Meropenem Kabi

Tarptautinis pavadinimas	Meropenemas
Vaisto stiprumas	1000mg
Vaisto forma	milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui
Grupė	Vaistinis preparatas
Pogrupis	Cheminis vaistas
Vartojimas	leisti į veną
Registracijos numeris	LT/1/10/2164
Registratorius	Fresenius Kabi Polska Sp z.o.o., Lenkija
Receptinis	Receptinis
Vaistas registruotas	2010.09.16
Vaistas perregistruotas	2013.05.15

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS 

Meropenem Kabi 1000 mg milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui

 

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Meropenem Kabi 1000 mg milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui

Kiekviename flakone/buteliuke yra meropenemo trihidrato, atitinkančio 1000 mg bevandenio meropenemo. 

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas:

Kiekviename 1000 mg flakone/buteliuke yra 3,92 mmol (arba 90,25 mg) natrio.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

 

3. FARMACINĖ FORMA

Milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui.

Milteliai yra balti arba gelsvi.

 

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos 

Meropenem Kabi vartojamas suaugusiems žmonėms bei vyresniems, kaip 3 mėnesių vaikams, toliau išvardytoms infekcinėms ligoms gydyti (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius).

• Pneumonija, įskaitant bendruomenėje įgytą ir hospitalinę.
• Cistine fibroze sergančių pacientų infekcinės bronchų ir plaučių ligos.
• Komplikuotos šlapimo takų infekcinės ligos.
• Komplikuotos pilvo ertmės infekcinės ligos.
• Gimdymo metu ar po jo pasireiškusios infekcinės ligos.
• Komplikuotos odos ir minkštųjų audinių infekcinės ligos.
• Ūminis bakterinis meningitas. 

Meropenem Kabi gali būti vartojamas sergantiems febriline neutropenija pacientams gydyti tuo atveju, jei įtariama, kad karščiavimo priežastis yra bakterijų sukelta infekcinė liga.

Reikia atsižvelgti į oficialias tinkamo antimikrobinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

 

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Rekomenduojamas paros dozavimas pateiktas lentelėje.

Nustatant meropenemo dozavimą ir vartojimo trukmę, reikia atsižvelgti į infekcijos rūšį, įskaitant ligos sunkumą ir klinikinį atsaką į gydymą.

Gydant tam tikros rūšies infekcines ligas, pvz., hospitalinę infekcinę ligą, sukeltą Pseudomonas aeruginosa arba Acinetobacter padermių, ypač tinka toks dozavimas: tris kartus per parą suaugusiems žmonėms ir paaugliams reikia vartoti ne daugiau kaip 2 g, vaikams – ne daugiau, kaip 40 mg/kg kūno svorio meropenemo.

Ypatingą dėmesį reikia skirti medikamento dozuojant ligoniams, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu (žr. toliau).

 

Suaugę žmonės ir paaugliai

Infekcinė liga	Dozė, kuri vartojama kas 8 val.
Pneumonija, įskaitant hospitalinę ar įgytą visuomenėje	500 mg arba 1 g
Ligonių, sergančių cistine fibroze, bronchų ir plaučių infekcinė liga	2 g
Komplikuota šlapimo takų infekcinė liga	500 mg arba 1 g
Komplikuota pilvo ertmės infekcinė liga	500 mg arba 1 g
Gimdymo metu ar po gimdymo pasireiškusi infekcinė liga	500 mg arba 1 g
Komplikuota odos ir minkštųjų audinių infekcinė liga	500 mg arba 1 g
Ūminis bakterinis meningitas	2 g
Febriline neutropenija sergančių pacientų gydymas	1 g

 

Paprastai meropenemo į veną infuzuojama maždaug 15 – 30 min. (žr. 6.2, 6.3 ir 6.6 skyrius).

Ne didesnę, kaip 1 g dozę, galima injekuoti iš karto, maždaug per 5 min.

Ar saugu iš karto 2 g dozę suleisti suaugusiems žmonėms, nežinoma, nes nepakanka saugumą patvirtinančių tyrimo duomenų.

 

Pacientai, sergantys inkstų funkcijos sutrikimu

Suaugusiems žmonėms ir paaugliams dozavimą reikia mažinti tuo atveju, kai kreatinino klirensas yra mažesnis kaip 51 ml/min (duomenys pateikti toliau). Ar galima vartoti vienkartinę 2 g dozę, duomenų nepakanka.

Kreatinino klirensas (ml/min)	Dozė (skaičiuojant pagal vienkartines 500 mg, 1 g arba 2 g dozes, žr. lentelę viršuje)	Dažnis
26 - 50	Viena vienkartinė dozė	Kas 12 val
10 - 25	Pusė vienkartinės dozės	Kas 12 val
Mažiau, kaip 10	Pusė vienkartinės dozės	Kas 24 val

Meropenemą iš organizmo galima pašalinti hemodialize arba hemofiltracija. Užbaigus hemodializės ciklą, reikia infuzuoti reikiamą preparato dozę.

Pacientams, kuriems atliekama peritoninė dializė, rekomenduojama meropenemo dozė nenustatyta.

 

Pacientai, sergantys kepenų funkcijos sutrikimu

Pacientams, sergantiems kepenų funkcijos nepakankamumu, dozės koreguoti nereikia (žr. 4.4 skyrių).

 

Senyvi pacientai

Senyviems pacientams, kurių inkstų funkcija nesutrikusi (kreatinino klirensas yra didesnis kaip 50 ml/min), dozės koreguoti nereikia.

 

Vaikų populiacija

Jaunesni kaip 3-jų mėnesių kūdikiai

Ar jaunesniems kaip 3 mėnesių kūdikiams meropenemo vartoti saugu ir efektyvu, nežinoma, be to, nenustatytas optimalus dozavimo režimas. Tačiau negausūs farmakokinetikos tyrimai rodo, kad tinkamas dozavimas gali būti 20 mg/kg kūno svorio kas 8 val. (žr. 5.2 skyrių).

3 mėnesių – 11 metų vaikai, sveriantys ne daugiau, kaip 50 kgr. 5.2 skyrių).ali būti 20 mg/kg kūno svorio kas 8 val.

Rekomenduojamas dozavimo režimas pateiktas toliau lentelėje. 

Infekcinė liga	Kas 8 val. injekuojama dozė
Pneumonija, įskaitant hospitalinę ar įgytą visuomenėje	10 arba 20 mg/kg kūno svorio
Ligonių, sergančių cistine fibroze, bronchų ir plaučių infekcinė liga	40 mg/kg kūno svorio
Komplikuota šlapimo takų infekcinė liga	10 arba 20 mg/kg kūno svorio
Komplikuota pilvo ertmės infekcinė liga	10 arba 20 mg/kg kūno svorio
Komplikuota odos ir minkštųjų audinių infekcinė liga	10 arba 20 mg/kg kūno svorio
Ūminis bakterinis meningitas	40 mg/kg kūno svorio
Febriline neutropenija sergančių pacientų gydymas	20 mg/kg kūno svorio

 

Vaikai, sveriantys daugiau, kaip 50 kg

Daugiau kaip 50 kg sveriantiems vaikams vartojama suaugusiems žmonėms skiriama dozė.

Vaikų, sergančių inkstų nepakankamumu, gydymo šiuo vaistu patirties nėra.

 

Vartojimo metodas

Paprastai meropenemas maždaug 15 – 30 minučių infuzuojamas į veną (žr. 6.2, 6.3 ir 6.6 skyrius). Galimas ir kitas būdas: ne didesnę kaip 20 mg/kg kūno svorio dozę galima maždaug per 5 minutes iš karto sušvirkšti į veną. Ar galima 40 mg/kg kūno svorio dozę iš karto sušvirkšti vaikams, nežinoma, nes nepakanka saugumą patvirtinančių tyrimo duomenų.

 

Atsargumo priemonės, kurių reikia laikytis prieš vaistinio preparato ruošimą ir jo vartojimą

Kaip prieš vartojimą vaistinį preparatą tirpinti ir skiesti, nurodyta instrukcijoje (žr. 6.6 skyrių).

 

4.3 Kontraindikacijos 

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai, išvardytai 6.1 skyriuje. Padidėjęs jautrumas bet kokiam karbapenemų grupės antibakteriniam preparatui.

Sunki padidėjusio jautrumo reakcija (pvz., anafilaksinė reakcija, sunki odos reakcija) bet kuriam kitam beta laktaminiam antibakteriniam preparatui (pvz., penicilinams arba cefalosporinams).

 

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Kiekvienam pacientui gydyti pasirenkant meropenemą, reikia atsižvelgti į karbapenemų pasirinkimo tinkamumą: į infekcinės ligos sunkumą, į ligonio atsparumą kitų atitinkamų antibiotikų poveikiui, ir riziką, jei bakterijos bus atsparios karbapenemų poveikiui. 

Yra duomenų, kad meropenemas, kaip ir visi beta laktaminiai antibiotikai, sukelia sunkias ir, retais atvejais, net mirtinas padidėjusio jautrumo reakcijas (žr. 4.3 ir 4.8 skyrius).

Pacientai, kuriems buvo pasireiškęs padidėjęs jautrumas karbapenemams, penicilinams arba kitiems beta laktaminiams antibiotikams gali būti jautrūs ir meropenemui. Prieš pradedant gydyti meropenemu, reikia atidžiai ištirti, ar ligoniui anksčiau nebuvo pasireiškusi padidėjusio jautrumo reakcija beta laktaminiams antibiotikams.

Jei pasireiškia sunki alerginė reakcija, medikamento vartojimą reikia nutraukti ir pradėti taikyti tinkamas priemones.

Aprašyta atvejų, kai, beveik visi antibiotikai, įskaitant ir meropenemą, sukėlė kolitą ar pseudomembraninį kolitą, kuris pasireiškė nuo lengvos formos iki net pavojingos gyvybei. Todėl, jei pacientas, vartojantis meropenemo arba tuoj po vartojimo nutraukimo, pradeda viduriuoti, svarbu

apsvarstyti pseudomembraninio kolito atsiradimo galimybę (žr. 4.8 skyrių). Tokiu atveju reikia nutraukti meropenemo vartojimą ir pradėti specifinį Clostridium difficile sukelto viduriavimo gydymą. Negalima vartoti medikamentų, lėtinančių žarnų peristaltikos.

Yra pranešimų apie nedažnus karbapenemų, įskaitant ir meropenemo, sukeltus traukulių atvejus (žr. 4.8 skyrių).

Gydymo meropenemu laikotarpiu reikia atidžiai sekti kepenų funkciją, kadangi gali pasireikšti toksinis poveikis kepenims (kepenų disfunkcija su cholestaze ir citolize) (žr.4.8 skyrių).

Vartojimas pacientams, sergantiems kepenų ligomis. Jei sutrikusi kepenų funkcija, dozavimo koreguoti nebūtina, bet visą gydymo meropenemu laikotarpį reikia sekti kepenų funkciją (žr. 4.2 skyrių).

Gydymo meropenemu laikotarpiu tiesioginio ir netiesioginio Kumbso testo rezultatai gali būti teigiami.

Kartu su meropenemu nerekomenduojama vartoti valpro rūgšties arba natrio valproato (žr. 4.5 skyrių).

Meropenem Kabi sudėtyje yra natrio.

Meropenem Kabi 500 mg. 500 mg vaistinio preparato yra maždaug 2,0 mEq natrio, todėl pacientai, kuriems ribojamas druskos vartojimas, turi apie tai žinoti.

Meropenem Kabi 1000 mg. 1000 mg medikamento yra maždaug 4,0 mEq natrio, todėl pacientai, kuriems ribojamas druskos vartojimas, turi apie tai žinoti.

 

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Specifinės meropenemo ir kitų medikamentų, išskyrus su probenecidu, sąveikos nenustatyta.

Dėl aktyvios sekrecijos inkstų kanalėliuose probenecidas konkuruoja su meropenemu, todėl slopina jo išsiskyrimą, pailgina meropenemo pusinės eliminacijos laiką ir padidina jo koncentraciją plazmoje.

Jei kartu su meropenemu vartojama ir probenecido, reikia laikytis atsargumo.

Galimas meropenemo poveikis kitų vaistų jungimuisi prie baltymų ar metabolizmui netirtas. Tačiau meropenemo prie baltymų jungiasi labai mažai, todėl sąveika su kitais medikamentais, išstumiant juos iš jungčių su plazmos baltymais, netikėtina.

Yra pranešimų, kad karbapenemų vartojant kartu su valpro rūgštimi, pastarosios koncentracija kraujo serume gali sumažėti. Maždaug per 2 paras kai kuriems pacientams ji gali sumažėti

60 – 100 %. Kadangi poveikis prasideda greitai ir koncentracijos mažėjimas yra didelis, nemanoma, kad valpro rūgšties ir karbapenemų vartojimas kartu gali būti pateisinamas, todėl šių medikamentų kartu vartoti negalima (žr. 4.4 skyrių).

 

Geriamieji antikoaguliantai

Kartu vartojant antibiotikų ir varfarino, stiprėja antikoaguliacinis pastarojo medikamento poveikis. Yra daug pranešimų apie geriamųjų antikoaguliantų, įskaitant varfariną, antikoaguliacinio poveikio sustiprėjimą pacientams, kartu vartojantiems antibiotikų.

Pavojus priklauso nuo pagrindinės infekcinės ligos, paciento amžiaus ir bendros būklės, todėl vertinti ar antibiotikas daro įtaką INR (tarptautinio normalizuoto santykio) reikšmės didėjimui, yra sunku. Ligoniui pradėjus vartoti antibiotikų kartu su geriamaisiais antikoaguliantais, rekomenduojama gydymo laikotarpiu dažnai bei nuolat, ir tuoj pat po gydymo sekti INR.

 

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis 

Nėštumas

Duomenų apie nėščių moterų gydymą meropenemu nėra arba jų yra labai mažai

Tyrimai su gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo poveikio nėštumo eigai, embriono ar vaisiaus vystymuisi, gimdymui ar postnataliniam vystymuisi neparodė (žr. 5.3 skyrių).

Laikantis atsargumo priemonių, nėščioms moterims meropenemo vartoti nepatariama.

Žindymas

Ar meropenemo išsiskiria į motinos pieną, nežinoma.

Į gyvūnų pieną meropenemo išsiskiria labai mažai. Nustačius, koks gydomasis poveikis bus motinai galima spręsti, ar nutraukti kūdikio žindymą, ar nutraukti meropenemo vartojimą.

 

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Koks meropenemo poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus, tyrimų nėra.

 

4.8 Nepageidaujamas poveikis 

5 026 pacientų, iš kurių 4 872 buvo gydyti meropenemu, tyrimų duomenimis, dažniausiai pasireiškęs nepageidaujamas poveikis, susijęs su meropenemu, buvo viduriavimas (2,3%), išbėrimas (1,4%), pykinimas ir vėmimas (1,4%) ir injekcijos vietos uždegimas (1,1%). Laboratoriniai tyrimai rodo, kad su meropenemo vartojimu dažniausiai susijęs nepageidaujamas poveikis yra trombocitozė (1,6%) ir padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas (1,5 – 4,3%).

Nepageidaujamas poveikis, nurodytas lentelėje ir įvardintas kaip „dažnis nežinomas“, nenustatytas 2367 pacientams, kurie dalyvavo klinikiniuose tyrimuose prieš suteikiant rinkodaros teisę ir kuriems meropenemas buvo leidžiamas į veną ir į raumenis. Tačiau preparatui patekus į rinką, toks poveikis nustatytas.

Toliau išvardytas nepageidaujamas poveikis ir jo dažnis.

Sutrikimų dažnis apibūdinamas taip: labai dažni (≥ 1/10), dažni (≥ 1/100, < 1/10), nedažni (≥ 1/1 000, < 1/100), reti (≥ 1/10 000, < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

Lentelė 1

Organų sistemų klasė	Nepageidaujamo poveikio dažnis	Nepageidaujamas poveikis
Infekcijos ir infestacijos	Nedažni	Burnos ir makšties kandidozė
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai	Dažni Nedažni Dažnis nežinomas	Trombocitozė Eozinofilija, trombocitopenija, leukopenija, neutropenija Agranulocitozė, hemolizinė anemija
Imuninės sistemos sutrikimai	Dažnis nežinomas	Angioedema, anafilaksija (žr.4.3 ir 4.4 skyrius)
Nervų sistemos sutrikimai	Dažni Nedažni Reti	Galvos skausmas Parestezija Traukuliai (žr. 4.4 skyrius)
Virškinimo trakto sutrikimai	Dažni  Dažnis nežinomas	Viduriavimas, vėmimas, pykinimas, pilvo skausmas Kolitas, susijęs su antibiotikų vartojimu (žr. 4.4 skyrių)
Tyrimai	Dažni Nedažni	Transaminazių, šarminės fosfatazės ir laktato dehidrogenazės koncentracijos serume padidėjimas Bilirubino koncentracijos kraujo serume padidėjimas
Odos ir poodinio audinio sutrikimai	Dažni Nedažni Dažnis nežinomas	Išbėrimas, niežulys Dilgėlinė Daugiaformė raudonė (eritema), Stivenso ir Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas, toksinė epidermio nekrolizė
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai	Nedažni	Serumo kreatinino ir šlapalo koncentracijos padidėjimas
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai	Dažni Nedažni Dažnis nežinomas	Uždegimas, skausmas Tromboflebitas Skausmas injekcijos vietoje

 

4.9 Perdozavimas

Jei dozė nebus pakoreguota taip, kaip nurodyta 4.2 skyriuje, gali pasireikšti santykinio perdozavimo atvejų, dažniausiai pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi. Nedidelė patirtis, įgyta vaistui patekus į rinką, rodo, kad nepageidaujami reiškiniai perdozavus meropenemo, būna panašūs į nurodytus 4.8 skyriuje. Jie paprastai būna lengvi ir praeina nutraukus vaisto vartojimą ar sumažinus jo dozę. Preparato perdozavus, gydymas turi būti simptominis.

Iš asmenų, kurių inkstų funkcija normali, organizmo medikamentas pašalinamas greitai. 

Meropenemą ir jo metabolitą galima pašalinti hemodialize. 

 

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės 

Farmakoterapinė grupė – sisteminio poveikio antimikrobiniai vaistai, karbapenemai, ATC kodas – J01DH02.

 

Poveikio būdas

Meropenemas trikdo gramneigiamų ir gramteigiamų bakterijų ląstelių sienelės sintezę, prisijungdamas prie penicilinus prisijungiančių baltymų (PBPs), todėl jo poveikis yra baktericidinis.

 

Farmakokinetikos ir Farmakodinamikos (FK/FD) santykis

Meropenemo, kaip ir kitų beta laktaminių antibiotikų, antimikrobinis aktyvumas priklauso nuo laiko, per kurį meropenemo koncentracija pasiekia MIC, vadinasi, T>MIC per dozavimo intervalą yra labai svarbi klinikinio efektyvumo prognozė. Ikiklinikinių tyrimų metu nustatyta, kad meropenemo poveikis pasireiškia, kai užkrėsto organizmo plazmoje preparato T>MIC būna maždaug 40 %.

Klinikai tai nėra reikšminga.

 

Atsparumo mechanizmas

Bakterijų atsparumas meropenemo poveikiu pasireiškia dėl toliau išvardytų priežasčių.

1. Dėl sumažėjusios porinų gamybos sumažėja gramneigiamų bakterijų išorinės membranos laidumas, dėl to lėtėja bakterijos apykaita.
2. Sumažėjusi peniciliną prijungiančių baltymų taikinių trauka (PBP).
3. Padidėja siurblio komponentų išstūmimo ekspresija.
4. Padidėja karbapenemus suardančių beta laktamazių gamyba.

Europos Sąjungoje yra paskelbtas sąrašas lokaliai atsparių karbapenemų poveikiui bakterijų.

Nėra tiksliai patvirtinto kryžminio atsparumo tarp meropenemo ir chinolonų, aminoglikozidų, makrolidų bei tetraciklino klasės antibiotikų. Vis dėlto, jei bakterijų atsparumas pasireiškia dėl sumažėjusio išorinės membranos laidumo ir (arba) padidėjusios siurblio išstūmimo galios, jos gali būti atsparios daugiau, nei vienai antibiotikų klasei.

 

Mikroorganizmų jautrumo kriterijai

Padermių, kurių atsparumo dažnis nustatytas Europos jautrumo antimikrobiniams vaistams tyrimų komiteto (EUCAST), nurodytas lentelėje.

EUCAST nustatyti klinikiniai mikroorganizmų jautrumo kriterijai (MIC) meropenemui (2009 06 05, t.3.1) 

Organizmai	Jautrumas µg/ml	Atsparumas > µg/ml
Enterobacteriaceae	≤ 2	> 8
Pseudomonas	≤ 2	> 8
Acinetobacter	≤ 2	> 8
Streptococcus A,B,C,G	≤ 2	> 2
Streptococcus pneumoniae1	≤ 2	> 2
Kiti streptokokai	2	2
Staphylocccus2	Pastaba 3	Pastaba 3
Enterococcus	--	--
Haemophilus.influenzae1 ir Moraxella catarrhalis	≤ 2	> 2
Neisseria meningitidis 2,4	≤ 0,25	> 0,25
Gram teigiami anaerobai	≤ 2	> 8
Gram neigiami anaerobai	≤ 2	> 8
Su paderme nesusijusios jautrumo ribos 5	≤ 2	> 8

¹ Meropenemo jautrumo kriterijai Streptococcus pneumoniae ir Haemophilus Influenzae meningito atveju yra 0,25/l mg/l.

² Padermės, kurių MIC yra didesnis nei S/I jautrumo kriterijai, yra retos arba iki šiol neaprašytos.

Bet kokio tokio izoliato identifikacija ir jautrumo testas antimikrobiniam poveikiui turi būti kartojamas ir jei rezultatai yra patvirtinti, izoliatai siunčiami į kitą laboratoriją. Iki šiol yra remiamasi klinikiniu atsaku į patvirtintą izoliato MIC, kuris yra didesnis, negu paplitę atsparumo kriterijai, todėl reikia tai įvardinti, kaip atsparų.

³ Stafilokokų jautrumas karbapenemų poveikiui nusakomas remiantis meticilino jautrumu.

⁴ Neisseria meningitidis jautrumo kriterijai meropenemui nustatyti tik meningito atveju.

⁵ Su nerūšinėmis padermėmis susijęs atsparumo mechanizmas nustatytas daugiausiai remiantis FK/FD sntykiu ir nepriklauso nuo specifinių padermių MIC pasiskirstymo. Šis mechanizmas naudojamas tik padermėms, nenurodytoms lentelėje arba pastabose.

         - -Jautrumo testų atlikimas nerekomenduojamas, kadangi padermės yra nepakankamas taikinys medikamento poveikiui.

 

Geografinis įgyto atsparumo padermių paplitimas gali būti labai įvairus ir neretai informacijos apie kai kurių padermių atsparumo vietinę situaciją gavimas yra pageidaujamas, ypač tokiais atvejais, kai reikia gydyti sunkias infekcines ligas. Tais atvejais, kai vietinis mikroorganizmų atsparumas yra toks, kad gydant kai kurias infekcines ligas, preparato nauda yra abejotina, būtina kreiptis į specialistus.

Klinikinių tyrimų ir terapinio poveikio rekomendacijos nustatytos bakterijų padermės pateiktos lentelėje

Dažniausiai jautrios padermės

Gram teigiami aerobai

Enterococcus faecalis$

Staphylococcus aureus (meticilinui jautrūs)£

Staphylococcus padermės (meticilinui jautrios) įskaitant Staphylococcus epidermidis

Streptococcus agalactiae (B grupės)

Streptococcus pneumoniae

Streptococcus milleri grupė (S.anginosus, S.constellatus, S.intermedius)

Streptococcus pyogenes (A grupės)

Gram neigiami aerobai

Citrobacter freudii

Citrobacter koseri

Enterobacter aerogenes

Enterobacter cloacae

Escherichia coli

Haemophilus influenzae

Klebsiella oxytoca

Klebsiella pneumoniae

Morganella morganii

Neisseria meningitidis

Proteus mirabilis

Proteus vulgaris

Serratia marcescens

Gramteigiami anaerobai

Clostridium perfringens

Peptoniphilus asaccharolyticus

Peptostreptococcus padermės (įskaitant P.micros, P.anaerobius, P.magnus)

Gramneigiami anaerobai

Bacteroides caccae

Bacteroides fragilis grupė

Prevotella bivia

Prevotella disiens

Padermės, kurių įgytas atsparumas gali kelti problemų

Gram teigiami aerobai

Enterococcus faecium$†

Gram neigiami aerobai

Acinetobacter padermės Burkholderia cepacia Pseudomonas aeruginosa

Iš prigimties atsparūs mikroorganizmai

Gram neigiami aerobai

Legionella padermės

Stenotrophomonas maltophilia

Kiti mikroorganizmai

Chlamydophila pneumoniae

Chlamydophila psitacci

Coxiella burnetti

Mycoplasma pneumoniae

^$ Padermės, kurios yra vidutiniškai atsparios

^£ Visi meticilinui atsparūs stafilokokai yra atsparūs ir meropenemui

^† Atsparumo dažnis ³ 50% pasireiškia vienoje arba keliose Europos šalyse

 

5.2 Farmakokinetinės savybės 

Sveikų savanorių vidutinis pusinės eliminacijos periodas iš plazmos yra maždaug 1 val., vidutinis pasiskirstymo tūris – apie 0,25 l/kg kūno svorio (11 – 27 l) ir vidutinis klirensas, suvartojus 250 mg preparato yra 287 ml/min, suvartojus 2 g, sumažėja iki 205 ml/min.

30 minučių infuzavus į veną 500 mg, 1000 mg arba 2000 mg meropenemo, atsiranda atitinkamai

23 mg/ml, 49 mg/ml arba 115 mg/ml didžiausia vaisto koncentracija plazmoje (C_max), o AUC duomenys atitinkamai yra tokie: 39,3, 62,3 ir 153 mg.val/ml. Per 5 min sušvirkštus į veną 500 mg arba 1000 mg meropenemo dozę, didžiausia vaisto koncentracija plazmoje atitinkamai būna 52 mg/ml arba

112 mg/ml.

Asmenims, kurių inkstų funkcija normali, vartojant daugines meropenemo dozes kas 8 valandas, organizme medikamento nesikaupia.

12 pacientų tyrimai parodė, kad jiems po operacijos profilaktiškai prieš vidinę pilvo infekciją kas 8 valandas suleidžiant meropenemo, C_max ir pusinės eliminacijos periodas buvo panašūs į sveikų žmonių rodmenis, tačiau pasiskirstymo tūris buvo didesnis, t.y. 27 l.

 

Pasiskirstymas

Prie plazmos baltymų prisijungia apie 2 % meropenemo, ir nuo vaisto koncentracijos kraujyje nepriklauso. Greitai suleidus (per 5 min. ar trumpesnį laikotarpį), farmakokinetika buvo bieksponentinė, tačiau po 30 min. trukmės injekcijos ji būna daug mažiau aiški. Meropenemo prasiskverbia į daugelį organizmo skysčių ir audinių: plaučius, bronchų sekretą, tulžį, galvos ir nugaros smegenų skystį, moters mažojo dubens organų audinius, odą, raiščius, raumenis, pilvaplėvės uždegiminį skystį.

 

Biotransformacija

Meropenemas metabolizuojamas hidrolizuojant beta laktaminį jo žiedą, atsiranda neaktyvus metabolitas. In vitro meropenemas sumažina jautrumą žmogaus dehidropeptidazės – 1 (DHP-I) hidroliziniam poveikiui, lyginant su imipenemu, todėl nereikia kartu vartoti DHP-I inhibitorių.  

 

Eliminacija

Daugiausiai nepakitusio meropenemo pasišalina pro inkstus. Apie 70 % (50 -75%) pavartoto meropenemo randama šlapime nepakitusio 12 valandų laikotarpiu, vėliau šlapime 28 % jo randama neaktyvaus metabolito pavidalu. Su išmatomis jo išsiskiria maždaug tik 2 %. Tikslus išmatuotas inkstų klirensas bei probenecido efektas rodo, kad meropenemas išsiskiria filtracijos ir kanalėlių sekrecijos būdu.

 

Inkstų nepakankamumas

Pacientų, sergančių inkstų nepakankamumu, farmakokinetikos tyrimai parodė, kad meropenemo plazmos AUC yra didesnis ir ilgesnis pusinės eliminacijos laikas. AUC didėja 2,4 kartus tiems pacientams, kurių inkstų nepakankamumas yra vidutinio sunkumo (kreatinino klirensas - 33-74 ml/min), 5 kartus, kai nepakankamumas yra sunkus (kreatinino klirensas - 4-23 ml/min) ir 10 kartų hemodializuojamiems pacientams (kreatinino klirensas - < 2 ml/min), lyginant su sveikų asmenų inkstų klirensu (kurių kreatinino klirensas - > 80 ml/min). Pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu, mikrobiologiškai neaktyvaus atviro žiedo metabolito AUC yra reikšmingai padidėjęs.

Pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo ir sunkiu inkstų nepakankamumu, rekomenduojama dozę mažinti (žr. 4.2 skyrių).

Kai klirensas yra maždaug 4 kartus didesnis, negu pacientams, kuriems yra anurija, meropenemo šalinama iš organizmo hemodialize.

Kepenų nepakankamumas

Su pacientais, sergančiais alkoholine kepenų ciroze, atlikti tyrimai parodė, kad ši liga meropenemo kartotinių dozių farmakokinetikai įtakos nedaro.

Suaugę pacientai

Atlikti farmakokinetikos tyrimai parodė, kad lyginant su sveikais asmenimis, kurių inkstų funkcija buvo atitinkama, farmakokinetika reikšmingai nesiskyrė. 79 pacientų, sergančių intraabdominaline infekcine liga arba pneumonija, tyrimo modelis parodė, kad centrinis vaisto pasiskirstymas priklauso nuo paciento svorio, bei plazmos klirensas nuo kreatinino klirenso ir amžiaus.

 

Vaikai

Su kūdikiais ir vaikais, sergančiais infekcine liga, atlikti tyrimai parodė, kad vartojant meropenemo 10, 20 ar 40 mg/kg kūno svorio dozę, farmakokinetika (C_max) jų organizme yra panaši į suaugusių žmonių, vartojančių, atitinkamai, 500, 1000 ar 2000 mg meropenemo dozę.

Palyginamieji tyrimai parodė, kad dozių farmakokinetika bei pusinės eliminacijos laikas yra panašus suaugusių žmonių ir vaikų, išskyrus jaunesnių, kaip 6 mėnesių kūdikius (t _1/2 yra 1,6 val.).

Vidutinis meropenemo klirensas 6 – 12 metų vaikų organizme buvo 5,8 ml/min/kg kūno svorio, 2 – 5 metų - 6,2 ml/min/kg kūno svorio, 6 – 23 mėnesių – 5,3 ml/min/kg kūno svorio.

Maždaug 60% pavartotos dozės per 12 valandų išsiskiria nepakitusio meropenemo pavidalu, kiti 12% - metabolito pavidalu. Vaikams, sergantiems meningitu, meropenemo koncentracija cerebrospinaliniame skystyje būna maždaug 20% tos vaisto koncentracijos kuri yra plazmoje, tačiau šis rodiklis kiekvienam ligoniui būna labai įvairus. 

Naujagimių, kuriems reikalingas gydymas antibiotikais, meropenemo farmakokinetikos tyrimai rodo didesnį klirensą tų naujagimių organizme, kurie gimė išnešioti arba jų gestacinis amžius buvo didesnis bei jų organizme meropenemo pusinės eliminacijos laikas buvo 2,9 valandos. Monte Carlo modeliavimo pagal PK modelį rezultatai rodo, kad kas 8 valandas vartojant 20 mg/kg kūno svorio meropenemo dozę, vaistui yra jautrios 60 % (T>MIK) P.aeruginosa padermių, todėl medikamentas efektyvus 95% prieš laiką gimusių naujagimių ir 91% išnešiotų naujagimių.

 

Senyvi pacientai

Sveikų senyvų (65- 80 metų) asmenų farmakokinetiniai tyrimai parodė, kad plazmos klirensas mažėja ir koreliuoja su kreatinino klirenso mažėjimu, kuris susijęs su amžiumi, bei mažiau su ne inkstiniu klirensu. Senyviems pacientams dozės mažinti nereikia, išskyrus tuos atvejus, kai inkstų funkcijos nepakankamumas yra vidutinio sunkumo arba sunkus (žr. 4.2 skyrių).

 

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė, kad inkstai meropenemą toleruoja gerai. Histologiniais tyrimais nustatyta, kad pelių ir šunų inkstų kanalėlius pažeidžia tik 2000 mg/kg kūno svorio arba didesnė vienkartinė dozė, o beždžionių – joms 7 paras vartojant 500 mg/kg kūno svorio dozę. 

Paprastai meropenemas gerai toleruojamas ir CNS. Tiriant ūminį toksinį meropenemo poveikį graužikams, nustatyta, kad tik didelės dozės (didesnės kaip 1000 mg/kg kūno svorio) sukelia ūminį toksinį poveikį.

Intraveninė LD₅₀ dozė graužikams yra didesnė kaip 2000 mg/kg kūno svorio.

Tyrimai su šunimis parodė, kad vaisto vartojant kartotinas dozes (ne ilgiau, kaip 6 mėnesius), nustatyti tik nedideli pokyčiai: nereikšmingai sumažėjo raudonųjų kraujo ląstelių parametrai.

Įprastiniais tyrimais su žiurkėmis ir beždžionėmis, joms vartojant, atitinkamai, ne didesnes, kaip 750 mg/kg kūno svorio ir 360 mg/kg kūno svorio medikamento dozes, duomenų, rodančių mutageninį, teratogeninį ar toksinį poveikį reprodukcijai negauta.

Preliminarių tyrimų su beždžionėmis, vartojančiomis 500 mg/kg kūno svorio dozes, metu, nustatyta, kad joms padažnėjo abortų.

Duomenų, rodančių didesnį jaunų gyvūnų jautrumą meropenemo poveikiui, negu suaugusių, negauta. Tyrimų metu į veną vartojamo šio vaisto formą gyvūnai toleravo gerai.

Vienintelio meropenemo metabolito toksinio poveikio pobūdis su gyvūnais atliktų tyrimų metu buvo panašus. 

 

6. FARMACINĖ INFORMACIJA 

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas 

Bevandenis natrio karbonatas

 

6.2 Nesuderinamumas

Šio vaistinio preparato negalima maišyti su kitais, išskyrus nurodytus 6.6 skyriuje.

 

6.3 Tinkamumo laikas 

3 metai

Paruoštas tirpalas

Paruoštą tirpalą intraveninei injekcijai arba infuzijai reikia vartoti nedelsiant. Laikas nuo tirpalo paruošimo pradžios iki intraveninės injekcijos ar infuzijos pabaigos turi būti ne ilgesnis, kaip 1 valanda.

 

6.4 Specialios laikymo sąlygos 

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30° C temperatūroje.

Negalima užšaldyti. 

Paruošto/praskiesto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.

 

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys 

Meroponem Kabi 500 mg milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui

20 ml stikliniai flakonai arba 100 ml bespalvio stiklo buteliukai, užkimšti bromobutilo gumos kamščiu ir užsandarinti aliuminio dangteliu. 

Meroponem Kabi 1000 mg milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui

20 ml stikliniai flakonai, 50 ml ar 100 ml bespalvio stiklo buteliukai, užkimšti bromobutilo gumos kamščiu ir užsandarinti aliuminio dangteliu

Vaistinis preparatas tiekiamas pakuotėmis, kuriose yra po 1 arba po 10 flakonų/buteliukų.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

 

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Injekcinis tirpalas

Jei meropenemo skiriama vienkartine injekcija, jis tirpinamas steriliame injekciniame vandenyje. 

Infuzinis tirpalas

Flakonų/buteliukų turinį reikia ištirpinti 0,9% natrio chlorido arba 5% gliukozės infuziniame tirpale.

Kiekvienas flakonas/buteliukas skirtas tik vienkartiniam vartojimui.

Ruošiant tirpalą ir jo infuzuojant, reikia laikytis standartinių aseptikos reikalavimų.

Prieš vartojimą paruoštą tirpalą reikia pakratyti. 

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.