Lopacut

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Lopacut 2 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje tabletėje yra 2 mg loperamido hidrochlorido.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA 

Plėvele dengta tabletė.

Tabletės yra baltos, apvalios, išgaubtos, su įspaudu “6”. Tabletės skersmuo yra 8 mm.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Simptominis trumpalaikis suaugusiųjų ir vyresnių nei 12 metų paauglių ūminio viduriavimo gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Vartojimo būdas: Gerti.

Suaugusieji ir vyresni kaip 12 metų paaugliai

Pradžioje rekomenduojama išgerti 2 tabletes iš karto, vėliau gerti po vieną tabletę po kiekvieno tuštinimosi skystomis išmatomis, bet ne anksčiau kaip po 2-3 valandų po pirminės dozės. Maksimali paros dozė – suaugusiesiems ne daugiau kaip 6 tabletės per parą (12 mg), paaugliams - ne daugiau kaip 4 tabletės per parą (8 mg). Jeigu simptomai per 2 dienas nepalengvėjo, gydymas Lopacut turi būti nutrauktas.

Senyvi žmonės

Senyvo amžiaus pacientams dozės koreguoti nereikia.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Ligoniams sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu dozės koreguoti nereikia.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Ligoniai, kurių kepenų funkcija sutrikusi, loperamidą turi vartoti atsargiai (žr. 4.4 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos

• Padidėjęs jautrumas loperamidui arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.
• Jaunesniems kaip 12 metų vaikams.
• Loperamido negalima skirti kaip pirminio gydymo pacientams:
• sergantiesiems ūmine dizenterija, pasireiškiančia viduriavimu kraujingomis išmatomis ir aukšta temperatūra;.
• sergantiesiems ūminiu opiniu kolitu ar pseudomembraniniu (susijusiu su antibiotikų vartojimu) kolitu;.
• sergantiems invazinių mikroorganizmų, įskaitant Salmonella, Shigella ir Campylobacter, sukeltu bakteriniu enterokolitu.
• Ligoniams, kuriems reikia vengti žarnų peristaltikos sumažėjimo, dėl galimos pavojingų pasekmių išsivystymo rizikos, įskaitant žarnų nepraeinamumą, didelę gaubtinę žarną ir toksinę didelę gaubtinę žarną.
• Sergantiems lėtiniu viduriavimu.
• Loperamido vartojimą reikia būtina tuoj pat nutraukti, jei užkietėjo viduriai, išpučia pilvą ar atsiranda žarnų nepraeinamumo simptomų.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Sergantiesiems lėtinėmis uždegiminėmis žarnų ligomis loperamidas gali paslėpti ūmios ligos simptomus.

Pirminis tikslas ūminio viduriavimo atveju yra skysčių ir elektrolitų balanso sutrikimo prevencija arba jų atkūrimas. Tai ypatingai svarbu vaikams ir silpniems bei vyresnio amžiaus pacientams, kuriems pasireiškė ūminis viduriavimas. Tokiu atveju labai svarbu vartoti skysčių ir elektrolitų preparatų.

Viduriavimo gydymas loperamidu yra tik simptominis. Jeigu galima nustatyti viduriavimo priežastis, joms šalinti reikalingos specifinės gydymo priemonės.

Jei per 48 valandas, esant ūminiam viduriavimui, nėra klinikinio pagerėjimo, loperamido vartojimą reikia nutraukti ir patarti pacientams kreiptis į savo gydytoją. 

Kadangi ilgai besitęsiantis viduriavimas gali būti kur kas sunkesnės būsenos indikatorius, loperamido negalima vartoti ilgai, kol nėra ištirtos tikrosios viduriavimo priežastys. 

Nors farmakokinetinių duomenų apie preparato vartojimą pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, nėra, tokiems pacientams loperamidą reikia vartoti atsargiai dėl sumažėjusio šio vaisto metabolizmo pirmojo prasiskverbimo per kepenis metu.

Pacientus, kurių funkcija sutrikusi, šiuo medikamentu gydyti reikia atsargiai, nes šio vaisto vartojimas gali sukelti santykinį perdozavimą ir išsivystyti toksinis poveikis centrinei nervų sistemai.

Skiriant loperamidą dėl viduriavimo pacientams, sergantiems įgytu imunodeficito sindromu (angl. AIDS), gydymą būtina kuo anksčiau nutraukti, jei pradeda pasireikšti vidurių pūtimas. Loperamido hidrochloridu gydant infekcinį kolitą, kurį sukėlė virusai ir bakterijos, buvo gauti keli pranešimai apie individualius atvejus, kai AIDS sergantiems pacientams pasireiškė toksinis poveikis visoje gaubtinėje žarnoje.

Atsargiai reikia skirti dideles loperamido dozes kartu su vaistiniais preparatais, kurie slopina P-glikoproteinus (pvz., chinidinu, ritonaviru, verapamiliu, ir kai kuriais makrolidų grupės antibiotikais, pvz., eritromicinu ir klaritromicinu), (žr. 4.5 skyrių).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kolestiraminas

Kartu skiriamas kolestiraminas gali sumažinti loperamido rezorbciją.

P-glikoproteinų inhibitoriai

Ikiklinikinių tyrimų duomenys rodo, kad loperamidas yra P-glikoproteino substratas, kurio, pavyzdžiui, galima rasti kraujo-smegenų barjero srityje. Loperamido (16 mg vienkartinė dozė) vartojimas kartu su chinidinu arba ritonaviru, kurie abu yra P-glikoproteino inhibitoriai, sukėlė loperamido kiekio kraujo plazmoje padidėjimą 2–3 kartus daugiau nei vartojant vieną loperamidą. Teoriškai, taip pat daugiau loperamido gali ,patekti į centrinę nervų sistemą. Šios farmakokinetinės sąveikos tiesioginis klinikinis ryšys su P-glikoproteinų inhibitoriais, kai loperamidas yra skiriamas rekomenduojamomis dozėmis (2 mg, iki 12 mg didžiausios paros dozės), nėra žinomas, tačiau rizikos dėl centrinio sumažėjusio jautrumo anglies dioksidui ir tuo pačiu poveikio kvėpavimo sistemai negalima atmesti.

Atsargiai reikia skirti dideles loperamido dozes kartu su vaistiniais preparatais, kurie slopina P-glikoproteinus, pvz., chinidinu, ritonaviru, verapamiliu, ir kai kuriais makrolidų grupės antibiotikais, pvz., eritromicinu ir klaritromicinu. Gali prireikti apsvarstyti dozės koregavimo būtinybę.

Itrakonazolis

Kartu vartojant loperamidą (4 mg vienkartinę dozę) ir itrakonazolį, CYP3A4 ir P-glikoproteino inhibitorių, loperamido koncentracija plazmoje padidėjo 3-4 kartus. Toje pačioje studijoje CYP2C8 inhibitorius, gemfibrozilis, padidino loperamido koncentraciją apie 2 kartus. Skiriant kartu itrakonazolį ir gemfibrozilį, loperamido koncentracija plazmoje daugiausiai padidėjo 4 kartus ir 13-fold increase in total plasma exposure. Šie padidėjimai nebuvo sąlygoti centrinės nervų sistemos (CNS) poveikio, ir tai buvo patvirtinta psichometriniais testais (pvz., subjektyvaus mieguistumo ir Skaitmenų Pakeitimo Simboliais testais).

Ketokonazolis

Kartu vartojant loperamidą (16 mg vienkartinę dozę) ir ketokonazolį, CYP3A4 ir P-glikoproteino inhibitorių, loperamido koncentracija plazmoje padidėjo 5 kartus. Šis padidėjimas nebuvo sąlygotas padidėjusio farmakodinaminio poveikio, išmatuoto pupilometrija.

Desmopresinas

Kartu vartojant geriamą desmopresiną, jo koncentracija plazmoje padidėjo 3 kartus, galimai dėl lėtesnės virškinimo trakto motorikos.

Anticholinerginiai vaistai

Anticholinerginiai vaistai lėtina skrandžio ir žarnų ištuštinimą, todėl loperamido poveikis gali būti stipresnis.

Tikėtina, kad panašaus farmakologinio poveikio vaistai gali stiprinti loperamido veikimą, o vaistai, kurie aktyvina žarnyno motoriką gali mažinti jo poveikį.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumo laikotarpis

Duomenų apie loperamido vartojimą nėštumo metu yra labai nedaug. Tyrimai su žiurkėmis parodė, padidėjusį vaisiaus mirtingumą vartojant dideles loperamido dozes. Todėl, kol nebus sukaupta daugiau patirties, nėštumo metu loperamido galima vartoti tik atidžiai nustačius rizikos ir naudos santykį.

Nors teratogeninio ar embriotoksinio loperamido poveikio nepastebėta, tačiau moterims nėštumo laikotarpiu, ypač pirmus tris mėnesius, jo galima skirti tik nustačius, kad nauda bus didesnė už galimą žalą.

Žindymo laikotarpis

Maži kiekiai loperamido gali patekti į motinos pieną. Todėl, žindymo laikotarpiu vartoti loperamido hidrochloridą nerekomenduojama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Lopacut gydymo metu gali atsirasti nuovargis, galvos svaigimas ir mieguistumas kartu su viduriavimo sindromais. Todėl patartina atsargiai vairuojant automobilį ar valdant mechanizmus (žr. 4.8 skyrių).

4.8 Nepageidaujamas poveikis 

Suaugusieji ir vaikai nuo 12 metų amžiaus

Loperamido hidrochlorido saugumas buvo tiriamas 3076 suaugusiems ir vaikams nuo 12 metų amžiaus, kurie dalyvavo 31 kontroliuojamame ir nekontroliuojamame loperamido hidrochlorido klinikiniame tyrime gydant viduriavimą. Iš jų, 26 studijos buvo ūminio viduriavimo (N=2755) ir 5 lėtinio viduriavimo (N=321) studijos.

Klinikinių tyrimų metu ligonių su ūminiu viduriavimu, vartojančių loperamido hidrochloridą, tarpe dažniausiai (dažnis siekė 1% ir daugiau) pranešta apie šiuos nepageidaujamus reiškinius: vidurių užkietėjimas (2,7%), pilvo pūtimas (1,7%), galvos skausmas (1,2%) ir pykinimas (1,1%). Klinikinių tyrimų metu ligonių su lėtiniu viduriavimu tarpe dažniausiai pranešta apie šiuos nepageidaujamus reiškinius (dažnis siekė 1% ir daugiau): pilvo pūtimas (2,8%), vidurių užkietėjimas (2,2%), pykinimas (1,2%) ir svaigulys (1,2%). 

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka:

• Labai dažni (≥1/10)
• Dažni ( nuo ≥1/100 iki < 1/10)
• Nedažni (nuo ≥1/1000 iki < 1/100)
• Reti (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000)
• Labai reti (nuo < 1/10000)
• Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Toliau išvardyti nepageidaujami reiškiniai, pastebėti klinikinių tyrimų metu ar po vaisto pateikimo į rinką, vartojant loperamidą:

Imuninės sistemos sutrikimai:

Reti: alerginės reakcijos/padidėjusio jautrumo reakcijos^a, kartais sunkios padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant anafilaksines reakcijas (įskaitant anafilaksinį šoką) ^a, anafilaktoidines reakcijas^a.

Psichiatriniai sutrikimai:

Dažnis nežinomas: mieguistumas.

Nervų sistemos sutrikimai:

Dažni: svaigulys, galvos skausmas.

Nedažni: mieguistumas^a.

Reti: sąmonės netekimas^a, stuporas^a, sumažėjęs sąmonės laipsnis^a, hipertonija^a, koordinacijos sutrikimai^a.

Akių sutrikimai:

Reti: miozė.

Virškinimo trakto sutrikimai:

Dažni: vidurių užkietėjimas, pykinimas, pilvo pūtimas, pilvo diegliai ir kolika,

Nedažni: pilvo skausmas, nemalonus pojūtis pilve, burnos džiūvimas, viršutinės pilvo dalies skausmas, vėmimas, dispepsija.

Reti: žarnyno nepraeinamumas^a (tame tarpe ir paralyžinis), pilvo pūtimas, didelė gaubtinė žarna^a (įskaitant toksinę didelę gaubtinę žarną^b).

Odos ir poodinio audinio sutrikimai:

Dažni: išbėrimas

Reti: dilgėlinė^a, niežulys^a, angioneurozinė edema^a, pūslinio tipo bėrimai^a, įskaitant ir Stevens-Johnson‘o sindromą, daugiaformę eritemą bei toksinę epidermio nekrolizę.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai:

Reti: šlapimo susilaikymas^a.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai:

Reti: nuovargis^a.

a: Šis terminas įtrauktas gavus pranešimų po vaisto pateikimo į rinką apie loperamido hidrochloridą. Todėl, kad gautuose pranešimuose apie nepageidaujamą poveikį nebuvo išskirtas vartojimas ūminėms ar lėtinėms indikacijoms, vartojamas suagusiems ar vaikams, dažnis nustatomas iš visų su loperamido hidrochloridu atliktų tyrimų, tame tarpe ir tyrimų su vaikais nuo 12 metų amžiaus (N=3683).

b: Žr. 4.4 skyrių „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“

Vaikai

Loperamido hidrochlorido saugumas buvo tiriamas 607 pacientams nuo 10 dienų iki 13 metų amžiaus, kurie dalyvavo 13 kontroliuojamų ir nekontroliuojamų klinikinių tyrimų su loperamido hidrochloridu ūmiam viduriavimui gydyti. Bendrai, nepageidaujamas poveikis ir jo dažnis šioje vaikų grupėje buvo panašus į tą, kuris buvo stebimas klinikinių tyrimų su loperamido hidrochloridu metu suaugusiems ir vaikams nuo 12 metų amžiaus.

4.9 Perdozavimas

Toksiškumas

1-2 mg dozė per parą 1-6 mėnesių amžiaus vaikams sukėlė sunkią ar labai sunkią intoksikaciją. 10 mg dozė 4 mėnesių amžiaus vaikams sukėlė labai sunkią intoksikaciją. 3 mg dozė per 16 valandų 4 metų vaikams sukėlė vidutinio sunkumo intoksikaciją, o 1 mg dozė 1 ½ metų vaikams ir maksimali 12 mg dozė 2 metų vaikams (kuriems buvo taikomas skrandžio plovimas) sukėlė nesunkią intoksikaciją. 26 mg dozė suaugusiesiems nesukėlė jokių simptomų po to, kai buvo išplautas skrandis.

Simptomai

Simptomai dažnai pasireiškia vėliau ir vaikams gali atsirasti, skyrus pakartotines gydomąsias dozes. Vaisto perdozavus (įskaitant santykinį perdozavimą dėl kepenų funkcijos sutrikimo) gali pasireikšti CNS slopinimas (stuporas, koordinacijos sutrikimai, mieguistumas, miozė, raumenų tonuso padidėjimas ir kvėpavimo slopinimas), šlapimo susilaikymas ir žarnų nepraeinamumas. Letargija, galvos svaigimas, konfūzija, haliucinacijos, sumažėjęs sąmoningumas, koma. Apnėja. Padidėjęs arba sumažėjęs raumenų tonusas, opistotonusas (nugaros raumenų mėšlungis). Bradikardija, skilvelių ekstrasistolės. Hiperglikemija. Pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, ir retais atvejais paralyžinis žarnų nepraeinamumas.

Vaikai centrinę sistemą vaistas veikia stipriau nei suaugusiųjų.

Gydymas

Jei patvirtinta – skrandžio išplovimas, aktyvintoji anglis. Stebėjimą reikia pailginti iki 24 valandų, jei buvo išgerta didelė dozė. Jei pasireiškė perdozavimo simptomai, kaip priešnuodį galima vartoti naloksoną. Kadangi loperamido veikimas yra ilgesnis nei naloksono (1-3 valandos), gali reikėti kartoti naloksono dozę. Bet kokiu atveju, pacientą reikia stebėti 48 valandas, kad būtų laiku pastebėti galimi CNS slopinimo požymiai. Jei pasireiškia centrinės nervų sistemos ir kvėpavimo slopinimas, reikia skirti į veną 0,4 mg naloksono (vaikams 0,01 mg/kg į veną) tol, kol pasiekiamas poveikis, o prireikus - vėl pakartoti. Gali reikti kontroliuoti kvėpavimą. Diazepamas skiriamas pasireiškus distoninėms reakcijoms ir raumenų spazmams. Taikomas simptominis gydymas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – Žarnyno motoriką slopinantys vaistai, ATC kodas – A07DA03.

Loperamido hidrochloridas yra sintetinis opioidas, kuris slopina žarnų judesius prisijungdamas prie opioidinių receptorių žarnų sienelėse ir taip pat gali sumažinti virškinimo trakto sekreciją, taip mažindamas viduriavimo simptomus. Loperamidas taip pat padidina analinio sfinkterio tonusą. Viduriavimą stabdantis poveikis, išgėrus 4 mg loperamido dozę, pasireiškė po valandos.

5.2 Farmakokinetinės savybės 

Loperamidas iš žarnyno rezorbuojamas gerai, tačiau beveik visas konjugacijos būdu metabolizuojamas kepenyse ir išskiriamas su tulžimi, pašalinamas su išmatomis. Dėl didelio afiniteto žarnų sienelėms ir aktyvaus metabolizmo pirmo prasiskverbimo per kepenis metu, į sisteminę kraujotaką vaisto patenka labai mažai.Žmogaus organizme jo pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 11 val. (gali svyruoti nuo 9 iki 14 val.).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys 

Ūminio ir lėtinio loperamido poveikio tyrimų metu nepastebėta jokio specifinio toksinio poveikio. Įvertinus in vivo ir in vitro atliktų tyrimų duomenis nustatyta, kad loperamidas ir jo substratai, pvz. Loperamidoksidas, neturi genotoksinio poveikio. Reprodukciniuose tyrimuose su žiurkėmis labai didelės loperamido dozės (40 mg/kg per parą, 240 kartų didesnė už maksimalią žmogaus vartojamą dozę) sutrikdė žiurkių vaisingumą ir sumažino vaisiaus išgyvenamumą dėl toksinio poveikio patelei. Mažesnės vaisto dozės neturėjo poveikio nei motinos ir vaisiaus sveikatai, ir neveikė vaisiaus vystymosi perinataliniu ir postnataliniu laikotarpiais.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys:

Mikrokristalinė celiuliozė

Pregelifikuotas kukurūzų krakmolas

Kroskarmeliozės natrio druska

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Magnio stearatas

Tabletės plėvelė:

Polidekstrozė

Hipromeliozė

Titano dioksidas (E 171)

Makrogolis

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos 

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

8 ar 10 plėvele dengtų tablečių lizdinėse plokštelėse (PVC/Al).

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti 

Specialių reikalavimų nėra.

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.