Doksorubicinas, 2mg/ml, koncentratas infuziniam tirpalui
Vartojimas: leisti į veną ar vartoti į šlapimo pūslę
Registratorius: Accord Healthcare Limited, Jungtinė Karalystė
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Doksorubicinas
1. Kas yra Doxorubicin Accord ir kam jis vartojamas
Jums paskirto vaisto pavadinimas yra Doxorubicin Accord 2 mg/ml koncentratas infuziniam tirpalui, bet toliau šame lapelyje jis bus vadinamas Doxorubicin Accord.
Doksorubicinas yra vienas iš antraciklinų grupės vaistų. Šie vaistai dar vadinami vaistais nuo vėžio, chemoterapiniais vaistais, ,,chemija‘‘. Šiais vaistais gydomas įvairių rūšių vėžys (slopinamas vėžio ląstelių augimas). Kad būtų pasiekti geresni gydymo rezultatai ir sumažėtų šalutinis poveikis, dažnai kartu vartojami įvairūs vaistai nuo vėžio.
Doxorubicin Accord gydomos tokios vėžio rūšys:
- krūties vėžys;
- jungiamojo audinio, raiščių, kaulų, raumenų vėžys (sarkoma);
- skrandyje ar žarnose išplitęs vėžys;
- plaučių vėžys;
- limfomos, imuninę sistemą pažeidžiantis vėžys;
- leukozė, vėžys, kuris sutrikdo normalią kraujo ląstelių gamybą;
- skydliaukės vėžys;
- išplitęs kiaušidžių ar gimdos gleivinės vėžys (gimdos ar gimdos gleivinės vėžys);
- šlapimo pūslės vėžys;
- išplitusi neuroblastoma (nervų ląstelių vėžys, dažniausiai diagnozuojamas vaikams);
- piktybinis inkstų vėžys vaikams (Vilmso navikas);
- mieloma (kaulų čiulpų vėžys).
2. Kas žinotina prieš vartojant Doxorubicin Accord
Doxorubicin Accord vartoti negalima
- jeigu yra alergija doksorubicino hidrochloridui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje) ar kitokiems antraciklinams;
- jeigu gydytojas sakė, kad Jūsų kraujyje yra per mažai kraujo ląstelių (blogai veikia kaulų čiulpai);
- jeigu anksčiau buvote gydomi doksorubicinu ar panašiais chemoterapiniais vaistais, tokiais kaip idarubicinas, epirubicinas ar daunorubicinas, nes ankstesnis gydymas tokiais panašiais vaistais gali padidinti Doxorubicin Accord šalutinių poveikių pavojų;
- jeigu yra polinkis kraujuoti;
- jeigu pasireiškia bet kokios rūšies infekcija;
- jeigu yra išopėjusi burnos gleivinė;
- jeigu blogai veikia kepenys;
- jeigu pasireiškia šlapimo pūslės infekcijos (jeigu vaisto leidžiama į šlapimo pūslę);
- jeigu šlapime yra kraujo;
- jeigu buvo ištikęs širdies priepuolis;
- jeigu yra sutrikusi širdies veikla;
- jeigu yra sutrikęs širdies plakimas (pasireiškia aritmija).
Vaisto negalima per kateterį (lankstų vamzdelį) suleisti į šlapimo pūslę:
- jeigu yra auglys, kuris yra įaugęs į šlapimo pūslės sienelę;
- jeigu pasireiškia šlapimo pūslės infekcija;
- jeigu sunku įvesti kateterį į šlapimo pūslę.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, jeigu yra arba buvo bet kuri iš nurodytų aplinkybių arba sergate šiomis ligomis:
- sumažėjusi ląstelių gamyba kaulų čiulpuose;
- širdies sutrikimai;
- kepenų funkcijos sutrikimai;
- inkstų funkcijos sutrikimai.
Be to, reikia pasakyti gydytojui:
- jeigu vėžys kada nors jau gydytas doksorubicinu arba panašiais vaistais nuo vėžio (antraciklinais);
- jeigu buvo taikytas spindulinis viršutinės kūno dalies gydymas.
Prieš pradedant gydymą ir vartojant Doxorubicin Accord, gydytojas skirs atlikti tokius tyrimus:
- kraujo ląstelių kiekio tyrimą;
- širdies, kepenų ir inkstų funkcijos tyrimus.
Doksorubicinas labai sumažina kraujo ląstelių gamybą kaulų čiulpuose. Dėl to gali padidėti polinkis infekcijoms ir polinkis kraujuoti. Būtina užtikrinti, kad sunkios infekcijos ir (arba) kraujavimas būtų nedelsiant veiksmingai gydomi.
Nedelsdami pasakykite gydytojui:
- jeigu vartojimo vietoje juntate gėlimą arba deginimą. Toks skausmas gali rodyti, kad vaisto pateko šalia venos.
Gydymo metu gydytojas stebės Jūsų širdies veiklą, nes:
- doksorubicinas gali pažeisti širdies raumenį;
- gydymas doksorubicinu, susikaupus tam tikrai kaupiamajai vaisto dozei (dozė, kuri gaunama, sudėjus atskiras dozes), gali sukelti širdies nepakankamumą;
- širdies pažaidos rizika yra didesnė, jeigu anksčiau buvo vartota vaistų, kurie gali pažeisti širdį, arba buvo taikytas viršutinės kūno dalies spindulinis gydymas.
Gydymo metu gali padidėti šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje (tai susiję su vėžio ląstelių irimu). Gydytojas nurodys, kokį vaistą reikia vartoti, šalinant šį sutrikimą.
Prieš pradedant vartoti Doxorubicin Accord , reikia išgydyti esamas infekcijas.
- Šio vaisto paprastai nerekomenduojama vartoti kartu su gyvomis susilpnintomis vakcinomis. Venkite kontakto su asmenimis, kurie neseniai buvo paskiepyti vakcina nuo poliomielito.
- Didžiausia dalis Doxorubicin Accord šalinama per kepenis su tulžimi, taigi susilpnėjus kepenų funkcijai arba susiaurėjus tulžies latakams, vaisto šalinimas iš organizmo sumažėja. Dėl to gali pasireikšti sunkus antrinis šalutinis poveikis.
Vartojant Doxorubicin Accord , gali paraudonuoti šlapimas. Tai nerodo kokio nors sveikatos sutrikimo.
Kiti vaistai ir Doxorubicin Accord
Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui.
Doxorubicin Accord 2 mg/ml koncentratas infuziniam tirpalui gali sąveikauti su išvardytais vaistais.
- Kiti citostatikai (vaistai nuo vėžio), pavyzdžiui: trastuzumabas, antraciklinai (daunorubicinas, epirubicinas, idarubicinas, trastuzumabas), cisplatina, ciklofosfamidas, ciklosporinas, citarabinas, dakarbazinas, daktinomicinas, fluorouracilas, mitomicinas C, taksanai (pvz., paklitakselis), merkaptopurinas, metotreksatas, streptozocinas.
- Širdį veikiantys vaistai (vaistai, kuriais gydomos širdies ligos), pavyzdžiui: kalcio kanalų blokatoriai, verapamilis ir digoksinas.
- Vaistai, kurie mažina šlapimo rūgšties koncentraciją organizme.
- Citochromo P450 inhibitoriai (vaistai, kurie slopina citochromo P450, kuris svarbus šalinant toksinus iš organizmo, veiklą, pavyzdžiui, cimetidinas), citochromą P450 sužadinantys vaistai (pvz.: rifampicinas, barbitūratai, įskaitant fenobarbitalį).
- Vaistai nuo epilepsijos (pvz.: karbamazepinas, fenitoinas, valproatas).
- Antipsichotikai: klozapinas (vaistas šizofrenijai gydyti).
- Heparinas (slopina kraujo krešėjimą).
- Antiretrovirusiniai vaistai (vaistai, kurie veikia tam tikrų rūšių virusus).
- Chloramfenikolis ir sulfonamidai (vaistai, kurie naikina bakterijas).
- Progesteronas (pvz.: moteris gydoma dėl persileidimo).
- Amfotericinas B (vaistas, kuriuo gydomos grybelių sukeltos ligos).
- Gyvos vakcinos (pvz.: poliomielito, maliarijos).
Prisiminkite, kad tai svarbu ir tais atvejais, jeigu vaistų vartojote neseniai.
Nėštumas, žindymo laikotarpis ir vaisingumas
Nėštumas
Žinoma, kad doksorubicino prasiskverbia per placentą ir tyrimų su gyvūnais metu pažeidė vaisių. Jeigu esate nėščia, doksorubicino gydytojas skirs tik tuo atveju, jeigu gydymo nauda persveria galimą riziką negimusiam vaisiui. Jeigu pastojote arba galvojate, kad esate nėščia, apie tai nedelsdama pasakykite gydytojui.
Žindymo laikotarpis
Vartojant Doxorubicin Accord 2 mg/ml koncentratą infuziniam tirpalui, žindyti negalima. Vaisto su motinos pienu gali patekti kūdikio organizmą.
Vaisingumas
Jeigu esate moteris, gydymo doksorubicinu metu ir paskui ne trumpiau kaip 6 mėnesius po gydymo pabaigos pastoti negalima.
Jeigu esate vyras, tinkamai saugokitės, kad Jūsų partnerė nepastotų gydymo doksorubicinu metu ir paskui ne trumpiau kaip 6 mėnesius po gydymo pabaigos. Prieš gydymą pasikonsultuokite dėl spermos konservavimo (užšaldymo) galimybės, nes dėl gydymo doksorubicinu gali visam laikui sutrikti vaisingumas.
Jeigu po gydymo doksorubicinu planuojate tapti tėvais, pasikonsultuokite su gydytoju.
Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Vaistas dažnai sukelia pykinimą ar vėmimą, taigi vairuoti ar valdyti mechanizmus nerekomenduojama.
Doxorubicin Accord sudėtyje yra natrio.
Viename mililitre šio vaisto yra 0,15 mmol (3,5 mg) natrio. Į tai būtina atsižvelgti, jei kontroliuojamas natrio kiekis maiste.
3. Kaip vartoti Doxorubicin Accord
Vartojimo metodas ir būdas
Doxorubicin Accord galima suleisti tik prižiūrint gydytojui, kuris turi vėžio gydymo patirties.
Dozavimas
Kokią dozę reikia vartoti, nuspręs gydytojas.
Vaistą vartoti savarankiškai negalima. Vaisto Jums bus suleista infuzijos į veną metu į kraujagyslę pagal specialisto nurodymą. Būsite atidžiai stebimi gydymo metu ir po gydymo. Jeigu sergate paviršiniu šlapimo pūslės vėžiu, vaisto bus suleidžiama į šlapimo pūslę (vartojama į šlapimo pūslę).
Dozė
Dozė visada apskaičiuojama pagal kūno paviršiaus plotą. Jeigu gydoma vienu vaistu, gali būti vartojama 60‑75 mg dozė kvadratiniam metrui kūno paviršiaus ploto kas 3 savaites. Vartojant kartu su kitais vaistais nuo vėžio, šio vaisto dozę gali prireikti sumažinti iki 30‑60 mg kvadratiniam metrui kūno paviršiaus ploto ir pailginti pertrauką tarp dozių. Gydytojas nurodys, kiek vaisto reikia vartoti. Jeigu vaisto leidžiama kas savaitę, rekomenduojama dozė yra 15‑20 mg kvadratiniam metrui kūno paviršiaus ploto. Gydytojas nurodys, kiek vaisto reikia vartoti.
Pacientai, kurių kepenų ir inkstų funkcija yra susilpnėjusios
Jeigu yra susilpnėjusi kepenų ar inkstų funkcija, dozę reikia sumažinti. Gydytojas nurodys, kiek vaisto reikia vartoti.
Vaikai, senyvi pacientai ar pacientai, kuriems buvo taikytas spindulinis gydymas
Dozę gali tekti sumažinti vaikams ir senyviems pacientams arba jeigu buvo taikytas spindulinis gydymas. Gydytojas nurodys, kiek vaisto reikia vartoti.
Pacientai, kuriems pasireiškia kaulų čiulpų slopinimas
Dozę gali tekti sumažinti pacientams, kuriems pasireiškia kaulų čiulpų slopinimas. Gydytojas nurodys, kiek vaisto reikia vartoti.
Nutukę pacientai
Nutukusiems pacientams gali būti sumažina pradinė dozė arba pailginta pertrauka tarp dozių. Gydytojas nurodys, kiek vaisto reikia vartoti.
Pavartojus per didelę Doxorubicin Accord dozę
Gydymo metu ir po gydymo būsite atidžiai stebimi gydytojo ar slaugytojo. Perdozavus gali pasireikšti šalutinio poveikio, kurį gali sukelti doksorubicinas, simptomai, tik sunkesni, ypač kraujo, virškinimo trakto ir širdies sutrikimai. Širdies sutrikimai gali pasireikšti per šešis mėnesius po perdozavimo.
Perdozavimo atveju gydytojas imsis atitinkamų priemonių. Tai gali būti kraujo perpylimas ir (arba) gydymas antibiotikais.
Jeigu pasireiškė kokie nors simptomai, pasakykite gydytojui.
Pamiršus pavartoti Doxorubicin Accord
Gydymo Doxorubicin Accord trukmę nustatys gydytojas. Jeigu gydymas bus nutrauktas anksčiau numatyto laiko, gydomasis doksorubicino poveikis gali sumažėti. Prieš nutraukdami gydymą, pasitarkite su gydytoju.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Nedelsdami pasakykite gydytojui arba slaugytojui, jeigu pastebėjote nurodytą šalutinį poveikį.
- Galvos svaigimas, karščiavimas, kvėpavimo pasunkėjimas su krūtinės ar gerklės spaudimu, niežtintysis išbėrimas. Tai yra alerginė reakcija, kuri gali būti labai sunki.
- Anemija (mažas raudonųjų kraujo ląstelių kiekis), kuri pasireiškia nuovargiu ir mieguistumu.
- Gali sumažėti baltųjų kraujo ląstelių (kurios padeda apsisaugoti nuo infekcijos) kiekis ir dėl to padidėti infekcijų rizika bei padidėti kūno temperatūra (karščiavimas).
- Gali pasireikšti poveikis kraujo plokštelėms (kurios padeda kraujui krešėti) ir dėl to padidėti mėlynių atsiradimo ir kraujavimo rizika. Gydytojas gydymo metu turės tirti ląstelių kiekį Jūsų kraujyje.
- Doksorubicinas gali slopinti kaulų čiulpų veiklą. Gydytojas gydymo metu turės tirti ląstelių kiekį Jūsų kraujyje.
Dažnis
Labai dažni (pasireiškia dažniau kaip 1 iš 10 pacientų).
Dažni (pasireiškia dažniau kaip 1 iš 100 pacientų, bet rečiau kaip 1 iš 10 pacientų).
Nedažni (pasireiškia dažniau kaip 1 iš 1000 pacientų, bet rečiau kaip 1 iš 100 pacientų).
Reti (pasireiškia dažniau kaip 1 iš 10 000 pacientų, bet rečiau kaip 1 iš 1000 pacientų).
Labai reti (pasireiškia rečiau kaip 1 iš 10 000 pacientų).
Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).
Dažni | Kardiomiopatija (širdies raumens liga) EKG (elektrokardiogramos) pokyčiai Kaulų čiulpų slopinimas (kraujo ląstelių trūkumas, dėl kurio pasireiškia infekcijos ir kraujavimas) Ląstelių kiekio kraujyje pokyčiai (leukopenija, neutropenija) Pykinimas Vėmimas Mukozitas (virškinimo trakto gleivinių uždegimas) Stomatitas (burnos gleivinės uždegimas) Anoreksija (valgymo sutrikimas) Viduriavimas (dėl to gali organizme trūkti skysčių) Cheminis cistitas (šlapimo pūslės uždegimas), kartais hemoraginis (kraujas šlapime) po pavartojimo į šlapimo pūslę Alopecija (plaukų slinkimas), dažniausiai grįžtama Sepsis (bakterijų sukelta infekcija) Septicemija (bakterijų sukeltas kraujo užkrėtimas) |
Nedažni | Gaubtinės žarnos (virškinimo trakto) išopėjimas ir nekrozė (ląstelių ir audinių žūtis), vartojant kartu su citarabinu Flebitas (venos uždegimas) Kraujavimas iš virškinimo trakto Pilvo skausmas Lokali padidėjusio jautrumo reakcija spinduliavimo lauko srityje Skysčių trūkumas |
Reti | Antrinė ūminė mieloidinė leukemija (kraujo vėžys po kitokios rūšies vėžio gydymo), vartojant kartu su vaistais nuo vėžio, kurie pažeidžia DNR Naviko lizės sindromas (chemoterapijos komplikacijos) Konjunktyvitas (akies išorinio sluoksnio uždegimas) Egzantema (išbėrimo rūšis) Eritematozinės reakcijos (į išbėrimą panašūs simptomai) pagal veną, į kurią buvo suleista vaisto Odos ir nagų pigmentacijos padidėjimas (tamsesnės sritys) Nago atsikyrimas nuo guolio (nagų atšokimas) Anafilaksinė reakcija (sunkios alerginės reakcijos, pasireiškiančios su šoku arba be jo, įskaitant odos išbėrimą, niežulį) Drebulys Karščiavimas |
Dažnis nežinomas | Ūminė limfocitinė leukemija (liga, kai kraujyje ir kaulų čiulpuose yra randama per daug nesubrendusių baltųjų kraujo kūnelių, vadinamų limfoblastais) Ūminė mielogeninė leukemija (tokia liga, kai kraujyje ir kaulų čiulpuose yra randama per daug nesubrendusių kraują formuojančių ląstelių) Tromboflebitas (venos po oda uždegimas) Tromboembolija (kraujo krešulių susiformavimas kraujagyslėse) Krešėjimo faktorių (trombocitų) kiekio sumažėjimas Šaltkrėtis Stemplės uždegimas (ezofagitas) Storosios žarnos uždegimas (kolitas) Aritmija (neritmiškas širdies plakimas) Širdies nepakankamumas (širdies funkcijos susilpnėjimas) Hiperurikemija (didelė šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje) Bronchų spazmas (kosulys ar kvėpavimo pasunkėjimas dėl staigaus kvėpavimo takų susiaurėjimo) Pneumonitas (plaučių audinio uždegimas) Amenorėja (menstruacijų išnykimas) Oligospermija (mažas spermatozoidų kiekis) Ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas (mažas išsiskiriančio šlapimo kiekis/nėra šlapimo) Keratitas (akies ragenos uždegimas) Ašarojimas (padidėjęs ašarų išsiskyrimas) Galūnių eritema (rankų ir pėdų tinimas ir tirpimas) Delnų–pėdų dizestezija (delnų-pėdų sindromas yra išskirtinė ir gana dažnai pasitaikanti toksinio poveikio odai reakcija) Padidėjusi burnos gleivinės pigmentacija Padidėjusio karščio pojūtis (karščio pylimas) Azoospermija (spermatozoidų nebuvimas) Anemija (raudonųjų kraujo ląstelių sumažėjimas) Gėlimo ar deginimo pojūtis vartojimo vietoje, susijęs su vaisto patekimo šalia kraujagyslės. Dėl vaisto patekimo šalia kraujagyslės gali žūti audiniai ir dėl to tekti juos pašalinti chirurginės procedūros metu Toksinis poveikis kepenims Laikinas kepenų fermentų suaktyvėjimas Astenija (jėgų netekimas arba nebuvimas; silpnumas; išsekimas) |
Kitas šalutinis poveikis. Vartojant Doxorubicin Accord, vieną arba dvi dienas po vaisto pavartojimo šlapimas gali būti raudonos spalvos. Tai yra normalu ir nėra dėl ko nerimauti.
Jeigu pasireiškė sunkus šalutinis poveikis arba pastebėjote šiame lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
5. Kaip laikyti Doxorubicin Accord
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Ant flakono ar kartono dėžutės po „Tinka iki/EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinka vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Laikyti šaldytuve (2‑8 °C). Flakoną laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
Pastebėjus, kad tirpalas yra neskaidrus, ne raudonos spalvos arba jame yra dalelių, šio vaisto vartoti negalima.
Flakono turinį galima vartoti tik vieną kartą. Nesuvartotą vaistą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų. Reikia laikytis citotoksinių preparatų tvarkymo rekomendacijų.
Neatidarytas flakonas. 18 mėnesių.
Atidarytas flakonas. Atidarius flakoną, vaistą reikia vartoti nedelsiant.
0,9 % natrio chlorido injekciniu tirpalu arba 5 % gliukozės injekciniu tirpalu praskiesto vaisto cheminės ir fizinės savybės 2‑8°C temperatūroje nekinta iki 28 parų, o 25°C temperatūroje iki 7 parų, jeigu paruoštas tirpalas yra stiklo talpyklėje ir apsaugotas nuo šviesos.
Mikrobiologiniu požiūriu, paruoštą vaistą reikia vartoti nedelsiant. Jeigu vaistas iš karto nevartojamas, už jo laikymo sąlygas ir trukmę prieš vartojimą atsako vartotojas, bet negalima laikyti ilgiau kaip 24 val. 2‑8 °C temperatūroje, išskyrus atvejus, kai koncentratas skiedžiamas patvirtintomis ir validuotomis aseptinėmis sąlygomis.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
Doxorubicin Accord sudėtis
Veiklioji medžiaga yra doksorubicino hidrochloridas.
1 ml yra 2 mg doksorubicino hidrochlorido.
Viename 5 ml flakone yra 10 mg doksorubicino hidrochlorido.
Viename 10 ml flakone yra 20 mg doksorubicino hidrochlorido.
Viename 25 ml flakone yra 50 mg doksorubicino hidrochlorido.
Viename 50 ml flakone yra 100 mg doksorubicino hidrochlorido.
Viename 100 ml flakone yra 200 mg doksorubicino hidrochlorido.
Pagalbinės medžiagos yra natrio chloridas, vandenilio chlorido rūgštis (pH koreguoti) ir injekcinis vanduo.
Doxorubicin Accord išvaizda ir kiekis pakuotėje
Koncentratas yra skaidrus, raudonos spalvos tirpalas, kuriame nėra dalelių.
Pakuočių dydžiai
1 x 5 ml flakonas
1 x 10 ml flakonas
1 x 25 ml flakonas
1 x 50 ml flakonas
1 x 100 ml flakonas
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Tarptautinis pavadinimas | Doksorubicinas |
Vaisto stiprumas | 2mg/ml |
Vaisto forma | koncentratas infuziniam tirpalui |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | leisti į veną ar vartoti į šlapimo pūslę |
Registracijos numeris | LT/1/10/2139 |
Registratorius | Accord Healthcare Limited, Jungtinė Karalystė |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 2010.08.13 |
Vaistas perregistruotas |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Doxorubicin Accord 2 mg/ml koncentratas infuziniam tirpalui
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
1 ml koncentrato yra 2 mg doksorubicino hidrochlorido.
Viename 5 ml flakone yra 10 mg doksorubicino hidrochlorido.
Viename 10 ml flakone yra 20 mg doksorubicino hidrochlorido.
Viename 25 ml flakone yra 50 mg doksorubicino hidrochlorido.
Viename 50 ml flakone yra 100 mg doksorubicino hidrochlorido.
Viename 100 ml flakone yra 200 mg doksorubicino hidrochlorido.
Pagalbinė medžiaga. Sudėtyje yra 3,5 mg/ml (0,15 mmol) natrio.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Koncentratas infuziniam tirpalui.
Koncentratas yra skaidrus, raudonos spalvos tirpalas, kurio pH 2,5‑3,5, o osmoliariškumas nuo 270 mosm/kg iki 320 mosm/kg.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
Doksorubicinu gydomi išvardyti navikai.
- Smulkialąstelinis plaučių vėžys (SLPV).
- Krūties vėžys.
- Progresavusi kiaušidžių karcinoma.
- Šlapimo pūslės vėžys (vaistinį preparatą vartojant į šlapimo pūslę).
- Neoadjuvantinė ir adjuvantinė osteosarkomos terapija.
- Progresavusi suaugusiųjų minkštųjų audinių sarkoma.
- Endotelinė mieloma (Ewing‘o sarkoma).
- Hodžkin‘o liga.
- Ne Hodžkino limfoma.
- Ūminė limfoblastinė leukozė.
- Ūminė mieloleukozė.
- Progresavusi daugybinė mieloma.
- Progresavęs arba atsinaujinęs gimdos gleivinės vėžys.
- Nefroblastoma (Vilmso navikas).
- Progresavęs papilinis arba folikulinis skydliaukės vėžys.
- Anaplazinis skydliaukės vėžys.
- Progresavusi neuroblastoma.
Dažnai doksorubicinas vartojamas pagal kombinuotos chemoterapijos schemą kartu su kitais citotoksiniais vaistiniais preparatais.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Doksorubicino injekcinį tirpalą galima vartoti tik prižiūrint kvalifikuotam gydytojui, turinčiam gydymo citotoksiniais vaistiniais preparatais gydymo patirties. Be to, pacientus gydymo metu reikia atidžiai dažnai stebėti (žr. 4.4 skyrių).
Dėl kardiomiopatijos, kuri dažnai būna mirtina, rizikos kiekvieną kartą prieš vartojant vaistinį preparatą, kiekvienam pacientui reikia įvertinti rizikos ir naudos santykį.
Doksorubicinas vartojamas į veną ar į šlapimo pūslę, vaistinio preparato negalima vartoti per burną, po oda, į raumenis ar į subarachnoidinį tarpą. Doksorubiciną galima sušvirkšti į veną boliusu per keletą minučių arba skirti trumpalaikę ne ilgesnę kaip vienos valandos trukmės infuziją ar ilgalaikę iki 96 valandų trukmės infuziją į veną.
Infuzinis vaistinio preparato tirpalas, paruoštas su 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido injekcinio tirpalo arba 50 mg/ml (5 %) gliukozės tirpalo, per 2‑15 minučių infuzuojamas į veną. Taip leidžiant, sumažėja tromboflebito ir vaistinio preparato sušvirkštimo šalia venos rizika. Sušvirkštus vaistinį preparatą šalia venos, gali pasireikšti sunkus lokalus minkštųjų audinių uždegimas, formuotis pūslės ir pasireikšti audinių nekrozė. Švirkšti tiesiai į veną nerekomenduojama dėl vaistinio preparato sušvirkštimo šalia venos, kuris gali pasireikšti net tinkamai sušvirkštus į švirkštą įtrauktą kraują, rizikos.
Vartojimas į veną
Doksorubicino dozė priklauso dozavimo schemos, paciento bendrosios būklės ir pacientui anksčiau taikyto gydymo. Doksorubicino hidrochloridas gali būti dozuojamas skirtingai, priklausomai nuo indikacijos (solidiniai navikai ar ūminė leukozė) ir specialios gydymo schemos (vartojamas vienas vaistinis preparatas ar vartojamas kartu su kitais citotoksiniais vaistiniais preparatais, ar vartojamas pagal daugiaprofilinių procedūrų planą, pagal kurią taikoma chemoterapija, chirurginė procedūra, spindulinis gydymas ar gydymas hormonais).
Monoterapija
Paprastai dozė apskaičiuojama pagal kūno paviršiaus plotą (mg/m2). Atsižvelgiant į tai, vartojant vieną doksorubiciną, rekomenduojama vartoti 60‑75 mg/m2 kūno paviršiaus ploto dozę kas tris savaites.
Kombinuoto gydymo schema
Doksorubicino hidrochloridą vartojant kartu su kitais antinavikiniais vaistiniais preparatais, kurių toksinis poveikis panašus (pvz., didele ciklofosfamido ar panašių antraciklinų, pavyzdžiui, daunorubicino, idarubicino ir [arba] epirubicino doze į veną), doksorubicino dozę reikia vartoti sumažinti ir vartoti po 30‑60 mg/m2 kūno paviršiaus ploto dozę kas 3‑4 savaites.
Pacientams, kurie negali vartoti visos vaistinio preparato dozės (pvz., dėl imuniteto slopinimo, senyvo amžiaus), reikia vartoti 15‑20 mg/m2 kūno paviršiaus ploto dozę per savaitę.
Vartojimas į šlapimo pūslę
Gydant paviršinį šlapimo pūslės vėžį arba siekiant išvengti naviko atsinaujinimo po transuretrinės rezekcijos (TUR) pacientams, kuriems yra didelė naviko atsinaujinimo rizika, doksorubiciną galima suleisti į šlapimo pūslę. Gydant paviršinį šlapimo pūslės naviką, rekomenduojama lokaliai į šlapimo pūslę suleisti 30‑50 mg doksorubicino hidrochlorido dozę, praskiestą 25‑50 ml 9 mg/ml (0,9 %) izotoninio natrio chlorido tirpalo. Optimali koncentracija yra 1 mg/ml. Paprastai tirpalą reikia palaikyti šlapimo pūslėje 1‑2 valandas. Šiuo laikotarpiu pacientui reikia kas 15 min. pasiversti 90°. Pacientui negalima gerti skysčių 12 valandų prieš gydymo seansą, kad būtų išvengta nepageidaujamo šlapimo praskiedimo (dėl to šlapimo gamyba sumažėja maždaug 50 ml/val.). Kas 1 savaitę ar 1 mėnesį vaistinio preparato galima suleisti pakartotinai, atsižvelgiant į tai, vaistiniu preparatu gydoma ar jis vartojamas profilaktiškai.
Pacientai, kurie serga kepenų funkcijos sutrikimu
Didelė dalis doksorubicino hidrochlorido šalinama per kepenis ir su tulžimi, taigi vaistinio preparato eliminacija iš pacientų, kurie serga kepenų funkcijos sutrikimu arba kuriems pasireiškia tulžies nutekėjimo obstrukcija, organizmo gali sumažėti ir pasireikšti sunkus antrinis poveikis.
Bendrosios dozės keitimo rekomendacijos pacientams, kurie serga kepenų funkcijos sutrikimu, atsižvelgiant į bilirubino koncentraciją serume
Bilirubino koncentracija serume | Rekomenduojama dozė |
20‑50 mikromolių/l | ½ normalios dozės |
> 50 mikromolių/l | ¼ normalios dozės |
Pacientams, kurie serga sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, doksorubicino vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių).
Pacientai, kurie serga inkstų funkcijos sutrikimu
Pacientams, kurie serga inkstų funkcijos sutrikimu (GFG < 10 ml/min.), reikia vartoti tik 75 % planuotos dozės.
Kad būtų išvengta kardiomiopatijos, rekomenduojama neviršyti kaupiamosios 450‑550 mg/m2 kūno paviršiaus ploto doksorubicino (įskaitant panašių vaistinių preparatų, pavyzdžiui, daunorubicino) dozės. Jeigu pacientui, kuris kartu serga širdies liga, taikomas tarpuplaučio ir (arba) širdies spindulinis gydymas ar anksčiau buvo taikytas gydymas alkilinančiais vaistiniais preparatais, ir didelės rizikos grupės pacientams (> 5 metų sergantiems arterine hipertenzija, anksčiau diagnozuota vainikinių arterijų, vožtuvų ar miokardo pažaida, vyresniems kaip 70 metų) negalima iš viso suvartoti didesnę kaip 400 mg/m2 kūno paviršiaus ploto doksorubicino dozę ir reikia stebėti tokių pacientų širdies funkciją (žr. 4.4 skyrių).
Dozavimas vaikams
Dozę vaikams gali tekti sumažinti. žr. gydymo algoritmus ir specialiąją literatūrą.
Nutukę pacientai
Nutukusiems pacientams gali tekti sumažinti pradinę dozę arba ilginti pertrauką tarp dozių (žr. 4.4 skyrių).
4.3 Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai doksorubicino hidrochloridui arba bet kuriai pagalbinei vaistinio preparato medžiagai.
Kontraindikacijos vartojimui į veną
- padidėjęs jautrumas antracenedionams arba kitokiems antraciklinams;
- žymus ilgalaikis kaulų čiulpų slopinimas ir (arba) sunkus stomatitas, kurį sukėlė anksčiau taikytas gydymas kitais citotoksiniais vaistiniais preparatais ir (arba) spindulinis gydymas;
- anksčiau taikytas gydymas didžiausia kaupiamąja doksorubicino ir/arba kitų antraciklinų (pvz., daunorubicino, epirubicino, idarubicino) ir antracendionų doze (žr. 4.4 skyrių);
- generalizuota infekcija;
- sunkus kepenų funkcijos sutrikimas;
- sunkios aritmijos, širdies nepakankamumas, anksčiau patirtas miokardo infarktas, ūminė uždegiminė širdies liga;
- padidėjęs polinkis kraujuoti;
- žindymo laikotarpis (žr. 4.6 skyrių).
Kontraindikacijos vartojimui į šlapimo pūslę
- invaziniai navikai, įsiskverbę į šlapimo pūslės sienelę (didesni nei T1);
- šlapimo pūslės uždegimas;
- hematurija;
- generalizuota infekcija;
- sunku įvesti kateterį į šlapimo pūslę (pvz., dėl didelių šlapimo pūslės navikų);
- žindymo laikotarpis (žr. 4.6 skyrių);
- šlapimo takų infekcijos.
Doksorubicino negalima vartoti nėštumo metu ir žindymo laikotarpiu (žr. 4.6 skyrių).
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Doksorubiciną galima vartoti tik prižiūrint kvalifikuotam gydytojui, turinčiam gydymo citotoksiniais vaistiniais preparatais į veną ar į šlapimo pūslę patirties. Doksorubicinas gali sustiprinti kito antinavikinio gydymo toksinį poveikį. Būtina atidžiai prižiūrėti, ar nepasireiškia galimos komplikacijos, ypač senyviems pacientams, širdies liga sergantiems pacientams, pacientams, kuriems pasireiškia kaulų čiulpų slopinimas, arba pacientams, kuriems anksčiau taikytas gydymas antraciklinais ar tarpuplaučio spindulinis gydymas.
Gydymo doksorubicinu pradžioje pacientus reikia atidžiai prižiūrėti ir stebėti jų laboratorinių tyrimų rodmenis. Todėl rekomenduojama bent pirmosios gydymo fazės metu pacientus gydyti ligoninėje. Doksorubicino vartojimo metu gali sutrikti vaisingumas.
Prieš pradedant gydymą doksorubicinu, pacientui turi būti išnykęs ūminis toksinis poveikis, susijęs su ankstesniu citotoksiniu gydymu (pvz.: stomatitas, neutropenija, trombocitopenija, generalizuota infekcija).
Prieš pradedant gydymą ir gydymo doksorubicinu metu, rekomenduojami tokie stebėjimo tyrimai (tokių tyrimų dažnis priklauso nuo bendrosios paciento būklės, dozės ir kartu vartojamų vaistinių preparatų):
- plaučių ir krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas, EKG;
- reguliarus širdies funkcijos stebėjimas (KSIF, remiantis elektrokardiografijos [EKG], ultragarsinės kardiografijos [UKG] ir daugiakanalės radionuklidinės angiografijos [angl. Multi-Gated Acquisition Scan {MUGA skenavimo}] duomenimis);
- kasdieninė burnos ertmės ir gerklės apžiūra ir gleivinės pokyčių įvertinimas;
- kraujo tyrimai: hematokritas, trombocitai, skirtingų baltųjų kraujo ląstelių kiekis, SGPT, SGOT, LDH, bilirubinas, šlapimo rūgštis.
Gydymo kontrolė
Prieš pradedant gydymą, rekomenduojama įprastais tyrimais išmatuoti kepenų funkcijos tyrimų rodmenis, pavyzdžiui, AST, ALT, ŠF ir bilirubino koncentracijas, ir inkstų funkcijos tyrimų rodmenis (žr. 4.4 skyrių).
Kairiojo skilvelio funkcijos kontrolė
Siekiant užtikrinti optimalią paciento širdies būklę, reikia įvertinti KSIF ultragarsu ar širdies radioizotopiniu tyrimu. Tokius kontrolinius tyrimus reikia atlikti prieš pradedant gydymą ir kiekvieną kartą pasiekus maždaug 100 mg/m2 kūno paviršiaus ploto kaupiamąją dozę (žr. 4.4 skyrių).
Širdies funkcija
Gydant antraciklinais, kyla toksinio poveikio širdžiai rizika. Toks poveikis gali pasireikšti ankstyvaisiais (t. y. ūminiais) ir vėlyvaisiais (t. y. lėtiniais) reiškiniais.
Ankstyvieji (t. y. ūminiai) reiškiniai
Dėl doksorubicino ūminio toksinio poveikio širdžiai dažniausiai pasireiškia sinusinė tachikardija ir (arba) užrašoma nenormali EKG, pavyzdžiui, nespecifiniai ST-T bangos pokyčiai. Pasireiškė tachiaritmijos, įskaitant priešlaikinį skilvelių susitraukinėjimą ir skilvelinę tachikardiją, bradikardiją, atrioventrikulinę ir Hiso pluošto šakos blokadą. Šie simptomai dažniausiai rodo ūminį laikiną toksinį poveikį. Paprastai tai nereiškia, kad atsiradus šiems požymiams pasireikš vėlyvasis toksinis poveikis širdžiai; ir dėl jų atsiradimo nereikėtų svarstyti gydymo doksorubicinu nutraukimo galimybės. QRS komplekso suplokštėjimas ir praplatėjimas virš normos ribų gali rodyti doksorubicino hidrochlorido sukeltą kardiomiopatiją. Dažniausiai pacientams, kurių pradiniai KSIF rodmenys yra normalūs (= 50 %), absoliučių rodmenų sumažėjimas 10 % arba sumažėjimas žemiau 50 % rodo širdies funkcijos sutrikimą ir tokiomis aplinkybėmis reikia atidžiai apsvarstyti, ar galima toliau gydyti doksorubicinu.
Vėlyvieji (t. y. lėtiniai) reiškiniai
Vėlyvasis toksinis poveikis širdžiai dažniausiai pasireiškia gydymo doksorubicinu kurso metu ar per 2‑3 mėnesius po gydymo pabaigos, bet buvo pranešimų ir apie vėliau, praėjus keletui mėnesių ar metų po gydymo pabaigos, pasireiškusius sutrikimus. Vėlyvoji kardiomiopatija pasireiškė kairiojo skilvelio išvarymo frakcijos (KSIF) sumažėjimu ir (arba) stazinio širdies nepakankamumo (SŠN) požymiais ir simptomais, pavyzdžiui, dusuliu, plaučių edema, susijusia edema, kardiomegalija ir hepatomegalija, oligurija, ascitu, pleuros efuzija ir galopo ritmu. Be to, pasireiškė poūmis poveikis, pavyzdžiui, perikarditas (miokarditas). Sunkiausia antraciklinų sukelto kardiomiopatijos forma yra gyvybei pavojingas SŠN ir yra vaistinio preparato dozavimą ribojantis toksinis poveikis.
Prieš pradedant gydymą doksorubicinu ir gydymo metu reikia ištirti paciento širdies funkciją, kad būtų galima sumažinti sunkių širdies sutrikimų atsiradimo riziką. Riziką galima sumažinti, gydymo metu reguliariai stebint KSIF ir nutraukus doksorubicino vartojimą, vos tik pasireiškus pirmiesiems funkcijos sutrikimo požymiams. Tinkami kiekybiniai širdies funkcijos įvertinimo (KSIF įvertinimo) metodai yra daugiakanalė radionuklidinė angiografija (MUGA skenavimas) ir ultragarsinė kardiografija (UKG). Rekomenduojamas pradinis širdies veiklos įvertinimas, užrašant EKG arba atliekant MUGA skenavimą ar UKG, ypač pacientams, kuriems yra toksinio poveikio širdžiai padidėjimo rizikos veiksnių. Būtina pakartotinai įvertinti KSIF pagal MUGA ar UKG duomenis, ypač vartojant dideles, kaupiamąsias antraciklinų dozes. Stebėjimo laikotarpiu reikia taikyti tą patį įvertinimo metodą.
SŠN pasireiškimo tikimybė yra maždaug 1‑2 %, kai kaupiamoji dozė yra 300 mg/m2 kūno paviršiaus ploto, ir lėtai didėja, kai suminė kaupiamoji dozė pasiekia 450‑550 mg/m2 kūno paviršiaus ploto. Vėliau SŠN pasireiškimo tikimybė ryškiai padidėja, taigi nerekomenduojama viršyti didžiausios 550 mg/m2 kūno paviršiaus ploto kaupiamosios dozės. Jeigu pacientui nustatyta kitokių galimų toksinio poveikio širdžiai rizikos veiksnių (kardiovaskulinės ligos istorija, ankstesnis gydymas antraciklinais ar antracenedionais, anksčiau taikytas arba šiuo metu taikomas spindulinis gydymas ar kartu taikomas spindulinis tarpuplaučio/perikardo srities spindulinis gydymas, kartu vartojami vaistiniai preparatai, kurie gali slopinti širdies gebėjimą susitraukinėti, įskaitant ciklofosfamidą ir 5-fluoruracilą), toksinis poveikis širdžiai gali pasireikšti ir esant mažesnėms kaupiamosioms doksorubicino dozėms, taigi širdies funkciją reikia atidžiai stebėti.
Vaikams ir paaugliams, vartojusiems doksorubiciną, yra padidėjusio vėlyvojo toksinio poveikio širdžiai pasireiškimo pavojus. Moterims gali būti didesnis pavojus negu vyrams. Rekomenduojama periodiškai atlikti tolesnius širdies patikrinimus ir stebėti ar neatsirado šis poveikis.
Gali būti, kad doksirubicino ir kitokių antraciklinų ar antracenedionų toksinis poveikis yra adityvus.
Kepenų funkcija
Didžiausia dalis doksorubicino eliminuojama per kepenų, tulžies pūslės ir latakų sistemą. Prieš pradedant gydymą ir gydymo doksorubicinu metu, reikia įvertinti bendrą bilirubino koncentraciją kraujyje. Vaistinio preparato klirensas iš pacientų, kurių bilirubino koncentracija padidėjusi, organizmo gali būti lėtesnė, taigi gali padidėti bendrasis toksinis poveikis. Tokiems pacientams, rekomenduojama vartoti mažesnes dozes (žr. 4.2 skyrių). Pacientams, kurie serga sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, doksorubicino vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių).
Hematologinis toksinis poveikis
Doksorubicinas slopina kaulų čiulpus (žr. 4.8 skyrių). Prieš pradedant kiekvieną gydymo ciklą ir gydymo doksorubicinu metu reikia įvertinti kraujo ląstelių kiekį, įskaitant leukogramą. Dėl hematologinio toksinio doksorubicino poveikio dažniausiai pasireiškia nuo dozės priklausoma, laikina leukopenija ir (arba) granulocitopenija (neutropenija) ir tai yra dažniausias ūminis šio vaistinio preparato dozavimą ribojantis toksinis poveikis. Daugiausiai kraujo ląstelių kiekis sumažėja nuo 10 iki 14 paros po vaistinio preparato pavartojimo. Neutrofilų kiekis dažniausiai sunormalėja 21 parą. Jeigu kraujo tyrimo rodmenys nesunormalėja, reikia sumažinti vaistinio preparato dozę arba ilginti pertrauką tarp dozių. Be to, gali pasireikšti trombocitopenija ir anemija. Dėl sunkaus kaulų čiulpų slopinimo gali pasireikšti karščiavimas, infekcijos, sepsis/septicemija, septinis šokas, kraujavimas, audinių hipoksija arba ištikti mirtis.
Antrinė leukemija
Antraciklinais (įskaitant doksorubiciną) gydytiems pacientams pasireiškė antrinė leukemija su priešleukemine faze arba be jos. Antrinė leukemija pasireiškia dažniau, jeigu vaistinis preparatas vartojamas kartu su kitais DNR pažeidžiančiais antinavikiniais preparatais, jeigu pacientas prieš tai buvo intensyviai gydytas citotoksiniais vaistiniais preparatais arba labai padidinus antraciklinų dozes. Tokios leukemijos gali pasireikšti po 1‑3 metų slaptojo periodo.
Vartojimas į šlapimo pūslę
Vartojant doksorubiciną į šlapimo pūslę, gali pasireikšti cheminio cistito simptomai (pvz.: skausmingas šlapinimasis, dažnas šlapinimasis, šlapinimasis naktį, spazminis šlapinimasis, hematurija, šlapimo pūslės sienelės nekrozė). Būtinas didelis atsargumas, jeigu kyla kateterio įvedimo problemų (pvz., dėl šlapimo pūslės naviko invazijos sukeltos obstrukcijos). Vartoti į šlapimo pūslę negalima, jeigu navikas yra įsiskverbęs į šlapimo pūslės sienelę (didesnis nei T1).
Pacientams, kurių navikas yra įsiskverbęs į šlapimo pūslės sienelę, pasireiškia šlapimo takų infekcijos ar šlapimo pūslės uždegiminės būklės, skirti vartoti vaistinį preparatą į šlapimo pūslę negalima.
Šlapimo rūgšties nustatymas serume
Gydymo metu gali padidėti šlapimo rūgšties koncentracija serume. Jeigu pasireiškia hiperurikemija, reikia pradėti šlapimo rūgšties koncentraciją kraujyje mažinantį gydymą.
Pacientams, kurie serga sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu, dozę gali tekti sumažinti (žr. 4.2 skyrių).
Poveikis virškinimo traktui
Rekomenduojama vėmimo profilaktika.
Pastaba. Jeigu pasireiškia uždegimas, išopėjimas ar viduriavimas, doksorubicino vartoti negalima.
Vaistinio preparato sušvirkštimas šalia kraujagyslės
Atsitiktinai sušvirkštus vaistinio preparato šalia venos, pasireiškia lokali audinių nekrozė ir tromboflebitas. Deginimo pojūtis infuzinės adatos įdūrimo vietoje rodo, kad vaistinio preparato pateko šalia venos. Tokiu atveju vaistinio preparato infuziją arba injekciją būtina nedelsiant nutraukti. Adatą trumpam reikia palikti neištrauktą, o ištraukti ją tik po trumpos aspiracijos. Jeigu vaistinio preparato buvo sušvirkšta šalia venos, ne vėliau kaip per 6 valandas reikia pradėti deksrazoksano infuziją į veną (kaip dozuoti ir kitą informaciją žr. deksrazoksano PCS). Jeigu yra kontraindikacijų deksrazoksano vartojimui, rekomenduojama lokaliai ant dvigubai didesnio ploto, nei įtariama patekus vaistinio preparato, užtepti 99 % dimetilsulfoksido (DMSO) ir jo tepti pakartotinai tris kartus per parą ne trumpiau kaip 14 parų. Jeigu būtina, reikia apgalvotai šalinti nekrotizavusius audinius. Dėl antagonistinio mechanizmo, pažeistą sritį po DMSO užtepimo reikia šaldyti (kraujagyslių susitraukimas prieš išsiplėtimą) ir tokiu būdu sumažinti skausmą. DMSO negalima vartoti pacientams, kuriems antraciklinų suleidimas šalia kraujagyslės gydomas deksrazoksanu. Kitos priemonės literatūroje vertinamos prieštaringai, todėl jų reikšmė abejotina.
Spindulinis gydymas
Pranešta ir apie spindulinio gydymo sukeltą toksinį poveikį (miokardo, gleivinės, odos ir kepenų). Pacientus, kuriems anksčiau taikytas, šiuo metu arba bus taikomas spindulinis gydymas, gydyti reikia atsargiai. Tokiems pacientams yra labai didelė lokalių spinduliavimo lauko reakcijų rizika (atkartojimo reiškiniai) vartojant doksorubicino hidrochloridą. Nustatyta su tuo susijusių sunkių, kartais mirtinų toksinio poveikio kepenims (kepenų pažaidos) atvejų. Anksčiau taikytas tarpuplaučio spindulinis gydymas didina doksorubicino toksinį poveikį širdžiai. Tokiu atveju ypač negalima viršyti 400 mg/m² kūno paviršiaus ploto kaupiamosios dozės.
Vaisingumo sutrikimas
Doksorubicinas gali sukelti genotoksinį poveikį. Doksorubicino vartojimo metu gali sutrikti vaisingumas. Moterims doksorubicinas gali sukelti amenorėją. Nors nutraukus gydymą ovuliacija ir menstruacijos atsinaujina, gali pasireikšti priešlaikinė menopauzė. Moterims negalima pastoti gydymo metu ir paskui bent 6 mėnesius po gydymo.
Doksorubicinas sukelia mutageninį poveikį ir gali sukelti chromosomų pažaidą žmogaus spermatozoiduose. Gali pasireikšti ilgalaikė oligospermija ar azoospermija. Vis dėlto kartais spermatozoidų kiekis vėl tampa normalus. Tam gali prireikti kelių metų po gydymo pabaigos. Doksorubicinu gydomi vyrai turi naudoti veiksmingas kontraceptines priemones. Be to, jiems rekomenduojama neapvaisinti gydymo metu ir paskui bent 6 mėnesius po gydymo pabaigos bei prieš gydymą kreiptis dėl spermos užšaldymo (ar konservavimo), nes dėl gydymo doksorubicinu gali pasireikšti negrįžtamas vaisingumo sutrikimas.
Antinavikinis gydymas
Doksorubicinas gali sustiprinti kitų antinavikinių vaistinių preparatų toksinį poveikį. Nustatytas ciklofosfamido sukelto hemoraginio cistito pasunkėjimas ir 6-merkaptopurino toksinio poveikio kepenims sustiprėjimas. Vartojant doksorubiciną, kaip ir kitokius citotoksinius vaistinius preparatus, kartais pasireiškė tromboflebitas ir tromboemboliniai reiškiniai, įskaitant plaučių emboliją (kartais mirtiną) (žr. 4.8 skyrių).
Vakcinos
Šio vaistinio preparato paprastai nerekomenduojama vartoti kartu su gyvomis susilpnintomis vakcinomis. Reikia vengti kontakto su asmenimis, kurie neseniai paskiepyti vakcina nuo poliomielito. Gyvų arba gyvų susilpnintų vakcinų naudojimas pacientams, kurių imunitetas yra nusilpęs dėl chemoterapijos vaistų vartojimo, įskaitant doksorubiciną, gali sukelti sunkias ar mirtinas infekcijas. Galima naudoti negyvas arba neaktyvias vakcinas, tačiau reakcija į jas gali būti sumažėjusi.
Kita
Sisteminis doksorubicino klirensas iš nutukusių pacientų organizmo sulėtėja (t. y. > 130 % idealaus kūno svorio) (žr. 4.2 skyrių).
Naviko lizės sindromas
Dėl intensyvaus purinų katabolizmo, kuris susijęs su vaistinio preparato sukeltu greitu naviko ląstelių suirimu (naviko lizės sindromas), doksorubicinas gali paskatinti hiperurikemiją (žr. 4.8 skyrių). Pradėjus gydymą, būtina ištirti šlapimo rūgšties, kalio, kalcio fosfato ir kreatinino koncentracijas kraujyje. Skysčių vartojimas, šlapimo šarminimas ir profilaktika alopurinoliu gali neleisti pasireikšti hiperurikemijai ir sumažinti galimas naviko lizės sindromo komplikacijas.
Gėlimo ar deginimo pojūtis vartojimo vietoje gali rodyti, kad nedaug vaistinio preparato pateko šalia kraujagyslės. Jeigu įtariama arba akivaizdu, kad vaistinio preparato pateko šalia kraujagyslės, injekciją reikia nutraukti ir atnaujinti į kitą kraujagyslę. Pažeistos srities šaldymas 24 valandas gali sumažinti diskomfortą. Pacientą reikia atidžiai stebėti keletą savaičių. Gali prireikti chirurginių priemonių.
Vartojant doksorubicino hidrochloridą, gali paraudonuoti šlapimas. Pacientui reikia apie tai pasakyti ir paaiškinti, kad tai nesusiję su kokias nors sveikatos sutrikimais.
Jeigu pasireiškia ar vystosi kaulų čiulpų slopinimas arba išopėja burna, vaistinio preparato vartoti pakartotinai negalima. Dėl burnos išopėjimo gali pasireikšti deginimo pojūtis, kuriam pasireiškus, vaistinio preparato vartoti pakartotinai nerekomenduojama.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Doksorubicino toksinis poveikis širdžiai sustiprėja, jeigu pacientas anksčiau vartojo arba kartu vartoja kitų antraciklinų arba kitokių toksinį poveikį širdžiai galinčių kelti vaistinių preparatų (pvz., 5‑fluorouracilą, ciklofosfamidą arba paklitakselį), arba kitokių vaistinių preparatų, kurie veikia širdies funkciją (pvz., kalcio antagonistų). Doksorubiciną vartojant kartu su anksčiau nurodytais vaistiniais preparatais, būtina atidžiai stebėti širdies veiklą.
Trastuzumabo vartojimas kartu su antraciklinais (pvz., doksorubicinu) yra susijęs su didele toksinio poveikio širdžiai rizika. Trastuzumabo ir antraciklinų vartoti kartu negalima, išskyrus gerai kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų metu, stebint širdies funkciją. Jeigu antraciklinai vartojami baigus gydymą trastuzumabu, gali padidėti toksinį poveikį širdžiai rizika. Trastuzumabo pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 28,5 dienos ir kraujyje jis gali išlikti iki 24 savaičių. Jeigu įmanoma, baigus gydymą trastuzumabu, prieš pradedant vartoti antraciklinus, reikia padaryti pakankamai ilgą pertrauką (iki 24 savaičių). Būtina atidžiai stebėti širdies veiklą.
Kiti toksinį poveikį kepenims sukeliantys vaistiniai preparatai (pvz., 6-merkaptopurinas) gali sustiprinti doksorubicino toksinį poveikį kepenims.
Doksorubicinas metabolizuojamas veikiant citochromo P450 (CYP450) izofermentams ir yra Pgp pernašos substratas. Vartojant kartu su CYP450 izofermentų ir (arba) Pgp inhibitoriais, gali padidėti doksorubicino koncentracijos plazmoje ir dėl to sustiprėti toksinis poveikis. Priešingai, vartojant kartu su CYP450 izofermentus sužadinančiais vaistiniais preparatais, pavyzdžiui, rifampicinu ar barbitūratais, gali sumažėti doksorubicino koncentracijos plazmoje ir sumažėti veiksmingumas.
CYP3A4 ir Pgp inhibitorius ciklosporinas padidino doksorubicino AUC ir doksorubicino koncentraciją atitinkamai 55 % ir 350 %. Vartojant kartu, gali tekti keisti dozę. Cimetidinas irgi sumažino doksorubicino klirensą iš plazmos ir padidino AUC.
Prieš pat doksorubiciną pavartotas paklitakselis gali sumažinti doksorubicino klirensą ir padidinti doksorubicino koncentracijas plazmoje. Kai kurie duomenys rodo, kad sąveika ne tokia ryški, kai doksorubicinas vartojamas prieš paklitakselį.
Barbitūratai gali pagreitinti doksorubicino klirensą iš plazmos, o vartojant kartu fenitoiną, fenitoino koncentracija plazmoje gali sumažėti.
Doksorubiciną vartojant kartu su ritonaviru, gali padidėti doksorubicino koncentracijos serume.
Toksinis gydymo doksorubicinu poveikis gali padidėti, vartojant kartu su kitais citostatikais (pvz., citarabinu, cisplatina, ciklofosfamidu). Vartojant kartu citarabiną, gali pasireikšti storosios žarnos nekrozė su masyviu kraujavimu ir sunkiomis infekcijomis.
Klozapinas gali didinti doksorubicino hematologinio toksinio poveikio riziką ir jį sunkinti.
Gydymo doksorubicinu metu gali pasireikšti žymus amfotericino B toksinis poveikis inkstams.
Doksorubicinas greitai metabolizuojamas ir eliminuojamas daugiausiai su tulžimi, todėl kartu vartojami toksinį poveikį kepenims sukeliantys vaistiniai preparatai (pvz., merkaptopurinas, metotreksatas, streptozocinas) gali didinti doksorubicino toksiškumą, nes mažina vaistinio preparato klirensą per kepenis. Jeigu būtina kartu gydyti toksinį poveikį kepenims sukeliančiais vaistiniais preparatais, doksorubicino dozę reikia keisti.
Doksorubicinas yra stiprus, jautrumą spindulių poveikiui didinantis vaistinis preparatas, taigi gali sukelti gyvybei pavojingus atkartojimo reiškinius. Dėl anksčiau taikytos, šiuo metu arba vėliau taikomos spindulinės terapijos gali padidėti doksorubicino toksinis poveikis širdžiai ar kepenims. Tai pasireiškia ir kartu taikant gydymą toksinį poveikį širdžiai ar kepenims sukeliančiais vaistiniais preparatais.
Doksorubicinas gali pasunkinti ankstesnio gydymo ciklofosfamidu sukeltą hemoraginį cistitą.
Dėl gydymo doksorubicinu gali padidėti šlapimo rūgšties koncentracija serume, dėl to gali tekti keisti šlapimo rūgšties koncentraciją mažinančių vaistinių preparatų dozę.
Doksorubicinas gali mažinti per burną pavartoto digoksino biologinį prieinamumą.
Gydymo doksorubicinu metu paciento negalima skiepyti gyvomis vakcinomis, be to reikia vengti kontakto su neseniai poliomielito vakcina paskiepytais asmenimis.
Klinikinio tyrimo metu buvo pastebėta, kad kartu su 400 mg sorafenibo du kartus per parą vartojamo doksorubicino AUC padidėjo 21% . Klinikinė šio reiškinio svarba nežinoma.
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Doksorubicino aptikta vaisiaus audiniuose (kepenyse, inkstuose, plaučiuose). Juose vaistinio preparato koncentracijos buvo kelis kartus didesnės nei motinos plazmoje. Tai rodo, kad doksorubicino prasiskverbia per placentą. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė doksorubicino poveikį embrionui ar vaisiui, teratogeninį poveikį (žr. 5.3 skyrių) bei stiprų mutageninį poveikį Ames mėginiuose. Citostatikus nėštumo metu vartoti galima tik pagal griežtas indikacijas, įvertinus naudos motinai ir galimo kenksmingo poveikio vaisiui santykį.
Žindymas
Doksorubicino prasiskverbia į motinos pieną. Rizikos žindomam kūdikiui paneigti negalima. Kadangi doksorubicino hidrochlorido žindymo laikotarpiu vartoti negalima, žindymą gydymo doksorubicinu metu reikia nutraukti (žr. 4.3 skyrių).
Vaisingumas
Dėl saugumo vaikų susilaukti norintys vyrai prieš gydymą doksorubicinu turėtų pasirūpinti nepaveiktos spermos užkonservavimu ir neapvaisinti gydymo metu ir paskui bent 6 mėnesius po gydymo pabaigos. Vaisingos moterys gydymo doksorubicinu metu ir paskui bent 6 mėnesius po gydymo pabaigos turi naudoti veiksmingą kontracepcijos metodą.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Vaistinis preparatas dažnai sukelia pykinimą ar vėmimą, taigi vairuoti ar valdyti mechanizmus nerekomenduojama.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Gydymas doksorubicinu dažnai sukelia nepageidaujamą poveikį. Kartais toks poveikis būna sunkus ir pacientą dėl to reikia atidžiai stebėti. Nepageidaujamo poveikio dažnis ir pobūdis priklauso nuo vaistinio preparato vartojimo greičio ir dozės. Kaulų čiulpų slopinimas yra ūminis dozavimą ribojantis nepageidaujamas poveikis, bet dažniausiai laikinas. Dėl doksorubicino sukelto kaulų čiulpų slopinimo (hematologinio toksinio poveikio) gali pasireikšti karščiavimas, infekcijos, sepsis (septicemija), septinis šokas, kraujavimai, audinių hipoksija ar ištikti mirtis. Beveik visiems pacientams pasireiškia pykinimas, vėmimas ir alopecija.
Nustatyti išvardyti su gydymu doksorubicinu susiję nepageidaujami reiškiniai.
Naudojami tokie sutrikimų dažnio apibūdinimai:
labai dažni (≥ 1/10);
dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10);
nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100);
reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000);
labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).
| Dažni | Nedažni | Reti | Dažnis nežinomas |
Infekcijos ir infestacijos | Sepsis, septicemija |
|
|
|
Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) |
|
| Antrinė ūminė mieloidinė leukemija, vartojant kartu su antinavikiniais vaistiniais preparatais, kurie pažeidžia DNR (žr. 4.4 skyrių), naviko lizės sindromas. | Ūminė limfocitinė leukemija ir ūminė mielogeninė leukemija. |
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kaulų čiulpų slopinimas, leukopenija ir neutropenija. |
|
| Trombocitopenija, anemija |
Imuninės sistemos sutrikimai |
|
| Anafilaksinės reakcijos. |
|
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Anoreksija. | Dehidracija. |
| Hiperurikemija (žr. 4.4 skyrių). |
Akių sutrikimai |
|
| Keratitas ir padidėjęs ašarojimas. | |
Širdies sutrikimai | Kardiomiopatija (2 %: pvz., KSIF sumažėjimas, dusulys). |
|
| Aritmija, besimptomis kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos sumažėjimas ir stazinis širdies nepakankamumas. Toksinis poveikis širdžiai gali pasireikšti tachikardijos, įskaitant supraventrikulinės tachikardijos, bei EKG pokyčių atsiradimu (pvz., sinusinė tachikardija, tachiaritmija, skilvelinė tachikardija, bradikardija, antrioventrikulinė ir Hiso pluošto šakos blokada). Rekomenduojama reguliariai užrašyti EKG ir atsargiai gydyti pacientus, kuriems yra sutrikusi širdies funkcija. |
Kraujagyslių sutrikimai |
| Flebitas |
| Tromboflebitas, trombembolija, karščio pylimas, šokas. |
Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas, vėmimas, mukozitas/stomatitas, viduriavimas. | Kraujavimas iš virškinimo trakto, pilvo skausmas, vartojant kartu su citarabinu, gali pasireikšti burnos, gerklės, stemplės ir virškinimo trakto gleivinės išopėjimas, ypač aklosios žarnos (žr. 4.5 skyrių). |
| Ezofagitas, skrandžio erozija, kolitas, padidėjusi burnos gleivinės pigmentacija. |
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai |
|
|
| Bronchų spazmas, spinduliavimo sukeltas pneumonitas. |
Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Alopecija. | Niežulys, lokali spinduliavimo lauko padidėjusio jautrumo reakcija. | Dilgėlinė, lokali eritematozinė reakcija pagal veną, į kurią buvo leidžiamas vaistinis preparatas, odos ir nagų pigmentacijos padidėjimas, nago atsiskyrimas nuo guolio. | Audinių hipoksija, galūnių eritema ir delnų ir pėdų dizestezija. |
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Leidžiant vaistinį preparatą į šlapimo pūslę, gali pasireikšti lokalios reakcijos (cheminis cistitas) (pvz., skausmingas šlapinimasis, dažnas šlapinimasis, naktinis šlapinimasis, spazminis šlapinimasis, hematurija, šlapimo pūslės sienelės nekrozė). |
|
| Ūminis inkstų nepakankamumas. |
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai |
|
|
| Amenorėja, oligospermija, azoospermija (žr. 4.4 skyrių). |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai |
|
| Anafilaksinės reakcijos, drebulys, karščiavimas, galvos svaigimas. | Gėlimo ar deginimo pojūtis vartojimo vietoje (žr. 4.4 skyrių), negalavimas/silpnumas, astenija, šaltkrėtis. |
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai |
|
|
| Toksinis poveikis kepenims, kepenų fermentų suaktyvėjimas. |
Chirurginės ir terapinės procedūros |
|
|
| Vaistinio preparato sušvirkštus šalia kraujagyslės, gali pasireikšti sunkus minkštųjų audinių uždegimas, formuotis pūslės ir pasireikšti lokali audinių nekrozė, dėl kurios gali prireikti pašalinti audinius chirurginiu būdu (įskaitant odos persodinimą) (žr. 4.4 skyrių). |
4.9 Perdozavimas
Nustatyta, kad vienkartinės 250 mg ir 500 mg doksorubicino dozės yra mirtinos.
Dėl ūminio doksorubicino perdozavimo gali pasireikšti kaulų čiulpų slopinimas (ypač leukopenija ir trombocitopenija), kuris dažniausiai pasireiškia per 10‑15 parų po vaistinio preparato perdozavimo, ir ūminiai širdies pokyčiai, kurie pasireiškia per 24 valandas. Gydymas apima antibiotikų vartojimą į veną, granulocitų ir trombocitų perpylimą, paciento izoliavimą ir poveikio širdžiai gydymą. Reikia apgalvotai perkelti pacientą į sterilią palatą ir vartoti kraujo ląstelių augimą stimuliuojančius faktorius.
Dėl ūminio doksorubicino perdozavimo taip pat pasireiškia toksinis poveikis virškinimo traktui (dažniausiai mukozitas). Tai įprastai pasireiškia anksti po vaisto vartojimo, bet dauguma pacientų atsigauna per tris savaites.
Lėtinio perdozavimo atveju, viršijus 550 mg/m2 kūno paviršiaus ploto kaupiamąją dozę, padidėja kardiomiopatijos rizika ir gali pasireikšti širdies nepakankamumas.
Gali pasireikšti vėlyvas širdies nepakankamumas, net praėjus 6 mėnesiams po vaistinio preparato perdozavimo. Pacientus reikia atidžiai stebėti ir pasireiškus širdies nepakankamumo požymiams gydyti įprastais būdais.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – antraciklinai ir į juos panašūs vaistiniai preparatai
ATC kodas – L01DB01
Doksorubicinas yra antraciklinų grupės antibiotikas. Jo veikimo būdas pilnai neišaiškintas. Įrodyta, kad doksorubicinas sukelia antinavikinį poveikį dėl citotoksinio poveikio, ypač dėl įsiterpimo į DNR, fermento topoizomerazės II slopinimo ir reaktyvių laisvųjų deguonies radikalų (RLDR) suformavimo. Visa tai sutrikdo DNR sintezę. Dėl doksorubicino molekulės įsiterpimo sutrinka bazės atpažinimas ir sekos specifiškumas, dėl to slopinamos visos RNR ir DNR polimerazės. Dėl topoizomerazės II slopinimo atsiranda viengubos ir dvigubos DNR spiralės įtrūkių. DNR pažeidžiama ir dėl cheminių reakcijų, veikiant labai reaktyviems deguonies radikalams, pavyzdžiui, hidroksilo radikalui OH-. Tai sukelia mutageninį poveikį ir chromosomų aberacijas.
Specifinis doksorubicino toksinis poveikis susijęs su proliferacinėmis normalaus audinio savybėmis. Taigi labiausiai pažeidžiami normalūs audiniai yra kaulų čiulpai, virškinimo traktas ir lytinės liaukos.
Svarbi priežastis, dėl kurios gydymas būna neveiksmingas, yra atsparumo doksorubicinui ir kitokiems antraciklinams atsiradimas. Siekiant išvengti ląstelių atsparumo doksorubicinui atsiradimo, buvo siūloma vartoti kalcio kanalų blokatorius, pavyzdžiui, verapamilį, nes jis pirmiausia veikia ląstelės membraną. Verapamilis slopina lėtuosius kalcio kanalus ir didina doksorubicino patekimą į ląstelę. Doksorubicino vartojimas kartu su verapamiliu susijęs su sunkiu toksiniu poveikiu širdžiai.
5.2 Farmakokinetinės savybės
Pasiskirstymas
Į veną sušvirkštas doksorubicinas iš kraujo greitai pasiskirsto į audinius, įskaitant plaučius, kepenis, širdį, blužnį, limfmazgius, kaulų čiulpus ir inkstus. Pasiskirstymo tūris yra maždaug 25 litrai. 60‑70 % vaistinio preparato prisijungia prie plazmos baltymų.
Doksorubicinas nepraeina per kraujo smegenų barjerą, vis dėlto jeigu yra metastazių smegenyse arba leukemijos išplitimas į smegenis, smegenų skystyje gali susidaryti didesnė vaistinio preparato koncentracija. Doksorubicinas greitai patenka į ascito skystį, kuriame susidaro didesnė koncentracija nei plazmoje. Doksorubicino prasiskverbia į motinos pieną.
Eliminacija
Yra trys doksorubicino eliminacijos iš kraujo fazės: vidutinis pusinės eliminacijos periodas trunka 12 minučių (pasiskirstymas), 3,3 valandas ir maždaug 30 valandų. Doksorubicinas greitai metabolizuojamas kepenyse. Svarbiausias metabolitas yra farmakologiškai aktyvus doksorubicinolis. Kiti metabolitai yra deoksirubicino aglikonas, konjugatai su gliukuronidais ir sulfatais. Maždaug 40‑50 % dozės šalinama su tulžimi per 7 paras, maždaug pusė šio kiekio šalinama nepakitusio vaistinio preparato pavidalu, kita dalis – metabolitų pavidalu. Tik 5‑15 % suvartotos dozės eliminuojama su šlapimu.
Specialių grupių pacientai
Didžioji dalis doksorubicino eliminuojama per kepenis, taigi dėl kepenų funkcijos sutrikimo ekskrecija lėtėja ir dėl to daugiau vaistinio preparato susikaupia plazmoje ir audiniuose. Paprastai rekomenduojama mažinti dozę.
Tik maža dalis doksorubicino šalinama per inkstus, vis dėlto sunkus inkstų funkcijos sutrikimas gali turėti įtakos galutinei eliminacijai ir dėl to prireikti dozės sumažinimo.
Tyrimo su nutukusiais pacientais (> 130 % idealaus kūno svorio) metu doksorubicino klirensas sumažėjo, o pusinės eliminacijos periodas padidėjo, palyginti su normalaus kūno svorio kontrolinės grupės pacientais. Nutukusiems pacientams gali prireikti keisti dozę.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Tyrimų su gyvūnais literatūros duomenys rodo, kad doksorubicinas veikia vaisingumą, sukelia toksinį poveikį embrionui ir vaisiui bei daro teratogeninį poveikį. Kiti duomenys parodė mutageninį doksorubicino poveikį.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Natrio chloridas
Vandenilio chlorido rūgštis (pH koreguoti)
Injekcinis vanduo
6.2 Nesuderinamumas
Doksorubicino tirpalo negalima maišyti su heparinu, nes gali iškristi nuosėdos, ir negalima maišyti su 5-fluorouracilu, nes vaistinis preparatas gali suirti. Reikia vengti ilgai trunkančio sąlyčio su bet kuriais šarminės pH reakcijos tirpalais, nes tai gali sukelti vaistinio preparato hidrolizę.
Kol nebus gauta išsamios informacijos apie suderinamumą, doksorubicino negalima maišyti su kitais vaistinis preparatas, išskyrus išvardytus 6.6 skyriuje.
6.3 Tinkamumo laikas
Neatidarytas flakonas. 18 mėnesių.
Atidarytas flakonas. Atidarius flakoną, vaistinį preparatą reikia vartoti nedelsiant.
Paruoštas infuzinis tirpalas
0,9 % natrio chlorido injekciniu tirpalu arba 5 % gliukozės injekciniu tirpalu praskiesto vaistinio preparato cheminės ir fizinės savybės 2‑8°C temperatūroje nekinta iki 28 parų, o 25°C temperatūroje iki 7 parų, jeigu paruoštas tirpalas yra stiklo talpyklėje ir apsaugotas nuo šviesos.
Mikrobiologiniu požiūriu, paruoštą vaistinį preparatą reikia vartoti nedelsiant. Jeigu vaistinis preparatas iš karto nevartojamas, už jo laikymo sąlygas ir trukmę prieš vartojimą atsako vartotojas, bet negalima laikyti ilgiau kaip 24 val. 2‑8 °C temperatūroje, išskyrus atvejus, kai koncentratas skiedžiamas patvirtintomis ir validuotomis aseptinėmis sąlygomis.
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Laikyti šaldytuve (2‑8 °C).
Flakoną laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
Praskiesto vaistinio preparato laikymo sąlygos nurodytos 6.3 skyriuje.
6.5 Pakuotė ir jos turinys
5 ml
5 ml skaidraus stiklo (I tipo) vamzdelio pavidalo koncentrato infuziniam tirpalui flakonas, užkimštas teflonu dengtu chlorobutilo gumos kamščiu, kuris uždengtas sandariu rausvos spalvos nuplėšiamuoju aliumininiu dangteliu.
10 ml
10 ml skaidraus stiklo (I tipo) koncentrato infuziniam tirpalui flakonas, užkimštas teflonu dengtu chlorobutilo gumos kamščiu, kuris uždengtas sandariu rausvos spalvos nuplėšiamuoju aliumininiu dangteliu.
25 ml
30 ml skaidraus stiklo (I tipo) koncentrato infuziniam tirpalui flakonas, užkimštas teflonu dengtu chlorobutilo gumos kamščiu, kuris uždengtas sandariu rausvos spalvos nuplėšiamuoju aliumininiu dangteliu.
50 ml
50 ml skaidraus stiklo (I tipo) koncentrato infuziniam tirpalui flakonas, užkimštas teflonu dengtu chlorobutilo gumos kamščiu, kuris uždengtas sandariu rausvos spalvos nuplėšiamuoju aliumininiu dangteliu.
100 ml
100 ml skaidraus stiklo (I tipo) koncentrato infuziniam tirpalui flakonas, užkimštas teflonu dengtu chlorobutilo gumos kamščiu, kuris uždengtas sandariu rausvos spalvos nuplėšiamuoju aliumininiu dangteliu.
Pakuočių dydžiai
1 x 5 ml flakonas
1 x 10 ml flakonas
1 x 25 ml flakonas
1 x 50 ml flakonas
1 x 100 ml flakonas
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti
Doksorubicinas yra stiprus citotoksinis vaistinis preparatas, kurį skirti, paruošti ir suleisti gali tik sveikatos priežiūros specialistai, kurie išmano, kaip saugiai vartoti vaistinį preparatą. Tvarkant ir ruošiant vaistinį preparatą bei naikinant jo likučius, reikia laikytis išvardytų taisyklių.
Paruošimas
- Personalas turi turėti gerus darbo su šiuo vaistiniu preparatu metodikos įgūdžius.
- Nėščioms moterims dirbti su šiuo vaistiniu preparatu negalima.
- Su doksorubicinu dirbantis personalas turi vilkėti apsauginius drabužius: nešioti akinius, vilkėti chalatus, mūvėti vienkartines pirštines bei būti užsidėję kaukes.
- Visos priemonės, kurios buvo panaudotos vartojant vaistinį preparatą, įskaitant pirštines, turi būti sumestos į didelės rizikos atliekų naikinimo maišus, kurie deginami aukštoje temperatūroje (700 °C).
- Visos valymui naudotos priemonės taip pat turi būti sunaikintos anksčiau nurodytu būdu.
- Nuėmus pirštines, visada reikia nusiplauti rankas.
Užteršimas
- Jeigu vaistinio preparato pateko ant odos ar gleivinių, pažeistą vietą reikia kruopščiai nuplauti muilu ir vandeniu ar natrio hidrokarbonato tirpalu. Odos negalima šveisti šepečiu. Laikiną odos gėlimą galima malšinti švelniu kremu.
- Jeigu vaistinio preparato pateko į akį (akis), atitraukite akies voką (akių vokus) ir pažeistą akį plaukite dideliu vandens kiekiu ne trumpiau kaip 15 minučių arba 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido injekciniu tirpalu. Kreipkitės ištyrimui į gydytoją arba akių gydytoją.
- Išsiliejus vaistiniam preparatui, užterštą vietą apdorokite 1 % natrio hipochlorito tirpalu arba paprasčiausiu fosfato buferiu (pH > 8), kol tirpalas išbluks. Pažeistą vietą nuvalykite pašluoste ar kempine ir du kartus nuplaukite vandeniu. Visas priemones sumeskite į atliekų naikinimo maišus, kuriuos sandariai uždarytus atiduokite sudeginimui.
Vartojimas
Doksorubicinas į veną (i. v.) turi būti vartojamas labai atsargiai. Rekomenduojama vaistinį preparatą per 2‑15 minučių infuzuoti į veną su intraveniniu 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido arba 50 mg/ml (5 %) gliukozės tirpalu. Taip vartojant sumažėja trombozės ir vaistinio preparato suleidimo šalia venos, dėl kurios pasireiškia sunkus minkštųjų audinių uždegimas, pūslių formavimasis ir audinių nekrozė, rizika, ir galima praplauti veną po vaistinio preparato pavartojimo.
Vaistinio preparato likučius ir visas praskiedimui bei vartojimui naudotas priemones reikia sunaikinti, laikantis ligoninėje įprastos citotoksinių vaistinių preparatų tvarkymo procedūros, atsižvelgiant į esamus kenksmingų atliekų tvarkymą reguliuojančius teisės aktus.
Tvarkymas
Tik vienkartiniam vartojimui. Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų. Reikia laikytis citotoksinių vaistinių preparatų tvarkymo rekomendacijų.
Vaistinių preparatų negalima išpilti į kanalizaciją arba išmesti kartu su buitinėmis atliekomis. Kaip tvarkyti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
Anekdotai
Ligoninėje:
- Sesele, man atrodo, jūs šiandien ne ta koja iš lovos išlipote...
- Kodėl gi?
- Jūs apsiavusi daktaro šliurėmis!- Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Ar jau teko išbandyti naują vaistą vitamino D trūkumui gydyti „Defevix”, vartojamą tik 1 kartą per mėnesį ?