėjimas sukaupti dėmesį.

Valzap H sudėtyje yra laktozės monohidrato, sorbitolio ir natrio.

Valzap H sudėtyje yra laktozės ir sorbitolio, abu yra angliavandeniai. Jeigu gydytojas Jums yra sakęs, kad netoleruojate tam tikrų angliavandenių, kreipkitės į jį prieš pradėdami vartoti šį vaistą.

Šio vaisto vienoje dozėje yra mažiau nei 1 mmol natrio (23 mg), t. y. šis vaistas iš esmės yra be natrio.

 

3. Kaip vartoti Valzap H

Visada vartokite šį vaistą tiksliai, kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Tai padės pasiekti geriausių rezultatų ir sumažinti šalutinio poveikio riziką. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Žmonės, kuriems būdingas aukštas kraujospūdis, dažnai nepastebi jokių šios problemos ženklų. Dauguma jų jaučiasi gana gerai. Todėl labai svarbu, kad reguliariai lankytumėtės pas gydytoją, net jeigu jaučiatės gerai.

Gydytojas pasakys, kiek tiksliai Valzap H tablečių turite vartoti. Priklausomai nuo to, kaip organizmas reaguos į gydymą, gydytojas gali pasiūlyti dozę padidinti arba sumažinti.

  • Įprasta Valzap H dozė yra viena tabletė per parą.
  • Nekeiskite dozės ir nenutraukite tablečių vartojimo nepasitarę su gydytoju.
  • Vaistą vartokite kiekvieną dieną tuo pačiu metu, geriausia ryte.
  • Valzap H galite vartoti valgio metu arba nevalgę.
  • Nurykite tabletę, užgerdami stikline vandens.

Ką daryti pavartojus per didelę Valzap H dozę?

Jeigu patiriate stiprų svaigulį ir (arba) alpstate, atsigulkite ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Jeigu netyčia išgėrėte per daug tablečių, kreipkitės į savo gydytoją, vaistininką arba nuvykite į ligoninę.

Pamiršus pavartoti Valzap H

Jeigu pamiršote pavartoti dozę, išgerkite tabletę iškart, kai tik prisiminsite. Jeigu pavartoti dozę prisiminėte tada, kai jau beveik atėjo laikas kitai dozei, pamirštą tabletę praleiskite, jos nebevartokite. Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę.

Nustojus vartoti Valzap H

Nutraukus Valzap H vartojimą, gali dar labiau padidėti ir taip aukštas kraujospūdis. Nenutraukite vaisto vartojimo, nepasitarę su gydytoju.

Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

4. Galimas šalutinis poveikis

Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Šalutinis poveikis gali būti rimtas ir gali prireikti neatidėliotinos medicininės pagalbos.

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jeigu pasireiškė angioneurozinės edemos (alerginės reakcijos) simptomai:

  • ištinęs veidas, liežuvis arba ryklė;
  • pasunkėjęs rijimas;
  • dilgėlinė ir pasunkėjęs kvėpavimas.

Jei Jums pasireiškė bet kuris iš šių simptomų, nedelsiant nutraukite Valzap H vartojimą ir kreipkitės į gydytoją (taip pat žr. 2 skyrių „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“).

Kitoks galimas šalutinis poveikis:

Nedažnas (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 100 žmonių):

  • kosulys;
  • žemas kraujospūdis;
  • apsvaigimas;
  • dehidracija (pasireiškianti troškuliu, burnos ir liežuvio sausumu, nedažnu šlapinimusi, tamsia šlapimo spalva, sausa oda);
  • raumenų skausmas;
  • nuovargis;
  • dilgčiojimas ir tirpulys;
  • neryškus matymas;
  • garsai (pvz., šnypštimas, zvimbimas) ausyse.

Labai retas (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 10 000 žmonių):

  • svaigulys;
  • viduriavimas;
  • sąnarių skausmas.

Nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis):

  • apsunkintas kvėpavimas;
  • stipriai sumažėjęs šlapimo išsiskyrimas;
  • mažas natrio kiekis kraujyje (kartais pasireiškia nuovargiu, minčių susipainiojimu, o sunkiais atvejais – raumenų trūkčiojimais ir (arba) traukuliais);
  • mažas kalio kiekis kraujyje (kartais pasireiškia raumenų silpnumu, raumenų spazmais, pakitusiu širdies ritmu);
  • mažas baltųjų kraujo ląstelių kiekis kraujyje (pasireiškia tokiais simptomais, kaip karščiavimas, odos infekcinės ligos, gerklės skausmas arba dėl infekcinės ligos atsiradusiomis burnos opomis, silpnumu);
  • bilirubino kiekio kraujyje padidėjimas (sunkiais atvejais gali pasireikšti odos ir akių pageltimu);
  • šlapalo ir kreatinino kiekio kraujyje padidėjimas (gali būti pakitusios kepenų funkcijos požymis);
  • šlapimo rūgšties kiekio kraujyje padidėjimas (sunkiais atvejais gali pasireikšti podagra);
  • sinkopė (apalpimas).

Toliau išvardyti šalutiniai poveikiai, apie kuriuos buvo pranešta vartojant vaistų, kurių sudėtyje yra valsartano arba hidrochlorotiazido

Valsartanas

Nedažnas (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 100 žmonių):

  • sukimosi pojūtis;
  • pilvo skausmas.

Nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis):

  • odos bėrimas su niežuliu arba be jo, pasireiškia kartu su kai kuriais toliau išvardytais požymiais arba simptomais: karščiavimu, sąnarių skausmu, raumenų skausmu, limfmazgių padidėjimu ir (arba) į gripą panašiais simptomais;
  • bėrimas, rausvai-violetinės dėmės, karščiavimas, niežulys (kraujagyslių uždegimo simptomai);
  • mažas trombocitų kiekis kraujyje (kartais pasireiškia neįprastu kraujavimo arba mėlynių atsiradimu);
  • didelis kalio kiekis kraujyje (kartais pasireiškia raumenų spazmais, pakitusiu širdies ritmu);
  • alerginės reakcijos (pasireiškia tokiais simptomais, kaip bėrimas, niežulys, dilgėlinė, apsunkintas kvėpavimas arba rijimas, svaigulys);
  • patinimas, ypač veido ir gerklės, bėrimas, niežulys;
  • kepenų funkcijos rodmenų padidėjimas;
  • hemoglobino kiekio sumažėjimas ir raudonų ląstelių procentinės dalies sumažėjimas kraujyje (abu sunkiais atvejais gali pasireikšti anemija);
  • inkstų nepakankamumas;
  • mažas natrio kiekis kraujyje (kartais pasireiškia nuovargiu, sumišimu, o sunkiais atvejais – raumenų trūkčiojimais ir (arba) traukuliais).

Hidrochlorotiazidas

Labai dažnas (gali pasireikšti daugiau kaip 1 iš 10 žmonių):

  • sumažėjęs kalio kiekis kraujyje;
  • padidėjęs lipidų kiekis kraujyje.

Dažnas (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 10 žmonių):

  • sumažėjęs natrio kiekis kraujyje;
  • sumažėjęs magnio kiekis kraujyje;
  • padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje;
  • niežtintis arba kitoks bėrimas;
  • sumažėjęs apetitas;
  • nedidelis pykinimas ir vėmimas;
  • svaigulys, nualpimas stojantis;
  • negalėjimas pasiekti ir išlaikyti erekcijos.

Retas (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 1 000 žmonių):

  • tinimas ir odos bėrimas pūslelėmis (dėl padidėjusio jautrumo saulei);
  • padidėjęs kalcio kiekis kraujyje;
  • padidėjęs cukraus kiekis kraujyje;
  • cukraus nustatymas šlapime;
  • medžiagų apykaitos būklės pablogėjimas cukrinio diabeto metu;
  • vidurių užkietėjimas, viduriavimas, diskomfortas skrandžio arba žarnyno srityje, kepenų sutrikimai, kurie gali pasireikšti kartu su odos ir akių geltoniu;
  • nereguliarus širdies plakimas;
  • galvos skausmas;
  • miego sutrikimai;
  • liūdna nuotaika (depresija);
  • mažas trombocitų kiekis (kartais pasireiškiantis kraujavimu arba mėlynių atsiradimu po oda);
  • svaigulys;
  • galūnių dilgčiojimo ir tirpimo pojūtis;
  • regos sutrikimas.

Labai retas (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 10 000 žmonių):

  • kraujagyslių uždegimas, pasireiškiantis bėrimu, rausvai violetinėmis dėmėmis, karščiavimu (vaskulitas);
  • bėrimas, niežulys, dilgėlinė, apsunkintas kvėpavimas ar rijimas, svaigulys (padidėjusio jautrumo reakcija);
  • sunki odos liga, kuri pasireiškia bėrimu, odos raudoniu, pūslių susidarymu lūpų, akių ar burnos gleivinėje, odos lupimusi, karščiavimu (toksinė epidermio nekrolizė);
  • veido bėrimas, sąnarių skausmas, raumenų veiklos sutrikimas, karščiavimas (raudonoji vilkligė);
  • stiprus viršutinės skrandžio dalies skausmas (pankreatitas);
  • apsunkintas kvėpavimas su karščiavimu, kosulys, švokštimas, dusulys (kvėpavimo sutrikimas, įskaitant pneumoniją ir plaučių edemą);
  • karščiavimas, gerklės skausmas, dažnesnės infekcijos (agranuliocitozė);
  • blyški oda, nuovargis, dusulys, tamsios spalvos šlapimas (hemolizinė anemija);
  • karščiavimas, gerklės skausmas ar opų susidarymas burnos ertmės gleivinėje dėl infekcijos (leukopenija);
  • sumišimas, nuovargis, raumenų trūkčiojimas ir spazmai, pagreitėjęs kvėpavimas (hipochloreminė alkalozė).

Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis):

  • silpnumas, mėlynių susidarymas ir dažnos infekcijos (aplazinė anemija);
  • žymiai sumažėjęs šlapimo išskyrimas (galimas inkstų veiklos sutrikimo ar inkstų nepakankamumo požymis);
  • susilpnėjęs regėjimas ar akių skausmas dėl padidėjusio akispūdžio (galimi ūminės uždarojo kampo glaukomos požymiai);
  • bėrimas, odos raudonis, pūslių susidarymas lūpų, akių ar burnos gleivinėje, odos lupimasis, karščiavimas (galimi daugiaformės eritemos požymiai);
  • raumenų spazmai;
  • padidėjusi kūno temperatūra (karščiavimas);
  • silpnumas (astenija).

Pranešimas apie šalutinį poveikį

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.

 

5. Kaip laikyti Valzap H

Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

Ant kartono dėžutės po „Tinka iki“ ir lizdinės plokštelės po „EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.

Laikyti žemesnėje kaip 30 °C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

Pastebėjus, kad pakuotė sugadinta arba jau buvo atidaryta, šio vaisto vartoti negalima.

Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės saugoti aplinką.

 

6. Pakuotės turinys ir kita informacija

Valzap H sudėtis

Veikliosios medžiagos yra valsartanas ir hidrochlorotiazidas.

Valzap H 160 mg/12,5 mg: kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 160 mg valsartano ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.

Pagalbinės medžiagos. Tabletės šerdis: mikrokristalinė celiuliozė, koloidinis bevandenis silicio dioksidas, sorbitolis (E420), magnio karbonatas, pregelifikuotas krakmolas, povidonas K-25, natrio stearilfumaratas, natrio laurilsulfatas, krospovidonas (Kollidon CL). Tabletės plėvelė: laktozė monohidratas, hipromeliozė, talkas, makrogolis 6000, indigokarminas (E 132), raudonasis geležies oksidas (E172).

Valzap H išvaizda ir kiekis pakuotėje

Valzap H 160 mg/12,5 mg: raudonos, cilindro formos, abipus išgaubtos, plėvele dengtos tabletės. 

Tabletės tiekiamos lizdinėmis plokštelėmis, kuriose gali būti 14, 28, 30, 56, 84, 90, 98 plėvele dengtos tabletės.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Tarptautinis pavadinimas Valsartanas+Hidrochlorotiazidas
Vaisto stiprumas 160mg+12,5mg
Vaisto forma plėvele dengtos tabletės
Grupė Vaistinis preparatas
Pogrupis Cheminis vaistas
Vartojimas vartoti per burną
Registracijos numeris LT/1/10/1913
Registratorius ZENTIVA k.s., Čekija
Receptinis Receptinis
Vaistas registruotas 2010.03.05
Vaistas perregistruotas 2014.10.08

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Valzap H 160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės

 

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS 

Valzap H 160 mg/12,5 mg:

Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 160 mg valsartano ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas: 

Valzap H 160 mg/12,5 mg:

sorbitolis ..................... 18,50 mg

laktozė monohidratas..  0,89 mg

natris.............................. 0,63 mg (0,03 mmol)

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

 

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė (Tabletė).

Valzap H 160 mg/12,5 mg:

Raudonos, cilindro formos, abipus išgaubtos, plėvele dengtos tabletės.

 

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1. Terapinės indikacijos

Suaugusiųjų pirminės arterinės hipertenzijos gydymas.

Valzap H fiksuotų dozių derinys yra skirtas pacientams, kuriems gydymas vienu valsartanu ar hidrochlorotiazidu nepakankamai sureguliavo kraujospūdį.

 

4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Rekomenduojama Valzap H vaistinio preparato dozė yra viena plėvele dengta tabletė per parą. Rekomenduojama dozę koreguoti atsižvelgus į individualius poreikius. Siekiant išvengti hipotenzijos ir kitų nepageidaujamų reiškinių, padidinus vaistinio preparato dozę, reikia stebėti asmens būklę iki kitos dozės. Pacientams, kuriems nepavyksta pakankamai kontroliuoti kraujospūdžio, taikant valsartano arba hidrochlorotiazido monoterapiją, paskyrus kliniškai pagrįstą gydymą nustatytos dozės vaistinių medžiagų deriniu, dozę reikia nuosekliai koreguoti atsižvelgiant į individualius poreikius.

Po pradinės terapijos turėtų būti vertinamas klinikinis atsakas į Valzap H. Jeigu kraujospūdžio kontroliuoti vis tiek nepavyksta, vartojimo dozę galima padidinti, padidinus vieno iš vaistinių preparatų dozę iki didžiausios galimos, t. y. 320 mg valsartano arba 25 mg hidrochlorotiazido.

Antihipertenzinis poveikis įprastai pasireiškia per 2 savaites. Daugumos pacientų atveju didžiausias vaistinio preparato poveikis pastebimas per 4 savaites. Tačiau kai kuriems pacientams gali prireikti 4-8 savaičių gydymo. Į tai reikia atsižvelgti koreguojant vartojimo dozę.

Ypatingos populiacijos

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems nustatytas lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (glomerulų filtracijos greitis (GFG) ≥ 30 ml/min.), dozės keisti nereikia. Dėl sudėtyje esančio hidrochlorotiazido, Valzap H draudžiama skirti pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (GFG < 30 ml/min.), ir tiems, kuriems yra anurija (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius). Negalima vartoti valsartano kartu su aliskirenu pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas (GFG < 60 ml/min/1,73 m2) (žr. 4.3 skyrių).

Cukrinis diabetas

Negalima vartoti valsartano kartu su aliskirenu pacientams, sergantiems cukriniu diabetu (žr. 4.3 skyrių).

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems nustatytas lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, nelydimas cholestazės, valsartano dozė turi būti ne didesnė nei 80 mg (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, hidrochlorotiazido dozės koreguoti nereikia. Dėl Valzap H sudėtyje esančio valsartano, Valzap H draudžiama skirti pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas arba biliarinė cirozė ir cholestazė (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius).

Senyviems pacientams

Senyviems pacientams dozės keisti nereikia.

Vaikų populiacija

Valzap H nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nėra.

Vartojimo metodas

Valzap H galima vartoti valgio metu arba nevalgius ir reikia užgerti vandeniu.

 

4.3. Kontraindikacijos

  • Padidėjęs jautrumas veikliajai ar kitiems sulfonamidų grupės vaistiniams preparatams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
  • Antrasis ir trečiasis nėštumo trimestras (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).
  • Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, biliarinė cirozė ir cholestazė.
  • Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), anurija.
  • Gydymui atspari hipokalemija, hiponatremija, hiperkalcemija ir simptominė hiperurikemija.
  • Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min/1,73 m2), Valzap H negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).

 

4.4. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Serumo elektrolitų pokyčiai

Valsartanas

Nerekomenduojama vartoti kartu su kalio turinčiais papildais, kalį sulaikančiais diuretikais, druskos pakaitalais, turinčiais kalio, arba kitais preparatais, kurie gali padidinti kalio kiekį kraujyje (heparinas ir pan.). Turi būti stebimas kalio kiekis kraujo serume.

Hidrochlorotiazidas

Yra duomenų apie hipokalemijos išsivystymą, taikant gydymą tiazidiniais diuretikais, tarp jų hidrochlorotiazidu. Rekomenduojama dažnai stebėti kalio kiekį kraujo serume.

Gydymas tiazidiniais diuretikais, tarp jų hidrochlorotiazidu, siejamas su hiponatremijos ir hipochloreminės alkalozės išsivystymu. Tiazidinių diuretikų, tarp jų hidrochlorotiazido, vartojimas padidina magnio išskyrimą per inkstus, o tai gali sukelti hipomagnezemiją. Tiazidiniai diuretikai mažina kalcio ekskreciją. Tai gali sukelti hiperkalcemiją. Visiems pacientams, kuriems skiriamas gydymas diuretikais, tinkamai parinktais laiko intervalais turi būti periodiškai tikrinamas serumo elektrolitų kiekis.

Pacientai, kuriems trūksta natrio, ir (arba) hipovolemiški pacientai

Pacientai, kuriems paskirtas gydymas tiazidiniais diuretikais, tarp jų hidrochlorotiazidu, turi būti stebimi dėl galimų klinikinių skysčių ar elektrolitų disbalanso požymių.

Pacientams, kuriems yra ryškus natrio trūkumas ir (arba) ryški hipovolemija, pavyzdžiui, tiems, kuriems skiriamos didelės diuretikų dozės, retais atvejais, pradėjus gydymą Valzap H, gali pasireikšti simptominė hipotenzija. Prieš pradedant gydymą Valzap H, natrio trūkumas ir (arba) hipovolemija turi būti panaikinti.

Pacientai, kuriems nustatytas sunkus širdies nepakankamumas arba kitokia būklė, kai skatinama renino, angiotenzino ir aldosterono sistema

Pacientams, kurių inkstų funkcija priklauso nuo renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumo (pavyzdžiui, pacientai, sergantys sunkiu staziniu širdies nepakankamumu), gydymas angiotenziną konvertuojančių fermentų (AKF) inhibitoriais siejamas su oligurija ir (arba) progresuojančia azotemija, retais atvejais – su ūminiu inkstų nepakankamumu ir (arba) mirtimi. Vertinant pacientų, kuriems yra širdies nepakankamumas ar kuriuos buvo ištikęs miokardo infarktas, būklę visada turi būti įvertinama inkstų funkcija. Ar saugu Valzap H vartoti pacientams, sergantiems sunkiu lėtiniu širdies nepakankamumu, nežinoma.

Taigi negalima atmesti, kad dėl renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos slopinimo Valzap H taip pat gali būti siejamas su inkstų funkcijos sutrikimo išsivystymu. Tokiems pacientams Valzap H neturi būti skiriamas.

Inkstų arterijos stenozė

Valzap H neturi būti vartojamas hipertenzijai gydyti tiems pacientams, kuriems nustatyta vienpusė ar abipusė inkstų arterijos stenozė arba arterijos stenozė, esant vieninteliam inkstui. Tokių pacientų kraujyje gali padidėti šlapalo ir kreatinino kiekis.

Pirminis hiperaldosteronizmas

Pacientai, kuriems nustatytas pirminis hiperaldosteronizmas, neturi būti gydomi Valzap H, nes jų renino ir angiotenzino sistema yra neaktyvi.

Aortos ir mitralinio vožtuvo stenozė, hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija

Kaip ir vartojant visus kitus vazodilatatorius, pacientams, kuriems nustatyta aortos ar mitralinio vožtuvo stenozė arba hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija, būtinos specialios atsargumo priemonės.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Pacientams, kuriems nustatytas inkstų funkcijos sutrikimas, kai kreatinino klirensas yra ≥ 30 ml/min., dozės keisti nereikia (žr. 4.2 skyrių). Paskyrus Valzap H pacientams, kuriems nustatytas inkstų funkcijos sutrikimas, reikia nuolat stebėti kalio, kreatinino ir šlapimo rūgšties kiekį kraujo serume.

Aliskireno kartu su angiotenzino II receptorių blokatoriais (AIIRB) (įskaitant valsartaną) arba AKF inhibitoriais negalima vartoti pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas (GFG < 60 ml/min/1,73 m2) (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius).

Inkstų transplantacija

Šiuo metu nėra duomenų apie valsartano su hidrochlorotiazidu vartojimo saugumą pacientams, kuriems neseniai atlikta inkstų transplantacija.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Valzap H gydant pacientus, kuriems nustatytas lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, nelydimas cholestazės, reikia laikytis atsargumo priemonių (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Tiazidinių diuretikų reikia atsargiai skirti pacientams, kuriems yra sutrikusi kepenų veikla ar progresuojanti kepenų liga, kadangi net nedideli skysčių ir elektrolitų pusiausvyros pokyčiai gali skatinti hepatinės komos pasireiškimą.

Buvusi angioneurozinė edema

Gauta pranešimų apie angioneurozinę edemą, įskaitant gerklų ir tikrojo balso aparato pabrinkimą, sukėlusį kvėpavimo takų obstrukciją ir (arba) veido, lūpų, ryklės ir (arba) liežuvio pabrinkimą valsartanu gydomiems pacientams. Kai kurie iš šių pacientų anksčiau buvo patyrę angioneurozinę edemą vartojant kitų vaistų, įskaitant AKF inhibitorius. Pacientams, kuriems išsivysto angioneurozinė edema, Valzap H vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir Valzap H iš naujo nepradėti vartoti. (žr. 4.8 skyrių).

Sisteminė raudonoji vilkligė

Yra duomenų, kad tiazidiniai diuretikai, tarp jų hidrochlorotiazidas, gali aktyvinti arba pasunkinti sisteminės raudonosios vilkligės eigą.

Kiti medžiagų apykaitos sutrikimai

Tiazidiniai diuretikai, tarp jų hidrochlorotiazidas, gali pakeisti gliukozės toleranciją ir padidinti cholesterolio, trigliceridų bei šlapimo rūgšties kiekį kraujo serume. Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, gali reikėti keisti insulino arba per burną vartojamų hipoglikeminių medžiagų dozes. Tiazidai gali sumažinti kalcio ekskreciją per inkstus ir sukelti nedidelį ir intermituojantį kalcio koncentracijos padidėjimą kraujo serume, nesant žinomam kalcio apykaitos sutrikimui. Ryški hiperkalcemija gali būti hiperparatiroidizmo požymis. Tokiu atveju tiazidų vartojimas turi būti nutrauktas, kol bus ištirta prieskydinių liaukų funkcija.

Padidėjęs jautrumas šviesai

Gauta pranešimų apie tiazidinių diuretikų vartojantiems pacientams atsiradusius padidėjusio jautrumo šviesai atvejus (žr. 4.8 skyrių). Jei taikant gydymą pasireiškė padidėjusio jautrumo šviesai reakcija, rekomenduojama gydymą nutraukti. Jei manoma, kad diuretikų vartojimas turi būti atnaujintas, rekomenduojama naudoti odos plotų, kuriuos pasiekia tiesioginiai saulės spinduliai arba dirbtiniai UVA, apsaugą.

Nėštumas  

Nėštumo metu negalima pradėti gydymo AIIRB. Jeigu prieš nėštumą pradėtą terapiją AIIRB reikia tęsti, pacientėms, kurios planuoja pastoti, gydymas AIIRB turėtų būti pakeistas į alternatyvų antihipertenzinį gydymą, tokį, apie kurio taikymo nėštumo metu saugumą būtų pakankamai duomenų. Nustačius nėštumą, gydymas AIIRB turi būti nedelsiant nutrauktas ir, jei galima, pradėtas alternatyvus gydymas (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).

Bendroji informacija

Gydant pacientus, kuriems buvo pasireiškęs padidėjęs jautrumas AIIRB, reikia laikytis atsargumo priemonių. Padidėjusio jautrumo hidrochlorotiazidui reakcijos gali pasireikšti pacientams, kurie yra alergiški ir serga astma.

Pagalbinės medžiagos

Šio vaistinio preparato sudėtyje yra sorbitolio. Pacientams, kuriems yra paveldimas fruktozės netoleravimas, šio vaistinio preparato vartoti negalima.

Šio vaistinio preparato sudėtyje yra laktozės monohidrato. Pacientams, kuriems nustatytas paveldimas galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija, šio vaistinio preparato vartoti negalima.

Šio vaistinio preparato vienoje dozėje yra mažiau nei 1 mmol natrio (23 mg), t. y. šis vaistinis preparatas iš esmės yra be natrio.

Ūminė uždarojo kampo glaukoma

Sulfonamidų darinio hidrochlorotiazido vartojimas buvo susijęs su idiosinkrazinės reakcijos pasireiškimu ir dėl to atsiradusia ūmine praeinančia miopija ir ūmine uždarojo kampo glaukoma. Jų simptomai buvo staiga sumažėjęs regos aštrumas ar akies skausmas, kurie paprastai atsirasdavo po kelių valandų ar savaičių nuo vaistinio preparato vartojimo pradžios. Negydoma ūminė uždarojo kampo glaukoma gali sukelti negrįžtamą regėjimo netekimą.

Tokiu atveju svarbiausia kaip galima greičiau nutraukti hidrochlorotiazido vartojimą. Jeigu akispūdis išlieka padidėjęs, gali reikėti svarstyti skubaus medikamentinio ar chirurginio gydymo galimybę. Ūminės uždarojo kampo glaukomos išsivystymo rizikos veiksniais gali būti anksčiau pasireiškusi alergija sulfonamidui ar penicilinui.

Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas

Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorius, AIIRB ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, AIIRB ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).

Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį.

Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir AIIRB.

Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu arba kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas (GFG <60 ml/min./1,73 m2), negalima vartoti aliskireno kartu su Valzap H (žr. 4.3 skyrių).

 

4.5. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sąveika, susijusi su abiem medžiagomis valsartanu ir hidrochlorotiazidu

Nerekomenduojama vartoti kartu

Litis

Yra duomenų apie grįžtamąjį ličio koncentracijos kraujo serume ir toksiškumo padidėjimą, kai kartu vartojami AKF inhibitoriai bei tiazidai, tarp jų hidrochlorotiazidas. Kadangi nėra duomenų apie valsartano ir ličio vartojimą kartu, toks vaistinių preparatų derinys nerekomenduojamas. Jeigu ši vaistinių preparatų kombinacija būtina, rekomenduojamas atidus ličio koncentracijos kraujo serume stebėjimas.

Vaistiniai preparatai, kuriuos vartojant kartu reikalingos atsargumo priemonės

Kiti antihipertenziniai preparatai

Valzap H gali stiprinti kitų kraujospūdį mažinančių priemonių (pvz., guanetidino, metildopos, kraujagysles plečiančių vaistinių preparatų, AKF inhibitorių, AIIRB, beta adrenoblokatorių, kalcio kanalų blokatorių ir tiesioginių renino inhibitorių) poveikį.

Kraujospūdį didinantys aminai (pvz., noradrenalinas, adrenalinas)

Gali sumažėti organizmo atsakas į kraujospūdį didinančius aminus. Klinikinė tokio poveikio reikšmė nežinoma, ir šis poveikis nepakankamas, kad negalima būtų šių preparatų vartoti kartu.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tarp jų selektyvieji COX-2 inhibitoriai, acetilsalicilo rūgštis, kai vartojama > 3 g/parą, ir neselektyvieji NVNU

Kartu vartojami NVNU gali susilpninti ir AIIRB, ir hidrochlorotiazido antihipertenzinį poveikį. Be to, kartu vartojant Valzap H vaistinį preparatą ir NVNU, gali pablogėti inkstų funkcija ir padidėti kalio koncentracija kraujo serume. Todėl jau gydymo pradžioje rekomenduojama stebėti inkstų funkciją ir užtikrinti, kad pacientas gautų adekvatų skysčių kiekį.

Sąveika susijusi su valsartanu

Dviguba renino ir angiotenzino sistemos (RAS) blokada su AIIRB, AKF inhibitoriais ar aliskirenu

Atsargiai reikia skirti AIIRB, įskaitant valsartaną, kartu su kitais RAAS blokatoriais tokiais, kaip AKF inhibitoriai ar aliskirenas (žr. 4.4 skyrių).

Klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad, palyginti su vieno RAAS veikiančio preparato vartojimu, dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) slopinimas, kai vartojamas AKF inhibitorių, AIIRB ar aliskireno derinys, siejamas su dažniau pasitaikančiais nepageidaujamais reiškiniais, tokiais kaip hipotenzija, hiperkalemija ir inkstų funkcijos susilpnėjimas (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) (žr. 4.3, 4.4 ir 5.1 skyrius).

Negalima kartu skirti AIIRB, įskaitant valsartaną, arba AKF inhibitorių su aliskirenu, pacientams sergantiems cukriniu diabetu arba kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas (GFG <60 ml/min./1,73 m2) (žr. 4.3 skyrių).

Nerekomenduojama vartoti kartu

Kalį sulaikantys diuretikai, kalio turintys papildai, druskos pakaitalai, turintys kalio, ir kiti preparatai, kurie gali padidinti kalio kiekį kraujyje.

Jei vaistinio preparato, kuris gali paveikti kalio kiekį, vartojimas kartu su valsartanu būtinas, patartina stebėti kalio koncentraciją kraujo plazmoje.

Pernešėjai

Tyrimų in vitro duomenys rodo, kad valsartanas yra pasisavinimo kepenyse pernešėjo OATP1B1/OATP1B3 ir šalinimo iš kepenų pernešėjo MRP2 substratas. Šių duomenų klinikinis reikšmingumas nežinomas. Pasisavinimo pernešėjo inhibitorių (pvz., rifampicino, ciklosporino) ar šalinimo inhibitoriaus (pvz., ritonaviro) vartojimas kartu gali didinti sisteminę valsartano ekspoziciją. Pradedant ir baigiant kartu taikomą gydymą tokiais vaistiniais preparatais, reikia vykdyti tinkamą priežiūrą.

Sąveikos nėra

Vaistinių preparatų sąveikos tyrimai neparodė jokios kliniškai reikšmingos sąveikos tarp valsartano ir šių preparatų: cimetidino, varfarino, furozemido, digoksino, atenololio, indometacino, hidrochlorotiazido, amlodipino, glibenklamido. Digoksinas ir indometacinas gali sąveikauti su hidrochlorotiazidu, esančiu Valzap H vaistinio preparato sudėtyje (žr. sąveikas, susijusias su hidrochlorotiazidu).

Sąveika, susijusi su hidrochlorotiazidu

Vaistiniai preparatai, kuriuos vartojant kartu reikalingos atsargumo priemonės

Vaistiniai preparatai, keičiantys kalio koncentraciją

Hidrochlorotiazido sukeliamą hipokaleminį poveikį gali stiprinti kartu vartojami kalio šalinimą skatinantys diuretikai, kortikosteroidai, vidurių laisvinamieji preparatai, AKTH, amfotericinas, karbenoksolonas, penicilinas G, salicilo rūgštis ir jos dariniai.

Jeigu šių vaistinių preparatų skiriama kartu su hidrochlorotiazido ir valsartano deriniu, patariama tikrinti kalio kiekį kraujo plazmoje (žr. 4.4 skyrių).

Vaistiniai preparatai, galintys sukelti torsades de pointes

Dėl galimos hipokalemijos rizikos reikalingos atsargumo priemonės, hidrochlorotiazidą vartojant kartu su vaistiniais preparatais, galinčiais sukelti torsades de pointes ypač kartu su Ia klasės ir III klasės antiaritminiais preparatais bei kai kuriais vaistiniais preparatais nuo psichozės.

Vaistiniai preparatai, keičiantys natrio koncentraciją serume

Diuretikų sukeliamą hiponatreminį poveikį gali stiprinti kartu vartojami vaistai, pavyzdžiui, antidepresantai, vaistiniai preparatai nuo psichozės, vaistiniai preparatai nuo epilepsijos ir kt. Reikia laikytis atsargumo priemonių, jeigu šių vaistinių preparatų skiriama kartu ilgą laiką.

Rusmenės glikozidai

Tiazidinių diuretikų sukelta hipokalemija ar hipomagnezemija gali paskatinti rusmenės glikozidų sukeliamos širdies aritmijos atsiradimą (žr. 4.4 skyrių).  

Kalcio druskos ir vitaminas D

Tiazidinių diuretikų, tarp jų hidrochlorotiazido, vartojimas kartu su vitaminu D arba kalcio druskomis gali padidinti kalcio koncentraciją kraujo serume. Skiriant tiazidinių diuretikų kartu su kalcio druskomis pacientams, kuriems yra hiperkalcemijos pasireiškimą skatinančių veiksnių (pvz., hiperparatirozė, vėžinis susirgimas ar vitamino D pertekliaus sukeltos būklės), dėl padidėjusios kalcio reabsorbcijos inkstų kanalėliuose gali pasireikšti hiperkalcemija.

Vaistiniai preparatai nuo cukrinio diabeto (geriamieji preparatai ir insulinas)

Tiazidiniai diuretikai gali keisti gliukozės toleranciją. Gali reikėti keisti antidiabetinio vaistinio preparato dozę. Vartojant metforminą, reikalingos atsargumo priemonės, nes yra rizika, kad išsivystys laktatų acidozė, kurią gali sukelti inkstų nepakankamumas, susijęs su hidrochlorotiazidu.

Beta adrenoblokatoriai ir diazoksidas

Tiazidinių diuretikų, tarp jų hidrochlorotiazido, vartojimas kartu su beta adrenoblokatoriais gali padidinti hiperglikemijos riziką. Tiazidiniai diuretikai, tarp jų hidrochlorotiazidas, gali sustiprinti hiperglikemizuojantį diazoksido poveikį.

Vaistiniai preparatai, skirti podagrai gydyti (probenecidas, sulfinpirazonas ir alopurinolis)

Gali reikėti keisti šlapimo rūgšties kiekį reguliuojančių vaistinių preparatų dozes, nes hidrochlorotiazidas gali padidinti šlapimo rūgšties koncentraciją kraujo serume. Gali tekti didinti probenecido ir sulfinpirazono dozes. Dėl kartu vartojamų tiazidinių diuretikų, tarp jų hidrochlorotiazido, gali padaugėti padidėjusio jautrumo reakcijų į alopurinolį.

Anticholinerginiai preparatai ir kiti skrandžio peristaltiką veikiantys vaistiniai preparatai

Anticholinerginiai preparatai (pvz., atropinas, biperidenas), matyt, dėl skrandžio ir žarnų motorikos ir skrandžio ištuštinimo greičio lėtinimo, gali didinti tiazidinių diuretikų biologinį prieinamumą ir atvirkščiai, tikėtina, kad virškinimo trakto peristaltiką skatinantys vaistai (pvz., cisapridas) gali mažinti biologinį tiazidinių diuretikų prieinamumą.

Amantadinas

Tiazidiniai diuretikai, tarp jų hidrochlorotiazidas, gali padidinti nepageidaujamų reiškinių, sukeltų amantadino, riziką.

Jonų mainų dervos

Kolestiraminas ir kolestipolis mažina tiazidinių diuretikų, įskaitant hidrochlorotiazidą, absorbciją. Dėl to gali pasireikšti nepakankamas terapinis tiazidinių diuretikų poveikis. Tačiau šią sąveiką galima sumažinti paskirstant hidrochlorotiazido ir dervų dozavimą, pavyzdžiui, kad hidrochlorotiazido būtų skiriama bent 4 valandas prieš arba 4‑6 valandas po dervų vartojimo.

Citotoksiniai preparatai

Tiazidai, tarp jų hidrochlorotiazidas, gali sumažinti citotoksinių preparatų (pvz., ciklofosfamido, metotreksato) išskyrimą per inkstus ir padidinti šių preparatų mielosupresinį poveikį.

Nedepoliarizuojantys skeleto raumenų relaksantai (pvz., tubokurarinas)

Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, stiprina raumenis atpalaiduojančių preparatų, pavyzdžiui, kurarė darinių veikimą.

Ciklosporinas

Kartu vartojant ciklosporiną, gali padidėti hiperurikemijos ir podagros tipo komplikacijų rizika.

Alkoholis, barbitūratai ir narkotinės medžiagos

Tiazidinių diuretikų vartojant kartu su medžiagomis, kurios taip pat mažina kraujospūdį (pvz., dėl simpatinės centrinės nervų sistemos aktyvumo mažinimo ar tiesioginio kraujagysles plečiamojo poveikio), gali pasunkėti ortostatinė hipotenzija.

Metildopa

Yra šiek tiek duomenų apie hemolizinės anemijos išsivystymą pacientams, gydomiems metildopa kartu su hidrochlorotiazidu.

Jodo kontrastinės medžiagos

Išsivysčius diuretikų sukeltai dehidracijai, atsiranda didesnė ūminio inkstų nepakankamumo rizika, ypač vartojant daug jodo preparatų. Prieš skiriant jodo preparatus, pacientui būtina atnaujinti skysčių kiekį.

 

4.6. Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Valsartanas

AIIRB pirmojo nėštumo trimestro metu vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). AIIRB antrojo ir trečiojo nėštumo trimestrų metu vartoti negalima (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Epidemiologinių duomenų apie teratogeniškumo riziką, pirmąjį nėštumo trimestrą vartojant AKF inhibitorius, nepakanka, todėl negalima atmesti teratogeniškumo pavojaus. Kadangi nėra jokių kontroliuotų epidemiologinių duomenų apie AIIRB vartojimo saugumą, laikoma, kad šios klasės vaistiniams preparatams būdinga panaši rizika. Jeigu prieš nėštumą pradėtą terapiją AIIRB reikia tęsti, pacientėms, kurios planuoja pastoti, gydymas AIIRB turėtų būti keičiamas į alternatyvų antihipertenzinį gydymą, kurio duomenų apie vartojimo nėštumo metu saugumą būtų pakankamai. Nustačius nėštumą, gydymas AIIRB turi būti nedelsiant nutrauktas ir, jei galima, pradėtas alternatyvus gydymas.

Yra duomenų, kad vartojant AIIRB antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą, pasireiškia toksinis poveikis žmogaus vaisiui (inkstų funkcijos susilpnėjimas, oligohidramnionas, kaukolės kaulėjimo sulėtėjimas) ir toksinis poveikis naujagimiams (inkstų nepakankamumas, hipotenzija, hiperkalemija) (taip pat žr. 5.3 skyrių).  

Jeigu antrąjį nėštumo trimestrą buvo vartojami AIIRB, rekomenduojama ultragarsinė vaisiaus inkstų funkcijos ir kaukolės patikra.

Kūdikiai, kurių motinos vartojo AIIRB, turi būti atidžiai stebimi dėl hipotenzijos (taip pat žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Hidrochlorotiazidas

Duomenų apie hidrochlorotiazido vartojimą nėštumo metu, ypač pirmąjį jo trimestrą, nepakanka. Tyrimų su gyvūnais atlikta nepakankamai. Hidrochlorotiazidas pereina placentą. Dėl farmakologinio hidrochlorotiazido veikimo mechanizmo šio preparato vartojimas antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą gali sutrikdyti fetoplacentinę kraujotaką ir paveikti vaisių bei naujagimį: sukelti geltą, elektrolitų balanso sutrikimą ir trombocitopeniją.

Žindymas

Apie valsartano vartojimą žindymo laikotarpiu duomenų nėra. Hidrochlorotiazidas patenka į motinos pieną, todėl žindymo laikotarpiu vartoti Valzap H nerekomenduojama. Alternatyvūs gydymo būdai, kurių saugumas žindymo metu geriau ištirtas, yra tinkamesni, ypač žindant naujagimius ar neišnešiotus kūdikius.

 

4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Valsartano ir hidrochlorotiazido poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Vairuojant transporto priemones ar valdant mechanizmus reikia atkreipti dėmesį, kad kartais galimas svaigulys ar nuovargis.

 

4.8. Nepageidaujamas poveikis

Per klinikinius ir laboratorinius tyrimus nustatyta, kad nepageidaujamos reakcijos dažniau pasireiškė tiriamiesiems, vartojusiems valsartaną su hidrochlorotiazidu, negu placebo grupės tiriamiesiems. Individualių tyrimų po vaistinio preparato pateikimo į rinką duomenys, suskirstyti pagal organų sistemų klases, nurodyti toliau. Nepageidaujamos reakcijos, kurios gali atsirasti vartojant kiekvieną iš vaistinio preparato komponentų atskirai, tačiau kurios nebuvo nustatytos per klinikinius bandymus, taip pat gali pasireikšti gydant valsartanu ir hidrochlorotiazidu.

Nepageidaujamos vaistinio preparato reakcijos suskirstytos pagal dažnumą, pirmiausia pateikti dažniausi, tolesnė seka tokia: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000), nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka.

1 lentelė. Nepageidaujamų reakcijų dažnis, vartojant valsartaną ir hidrochlorotiazidą

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Nedažnas

Dehidracija

Nervų sistemos sutrikimai

Labai retas

Svaigulys

Nedažnas

Parestezija

Nežinomas

Alpulys

Akių sutrikimai

Nedažnas

Miglotas matymas

Ausų ir labirintų sutrikimai

Nedažnas

Spengimas ausyse

Kraujagyslių sutrikimai

Nedažnas

Hipotenzija

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Nedažnas

Kosulys

Nežinomas

Nekardiogeninė plaučių edema

Virškinimo trakto sutrikimai

Labai retas

Viduriavimas

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Nedažnas

Raumenų skausmas

Labai retas

Sąnarių skausmas

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Nežinomas

Inkstų funkcijos sutrikimas

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Nedažnas

Nuovargis

Tyrimai

Nežinomas

Padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis serume, padidėjęs bilirubino ir kreatinino kiekis serume, hipokalemija, hiponatremija, šlapalo kiekio padidėjimas kraujyje, neutropenija

Papildoma informacija apie atskirus vaistinio preparato komponentus

Nepageidaujami reiškiniai, vartojant vieną iš atskirų vaistinio preparato komponentų, gali pasireikšti ir vartojant valsartaną ir hidrochlorotiazidą, net jei jų nebuvo nustatyta atliekant klinikinius bandymus ar laikotarpiu, kai vaistinis preparatas jau pateiktas į rinką.

2 lentelė. Nepageidaujamų reakcijų dažnis, vartojant valsartaną

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Nežinomas

Sumažėjęs hemoglobino kiekis, sumažėjusi hematokrito vertė, trombocitopenija

Imuninės sistemos sutrikimai

Nežinomas

Kitos padidėjusio jautrumo / alerginės reakcijos, tarp jų serumo liga

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Nežinomas

Padidėjęs kalio kiekis serume, hiponatremija

Ausų ir labirintų sutrikimai

Nedažnas

Galvos svaigimas (vertigo)

Kraujagyslių sutrikimai

Nežinomas

Vaskulitas

Virškinimo trakto sutrikimai

Nedažnas

Pilvo skausmas

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Nežinomas

Kepenų funkcijos rodiklių padidėjimas

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Nežinomas

Angioneurozinė edema, bėrimas, niežulys

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Nežinomas

Inkstų nepakankamumas

3 lentelė. Nepageidaujamų reakcijų dažnis, vartojant hidrochlorotiazidą

Hidrochlorotiazidas plačiai vartojamas jau daugelį metų ir dažnai didesnėmis dozėmis negu tais atvejais, kai jis vartojamas kartu su valsartanu. Toliau pateiktos nepageidaujamos reakcijos nustatytos pacientams, gydytiems tiazidiniais diuretikais, tarp jų hidrochlorotiazido, monoterapija:

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Retas

Trombocitopenija, kartais lydima purpuros

Labai retas

Agranulocitozė, leukopenija, hemolizinė anemija, kaulų čiulpų nepakankamumas

Nežinomas

Aplazinė anemija

Imuninės sistemos sutrikimai

Labai retas

Padidėjusio jautrumo reakcijos

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Labai dažnas

Hipokalemija, padidėjęs lipidų kiekis kraujyje (ypač skiriant didesnes dozes)

Dažnas

Hiponatremija, hipomagnezemija, hiperurikemija

Retas

Hiperkalcemija, hiperglikemija, gliukozurija ir cukrinio diabeto sukeltos medžiagų apykaitos būklės pablogėjimas

Labai retas

Hipochloreminė alkalozė

Psichikos sutrikimai

Retas

Depresija, miego sutrikimai

Nervų sistemos sutrikimai

Retas

Galvos skausmas, svaigulys, parestezija

Akių sutrikimai

Retas

Regos sutrikimas

Nežinomas

Ūminė uždarojo kampo glaukoma

Širdies sutrikimai

Retas

Širdies aritmija

Kraujagyslių sutrikimai

Dažnas

Ortostatinė hipotenzija

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Labai retas

Kvėpavimo sutrikimas kartu pneumonija ir plaučių edema

Virškinimo trakto sutrikimai

Dažnas

Apetito praradimas, lengvas pykinimas ir vėmimas

Retas

Vidurių užkietėjimas, virškinimo trakto diskomfortas, viduriavimas

Labai retas

Pankreatitas

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Retas

Intrahepatinė cholestazė arba gelta

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Nežinomas

Inkstų veiklos sutrikimas, ūminis inkstų nepakankamumas

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Dažnas

Urtikarija ir kitos bėrimo formos

Retas

Padidėjęs jautrumas šviesai

Labai retas

Nekrotizuojantis vaskulitas ir toksinė epidermio nekrozė, odos raudonosios vilkligės tipo reakcijos, odos raudonosios vilkligės atsinaujinimas

Nežinomas

Daugiaformė eritema

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Nežinomas

Raumenų spazmai

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

Dažnas

Impotencija

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Nežinomas

Karščiavimas, astenija

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

 

4.9. Perdozavimas

Simptomai

Perdozavus valsartano, gali pasireikšti ryški hipotenzija, dėl to gali sutrikti sąmonė, ištikti kraujotakos kolapsas ir (arba) šokas. Perdozavus hidrochlorotiazido gali atsirasti tokie simptomai: pykinimas, mieguistumas, hipovolemija ir elektrolitų balanso sutrikimai, galintys sukelti širdies aritmiją ir raumenų spazmus.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo laiko tarpo, praėjusio po vaistinio preparato suvartojimo, ir simptomų sunkumo, bet visuomet svarbiausia – stabilizuoti kraujotaką.

Jei pasireiškė hipotenzija, pacientas paguldomas ant nugaros ir kuo greičiau pradedama druskų ir kraujo tūrio korekcija.

Valsartano negalima pašalinti hemodializės būdu, nes didelis jo kiekis susijungia su plazmos baltymais. Hidrochlorotiazidas iš organizmo pašalinamas dializės metodu.

 

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1. Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: angiotenzino II receptorių blokatoriai ir diuretikai, valsartanas ir diuretikai, ATC kodas – C09DA03.

Valsartanas ir hidrochlorotiazidas

Valzap H 160 mg/12,5 mg

Dvigubai aklo atsitiktinių imčių aktyviai kontroliuojamo tyrimo metu nustatyta, kad pacientams, kurių kraujospūdį 12,5 mg hidrochlorotiazido dozė kontroliuoja nepakankamai, valsartano ir hidrochlorotiazido 160 mg/12,5 mg derinys vidutinį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį sumažino reikšmingai daugiau (atitinkamai, 12,4 ir 7,5 mmHg), nei 25 mg hidrochlorotiazido (atitinkamai, 5,6 ir 2,1 mmHg). Be to, skiriant 160 mg/12,5 mg valsartano ir hidrochlorotiazido derinį poveikis, t.y. kraujospūdis < 140/90 mmHg arba nustatytas ≥ 20 mmHg sistolinio kraujospūdžio ar ≥ 10 mmHg diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas, pasireiškė reikšmingai didesnei daliai pacientų (50 %), lyginant su 25 mg hidrochlorotiazido (poveikis pasireiškia 25 % pacientų).

Per dvigubai aklą atsitiktinių imčių aktyviai kontroliuojamą tyrimą nustatyta, kad pacientams, kurių kraujospūdį 160 mg valsartano dozė kontroliuoja nepakankamai, abu valsartano ir hidrochlorotiazido deriniai vidutinį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį sumažino reikšmingai daugiau: 160 mg/25 mg dozės, atitinkamai, 14,6 ir 11,9 mmHg, o 160 mg/12,5 mg dozės, atitinkamai, 12,4/10,4 mmHg, nei 160 mg valsartano, atitinkamai, 8,7 ir 8,8 mmHg. Vartojant 160 mg/25 mg ir 160 mg/12,5 mg dozes kraujospūdžio sumažėjimo skirtumas tarp dozių taip pat buvo reikšmingas. Be to, skiriant 160 mg/25 mg ir 160 mg/12,5 mg dozes valsartano ir hidrochlorotiazido derinio poveikis, t. y. diastolinis kraujospūdis < 90 mmHg arba nustatytas ≥ 10 mmHg diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas, pasireiškė reikšmingai didesnei daliai pacientų (atitinkamai 68 % ir 62 %), palyginti su 160 mg valsartano (49 %).

Per dvigubai aklą atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamo faktorinio modelio tyrimą įvairūs valsartano ir hidrochlorotiazido deriniai palyginti su kiekviena veikliąja medžiaga atskirai. Valsartano ir hidrochlorotiazido deriniai sistolinį ir diastolinį kraujospūdį sumažino reikšmingai daugiau: 160 mg/12,5 mg dozės, atitinkamai, 17,8 ir 13,5 mmHg, o 160 mg/25 mg dozės, atitinkamai, 22,5 ir 15,3 mmHg, lyginant su placebu, atitinkamai, 1,9 ir 4,1 mmHg, ir viena veikliąja medžiaga, t.y. 12,5 mg hidrochlorotiazido, atitinkamai, 7,3 ir 7,2 mmHg, 25 mg hidrochlorotiazido, atitinkamai, 12,7 ir 9,3 mmHg ir 160 mg valsartano, atitinkamai, 12,1 ir 9,4 mg. Be to, skiriant 160 mg/25 mg ir 160 mg/12,5 mg valsartano ir hidrochlorotiazido derinius poveikis, t.y. diastolinis kraujospūdis < 90 mmHg arba nustatytas ≥ 10 mmHg jo sumažėjimas, pasireiškė reikšmingai didesnei daliai pacientų (atitinkamai, 81 % ir 76 %), lyginant su placebu (poveikis pasireiškia 29 % pacientų) ir viena veikliąja medžiaga, t.y. 12,5 mg hidrochlorotiazido (poveikis pasireiškia 41 % pacientų), 25 mg hidrochlorotiazido (poveikis pasireiškia 54 % pacientų), ir 160 mg valsartano (poveikis pasireiškia 59 % pacientų).

Valzap H visi stiprumai

Atlikus kontroliuojamą klinikinį tyrimą su valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu, nustatytas nuo dozės priklausantis kalio kiekio sumažėjimas kraujo serume. Dažniau kalio kiekis sumažėdavo tiems pacientams, kuriems buvo paskirtas gydymas 25 mg hidrochlorotiazido doze, negu tiems, kurie buvo gydomi 12,5 mg hidrochlorotiazido doze. Per kontroliuojamą klinikinį tyrimą taip pat nustatyta, kad esant valsartano ir hidrochlorotiazido deriniui hidrochlorotiazido poveikis mažinti kalio kiekį kraujo serume yra sumažinamas valsartano, nes pastarasis kalį organizme sulaiko.

Teigiamas valsartano ir hidrochlorotiazido derinio poveikis sergamumui ir mirštamumui nuo širdies ir kraujagyslių ligų kol kas nežinomas.

Epidemiologinių tyrimų duomenimis, ilgalaikis gydymas hidrochlorotiazidu sumažina sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Valsartanas

Valsartanas yra per burną vartojamas specifinis AIIRB. Jis selektyviai veikia AT1 receptorių potipį, lemiantį angiotenzino II poveikį. Kraujo plazmoje padidėjus angiotenzino II kiekiui ir valsartanui užblokavus receptorius, gali būti stimuliuojami laisvieji AT2 receptoriai, kurie kompensuoja užblokuotų AT1 receptorių poveikį. Valsartanas neturi jokio dalinio agonistinio poveikio AT1 receptoriams ir turi kur kas didesnį afinitetą AT1 receptoriams (apie 20 000 susijungimų) negu AT2 receptoriams. Nėra duomenų, kad valsartanas susijungtų ar blokuotų kokius nors kitus širdies ir kraujagyslių sistemos reguliavimo procese svarbius hormoninius receptorius ar jonų kanalus.

Valsartanas neslopina AKF, dar žinomo kaip kininazė II, kuri angiotenziną I paverčia angiotenzinu II ir suskyla iki bradikinino. Kadangi nėra jokio poveikio AKF ir bradikinino bei medžiagos P kiekio didėjimui, AIIRB neturėtų būti siejami su kosulio atsiradimu. Per klinikinius tyrimus nustatyta, kad sausas kosulys kliniškai reikšmingai rečiau (P < 0,05) pasitaikydavo pacientams, gydytiems valsartanu, negu tiems, kuriems buvo paskirtas gydymas AKF inhibitoriais (atitinkamai 2,6 % ir 7,9 %). Atlikus klinikinį tyrimą paaiškėjo, kad sausas kosulys vargino 19,5 % tiriamųjų, kurie buvo gydomi valsartanu, ir 19,0 % pacientų, gydytų tiazidiniu diuretiku, o tarp pacientų, kuriems buvo taikomas gydymas AKF inhibitoriais (P < 0,05), sausas kosulys pasireiškė 68,5 % asmenų.

Valsartanu gydant pacientus, sergančius hipertenzija, kraujospūdis sumažėja, bet pulso dažnis nepaveikiamas. Daugumai pacientų, suvartojusių vieną dozę per burną, antihipertenzinis poveikis pasireiškia per 2 valandas, o labiausiai kraujospūdis sumažėja per 4–6 valandas. Antihipertenzinis poveikis tęsiasi daugiau nei 24 valandas po dozės suvartojimo. Vartojant vaistinio preparato dozes pakartotinai, geriausias terapinis efektas pasiekiamas per 2–4 savaites ir toks išlaikomas taikant ilgalaikį gydymą. Kur kas labiau KS sumažinamas ir terapinis vaistinio preparato efektas padidinamas valsartaną derinant su hidrochlorotiazidu.

Nėra duomenų, kad staigus valsartano vartojimo nutraukimas sukeltų atoveiksmio hipertenziją ar kitus nepageidaujamus klinikinius reiškinius.

Nustatyta, kad pacientams, sergantiems hipertenzija ir 2 tipo cukriniu diabetu, lydimu mikroalbuminurijos, valsartanas sumažina albumino išskyrimą per inkstus. Per MARVAL (Micro Albuminuria Reduction with Valsartan) tyrimą buvo vertinamas albumino išskyrimo per inkstus sumažėjimas, taikant gydymą valsartanu (80-160 mg/d.) ir amlodipinu (5-10 mg/d.). Buvo tiriami 332 asmenys (vidutinis amžius - 58 metai; 265 vyrai), sergantys 2 tipo cukriniu diabetu, lydimu mikroalbuminurijos (gydomųjų valsartanu ji buvo 58 µg/min., gydomųjų amlodipinu - 55,4 µg/min.), esant normaliam arba padidėjusiam kraujospūdžiui ir pakankamai inkstų funkcijai (kreatinino kiekis kraujyje < 120 µmol/l). Po 24 savaičių albumino išskyrimas per inkstus sumažėjo 42 % (-24,2 µg/min.; 95 % PI: nuo -40,4 iki -19,1) taikant gydymą valsartanu ir vidutiniškai 3 % (-1,7 µg/min.; 95 % PI: nuo -5,6 iki 14,9) gydant amlodipinu (p < 0,001), nors kraujospūdžio sumažėjimas abiejose grupėse buvo panašus. Per DROP (The Diovan Reduction of Proteinuria) tyrimą vertintas valsartano veiksmingumas mažinant albumino išskyrimą per inkstus hipertenzija sergantiems pacientams. Ištirtas 391 asmuo, sergantis hipertenzija (KS - 150/88 mmHg), 2 tipo cukriniu diabetu, lydimu albuminurijos (vidutinė reikšmė 102 µg/min.; iš viso 20–700 µg/min.), ir esant pakankamai inkstų funkcijai (vidutinis kreatinino kiekis kraujo serume - 80 µmol/l). Atsitiktine tvarka pacientai buvo suskirstyti į tris grupes pagal skiriamo valsartano dozę (160 mg/d., 320 mg/d. ir 640 mg/d.) ir gydyti 30 savaičių. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, kokia yra optimali valsartano dozė, siekiant sumažinti albumino išskyrimą per inkstus pacientams, sergantiems hipertenzija ir 2 tipo cukriniu diabetu. Po 30 savaičių gauti rezultatai, kad albumino išskyrimas per inkstus statistiškai patikimai sumažėjo 36 % asmenų, gydytų 160 mg dozės valsartanu (95 % PI: nuo 22 iki 47 %), ir 44 % asmenų, gydytų 320 mg dozės valsartanu (95 % PI: nuo 31 iki 54 %). Padaryta išvada, jog 160-320 mg valsartano dozė yra pakankama, kad būtų sukeltas kliniškai reikšmingas albumino išskyrimo per inkstus sumažėjimas hipertenzija ir 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams.

Dviem dideliais atsitiktinės atrankos, kontroliuojamais tyrimais (ONTARGET (angl. „ONgoing Telmisartan Alone and in combination with Ramipril Global Endpoint Trial“) ir VA NEPHRON-D (angl. „The Veterans Affairs Nephropathy in Diabetes“)) buvo ištirtas AKF inhibitoriaus ir AIIRB derinio vartojimas.

ONTARGET tyrime dalyvavo pacientai, kurių anamnezėje buvo širdies ir kraujagyslių ar smegenų kraujagyslių liga arba 2 tipo cukrinis diabetas ir susijusi akivaizdi organų-taikinių pažaida. VA NEPHRON-D tyrimas buvo atliekamas su pacientais, sergančiais 2 tipo cukriniu diabetu ir diabetine nefropatija.

Šie tyrimai neparodė reikšmingo teigiamo poveikio inkstų ir (arba) širdies ir kraujagyslių ligų baigtims ir mirštamumui, bet, palyginti su monoterapija, buvo pastebėta didesnė hiperkalemijos, ūminio inkstų pažeidimo ir (arba) hipotenzijos rizika. Atsižvelgiant į panašias farmakodinamines savybes, šie rezultatai taip pat galioja kitiems AKF inhibitoriams ir AIIRB.

Todėl pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir AIIRB.

ALTITUDE (angl. „Aliskiren Trial in Type 2 Diabetes Using Cardiovascular and Renal Disease Endpoints“) tyrimu buvo siekiama ištirti, ar būtų naudingas aliskireno įtraukimas į standartinį pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu ir lėtine inkstų liga, širdies ir kraujagyslių liga arba abiem ligomis, gydymą AKF inhibitoriumi arba AIIRB. Tyrimas buvo nutrauktas pirma laiko, nes padidėjo nepageidaujamų baigčių rizika. Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto atvejų skaičius aliskireno grupėje buvo didesnis nei placebo grupėje, o nepageidaujami reiškiniai ir sunkūs nepageidaujami reiškiniai (hiperkalemija, hipotenzija ir inkstų funkcijos sutrikimai) aliskireno grupėje taip pat pasireiškė dažniau nei placebo grupėje.

Hidrochlorotiazidas

Tiazidiniai diuretikai veikia distalinius surenkamuosius inkstų kanalėlius. Įrodyta, kad inksto žievėje yra didelio afiniteto receptorių, prie kurių prisijungę tiazidiniai diuretikai slopina NaCl transportavimą distaliniuose surenkamuosiuose kanalėliuose. Tiazidinių diuretikų veikimo mechanizmas yra pagrįstas Na+ Cl- jonų pernašos slopinimu. Manoma, kad jie konkuruoja dėl Cl- jonų vietos ir taip paveikia elektrolitų reabsorbcijos mechanizmus: tiesiogiai padidina natrio ir chloridų ekskreciją iki apytiksliai vienodų kiekių. Dėl tokio diuretikų veikimo mechanizmo sumažėja kraujo plazmos tūris, todėl padidėja plazmos renino aktyvumas, aldosterono išsiskyrimas ir kalio netekimas per inkstus ir sumažėja kalio kiekis kraujo serume. Kadangi renino ir aldosterono veikimo mechanizme kaip tarpininkas dalyvauja angiotenzinas II, kartu su hidrochlorotiazidu skiriant valsartaną, kalio kiekis kraujo serume sumažėja ne taip smarkiai, kaip taikant vien hidrochlorotiazido monoterapiją.

 

5.2. Farmakokinetinės savybės

Valsartanas ir hidrochlorotiazidas

Sisteminis hidrochlorotiazido poveikis, kai jis skiriamas kartu su valsartanu, sumažėja apie 30 %. Valsartano farmakokinetikos kartu skiriamas hidrochlorotiazidas ryškiau nepakeičia. Tokia vaistinių preparatų tarpusavio sąveika neturi įtakos gydymui valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu, nes atliekant klinikinius tyrimus nustatyta, kad ši preparatų kombinacija sukelia didesnį antihipertenzinį efektą negu skiriant gydymą vienu iš komponentų atskirai arba taikant placebą.

Valsartanas

Absorbcija

Ištyrus valsartano vartojimą atskirai, nustatyta, kad išgėrus vaistinio preparato per burną didžiausia preparato koncentracija kraujo plazmoje pasiekiama per 2–4 valandas. Vidutinis absoliutus biologinis prieinamumas yra 23 %. Maistas ekspoziciją valsartanu sumažina apie 40 % (apskaičiavus AUC), o didžiausią koncentraciją kraujo plazmoje (Cmax) - apie 50 %, nors praėjus vidutiniškai 8 valandoms po dozės suvartojimo valsartano koncentracija kraujo plazmoje yra panaši ir valgiusių, ir nevalgiusių pacientų. Tačiau toks AUC sumažėjimas nėra lydimas kliniškai reikšmingo terapinio efekto susilpnėjimo, todėl valsartaną galima vartoti ir valgio metu, ir nevalgius.

Pasiskirstymas

Suleidus valsartano į veną, pasiskirstymo tūris yra apie 17 litrų, taigi preparatas nepaplinta plačiai po audinius. Didelis valsartano kiekis susijungia su plazmos baltymais (94–97 %), daugiausia su serumo albuminais.

Biotransformacija

Valsartano biotransformacija nėra didelė: tik apie 20 % suvartotos dozės virsta metabolitais. Kraujo plazmoje randama nedidelė koncentracija hidroksimetabolito (mažiau nei 10 % valsartano AUC). Šis metabolitas yra farmakologiškai neaktyvus.

Eliminacija

Valsartanui būdinga daugiaeksponentė irimo kinetika (t½α < 1 val. ir t½ß - apie 9 val.). Valsartanas dažniausiai nepakitęs pašalinamas su išmatomis (apie 83 % dozės) ir šlapimu (apie 13 % dozės). Jei valsartano suleidžiama į veną, iš plazmos jis šalinamas maždaug 2 l/val. greičiu, o per inkstus išskiriamas 0,62 l/val. greičiu (tai sudaro apie 30 % vaistinio preparato pašalinimo). Valsartano pusinės eliminacijos laikas yra 6 valandos.

Hidrochlorotiazidas

Absorbcija

Hidrochlorotiazido, suvartoto per burną, absorbcija yra greita ir panaši suspensijos ir tablečių atveju (maksimali koncentracija – apie 2 val.). Vartojant terapines dozes, AUC didėjimas yra linijinis ir proporcingas dozei. Kartu vartojamas maistas daro nedidelę įtaką hidrochlorotiazido absorbcijai, o klinikinė tokio poveikio reikšmė nedidelė. Pavartojus hidrochlorotiazido per burną, absoliutus biologinis prieinamumas yra 70 %.

Pasiskirstymas

Tariamasis pasiskirstymo tūris yra 4‑8 l/kg. Kraujyje cirkuliuojantis hidrochlorotiazidas susijungia su serumo baltymais (40–70 %), daugiausia su serumo albuminu. Apytiksliai 3 kartus daugiau negu kraujo plazmoje hidrochlorotiazido susikaupia eritrocituose.

Eliminacija

Hidrochlorotiazido daugiausia išsiskiria nepakitusios vaisto pavidalu. Galutinės hidrochlorotiazido eliminacijos fazės iš plazmos pusinės eliminacijos laikas yra vidutiniškai 6‑15 valandų. Skiriant kartotines hidrochlorotiazido dozes jo kinetika nekinta, o vartojant kartą per parą akumuliacija yra minimali.

Daugiau kaip > 95 % nepakitusio hidrochlorotiazido pašalinama su šlapimu. Vaistinio preparato šalinimas per inkstus susideda iš pasyvios filtracijos ir aktyvios sekrecijos per inkstų kanalėlius.

Ypatingos populiacijos

Senyvi pacientai

Nors kai kuriems senyviems pacientams pastebimas šiek tiek didesnis valsartano sisteminis poveikis nei jauniems asmenims, tai nėra kliniškai reikšminga.

Yra duomenų, kad ir sveikiems, ir hipertenzija sergantiems senyviems pacientams būdingas mažesnis sisteminis hidrochlorotiazido pašalinimas, palyginti su jaunais asmenimis.

Sutrikusi inkstų funkcija

Vartojant rekomenduojamą valsartano ir hidrochlorotiazido dozę, glomerulų filtracijos greičiui (GFG) esant 30–70 ml/min. dozės keisti nereikia.

Duomenų apie valsartano ir hidrochlorotiazido skyrimą pacientams, kuriems nustatytas sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (GFG < 30 ml/min.), ir dializuojamiems pacientams nėra. Didelė valsartano dalis susijungia su plazmos baltymais, todėl jo pašalinti hemodializės būdu negalima, o hidrochlorotiazidui šalinti hemodializė tinka.

Kai inkstų funkcija sutrikusi, padidėja vidutinės hidrochlorotiazido didžiausios koncentracijos plazmoje ir AUC rodiklio reikšmės, o ekskrecijos pro inkstus greitis sumažėja. Pacientams, kuriems buvo nesunkus ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, hidrochlorotiazido AUC rodiklis padidėjo 3 kartus. Pacientams, kuriems buvo sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, hidrochlorotiazido AUC rodiklis padidėjo 8 kartus. Hidrochlorotiazido negalima skirti pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (žr. 4.3 skyrių).

Sutrikusi kepenų funkcija

Ištyrus vaistinio preparato farmakokinetiką nustatyta, kad pacientų, sergančių lengvu (n = 6) arba vidutinio sunkumo (n = 5) kepenų funkcijos sutrikimu, ekspozicija valsartanu padidėjo beveik dvigubai, palyginti su sveikais tiriamaisiais (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Duomenų apie valsartano skyrimą pacientams, sergantiems sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, nėra (žr. 4.3 skyrių). Hidrochlorotiazido kinetikos kepenų funkcija ryškiau nekeičia.

 

5.3. Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Galimas valsartano ir hidrochlorotiazido toksiškumas buvo vertinamas tyrimuose su žiurkėmis ir beždžionėmis (marmozetėmis), trukusiuose iki šešių mėnesių. Jokių rezultatų, rodančių, kad terapinės vaistinio preparato dozės neturėtų būti skiriamos žmogui, negauta.

Atlikus lėtinio toksiškumo tyrimus su kombinuotu preparatu nustatyta, kad pokyčius labiausiai tikėtina sukėlė valsartanas. Pažeisti buvo inkstai, o beždžionėms nustatyta ryškesnė reakcija negu žiurkėms. Paskyrus žiurkėms 30 mg/kg/parą valsartano ir 9 mg/kg/parą hidrochlorotiazido dozes, o beždžionėms 10 mg/kg/parą valsartano ir 3 mg/kg/parą hidrochlorotiazido dozes, atsirado inkstų pažeidimas (nefropatija, lydima kanalėlių bazofilijos, šlapalo kiekio padidėjimas kraujo plazmoje, kreatinino kiekio plazmoje ir kalio kiekio kraujo serume padidėjimas, šlapimo kiekio padidėjimas ir elektrolitų kiekio šlapime padidėjimas). Manoma, kad šie pažeidimai atsirado dėl pakitusios inkstų hemodinamikos. Žiurkėms skirtos valsartano ir hidrochlorotiazido dozės viršijo didžiausią žmogui rekomenduojamą dozę (DŽRD) atitinkamai 0,9 ir 3,5 karto, vertinant mg/m2. Beždžionėms skirtos valsartano ir hidrochlorotiazido dozės viršijo didžiausią žmogui rekomenduojamą dozę (DŽRD) atitinkamai 0,3 ir 1,2 karto, vertinant mg/m2 (laikyta, kad skiriama 320 mg/parą valsartano kartu su 25 mg/parą hidrochlorotiazido 60 kg svorio pacientui).

Didelės valsartano ir hidrochlorido dozės (žiurkėms skiriant 100 mg/kg/parą valsartano ir 31 mg/kg/parą hidrochlorotiazido, o beždžionėms skiriant 30 mg/kg/parą valsartano ir 9 mg/kg/parą hidrochlorotiazido) sukelia raudonųjų kraujo kūnelių pokyčius (sumažėja eritrocitų skaičius, hemoglobino kiekis, hematokrito vertė). Žiurkėms skirtos valsartano ir hidrochlorotiazido dozės viršijo didžiausią žmogui rekomenduojamą dozę (DŽRD) atitinkamai 3,0 ir 12 kartų, vertinant mg/m2. Beždžionėms skirtos valsartano ir hidrochlorotiazido dozės viršijo didžiausią žmogui rekomenduojamą dozę (DŽRD) atitinkamai 0,9 ir 3,5 karto, vertinant mg/m2 (laikyta, kad skiriama 320 mg/parą valsartano kartu su 25 mg/parą hidrochlorotiazido 60 kg svorio pacientui).

Pastebėta, kad buvo pažeista beždžionių skrandžio gleivinė (skiriant joms 30 mg/kg/parą valsartano ir 9 mg/kg/parą hidrochlorotiazido). Vaistinių preparatų derinys taip pat sukėlė inkstų aferentinių arteriolių hiperplaziją (žiurkėms skyrus 600 mg/kg/parą valsartano ir 188 mg/kg/parą hidrochlorotiazido, o beždžionėms skyrus 30 mg/kg/parą valsartano ir 9 mg/kg/parą hidrochlorotiazido). Beždžionėms skirtos valsartano ir hidrochlorotiazido dozės viršijo didžiausią žmogui rekomenduojamą dozę (DŽRD) atitinkamai 0,9 ir 3,5 karto, vertinant mg/m2. Žiurkėms skirtos valsartano ir hidrochlorotiazido dozės viršijo didžiausią žmogui rekomenduojamą dozę (DŽRD) atitinkamai 18 ir 73 kartus, vertinant mg/m2 (laikyta, kad skiriama 320 mg/parą valsartano kartu su 25 mg/parą hidrochlorotiazido 60 kg svorio pacientui).

Manoma, kad minėti pažeidimai atsirado dėl didelių valsartano dozių farmakologinių savybių (angiotenzino II sukelto renino išskyrimo slopinimo blokados, kai kartu stimuliuojamos reniną gaminančios ląstelės), šie pokyčiai taip pat nustatomi gydant AKF inhibitoriais. Tačiau minėti pažeidimai nebūdingi skiriant gydymą žmogui įprastinėmis terapinėmis valsartano dozėmis.

Duomenų apie valsartano ir hidrochlorotiazido tarpusavio sąveiką nėra, todėl šio vaistinių preparatų derinio mutageniškumo, chromosomų pažaidų ar kancerogeniškumo tyrimų neatlikta. Tačiau atlikti minėti tyrimai su kiekvienu iš komponentų atskirai (valsartanu ir hidrochlorotiazidu) ir duomenų apie mutageniškumą, chromosomų pažaidas arba kancerogeniškumą negauta.

Žiurkių patelėms vaisiui toksiškos valsartano dozės (600 mg/kg/parą), skirtos paskutinėmis gestacijos ir laktacijos dienomis, lėmė mažesnį palikuonių išgyvenamumą, mažesnį jų gimimo svorį ir sulėtėjusį vystymąsi (ausies kaušelio atsiskyrimą ir atvirą ausies kanalą) (žr. 4.6 skyrių). Žiurkėms skirtos dozės (600 mg/kg/parą) viršijo didžiausią žmogui rekomenduojamą dozę vidutiniškai 18 kartų, vertinant mg/m2 (laikyta, kad skiriama 320 mg/parą valsartano vartoti per burną 60 kg svorio pacientui). Panašūs duomenys gauti, skyrus valsartaną ir hidrochlorotiazidą žiurkėms ir triušiams. Atlikus embriofetalinio vystymosi tyrimus (II dalis) ir skyrus žiurkėms ir triušiams valsartano ir hidrochlorotiazido, duomenų apie teratogeniškumą negauta, tačiau nustatytas fetotoksiškumas, susijęs su vaistinių preparatų derinio toksiškumu vaikingoms patelėms.

 

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1. Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis

Mikrokristalinė celiuliozė

Koloidinis bevandenis silicio dioksidas

Sorbitolis (E420)

Magnio karbonatas

Pregelifikuotas krakmolas

Povidonas K-25

Natrio stearilfumaratas

Natrio laurilsulfatas

Krospovidonas (Kollidon CL)

Tabletės plėvelė

Laktozė monohidratas

Hipromeliozė

Talkas

Makrogolis 6000

Indigokarminas (E 132)

Valzap 160 mg/12,5 mg: Raudonasis geležies oksidas (E172)

 

6.2. Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

 

6.3. Tinkamumo laikas

2 metai.

 

6.4. Specialios laikymo sąlygos

Laikyti žemesnėje kaip 30 °C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

 

6.5. Talpyklės pobūdis ir jos turinys

PVC/PE/PVDC (triguba)/Al lizdinė plokštelė.

Pakuočių dydžiai: 14, 28, 30, 56, 84, 90, 98 plėvele dengtos tabletės.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

 

6.6. Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Specialių reikalavimų nėra.

Pateikiamą naujausią informaciją apie vaistą galite pasitikrinti svetainėje www.vvkt.lt
Atgal į sąrašą

Populiariausios ligos

Rekomenduojamos gydymo įstaigos

Anekdotai

  • - Daktare, kai aš atsistoju ant galvos, į ją suplūsta kraujas, o kai stoviu ant kojų, nieko panašaus nejaučiu. Kodėl šitaip? - Kojose nėra tuštumų.

  • Daugiau anekdotų

Dienos Klausimas

Kurią tiesą apie Lioton 1000 Jūs žinojote