octagam

Tarptautinis pavadinimas	Žmogaus normalusis imunoglobulinas
Vaisto stiprumas	100mg/ml
Vaisto forma	infuzinis tirpalas
Grupė	Vaistinis preparatas
Pogrupis	Biologinis
Vartojimas	leisti į veną
Registracijos numeris	LT/1/09/1790
Registratorius	Octapharma (IP) Limited, Jungtinė Karalystė
Receptinis	Receptinis
Vaistas registruotas	2009.11.25
Vaistas perregistruotas	2013.06.27

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

octagam 10 % infuzinis tirpalas

 

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Žmogaus normalusis imunoglobulinas (i.v. Ig)*   100 mg/ml

* atitinka bendrą baltymo kiekį, iš kurio mažiausiai 95 % sudaro žmogaus imunoglobulinas G

IgG poklasių pasiskirstymas:

          IgG₁     apie 60 %

          IgG₂     apie 32 %

          IgG₃     apie 7 %

          IgG₄     apie 1 %

Didžiausias IgA kiekis 400 mikrogramų/ml.

Kiekviename 20 ml flakone yra 2 g žmogaus normaliojo imunoglobulino.

Kiekviename 50 ml buteliuke yra 5 g žmogaus normaliojo imunoglobulino.

Kiekviename 60 ml buteliuke yra 6 g žmogaus normaliojo imunoglobulino.

Kiekviename 100 ml buteliuke yra 10 g žmogaus normaliojo imunoglobulino.

Kiekviename 200 ml buteliuke yra 20 g žmogaus normaliojo imunoglobulino.

Pagamintas iš žmonių donorų plazmos.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

 

3. FARMACINĖ FORMA

Infuzinis tirpalas.

Tirpalas yra skaidrus arba šiek tiek opalescuojantis, bespalvis arba gelsvas. Tirpalo pH yra 4,5 – 5,0, osmoliariškumas ≥ 240 mosmol/kg.

 

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Pakaitinė terapija suaugusiesiems, vaikams ir paaugliams (0–18 metų)

• Pirminiai imunodeficito sindromai, esant sutrikusiai antikūnų gamybai (žr. 4.4 skyrių).
• Hipogamaglobulinemija ir pasikartojančios bakterinės infekcijos lėtine limfocitine leukemija sergantiems pacientams, kuriems profilaktiškai skirti antibiotikai neturėjo poveikio.
• Hipogamaglobulinemija ir pasikartojančios bakterinės infekcijos daugine mieloma sergančių pacientų plato fazėje, kuomet imunizacija prieš pneumokokinę infekciją nedavė rezultatų.
• Hipogamaglobulinemija pacientams, kuriems buvo atlikta alogeninė kaulų čiulpų transplantacija.
• Įgimtas AIDS, lydimas pasikartojančių bakterinių infekcijų.

Imunomoduliacija suaugusiesiems, vaikams ir paaugliams (0–18 metų)

• Idiopatinė (imuninė) trombocitopeninė purpura (ITP) pacientams, kuriems yra didelė kraujavimo rizika arba prieš operacijas siekiant koreguoti trombocitų skaičių.
• Žiuleno-Bare (Guillain- Barre) sindromas.
• Kavasaki (Kawasaki) liga.

 

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Pakaitinę terapiją turi pradėti ir sekti gydytojas, turintis imunodeficitinių būklių gydymo patirtį.

Dozavimas

Dozė ir dozavimas priklauso nuo indikacijų.

Skiriant pakaitinį gydymą, dozę gali tekti nustatyti individualiai kiekvienam ligoniui priklausomai nuo farmakokinetikos ir klinikinio atsako.

Žemiau pateikiamos dozavimo rekomendacijos:

Pakaitinis gydymas sergant pirminiu imunodeficito sindromu

• Dozavimo režimas turi būti toks, kad mažiausia IgG koncentracija (nustatoma prieš kiekvieną infuziją) būtų ne mažesnė kaip 5 -6 g/l. Reikiamai pusiausvyrai pasiekti gali prireikti nuo trijų iki šešių mėnesių nuo gydymo pradžios. Rekomenduojama pradinė dozė - 0,4-0,8 g/kg kūno svorio vienkartinė, po to skiriant ne mažesnes kaip 0,2 g/kg kūno svorio dozes kas tris ar keturias savaites.
• Dozė, kurios reikia mažiausiai 5 - 6 g/l koncentracijai pasiekti, yra 0,2-0,8 g/kg kūno svorio per mėnesį.
• Dozavimo intervalas, kai susidaro pusiausvyrinė koncentracija, svyruoja nuo 3 iki 4 savaičių.
• Mažiausia koncentracija prieš skiriant sekančią dozę turi būti nustatoma ir įvertinama, atsižvelgiant į infekcijos dažnį. Siekiant užkirsti kelią infekcijai gali reikėti padidinti dozę, orientuojantis į aukštesnes priešdozines koncentracijas.

Hipogamaglobulinemija ir pasikartojančios bakterinės infekcijos lėtine limfocitine leukemija sergantiems pacientams, kuriems profilaktiškai skirti antibiotikai neturėjo poveikio. Hipogamaglobulinemija ir pasikartojančios bakterinės infekcijos daugine mieloma sergančių pacientų plato fazėje, kuomet imunizacija prieš pneumokokinę infekciją nedavė rezultatų. Įgimtas AIDS, lydimas pasikartojančių bakterinių infekcijų

• Rekomenduojama dozė - 0,2-0,4 g/kg kūno svorio kas tris ar keturias savaites.

Hipogamaglobulinemija pacientams, kuriems buvo atlikta alogeninė kaulų čiulpų transplantacija:

• Rekomenduojama dozė yra 0,2–0,4 g/kg kas tris-keturias savaites, mažiausia priešdozinė koncentracija turi būti palaikoma virš 5g/l.

Pirminė imuninė trombocitopenija

Yra du alternatyvūs gydymo planai:

• 0,8–1g/kg pirmąją dieną, ši dozė gali būti pakartota dar kartą po trijų dienų.
• 0,4 g/kg kasdien, nuo dviejų iki penkių dienų.
• Gydymas gali būti pakartotas, jei pasireiškia recidyvas.

Žiuleno-Bare (Guillain- Barre) sindromas:

• 0,4 g/kg kūno svorio per parą daugiau, kaip penkias dienas.

Kavasaki (Kawasaki) liga:

• 1,6–2,0 g/kg kūno svorio dozė gali būta padalinta ir suvartota per 2–5 dienas arba gali būti skiriama vienkartinė 2,0 g/kg kūno svorio dozė. Kartu ligoniui gydyti turi būti skiriama acetilsalicilo rūgšties.

Dozavimo rekomendacijų santrauka pateikiama žemiau esančioje lentelėje:

Indikacija	Dozė	Injekcijų dažnis
Pakaitinis gydymas sergant pirminiu imunodeficitu	Pradinė dozė: 0,4 – 0,8 g/kg Vėliau: 0,2 – 0,8 g/kg	kas 3 – 4 savaites, kad mažiausia IgG koncentracija būtų bent 5 – 6 g/l
Pakaitinis gydymas sergant antriniu imunodeficitu   Įgimtas AIDS   Hipogamaglobulinemija (< 4 g/l) pacientams po alogeninės kaulų čiulpų transplantacijos	0,2 – 0,4 g/kg   0,2 – 0,4 g/kg   0,2 – 0,4 g/kg	kas 3 – 4 savaites, kad mažiausia IgG koncentracija būtų bent 5 – 6 g/l   kas 3 – 4 savaites   kas 3–4 savaites, kol pasiekiamas žemiausias priešdozinis IgG lygis virš 5g/l
Imunomoduliacija: Pirminė imuninė trombocitopenija	0,8 – 1 g/kg ar 0,4 g/kg per parą	pirmąją dieną, galimas pakartojimas vieną kartą per 3 dienas   2-5 dienas
Žiuleno-Bare (Guillain- Barre) sindromas	0,4 g/kg per parą	5 dienas
Kavasaki (Kawasaki) sindromas	1,6 – 2 g/kg ar	Padalintomis dozėmis per 2 - 5 dienas kartu su acetilsalicilo rūgštimi
	2 g/kg	viena dozė kartu su acetilsalicilo rūgštimi

Vaikų populiacija

Vaikams ir paaugliams (0–18 metų) dozavimas nesiskiria nuo dozavimo suaugusiems, nes kiekvienos indikacijos atveju dozuojama pagal kūno svorį bei klinikinę anksčiau minėtų susirgimų baigtį.

Vartojimo metodas

Intraveninis vartojimas.

Octagam 10 % (100mg/ml) reikia infuzuoti į veną pradiniu 0,01 ml/kg kūno svorio per minutę greičiu, 30 minučių. Jei pacientas gerai toleruoja (žr. 4.4 skyrių), infuzijos greitį galima laipsniškai didinti iki didžiausio – 0,12 ml/kg kūno svorio per minutę.

 

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei octagam 10 % (100mg/ml) medžiagai (žr. 4.4 skyrių).

Padidėjęs jautrumas žmogaus imunoglobulinams, ypač pacientams, turintiems antikūnus prieš IgA.

 

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Šis vaistinis preparatas turi 90 mg maltozės viename mililitre kaip pagalbinės medžiagos. Maltozė gali iškreipti kraujo gliukozės tyrimų rezultatus, kurie gali apgaulingai rodyti padidėjusį gliukozės kiekį – dėl to gali būti be reikalo skiriamas insulinas, galintis sukelti gyvybei pavojingą hipoglikemiją ir mirtį. Taip pat gali likti nediagnozuoti ir negydomi tikri hipoglikemijos atvejai, kai hipoglikeminė būsena yra maskuojama apgaulingai padidintais gliukozės tyrimų rezultatais (žr. 4.5 skyrių). Apie ūmų inkstų nepakankamumą skaitykite toliau.

Kai kurios sunkios nepageidaujamos reakcijos gali būti susijusios su infuzijos greičiu. Rekomenduojamo infuzijos greičio, nurodyto 4.2 skyriuje , privaloma griežtai laikytis. Infuzijos metu būtina atidžiai stebėti pacientų būklę bei bet kokius pasireiškusius simptomus.

Kai kurios nepageidaujamos reakcijos gali pasireikšti dažniau:

• kai infuzijos greitis per didelis,
• kai pacientams pirmą kartą skiriama žmogaus normaliojo imunoglobulino arba, retais atvejais, kai keičiamas žmogaus normaliojo imunoglobulino preparatas, arba, kai padaryta ilga pertrauka po ankstesnės infuzijos.

Galimų komplikacijų dažnai galima išvengti, įsitikinant, kad pacientai:

• nėra jautrus natūraliam žmogaus imunoglobilinui, iš pradžių leidžiant preparatą lėtai (0,01 – 0,02 ml/kg kūno svorio per minutę);
• yra atidžiai stebima, ar neatsiras kokių nors simptomų infuzijos metu. T.y., kai pacientas nėra anksčiau vartojęs žmogaus normaliojo imunoglobulino, kai alternatyvus į veną vartojamas imunoglobulinas keičiamas į octagam 10 % (100mg/ml) , arba, kai nuo ankstesnės infuzijos praėjo ilgas laiko tarpas, pirmosios infuzijos metu ir pirmąją valandą po pirmosios infuzijos reikia labai įdėmiai stebėti jo būklę, siekiant nustatyti galimus nepageidaujamos reakcijos požymius. Visus kitus pacientus po infuzijos reikia stebėti mažiausiai 20 minučių.

Pasireiškus nepageidaujamai reakcijai, reikia sumažinti infuzijos greitį arba ją visiškai nutraukti. Gydymas skiriamas priklausomai nuo nepageidaujamos reakcijos sunkumo ir pobūdžio.

Ištikus šokui reikia pradėti standartinį šoko gydymą.

Visiems pacientams, kuriems į veną infuzuojama imunoglobulino, reikia:

• taikyti adekvačią hidrataciją prieš imunoglobulino infuziją,
• sekti šlapimo išsiskyrimą,
• sekti kreatinino koncentraciją serume,
• vengti kartu vartoti kilpinių diuretikų.

Šis vaistinis preparatas turi ne daugiau kaip 0,03 mmol (arba 0,69 mg) natrio viename mililitre. Reikia atsižvelgti naudojant pacientams, kuriems skirta dieta, ribojanti natrio kiekį maiste.

Padidėjęs jautrumas

Tikrosios padidėjusio jautrumo reakcijos yra retos. Jos gali pasitaikyti labai retais IgA stokos atvejais, kai yra anti-IgA antikūnų.

i.v. Ig nenaudotinas pacientams, turintiems selektyvinį IgA trūkumą, kuomet IgA deficitas yra vienintelė dėmesio verta patologija.

Retais atvejais žmogaus normalusis imunoglobulinas gali sukelti kraujospūdžio sumažėjimą su anafilaksine reakcija, netgi tuomet, kai ankstesnę žmogaus normaliojo imunoglobulino infuziją pacientas toleravo gerai.

Tromboembolija

Klinikiniais duomenimis įrodytas ryšys tarp į veną vartojamo imunoglobulino vartojimo ir tokių tromboembolinių komplikacijų kaip miokardo infarktas, kraujotakos sutrikimas galvos smegenyse (įskaitant insultą), plaučių embolija ir giliųjų venų trombozė; tai siejama su santykinai padidėjusiu kraujo klampumu dėl didelio imunoglobulinų kiekio pavartoto padidėjusios rizikos pacientams. Į veną vartojamą Ig reikia atsargiai skirti vartoti ir infuzuoti pacientams, turintiems antsvorio ir asmenims su padidėjusia trombozių rizika (pvz., senyviems pacientams, sergantiems hipertenzija, cukriniu diabetu, anamnezėje nurodžiusiems kraujagyslių ligas ar trombozes, sergantiems įgytais ar paveldimais kraujo krešėjimo sutrikimais, pacientams po kaulų lūžių su ilgu imobilizacijos laikotarpiu, esant sunkiai hipovolemijai, sergantiems ligomis, kurių metu padidėja kraujo klampumas).

Pacientams, kuriems yra tromboembolinių pašalinių reakcijų rizika, IVIg preparatai turi būti lašinami mažiausiu greičiu ir vartojamos mažiausios įmanomos dozės.

Ūmus inkstų nepakankamumas

Pacientams, gydytiems į veną vartojamu imunoglobulinu, registruota ūminio inkstų nepakankamumo atvejų. Daugeliu atvejų buvo nustatyti šie rizikos faktoriai: anksčiau buvęs inkstų nepakankamumas, cukrinis diabetas, hipovolemija, viršsvoris, kartu vartojami nefrotoksiniai vaistai, amžius virš 65 metų.

Sutrikus inkstų veiklai, reikia spręsti dėl į veną vartojamo Ig infuzijos nutraukimo. Nors šie pranešimai apie inkstų funkcijos sutrikimą ir ūminį inkstų nepakankamumą buvo susiję su daugeliu licencijuotų į veną vartojamų imunoglobulinų, kurių sudėtyje buvo įvairių pagalbinių medžiagų, pvz., sacharozės, gliukozės ir maltozės, tie preparatai, kurių sudėtyje buvo sacharozės, kaip stabilizatoriaus, sudarė neproporcingai didelę dalį. Pacientams, kuriems nustatyta padidėjusi rizika, reikėtų skirti tokius į veną vartojamus imunoglobulinus, kuriuose tokių pagalbinių medžiagų nėra.

Pacientams, kuriems yra ūmaus inkstų nepakankamumo rizika, I.v. Ig preparatai turi būti leidžiami mažiausiu įmanomu greičiu ir pačiomis mažiausiomis dozėmis.

Aseptinio meningito sindromas (AMS)

Gydant I.v. Ig preparatais nustatytas aseptinio meningito sindromas. Nutraukus gydymą I.v. Ig preparatais per keletą dienų praeina AMS be pasekmių. Šis sindromas paprastai prasideda praėjus nuo keleto valandų iki dviejų dienų po gydymo I.v. Ig preparatais. Cerebrospinalinio skysčio tyrimai dažnai rodo pleocitozę, siekiančią iki keleto tūkstančių ląstelių mm³, vyraujant granuliocitams ir esant padidėjusiam baltymų kiekiui iki keleto šimtų mg/dl.

AMS išsivystymas dažnai siejamas su didelių I.v. Ig dozių vartojimu (2 g/kg).

Hemolizinė anemija

I.v. Ig preparatai gali turėti kraujo grupėms specifinius antikūnus, kurie gali veikti kaip hemolizinai ir in vivo pasireikšti eritrocitų sąveikavimu su imunoglobulinais bei sukelti tiesioginę teigiamą antiglobulino reakciją (Kumbso reakcija), o kartais – hemolizę. Hemolizinė anemija gali išsivystyti gydant I.v. Ig preparatais dėl padidėjusios eritrocitų sekvestracijos. Privalu stebėti ar I.v. Ig recipientams neišsivysto hemolizės simptomai (žr. 4.8 skyrių).

Poveikis serologiniams tyrimams

Po imunoglobulino infuzijos paciento kraujyje laikinai padaugėja įvairių pasyviai perpiltų antikūnų, todėl tiriant kraują gali būti klaidingai teigiamos įvairios serologinės reakcijos.

Pasyvi antikūnų transmisija eritrocitų antigenams, pvz., A, B, D, gali prieštarauti kai kuriems serologiniams eritrocitų antikūnų testams – kaip tiesioginis antiglobulino testas (DAT, tiesioginis Kumbso testas).

Perduodami sukėlėjai

Vartojant iš žmogaus kraujo ar plazmos pagamintų preparatų, standartinės priemonės infekcijoms išvengti yra: donorų atrinkimas, kiekvieno donoro plazmos bei bendro plazmos kaupinio tyrimas dėl specifinių infekcijos žymenų bei efektyvių virusų inaktyvinimo ar pašalinimo procedūrų įdiegimas į gamybos procesą. Nepaisant to, kai vartojama iš žmogaus kraujo ar plazmos pagamintų preparatų, negalima visiškai paneigti infekcinių ligų, sukeliamų perduoto infekcinio sukėlėjo, galimybės. Tai galima pasakyti ir apie nežinomus ar atsirandančius virusus ir kitus patogenus.

Taikomos priemonės laikomos veiksmingomis apsisaugant nuo apvalkalą turinčių virusų, tokių kaip ŽIV, HBV ir HCV.

Priemonės gali būti ne tokios veiksmingos siekiant apsisaugoti nuo apvalkalo neturinčių HAV ir parvoviruso B19.

Klinikinis patyrimas rodo, kad hepatito A virusas ar parvovirusas B19 neperduodami su imunoglobulinais; taip pat manoma, kad vaistiniame preparate esantys antikūnai nuo šių virusų apsaugo.

Primygtinai rekomenduojama, kad kiekvieną kartą skiriant pacientui octagam 10 % (100mg/ml), būtų užrašomas vaistinio preparato pavadinimas, serijos numeris, kad būtų įmanoma nustatyti ryšį tarp paciento ir vaistinio preparato serijos.

Vaikų populiacija

Nėra specifinių ar papildomų įspėjimų, ar atsargumo priemonių vaikų populiacijai.

 

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Tam, kad būtų pašalintas visas infuzinėje sistemoje galėjęs likti vaistinis preparatas, infuzijos pabaigoje infuzinę sistemą reikia praplauti arba 0,9 % natrio chlorido, arba 5 % dekstrozės tirpalu.

Gyvos susilpnintos priešvirusinės vakcinos

Po imunoglobulino infuzijos nuo mažiausiai 6 savaičių iki 3 mėnesių gali sumažėti gyvų susilpnintų vakcinų, tokių kaip tymų, raudonukės, epideminio parotito (kiaulytės) ir vėjaraupių, veiksmingumas. Po šio vaistinio preparato vartojimo turi praeiti 3 mėnesių laikotarpis iki skiepijimo gyvomis susilpnintomis vakcinomis. Tymų atveju, organizmo gebėjimas reaguoti į skiriamą vakciną gali sutrikti net metus laiko. Todėl, skiepijant nuo tymų, reikia ištirti antikūnų titrą.

Gliukozės kraujyje tyrimai

Kai kurios gliukozės koncentraciją kraujyje nustatančios sistemos (pvz., naudojančios gliukozės dehidrogenazės pirolokvinolinekvinono (GDH-PQQ) ar gliukozės-die-oksidoreduktazės nustatymo metodus) octagam 10 % (100mg/ml) sudėtyje esančią maltozę (90 mg/ml) neteisingai palaiko gliukoze. Dėl to gali būti neteisingai registruojama padidėjusi gliukozės koncentracija infuzijos metu ar per maždaug 15 valandų po infuzijos, dėl ko gali būti neteisingai paskirtas insulinas ir sukelta gyvybei pavojinga ar net mirtina hipoglikemija. Taip pat tikroji hipoglikemija gali būti negydoma, jei hipoglikeminę būklę maskuoja klaidingi duomenys, rodantys gliukozės koncentracijos padidėjimą. Todėl, vartojant octagam 10 % (100mg/ml) ar kitų parenteralinių vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra maltozės, gliukozės koncentraciją kraujyje reikia tirti naudojant gliukozei specifinius metodus.

Reikia atidžiai perskaityti gliukozės koncentracijos kraujyje nustatymo sistemos, įskaitant tyrimui skirtas juosteles, preparato informaciją tam, kad būtų įsitikinta, kad sistema yra tinkama naudoti, kai vartojama parenteralinių vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra maltozės. Jei iškyla abejonių, kreipkitės į tyrimo sistemos gamintoją, kad būtų įsitikinta, kad sistema yra tinkama naudoti, kai vartojama parenteralinių vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra maltozės.

Vaikų populiacija

Nėra specifinių ar papildomų sąveikų, pastebėtų vaikams.

 

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Kontroliuojamais klinikiniais tyrimais nenustatyta, ar preparatas saugus nėštumo laikotarpiu, todėl nėščiosioms ir žindyvėms jį vartoti reikia atsargiai. Nurodoma, kad I.v. Ig preparatai praeina pro placentą, ypač trečiame nėštumo trimestre. Klinikinė imunoglobulinų vartojimo patirtis rodo, kad imunoglobulinai neturi žalingos įtakos nėštumo eigai, nekenkia nei vaisiui, nei naujagimiui.

Žindymas

Imunoglobulinai išskiriami su pienu ir gali prisidėti prie naujagimio apsaugojimo nuo per gleivines patenkančių patogenų.

Vaisingumas

Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad nėra tikėtinas imunoglobulinų neigiamas poveikis vaisingumui.

 

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Gebėjimas vairuoti ir valdyti mechanizmus gali sutrikti dėl kai kurių pašalinių su octagam 10 % (100mg/ml) vartojimu susijusių nepageidaujamų reakcijų. Pacientai, gydymo metu patiriantys nepageidaujamas reakcijas, turėtų palaukti kol jos praeis prieš vairuodami ar valdydami mechanizmus.

 

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Preparato saugumo apibendrinimas

Bendrai, kartais gali pasireikšti įvairios alerginės ir padidėjusio jautrumo reakcijos, galvos skausmas, galvos svaigimas, šaltkrėtis, nugaros skausmas, krūtinės skausmas, karščiavimas, odos reakcijos, vėmimas, artralgija, žemas kraujospūdis ir pykinimas. Į veną vartojamų imunoglobulinų sukeltos reakcijos dažnai būna susijusios su doze ir infuzijos greičiu.

Retai žmogaus normalusis imunoglobulinas gali sukelti staigų kraujospūdžio sumažėjimą ir pavieniais atvejais anafilaksinį šoką net tiems pacientams, kuriems ankstesnių infuzijų metu padidėjusio jautrumo reakcijų nebuvo.

Grįžtamo aseptinio meningito ir reti trumpalaikių odos reakcijų atvejai buvo pastebėti naudojant natūralų žmogaus imunoglobuliną. Buvo pastebėtos ir grįžtamos hemolizinės reakcijos – ypač tarp pacientų, turinčių kraujo grupes A, B ir AB. Retais atvejais po didelių I.v. Ig dozių vartojimo pasireiškia hemolizinė anemija, reikalaujanti kraujo perpylimo (taip pat žr. 4.4 skyrių).

Stebėti kreatinino koncentracijos padidėjimo serume ir (ar) ūmaus inkstų nepakankamumo atvejai.

Labai retai: tromboembolinės reakcijos, pvz., miokardo infarktas, insultas, plaučių embolija, giliųjų venų trombozė.

Kai naudojami vaistiniai preparatai, pagaminti iš žmogaus kraujo ar plazmos, negalima visiškai atmesti infekcijos sukėlėjų perdavimo galimybės. Tai liečia ir nežinomus bei naujai atsiradusius virusus ir kitus patogenus. Apie saugumą sukėlėjų perdavimo požiūriu žr. 4.4 skyrių

Lentelėje išdėstytas nepageidaujamų reakcijų sąrašas.

Žemiau pateikiama lentelė atitinka MedDRA organų sistemų klasifikaciją. Dažnumas vertintas tokiu būdu: labai dažni (≥ 1/10); dažni (≥ 1/100 iki < 1/10); nedažni (≥ 1/1000 iki < 1/100); reti (≥ 1/10000 iki < 1/1000); labai reti (< 1/10000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Žemiau esančioje lentelėje pateikti dažniai nustatyti klinikinių tyrimų metu su octagam 5 % (stulpeliai “Dažni“ ir „Nedažni“) ir preparatui octagam 5 % esant rinkoje (stulpelis „Labai reti“). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

MedDRA 8.1 kodai	Dažni ≥ 1/100 iki < 1/10	Nedažni ≥ 1/1000 iki < 1/100	Labai reti < 1/10000
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai			leukopenija; hemolizinė anemija
Imuninės sistemos sutrikimai	padidėjęs jautrumas		anafilaksinis šokas; anafilaksinė reakcija; anafilaktoidinė reakcija; angioneurozinė edema; veido edema
Psichikos sutrikimai			sujaudinimas
Nervų sistemos sutrikimai	galvos skausmas		smegenų kraujagyslių sutrikimas; aseptinis meningitas; migrena; galvos svaigimas; parestezija
Širdies sutrikimai			miokardo infarktas; tachikardija; palpitacija; cianozė
Kraujagyslių sutrikimai			trombozė; periferinės kraujotakos sutrikimas; hipotenzija; hipertenzija
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai			kvėpavimo nepakankamumas; plaučių embolija; plaučių edema; bronchospazmas; dusulys; kosulys
Virškinimo trakto sutrikimai	pykinimas		vėmimas; viduriavimas; pilvo skausmas
Odos ir poodinio audinio sutrikimai		egzema;	dilgėlinė; bėrimas; eriteminis bėrimas; dermatitas; niežulys; plikimas
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai		nugaros skausmas	artralgija; mialgija
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai			ūminis inkstų nepakankamumas
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai	karščiavimas; nuovargis; injekcijos vietos reakcija	šaltkrėtis; krūtinės skausmas	karščio pylimas; raudonis; suintensyvėjęs prakaitavimas; bendras negalavimas
Tyrimai			padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas; klaidingai padidėjusios gliukozės koncentracijos nustatymas kraujyje

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimą žr. 4.4 skyriuje.

Vaikų populiacija

Atleikant octagam klinikinius tyrimus dauguma vaikams kilusių pastebėtų nepageidaujamų reakcijų buvo priskiriamos lengvoms ir daugumą jų pavykdavo pašalinti naudojant paprastas priemones, tokias kaip infuzijos greičio sumažinimas ar laikinas infuzijos sustabdymas. Atsižvelgiant į nepageidaujamos reakcijos tipą visos jos buvo priskirtos I.v. Ig preparatams. Dažniausia nepageidaujama reakcija vaikų populiacijoje buvo galvos skausmas.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

 

4.9 Perdozavimas

Perdozavimas gali sukelti skysčių perteklių ir padidinti jų klampumą, ypač rizikos grupėms priklausantiems pacientams - senyvo amžiaus asmenims arba pacientams su širdies ar inkstų sutrikimais.

 

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – imunologiniai serumai ir imunoglobulinai: imunoglobulinai, žmogaus normalieji imunoglobulinai, skirti vartoti į veną, ATC kodas – J06B A02

Žmogaus normalųjį imunoglobuliną daugiausia sudaro imunoglobulinas G (IgG), kurio sudėtyje yra daug antikūnų, apsaugančių nuo infekcinių ligų sukėlėjų.

Žmogaus normaliajame imunoglobuline yra IgG antikūnų, būdingų sveikai populiacijai.

Jis gaminamas iš ne mažiau kaip 1000 donorų plazmos kaupinių. Imunoglobulino G poklasių pasiskirstymas yra panašus į normalios žmogaus kraujo plazmos. Tinkamos vaistinio preparato dozės gali atstatyti nenormaliai sumažėjusią imunoglobulino G koncentraciją iki normalios.

Veikimo mechanizmas kitoms indikacijoms, nei pakaitinis gydymas, nėra visiškai aiškus, bet manoma, kad sukelia imunomoduliuojantį poveikį.

Klinikiniai tyrimai

Perspektyviniame, atvirame, multicentriniame III fazės octagam 10 % (100mg/ml) efektyvumo ir saugumo tyrime dalyvavo idiopatine (imunine) trombocitopenine purpura (ITP) sergantys pacientai. octagam 10 % (100mg/ml) 1 g/kg per parą dozė buvo infuzuojama 2 dienas iš eilės, po to pacientai buvo stebimi 21 dieną ir dar vienas stebėjimo vizitas buvo skiriamas 63 dieną po infuzijos. Hematologiniai rodikliai buvo vertinami nuo 2 iki 7 dienos, 14 ir 21 dieną.

Iš viso 31 asmuo buvo įtrauktas į analizę; 15 iš jų sirgo lėtine ITP, 15 liga buvo naujai diagnozuota, o 1 asmuo į tyrimą buvo įtrauktas neteisingai (nesirgo ITP) ir todėl nebuvo įtrauktas į efektyvumo analizę.

Iš viso 25 asmenims (83 %) buvo gautas klinikinis atsakas. Didesnis klinikinio atsako dažnis stebėtas naujai diagnozuotos ligos kohortoje (93 %), lyginant su lėtinės ITP kohorta (73 %). Pacientams, kuriems gautas atsakas, laiko iki trombocitų atsako mediana buvo 2 dienos, trukmė svyravo nuo 1 iki 5 dienų.

24 asmenims (77 %), octagam 10 % (100mg/ml) buvo lašinama didžiausiu leidžiamu infuzijos greičiu - 0,06 ml/kg/min. Pagal protokolo pataisą, 2 į analizę įtrauktiems pacientams vaistinis preparatas buvo skiriamas 0,08 ml/kg/min greičiu ir abiem atvejais nesukėlė komplikacijų. Šio tyrimo tęsinyje 22 asmenims preparatas buvo skirtas didžiausiu leistinu 0,12  ml/kg/min infuzijos greičiu.

9 iš 62 infuzijų (14,5 %) metu stebėti su gydymu susiję infuzijos nepageidaujami reiškiniai. Dažniausiai registruoti su vaisto vartojimu susiję nepageidaujami reiškiniai buvo galvos skausmas, po to - tachikardija ir karščiavimas. Nebuvo nei vieno hemolizės atvejo, susijusio su tiriamojo vaisto vartojimu. Premedikacija skiriamo vaisto toleravimui padidinti nebuvo skirta.

Vaikų populiacija

Nebuvo atlikta jokių specialių tyrimų su octagam 10 % vaikų populiacijoje.

Tačiau buvo atliktas atviras prospektyvinis III fazės tyrimas su octagam 5 %, kuriame dalyvavo 17 vaikų / paauglių pacientų (vidutinis amžius 14,0 metų, amžiaus ribos nuo 10,5 iki 16,8 metų), sergančių pirminiais imunodeficitiniais sutrikimais. Pacientai buvo gydomi 6 mėnesius. Gydymo efektyvumas buvo pakankamas, nes dėl infekcijos ir karščiavimo praleistų pamokų skaičius buvo mažas, o infekcijų pobūdis ir sunkumas buvo panašus kaip ir bendroje populiacijoje. Nebuvo užfiksuota sunkių infekcijų, reikalavusių hospitalizacijos. Taip pat pažymėtina, kad infekcijos epizodų skaičius buvo mažesnis, kuomet plazmos IgG lygis buvo palaikomas apie 6 g/l, negu kai jis buvo 4 g/l.

 

5.2 Farmakokinetinės savybės

Po infuzijos į veną žmogaus normalusis imunoglobulinas tuojau pat patenka į recipiento kraujotaką ir visiškai įsisavinamas. Preparatas santykinai greitai pasiskirsto tarp plazmos ir ekstravaskulinių skysčių. Po 3-5 dienų susidaro pusiausvyrinė koncentracija intra- ir ekstravaskulinėse terpėse.

Nustatyta, kad pacientams, kuriems yra imunodeficitas, žmogaus normaliojo imunoglobulino vidutinis pusinės eliminacijos periodas yra nuo 26 iki 41 dienų. Šis pusinės eliminacijos periodas gali įvairuoti tarp pacientų, ypač sergančių pirminiu imunodeficitu. Pacientams su imunodeficitiniu sindromu vartojatiems octagam 10 % jokių oficialių farmakokinetikos duomenų negauta.

IgG ir IgG kompleksai yra suardomi retikuloendotelinės sistemos ląstelėse.

Vaikų populiacija

Nebuvo atlikta jokių specifinių tyrimų vaikų populiacijoje su octagam 10 %.

Tačiau buvo atliktas atviras prospektyvinis III fazės tyrimas su octagam 5% , kuriame dalyvavo 17 vaikų / paauglių pacientų (vidutinis amžius 14,0 metų, amžiaus ribos nuo 10,5 iki 16,8 metų), sergančių pirminiais imunodeficitiniais sutrikimais. Pacientai buvo gydomi 6 mėnesius.

Gydymo metu vidutinis C_max stabilioje būklėje buvo 11,1 ± 1,9 g/l; vidutinė mažiausia koncentracija prieš skiriant sekančią dozę buvo 6,2 ± 1,8 g/l. Galutinis bendro IgG pusinės eliminacijos laikas buvo 36 ± 11 dienų, vidutiniškai 34 dienos. Bendro IgG pasiskirstymo tūris buvo 3,7 ± 1,4 l, pasišalinimas – 0,07 ± 0,02 l per dieną.

 

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Imunoglobulinai - tai natūralios žmogaus organizmo sudedamosios dalys. Gyvūnams kartotinių dozių toksiškumo, genotiksiškumo, toksinio poveikio reprodukcijai tyrimai yra negalimi dėl atsiradančių antikūnų prieš heterologinius baltymus indukcijos ir interferencijos. Kadangi klinikinė patirtis neįrodo kancerogeninio ar mutageninio imunoglogulinų poveikio, eksperimentiniai heterologinių rūšių tyrimai atlikti nebuvo.

 

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Maltozė

Injekcinis vanduo

 

6.2 Nesuderinamumas

Suderinamumo tyrimų neatlikta, todėl šio vaistinio preparato maišyti su kitais negalima.

 

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

 

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti šaldytuve (2 °C – 8 °C). Negalima užšaldyti.

Talpyklę laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Vaistinis preparatas vienkartinai gali būti išimtas iš šaldytuvo ir laikomas žemesnėje kaip 25 °C temperatūroje iki 9 mėnesių neviršijant tinkamumo laiko. Šio laikotarpio pabaigoje jo negalima dėti atgal į šaldytuvą, preparatą reikia išmesti. Data, kuomet vaistinis preparatas buvo išimtas iš šaldytuvo turi būti užrašoma ant kartono dėžutės.

 

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Pakuočių dydžiai:

       2 g                                     20 ml

       5 g                                     50 ml

       6 g                                     60 ml

     10 g                                   100 ml

     20 g                                   200 ml

3 x 10 g                              3 x 100 ml

3 x 20 g                              3 x 200 ml

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

20 ml tirpalo 30 ml flakone.

50 ml tirpalo 70 ml buteliuke.

60 ml tirpalo 70 ml buteliuke.

100 ml tirpalo 100 ml buteliuke.

200 ml tirpalo 250 ml buteliuke.

Falkonai ir (ar) buteliukai pagaminti iš II tipo stiklo, uždaryti bromobutilo gumos kamščiais.

 

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Prieš vartojimą vaistinį preparatą reikia sušildyti iki kambario ar kūno temperatūros.

Tirpalas turi būti skaidrus ar šiek tiek opalescuojants, bei bespalvis arba šiek tiek gelsvas.

Nevartoti, jei tirpalai drumsti ar su nuosėdomis.

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

Dėl kylančios bakterinės taršos galimybės, vaistinio preparato likučius reikia išmesti.