Ibandrono rūgštis, 150mg, plėvele dengtos tabletės
Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: Actavis Group PTC ehf., Islandija
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Ibandrono rūgštis
1. KAS YRA IBANDRONIC ACID ACTAVIS 150 MG IR KAM JIS VARTOJAMAS
Ibandronic acid Actavis 150 mg priklauso vaistų grupei, vadinamai bisfosfonatais. Jo sudėtyje nėra hormonų.
Ibandronic acid Actavis 150 mg gali panaikinti kaulų retėjimą sustabdydama kaulinio audinio nykimą ir didindama kaulų masę po menopauzės moterims, kurios vartoja šį preparatą, nors jos ir negalės pastebėti ar pajusti skirtumo. Ibandronic acid Actavis 150 mg gali sumažinti kaulų lūžių tikimybę. Įrodyta, kad vaistas sumažina stuburo slankstelių, bet ne klubo kaulų, lūžių riziką.
Ibandronic acid Actavis 150 mg skiriama osteoporozės gydymui, kai kaulų lūžių rizika yra padidėjusi. Osteoporozė – tai kaulų išretėjimas ir susilpnėjimas. Ji būdinga moterims po menopauzės. Menopauzės metu moters kiaušidės nustoja gaminti estrogeną, moteriškąjį lytinį hormoną, kuris padeda išsaugoti sveikus kaulus.
Kuo anksčiau moteriai prasideda menopauzė, tuo didesnė osteoporozės sąlygotų kaulų lūžių rizika. Kiti kaulų lūžių riziką didinantys veiksniai:
- nepakankamas kalcio ir vitamino D kiekis maiste;
- rūkymas ar per gausus alkoholio vartojimas;
- vaikščiojimo ar kitų kūno svorį reguliuojančių pratimų trūkumas;
- osteoporozės atvejai šeimoje.
Daugeliui žmonių osteoporozė nesukelia jokių simptomų. Jeigu nėra jokių simptomų, tai galite nežinoti, kad Jums yra ši būklė. Tačiau dėl osteoporozės didėja kaulų lūžių tikimybė pargriuvus ar užsigavus. Kaulo lūžis vyresniam kaip 50 metų asmeniui gali būti osteoporozės požymis. Dėl šios būklės taip pat gali skaudėti nugarą, sumažėti ūgis ar iškrypti stuburas.
Ibandronic acid Actavis 150 mg saugo nuo kaulų masės mažėjimo, sukeliamo osteoporozės, taip pat padeda formuotis kaulams. Todėl ibandrono rūgštis mažina kaulų lūžių tikimybę.
Sveikas gyvenimo būdas padidins gydymo naudą. Vadinasi, reikia vartoti įvairų maistą, kuriame gausu kalcio ir vitamino D, vaikščioti ar daryti kitus kūno svorį reguliuojančius pratimus, nerūkyti ir negerti per daug alkoholio.
2. KAS ŽINOTINA PRIEŠ VARTOJANT IBANDRONIC ACID ACTAVIS 150 MG
Gydymo metu gali tirti Jūsų kraują, kad galėtų užtikrinti, jog vartojate tinkamą Ibandronic acid Actavis 150 mg dozę. Jeigu Jums gydo dantis arba bus atliekama dantų operaciją, pasakykite savo odontologui, kad vartojate Ibandronic acid Actavis 150 mg.
Ibandronic acid Actavis 150 mg vartoti negalima:
- jeigu yra alergija (padidėjęs jautrumas) ibandrono rūgščiai arba bet kuriai pagalbinei Ibandronic acid Actavis medžiagai;
- jeigu vargina tam tikri stemplės (vamzdelis, jungiantis Jūsų burną su skrandžiu) sutrikimai, pvz., stemplės susiaurėjimas arba apsunkintas rijimas;
- jeigu negalite bent vieną valandą (60 min.) pastovėti ar pasėdėti vertikalioje padėtyje;
- jeigu Jūsų kraujyje yra arba anksčiau buvo mažas kalcio kiekis. Prašom kreiptis į savo gydytoją patarimo.
Vaikai ir paaugliai
Vaikams ir paaugliams Ibandronic Acid Actavis vartoti negalima.
Specialių atsargumo priemonių reikia:
Kai kuriems Ibandronic Acid Actavis vartojantiems pacientams būtinas ypatingas atsargumas. Pasitarkite su gydytoju:
- jeigu turite kitokių mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimų (pvz., vitamino D trūkumą);
- jeigu Jūsų inkstai veikia nenormaliai;
- jeigu turite bet kokių rijimo ar virškinimo sutrikimų;
- jeigu Jums gydomi dantys arba bus atliekama dantų operacija. Pasakykite savo odontologui, kad esate gydomas Ibandronic acid Actavis;
Gali pasireikšti stemplės (vamzdelis, jungiantis Jūsų burną su skrandžiu) dirginimas, uždegimas arba išopėjimas, dažnai susijęs su šiais simptomais: stipriu krūtinės skausmu, stipriu skausmu nurijus maisto arba (ir) gėrimo, stipriu pykinimu arba vėmimu, ypač tuo atveju, jeigu Ibandronic acid Actavis tabletės neužgeriate pilna stikline vandens arba jeigu atsigulate nepraėjus vienai valandai po tabletės pavartojimo. Jeigu minėtų simptomų atsiranda, Ibandronic acid Actavis vartojimą nutraukite ir tuoj pat pasakykite savo gydytojui.
Kitų vaistų vartojimas
Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Ibandronic acid Actavis gali daryti įtaką kitų vaistų poveikiui, o kiti vaistai - veikti Ibandronic acid Actavis 150 mg poveikį.
Ibandronic acid Actavis 150 mg gali sąveikauti su:
- Maisto papildais, kuriuose yra kalcio, magnio, geležies ar aliuminio, nes jie gali daryti įtaką Ibandronic acid Actavis poveikiui.
- Aspirinu ir kitus nesteroidiniais vaistus nuo uždegimo (NVNU) (įskaitant ibuprofeną, diklofenaką ir naprokseną), kurie gali dirginti skrandį ir žarnyną. Bisfosfonatai (pavyzdžiui, Ibandronic acid Actavis) taip pat gali sukelti šiuos reiškinius. Taigi ypač atsargiai vartokite skausmą malšinančius vaistus ar vaistus nuo uždegimo kartu su Ibandronic acid Actavis 150 mg.
Išgėrę kartą per mėnesį vartojamą Ibandronic acid Actavis 150 mg, mažiausiai 1 val. negerkite kitų vaistų, įskaitant tabletes nuo nevirškinimo, kalcio papildus ar vitaminus.
Ibandronic acid Actavis 150 mg vartojimas su maistu ir gėrimais
Nevartokite Ibandronic acid Actavis 150 mg su maistu. Su maistu vartojamas Ibandronic acid Actavis 150 mg mažiau veiksmingas.
Galima gerti tik paprastą vandenį, bet ne kitokius gėrimus (žr. 3 skyrių KAIP VARTOTI IBANDRONIC ACID ACTAVIS 150 mg)
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Jeigu esate nėščia arba krūtimi maitinate kūdikį, Ibandronic acid Actavis 150 mg vartoti negalima. Norint vartoti Ibandronic acid Actavis 150 mg, kūdikio maitinimą krūtimi gali reikėti nutraukti.
Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Vairuoti ir valdyti mechanizmus galite, kadangi labai mažai tikėtina, kad Ibandronic acid Actavis paveiks Jūsų gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus.
Svarbi informacija apie kai kurias pagalbines Ibandronic acid Actavis 150 mg medžiagas
Ibandronic acid Actavis 150 mg tablečių sudėtyje yra medžiagos, vadinamos laktoze. Jeigu gydytojas Jums yra sakęs, kad netoleruojate kokių nors angliavandenių, kreipkitės į jį prieš pradėdami vartoti šį vaistą
3. KAIP VARTOTI IBANDRONIC ACID ACTAVIS 150 MG
Ibandronic acid Actavis 150 mg visada vartokite tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Kaip vartoti kas mėnesį geriamą tabletę
Svarbu laikytis toliau pateiktų nurodymų. Jie skirti tam, kad padėtų Jūsų Ibandronic acid Actavis 150 mg tabletei greitai patekti į skrandį, todėl mažiau tikėtina, kad ji sukels dirginimą.
- Gerkite po vieną Ibandronic acid Actavis 150 mg tabletę kartą per mėnesį.
- Pasirinkite tokią mėnesio dieną, kurią būtų lengva prisiminti. Ibandronic acid Actavis 150 mg tabletei išgerti pasirinkite arba tą pačią datą (pvz., kiekvieno mėnesio 1-ąją dieną) arba tą pačią mėnesio dieną (pvz., pirmąjį kiekvieno mėnesio sekmadienį). Pasirinkite pagal Jūsų režimą tinkamiausią dieną.
- Ibandronic acid Actavis 150 mg tabletę vartokite praėjus bent 6 valandoms, kai Jūs paskutinį kartą ką nors valgėte ar gėrėte, išskyrus paprastą vandenį.
- Nurykite visą tabletę – nekramtykite, nesmulkinkite ir neleiskite jai ištirpti burnoje.
- Išgėrę tabletę dar vieną valandą (60 minučių)
- nesigulkite; turite būti vertikalioje padėtyje (stovėti ar sėdėti), kad dalis vaisto nepatektų atgal į stemplę;
- nieko nevalgykite;
- nieko negerkite (išskyrus paprastą vandenį, jei reikia);
- nevartokite jokių kitų vaistų.
- Po valandos Jūs galite pirmą kartą tą dieną pavalgyti ir atsigerti. Pavalgę galite atsigulti, jei norite, ar vartoti kitus būtinus vaistus.
Tabletės negerkite eidami miegoti ar nepasirengę keltis.
Ibandronic acid Actavis 150 mg vartojimo trukmė
Svarbu vartoti Ibandronic acid Actavis 150 mg kas mėnesį tiek laiko, kiek paskiria gydytojas. Ibandronic acid Actavis 150 mg gali padėti išgydyti osteoporozę tiek laiko, kiek vartosite šį vaistą.
Pavartojus per didelę Ibandronic acid Actavis 150 mg dozę
Jeigu per apsirikimą pavartojote per daug tablečių, išgerkite pilną stiklinę pieno ir nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją.
Sau vėmimo nesukelkite ir neatsigulkite, kadangi dėl to Ibandronic acid Actavis 150 mg gali dirginti Jūsų stemplę.
Pamiršus pavartoti dozę
Pamiršus išgerti tabletę pasirinktos dienos rytą, negalima gerti tabletės tą dieną vėliau. Vietoj to, pažiūrėkite į kalendorių, kada pagal planą reikės gerti kitą dozę.
Jeigu iki kitos dozės pagal planą liko tik nuo 1 iki 7 dienų
Palaukite, kol ateis laikas gerti tabletę ir išgerkite ją kaip įprasta; vėliau vėl vartokite po vieną tabletę per mėnesį Jūsų kalendoriuje pagal planą pažymėtomis dienomis.
Jeigu iki kitos dozės pagal planą liko daugiau kaip 7 dienos
Išgerkite tabletę kitos dienos ryte po to, kai prisiminėte; vėliau vėl vartokite po vieną tabletę per mėnesį Jūsų kalendoriuje pagal planą pažymėtomis dienomis.
Niekada negerkite dviejų Ibandronic acid Actavis 150 mg tablečių tą pačią savaitę.
4. GALIMAS ŠALUTINIS POVEIKIS
Ibandronic acid Actavis 150 mg, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Jeigu pastebėjote bet kurį iš šių šalutinių poveikių, nedelsdami pasakykite slaugytojui arba gydytojui, nes Jums gali reikėti skubios medicininės pagalbos:
- bėrimas, niežėjimas, veido, lūpų, liežuvio ar gerklės patinimas, sunkinantis kvėpavimą. Gali būti, kad Jums pasireiškė alerginė reakcija į vaistą.
- stiprus krūtinės skausmas, stiprus skausmas nurijus maistą ar gėrimą, stiprus pykinimas ar vėmimas.
- į gripą panašūs simptomai (jeigu bet kuris iš poveikių tampa varginantis arba tęsiasi ilgiau negu kelias paras).
- skausmas ar žaizda burnoje ar žandikaulyje.
- akių skausmas ir uždegimas (jei ilgai tęsiasi).
Kiti galimi šalutiniai poveikiai
Dažni (pasireiškia mažiau kaip 1 iš 10 pacientų)
- galvos skausmas
- rėmuo, skrandžio skausmas (pavyzdžiui “gastroenteritas” ar “gastritas”), nevirškinimas, pykinimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas
- bėrimas
- raumenų, sąnarių ar nugaros skausmas ar tempimas
- į gripą panašūs simptomai (tokie kaip karščiavimas , šaltkrėtis ir drebulys, diskomforto jausmas, nuovargis, kaulų skausmas ar raumenų ir sąnarių gėla)
- nuovargis
Nedažni (pasireiškia mažiau kaip 1 iš 100 pacientų)
- kaulų skausmas
- silpnumo jausmas
- svaigulys
- dujų kaupimasis
Reti (pasireiškia mažiau kaip 1 iš 1000 pacientų):
- padidėjusio jautrumo reakcija, veido, lūpų, ir gerklės patinimas (žr. alergija)
- niežėjimas
- akių skausmas ar uždegimas
- retais atvejais ilgai nuo osteoporozės gydomiems pacientams gali neįprastoje vietoje lūžti šlaunies kaulas. Jeigu jaučiate šlaunies, klubo ar kirkšnies skausmą, silpnumą ar diskomfortą, kreipkitės į gydytoją, nes tai gali būti ankstyvi galimo šlaunikaulio lūžio požymiai.
Labai reti (pasireiškia mažiau kaip 1 iš 10000 pacientų):
- būklė, kai pažeidžiamas žandikaulis, vadinama “žandikaulio osteonekroze”.
Jeigu pasireiškė sunkus šalutinis poveikis arba pastebėjote šiame lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
5. KAIP LAIKYTI IBANDRONIC ACID ACTAVIS 150 MG
Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.
Ant kartono dėžutės ir lizdinės plokštelės po „Tinka iki/EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, Ibandronic acid Actavis 150 mg vartoti negalima. Pirmieji du skaitmenys nurodo mėnesį, o keturi paskutinieji – metus.Vaistas tinka vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.
Vaistų negalima išpilti į kanalizaciją arba išmesti kartu su buitinėmis atliekomis. Kaip tvarkyti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. KITA INFORMACIJA
Ibandronic acid Actavis 150 mg sudėtis
Veiklioji medžiaga yra 150 mg ibandrono rūgšties (ibandronato natrio druskos monohidrato pavidalu).
Pagalbinės medžiagos. Tabletės branduolys: laktozė monohidratas, krospovidonas (E 1202), mikrokristalinė celiuliozė (E 460), bevandenis koloidinis silicio dioksidas (E 551) ir natrio stearilfumaratas. Tabletės plėvelė: polivinilo alkoholis, makrogolis 3350, talkas (E 553b) ir titano dioksidas (E 171).
Ibandronic acid Actavis 150 mg išvaizda ir kiekis pakuotėje
Ibandronic acid Actavis 150 mg tabletės yra baltos arba balkšvos, pailgos, viena jų pusė ženklinta užrašu „I9BE‘, kita - skaitmeniu „150“. Jos tiekiamos supakuotos į lizdines plokšteles.
Pakuotės dydis:
1, 3, 7, 10, 14, 20, 21, 28 arba 30 tablečių.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Tarptautinis pavadinimas | Ibandrono rūgštis |
Vaisto stiprumas | 150mg |
Vaisto forma | plėvele dengtos tabletės |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | vartoti per burną |
Registracijos numeris | LT/1/10/2310 |
Registratorius | Actavis Group PTC ehf., Islandija |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 2011.01.26 |
Vaistas perregistruotas |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Ibandronic acid Actavis 150 mg plėvele dengtos tabletės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 150 mg ibandrono rūgšties (ibandronato natrio druskos monohidrato pavidalu).
Pagalbinė medžiaga:
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 163 mg laktozės monohidrato.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Plėvele dengta tabletė (tabletė).
Tabletės yra baltos arba balkšvos, pailgos, abipusiai išgaubtos, dengtos plėvele, 14 mm ilgio, viena jų pusė ženklinta užrašu „I9BE‘, kita - skaitmeniu „150“.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
Moterų po menopauzės, kurioms padidėjusi kaulų lūžių rizika (žr. 5.1 skyrių), osteoporozės gydymas. Įrodytas veiksmingumas mažinant stuburo slankstelių lūžių riziką; veiksmingumas mažinant šlaunikaulio kaklelio lūžių riziką nenustatytas.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Dozavimas
Rekomenduojama dozė yra viena 150 mg plėvele dengta tabletė vieną kartą per mėnesį.
Rekomenduojama tabletę išgerti tą pačią kiekvieno mėnesio dieną.
Ibandrono rūgšties tabletes reikia gerti nevalgius visą naktį (ne mažiau kaip 6 val.), prieš pirmą dienos valgį arba gėrimą. Vaistinių preparatų ir papildų (įskaitant kalcį) prieš ibandrono rūgšties tabletes gerti negalima.
Praleidę vaisto dozę pacientai turėtų išgerti vieną Ibandronic acid Actavis 150 mg tabletę kitos dienos ryte po to, kai prisiminė, išskyrus, tuos atvejus, kai iki kitos dozės pagal planą liko mažiau nei 7 dienos. Tada pacientai turėtų toliau vartoti vaistą vieną kartą per mėnesį, tomis dienomis, kurios buvo numatytos iš pradžių.
Jeigu iki kitos dozės pagal planą liko mažiau nei 7 dienos, pacientai turėtų palaukti iki ateis laikas kitai dozei ir toliau vartoti po vieną tabletę kas mėnesį, taip, kaip buvo numatyta iš pradžių.
Negalima vartoti dviejų tablečių per vieną savaitę.
Pacientams, kurie negauna pakankamai kalcio ir (ar) vitamino D su maistu, šių medžiagų skirti papildomai (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).
Optimali osteoporozės gydymo bifisfonatais trukmė nėra nustatyta. Gydymo pratęsimo būtinybę, remianti ibandrono rūgšties gydymo nauda ir galima rizika konkrečiam pacientui, reikia vertinti periodiškai, ypač prėjus 5 ar daugiau gydymo metų.
Ypatingos pacientų grupės
Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi lengvai ar vidutiniškai ir kreatinino klirensas lygus ar didesnis negu 30 ml/min., dozės koreguoti nereikia.
Ibandronic acid Actavis nerekomenduojama pacientams, kurių kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min., nes nepakanka klinikinės patirties (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Jiems dozę keisti nebūtina (žr. 5.2 skyrių).
Senyviems žmonėms
Dozę keisti nebūtina.
Vaikams ir paaugliams
Ibandronic acid Actavis nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nepakanka.
Vartojimo būdas
Vartoti per burną.
Būnant vertikalioje padėtyje (stovint ar sėdint) reikia nuryti visą tabletę, užgeriant pilna stikline paprasto vandens (180 – 240 ml). Ibandrono rūgšties išgėrus, atsigulti negalima 60 minučių.
Iš gėrimų, kurių galima vartoti kartu su ibandrono rūgštimi, yra tik paprastas vanduo.
Reikia įsidėmėti, kad kai kurios rūšies mineraliniame vandenyje gali būti didesnė kalcio koncentracija, todėl mineralinio vandens vartoti negalima. Kramtyti ar čiulpti tablečių negalima, kadangi gali išopėti burna ir ryklė.
4.3 Kontraindikacijos
- Padidėjęs jautrumas ibandrono rūgščiai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.
- Hipokalcemija (žr. 4.4 skyrių).
- Negalėjimas bent 60 minučių išbūti vertikalioje padėtyje stovint arba sėdint.
- Stemplės sutrikimai, uždelsiantys jos ištuštinimą, tokie kaip susiaurėjimas arba achalazija.
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Jei yra hipokalcemija, ją reikia koreguoti prieš pradedant gydymą ibandrono rūgštimi. Kiti kaulų ir mineralų metabolizmo sutrikimai turi būti vaiksmingai gydomi. Svarbu, kad visi pacientai vartotų tinkamą kalcio ir vitamino D kiekį.
Per burną vartojami bisfosfonatai gali sukelti lokalų viršutinės virškinimo trakto dalies gleivinės dirginimą. Dėl galimo šio dirginančio poveikio bei galimo sergamos ligos pasunkėjimo pacientus, kuriems yra aktyvus viršutinės virškinimo trakto dalies sutrikimas (pvz., Barrett‘o stemplė, disfagija, kitokios stemplės ligos, gastritas, duodenitas ar opos) ibandrono rūgštimi reikia gydyti atsargiai. Geriamaisiais bisfosfonatais gydomiems pacientams buvo nepageidaujamo poveikio, tokio kaip ezofagitas, stemplės išopėjimas bei stemplės erozija, atvejų, kurie kai kada buvo sunkūs ir reikalaujantys guldymo į ligoninę, retais atvejais - susiję su kraujavimu arba sąlygojantys stemplės susiaurėjimą ar prakiurimą. Atrodo, kad sunkaus nepageidaujamo poveikio stemplei rizika yra didesnė pacientams, kurie nesilaiko dozavimo nuorodų arba (ir) kurie bisfosfonatų vartojimą tęsia po to, kai atsiranda simptomų, rodančių stemplės dirginimą. Pacientai turi kreipti atidų dėmesį į dozavimo instrukciją ir gebėti jos laikytis (žr. 4.2 skyrių). Gydytojas turi būti pasirengęs bet kokiems požymiams ir simptomams, rodantiems galimą stemplės reakciją, ir pacientams nurodyti ibandrono rūgšties vartojimą nutraukti ir kreiptis į gydytoją, jeigu atsiranda disfagija, odinofagija, užkrūtinkaulinis skausmas arba naujas ar sunkėjantis rėmuo.
Nors kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu rizikos padidėjimo nestebėta, tačiau pacientams, geriamųjų bisfosfonatų vartojusiems po to, kai jie pateko į rinką, buvo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos išopėjimo atvejų, kai kurie jų buvo sunkūs ir susiję su komplikacijomis.
Kadangi nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimas yra susijęs su virškinimo trakto dirginimu, todėl jais kartu su geriamaisiais ibandrono rūgšties preparatais reikia gydyti atsargiai.
Žandikaulio osteonekrozė
Vėžiu sirgusiems pacientams, kurie gydant pagal schemą pirmiausia vartojo bisfosfonatų į veną, registruota žandikaulio osteonekrozės atvejų, kurių metu paprastai iškrisdavo dantis ir (ar) pasireikšdavo vietinė infekcija (taip pat ir osteomielitas). Dauguma šių pacientų taip pat buvo gydomi chemoterapija ir kortikosteroidais. Žandikaulio osteonekrozė taip pat registruota osteoporoze sirgusiems pacientams, vartojusiems geriamuosius bisfosfonatus.
Prieš pradedant gydyti bisfosfonatais pacientus, kuriems yra papildomų rizikos faktorių (pvz., vėžys, chemoterapija, radioterapija, kortikosteroidų vartojimas, bloga burnos higiena), reikia profilaktinės odontologo apžiūros ir gydymo.
Gydymo metu, jei įmanoma, tokie pacientai turi vengti invazinių odontologinių procedūrų. Pacientams, kuriems gydymo bisfosfonatais metu pasireiškė žandikaulio osteonekrozė, odontologinės operacijos gali pasunkinti būklę. Nėra duomenų rodančių, ar pacientui, kuriam reikia atlikti odontologinę procedūrą, bisfosfonatų vartojimo nutraukimas sumažina žandikaulio osteonekrozės riziką. Gydymo strategiją gydytojas turi parinkti kiekvienam pacientui individuliai pagal klinikinę situaciją, atsižvelgdamas į naudos ir rizikos santykį.
Atipiniai šlaunikaulio lūžiai
Gydant bisfosfonatais buvo pastebėti atipiniai šlaunikaulio pogūbriniai ar diafizės lūžiai, visų pirma ilgai nuo osteoporozės gydytiems pacientams. Šie skersiniai ar trumpi įstrižiniai lūžiai gali pasireikšti bet kurioje šlaunikaulio vietoje – nuo pat mažojo gūbrio iki pat virškrumplinės keteros. Šie lūžiai įvyksta po mažos traumos arba ne dėl jos, o kai kurie pacientai kelias savaites ar mėnesius iki pilno šlaunikaulio lūžio jaučia šlaunies ar kirkšnies skausmą, dažnai susijusį su stresinių lūžių radiologiniais požymiais. Lūžiai dažnai būna abipusiai, todėl reikia ištirti bisfosfonatais gydomų pacientų, kuriems yra lūžęs šlaunikaulio kūnas, priešingos pusės šlaunikaulį. Be to, buvo pastebėtas blogas tokių lūžių gijimas. Reikia apsvarstyti, ar pacientams, kuriems įtariamas atipinis šlaunikaulio lūžis, gydymo bisfosfonatais nevertėtų nutraukti, kol jam individualiai bus įvertintas naudos ir rizikos santykis.
Pacientams reikia patarti, kad bisfosfonatų vartojimo metu praneštų apie bet kokį šlaunies, klubo ar kirkšnies skausmą, o visus pacientus, kuriems pasireiškia tokie simptomai, reikia ištirti, ar jie nepatyrė nepilno šlaunikaulio lūžio.
Inkstų funkcijos sutrikimai
Ibandrono rūgštis nerekomenduojama pacientams, kurių kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min., nes nepakanka klinikinės patirties (žr. 5.2 skyrių).
Galaktozės netoleravimas
Pacientams, kuriems yra retų paveldimų sutrikimų: galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius ar gliukozės ir galaktozės malabsorbcija, šio vaistinio preparato vartoti negalima.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Maistas dažniausiai sumažina biologinį geriamosios ibandrono rūgšties prieinamumą. Panašu, kad produktai, kuriuose yra kalcio ir kitų daugiavalenčių katijonų (aliuminio, magnio, geležies), taip pat pienas, blogina ibandrono rūgšties absorbciją. Tai patvirtina tyrimų su gyvūnais duomenys. Todėl pacientai turi gerti ibandrono ryte nevalgę (bent 6 valandas), o išgėrę vaisto dozę, nevalgyti dar 1 valandą (žr. 4.2 skyrių).
Panašu, kad kalcio papildai, antacidiniai vaistai ir kai kurie geriamieji medicininiai produktai, kuriuose yra daugiavalenčių katijonų (aliuminio, magnio, geležies), blogina ibandrono rūgšties absorbciją. Todėl pacientai neturėtų vartoti kitų geriamųjų medicininių produktų bent 6 valandas iki ibandrono rūgšties vartojimo ir dar 1 valandą pavartojus ibandrono rūgšties.
Manoma, kad metabolinės sąveikos neturėtų būti, kadangi ibandrono rūgštis neslopina pagrindinių žmogaus kepenų P450 izofermentų ir nesužadina žiurkių kepenų citochromo P450 sistemos fermentų. Be to, su plazmos baltymas jungiasi apie 85–87% vaisto (nustatyta in vitro, kai yra terapinė vaisto koncentracija), todėl mažai tikėtina, kad ibandrono rūgštis gali išstumti kitus vaistinius preparatus. Ibandrono rūgštis pasišalina tik per inkstus sekrecijos būdu, jos biotransformacija nevyksta. Atrodo, kad, šalinant šią rūgštį, nedalyvauja jokios žinomos rūgštinės ar bazinės transporto sistemos, dalyvaujančios kitų aktyviųjų medžiagų ekskrecijoje.
Dvejų metų trukmės osteoporoze sergančių moterų po menopauzės tyrimo (BM 16549) metu, viršutinio virškinimo trakto aukšto sutrikimų dažnis po vienerių ir dvejų metų buvo panašus, kai pacientės kartu su ibandrono rūgštimi 2,5 mg per parą ar 150 mg kartą per mėnesį vartojo aspirino ar NVNU.
Iš 1500 pacienčių, dalyvavusių BM 16549 tyrime, kurio metu buvo lyginamas ibandrono rūgšties dozavimas kartą per mėnesį ir kartą per parą, 14% ir 18% vartojo histamino (H2), blokatorius ar protonų siurblio inhibitorius atitinkamai po vienerių ir dvejų metų. Šioms pacientėms viršutinio virškinimo trakto aukšto sutrikimų dažnis buvo panašus tarp tų, kurios vartojo 150 mg ibandrono rūgšties kartą per mėnesį, ir tų, kurios ibandrono rūgšties 2,5 mg vartojo kartą per parą.
Sušvirkštus ranitidino į veną sveikiems savanoriams vyrams ir moterims po menopauzės, biologinis ibandrono rūgšties prieinamumas padidėjo maždaug 20%, tikriausiai dėl sumažėjusio skrandžio sulčių rūgštingumo. Tačiau šis padidėjimas patenka į normalių biologinio ibandrono rūgšties prieinamumo reikšmių amplitudę, todėl ibandrono rūgšties skiriant kartu su H2 antagonistais ar su kitais skrandžio pH didinančiais vaistais dozės koreguoti nereikia.
Farmakokinetinių sąveikos tyrimų, kuriuose dalyvavo moterys po menopauzės, metu nustatyta, kad nėra jokios sąveikos su tamoksifenu ar pakeičiamajai hormonų terapijai vartojamais estrogenais.
Sąveikos nenustatyta ir pacientams, sergantiems daugybine mieloma ir vaistą vartojantiems kartu su melfalanu/prednizolonu.
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumo laikotarpis
Dar nepakanka duomenų apie ibandrono rūgšties skyrimą nėščioms moterims. Tiriant žiurkes nustatytas toksinis poveikis reprodukcinei sistemai (žr. 5.3 skyrių). Galimas pavojus žmogui nežinomas.
Ibandrono rūgšties negalima vartoti nėštumo metu.
Žindymo laikotarpis
Nėra žinoma, ar ibandrono rūgštis išskiriama į motinos pieną. Tiriant nustatyta, kad, vaisto sušvirkštus į veną, žindančių žiurkių piene buvo nedaug ibandrono rūgšties.
Ibandrono rūgšties žindymo metu vartoti negalima.
Vaisingumas
Duomenų apie ibandrono rūgšties poveikius žmonėms nėra. Poveikio žiurkių reprodukcijai tyrimų metu geriamoji ibandrono rūgštis vaisingumą sumažino. Tyrimų su žiurkėmis metu suleistos į veną didelės ibandrono rūgšties paros dozės vaisingumą sumažino (žr. 5.3 skyrių).
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Geriamosios ibandrono rūgšties 2,5 mg per parą saugumas buvo vertinamas pagal 1251 pacientės, vartojusios preparatą keturių placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų, metu, duomenis; didžioji dauguma pacienčių dalyvavo pagrindiniame trejų metų gydymo tyrime (MF 4411). Bendrieji visų šių ibandrono rūgšties 2,5 mg per parą ir placebo saugumo tyrimų duomenys buvo panašūs
Dvejų metų trukmės osteoporoze sergančių moterų po menopauzės tyrimo (BM 16549) metu bendrieji 150 mg ibandrono rūgšties, vartojamos kartą per mėnesį, ir 2,5 mg ibandrono rūgšties per parą saugumo duomenys buvo panašūs. Bendra pacienčių, kurioms pasireiškė nepageidaujama reakcija, proporcija vartojant ibandrono rūgštį po 150 mg vieną kartą per mėnesį grupėje atitinkamai po vienerių ir dvejų metų buvo 22,7 % ir 25 %. Dauguma nepageidaujamų reakcijų buvo nesunkios ar vidutinio sunkumo. Daugeliu atvejų gydymo nutraukti nereikėjo.
Dažniausia pranešimuose aprašoma nepageidaujama reakcija buvo artralgija.
Nepageidaujamos reakcijos, kurios tyrėjų nuomone turi priežastinį ryšį su ibandrono rūgštimi išvardytos toliau pagal organų sistemų klases.
Nepageidaujamų reakcijų dažnis apibūdinamas kaip dažnas (≥1/100 iki <1/10), nedažnas (≥1/1 000 iki <1/100), retas (≥1/10 000 iki <1/1 000) ir labai retas (<1/10 000). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka.
1 lentelė.Nepageidaujamos reakcijos, pasitaikiusios III fazės BM 16549 ir MF 4411 tyrimų metu ir vaistui esant rinkoje po menopauzės moterims, kurios vartojo ibandrono rūgšties po 150 mg kartą per mėnesį arba gėrė ibandrono rūgštį po 2,5 mg kasdien.
Organų sistemų klasė | Dažni | Nedažni | Reti | Labai reti |
Imuninės sistemos sutrikimai |
|
| Padidėjusio jautrumo reakcija |
|
Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | Svaigulys |
|
|
Alies sutrikimai |
|
| Akių uždegimas*† |
|
Virškinamojo trakto sutrikimai*
| Ezofagitas, gastritas, gastroezofaginio refliukso liga, dispepsija, diarėja, pilvo skausmas, pykinimas | Ezofagitas, įskaitant stemplės opėjimą arba striktūras ir rijimo sutrikimą, vėmimas, dujų kaupimasis virškinimo trakte | Duodenitas |
|
Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Bėrimas |
| Angioneurozinė edema, veido edema, dilgėlinė |
|
Raumenų, kaulų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Artralgija, mialgija, skeleto raumenų skausmas, mėšlungis, skeleto raumenų sustingimas | Nugaros skausmas | Atipiniai šlaunikaulio pogūbriniai ar diafizės lūžiai † (bifisfomatų klasei būdingas šalutinis poveikis) | Žandikaulio osteonekrozė*† |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Į gripą panaši liga* | Nuovargis |
|
|
*Žiūrėkite toliau pateiktą informaciją
†pastebėta vaistiniam preparatui patekus į rinką
Šalutinis poveikis virškinamąjam traktui
Kartą per mėnesį dozavimo tyrime dalyvavo anksčiau sirgusios virškinimo trakto ligomis pacientės, tai pat ir sirgusios pepsine opa, iš kurios nekraujavo, ar dėl kurios nereikėjo gydytis ligoninėje, taip pat pacientės, kurioms buvo vaistais išgydyta dispepsija ar refliuksas. Šioms pacientėms viršutinės virškinimo trakto dalies sutrikimų dažnis buvo vienodas vartojant 150 mg kartą per mėnesį ar po 2,5 mg per parą.
Į gripą panaši liga
Vartojant ibandrono rūgštį 150 mg vieną kartą per mėnesį registruoti laikini, į gripo panašūs simptomai, paprastai pasireiškiantys po pirmosios dozės. Tokie simptomai dažniausiai trunka neilgai, būna nesunkūs ar vidutinio sunkumo, toliau vartojant preparatą praeina savaime, gydymo vaistais nereikia. Į gripą panašus sindromas pasireiškia kaip ūminės fazės reakcija arba tokiais simptomais kaip raumenų, sąnarių skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, nuovargis, pykinimas, apetito sumažėjimas ar kaulų skausmas.
Žandikaulio osteonekrozė
Bisfosfonatais gydomiems pacientams buvo žandikaulio osteonekrozės atvejų. Dauguma atvejų priklausė vėžiu sergantiems pacientams, tačiau jų pasitaikė ir pacientams, gydomiems nuo osteoporozės. Žandikaulio osteonekrozė paprastai yra susijusi su danties ištraukimu ir (arba) lokalia infekcija (įskaitant osteomielitą). Manoma, kad rizikos veiksniai yra ir vėžys, chemoterapija, radioterapija, kortikosteroidai ir menka burnos higiena.
Laboratorinių tyrimų duomenys
Trejų metų ibandrono rūgšties 2,5 mg per parą (MF 4411) tyrimo duomenimis, lyginant su placebo gavusios grupės duomenimis, nenustatyta skirtumų tarp pakitusių laboratorinių rodiklių, rodančių kepenų ar inkstų veiklos sutrikimą, kraujo sistemos pažeidimą, hipokalcemiją ar hipofosfatemiją. Panašiai nenustatyta skirtumų tarp grupių BM 16549 tyrime po vienerių ir dvejų metų.
Akių uždegimas
Vartojusiesiems ibandrono rūgštį buvo pastebėti akių uždegimo reiškiniai, tokie kaip uveitas, episkleritas ir skleritas. Kai kuriais atvejais šie reiškiniai išnykdavo tik nutraukus ibandrono rūgšties vartojimą.
4.9 Perdozavimas
Specifinės informacijos apie ibandrono rūgšties perdozavimo reiškinių gydymą nėra.
Tačiau, remiantis duomenimis apie šios klasės junginius, geriamosios vaisto formos perdozavimas gali sukelti nepageidaujamas viršutinės virškinimo trakto dalies reakcijas (pavyzdžiui, virškinimo sutrikimą, rėmenį, ezofagitą, gastritą ar opą) arba hipokalcemiją. Ibandrono rūgščiai neutralizuoti duodama pieno ar antacidinių preparatų, bet kokios nepageidaujamos reakcijos gydomos simptomiškai. Kadangi yra stemplės sudirginimo rizika, pacientui negalima sukelti vėmimo, jis turi būti vertikalioje padėtyje.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – vaistai kaulų ligų gydymui, bisfosfonatai, ATC kodas – M05B A06.
Veikimo mechanizmas
Ibandrono rūgštis yra stipriai veikiantis bisfosfonatas, priklausantis azoto molekulę turinčiai bisfosfonatų grupei, kuri selektyviai veikia kaulinį audinį ir specifiškai slopina osteoklastų aktyvumą, tiesiogiai neveikdama kaulų formavimosi. Ji neslopina osteoklastų proliferacijos. Ibandrono rūgštis laipsniškai didina kaulų masę ir mažina lūžių dažnį, slopindama moterų po menopauzės suaktyvėjusią kaulų apykaitą iki to lygio, kuris buvo prieš menopauzę.
Farmakodinaminis poveikis
Farmakodinaminis ibandrono rūgšties poveikis yra kaulų rezorbcijos slopinimas. In vivo ibandrono rūgštis stabdo eksperimentiškai sužadintą kaulų destrukciją, sukeltą slopinamos lytinių liaukų funkcijos, retinoidų, navikų ar navikų ekstraktų. Jaunoms (greitai augančioms) žiurkėms taip pat slopinama endogeninė kaulų rezorbcija, dėl to padidėja normali kaulų masė lyginant su gyvūnų, negavusių preparato.
Gyvūnų modeliai patvirtino, kad ibandrono rūgštis stipriai slopina osteoklastų aktyvumą. Jokie duomenys nerodo, kad augančioms žiurkėms būtų slopinama mineralizacija, net kai vartojama 5000 kartų didesnė negu osteoporozei gydyti dozė.
Ilgai kasdien ar su pertraukomis (ilgi intervalai tarp dozių) preparatą gavusioms žiurkėms, šunims ir beždžionėms formavosi naujas, normalus kaulinis audinys, kurio mechaninis atsparumas išliko toks pat arba padidėjo net skiriant toksines dozes. Žmonėms ibandrono rūgšties efektyvumas, jos vartojant kasdien ar su pertraukomis, kai intervalas tarp dozių yra 9–10 savaičių, įrodytas klinikiniame tyrime (MF 4411), šio tyrimo metu buvo patvirtintas ibandrono rūgšties efektyvumas lūžių prevencijai.
Modeliuose su gyvūnais ibandrono rūgštis sukėlė biocheminių rodiklių pokyčius, kurie rodė nuo dozės priklausomą kaulų rezorbcijos slopinimą, iš jų ir sumažėjusį biocheminių kolageno irimo žymenų (pavyzdžiui, deoksipiridinolino ir kryžminių I tipo kolageno N-telopeptidų (NTX) kiekį šlapime.
I fazės bioekvivalentiškumo tyrime dalyvavo 72 moterys po menopauzės, kurios gėrė po 150 mg kas 28 dienas, iš viso keturias dozes, CTX slopinimas serume po pirmosios dozės nustatytas po 24 valandų (vidutinis slopinimas 28%), vidutinis didžiausias slopinimas (69%) nustatytas po 6 dienų. Praėjus 6 dienoms po trečiosios ir ketvirtosios dozių, didžiausio slopinimo mediana buvo 74%, praėjus 28 dienoms po ketvirtosios dozės slopinimo mediana sumažėjo iki 56%. Jeigu vėliau vaisto nebevartojama, biocheminiai kaulų rezorbcijos žymenys nebeslopinami.
Klinikinis veiksmingumas
Norint nustatyti, kurioms moterims kaulų lūžių dėl osteoporozės rizika yra padidėjusi, reikia atsižvelgti į nepriklausomus rizikos veiksnius, pvz., mažą KMT, amžių, anksčiau buvusius kaulų lūžius, kaulų lūžius šeimos anamnezėje, greitą kaulų apykaitą ir mažą kūno masės indeksą.
Ibandrono rūgštis 150 mg kartą per mėnesį
Kaulų mineralų tankis (KMT)
Dvejų metų trukmės dvigubai aklo daugiacentrio BM 16549 tyrimo, kuriame dalyvavo osteoporoze sergančios moterys po menopauzės (pradinis juosmeninių slankstelių KMT T lygmuo mažesnis nei -2,5 SD), metu įrodyta, kad ibandrono rūgštis 150 mg kartą per mėnesį yra bent jau tokia pat efektyvi didinant KMT kaip ibandrono rūgštis 2,5 mg per parą. Tai parodė ir pirminė analizė po vienerių metų, ir patvirtinančioji tikslų analizė po dvejų metų (3 lentelė).
2 lentelė: Vidutinis santykinis juosmeninių slankstelių, bendro klubo kaulų, šlaunikaulio kaklelio ir gumburo srities KMT pokytis lyginant su pradine verte po vienerių (pirminė analizė) ir po dvejų (protokolo populiacijos) BM 16549 tyrimo metų.
Vienų metų BM 16549 tyrimo duomenys | Dvejų metų BM 16549 tyrimo duomenys | |||
Vidutinis santykinis pokytis lyginant su pradine verte % [95 % PI] | Ibandrono rūgštis 2,5 mg kartą per parą (N=318) | Ibandrono rūgštis 150 mg kartą per mėnesį (N=320) | Ibandrono rūgštis 2,5 mg kartą per parą (N=294) | Ibandrono rūgštis 150 mg kartą per mėnesį (N=291) |
Juosmeninių slankstelių L2-L4 KMT | 3,9 [3,4, 4,3] | 4,9 [4,4, 5,3] | 5 [4,4, 5,5] | 6,6 [6, 7,1] |
Bendras klubo kaulų KMT | 2 [1,7, 2,3] | 3,1 [2,8, 3,4] | 2,5 [2,1, 2,9] | 4,2 [3,8, 4,5] |
Šlaunikaulio kaklelio KMT | 1,7 [1,3, 2,1] | 2,2 [1,9, 2,6] | 1,9 [1,4, 2,4] | 3,1 [2,7, 3,6] |
Gumburo srities KMT | 3,2 [2,8, 3,7] | 4,6 [4,2, 5,1] | 4 [3,5, 4,5] | 6,2 [5,7, 6,7] |
Dar daugiau, perspektyvinės analizės metu įrodyta, kad ibandrono rūgšties 150 mg kartą per mėnesį poveikis didinant juosmeninių slankstelių KMT buvo stipresnis už ibandrono rūgšties 2,5 mg kartą per parą po vienerių metų (p=0,002) ir po dvejų metų, p < 0,001.
Po vienerių metų (pirminė analizė) juosmeninių slankstelių KMT padidėjo ar nepakito lyginant su pradine reikšme (gautas KMT atsakas) 91,3% (p=0,005) pacienčių, vartojusių ibandrono rūgštį 150 mg kartą per mėnesį, lyginant su 84% pacienčių, vartojusių ibandrono rūgšties 2,5 mg kartą per parą. Po dvejų metų atsakas gautas atitinkamai 93,5% (p=0,004) ir 86,4% pacienčių vartojusių ibandrono rūgštį 150 mg kartą per mėnesį ar ibandrono rūgšties 2,5 mg kartą per parą.
Po vienerių metų bendras klubo kaulų KMT padidėjo ar nepakito lyginant su pradine reikšme 90 % pacienčių, vartojusių ibandrono rūgštį 150 mg kartą per mėnesį, lyginant su 76,7 % pacienčių, vartojusių ibandrono rūgšties 2,5 mg kartą per parą (p <0,001). Po dvejų metų bendras klubo kaulų KMT padidėjo ar nepakito lyginant su pradine reikšme 93,4% (p <0,001) pacienčių, vartojusių ibandrono rūgštį 150 mg kartą per mėnesį ir 78,4% pacienčių, vartojusių ibandrono rūgšties 2,5 mg per parą.
Taikant griežtesnius kriterijus bei atsižvelgiant ir į juosmeninių slankstelių, ir į bendrą klubo kaulų KMT, per vienerius metus atsakas buvo gautas 83,9% pacienčių, vartojusių ibandrono rūgštį 150 mg kartą per mėnesį, lyginant su 65,7% pacienčių, vartojusių ibandrono rūgšties 2,5 mg kartą per parą (p <0,001). Po dvejų metų šį kriterijų atitiko 87,1% ir 70,5% pacienčių atitinkamai 150 mg kartą per mėnesį ir 2,5 mg kartą per parą grupėse (p <0,001).
Biocheminiai kaulų apykaitos žymenys
Kliniškai reikšmingas CTX kiekio sumažėjimas serume stebėtas kaskart, kai jis buvo tiriamas, t.y. 3-ą, 6-ą, 12-ą ir 24-ą mėnesį. Po vienerių metų (pirminė analizė) vidutinis reliatyvus pokytis lyginant su pradine reikšme buvo – 76 % tais atvejais, kai buvo vartojama ibandrono rūgšties 150 mg kartą per mėnesį, ir –67 %, kai buvo vartojama ibandrono rūgšties 2,5 mg per parą. Po dvejų metų vidutinis reliatyvus pokytis buvo –68 % ir -62 % atitinkamai 150 mg kartą per mėnesį ir 2,5 mg kartą per parą grupėse.
Po vienerių metų buvo manoma, kad atsakas (registruotas, kai pradinė reikšmė sumažėjo ≥50 % ) buvo gautas 83,5 % ibandrono rūgšties 150 mg per mėnesį vartojusių pacienčių, lyginant su 73,9% ibandrono rūgšties 2,5 mg per parą vartojusiųjų (p=0,006). Po dvejų metų atsakas buvo gautas 78,7% ir 65,6 % pacienčių, vartojusių atitinkamai 150 mg kartą per mėnesį ir 2,5 mg kartą per parą (p=0,002).
Remiantis BM 16549 tyrimo duomenimis, manoma, kad ibandrono rūgšties 150 mg dozė kartą per mėnesį yra bent jau tokia pat efektyvi lūžių profilaktikai kaip ir ibandrono rūgšties 2,5 mg per parą.
Ibandrono rūgštis 2,5 mg kartą per parą
Pradinio trejų metų trukmės randomizuoto, dvigubai aklo, placebu kontroliuojamo kaulų lūžių tyrimo (MF 4411) metu statistiškai patikimai ir kliniškai reikšmingai sumažėjo naujų radiografinių morfometrinių ir simptominių stuburo slankstelių lūžių dažnis (4 lentelė). Šio tyrimo metu ibandrono rūgšties buvo geriama po 2,5 mg per parą kasdien arba po 20 mg su pertraukomis (tiriamasis dozavimas). Ibandrono rūgšties pacientės gėrė ryte nevalgiusios, išgėrusios vaistą nevalgė ir negėrė dar 60 minučių (badavimo laikas išgėrus dozę). Tyrime dalyvavo moterys nuo 55 metų iki 80 metų, kurioms menopauzė prasidėjo mažiausiai prieš 5 metus, kurių juosmeninių slankstelių KMT bent viename slankstelyje [L1-L4] buvo nuo 2 iki 5 SN mažesnis už vidurkį prieš menopauzę (T lygmuo) ir kurioms buvo nuo vieno iki keturių slankstelinių lūžių. Visos pacientės gavo po 500 mg kalcio ir 400 TV vitamino D per parą. Efektyvumas buvo vertinamas tiriant 2928 pacientes. Vartojant po 2,5 mg ibandrono rūgšties kasdien, statistiškai patikimai ir kliniškai reikšmingai sumažėjo naujų slankstelių lūžių dažnis. Per trejus tyrimo metus gydant 62% (p=0,0001 ) sumažėjo naujų radiografinių slankstelinių lūžių dažnis. Po 2 metų reliatyvi rizika sumažėjo 61% (p=0,0006). Po vienerių gydymo metų statistiškai patikimo skirtumo nebuvo nustatyta (p=0,056). Lūžių dažnį mažinantis poveikis nekito per visą tyrimą, ilgainiui nesumažėjo ir efektyvumas.
Simptominių stuburo slankstelių lūžių dažnis taip pat sumažėjo reikšmingai – 49 % (p=0,011). Stiprų vaisto poveikį slankstelių lūžiams atspindi ir statistiškai patikimai sulėtėjęs ūgio mažėjimas pacientėms lyginant su placebo gavusiųjų grupe (p<0,0001).
3 lentelė: Trejų metų trukmės lūžių tyrimo MF 4411 rezultatai (%, 95% PI)
| Placebas (N=974) | Ibandrono rūgštis 2,5 mg kartą per parą (N=977) |
Sumažėjusi santykinė rizika Nauji morfometriniai slankstelių lūžiai |
| 62% (40,9, 75,1) |
Naujų morfometrinių slankstelių lūžių dažnis | 9,56% (7,5, 11,7) | 4,68% (3,2, 6,2) |
Sumažėjusi simptominių slankstelių lūžių santykinė rizika |
| 49 % (14,03, 69,49) |
Simptominių slankstelinių lūžių dažnis | 5,33% (3,73, 6,92) | 2,75% (1,61, 3,89) |
KMT – vidutinis juosmeninių slankstelių pokytis per 3 metus lyginant su pradine verte | 1,26% (0,8, 1,7) | 6,54% (6,1, 7) |
KMT – vidutinis bendras klubo kaulų pokytis per 3 metus lyginant su pradine verte | -0,69% (-1, -0,4) | 3,36% (3, 3,7) |
Toliau gydymo ibandrono rūgštimi efektas buvo vertinamas analizuojant pogrupį pacienčių, kurių pradinis juosmeninių slankstelių KMT T lygmuo buvo mažesnis kaip -2,5. Slankstelių lūžių rizikos sumažėjimas buvo panašus į visos grupės vertę.
4 lentelė: Trejų metų trukmės lūžių tyrimo MF 4411 rezultatai (%, 95 % PI) pacienčių, kurių pradinis juosmeninių slankstelių KMT T lygmuo buvo mažesnis kaip –2,5
| Placebas (N=587) | Ibandrono rūgštis 2,5 mg kartą per parą (N=575) |
Sumažėjusi santykinė rizika Nauji morfometriniai slankstelių lūžiai |
| 59% (34,5, 74,3) |
Naujų morfometrinių slankstelių lūžių dažnis | 12,54% (9,53, 15,55) | 5,36% (3,31, 7,41) |
Sumažėjusi simptominių slankstelių lūžių santykinė rizika |
| 50% (9.49, 71,91) |
Simptominių slankstelinių lūžių dažnis | 6,97% (4,67, 9,27) | 3,57% (1,89, 5,24) |
KMT – vidutinis juosmeninių slankstelių pokytis per 3 metus lyginant su pradine verte | 1,13% (0,6, 1,7) | 7,01% (6,5, 7,6) |
KMT – vidutinis bendras klubo kaulų pokytis per 3 metus lyginant su pradine verte | -0,7% (-1,1, -0,2) | 3,59% (3,1, 4,1) |
Visoje MF4411 tyrimo pacientų populiacijoje neslankstelinių lūžių dažnis nesumažėjo, tačiau kasdien vartojamas ibandronatas buvo efektyvus didelės rizikos subpopuliacijoje (šlaunikaulio kaklelio KMT T lygmuo mažesnis kaip -3), kurioje neslankstelinių lūžių rizika sumažėjo 69 %.
Kasdien vartojant 2,5 mg vaisto, nuolat didėjo stuburo slankstelių ir kitų kaulų KMT.
Per trejus metus juosmeninių slankstelių KMT padidėjo 5,3% lyginant su placebo gavusiųjų grupe ir 6,5 % lyginant su pradine verte. Klubo kaulų pokytis, lyginant su pradine verte, buvo toks: 2,8 % –šlaunikaulio kaklelio, 3,4% – bendras klubo kaulų ir 5,5% – gumburo srities.
Kaip tikėtasi, biocheminiai kaulų apykaitos žymenys (pavyzdžiui, šlapimo CTX ir serumo osteokalcinas) rodė sulėtėjusią apykaitą iki lygio, buvusio prieš menopauzę, ir stipriausias veikimas pasiektas per 3–6 mėnesius.
Kliniškai reikšmingai 50% sumažėjo biocheminių kaulų rezorbcijos žymenų praėjus vienam mėnesiui nuo gydymo ibandrono rūgštimi 2,5 mg pradžios.
Nutraukus gydymą, kaulų reabsorbcija vėl padidėjo iki prieš gydymą buvusio patologiškai suintensyvėjusio lygio, susijusio su osteoporoze po menopauzės.
Atliekant histologinius moterų po menopauzės, kurios buvo gydytos dvejus ir trejus metus, kaulų biopsijų tyrimus, nustatyta, kad kaulinis audinys yra normalus, be mineralizacijos defektų.
Vaikų populiacija
Ibandrono rūgšties vartojimo saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams, jaunesniems kaip 18 metų, nenustatytas. Neturima duomenų.
5.2 Farmakokinetinės savybės
Įvairių gyvūnų ir žmonių tyrimų duomenimis, pirminis farmakologinis ibandrono rūgšties poveikis kauliniam audiniui nėra tiesiogiai proporcingas koncentracijai plazmoje.
Absorbcija
Išgerta ibandrono rūgštis greitai absorbuojama viršutinėje virškinimo trakto dalyje ir koncentracija plazmoje didėja proporcingai dozei, jei ši yra iki 50 mg, jei dozė didesnė – koncentracija padidėja labiau, nei būtų proporcinga dozei. Didžiausia koncentracija plazmoje pasiekiama per 0,5–2 valandas (vidutiniškai per 1 valandą), jei pacientas nevalgęs, absoliutus biologinis prieinamumas yra maždaug 0,6 %. Absorbcija blogėja, jei vaisto vartojama kartu su maistu ar gėrimais (išskyrus paprastą vandenį). Ibandrono rūgšties, išgertos standartinių pusryčių metu, biologinis prieinamumas sumažėja beveik 90 % lyginant su biologiniu prieinamumu, kai vaisto vartojama nevalgius. Biologinis prieinamumas reikšmingai nesumažėja, jei ibandrono rūgšties geriama 60 minučių prieš pirmąjį dienos valgį. Biologinis prieinamumas mažėja, KMT didėja lėčiau, jeigu valgoma ar geriama nepraėjus 60 minučių po ibandrono rūgšties vartojimo.
Pasiskirstymas
Iš pradžių patekusi į sisteminę kraujotaką ibandrono rūgštis greitai jungiasi su kauliniu audiniu arba išsiskiria su šlapimu. Žmonėms nustatytas galutinis pasiskirstymo tūris yra mažiausiai 90 l, o į kaulus patenka 40–50 % cirkuliuojančios vaisto dozės. Su žmogaus plazmos baltymais susijungia maždaug 85–87 % vaisto(nustatyta in vitro, kai susidaro gydomoji koncentracija), todėl sąveika su kitais vaistiniais preparatais dėl išstūmimo mažai tikėtina.
Biotransformacija
Nėra duomenų, kad ibandrono rūgštis būtų metabolizuojama gyvūnų ar žmonių organizme.
Eliminacija
Dalis absorbuotos ibandrono rūgšties pasišalina iš kraujotakos ir pateka į kaulus (moterų po menopauzės organizme maždaug 40–50%), kita dalis nepakitusi pasišalina pro inkstus. Neabsorbuota ibandrono rūgštis nepakitusi pasišalina su išmatomis.
Nustatytų pusinės eliminacijos periodų reikšmių amplitudė buvo plati, dažniausiai nustatytas galutinis pusinės eliminacijos periodas truko 10 – 72 valandas. Kadangi apskaičiuotos reikšmės dažniausiai yra tyrimo trukmės, vartotos dozės ir tyrimo metodo jautrumo funkcija, manoma, kad tikrasis galutinis pusinės eliminacijos periodas yra gerokai ilgesnis, taip pat, kaip ir kitų bisfosfonatų. Ankstyvoji plazmos koncentracija mažėja greitai, vaisto suleidus į veną ar išgėrus iki 10% didžiausios vertės sumažėja atitinkamai per 3 ir per 8 valandas.
Bendrasis ibandrono rūgšties klirensas yra mažas, vidutinė vertė svyruoja tarp 84–160 ml/min. Inkstų klirensas (sveikų moterų po menopauzės apie 60 ml/min.) sudaro 50–60 % bendrojo klirenso ir yra susijęs su kreatinino klirensu. Manoma, kad skirtumas tarp bendrojo ir inkstų klirenso atspindi vaisto patekimą į kaulus.
Specialiųjų klinikinių situacijų farmakokinetika
Lytis
Moterų ir vyrų biologinis ibandrono rūgšties prieinamumas ir farmakokinetika yra panašūs.
Rasė
Nėra duomenų apie kliniškai svarbius etninius mongolidų ir europidų rasės ibandrono rūgšties kinetikos skirtumus. Apie negridų rasės pacientus turima labai nedaug duomenų.
Pacientai, kurių sutrikusi inkstų funkcija
Ibandrono rūgšties inkstų klirensas pacientams, kuriems yra įvairaus laipsnio inkstų pažeidimas, yra tiesiogiai proporcingas kreatinino klirensui (KK).
Dozės koreguoti nereikia, kai inkstų pažeidimas nedidelio ar vidutinio laipsnio (kreatinino klirensas yra lygus ar didesnis kaip 30 ml/min.), tai nustatyta BM 16549 tyrime, kuriame dalyvavo pacientės, kurioms buvo nedidelio ar vidutinio laipsnio inkstų pažeidimas.
Tiriamiesiems, kuriems buvo sunkus inkstų pažeidimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.), 21 dieną geriant po 10 mg ibandrono rūgšties, buvo nustatyta 2–3 kartus didesnė preparato koncentracija plazmoje negu tiriamiesiems, kurių inkstų funkcija normali, o bendrasis ibandrono rūgšties klirensas buvo 44 ml/min. Tiriamųjų, kuriems buvo sunkus inkstų pažeidimas ir kurie gavo 0,5 mg vaisto į veną, bendrasis, inkstų ir neinkstinis klirensas sumažėjo atitinkamai 67 %, 77 % ir 50 %, tačiau nebuvo nustatyta sumažėjusios tolerancijos, susijusios su padidėjusia ekspozicija. Kadangi nepakanka klinikinės patirties, Ibandrono rūgštis nerekomenduojama pacientėms, kurioms yra sunkus inkstų pažeidimas (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius). Ibandrono rūgšties farmakokinetika nevertinta pacientams, kuriems yra paskutiniosios stadijos inkstų pažeidimas, koreguojamas kitu būdu negu hemodializė. Tokių pacientų ibandrono rūgšties farmakokinetika nežinoma, todėl ibandrono rūgšties jiems nereikėtų skirti.
Pacientai, kurių sutrikusi kepenų funkcija
Nėra informacijos apie pacientų, kurių pažeistos kepenys, ibandrono rūgšties farmakokinetiką. Kepenys neturi įtakos ibandrono rūgšties klirensui, nes preparatas nemetabolizuojamas, o išsiskiria per inkstus ekskrecijos būdu arba patenka į kaulus. Todėl pacientams, kuriems pažeistos kepenys, dozės koreguoti nereikia.
Senyvi žmonės
Disersinės analizės duomenimis, amžius nėra nė vieno tirto farmakokinetikos parametro nepriklausomas veiksnys. Kadangi inkstų funkcija su amžiumi silpnėja, reikia atsižvelgti tik į šį veiksnį (žr. poskyrį „Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi“).
Vaikai ir paaugliai
Nėra informacijos apie ibandrono rūgšties skyrimą šių amžiaus grupių pacientams.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Ikiklinikinių tyrimų metu poveikis pastebėtas tik kai ekspozicija buvo tokia, kuri laikoma pakankamai viršijančia maksimalią žmogui, todėl jo klinikinė reikšmė yra maža.
Mutageniškumas / kancerogeniškumas:
Galimo kancerogeniškumo pavojaus nenustatyta. Genotoksiškumo tyrimų metu nenustatyta ibandrono rūgšties poveikio genų aktyvumui.
Toksinis poveikis reprodukcijai
Tiriant žiurkes ir triušius, kuriems buvo skirta ibandrono rūgšties per os, tiesioginio toksinio ar teratogeninio poveikio vaisiui nenustatyta, taip pat nepastebėta nepageidaujamų reiškinių F1 kartos žiurkių palikuonių raidai, kai numanoma vaisto koncentracija buvo bent 35 kartus didesnė negu žmogaus organizme. Tiriant toksiškumą reprodukcijai, žiurkių patinams į veną sušvirkštus 0,3 mg/kg kūno svorio per parą, sumažėjo spermos kiekis, o patinų ir patelių vaikingumas sumažėjo sušvirkštus atitinkamai 1 mg/kg kūno svorio ir 1,2 mg/kg kūno svorio per parą. Tiriant toksiškumą žiurkių reprodukcijai, nustatyta nepageidaujamų reiškinių, būdingų bisfosfonatų klasės vaistams. Tai sumažėjęs implantacijos vietų skaičius, pasunkėjęs natūralus jauniklių atsivedimas (distocija) ir padažnėję vidaus organų pokyčiai (inkstų geldelių ir šlapimtakių sindromas).
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Tabletės branduolys
Laktozė monohidratas
Krospovidonas (E 1202)
Mikrokristalinė celiuliozė (E 460)
Bevandenis koloidinis silicio dioksidas (E 551)
Natrio stearilfumaratas
Tabletės plėvelė
Polivinilo alkoholis
Makrogolis 3350
Talkas (E 553b)
Titano dioksidas (E 171)
6.2 Nesuderinamumas
Duomenys nebūtini.
6.3 Tinkamumo laikas
3 metai (PVC/PVDC:Aliuminio lizdinės plokštelės)
2 metai (OPA/Aliuminio/PVC:Aliuminio lizdinės plokštelės)
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.
6.5 Pakuotė ir jos turinys
OPA/Aliuminio/PVC:Aliuminio lizdinių plokštelių kartono dėžutė, kurioje yra 1, 3, 7, 10, 14, 20, 21, 28 arba 30 tablečių
PVC/PVDC:Aliuminio lizdinių plokštelių kartono dėžutė, kurioje yra 1, 3, 7, 10, 14, 20, 21, 28 arba 30 tablečių
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Nesuvartotą vaistinį preparatą ir atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų. Vaistinio preparato patekimą į aplinką būtina kiek įmanoma sumažinti.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
Anekdotai
– Kaip dažnai jūsų ligoninėje miršta pacientai?
– Tik po kartą.- Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Ar jau teko išbandyti naują vaistą vitamino D trūkumui gydyti „Defevix”, vartojamą tik 1 kartą per mėnesį ?