Indamax

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Indamax 1,5 mg pailginto atpalaidavimo tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje pailginto atpalaidavimo tabletėje yra 1,5 mg indapamido.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: vienoje tabletėje yra 118,86 mg laktozės monohidrato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Pailginto atpalaidavimo tabletė.

Tabletė yra balta, abipus išgaubta, apvali, jos vienoje pusėje yra įspaudas „1,5“, o kita pusė lygi.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Pirminės arterinės hipertenzijos gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Vartoti per burną.

Vartoti 1 tabletę per 24 valandas, geriausia ryte. Tabletę reikia nuryti nesukramtytą, užgeriant vandeniu.

Nuo didesnės dozės antihipertenzinis indapamido poveikis nesustiprėja, tačiau padidėja druskų išskyrimas su šlapimu.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius)

Jeigu yra sunkus inkstų nepakankamumas (kreatinino klirensas mažesnis negu 30 ml/min.), gydymas indapamidu yra draudžiamas.

Visiškas tiazidinių ir kitų diuretikų, veikiančių panašiai kaip tiazidiniais diuretikai, poveikis pasireiškia tik tada, jeigu inkstų funkcija yra normali arba tik šiek tiek sutrikusi.

Senyviems pacientams (žr. 4.4 skyrių)

Senyviems žmonėms kreatinino koncentracijos kraujo plazmoje rodmenis būtina koreguoti atsižvelgiant į amžių, kūno svorį ir lytį. Indapamidu galima gydyti tik tuos senyvus pacientus, kurių inkstų funkcija yra normali arba tik šiek tiek sutrikusi.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius)

Jeigu yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, šio vaistinio preparato vartoti draudžiama.

Vaikų populiacija

Indapamido pailginto atpalaidavimo tablečių nerekomenduojama vartoti vaikams ir paaugliams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nepakanka.

4.3 Kontraindikacijos

- Padidėjęs jautrumas indapamidui, kitiems sulfonamidams arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai.

- Sunkus inkstų nepakankamumas.

- Hepatinė encefalopatija arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas.

- Hipokalemija.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Specialūs įspėjimai

Jeigu kepenų funkcija sutrikusi, diuretikai, veikiantys panašiai kaip tiazidiniai, gali sukelti hepatinę encefalopatiją, ypač tuo atveju, jeigu yra sutrikusi elektrolitų pusiausvyra. Jeigu ji pasireiškia, diuretiko vartojimą būtina nedelsiant nutraukti.

Jautrumas šviesai:

Tiazidiniai ar panašaus poveikio diuretikais gydomiems pacientams buvo padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų atvejų (žr. 4.8 skyrių). Jei gydymo metu atsiranda padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų, gydymą rekomenduojama nutraukti. Jeigu manoma, kad gydymą diuretiku atnaujinti būtina, atviras kūno vietas rekomenduojama saugoti nuo saulės ir dirbtinių UVA spindulių.

Pagalbinės medžiagos:

Pacientai, kuriems yra retas paveldimas galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės trūkumas ar gliukozės ir galaktozės malabsorbcija, šio vaistinio preparato turi nevartoti.

Atsargumo priemonės

Vandens ir elektrolitų pusiausvyra:

Natrio kiekis kraujo plazmoje:

Natrio koncentraciją kraujo plazmoje reikia pamatuoti prieš gydymo pradžią ir gydymo metu reikia matuoti reguliariai. Vartojant bet kokio diuretiko, galima hiponatremija, dėl kurios kartais gali pasireikšti labai sunkių komplikacijų. Pradžioje natrio kiekio mažėjimo kraujyje požymių gali nebūti, todėl labai svarbu reguliariai jį matuoti. Senyviems pacientams ir pacientams, kuriems yra kepenų cirozė, jį būtina matuoti net daug dažniau (žr. 4.8 ir 4.9 skyrius).

Kalio kiekis kraujo plazmoje:

Didžiausia tiazidinių ir panašaus poveikio diuretikų vartojimo rizika yra dėl kalio netekimo atsiradusi hipokalemija. Nuo jos (kalio < 3,4 mmol/l) būtina saugoti pacientus, kuriems jos pasireiškimo rizika yra didelė, pvz., senyvus, nusilpusius dėl prastos mitybos, vartojančius keletą medikamentų pacientus, pacientus, kuriems yra kepenų cirozė, susijusi su edema ir pilvo vandene (ascitu), pacientus , sergančius koronarine širdies liga ir širdies nepakankamumu. Tokiems pacientams hipokalemija stiprina toksinį širdį veikiančių glikozidų poveikį ir didina aritmijų riziką. 

Pacientams, kuriems yra ilgas QT intervalas (įgimtas ar jatrogeninis), aritmijos rizika irgi yra. Hipokalemija bei bradikardija skatina sunkios aritmijos, ypač torsade de pointes, kuri gali būti mirtina, pasireiškimą.

Visais aukščiau minėtais atvejais reikia dažniau matuoti kalio koncentraciją kraujo plazmoje, o pirmą kartą tai būtina padaryti pirmąją gydymo savaitę.

Jeigu hipokalemija pasireiškia, būtina sunormalinti kalio kiekį.

Kalcio kiekis kraujo plazmoje

Tiazidiniai ir panašaus poveikio diuretikai gali mažinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu, todėl šio jono koncentracija kraujo plazmoje laikinai gali šiek tiek padidėti. Aiški hiperkalcemija gali būti nepastebėto hiperparatiroidizmo požymis.

Prieš prieskydinių liaukų funkcijos tyrimą gydymą indapamidu reikia nutraukti.

Gliukozės kiekis kraujo plazmoje:

Gydant diabetu sergančius pacientus, ypač tuos, kuriems yra hipokalemija, svarbu sekti gliukozės koncentraciją kraujyje.

Šlapimo rūgšties kiekis kraujyje:

Pacientams, kurių kraujyje šlapimo rūgšties kiekis padidėjęs, gali padidėti polinkis į podagros priepuolius.

Inkstų funkcija ir diuretikai:

Pilnavertis tiazidinių ir panašaus poveikio diuretikų poveikis pasireiškia tik tada, jeigu inkstų funkcija yra normali arba tik šiek tiek sutrikusi: suaugusio žmogaus kraujo plazmoje kreatinino koncentracija yra mažesnė nei 25 mg/l, t. y. 220 mmol/l. Senyviems pacientams kreatinino koncentracijos kraujo plazmoje duomenis reikia patikslinti atsižvelgiant į paciento amžių, kūno svorį ir lytį.

Gydymo diuretikais pradžioje dėl padidėjusio natrio ir vandens išskyrimo iš organizmo gali pasireikšti hipovolemija ir dėl to sumažėti glomerulų filtracija, todėl kraujyje gali padaugėti karbamido ir kreatinino kiekis. Jeigu inkstų funkcija normali, minėtas laikinas funkcinis inkstų nepakankamumas išnyksta be pasekmių, tačiau jei yra inkstų funkcijos nepakankamumas, jis gali pasunkėti.

Sportininkai:

Sportininkai turi atkreipti dėmesį į faktą, kad vaisto sudėtyje yra veikliosios medžiagos, dėl kurios dopingo testo reakcija gali būti teigiama.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kartu vartoti nerekomenduojama

Litis

Didėja ličio koncentracija kraujo plazmoje ir kartu atsiranda perdozavimo simptomų, kaip ir laikantis bedruskės dietos (mažėja ličio išskyrimas su šlapimu). Jei šių vaistinių preparatų kartu vartoti būtina, reikia atidžiai sekti ličio koncentraciją kraujo plazmoje ir prireikus koreguoti jo dozę.

Kartu vartoti reikia atsargiai

Torsades de pointes aritmiją sukeliantys preparatai

- I A grupės antiaritminiai preparatai (chinidinas, hidrochinidinas, dizopiramidas).

- III grupės antiaritminiai preparatai (amjodaronas, sotalolis, dofetilidas, ibutilidas).

- Kai kurie antipsichoziniai vaistiniai preparatai: fenotiazinai (chlorpromazinas, ciamemazinas, levomepromazinas, tioridazinas, trifluoperazinas).

- Benzamidai (amisulpridas, sulpiridas, sultopridas, tiapridas)

- Butirofenonai (droperidolis, haloperidolis).

- Kiti vaistiniai preparatai: bepridilis, cisapridas, difemanilis, į veną leidžiami eritromicino preparatai, halofantrinas, mizolastinas, pentamidinas, sparfloksacinas, moksifloksacinas, į veną vartojami vinkamino preparatai. 

Minėti vaistiniai preparatai didina skilvelių aritmijos, ypač torsade de pointes, pasireiškimo riziką (hipokalemija yra jos rizikos veiksnys).

Jų skiriant kartu su indapamidu, būtina nustatyti, ar nėra hipokalemijos, prireikus ją šalinti. Reikia sekti elektrolitų kiekį kraujyje ir EKG.

Jeigu yra hipokalemija, reikia gydyti vaistiniais preparatais, kurie torsade de pointes atsiradimo neskatina.

NVNU. Sisteminio poveikio nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, įskaitant selektyvaus poveikio COX-2 inhibitorius ir dideles acetilsalicilo rūgšties dozes (≥ 3 g per parą):

Gali silpnėti indapamido antihipertenzinis poveikis.

Dehidruotiems pacientams dėl sumažėjusios glomerulų filtracijos yra ūminio inkstų nepakankamumo rizika. Prieš gydymą reikia sunormalinti skysčių kiekį, o gydymo pradžioje sekti inkstų funkciją.

Angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai

Pradėjus gydyti AKF inhibitoriais, pacientams, kurių organizme trūksta natrio (ypač tuo atveju, jeigu yra inkstų arterijų stenozė), yra staigios hipotenzijos ir (arba) ūminio inkstų nepakankamumo rizika.

Hipertenzija sergančių ligonių, vartojančių diuretikų, organizme gali trūkti natrio, todėl juos pradėti gydyti AKF inhibitoriais reikia taip:

• arba gydymą diuretikais nutraukti likus 3 paroms iki AKF inhibitorių vartojimo (vėliau, jei reikia, gydymą kalį iš organizmo išskiriančiais diuretikais galima atnaujinti);
• arba iš pradžių skirti mažą AKF inhibitorių dozę, toliau ją palaipsniui didinti.

Staziniu širdies nepakankamumu sergantiems pacientams iš pradžių reikia skirti labai mažą AKF inhibitoriaus dozę, galbūt prieš tai sumažinus kartu vartojamo kalį iš organizmo išskiriančio diuretiko dozę.

Visais minėtais atvejais pirmas gydymo AKF inhibitoriumi savaites reikia sekti inkstų funkciją, t. y. matuoti kreatinino kiekį kraujo plazmoje. 

Kiti hipokalemiją sukeliantys medikamentai, pvz., į veną injekuojamas amfotericinas B, sisteminiu būdu vartojami gliukokortikoidai ir mineralokortikoidai, tetrakozaktidas, peristaltiką stimuliuojantys vidurių laisvinamieji preparatai:

Didesnė hipokalemijos rizika (adityvus poveikis).

Vartojant šių vaistinių preparatų kartu, rekomenduojama matuoti ir prireikus koreguoti kalio kiekį kraujo plazmoje. Ypač svarbu tai daryti, jei kartu vartojama širdį veikiančių glikozidų. Reikia vartoti vidurių laisvinamųjų preparatų, kurie peristaltikos nestimuliuoja.

Baklofenas

Pasireiškia stipresnis antihipertenzinis poveikis.

Pacientą reikia hidruoti ir gydymo pradžioje sekti inkstų funkciją.

Širdį veikiantys glikozidai

Jeigu yra hipokalemija, toksinis širdį veikiančių glikozidų poveikis stiprėja.

Vartojant šių vaistinių preparatų kartu, reikia sekti kalio kiekį kraujo plazmoje ir EKG bei prireikus koreguoti gydymą.

Deriniai, į kuriose reikia atsižvelgti

Kalį organizme sulaikantys diuretikai (amiloridas, spironolaktonas, triamterenas)

Nors racionali kombinacija kai kuriems pacientams gali būti naudinga, tačiau jiems gali pasireikšti hipokalemija (ypač tiems, kurie serga inkstų nepakankamumu ar cukriniu diabetu) arba hiperkalemija. Vartojant šių vaistinių preparatų kartu, reikia sekti kalio kiekį kraujo plazmoje ir EKG, prireikus iš naujo peržiūrėti gydymą.

Metforminas

Jei dėl diuretikų, ypač kilpinių, vartojimo pasireiškia funkcinis inkstų nepakankamumas, padidėja metformino sukeliamos laktatų acidozės rizika. Jeigu vyrų kraujo plazmoje kreatinino koncentracija yra didesnė negu 15 mg/l (135 mmol/l), o moterų - 12 mg/l (110 mmol/l), metformino vartoti negalima.

Kontrastinės medžiagos, kuriose yra jodo

Dėl diuretikų sukeltos dehidracijos didėja ūminio inkstų nepakankamumo rizika, ypač jei kartu vartojamos didelės dozės kontrastą sukeliančių medžiagų, kuriose yra jodo.

Prieš jų vartojimą reikia sunormalinti skysčių kiekį organizme.

Imipramino tipo antidepresantai, neuroleptikai

Pasireiškia stipresnis antihipertenzinis poveikis ir būna didesnė ortostatinės hipotenzijos rizika (adityvus poveikis).

Kalcio druskos

Dėl sumažėjusio kalcio išskyrimo su šlapimu galima hiperkalcemijos rizika.

Ciklosporinas, takrolimuzas

Be jokių ciklosporino kiekio kraujyje pokyčių kraujo plazmoje gali padaugėti kreatinino, net ir tuo atveju, jei natrio ir vandens organizme netrūksta.

Sisteminiu būdu vartojami kortikosteroidai, tetrakozaktidas

Silpnėja antihipertenzinis poveikis, kadangi kortikosteroidai organizme sulaiko natrį ir vandenį.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis 

Nėštumas

Nėščias moteris diuretikais gydyti paprastai reikia vengti. Nėštumo sukeltos fiziologinės edemos jais šalinti negalima. Diuretikai gali sukelti placentos ir vaisiaus išemiją, todėl galima vaisiaus augimo sutrikimo rizika.

Žindymo laikotarpis

Indapamidas išsiskiria su moters pienu, todėl jį vartojant žindyti nepatartina.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Indapamidas daro nedidelę ar saikingą įtaką gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus.

Indapamidas budrumo netrikdo, tačiau kai kuriems pacientams dėl kraujospūdžio sumažėjimo gali pasireikšti, ypač gydymo pradžioje arba pradėjus kartu vartoti kitų antihipertenzinių preparatų, reakcija, dėl kurios gebėjimas vairuoti ir valdyti mechanizmus gali sutrikti.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Dauguma nepageidaujamų reiškinių (klinikinių simptomų ar laboratorinių tyrimų duomenų) yra priklausomi nuo dozės dydžio.

Diuretikai, veikiantys panašiai kaip tiazidiniai, įskaitant indapamidą, gali sukelti toliau nurodytą nepageidaujamą poveikį, kurio atvejai pagal dažnį apibūdinami taip:

labai dažni (> 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki 1/100), reti (nuo ≥ 1/10000 iki 1/1000), labai reti (<1/ 10000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Labai reti:                    trombocitopenija, leukopenija, agranulocitozė, aplazinė anemija, hemolizinė   anemija.

Nervų sistemos sutrikimai

Reti:                             galvos sukimasis (vertigo), nuovargis, galvos skausmas, parestezija.

Širdies sutrikimai

Labai reti:                    aritmija, hipotenzija.

Virškinimo trakto sutrikimai

Nedažni:                      vėmimas.

Reti:                            pykinimas, vidurių užkietėjimas, burnos džiūvimas.

Labai reti:                    kasos uždegimas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Labai reti:                   kepenų funkcijos sutrikimas.

Dažnis nežinomas:       kepenų nepakankamumu sergantiems ligoniams gali pasireikšti hepatinė encefalopatija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Odos ir poodinio audinio sutikimai

Padidėjusio jautrumo reakcijos, daugiausia dermatologinės, pacientams, linkusiems į alergines ar astmines reakcijas.

Dažni:                          makulopapulinis išbėrimas.

Nedažni:                       purpura.

Labai reti:                    angioneurozinė edema ir (arba) dilgėlinė, toksinė epidermio nekrolizė, Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas.

Dažnis nežinomas:       galimas jau esančios ūminės sisteminė raudonosios vilkligės pasunkėjimas. Buvo padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų atvejų (žr. 4.4 skyrių).

Buvo pranešimų apie jautrumo šviesai reakcijas (žr. 4.4 skyrių).

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Labai reti:                    inkstų nepakankamumas.

Tyrimai

Klinikinių tyrimų metu hipokalemija (kalio koncentracija kraujo plazmoje < 3,4 mmol/l) pasireiškė 10 % pacientų, po 4 - 6 gydymo savaičių 4 % tokių ligonių ji buvo < 3,2 mmol/l. Po 12 gydymo savaičių kalio koncentracija kraujo plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,23 mmol/l.

Labai reti:                  hiperkalcemija.

Dažnis nežinomas:      hipokalemija dėl kalio kiekio sumažėjimo. Kai kuriems didelės rizikos grupės pacientams ši komplikacija gali būti labai pavojinga (žr. 4.4 skyrių);

                                 hiponatremija ir hipovolemija, galinčios sukelti dehidraciją ir ortostatinę hipotenziją. Kartu su natriu iš organizmo išskiriami ir chlorido jonai, todėl galima antrinė kompensacinė metabolinė alkalozė, tačiau ji pasireiškia retai ir būna lengva;

                                  šlapimo rūgšties ir gliukozės kiekio padidėjimas kraujo plazmoje. Ar skirti diuretikų, veikiančių kaip tiazidiniai, ligoniams, sergantiems podagra ar cukriniu diabetu, reikia labai gerai apsvarstyti.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Nustatyta, kad net 40 mg indapamido dozė (ji yra maždaug 27 kartus didesnės už rekomenduojamą gydomąją dozę) toksinio poveikio nesukelia.

Ūminio perdozavimo simptomai pirmiausiai yra elektrolitų ir vandens pusiausvyros sutrikimas (hiponatremija, hipokalemija). Kliniškai gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, hipotenzija, spazmai, galvos sukimasis, mieguistumas, konfūzija, poliurija ar oligurija, net anurija (dėl hipovolemijos).

Pirmiausia reikia greitai šalinti neabsorbuotą preparato dozės dalį: išplauti skrandį ir (arba) duoti aktyvuotos anglies. Po to specializuotoje gydymo įstaigoje sunormalinti elektrolitų ir vandens kiekį organizme.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: sulfonamidai, gryni.

ATC kodas: C03 BA11.

Indapamidas yra sulfonamidų darinys, kurio struktūroje yra indolo žiedas. Jo farmakologinis veikimas panašus į tiazidinių diuretikų: ši medžiaga slopina natrio reabsorbciją inkstų kanalėlių segmentuose, esančiuose žievinėje inkstų dalyje. Indapamidas didina natrio bei chloridų ir mažiau – kalio bei magnio išskyrimą su šlapimu, todėl stiprina diurezę, sukelia antihipertenzinį poveikį.

II ir III fazės klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad vartojant vien indapamido antihipertenzinis poveikis išlieka 24 val. Tai pasireiškė vartojant tokias dozes, kurių diurezinis poveikis buvo silpnas.

Antihipertenzinis indapamido poveikis pasireiškia dėl įtakos arterijoms ir arteriolių bei bendro kraujagyslių periferinio pasipriešinimo sumažėjimo.

Indapamidas mažina kairiojo skilvelio hipertrofiją.

Jeigu tiazidinių ar kitų diuretikų, veikiančių kaip tiazidiniai, vartojama didesnė dozė nei ribinė, terapinis poveikis nestiprėja (plato efektas), tačiau nepageidaujamas didėja, todėl, jei gydymas neveiksmingas, dozės didinti negalima.

Trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad indapamidas:

• netrikdo lipidų (trigliceridų, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio, didelio tankio lipoproteinų cholesterolio) apykaitos;
• netrikdo angliavandenių (net hipertenzija sergantiems diabetikams) apykaitos.

5.2 Farmakokinetinės savybės 

Indapamidas yra pailginto atpalaidavimo farmacinė forma, kurios pagrindas yra rišamoji sistema, kurioje pasiskirsčiusi veiklioji medžiaga, užtikrinanti ilgalaikį indapamido atsipalaidavimą.

Absorbcija

Atpalaiduota indapamido frakcija greitai ir visiškai absorbuojama virškinimo trakte.

Jeigu medikamento vartojama valgio metu, absorbcija šiek tiek pagreitėja, tačiau absorbuojamas indapamido kiekis nekinta.

Išgėrus vieną dozę, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje atsiranda po 12 val. Vartojant kartotines dozes, koncentracijos svyravimas tarp dviejų dozių vartojimo būna mažesnis ir atskirų žmonių organizme skiriasi.

Pasiskirstymas

Prie kraujo plazmos baltymų prisijungia 79 % indapamido.

Pusinės eliminacijos laikas kraujo plazmoje yra 14–24 val. (vidutinis 18 val.).

Pusiausvyrinė koncentracija nusistovi po 7 vartojimo parų.

Vartojant vaistinio preparato kartotinai, jis organizme nesikaupia.

Metabolizmas

Daugiausia indapamido išsiskiria su šlapimu (70 % dozės) ir išmatomis (22 % dozės) neveiklių metabolitų pavidalu.

Didelės rizikos grupių ligoniai

Ligonių, sergančių inkstų nepakankamumu, organizme indapamido farmakokinetika nekinta.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tyrimais su įvairiais gyvūnais nustatyta, kad sugirdžius dideles indapamido dozes (40 - 8000 kartų didesnes už gydomąją dozę), sustiprėja diurezinis poveikis. Ūminio toksinio poveikio tyrimų metu injekavus medikamento į veną arba į pilvaplėvės ertmę, dauguma apnuodijimo simptomų buvo susiję su farmakologiniu indapamido poveikiu, t. y. kvėpavimo sulėtėjimu ir periferinių kraujagyslių išsiplėtimu.

Nustatyta, kad indapamidas neturi mutageninių ir kancerogeninių savybių.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys

Laktozė monohidratas džiovinta išpurškiant

Hipromeliozė (Methocel K4M Premium)

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Magnio stearatas

Tabletės plėvelė

Opadry II baltasis 33G28707:

Hipromeliozė 6cP (E464)

Titano dioksidas (E171)

Laktozė monohidratas

Makrogolis 3000

Triacetinas

6.2 Nesuderinamumas 

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

PVC/PVdC/Al lizdinėse plokštelėse yra 10, 14, 15, 20, 28, 30, 50, 60, 90, 98 arba 100 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.