Irinotekanas, 20mg/ml, koncentratas infuziniam tirpalui
Vartojimas: leisti į veną
Registratorius: Ebewe Pharma Ges.m.b.H. Nfg. KG, Austrija
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Irinotekanas
1. Kas yra Irinotecan Ebewe ir kam jis vartojamas
Irinotecan Ebewe priklauso vaistų, vadinamų citostatikais (priešvėžiniais vaistais), grupei.
Irinotecan Ebewe vartojamas suaugusių žmonių progresavusiam gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžiui gydyti. Galima gydyti vien šiuo vaistu arba jo vartoti kartu su kitais vaistiniais preparatais (t.y. 5-fluoruracilu/folino rūgštimi, bevacizumabu, cetuksimabu, kapecitabinu).
2. Kas žinotina prieš vartojant Irinotecan Ebewe
Irinotecan Ebewe vartoti negalima:
- jeigu yra alergija irinotekano hidrochlorido trihidratui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);
- jeigu sergate bet kokia kita žarnų liga arba buvo žarnų obstrukcija;
- jeigu krūtimi maitinate kūdikį;
- jeigu padidėjęs (daugiau negu 3 kartus didesnis už didžiausią normos reikšmę) bilirubino kiekis kraujyje;
- jeigu yra sunkus kaulų čiulpų veiklos nepakankamumas;
- jeigu silpna sveikatos būklė (ištyrus pagal tarptautinius standartus);
- jeigu vartojate natūralaus vaisto, t. y. paprastųjų jonažolių (Hypericum perforatum) preparatų.
Gydymo Irinitecan Ebewe metu, geltonosios karštinės vakcinos vartoti negalima.
Apie papildomas kontraindikacijas cetuksimabui, bevacizumabui arba kapecitabinui skaitykite šių vaistinių preparatų pakuotės lapeliuose.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Šis vaistas skirtas tik suaugusiems žmonėms gydyti. Jeigu jo skyrė vaikui, kreipkitės į gydytoją patarimo.
Senyviems žmonėms gydymo šiuo vaistu metu būtinas specialus atsargumas.
Irinotecan Ebewe yra vaistas nuo vėžio, todėl jo Jums lašins specialiame skyriuje, gydytojui, turinčiam gydymo vaistais nuo vėžio patirties, prižiūrint. Skyriaus darbuotojai Jums paaiškins, kokios atsargumo priemonės būtinos vaistinio preparato infuzijos metu ir po jos. Šis lapelis Jums gali padėti apie tai prisiminti.
- Pirmos 24 valandos po Irinotecan Ebewe infuzijos
Irinotecan Ebewe infuzijos metu (ji trunka 30 – 90 min.) ir netrukus po jos gali atsirasti tokių simptomų:
- viduriavimas;
- prakaitavimas;
- pilvo skausmas
- ašarojimas;
- regos sutrikimų;
- didelis seilėtekis.
Šių simptomų medicininis pavadinimas yra ūminis cholinerginis sindromas, kurį galima išgydyti (pvz., atropinu). Jeigu minėtų simptomų atsiranda, nedelsdami pasakykite gydytojui, kuris Jums skirs reikiamą gydymą.
- Laikotarpis po paros po Irinotecan Ebewe infuzijos iki kitos jo infuzijos
Šiuo laikotarpiu Jums gali atsirasti įvairių simptomų, kurie gali būti sunkūs, todėl gali prireikti skubaus gydymo ir atidžios priežiūros.
Viduriavimas, prasidėjęs praėjus daugiau negu 24 val. po Irinotecan Ebewe infuzijos (vėlyvasis viduriavimas), gali būti sunkus. Paprastai jis pasireiškia per 5 paras po infuzijos. Viduriavimą būtina slopinti nedelsiant, be to, Jums būtina atidi priežiūra. Tuoj pat po pirmo pasituštinimo skystomis išmatomis Jums būtina elgtis taip, kaip nurodyta toliau.
- Pradėti vartoti gydytojo skirtų vaistų nuo viduriavimo tiksliai taip, kaip jo nurodyta. Nepasitarus su gydytoju, gydymo keisti negalima. Rekomenduojamas vaistas nuo viduriavimo yra loperamidas (pradinė jo dozė yra 4 mg, po reikia gerti po 2 mg kas 2 val., taip pat ir naktį). Taip medikamento reikia vartoti dar mažiausiai 12 val. po paskutinio pasituštinimo skystomis išmatomis. Ilgiau negu 48 val. taip šio vaisto dozuoti negalima.
- Nedelsiant pradėti gerti daug vandens ir skysčių (vandens, gazuoto vandens, putojančių nealkoholinių gėrimų, sriubos ar geriamųjų, skysčių kiekį organizme papildančių, preparatų).
- Nedelsiant informuoti gydymą prižiūrinti gydytoją apie viduriavimą. Jeigu su juo susisiekti negalite, kreipkitės į ligoninės skyriaus, prižiūrinčio gydymą Irinotecan Ebewe, gydytoją. Labai svarbu, kad jie žinotų apie viduriavimą.
Gydytojui arba gydymą prižiūrinčio skyriaus darbuotojams būtina pasakyti nedelsiant, jeigu:
- pykina, vemiate ir viduriuojate;
- karščiuojate ir viduriuojate;
- praėjus 48 val. nuo gydymo vaistais nuo viduriavimo pradžios, vis dar viduriuojate.
Įsidėmėtina! Negalima vartoti kitokių vaistų nuo viduriavimo, negu gydytojo skirta, ir gerti kitokių skysčių, negu anksčiau nurodyta. Laikykitės gydytojo nurodymų. Tolesnio viduriavimo epizodo profilaktikai vaistinių preparatų nuo viduriavimo vartoti negalima net tuo atveju, jeigu vėlyvasis viduriavimas buvo pasireiškęs ankstesnių gydymo ciklų metu.
- Karščiavimas
Jeigu kūno temperatūra pakyla virš 38 °C, tai gali būti infekcinės ligos požymis, ypač tuo atveju, jeigu viduriuojate. Jeigu dėl bet kokių priežasčių karščiuojate (temperatūra aukštesnė negu 38 °C), nedelsdami kreipkitės į savo arba gydymą prižiūrinčio skyriaus gydytoją, kadangi jie gali Jums skirti būtiną gydymą.
- Pykinimas ir vėmimas
Jeigu pykina arba (ir) vemiate, nedelsdami kreipkitės į savo arba gydymą prižiūrinčio skyriaus gydytoją.
- Neutropenija
Dėl Irinotecan Ebewe poveikio gali sumažėti kai kurių baltųjų kraujo ląstelių, svarbių kovai su infekcija, kiekis. Tokia būklė vadinama neutropenija. Gydymo Irinotecan Ebewe metu neutropenija pasireiškia dažnai ir būna laikina. Gydytojas Jums lieps reguliariai atlikinėti kraujo tyrimus, kad galėtų sekti šių baltųjų kraujo ląstelių kiekį. Neutropenija yra sunkus sutrikimas. Jį būtina nedelsiant gydyti ir atidžiai sekti.
- Kvėpavimo pasunkėjimas
Jeigu pasunkėja kvėpavimas, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją.
- Kepenų veiklos sutrikimas
Prieš pradedant gydyti Irinotecan Ebewe ir prieš kiekvieną kitą gydymo ciklą, reikės tikrinti kepenų veiklą (atlikti kraujo tyrimus).
Jeigu grįžus iš ligoninės į namus Jums yra vienas ar daugiau iš minėtų simptomų, turite nedelsdami kreiptis į savo arba gydymą Irinotecan Ebewe prižiūrinčio ligoninės skyriaus gydytoją.
- Inkstų veiklos sutrikimas
Jeigu inkstų veikla sutrikusi, reikia kreiptis į gydytoją, kadangi pacientams, kurių inkstų veikla sutrikusi, šio vaistinio preparato poveikis netirtas.
- Širdies sutrikimai
Vartojant Irinotecan Ebewe gali pasireikšti širdies nepakankamumas. Jūsų gydytojas atidžiai Jus stebės jeigu sergate širdies nepakankamumu, Jums yra padidėjusi širdies nepakankamumo pasireiškimo rizika arba anksčiau esate gydytas chemoterapiniais preparatais. Reikia imtis priemonių iki minimumo sumažinti visus modifikuojamuosius rizikos veiksnius širdies sutrikimams (pvz., rūkymą, aukštą kraujospūdį ir padidėjusį riebalų kiekį kraujyje).
- Infekcijos
Jums gali pasireikšti sunki infekcija ar sumažėti atsakas į skiepus gydymo Irinotecan Ebewe metu. Jūsų gydytojas stengsis išvengti skiepijimo gydymo Irinotecan Ebewe metu.
Kiti vaistai ir Irinotecan Ebewe
Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui.
Tai tinka ir vaistažolių bei stipraus poveikio vitaminų ir mineralinių medžiagų preparatams. Kai kurie medikamentai, pvz., ketokonazolas (vaistas nuo grybelinių ligų), rifampicinas (vaistas nuo tuberkuliozės), atazanaviro sulfatas (vaistas ŽIV gydymui) bei kai kurie preparatai nuo epilepsijos (karbamazepinas, fenobarbitalis, fenitoinas), gali keisti Irinotecan Ebewe poveikį.
Vaistažolių, t. y. paprastųjų jonažolių (Hypericum perforatum), preparatų gydymo Irinotecan Ebewe metu ir tarp gydymo ciklų vartoti negalima, kadangi jie gali silpninti irinotekano poveikį.
Prieš operaciją apie irinotekano vartojimą reikia pasakyti gydytojui ar anesteziologui, kadangi šis vaistas gali keisti kai kurių operacijos metu vartojamų vaistų poveikį.
Gydymo Irinotecan Ebewe metu geltonosios karštinės vakcinos vartoti negalima. Pasakykite savo gydytojui, kad vartojate šį vaistą ar jums reikalinga kita vakcina, nes tai gali sukelti šalutinį poveikį.
Jeigu kartu su Irinotecan Ebewe vartojate vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra cetuksimabo, bevacizumabo, ciklosporino, takrolimuzo arba kapecitabino, skaitykite šių vaistinių preparatų pakuotės lapelius.
Nėštumas, žindymo laikotarpis ir vaisingumas
Nėštumas
Nėštumo metu, ypač pirmus tris mėnesius Irinotecan Ebewe vartoti draudžiama, nebent tai neabejotinai būtina.
Vaisingo amžiaus moterims gydymo metu pastojimo reikia išvengti. Gydymo metu ir mažiausiai 3 mėn. po jo moterims ir vyrams būtina naudotis kontracepcijos priemonėmis. Vis dėlto, jeigu minėtu laikotarpiu pastotumėte, turite nedelsdama apie tai informuoti gydytoją.
Žindymo laikotarpis
Nėra žinoma, ar Irinotecan Ebewe patenka į motinos pieną. Taigi draudžiama maitinti kūdikį, vartojant Irinotecan Ebewe.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Kai kuriais atvejais Irinotecan Ebewe gali sukelti šalutinį poveikį, kuris gali veikti gebėjimą vairuoti, valdyti įrangą ir mechanizmus. Jeigu kyla abejonių, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Pirmųjų 24 valandų laikotarpiu po Irinotecan Ebewe infuzijos Jums gali svaigti galva arba sutrikti rega. Jeigu toks poveikis pasireiškia, vairuoti ir valdyti įrangos ar mechanizmų negalima.
Irinotecan Ebewe sudėtyje yra sorbitolio. Jeigu gydytojas Jums yra sakęs, kad netoleruojate kokių nors angliavandenių, kreipkitės į jį prieš pradėdami vartoti šį vaistą.
Vienkartinėje preparato dozėje yra mažiau nei 1 mmol (23 mg) natrio, t. y., jis beveik neturi reikšmės.
3. Kaip vartoti Irinotecan Ebewe
Reikiamą Irinotecan Ebewe dozę Jums infuzuos į veną per 30 – 90 min. Infuzinio tirpalo kiekis priklausys nuo Jūsų amžiaus, kūno svorio ir bendrosios sveikatos būklės. Be to, jis priklausys nuo kitų kartu vartojamų vaistų nuo vėžio. Gydytojas apskaičiuos Jūsų kūno paviršiaus plotą kvadratiniais metrais (m2).
- Jeigu anksčiau buvote gydytas 5-fluorouracilu, Jus paprastai gydys vien Irinotecan Ebewe, pradedant nuo 350 mg/m2 kūno paviršiaus dozės, infuzuojamos kas 3 savaitės.
- Jeigu anksčiau chemoterapiniais vaistais nebuvote gydytas, paprastai Jums kas 2 savaitės infuzuos 180 mg/m2 kūno paviršiaus Irinotecan Ebewe dozę, o po jos folino rūgšties ir 5-fluorouracilo.
- Jeigu Jus gydys Irinotecan Ebewe ir cetuksimabo deriniu, Jums infuzuos tokią pačią irinotekano dozę, kokia buvo infuzuota anksčiau taikyto gydymo, kurio sudedamoji dalis buvo irinotekanas, paskutinio ciklo metu.
Irinotekano negalima infuzuoti anksčiau, negu po 1 val. po cetuksimabo infuzijos pabaigos.
Jeigu kartu su Irinotecan Ebewe vartojate cetuksimabo, skaitykite cetuksimabo pakuotės lapelį.
Jeigu kartu su Irinotecan Ebewe vartojate bevacizumabo, skaitykite bevacizumabo pakuotės lapelį.
Jeigu kartu su Irinotecan Ebewe vartojate kapecitabino, skaitykite kapecitabino pakuotės lapelį.
Priklausomai nuo Jūsų sveikatos būklės ir pasireiškusio šalutinio poveikio gydytojas minėtą dozavimą gali keisti.
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Gydytojas Jus supažindins su šalutiniu poveikiu ir paaiškins gydymo šiuo vaistu riziką ir naudą.
Kai kurį šalutinį poveikį būtina slopinti iš karto (žr. skyriaus „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“ informaciją).
Irinotecan Ebewe gali sukelti viduriavimą. Pradėjus viduriuoti, gali būti skiriami du viduriavimo tipai. Ankstyvasis viduriavimas, prasidedantis po mažiau nei 24 val. po infuzijos, ir vėlyvasis viduriavimas, prasidedantis po daugiau nei 24 val. po infuzijos.
Pasireiškus bet kokiam viduriavimui būtina atidžiai vykdyti žemiau pateiktus nurodymus.
Ankstyvasis viduriavima
Jei viduriavimas prasideda praėjus mažiau kaip 24 val. po infuzijos, reikia nedelsiant informuoti gydytoją arba slaugytoją, kurie skirs reikiamą gydymą.
Prasidėjus ankstyvajam viduriavimui, gali būti ir kitokių simptomų:
- pilvo skausmas
- paraudusios, skausmingos, niežtinčios ar ašarojančios akys
- sloga
- kraujospūdžio sumažėjimas
- prakaitavimas
- šaltkrėtis
- galvos svaigimas
- regos sutrikimas
- akių vyzdžių susiaurėjimas
- didelis seilėtekis
- bloga savijauta
Vaistų nuo viduriavimo, kurių gydytojas skyrė vėlyvajam viduriavimui slopinti, vartoti negalima.
Vėlyvasis viduriavimas
Jei viduriavimas prasideda praėjus daugiau kaip 24 val. po infuzijos (dažnai praėjus 5 dienoms po vaisto vartojimo), reikia nedelsiant ir tiksliai kaip nurodyta pradėti vartoti gydytojo duotus vaistus nuo viduriavimo.
Jei abejojate dėl pasireiškusių sutrikimų, klauskite gydytojo arba slaugytojos. Gydymo negalima keisti nepasitarus su gydytoju.
Nedelsdami pradėkite gerti daug vandens ir rehidratacijai skirtų skysčių (t.y. vandens, sodos vandens, gazuotų gėrimų, sriubos arba geriamųjų rehidratacijos preparatų).
Apie pasireiškusį viduriavimą nedelsdami praneškite gydytojui, kuris prižiūri Jūsų gydymą. Jei su gydytoju susisiekti negalite, kreipkitės į gydymo įstaigą, kurioje skiriamas gydymas Irinotekan Ebewe. Labai svarbu, kad jie žinotų apie pasireiškusį viduriavimą.
Gydytojui arba gydymą prižiūrinčio skyriaus darbuotojams būtina pasakyti nedelsiant, jeigu:
- pykina, vemiate ir viduriuojate;
- karščiuojate ir viduriuojate;
- praėjus 48 val. nuo gydymo vaistais nuo viduriavimo pradžios, vis dar viduriuojate
Negalima vartoti kitokių vaistų nuo viduriavimo, negu gydytojo skirta, ir gerti kitokių skysčių, negu anksčiau nurodyta.
Baltųjų kraujo kūnelių sumažėjimas
Dėl Irinotecan Ebewe poveikio gali sumažėti kai kurių baltųjų kraujo ląstelių, svarbių kovai su infekcija, kiekis. Tokia būklė vadinama neutropenija. Gydymo Irinotecan Ebewe metu neutropenija pasireiškia dažnai ir būna laikina. Gydytojas Jums lieps reguliariai atlikinėti kraujo tyrimus, kad galėtų sekti šių baltųjų kraujo ląstelių kiekį. Neutropenija yra sunkus sutrikimas. Jį būtina nedelsiant gydyti ir atidžiai sekti.
Jeigu pasireiškia karščiavimas (kūno temperatūra pakyla virš 38 °C), tai gali būti infekcinės ligos, susijusios su neutropenija, požymis, ir būtinas skubus gydymas.
Jeigu dėl bet kokių priežasčių karščiuojate (temperatūra aukštesnė negu 38 °C), nedelsdami kreipkitės į savo arba gydymą prižiūrinčio skyriaus gydytoją, kadangi jie gali Jums skirti būtiną gydymą.
Pykinimas ir vėmimas
Jeigu pykina ir (arba) vemiate, nedelsdami kreipkitės į savo arba gydymą prižiūrinčio skyriaus gydytoją.
Kvėpavimo pasunkėjimas
Jeigu pasunkėja kvėpavimas, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją.
Alerginės reakcijos
Visi vaistai gali sukelti alerginę reakciją. Jei pasireiškia bet kuris iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės į savo arba gydymą prižiūrinčio skyriaus gydytoją:
- delnų, pėdų, kulkšnių, veido, lūpų, burnos ar gerklės tinimas
- pasunkėja rijimas arba labai pasunkėja kvėpavimas
- jaučiate, kad galite nualpti
Kiti galimi šalutiniai poveikiai:
Labai dažnas (pasireiškia daugiau negu 1 pacientui iš 10) šalutinis poveikis
- Eritrocitų kiekio sumažėjimas (anemija), dėl kurios atsiranda blyški oda, pasireiškia silpnumas ir dusulys.
- Irinotecan Ebewe vartojant kartu su kitais preparatais pasireiškia kraujo plokštelių skaičiaus sumažėjimas (trombocitopenija), kurio metu atsiranda nubrozdinimų ir polinkis kraujuoti.
- Plaukų slinkimas (pabaigus gydymą, plaukai atauga).
- Irinotecan Ebewe vartojant kartu su kitais preparatais: kai kurių fermentų (SGPT (alaninaminotransferazės), SGOT (aspartataminotransferazės), šarminės fosfatazės) arba bilirubino kiekio padidėjimas kraujo serume.
- Irinotecan Ebewe vartojant kartu su kapecitabinu, gali atsirasti kraujo krešulių.
Dažnas (pasireiškia nuo 1 iki 10 pacientų iš 100) šalutinis poveikis
- Vartojant tik Irinotecan Ebewe, pasireiškia kraujo plokštelių skaičiaus sumažėjimas (trombocitopenija), kurios metu atsiranda nubrozdinimų ir polinkis kraujuoti. Vandens netekimas (dehidracija), paprastai susijusi su viduriavimu ir (arba) vėmimu.
- Vidurių užkietėjimas.
- Nuovargis (astenija).
- Vartojant tik Irinotecan Ebewe, pasireiškia laikinas kai kurių fermentų (SGPT (alaninaminotransferazės), SGOT (aspartataminotransferazės), šarminės fosfatazės) arba bilirubino kiekio padidėjimas kraujo serume.
- Irinotecan Ebewe vartojant kartu su kitais preparatais, paisreiškia stiprus bilirubino kiekio kraujyje sumažėjimas.
- Silpnai arba vidutiniškai padidėja kreatinino kiekiai kraujyje.
- Vartojant Irinotecan Ebewe kartu su kapecitabinu, pacientams, kurių baltųjų kraujo ląstelių kiekis kraujyje sumažėjęs, gali pasireikšti alerginė reakcija, miokardo infarktas ir karščiavimas.
- Vartojant Irinotecan Ebewe kartu su kapecitabinu ir bevacizumabu, gali pasireikšti baltųjų kraujo ląstelių skaičiaus sumažėjimas, kraujo krešuliai, kraujospūdžio padidėjimas ir miokardo infarktas.
Nedažnas (pasireiškia nuo 1 iki 10 pacientų iš 1000) šalutinis poveikis
- Silpnos alerginės odos reakcijos (odos paraudimas ir niežulys, bėrimas).
- Silpnos infuzijos vietos reakcijos (paraudimas).
- Kvėpavimo pasunkėjimas ir sausas kosulys.
- Dalinis ar visiškas žarnų užsikimšimas (vidurių užkietėjimas, žarnų nepraeinamumas).
- Vėmimas krauju (kraujavimas iš virškinimo trakto).
- Žarnyno uždegimas, sukeliantis pilvo skausmą ir (arba) viduriavimą (ši būklė, vadinama pseudomembraniniu kolitu).
- Inkstų sutrikimai ir mažas kraujospūdis, susijęs su viduriavimu ir (arba) vėmimu ar infekcija.
Retas (pasireiškia 1 iki 10 pacientų iš 10000) šalutinis poveikis
- Raumenų mėšlungis ir nutirpimas („skruzdžių bėgiojimas“).
- Pilvo skausmas (storosios žarnos uždegimas).
- Žarnų prakiurimas („skylės“ atsiradimas žarnos sienelėje).
- Apetito netekimas (anoreksija).
- Kasos uždegimas (galintis sukelti pilvo skausmą).
- Kraujospūdžio padidėjimas infuzijos metu ir po jos.
- Kalio ir natrio kiekio kraujyje sumažėjimas, dažniausiai sukeltas viduriavimo ir vėmimo.
Labai retas (pasireiškia mažiau negu 1 pacientui iš 10 000) šalutinis poveikis
- Kalbos sutrikimas (poveikis dingsta nutraukus gydymą).
- Kai kurių virškinimo fermentų, ardančių sacharidus ir riebalus, kiekio padidėjimas.
- Buvo praneštas vienas atvejis apie kraujo plokštelių skaičiaus sumažėjimą dėl kraujo plokštelių antikūnų.
Jeigu Jūs vartojate Irinotecan Ebewe su preparatais, kurių sudėtyje yra cetuksimabo, bevacizumabo arba kapecitabino, gali pasireikšti kai kurie nepageidaujami poveikiai, įskaitant spuogus primenantį išbėrimą, susiję su šių preparatų vartojimu. Taigi būkite tikri, kad perskaitėte cetuksimabo, bevacizumabo arba kapecitabino pakuotės lapelius.
Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba slaugytojui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
5. Kaip laikyti Irinotecan Ebewe
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Vienkartiniam vartojimui.
Neatidarytas buteliukas
Buteliuką laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
Ant kartono dėžutės ir buteliuko etiketės po „Tinka iki/EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinka vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Po pirmojo buteliuko atidarymo
Buteliuką atidarius, preparatą būtina praskiesti ir vartoti nedelsiant.
Po praskiedimo
Mikrobiologiniu požiūriu, praskiestą preparatą reikia vartoti nedelsiant. Jei jis tuoj pat nevartojamas, už laikymo trukmę ir sąlygas atsako vartotojas, tačiau praskiesto tirpalo negalima laikyti ilgiau kaip 24 valandas 2°C‑8°C temperatūroje, išskyrus atvejus, kai vaistinis preparatas skiedžiamas kontroliuojamomis validuotomis aseptinėmis sąlygomis.
Preparato cheminis ir fizinis stabilumas, laikant apsaugojus nuo šviesos 2 °C - 8 °C temperatūroje ir kambario temperatūroje (20-25°C) nekinta 28 dienas, o neapsaugojus nuo šviesos, nekinta 48 valandas.
Pastebėjus tirpale dalelių, šio vaisto vartoti negalima.
Vaistų negalima išpilti į kanalizaciją arba išmesti su buitinėmis atliekomis. Kaip tvarkyti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
Irinotecan Ebewe sudėtis
Veiklioji medžiaga yra irinotekano hidrochloridas trihidratas.
- 1 ml koncentrato yra 20 mg irinotekano hidrochlorido trihidrato, atitinkančio 17,33 mg irinotekano.
- Viename 2 ml buteliuke yra 40 mg irinotekano hidrochlorido trihidrato.
- Viename 5 ml buteliuke yra 100 mg irinotekano hidrochlorido trihidrato.
- Viename 7,5 ml buteliuke yra 150 mg irinotekano hidrochlorido trihidrato.
- Viename 15 ml buteliuke yra 300 mg irinotekano hidrochlorido trihidrato.
- Viename 25 ml buteliuke yra 500 mg irinotekano hidrochlorido trihidrato.
Pagalbinės medžiagos yra sorbitolis E 420, pieno rūgštis, natrio hidroksidas ir injekcinis vanduo.
Irinotecan Ebewe išvaizda ir kiekis pakuotėje
Skaidrus, bespalvis arba lengvai gelsvas tirpalas.
Irinotecan Ebewe tiekiamas I tipo gintaro spalvos stiklo buteliukais, užkimštais fluoropolimeru padengtais bromobutilo gumos kamščiais. Buteliukai gali būti įdėti arba neįdėti į apsauginį plastikinį įdėklą (Onko-Safe). Onko-Safe prie medikamento nesiliečia ir suteikia papildomą apsaugą transportuojant, todėl labiau apsaugomas gydymo įstaigos ir vaistinės personalas.
Buteliukai uždengti gofruotais aliuminio dangteliais.
Pakuotės dydžiai
40 mg / 2 ml: 1 buteliukas, 5 buteliukai, 10 buteliukų
100 mg / 5 ml: 1 buteliukas, 5 buteliukai, 10 buteliukų
150 mg / 7,5 ml: 1 buteliukas, 5 buteliukai, 10 buteliukų
300 mg / 15 ml: 1 buteliukas
500 mg / 25 ml: 1 buteliukas
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Tarptautinis pavadinimas | Irinotekanas |
Vaisto stiprumas | 20mg/ml |
Vaisto forma | koncentratas infuziniam tirpalui |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | leisti į veną |
Registracijos numeris | LT/1/10/2019 |
Registratorius | Ebewe Pharma Ges.m.b.H. Nfg. KG, Austrija |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 2010.05.27 |
Vaistas perregistruotas |
1. Vaistinio preparato pavadinimas
Irinotecan Ebewe 20 mg/ml koncentratas infuziniam tirpalui
2. Kokybinė ir kiekybinė sudėtis
1 ml koncentrato yra 20 mg irinotekano hidrochlorido trihidrato, atitinkančio 17,33 mg irinotekano.
Viename 2 ml buteliuke yra 40 mg irinotekano hidrochlorido trihidrato.
Viename 5 ml buteliuke yra 100 mg irinotekano hidrochlorido trihidrato.
Viename 7,5 ml buteliuke yra 150 mg irinotekano hidrochlorido trihidrato.
Viename 15 ml buteliuke yra 300 mg irinotekano hidrochlorido trihidrato.
Viename 25 ml buteliuke yra 500 mg irinotekano hidrochlorido trihidrato.
Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas: sudėtyje yra sorbitolio E 420 (45 mg/ml) ir natrio (šio vaisto dozėje yra mažiau nei 1 mmol (23 mg) natrio, t. y., jis beveik neturi reikšmės).
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. Farmacinė forma
Koncentratas infuziniam tirpalui
Koncentratas yra skaidrus, bespalvis arba šiek tiek gelsvas tirpalas (pH 3,0 – 3,8).
4. Klinikinė informacija
4.1 Terapinės indikacijos
Progresavusio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio gydymas:
- kartu su 5-fluorouracilu ir folino rūgštimi pacientams, kuriems prieš tai nebuvo taikyta chemoterapija, progresavusio vėžio gydymui;
- monoterapija pacientams, kuriems gydymas pripažintais preparatais, tarp kurių buvo 5-fluorouracilas, buvo neveiksmingas.
Metastazavusio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio, kuris ekspresuoja epidermio augimo faktoriaus receptorius (EAFR), su nemutavusiu („laukinio tipo“) KRAS genu, gydymas kartu su cetuksimabu pacientams, kuriems anksčiau nebuvo gydytas metastazavęs vėžys arba gydymas citotoksiniais preparatais, įskaitant irinotekaną, buvo neveiksmingas (žr. 5.1 skyrių).
Pirmaeilis metastazavusios gaubtinės arba tiesiosios žarnos karcinomos gydymas kartu su 5-fluorouracilu, folino rūgštimi ir bevacizumabu.
Pirmaeilis metastazavusios gaubtinės ir tiesiosios žarnų karcinomos gydymas kartu su kapecitabinu ir su bevacizumabu arba be jo.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Preparatu gydomi tik suaugę žmonės. Atskiestas Irinotecan Ebewe koncentratas infuziniam tirpalui infuzuojamas į periferinę arba centrinę veną.
Rekomenduojamas dozavimas
Anksčiau gydytų pacientų monoterapija
Rekomenduojama irinotekano dozė yra 350 mg/m² kūno paviršiaus. Ji infuzuojama per 30 - 90 min. į veną kas tris savaites (žr. šio skyrius poskyrį „Vartojimo metodas“ ir 4.4 bei 6.6 skyrius).
Kompleksinė anksčiau negydytų pacientų terapija
Gydymo irinotekanu kartu su 5-fluorouracilu (5FU) ir folino rūgštimi (FR) saugumas bei veiksmingumas nustatinėtas gydant tokiu būdu (žr. 5.1 skyrių): kas 2 savaitės infuzuota irinotekano, 5FU ir FR.
Rekomenduojama irinotekano dozė – 180 mg/m² kūno paviršiaus. Ji kas 2 savaitės infuzuojama į veną per 30 - 90 min., po to į veną infuzuojama folino rūgšties ir 5-fluorouracilo.
Kaip dozuoti ir kokiu būdu leisti kartu vartojamą cetuksimabą, reikia peržiūrėti cetuksimabo charakteristikų santrauką.
Paprastai vartojama tokia pati irinotekano dozė, kokia buvo gydyta paskutiniųjų ankstesnio gydymo preparatais, tarp kurių buvo irinotekanas, ciklų metu. Anksčiau negu praėjus valandai po cetuksimabo infuzijos pabaigos, irinotekano leisti negalima.
Kaip dozuoti ir kokiu būdu leisti kartu vartojamą bevacizumabą, reikia peržiūrėti bevacizumabo charakteristikų santrauką.
Kaip dozuoti ir kokiu būdu leisti kartu vartojamą kapecitabiną, skaitykite 5.1 skyrių ir peržiūrėkite atitinkamus kapecitabino charakteristikų santraukos skyrius.
Dozavimo keitimas
Irinotekano galima infuzuoti tik tada, kai visi nepageidaujamo poveikio simptomai susilpnėja iki nulinio arba 1-ojo laipsnio pagal NVI BTK (Nacionalinio vėžio instituto bendrus toksiškumo kriterijus) ir kai visiškai praeina gydymo sukeltas viduriavimas.
Prieš kitą infuziją reikia mažinti irinotekano ir 5FU (jeigu juo gydoma) dozę, atsižvelgiant į blogiausią nepageidaujamų reiškinių, atsiradusių ankstesnės infuzijos metu, laipsnį. Infuziją reikia atidėti 1 - 2 savaitėms, kad išnyktų su gydymu susiję nepageidaujami reiškiniai.
Irinotekano ir (arba) 5FU (jeigu juo gydoma) dozę reikia mažinti 15 - 20%, jeigu atsiranda šių nepageidaujamų reiškinių:
- toksinis poveikis kraujodarai (4 laipsnio neutropenija, febrilinė neutropenija (3 - 4 laipsnio neutropenija ir 2 - 4 laipsnio karščiavimas), trombocitopenija ir leukopenija (4 laipsnio);
- toksinis poveikis ne kraujui (3 - 4 laipsnio).
Su irinotekanu derinamo cetuksimabo dozę reikia keisti taip, kaip rekomenduojama pastarojo preparato charakteristikų santraukoje.
Kaip keisti kartu su irinotekanu/5FU/FR vartojamo bevacizumabo dozę, reikia peržiūrėti bevacizumabo charakteristikų santrauką.
Irinotekaną vartojant kartu su kapecitabinu, rekomenduojama vyresniems kaip 65 metų pacientams mažinti kapecitabino dozę 800 mg/m² du kartus per parą pagal kapecitabino charakteristikų santrauką. Taip pat vadovaukitės dozių keitimo rėžimu, išdėstytu kapecitabino charakteristikų santraukoje.
Gydymo trukmė
Irinotekanu gydoma tol, kol prasideda objektyvus ligos progresavimas arba atsiranda nepriimtinas toksinis poveikis.
Ypatingų grupių pacientai
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Monoterapija. Pacientams, kurių funkcinė būklė pagal PSO yra ≤ 2, pradinę irinotekano dozę turi lemti bilirubino kiekis kraujyje (ne daugiau kaip 3 kartus didesnis už viršutinę normos ribą). Pacientų, kuriems yra hiperbilirubinemija ir kurių protrombino laikas didesnis nei 50%, organizme irinotekano klirensas yra mažesnis (žr. 5.2 skyrių), vadinasi, jiems yra didesnė toksinio poveikio kraujodarai rizika. Tokiems ligoniams reikia kas savaitę nustatinėti visų kraujo ląstelių kiekį.
- Pacientams, kurių bilirubino kiekis mažiau negu 1,5 karto didesnis už viršutinę normos ribą, rekomenduojama irinotekano dozė yra 350 mg/m2 kūno paviršiaus.
- Pacientams, kurių bilirubino kiekis yra 1,5 - 3 kartus didesnis už viršutinę normos ribą, rekomenduojama irinotekano dozė yra 200 mg/m2 kūno paviršiaus.
- Pacientų, kurių bilirubino kiekis yra daugiau negu 3 kartus didesnis už viršutinę normos ribą, irinotekanu gydyti negalima (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Apie pacientų, kurių kepenų funkcija sutrikusi, gydymą irinotekanu ir kartu kitais preparatais, duomenų nėra.
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi, irinotekanu gydyti nerekomenduojama, kadangi preparato poveikis tokiems ligoniams netirtas (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).
Senyviems pacientams
Specifinių farmakokinetikos tyrimų pagyvenusių žmonių organizme neatlikta. Kadangi tokių pacientų kepenų funkcija dažniau būna susilpnėjusi, todėl jiems šio vaistinio preparato dozę reikia nustatyti atsargiai, o gydymo metu atidžiau juos prižiūrėti (žr. 4.4 skyrių).
Vaikų populiacija
Vaikų irinotekanu gydyti negalima.
Vartojimo metodas
Irinotekanas yra citotoksinis preparatas. Informacija apie jo skiedimą, specialias atsargumo priemones, kurios būtinos tvarkant atliekas ar kitaip dirbant su medikamentu, pateikta 6.6 skyriuje.
Irinotekano negalima nei į veną švirkšti iš karto, nei į ją infuzuoti greičiau negu per 30 min. arba ilgiau negu 90 min.
Gydymo trukmė
Irinotekanu reikia gydyti tol, kol prasideda objektyvus ligos progresavimas arba pasireiškia nepriimtinas toksinis poveikis.
4.3 Kontraindikacijos
- Lėtinė uždegiminė žarnų liga ir (arba) žarnų obstrukcija (žr. 4.4 skyrių).
- Anksčiau buvusi sunki padidėjusio jautrumo reakcija irinotekano hidrochlorido trihidratui arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
- Žindymo laikotarpis (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).
- Daugiau kaip 3 kartus didesnis už viršutinę normos ribą bilirubino kiekis (žr. 4.4 skyrių).
- Sunkus kaulų čiulpų funkcijos nepakankamumas.
- Funkcinė būklė pagal PSO > 2.
- Vartojimas kartu su paprastųjų jonažolių preparatais (žr. 4.5 skyrių).
- Vartojimas kartu su geltonosios karštinės vakcina ( kyla mirtinos generalizuotos reakcijos į vakciną rizika, žr. 4.5 skyrių).
- Papildomos cetuksimabo ir bevacizumabo kontraindikacijos, nurodytos šių vaistinių preparatų charakteristikų santraukose.
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Irinotekano galima infuzuoti tik specializuotose, citotoksinę chemoterapiją taikančiuose, skyriuose, prižiūrint kvalifikuotam priešvėžinės chemoterapijos gydytojui.
Atsižvelgiant į nepageidaujamų reiškinių pobūdį ir dažnį, žemiau nurodytais atvejais irinotekanu galima gydyti tik nustačius, kad laukiama gydymo nauda bus didesnė už galimą riziką.
- Pacientus, turinčius rizikos veiksnių, ypač tuos, kurių funkcinė klasė pagal PSO yra 2.
- Tais retais atvejais, kai manoma, kad pacientas nevykdys nepageidaujamų reiškinių valdymo nurodymų (prasidėjus vėlyvajam viduriavimui, nedelsiant pradėti ir ilgai vartoti preparatų nuo viduriavimo bei vartoti daug skysčių). Tokiems pacientams rekomenduojama griežta priežiūra ligoninėje.
Gydant vien irinotekanu, jo paprastai infuzuojama kas trys savaitės. Vis dėlto pacientams, kuriems būtinas atidesnis stebėjimas arba kuriems yra didelė sunkios neutropenijos pasireiškimo rizika, šio vaistinio preparato gali būti tikslinga infuzuoti kas savaitę (žr. 5.1 skyrių).
Vėlyvasis viduriavimas
Pacientą būtina informuoti apie vėlyvojo, t. y. prasidedančio praėjus daugiau kaip 24 val. po irinotekano infuzijos, bet kuriuo metu iki kito gydymo ciklo, viduriavimo galimybę. Taikant monoterapiją, pirmasis tuštinimasis skystomis išmatomis prasidėjo vidutiniškai penktą parą po irinotekano infuzijos. Apie prasidėjusį viduriavimą pacientas turi nedelsdamas informuoti gydytoją ir tuoj pat pradėti jo skirtą gydymą.
Viduriavimo rizika yra didesnė pacientams, kurių pilvo ar mažojo dubens sritis anksčiau buvo švitinta radioaktyviaisiais spinduliais, kuriems prieš pradedant gydyti buvo hiperleukocitozė arba kurių funkcinė klasė pagal PSO yra ≥ 2, bei moterims. Tinkamai negydomas viduriavimas gali būti pavojingas gyvybei, ypač tiems pacientams, kuriems yra ir neutropenija.
Pirmą kartą pasituštinęs skystomis išmatomis pacientas turi nedelsdamas pradėti gerti daug skysčių, kuriuose yra elektrolitų, ir tinkamą gydymą nuo viduriavimo. Vaistinių preparatų nuo viduriavimo bus išrašyta tame skyriuje, kuriame buvo infuzuota irinotekano. Jų pacientas turi įsigyti išvykdamas iš ligoninės, kad viduriavimą galėtų slopinti iškart, kai tik jis prasideda. Be to, apie prasidėjusį viduriavimą pacientas turi informuoti savo arba skyriaus, kuriame irinotekano buvo infuzuota, gydytoją.
Šiuo metu rekomenduojama viduriavimą slopinti didelėmis loperamido dozėmis (pradžioje gerti 4 mg, vėliau - po 2 mg kas 2 val.). Toks gydymas, jo nekeičiant, tęsiamas dar 12 val. po paskutinio pasituštinimo skystomis išmatomis. Taip loperamido galima dozuoti ne ilgiau kaip 48 val. iš eilės, kadangi kyla paralyžinio žarnų nepraeinamumo rizika, bet ne trumpiau kaip 12 valandų.
Jeigu viduriavimas susijęs su sunkia neutropenija (neutrofilų yra < 500 ląstelių/mm³), infekcijos profilaktikai reikia kartu su vaistiniais preparatais nuo viduriavimo vartoti plataus veikimo spektro antibiotikų.
Stabdant viduriavimą, be gydymo antibiotikais, pacientą rekomenduojama hospitalizuoti, jeigu:
- viduriavimas susijęs su karščiavimu;
- viduriavimas sunkus (būtina į veną leisti skysčių);
- pradėjus gydyti didele loperamido doze, viduriavimas trunka ilgiau nei 48 val.
Viduriavimo profilaktikai loperamido vartoti negalima net tiems pacientams, kuriems ankstesnio gydymo ciklo metu buvo pasireiškęs vėlyvasis viduriavimas.
Pacientams, kuriems buvo pasireiškęs sunkus viduriavimas, kitų gydymo ciklų metu rekomenduojama mažinti irinotekano dozę (žr. 4.2 skyrių).
Kraujas
Gydant irinotekanu, rekomenduojama kas savaitę matuoti kraujo ląstelių kiekį. Pacientą būtina informuoti apie neutropenijos galimybę ir karščiavimo reikšmę. Pasireiškus febrilinei neutropenijai (temperatūra > 38°C ir neutrofilų ≤ 1 000 ląstelių/mm³), pacientą reikia nedelsiant guldyti į ligoninę ir gydyti į veną injekuojamais plataus veikimo spektro antibiotikais.
Pacientams, kuriems atsirado sunkių kraujodaros sutrikimų, tolesnių gydymo ciklų metu dozę rekomenduojama mažinti (žr. 4.2 skyrių).
Ligoniams, kuriems pasireiškė sunkus viduriavimas, yra didesnė infekcijos ir toksinio poveikio kraujodarai rizika. Pacientams, kuriems prasidėjo sunkus viduriavimas, reikia matuoti visų kraujo ląstelių kiekį.
Kepenų funkcijos sutrikimas
Prieš pradedant gydyti irinotekanu ir prieš kiekvieną jo infuziją reikia ištirti kepenų funkciją.
Pacientams, kurių bilirubino kiekis tampa 1,5 - 3 kartus didesnis už viršutinę normos ribą, organizme irinotekano klirensas yra mažesnis, todėl didėja toksinio poveikio kraujodarai rizika (žr. 5.2 skyrių). Tokiems ligoniams reikia kas savaitė matuoti visų kraujo ląstelių kiekį. Pacientų, kurių bilirubino kiekis daugiau nei 3 kartus didesnis už viršutinę normos ribą, irinotekanu gydyti negalima (žr. 4.3 skyrių).
Pykinimas ir vėmimas
Prieš kiekvieną irinotekano infuziją rekomenduojamas profilaktinis gydymas vėmimą slopinančiais vaistiniais preparatais. Pykinimas ir vėmimas pasitaiko dažnai. Jei vėmimas prasideda kartu su vėlyvuoju viduriavimu, pacientą reikia nedelsiant hospitalizuoti ir gydyti.
Ūminis cholinerginis sindromas
Jei atsiranda ūminis cholinerginis sindromas (ankstyvasis viduriavimas ir įvairūs kiti požymiai bei simptomai, pvz., prakaitavimas, pilvo diegliai, miozė, seilėtekis), reikia po oda švirkšti atropino sulfato (250 mikrogramų), išskyrus tuos atvejus, kai jo vartoti draudžiama dėl klinikinės būklės (žr. 4.8 skyrių). Pacientus, kurie serga bronchine astma, reikia gydyti atsargiai. Jei pasireiškia ūminis ar sunkus cholinerginis sindromas, tolesnių irinotekano dozių infuzijos metu rekomenduojamas profilaktinis gydymas atropino sulfatu.
Kvėpavimo sutrikimai
Intersticinė plaučių liga, pasireiškianti plaučių infiltratais, gydymo irinotekanu metu pasireiškia nedažnai. Intersticinė plaučių liga gali būti mirtina. Rizikos veiksniai, su kuriais gali būti susijęs intersticinės plaučių ligos pasireiškimas, yra toksinį poveikį plaučiams sukeliančių medikamentų vartojimas, radioterapija ir augimo faktorių vartojimas.
Prieš irinotekano infuziją ir po jos reikia atidžiai sekti, ar pacientams, kuriems yra rizikos veiksnių, neatsiranda kvėpavimo sutrikimo simptomų.
Ekstravazacija
Nors ir irinotekanas nėra laikomas vezikantiniu, turi būti imamasi atitinkamų saugumo priemonių, siekiant išvengti preparato ekstravazacijos (išsiliejimo į audinius). Infuzijos sritis turi būti stebima, ar neatsiranda uždegimo požymių. Atsiradus ekstravazacijos požymiams, rekomenduojama tą sritį plauti steriliu vandeniu ir šaldyti ledo kompresais.
Senyvi žmonės
Kadangi pagyvenusių pacientų organų, ypač kepenų, funkcija dažniau būna susilpnėjusi, todėl juos irinotekanu reikia gydyti atsargiai (žr. 4.2 skyrių).
Lėtinė uždegiminė žarnų liga ir/arba žarnų obstrukcija
Tokių ligonių irinotekanu gydyti negalima tol, kol žarnų obstrukcija neišnyks (žr. 4.3 skyrių).
Inkstų funkcijos sutrikimas
Irinotekano poveikis tokiems pacientams netirtas (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).
Širdies sutrikimai
Po gydymo irinotekanu buvo miokardo išemijos reiškinių atvejų, daugiausia pacientams, sergantiems širdies liga, turintiems kitokių žinomų širdies ligos rizikos veiksnių arba anksčiau gydytiems citotoksine chemoterapija (žr. 4.8 skyrių).
Taigi pacientus, turinčius žinomų rizikos veiksnių, reikia atidžiai stebėti ir imtis priemonių iki minimumo sumažinti pakeičiamuosius rizikos veiksnius (pvz., rūkymą, hipertenziją ir hiperlipemiją).
Imunosupresinis poveikis/imlumo infekcijai padidėjimas/vakcinacija
Pacientams, kurių imuninės sistemos funkcija sutrikdyta dėl gydymo chemoterapiniais preparatais, įskaitant irinotekaną, vakcinavimas gyvosiomis arba gyvosiomis susilpnintomis vakcinomis gali lemti sunkią arba mirtiną infekcinę ligą. Irinotekanu gydomų pacientų vakcinuoti gyvosiomis vakcinomis negalima. Galima vakcinuoti negyvosiomis arba inaktyvintomis vakcinomis, tačiau reakcija į jas gali būti silpnesnė.
Pacientai, kurių uridino difosfato gliukuronoziltranferazės (UGT1A1) aktyvumas sumažėjęs
Vienas būdų inaktyvuoti aktyvų irinotekano metabolitą SN-38 – tai neaktyvaus SN-38-gliukuronido (SN-38G) glukuronidacija, kuri vykdoma fermento uridino difosfato gliukuronoziltranferazės 1A1 (UGT1A1) UGT1A1 mažesniu aktyvumu pasižymi pacientų, kuriems būdingas UGT1A1-28 polimorfizmas arba įgimtas UGT1A1 nepakankamumas (Crigler-Naijar‘o sindromo 1 tipas ir 2 tipas), organizme. Metaanalizės duomenimis asmenims, kurie yra homozigotiniai pagal UGT1A1-28 alelį, yra padidėjęs III ar IV laipsnio kraujo sistemos toksiškumo pavojus, vartojant vidutines arba dideles vaisto dozes (>150 mg/m²). Ryšys tarp UGT1A1 genotipo ir irinotekano sukelto viduriavimo pasireiškimo negali būti atmestas.
Vartojant irinotekaną 20 mg/ml pacientams, kuriems būdingas homozigotiškumas UGT1A1-28 polimorfizmo atžvilgiu, reikia pritaikyti pradinę dozę. Vis dėlto remiantis ryšiu tarp genotipo ir toksiškumo kraujo sistemai, pacientai, kurie yra homozigotiniai pagal UGT1A1-28, turi būti intensyviai stebimi, kad jiems nepasireikštų kraujo sistemos toksiškumo. Jeigu ankstesnio gydymo metu pasireiškė nepriimtinas kraujo sistemos toksiškumas, šiems pacientams gali būti pritaikoma sumažinta dozė. Tikslūs dozės sumažinimo parametrai pacientų populiacijoje nėra žinomi ir tolesnių dozių modifikacijos gali būti apsvarstomos pagal individualią kiekvieno paciento tolerenciją.
Kitokios būklės
Šio vaisto negalima skirti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – fruktozės netoleravimas. Vienkartinėje preparato dozėje yra mažiau nei 1 mmol natrio (23 mg), t.y., natrio jame beveik nėra.
Pacientams, kurie dėl viduriavimo ir (arba) vėmimo neteko skysčių arba kuriems yra sepsis, nedažnais atvejais pasireiškė inkstų nepakankamumas, hipotenzija ar sepsis.
Gydymo metu ir mažiausiai tris mėnesius po jo būtinos kontracepcijos priemonės (žr. 4.6 skyrių).
Irinotekano vartojant kartu su stipriais citochromo P450 3A4 inhibitoriais (pvz., ketokonazolu) arba induktoriais (pvz., rifampicinu, karbamazepinu, fenobarbitaliu, fenitoinu, paprastųjų jonažolių preparatais), gali kisti irinotekano metabolizmas, todėl taip gydyti reikia vengti (žr. 4.5 skyrių).
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Irinotekano sąveikos su nervo ir raumens sinapsių blokatoriais galimybės atmesti negalima. Kadangi irinotekanas slopina acetilcholinesterazės aktyvumą, todėl vaistiniai preparatai, pasižymintys anticholinesteraziniu aktyvumu, gali ilginti suksametonio sukeliamą nervo ir raumens sinapsių blokuojamąjį poveikį ir naikinti nedepoliarizuojančio poveikio miorelaksantų sukeltą nervo ir raumens sinapsių blokadą.
Keli tyrimai parodė, kad kartu vartojami CYP 3A indukuojantys prieštraukuliniai preparatai (pvz., karbamazepinas, fenobarbitalis ar fenitoinas) mažina irinotekano, SN-38 ir SN-38 gliukuronido ekspoziciją ir silpnina farmakodinaminį poveikį. Minėtų prieštraukulinių preparatų poveikį rodė SN-38 ir SN-38 gliukuronido AUC sumažėjimas 50% arba daugiau. Be citochromo P450 3A fermentų indukcijos, irinotekano ir jo metabolitų ekspozicija gali mažėti ir dėl gliukuroninimo bei išsiskyrimo su tulžimi padidėjimo.
Tyrimų rezultatai rodo, kad gydant irinotekanu ir kartu ketokonazolu, 87% sumažėja aminopentano rūgšties darinio (angl. APC) plotas po koncentracijos kraujyje priklausomai nuo laiko kreive ir 109% padidėja SN-38 AUC, palyginti su gydymu vien irinotekanu.
Pacientus, irinotekano vartojančius kartu su vaistiniais preparatais, slopinančiais (pvz., ketokonazolu) arba indukuojančiais (pvz., rifampicinu, karbamazepinu, fenobarbitaliu ar fenitoinu) medikamentų metabolizmą, veikiant citochromo P450 3A4 fermentams, reikia gydyti atsargiai. Irinotekano vartojant kartu su šio metabolizmo būdo inhibitoriais arba induktoriais, gali kisti irinotekano metabolizmas, todėl taip gydyti reikia vengti (žr. 4.4 skyrių).
Vieno mažo (n = 5) farmakokinetikos tyrimo metu pacientų, 350 mg/m2 kūno paviršiaus irinotekano dozę vartojusių kartu su 900 mg paprastųjų jonažolių (Hypericum perforatum) doze, kraujo plazmoje aktyvaus irinotekano metabolito SN-38 koncentracija sumažėjo 42%, todėl paprastųjų jonažolių kartu su irinotekanu vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių).
5-fluorouracilo ir folino rūgšties derinys kartu vartojamo irinotekano farmakokinetikos nekeitė.
Atazanaviro sulfatas
Kartu vartojant CYP3A4 ir UGT1A1 inhibitoriaus atazanaviro sulfato gali padidėti aktyvaus irinotekano metabolito SN-38 sisteminė ekspozicija. Gydytojai turėtų į tai atsižvelgti vartojant kartu šiuos vaistus.
Sąveika, būdinga visiems citotoksiniams preparatams:
Antikoaguliantai
Vėžiu sergančius pacientus paprastai gydoma ir antikoaguliantais, kadangi padidėja trombozės reiškinių rizika. Jeigu reikia gydyti vitamino K antagonistais, būtina dažniau matuoti TNS (Tarptautinį normalizuotą santykį), kadangi jų terapinis indeksas yra mažas, kadangi atskirų pacientų kraujo trombogeniškumas labai skiriasi ir kadangi tarp geriamųjų antikoaguliantų ir priešvėžinių chemoterapinių preparatų galima sąveika.
Kartu vartoti draudžiama
- Geltonosios karštinės vakcinos: kyla mirtinos generalizuotos reakcijos į vakciną rizika.
Kartu vartoti nerekomenduojama
- Gyvųjų susilpnintų vakcinų (išskyrus geltonosios karštinės vakciną): kyla sisteminės, galimai mirtinos ligos (pavyzdžiui, infekcijos) rizika. Pacientams, kurių imuninės sistemos funkcija jau yra slopinama dėl sergamos ligos, ši rizika yra didesnė.
- Fenitoinas: gali kilti konvulsijų pasunkėjimo rizika, kadangi citotoksiniai vaistiniai preparatai mažina fenitono absorbciją žarnyne, arba toksinio poveikio stiprėjimo rizika, kadangi fenitoinas sustiprina kepenyse vykstantį metabolizmą.
Atidumo reikalaujantis vartojimas kartu
- Ciklosporinas, takrolimuzas: pernelyg didelis imuninės sistemos funkcijos slopinimas, keliantis limfoproliferacijos riziką.
Kad kartu vartojamas cetuksimabas darytų įtaką irinotekano saugumui ir atvirkščiai, duomenų nėra.
Vieno tyrimo (AVF2107g) metu pacientų, gydomų irinotekano ir 5FU/FR deriniu (125 mg/m2 kūno paviršiaus irinotekano, 500 mg/m2 kūno paviršiaus 5-FU ir 20 mg/m2 kūno paviršiaus leukovorino švirkščiama 4 savaites kartą per savaitę kartotiniais 6 savaičių ciklais, darant 2 savaičių pertraukas) ir kartu bevacizumabu arba be jo, kraujyje irinotekano koncentracija buvo panaši. Kiekvienoje tiriamųjų grupėje aktyvaus irinotekano metabolito SN-38 koncentracija buvo matuota maždaug 30 pacientų kraujyje. Irinotekanu, 5FU/FR ir kartu bevacizumabu gydomų pacientų kraujyje ji buvo vidutiniškai 33% didesnė, negu gydomų irinotekanu ir 5FU/FR deriniu. Kadangi koncentracija atskirų pacientų kraujyje labai skyrėsi ir mėginių kiekis buvo mažas, neaišku, ar stebėtą SN-38 koncentracijos padidėjimą sukėlė bevacizumabas. Šio tyrimo metu šiek tiek dažniau (3-4 kartus) pasireiškė viduriavimas ir leukopenija. Pacientams, gydomiems irinotekanu, 5FU/FR ir kartu bevacizumabu, dažniau reikėjo mažinti irinotekano dozę.
Irinotekanu kartu su bevacizumabu gydomiems ligoniams, kuriems pasireiškia sunkus viduriavimas, leukopenija ar neutropenija, irinotekano dozę reikia mažinti taip, kaip nurodyta 4.2 skyriuje „Dozavimas ir vartojimo metodas“.
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Vaisingumas
Nėra duomenų apie irinotekano poveikį žmonių vaisingumui. Buvo aprašyti irinotekano nepageidaujami poveikiai gyvūnų palikuonių vaisingumui (žr. 5.3 skyrių).
Nėštumas
Klinikinių duomenų apie irinotekano vartojimą nėštumo metu nėra. Gyvūnams irinotekanas sukėlė embriotoksinį ir teratogeninį poveikį (žr. 5.3 skyrių). Remiantis tyrimų su gyvūnais rezultatais ir irinotekano veikimo mechanizmu, ši medžiaga neturėtų būti vartojama nėštumo metu, ypač pirmuosius tris mėnesius, nebent tai neabejotinai būtina. Kiekvienu atskiru atveju reikia įvertinti gydymo naudą ir galimą riziką vaisiui.
Vaisingos moterys
Irinotekanu gydomoms vaisingo amžiaus moterims reikia patarti saugotis nuo pastojimo, o pastojus nedelsiant apie tai informuoti gydytoją.
Gydymo metu ir mažiausiai 3 mėn. po jo vaisingo amžiaus moterims ir vyrams būtina naudotis kontracepcijos priemonėmis.
Žindymo laikotarpis
Ar irinotekano išsiskiria į moters pieną, nežinoma. Žindymo laikotarpiu pavartoto 14C irinotekano į žiurkių pieną pateko. Dėl galimų nepageidaujamų reakcijų žindomam kūdikiui gydymo irinotekanu metu kūdikį krūtimi maitinti draudžiama (žr. 4.3 skyrių).
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Pacientą būtina perspėti, kad per pirmąsias 24 val. po irinotekano infuzijos gali svaigti galva ir sutrikti regėjimas, ir patarti nevairuoti ir nevaldyti mechanizmų, jeigu tokių simptomų atsiranda.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Nepageidaujamas irinotekano poveikis nurodytas žemiau. Kad kartu vartojami irinotekanas ir cetuksimabas darytų poveikį vienas kito saugumui, įrodymų nėra. Gydymo irinotekano ir cetuksimabo deriniu metu pasireiškęs papildomas nepageidaujamas poveikis buvo būdingas cetuksimabui (pvz., 88% pacientų pasireiškė spuogus primenantis išbėrimas). Informacijos apie nepageidaujamas reakcijas gydymo irinotekano ir kapecitabino deriniu metu galima rasti charakteristikų santraukoje.
Informacijos apie nepageidaujamas reakcijas gydymo irinotekano ir bevacizumabo deriniu metu galima rasti bevacizumabo charakteristikų santraukoje.
Nepageidaujamos reakcijos į vaistą, pasireiškusios pacientams, gydytiems kapecitabinu su irinotekanu bei papildomos toms, kurios pasireiškė kapecitabino monoterapijos metu arba didesniu dažniu negu gydant vien kapecitabinu yra šios: labai dažnos (visų laipsnių nepageidaujamos vaistų reakcijos) – trombozė/embolizmas; dažnos (visų laipsnių nepageidaujamos vaistų reakcijos) - padidėjusio jautrumo reakcijos, širdies išemija/miokardo infarktas; dažnos (3 ir 4 laipsnio nepageidaujamos vaistų reakcijos) - febrilinė neutropenija. Norėdami sužinoti išsamesnę informaciją apie kapecitabino nepageidaujamas reakcijas, perskaitykite kapecitabino charakteristikų santrauką.
3 ir 4 laipsnio nepageidaujamos vaistų reakcijos, pasireiškusios pacientams, gydytiems kapecitabinu kartu su irinotekanu ir bevacizumabu bei papildomos toms, kurios pasireiškė kapecitabino monoterapijos metu arba didesniu dažniu negu gydant vien kapecitabinu yra šios: dažnos, 3 ir 4 laipsnio nepageidaujamos vaistų reakcijos - neutropenija, trombozė/embolizmas, hipertenzija ir širdies išemija/miokardo infarktas. Norėdami sužinoti išsamesnę informaciją apie kapecitabino ir bevacizumabo nepageidaujamas reakcijas, perskaitykite kapecitabino ir bevacizumabo preparatų charakteristikos santrauką.
Toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos, kurios manoma yra arba gali būti susijusios su irinotekano poveikiu, buvo pastebėtos 765 pacientams, gydomiems vien rekomenduojama šio preparato doze, t. y. 350 mg/m2 kūno paviršiaus, bei 145 pacientams, kas dvi savaitės vartojusiems rekomenduojamą jo dozę, t. y. 180 mg/m2 kūno paviršiaus, kartu su 5FU/FR.
Dažniausi nepageidaujami poveikiai yra šie: vėlyvasis viduriavimas, neutropenija, anemija, trombocitopenija, alopecija ir karščiavimas (kai nėra infekcijos).
Toksiškumas, dėl kurio reikia riboti dozę, ir sunkūs nepageidaujami poveikiai, kuriems reikalinga skubi medicininė pagalba, yra šie: ankstyvasis ir vėlyvasis viduriavimas, kuris gali būti sunkus arba neišgydomas, neutropenija, pykinimas ir (arba) vėmimas ir kvėpavimo sunkumai.
Dažnis apibūdinamas taip: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000).
Infekcijos ir infestacijos
Nedažni. Pacientams, kuriems pasireiškė sepsis, buvo inkstų nepakankamumo, hipotenzijos ir širdies bei kraujagyslių nepakankamumo atvejų.
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Dozę ribojantis toksinis poveikis yra neutropenija. Ji būdavo laikina ir nesikaupianti tiek monoterapijos metu, tiek gydant keliais preparatais, vidutinis laikas iki didžiausio neutrofilų kiekio sumažėjimo - 8 paros.
Monoterapijos metu
Labai dažni. 78,7% pacientų, atsirado neutropenija, 22,6% jų ji buvo sunki (neutrofilų buvo < 500 ląstelių/mm3). Vertintų gydymo ciklų metu 18% pacientų neutrofilų buvo mažiau nei 1 000 ląstelių/mm3, įskaitant 7,6% atvejų, kai neutrofilų buvo < 500 ląstelių/mm3. Neutrofilų kiekis paprastai sunormalėjo per 22 paras.
Maždaug 58,7% pacientų atsirado anemija (8% jų hemoglobino buvo < 80 g/l, 0,9% - < 65 g/l).
Infekcijos epizodų pasitaikė maždaug 10,3% pacientų (2,5% gydymo ciklų metu).
Dažni. 6,2% pacientų (1,7% gydymo ciklų metu) pasireiškė karščiavimas ir kartu sunki neutropenija. Apie 5,3% pacientų (1,1% gydymo ciklų metu) infekcijos epizodai buvo susiję su sunkia neutropenija, 2 pacientai dėl jos mirė.
Trombocitopenija (< 100 000 ląstelių/mm3) pasireiškė 7,4% pacientų (1,8% gydymo ciklų metu), įskaitant 0,9% pacientų (0,2% gydymo ciklų metu), kuriems trombocitų buvo ≤ 50 000 ląstelių/mm3. Beveik visiems pacientams minėti pokyčiai per 22 paras išnyko.
Kompleksinės terapijos metu
Labai dažni. 82,5% pacientų atsirado neutropenija, 9,8% jų ji buvo sunki (neutrofilų buvo < 500 ląstelių/mm3). Vertintų gydymo ciklų metu 67,3% pacientų neutrofilų kiekis buvo mažesnis nei 1 000 ląstelių/mm3, 2,7% jų neutrofilų buvo < 500 ląstelių/mm3. Neutrofilų kiekis paprastai sunormalėjo per 7 - 8 paras.
97,2% pacientų atsirado anemija (2,1% jų hemoglobino buvo < 80 g/l).
32,6% pacientų (21,8% gydymo ciklų metu) nustatyta trombocitopenija (< 100 000 ląstelių/mm3).
Sunkios trombocitopenijos (< 50 000 ląstelių/mm3) atvejų nebuvo.
Dažni. 3,4% pacientų (0,9% gydymo ciklų metu) atsirado karščiavimas, susijęs su sunkia neutropenija.
Infekcijos epizodų pasitaikė maždaug 2% pacientų (0,5% gydymo ciklų metu), kurie maždaug 2,1% pacientų (0,5% gydymo ciklų metu) buvo susiję su sunkia neutropenija, vienas pacientas nuo to mirė.
Labai reti. Vienam pacientui pasireiškė periferinė trombocitopenija, susijusi su antitrombocitinių antikūnių atsiradimu.
Imuninės sistemos sutrikimai
Nedažni. Silpnos alerginės reakcijos.
Reti. Anafilaksinės arba anafilaktoidinės reakcijos.
Nervų sistemos sutrikimai
Labai reti. Poregistraciniu metu buvo labai retų pranešimų apie laikiną kalbos sutrikimą, susijusį su irinotekano infuzija.
Širdies sutrikimai
Reti. Hipertenzija, atsiradusi infuzijos metu arba po jos.
Kvėpavimo sistemos krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai
Nedažni. Intersticinė plaučių liga, kuri reiškėsi plaučių infiltratais. Buvo ankstyvojo poveikio, pvz., dusulio, atvejų (žr. 4.4 skyrių).
Virškinimo trakto sutrikimai
Vėlyvasis viduriavimas
Viduriavimas, prasidedantis praėjus daugiau negu 24 valandoms po infuzijos, yra toksinis poveikis, dėl kurio reikia riboti irinotekano dozę.
Monoterapijos metu
Labai dažni. 20% pacientų, kurie laikėsi viduriavimo valdymo rekomendacijų, pasireiškė sunkus viduriavimas. Vertintų gydymo ciklų metu sunkus viduriavimas prasidėjo 14% pacientų. Vidutinis laikotarpis po irinotekano infuzijos iki pirmojo tuštinimosi skystomis išmatomis buvo 5 paros.
Kompleksinės terapijos metu
Labai dažni. 13,1% pacientų, kurie laikėsi viduriavimo valdymo rekomendacijų, pasireiškė sunkus viduriavimas. Vertintų gydymo ciklų metu sunkus viduriavimas prasidėjo 3,9% pacientų.
Nedažni. Pseudomembraninis kolitas, vienas atvejis patvirtintas bakteriologiniu tyrimu (nustatyta Clostridium difficile).
Pykinimas ir vėmimas
Monoterapijos metu
Labai dažni. Pykinimas ir vėmimas. Jie buvo sunkūs maždaug 10% pacientų, gydytų vėmimą slopinančiais vaistiniais preparatais.
Kompleksinės terapijos metu
Dažni. Sunkus pykinimas ir vėmimas. Jie pasireiškė rečiau negu monoterapijos metu (atitinkamai 2,1% ir 2,8% pacientų).
Dehidracija
Dažni. Dehidracijos epizodai, susiję su viduriavimu ir (arba) vėmimu.
Nedažni. Dėl viduriavimo ir (arba) vėmimo skysčių netekusiems pacientams buvo inkstų nepakankamumo, hipotenzijos arba širdies ir kraujagyslių funkcijos nepakankamumo atvejų.
Kiti virškinimo trakto reiškiniai
Dažni. Nuo irinotekano ir (arba) loperamido priklausomas vidurių užkietėjimas:
- monoterapijos metu – mažiau nei 10% pacientų;
- kompleksinės terapijos metu – 3,4% pacientų.
Nedažni. Žarnų obstrukcija, žarnų nepraeinamumas ar virškinimo trakto hemoragija.
Reti. Kolitas, įskaitant tiflitą, išeminis arba opinis kolitas, žarnų perforacija. Buvo simptominio ir besimptomio pankreatito atvejų, susijusių su gydymu irinotekanu.
Kitoks silpnas poveikis – tai anoreksija, pilvo skausmas ir mukozitas.
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Labai dažni. Laikina alopecija.
Nedažni. Lengvos odos reakcijos.
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Labai dažni. 12% pacientų monoterapijos metu pasitaikė karščiavimas, nesusijęs su infekcija ir sunkia neutropenija.
Dažni. Ūmus cholinerginis sindromas. Sunkus trumpalaikis ūminis cholinerginis sindromas pasireiškė 9% pacientų monoterapijos metu ir 1,4% pacientų kompleksinės terapijos metu. Svarbiausi simptomai, atsirandantys per pirmąsias 24 valandas po irinotekano infuzijos, yra ankstyvasis viduriavimas ir kiti įvairūs simptomai, tokie kaip pilvo skausmas, konjunktyvitas, rinitas, hipotenzija, kraujagyslių išsiplėtimas, prakaitavimas, šalčio krėtimas, negalavimas, galvos svaigimas, regos sutrikimas, miozė, ašarojimas ir seilėtekio padidėjimas. Jie išnyksta pavartojus atropino (žr. 4.4 skyrių).
Mažiau nei 10% pacientų monoterapijos metu ir 6,2% pacientų kompleksinės terapijos metu atsirado sunki astenija. Priežastinis ryšys su irinotekanu gerai neištirtas.
6,2% pacientų kompleksinės terapijos metu pasitaikė karščiavimas, nesusijęs su infekcija ir sunkia neutropenija.
Nedažni. Silpna infuzijos vietos reakcija.
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Reti. Ankstyvasis poveikis, pvz., raumenų susitraukimas arba mėšlungis ir parestezija.
Tyrimai
Labai dažni. Kompleksinės terapijos metu pacientų, kuriems nebuvo progresuojančių kepenų metastazių, kraujo serume trumpam padidėjo (padidėjimas buvo 1-ojo arba 2-ojo laipsnio) alanino transaminazės (ALT arba SGPT), aspartato transaminazės (AST arba SGOT), šarminės fosfatazės ar bilirubino kiekis, atitinkamai 15%, 11%, 11% ir 10% pacientų..
Dažni. Monoterapijos metu pacientų, kuriems nebuvo progresuojančių kepenų metastazių, kraujo serume laikinai šiek tiek ar vidutiniškai padidėjo transaminazių, šarminės fosfatazės arba bilirubino kiekis, atitinkamai 9,2%, 8,1% ir 1,8% pacientų. 7,3% pacientų trumpam šiek tiek ar vidutiniškai padidėjo kreatinino koncentracija kraujo serume. Kompleksinės terapijos metu 1% pacientų pasireiškė 3-ojo laipsnio bilirubino serume padidėjimas. 4-ojo laipsnio padidėjimo atvejų nebuvo
Reti. Hipokalemija ir hiponatremija, dažniausiai dėl viduriavimo ir (arba) vėmimo.
Labai reti. Amilazės ir (arba) lipazės kiekio padidėjimas.
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.
4.9 Perdozavimas
Yra pranešimų apie perdozavimą, kai buvo vartojamos maždaug du kartus didesnės nei rekomenduojamos gydomosios dozės, nuo kurių gali ištikti mirtis. Svarbiausios nepageidaujamos perdozavimo reakcijos buvo sunki neutropenija ir viduriavimas. Irinotekano priešnuodis nežinomas. Reikia taikyti palaikomąjį gydymą, kad dėl viduriavimo neatsirastų dehidracijos, ir gydyti infekcijos sukeltas komplikacijas.
5. Farmakologinės savybės
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė - kiti antinavikiniai preparatai, ATC kodas – L01XX19.
Eksperimentų duomenys
Irinotekanas yra pusiau sintetinis kamptotecino darinys. Tai – priešnavikinis preparatas, veikiantis kaip specifinis DNR topoizomerazės I inhibitorius. Daugelyje audinių karboksilesterazė jį metabolizuoja į SN-38, kuris, kaip nustatyta, daug aktyviau negu irinotekanas veikia išgrynintą topoizomerazę I ir yra labiau citotoksiškas kelioms pelių ir žmogaus navikų ląstelių linijoms. Kai irinotekanas ar SN-38 nuslopina DNR topoizomerazės I aktyvumą, pažeidžiama viena DNR spiralės vija, dėl to blokuojama DNR replikacijos šakutė ir sukeliamas citotoksinis poveikis. Paaiškėjo, kad šis citotoksinis poveikis priklauso nuo laiko ir yra specifiškas S-fazei.
In vitro glikoproteinas P MDR reikšmingai irinotekano ir SN-38 neatpažįsta, o irinotekanas pasižymi citotoksiniu aktyvumu prieš ląstelių linijas, kurios atsparios doksorubicinui ir vinblastinui.
Be to, in vivo irinotekanui būdingas platus antinavikinis aktyvumas prieš pelių navikų modelius (P03 kasos latakų adenokarcinomą, MA16/C pienų liaukų adenokarcinomą, C38 ir C51 storosios žarnos adenokarcinomas) ir žmogaus ksenotransplantatus (Co-4 storosios žarnos adenokarcinomą, MX-1 krūties adenokarcinomą, ST-15 ir SC-16 skrandžio adenokarcinomas). Irinotekanas aktyviai veikia navikus, kuriems būdinga glikoproteino P MDR ekspresija (vinkristinui ir doksorubicinui atsparias P388 leukemijas).
Be priešnavikinio, kitas svarbiausias farmakologinis irinotekano poveikis yra acetilcholinesterazės aktyvumo slopinimas.
Pacientai, kurių uridino difosfato gliukuronoziltranferazės (UGT1A1) aktyvumas sumažėjęs
Uridino difosfato gliukuronoziltranferazė 1A1 (UGT1A1) dalyvauja aktyvaus irinotekano metabolito SN-38 inaktyvacijoje į neaktyvų SN-38-gliukuronidą (SN-38G). UGT1A1 genas yra labai polimorfinis, todėl kinta apykaitos pajėgumai tarp asmenų. Vienas specifinis UGT 1A1 geno pakitimas yra polimorfizmas promotoriaus regione, žinomas kaip UGT1A1-28. Šis pakitimas bei kiti įgimti nepakankamumui UGT1A1(pvz., Crigler-Naijar‘o ir Gilbert‘o sindromas) yra susiję su sumažėjusiu fermento aktyvumu. Metaanalizės duomenimis asmenims, kurie serga Crigler-Naijar‘o sindromu (1 tipas ir 2 tipas) ar yra homozigotiniai pagal UGT1A1-28 alelį (Gilbert‘o sindromas) yra padidėjęs III ar IV laipsnio kraujo sistemos toksiškumo pavojus, vartojant vidutines arba dideles irinotekano dozes (>150 mg/m²). Ryšys tarp UGT1A1 genotipo ir irinotekano sukelto viduriavimo pasireiškimo nebuvo nustatytas.
Vartojant irinotekaną pacientams, kuriems būdingas homozigotiškumas UGT1A1-28, reikia pritaikyti pradinę dozę. Tačiau tokie pacientai turi būti intensyviai stebimi, kad jiems nepasireikštų kraujo sistemos toksiškumo. Jeigu ankstesnio gydymo metu pasireiškė nepriimtinas kraujo sistemos toksiškumas, šiems pacientams gali būti pritaikoma sumažinta dozė. Tikslūs dozės sumažinimo parametrai pacientų populiacijoje nenustatyti, todėl tolesnių dozių modifikacijos gali būti apsvarstomos pagal individualią kiekvieno paciento toleranciją gydymui (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).
Šiuo metu duomenų, daryti išvadą apie klinikinį UGT1A1 genotipo naudingumą, nepakanka.
Klinikiniai duomenys
Kompleksinė terapija metastazavusios gaubtinės ir tiesiosios žarnų (kolorektalinės) karcinomos gydymui
Irinotekaną derinant su folino rūgštimi ir 5-fluouracilu
III fazės tyrime dalyvavo 385 pacientai, sergantys anksčiau negydytu metastaziniu gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžiu, kuriems irinotekano buvo infuzuojama kas 2 savaitės (žr. 4.2 skyrių) arba kas savaitė. Pacientai, kuriems irinotekano buvo infuzuojama kas 2 savaites, buvo gydomi taip: pirmą gydymo ciklo parą buvo lašinama 180 mg/m2 kūno paviršiaus irinotekano dozė, po jos - folino rūgštis (200 mg/m2 kūno paviršiaus per 2 valandas į veną), o po to - 5-fluorouracilo (iš karto į veną švirkšta 400 mg/m2 kūno paviršiaus dozė, po to 600 mg/m2 kūno paviršiaus dozė lašinta į veną per 22 val.). Antrą gydymo ciklo parą folino rūgštis ir 5-fluorouracilas vartoti tokiomis pačiomis dozėmis ir tokiu pačiu metodu. Pacientai, kuriems irinotekano buvo infuzuojama kas savaitė, 6 savaites buvo gydomi taip: pradžioje į veną buvo lašinama 80 mg/m2 kūno paviršiaus irinotekano dozė, po jos - folino rūgštis (500 mg/m2 kūno paviršiaus dozė per 2 valandas), o po to - 5-fluorouracilas (2 300 mg/m2 kūno paviršiaus dozė per 24 valandas).
Tyrimo, kurio metu taikytas kompleksinis gydymas dviem aukščiau aprašytais būdais, irinotekano veiksmingumas vertintas 198 pacientams.
Kompleksinė terapija (n=198) | Preparatų vartota kas savaitę (n=50) | Preparatų vartota kas 2 savaitės (n=148) | ||||
Irinotekanas + 5FU ir FR | 5FU ir FR | Irinotekanas + 5FU ir FR | 5FU ir FR | Irinotekanas + 5FU ir FR | 5FU ir FR | |
Atsako dažnis (%) | 40,8* | 23,1* | 51,2* | 28,6* | 37,5* | 21,6* |
p reikšmė | p < 0,001 | p < 0,045 | p = 0,005 | |||
Laiko iki ligos progresavimo vidurkis (mėnesiais) | 6,7 | 4,4 | 7,2 | 6,5 | 6,5 | 3,7 |
p reikšmė | p < 0,001 | NS | p = 0,001 | |||
Vidutinė atsako trukmė (mėnesiais) | 9,3 | 8,8 | 8,9 | 6,7 | 9,3 | 9,5 |
p reikšmė | NS | p=0,043 | NS | |||
Vidutinė atsako ir stabilizacijos trukmė (mėnesiais) | 8,6 | 6,2 | 8,3 | 6,7 | 8,5 | 5,6 |
p reikšmė | p < 0,001 | NS | p = 0,003 | |||
Laiko, per kurį gydymas tampa neveiksmingas, vidurkis (mėnesiais) | 5,3 | 3,8 | 5,4 | 5,0 | 5,1 | 3 |
p reikšmė | p = 0,0014 | NS | p < 0,001 | |||
Vidutinis išgyvenamumas (mėnesiais) | 16,8 | 14, | 19,2 | 14,1 | 15,6 | 13 |
p reikšmė | p = 0,0028 | NS | p = 0,041 |
5FU – 5-fluorouracilas
FR – folino rūgštis
NS – statistiškai nereikšminga
* - pagal pacientų analizės protokolą
Vaistinių preparatų vartojant kas savaitę, sunkiai viduriavo 44,4% pacientų, gydytų irinotekano, 5FU ir FR deriniu, ir 25,6% pacientų, gydytų vien 5FU ir FR deriniu. Sunki neutropenija (neutrofilų < 500 ląstelių/mm3) atsirado 5,8% pacientų, gydytų irinotekano, 5FU ir FR deriniu, bei 2,4% pacientų, gydytų vien 5FU ir FR deriniu.
Be to, pacientų, kurie vartojo irinotekano, 5FU ir FR derinio, funkcinė būklė ryškiai pablogėjo vėliau, negu pacientų, kurie vartojo FU ir FR derinio (p = 0,046).
Šio III fazės tyrimo metu gyvenimo kokybė vertinta pagal EORTC QLQ-C30 anketą (apklausos lapą). Tų pacientų, kuriems buvo infuzuota irinotekano, gyvenimo kokybė pablogėjo vėliau. Sveikatos būklė ir gyvenimo kokybė buvo, nors nedaug bei nereikšmingai, geresnė tų pacientų, kurie kartu su kitais preparatais vartojo irinotekano. Tai rodo, kad kompleksinės terapijos metu irinotekanas gali būti veiksmingas ir neveikti gyvenimo kokybės.
Irinotekaną derinat su bevacizumabu
Bevacizumabo, vartojamo kartu su irinotekanu, 5FU ir FR pirmaeiliam metastazinės gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio gydymui, veiksmingumas buvo nustatinėjamas III fazės atsitiktinių imčių klinikinio tyrimo, atliktu dvigubai aklu būdu aktyvioje kontrolėje metu (tyrimas AVF2107g). Irinotekano gydymą, 5FU ir FR deriniu papildžius bevacizumabu, statistiškai reikšmingai pailgėjo bedrojo išgyvenamumo trukmė. Atsižvelgiant į bendrąjį išgyvenamumą, klinikinė nauda buvo pastebėta visų specifikuotų pogrupių pacientams, įskaitant pogrupius pagal amžių, lytį, funkcionalumą, pirminio naviko lokalizaciją, įtrauktų organų skaičių bei metastazinės ligos trukmę. Peržiūrėkite ir bevacizumabo charakteristikų santrauką. Tyrimo ACF2107g gauti veiksmingumo rezultatai pateikti žemiau esančioje lentelėje.
AVF2107g | ||
1 grupė Irinotekanas/5FU/FU Placebas | 2 grupė Irinotekanas/5FU/FU Avastinasa | |
Tiriamųjų skaičius | 411 | 402 |
Bendras išgyvenamumas | ||
Vidutinis laikas (mėn.) | 15,6 | 20,3 |
95% PI | 14,29 – 16,99 | 18,46 – 24,18 |
Rizikos santykisb | 0,660 | |
p reikšmė | 0,00004 | |
Laikas ligai neprogresuojant | ||
Vidutinis laikas (mėn.) | 6,2 | 10,6 |
Rizikos santykis | 0,54 | |
p reikšmė | <0,0001 | |
Bendras atsako dažnis: | ||
Dažnis (%) | 34,8 | 44,8 |
95% PI | 30,2 – 39,6 | 39,9 – 49,8 |
p reikšmė | 0,0036 | |
Atsako trukmė | ||
Vidutinė trukmė (mėn.) | 7,1 | 10,4 |
25 – 75 procentinis (mėn.) | 4,7 – 11,8 | 6,7 – 15 |
a 5 mg/kg kūno svorio kas 2 savaitės.
b Palyginti su kontroline grupe.
Irinotekaną derinat su cetuksimabu
EMR 62 202-013: šis atsitiktinių imčių tyrimas su metastazavusiu kolorektaliniu vėžiu sergančiais pacientais, anksčiau negavusiais gydymo nuo metastazavusios ligos, lygino gydymą cetuksimabo, irinotekano ir infuzuojamo 5-fluoruracilo/folinės rūgšties (5-FU/FR) deriniu (599 pacientai) su tokia pačia chemoterapija vienu preparatu (599 pacientai). Pacientų su KRAS laukinio tipo navikais dalis iš įvertintos pacientų populiacijos dėl KRAS būklės buvo 64%.
Šiame tyrime gauti efektyvumo duomenys apibendrinti žemiau esančioje lentelėje:
Bendra populiacija | KRAS laukinio tipo populiacija | |||
Kintamasis/statistika | Cetuksimabas + FOLFIRI (N=599) | FOLFIRI (N=599) | Cetuksimabas + FOLFIRI (N=172) | FOLFIRI (N=176) |
OAD | ||||
% (95% PI) | 46,9 (42,9; 51) | 38,7 (34,8; 42,8) | 59,3 (51,6; 66,7) | 43,2 (35,8; 50,9) |
p reikšmė | 0,0038 | 0,0025 | ||
ILN | ||||
Rizikos santykis (95% PI) | 0,85 (0,726; 0,998) | 0,68 (0,501; 0,934) | ||
p reikšmė | 0,0479 | 0,0167 |
PI = pasitikėjimo intervalas, FOLFIRI = irinotekanas ir infuzuojamas 5-FU/FR, OAD - objektyvaus atsako dažnis (visiškas arba dalinis atsakas), ILN - išgyvenamumas ligai neprogresuojant
Irinotekaną derinant su kapecitabinu
Randomizuoto, kontroliuojamo III fazės tyrimo (CAIRO) duomenys paremia metastazavusio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio pirmaeilę terapiją kapecitabinu (pradine 1000 mg/m2 doze, vartota 2 savaites kas 3 savaites) ir irinotekano deriniu. 820 pacientų buvo randomizuoti į dvi grupes, kurių viena buvo gydoma vienu preparatu po kito (n=410), o kitai buvo taikomas kombinuotas gydymas (n=410). Gydymas vienu preparatu po kito buvo pirmojo pasirinkimo gydymas kapecitabinu (1250 mg2 dozė vartota du kartus per parą 14 dienų), antrojo pasirinkimo gydymas irinotekanu (350 mg/m2 dozė vartota 1-mą ciklo dieną) ir trečiojo pasirinkimo gydymas kapecitabino (1000 mg/m2 dozė vartota du kartus per parą 14 dienų) ir oksaliplatinos (130 mg/m2 dozė vartota 1-mą ciklo dieną) deriniu. Kombinuotas gydymas buvo pirmojo pasirinkimo gydymas kapecitabinu (1000 mg/m2 dozė vartota du kartus per parą 14 dienų) kartu su irinotekanu (250 mg/m2 dozė vartota 1-mą ciklo dieną) (XELIRI) ir antrojo pasirinkimo gydymas kapecitabinu (1000 mg/m2 dozė vartota du kartus per parą 14 dienų) kartu su oksaliplatina (130 mg/m2 dozė vartota 1-mą ciklo dieną). Visi gydymo ciklai buvo kartojami kas 3 savaites. Gydant vien kapecitabinu kaip pirmojo pasirinkimo vaistu, numatytų gydyti pacientų išgyvenimo iki ligos progresavimo mediana buvo 5,8 mėnesio (95% PI 5,1-6,2 mėnesio), taikant gydymą kapecitabinu ir XELIRI - 7,8 mėnesio (95% PI 7,0-8,3 mėnesio; p=0,0002).
Preliminari daugiacentrio, randomizuoto, kontroliuojamo II fazės tyrimo (A10 KRK 0604) duomenų analizė paremia metastazavusio gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžio pirmaeilę terapiją kapecitabinu (pradinė 800 mg/m2 dozė vartota 2 savaites kas 3 savaites) deriniu su irinotekanu (XELIRI) ir bevacizumabu. 115 pacientų buvo randomizuoti į grupę, gydomą kapecitabinu kartu su irinotekanu ir bevacizumabu: kapecitabinas (800 mg/m2 dozė vartota du kartus per parą dvi savaites, o po to daryta 7 dienų pertrauka), irinotekanas (200 mg/m2 dozė lašinta per 30 minučių 1-mą ciklo dieną kas 3 savaites) ir bevacizumabas (7,5 mg/kg dozė lašinta per 30-90 minučių 1-mą ciklo parą kas 3 savaites); 118 pacientų buvo randomizuoti į grupę, gydomą kapecitabinu ir oksaliplatinos bei bevacizumabo deriniu: kapecitabinas (1000 mg/m2 dozė vartota du kartus per parą dvi savaites, o po to daryta 7 dienų pertrauka), oksaliplatina (130 mg/m2 dozė lašinta per 2 valandas 1-mą ciklo dieną kas 3 savaites), ir bevacizumabas su irinotekanu (7,5 mg/kg dozė lašinta per 30-90 minučių 1-mą ciklo dieną kas 3 savaites). Numatytų gydyti pacientų išgyvenimas iki ligos progresavimo 6-tą mėnesį buvo 80% (kapecitabinas derinamas su irinotekanu XELIRI + bevacizumabu), palyginti su 74% (XELOX + bevacizumabu). Bendras atsako (visiško ir dalinio kartu sudėjus) dažnis buvo 45% (XELOX + bevacizumabu) ir 47% (XELIRI + bevacizumabu).
Monoterapija antriniam metastazavusios gaubtinės ir tiesiosios žarnų karcinomos gydymui
II ir III fazės klinikinių tyrimų metu gydyta daugiau kaip 980 metastaziniu gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžiu sergančių pacientų, kuriems ankstesnis gydymas 5FU buvo neveiksmingas. Irinotekano veiksmingumas vertintas 765 pacientams, kurių ligos progresavimas gydymo 5-fluorouracilu metu buvo dokumentuotas prieš įtraukiant į tyrimą.
III FAZĖS TYRIMAS | ||||||
Irinotekanas palyginti su palaikomąja slauga | Irinotekanas palyginti su 5FU | |||||
Irinotekanas | Palaikomoji slauga | p reikšmė | Irinotekanas | 5FU | p reikšmė | |
n = 183 | n = 90 | n = 127 | n = 129 | |||
Išgyvenamumas be ligos progresavimo požymių po 6 mėnesių (%) | NA | NA |
| 33,5* | 26,7 | p = 0,03 |
Išgyvenamumas po 12 mėnesių (%) | 36,2* | 13,8 | p = 0,0001 | 44,8* | 32,4 | p = 0,0351 |
Vidutinis išgyvenamumas (mėn.) | 9,2* | 6,5 | p = 0,0001 | 10,8* | 8,5 | p = 0,0351 |
NA: duomenų nėra
* Skirtumas statistiškai reikšmingas
II fazės tyrimų metu iš 455 pacientų, kuriems vaistinio preparato buvo infuzuojama kas 3 savaitės, be ligos požymių po 6 mėnesių gydymo buvo 30%, o vidutinis išgyvenamumo laikas buvo 9 mėnesiai. Vidutinis laikas, per kurį liga pradėjo progresuoti, buvo 18 savaičių.
Be to, atlikti nelyginamieji II fazės tyrimai, kurių metu 304 pacientams kas savaitę 4 savaites iš eilės į veną per 90 minučių buvo lašinama 125 mg/m2 kūno paviršiaus dozė, o po to daroma 2 savaičių pertrauka. Šių tyrimų metu vidutiniškai liga pradėjo progresuoti po 17 savaičių, o vidutinis išgyvenamumo laikas buvo 10 mėnesių. Panašus preparato saugumas nustatytas ir tyrimo, kurio metu 193 pacientams preparato į veną buvo lašinta kas savaitė metu; pradinė dozė buvo 125 mg/m2 kūno paviršiaus. Tuštinimasis skystomis išmatomis prasidėjo vidutiniškai 11 parą.
Irinotekaną derinant su cetuksimabu po nepavykusio irinotekanu vykdyto citotoksinio gydymo
Dviejų klinikinių tyrimų metu buvo vertinama cetuksimabo ir irinotekano derinio veiksmingumas buvo vertinamas dviejų klinikinių tyrimų metu. Tyrimų metu kompleksinis gydymas buvo taikytas 356 ligoniams, sergantiems metastaziniu gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžiu su EAFR ekspresija, kuriems neseniai taikytas gydymas citotoksiniais preparatais, tarp kurių buvo irinotekanas, buvo neveiksmingas ir kurių funkcinė būklė pagal Karnofsky buvo mažiausiai 60 balų, tačiau daugumos jis buvo ≥ 80.
Tyrimas EMR 62 202-007 buvo atsitiktinių imčių. Jo metu buvo lyginamas gydymas cetuksimabo ir irinotekano deriniu (218 pacientų) su gydymu vien cetuksimabu (111 pacientų).
Tyrimas IMCL CP02-9923 buvo vienos grupės, atviras. Jo metu buvo tiriamas kompleksinio gydymo veiksmingumas 138 pacientams
Šių tyrimų duomenys pateikti žemiau esančioje lentelėje.
Tyrimas | N | OAD | LKD | ILN (mėn.) | BI (mėn.) | ||||
n (%) | 95% PI | n (%) | 95% PI | Vidutinis | 95% PI | Vidutinis | 95% PI | ||
Cetuksimabas + irinotekanas | |||||||||
EMR 62 202-007 | 218 | 50 (22,9) | 17,5; 29,1 | 121 (55,5) | 48,6; 62,2 | 4,1 | 2,8; 4,3 | 8,6 | 7,6; 9,6 |
IMCL CP02- -9923 | 138 | 21 (15,2) | 9,7; 22,3 | 84 (60,9) | 52,2; 69,1 | 2,9 | 2,6; 4,1 | 8,4 | 7,2; 10,3 |
Cetuksimabas | |||||||||
EMR 62 202-007 | 111 | 12 (10,8) | 5,7; 18,1 | 36 (32,4) | 23,9; 42 | 1,5 | 1,4; 2 | 6,9 | 5,6; 9,1 |
PI - paskliautinumo intervalas
LKD - ligos kontroliavimo dažnis (visiškas arba dalinis atsakas arba liga stabili mažiausiai 6 sav.)
OAD - objektyvaus atsako dažnis (visiškas arba dalinis atsakas)
BI - bendras išgyvenamumas
ILN - išgyvenamumas ligai neprogresuojant
Atsižvelgiant į OAD, LKD ir ILN, gydymas cetuksimabo ir irinotekano deriniu buvo pranašesnis už gydymą vien cetuksimabu. Atsitiktinių imčių tyrimo metu poveikio BI nebuvo (rizikos santykis 0,91, p = 0,48).
Farmakokinetikos ir farmakodinamikos duomenys
Svarbiausio toksinio irinotekano poveikio (pvz., leukoneutropenijos ir viduriavimo) stiprumas priklausė nuo nepakitusio irinotekano ir jo metabolito SN-38 ekspozicijos (AUC). Monoterapijos metu stebėta reikšminga koreliacija tarp toksinio poveikio kraujodarai (leukocitų ir neutrofilų kiekio sumažėjimo tuo metu, kai jis būna mažiausias) ar viduriavimo stiprumo ir bendro irinotekano bei metabolito SN-38 AUC dydžio.
5.2 Farmakokinetinės savybės
Irinotekano ir SN-38 (aktyvaus metabolito) farmakokinetika nustatinėta I fazės tyrimu, kurio metu 60 pacientų kas trys savaitės į veną per 30 min. buvo lašinama rekomenduojama irinotekano dozė, t.y. 100 - 750 mg/m2 kūno paviršiaus. Preparato eliminacija iš plazmos buvo dvifazė arba trifazė. Vidutinis klirensas plazmoje buvo 15 l/val./m2, pasiskirstymo tūris tuo metu, kai apykaita pusiausvyrinė (Vss), - 157 l/m2. Trifazės eliminacijos atveju pirmosios fazės metu vidutinis pusinės eliminacijos laikas buvo 12 minučių, antrosios fazės metu – 2,5 valandų, galutinės fazės metu – 14,2 valandų. SN-38 eliminacija iš kraujo plazmos buvo dvifazė, galutinės fazės metu vidutinis pusinės eliminacijos laikas buvo 13,8 valandų. Vidutinė didžiausia irinotekano ar SN-38 koncentracija kraujo plazmoje, atsiradusi rekomenduojamos 350 mg/m2 kūno paviršiaus dozės infuzijos pabaigoje, buvo atitinkamai 7,7mikrogramai/ml ir 56 ng/ml, plotas po koncentracijos kraujyje priklausomai nuo laiko kreive (AUC) – atitinkamai 34 mikrogramai.val./ml ir 451 mikrogramai.val./ml. Atskirų asmenų organizme dideli farmakokinetinių parametrų skirtumai pastebėti daugiausia SN-38 metabolito.
Irinotekano farmakokinetikos analizė atlikta 148 pacientų, sergančių metastaziniu gaubtinės ir tiesiosios žarnų vėžiu, II fazės tyrimų metu gydytų įvairiais metodais ir skirtingomis dozėmis, organizme. Farmakokinetikos parametrai, apytikriai apskaičiuoti naudojant trijų pasiskirstymo skyrių modelį, buvo panašūs kaip ir nustatyti I fazės tyrimų metu. Visi tyrimai parodė, kad irinotekano (CPT-11) ir SN-38 ekspozicija didėja proporcingai vartojamos CPT-11 dozės dydžiui ir kad jų farmakokinetika nepriklauso nuo ankstesnių gydymo ciklų skaičiaus ar vartojimo metodo.
In vitro maždaug 65% irinotekano ir 95% SN-38 prisijungia prie kraujo plazmos baltymų.
Masės balanso ir metabolizmo tyrimai, atlikti vartojant 14C žymėto preparato, parodė, kad daugiau nei 50% į veną suleistos irinotekano dozės išsiskiria nepakitusio preparato pavidalu, 33% išsiskiria su tulžimi ir pašalinama su išmatomis, 22% - išsiskiria su šlapimu.
Yra du metabolizmo būdai, kurių kiekvienu metabolizuojama mažiausiai 12% dozės.
- Vykstant karboksilesterazės katalizuojamai hidrolizei atsiranda aktyvus SN-38 metabolitas. SN-38 daugiausia eliminuojamas sudarant jo gliukuronidą ir po to pašalinant su tulžimi bei pro inkstus (mažiau nei 0,5% irinotekano dozės). Atrodo, kad SN-38 gliukuronidas vėliau hidrolizuojamas žarnyne.
- Vykstant oksidacijai, kurią skatina citochromo P450 3A fermentai, sutrūksta išorinis piperidino žiedas, susidaro aminopentano rūgšties darinys (angl. APC) ir svarbiausias amino darinys (angl. NPC) (žr. 4.5 skyrių).
Kraujo plazmoje daugiausia būna nepakitusio irinotekano, mažiau APC, SN-38 gliukuronido ir SN-38. Tik SN-38 pasižymi reikšmingu citotoksiniu poveikiu.
Pacientams, kurių bilirubino kiekis kraujyje 1,5 - 3 kartus didesnis už viršutinę normos ribą, organizme irinotekano klirensas yra apie 40% mažesnis. Tokių pacientų kraujo plazmoje preparato ekspozicija nuo 200 mg/m2 kūno paviršiaus dozės būna panaši į tą, kuri atsiranda nuo 350 mg/m2 kūno paviršiaus dozės vėžiu sergančių pacientų, kurių kepenų funkcijos parametrai normalūs, kraujyje.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Nustatyta, kad in vitro chromosomų aberacijos CHO ląstelėse ir in vivo pelių mikrobranduolių tyrimų metu irinotekanas ir SN-38 sukėlė mutageninį poveikį. Tačiau Ames testo metu mutageninio poveikio medikamentas nedarė.
Žiurkėms, kurioms 13 savaičių kartą per savaitę buvo duodama didžiausia 150 mg/m2 kūno paviršiaus dozė (perpus mažesnė už dozę, rekomenduojamą vartoti žmogui), 91 savaitę po preparato dozavimo pabaigos, nuo gydymo priklausomų navikų neatsirado.
Vienkartinės ir kartotinių dozių irinotekano toksinis poveikis tirtas pelėms, žiurkėms ir šunims. Stipriausias toksinis poveikis pasireiškė kraujodarai ir limfinei sistemai. Šunims prasidėjo vėlyvasis viduriavimas, susijęs su žarnyno gleivinės atrofija ir židinine nekroze. Jiems pasireiškė ir alopecija. Šie pokyčiai buvo laikini, sunkumas priklausė nuo dozės dydžio.
6. Farmacinė informacija
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Sorbitolis E 420
Pieno rūgštis
Vandenilio chlorido rūgštis (kad pH būtų 3,5)
Injekcinis vanduo
6.2 Nesuderinamumas
Šio vaistinio preparato negalima maišyti su kitais, išskyrus nurodytus 6.6 skyriuje.
6.3 Tinkamumo laikas
Neatidarytas buteliukas
3 metai.
Po pirmojo buteliuko atidarymo
Buteliuką pirmą kartą atidarius, preparatą būtina vartoti nedelsiant.
Preparatą praskiedus
Mikrobiologiniu požiūriu, praskiestas vaistinis preparatas turi būti suvartojamas nedelsiant. Jei jis tuoj pat nevartojamas, už laikymo trukmę ir sąlygas atsako vartotojas. Įprastai tirpalas lieka stabilus ne ilgiau kaip 24 valandas 2 °C - 8 °C temperatūroje, išskyrus tuos atvejus, kai skiedimas buvo įvykdytas kontroliuojamomis ir validuotomis aseptinėmis sąlygomis. Preparato cheminis ir fizinis stabilumas, laikant apsaugojus nuo šviesos 2 °C - 8 °C temperatūroje ir kambario temperatūroje (20-25°C) nekinta 28 dienas, o, neapsaugojus nuo šviesos, nekinta 48 valandas.
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Buteliuką laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
Praskiesto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.
6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys
I tipo gintaro spalvos buteliukai, užkimšti fluoropolimeru padengtu bromobutilo gumos kamščiu. Buteliukai gali būti įdėti arba neįdėti į apsauginį plastikinį įdėklą (Onko-Safe). Onko-Safe prie medikamento nesiliečia ir suteikia papildomą apsaugą transportuojant, todėl geriau apsaugomas gydymo įstaigos ir vaistinės personalas.
Buteliukai uždengti gofruotais aliuminio dangteliais.
Pakuotės dydžiai
40 mg / 2 ml: 1 buteliukas, 5 buteliukai, 10 buteliukų
100 mg / 5 ml: 1 buteliukas, 5 buteliukai, 10 buteliukų
150 mg / 7,5 ml: 1 buteliukas, 5 buteliukai, 10 buteliukų
300 mg / 15 ml: 1 buteliukas
500 mg / 25 ml: 1 buteliukas
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti
Elgsena su Irinotecan Ebewe
Su irinotekanu, kaip ir kitais priešvėžiniais preparatais, reikia elgtis atsargiai. Preparatą aseptinėmis sąlygomis ir tam skirtoje vietoje turi skiesti patyręs darbuotojas. Būtina saugotis, kad medikamento nepatektų ant odos ar gleivinės.
Skiedimo instrukcija
Irinotekano koncentratas infuziniam tirpalui yra skirtas tik infuzuoti į veną, prieš tai atskiedus rekomenduojamu skiedikliu, t. y. 0,9% natrio chlorido arba 5% gliukozės infuziniu tirpalu. Aseptinėmis sąlygomis graduotu švirkštu reikia iš buteliuko ištraukti reikiamą Irinotecan Ebewe koncentrato infuziniam tirpalui kiekį ir suleisti į 250 ml infuzinį maišelį arba buteliuką, po to, juos sukiojant tarp rankų, tirpalą gerai sumaišyti.
Jeigu koncentrate arba praskiestame tirpale yra nuosėdų, juos būtina sunaikinti, laikantis įprastinių citotoksinių preparatų naikinimo taisyklių.
Apsaugos priemonės, ruošiant Irinotecan Ebewe infuzinį tirpalą
1. Reikia naudotis apsaugine kamera, užsimauti apsaugines pirštines ir užsivilkti apsauginį chalatą. Jeigu apsauginės kameros nėra, reikia užsirišti veido kaukę ir užsidėti apsauginius akinius.
2. Atkimštas talpykles, pvz., injekcinius buteliukus, infuzinius buteliukus bei naudotas kaniules, švirkštus, kateterius, vamzdelius ir citotoksinių preparatų atliekas reikia laikyti pavojingomis atliekomis ir tvarkyti, laikantis vietinių darbo su PAVOJINGOMIS ATLIEKOMIS reikalavimų.
3. Medikamento išsiliejus, reikia elgtis taip:
- būti su apsauginiais drabužiais;
- surinkti sudužusio buteliuko šukes ir sudėti jas į PAVOJINGŲ ATLIEKŲ talpyklę;
- užterštą paviršių gerai nuplauti dideliu kiekiu šalto vandens;
- nuplautą paviršių kruopščiai nušluostyti audiniu, kurį po to reikia įdėti į naikinamą PAVOJINGŲ ATLIEKŲ talpyklę.
4. Jeigu irinotekano patenka ant odos, pradžioje užterštą vietą reikia nuplauti dideliu kiekiu bėgančio vandens, po to vandeniu ir muilu. Jeigu preparato patenka ant gleivinės, užterštą vietą būtina rūpestingai nuplauti vandeniu. Jeigu lieka nemalonių pojūčių, reikia kreiptis į gydytoją.
5. Jeigu irinotekano patenka į akis, jas būtina praplauti dideliu kiekiu vandens ir nedelsiant kreiptis į gydytoją oftalmologą.
Atliekų tvarkymas
Visas medžiagas, naudotas skiedimui ir infuzijai arba kitokiu būdu prisilietusias prie irinotekano, reikia tvarkyti laikantis vietinių darbo su citotoksiniais preparatais reikalavimų.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
Anekdotai
Mama sūnui:
- prieš vakarieniaudamas būtinai nusiplauk rankas.
- man nereikia, aš šiandien valgysiu tik juodą duoną!- Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Ar jau teko išbandyti naują vaistą vitamino D trūkumui gydyti „Defevix”, vartojamą tik 1 kartą per mėnesį ?