Valsartanas+Hidrochlorotiazidas, 160mg+12,5mg, plėvele dengtos tabletės
Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: KRKA, d.d., Novo mesto, Slovėnija
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Valsartanas+Hidrochlorotiazidas
1. Kas yra Valsartan/hydrochlorothiazide Krka ir kam jis vartojamas
Valsartan/hydrochlorothiazide Krka plėvele dengtose tabletėse yra dvi veikliosios medžiagos: valsartanas ir hidrochlorotiazidas. Abi šios medžiagos padeda kontroliuoti didelį kraujospūdį (hipertenziją).
- Valsartanas priklauso didelį kraujospūdį kontroliuoti padedančių vaistų, vadinamų angiotenzino II receptorių blokatoriais, grupei. Angiotenzinas II yra organizmo medžiaga, kuri sutraukia kraujagysles ir dėl to didina kraujospūdį. Valsartanas blokuoja angiotenzino II poveikį, todėl kraujagyslės atsipalaiduoja ir kraujospūdis mažėja.
- Hidrochlorotiazidas priklauso vaistų, vadinamų tiazidiniais diuretikais (taip pat vadinamais „šlapimą varančiais vaistais“), grupei. Hidrochlorotiazidas skatina šlapimo išsiskyrimą bei mažina kraujospūdį.
Valsartan/hydrochlorothiazide Krka mažinamas didelis kraujospūdis, jei viena medžiaga jo tinkamai kontroliuoti nepavyksta.
Didelis kraujospūdis didina krūvį širdžiai ir arterijoms. Jei tokia būklė negydoma, galimas smegenų, širdies arba inkstų kraujagyslių pažeidimas, todėl gali ištikti insultas, pasireikšti širdies arba inkstų nepakankamumas. Dėl didelio kraujospūdžio didėja širdies priepuolių rizika. Kraujospūdį sumažinus iki normalaus, tokių sutrikimų rizika mažėja.
2. Kas žinotina prieš vartojant Valsartan/hydrochlorothiazide Krka
Valsartan/hydrochlorothiazide Krka vartoti negalima:
- jeigu yra alergija valsartanui, hidrochlorotiazidui, sulfonamidų dariniams (medžiagoms, kurių cheminė sudėtis panaši į hidrochlorotiazido) arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);
- jeigu esate ilgiau kaip 3 mėnesiai nėščia (ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu Valsartan/hydrochlorothiazide Krka vartoti taip pat nerekomenduojama (žr. poskyrį „Nėštumas ir žindymo laikotarpis“);
- jeigu sergate sunkia kepenų liga, yra mažų tulžies latakėlių, esančių kepenyse, destrukcija (biliarinė cirozė), dėl kurios kepenyse kaupiasi tulžis (cholestazė);
- jeigu sergate sunkia inkstų liga;
- jeigu nesusidaro šlapimas (anurija);
- jeigu taikoma dirbtinio inksto procedūra (hemodializė);
- jeigu kalio ar natrio kiekis Jūsų kraujyje yra mažesnis už normalų arba kalcio kiekis kraujyje didesnis už normalų nepaisant gydymo;
- jeigu sergate podagra;
- jeigu Jūs sergate cukriniu diabetu arba Jūsų inkstų veikla sutrikusi ir Jums skirtas kraujospūdį mažinantis vaistas, kurio sudėtyje yra aliskireno.
Jei bet kuri iš aukščiau paminėtų būklių Jums tinka, nevartokite šio vaisto ir pasitarkite su gydytoju.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti Valsartan/hydrochlorothiazide Krka:
- jeigu vartojate kalį organizme sulaikančių vaistų, kalio papildų, druskos pakaitalų, kuriuose yra kalio, arba kitų vaistų, didinančių kalio kiekį kraujyje, pvz., heparino. Gydytojas gali nurodyti reguliariai tirti kalio kiekį kraujyje;
- jeigu kalio kiekis Jūsų kraujyje yra mažas;
- jeigu viduriuojate arba stipriai vemiate;
- jeigu vartojate didelę „šlapimą varančių vaistų“ (diuretikų) dozę;
- jeigu sergate sunkia širdies liga;
- jeigu Jums yra širdies nepakankamumas arba buvo ištikęs miokardo infarktas. Atidžiai vadovaukitės gydytojo nurodymais dėl pradinės vaisto dozės. Gydytojas taip pat gali ištirti Jūsų inkstų funkciją;
- jeigu yra susiaurėjusi inksto arterija;
- jeigu neseniai persodintas inkstas;
- jeigu yra hiperaldosteronizmas. Sergant šia liga, antinksčių liaukos išskiria per daug hormono aldosterono. Jei Jums yra ši būklė, Valsartan/hydrochlorothiazide Krka vartoti nerekomenduojama;
- jeigu sergate kepenų ar inkstų liga;
- pasakykite savo gydytojui, jeigu Jums kada nors vartojant kitų vaistų (įskaitant AKF inhibitorius) dėl alerginės reakcijos, vadinamos angioneurozine edema, buvo ištinę liežuvis ir veidas. Jeigu tokie simptomai atsiranda Jums vartojant Valsartan/hydrochlorothiazide Krka, nedelsdami nutraukite Valsartan/hydrochlorothiazide Krka vartojimą ir niekada jo nebevartokite. Taip pat žiūrėkite 4 skyrių „Galimas šalutinis poveikis“;
- jeigu karščiuojate, esate išbertas arba skauda sąnarius. Tai gali būti sisteminės raudonosios vilkligės (SRS, vadinamosios autoimuninės ligos) požymiai;
- jeigu sergate cukriniu diabetu, podagra, kraujyje yra didelis cholesterolio arba trigliceridų kiekis;
- jeigu kada nors buvo alerginė reakcija, susijusi su kitų šios grupės kraujo spaudimą mažinančių vaistų (angiotenzino II receptorių blokatorių) vartojimu arba jeigu yra alergija arba astma;
- jeigu Jums susilpnėjo regėjimas ar pradėjo skaudėti akį. Tai gali būti vidinio akies spaudimo padidėjimo simptomai, kurie gali atsirasti praėjus kelioms valandoms ar savaitei nuo Valsartan/hydrochlorothiazide Krka vartojimo pradžios. Negydant ši būklė gali baigtis negrįžtamu regėjimo praradimu. Jeigu Jums anksčiau yra buvusi alergija penicilinui ar sulfonamidui, Jums yra didesnė šio sutrikimo rizika;
- gali padidėti odos jautrumas saulei;
- jeigu vartojate kurį nors iš šių vaistų padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti:
- AKF inhibitorių (pavyzdžiui, enalaprilį, lizinoprilį, ramiprilį), ypač jei turite su diabetu susijusių inkstų sutrikimų;
- aliskireną;
Jeigu Jums pasireiškia kuri nors iš minėtų būklių, pasakykite apie tai gydytojui.
Jūsų gydytojas gali reguliariai ištirti Jūsų inkstų funkciją, kraujospūdį ir elektrolitų (pvz., kalio) kiekį kraujyje.
Taip pat žiūrėkite informaciją, pateiktą poskyryje „Valsartan/hydrochlorothiazide Krka vartoti negalima“.
Jeigu manote, kad esate (arba galite tapti) nėščia, turite apie tai pasakyti savo gydytojui. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu Valsartan/hydrochlorothiazide Krka vartoti nerekomenduojama. Vartojamas po 3 nėštumo mėnesio šis vaistas gali padaryti sunkios žalos Jūsų kūdikiui (žr. poskyrį "Nėštumas ir žindymo laikotarpis").
Vaikams ir paaugliams
Vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams Valsartan/hydrochlorothiazide Krka vartoti nerekomenduojama.
Kiti vaistai ir Valsartan/hydrochlorothiazide Krka
Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Jei Valsartan/hydrochlorothiazide Krka vartojama su tam tikrais kitais vaistais, gydymo poveikis gali pakisti. Gali tekti keisti dozę, imtis kitų atsargumo priemonių, o kai kuriais atvejais nutraukti vieno iš vaistų vartojimą. Ypač tai aktualu vartojant toliau išvardytus vaistus.
- Litį, kuriuo gydomos tam tikros psichikos ligos.
- Vaistai ar medžiagas, kurios gali padidinti kalio kiekį kraujyje. Tai kalio papildai, druskos pakaitalai, kuriuose yra kalio, kalį organizme sulaikantys vaistai ir heparinas.
- Vaistus, galinčius mažinti kalio kiekį kraujyje, pvz., diuretikus („šlapimą varančius vaistus“), kortikosteroidus, vidurių laisvinamuosius vaistus, karbenoksoloną, amfotericiną ar peniciliną G.
- Kai kuriuos antibiotikus (rifamicino grupės), vaistą, taikomą apsaugoti nuo transplantato atmetimo (ciklosporiną), arba antiretrovirusinį vaistą, taikomą ŽIV/AIDS infekcijai gydyti (ritonavirą). Šie vaistai gali sustiprinti Valsartan/hydrochlorothiazide Krka poveikį.
- Vaistus, kurie gali sukelti polimorfinę verpstinę skilvelių tachikardiją (torsades de pointes) (nereguliarų širdies plakimą), tokius kaip antiaritminiai vaistai (vaistai, skirti širdies veiklos sutrikimams gydyti) ir kai kurie antipsichoziniai vaistai.
- Vaistus, kurie gali sumažinti natrio kiekį kraujyje, tokius kaip antidepresantai, antipsichoziniai vaistai, priešepilepsiniai vaistai.
- Vaistus nuo podagros, pvz., alopurinolį, probenecidą, sulfinpirazoną.
- Gydomąjį vitaminą D ir kalcio papildus.
- Vaistus nuo cukrinio diabeto (geriamuosius preparatus, pavyzdžiui, metforminą, ar insulinus).
- Kitus vaistus kraujo spaudimui mažinti, įskaitant metildopą,
- Kraujospūdį didinančius vaistus, pvz., noradrenaliną arba adrenaliną.
- Digoksiną ar kitus širdį veikiančius glikozidus (vaistus, skirtus širdies veiklos sutrikimams gydyti).
- Vaistus, kurie gali padidinti cukraus kiekį kraujyje, pvz., diazoksidą arba beta blokatorius.
- Citotoksinius vaistus (skirtus vėžiui gydyti), pvz., metotreksatą ar ciklofosfamidą.
- Vaistus nuo skausmo, tokius kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), įskaitant selektyviuosius ciklooksigenazės-2 inhibitorius (COX-2 inhibitorius) ir acetilsalicilo rūgštį > 3 g.
- Raumenis atpalaiduojančius vaistus, pvz., tubokurariną.
- Anticholinerginius preparatus (vaistus, skirtus įvairiems sutrikimams gydyti, pvz., virškinamojo trakto spazmus, šlapimo pūslės spazmą, astmą, tuštinimosi sutrikimus, raumenų spazmus, Parkinsono ligą ir kaip pagalbines priemones atliekant nejautrą).
- Amantadiną (vaistą, taikomą Parkinsono ligai gydyti, taip pat taikomą gydyti ar išvengti tam tikrų virusų sukeliamų ligų).
- Cholestiraminą ir kolestipolį (jie daugiausia taikomi dideliam lipidų kiekiui kraujyje mažinti).
- Alkoholį, migdomuosius ir anestetikus (vaistus, pasižyminčius migdomuoju ar skausmo slopinamuoju poveikiu, taikomus, pavyzdžiui, operacijų metu).
- Kontrastines medžiagas su jodu (taikomas atliekant vaizdinius tyrimus);
- jeigu vartojate AKF inhibitorių arba aliskireną (taip pat žiūrėkite informaciją, pateiktą poskyriuose „ Valsartan/hydrochlorothiazide Krka vartoti negalima“ ir „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“).
Valsartan/hydrochlorothiazide Krka vartojimas su maistu ir gėrimais
Valsartan/hydrochlorothiazide Krka galima vartoti valgant arba nevalgant.
Nepasitarę su gydytoju, venkite alkoholio. Jis gali sukelti didesnį kraujospūdžio sumažėjimą ir (arba) didinti galvos svaigimo ar alpulio riziką.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galite būti nėščia, arba planuojate pastoti, prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Nėštumas
Jeigu manote, kad esate (arba galite tapti) nėščia, turite apie tai pasakyti savo gydytojui.
Paprastai Jūsų gydytojas dar prieš pastojimą ar iš karto Jums sužinojus, kad este nėščia, patars nutraukti Valsartan/hydrochlorothiazide Krka vartojimą ir pradėti vartoti kitokio vaisto. Valsartan/hydrochlorothiazide Krka tablečių nerekomenduojama vartoti ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, o jei nėštumas tęsiasi ilgiau nei 3 mėnesius, šio vaisto vartoti draudžiama, kadangi po 3 nėštumo mėnesio vartojamas Valsartan/hydrochlorothiazide Krka gali sukelti sunkių pažeidimų Jūsų vaikui.
Žindymo laikotarpis
Jei žindote ar planuojate pradėti žindyti kūdikį, pasakykite gydytojui.
Žindamoms moterims Valsartan/hydrochlorothiazide Krka vartoti nerekomenduojama. Jei norėsite maitinti krūtimi, gydytojas gali parinkti kitokį gydymą, ypač jei Jūsų vaikas yra naujagimis arba gimė neišnešiotas.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Prieš vairuodami transporto priemonę, naudodami mechanizmus ar atlikdami kitokią susikaupimo reikalaujančią veiklą, įsitikinkite, kad žinote, kaip Valsartan/hydrochlorothiazide Krka Jus veikia. Kaip ir dauguma kitų vaistų, vartojamų padidėjusiam kraujospūdžiui mažinti, Valsartan/hydrochlorothiazide Krka kartais gali sukelti galvos svaigimą ir pabloginti gebėjimą susikaupti.
Valsartan/hydrochlorothiazide Krka sudėtyje yra laktozės.
Jeigu gydytojas Jums yra sakęs, kad netoleruojate kokių nors angliavandenių, kreipkitės į jį prieš pradėdami vartoti šį vaistą.
3. Kaip vartoti Valsartan/hydrochlorothiazide Krka
Visada vartokite šį vaistą tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Tai padės pasiekti geriausią rezultatą ir sumažinti šalutinio poveikio atsiradimo riziką.
Žmonės, kurių kraujospūdis yra didelis, dažnai nejaučia jokių šio sutrikimo požymių. Dauguma jų gali jaustis gana gerai, todėl labai svarbu lankytis pas gydytoją, net jei jaučiamasi gerai.
Kiek tiksliai Valsartan/hydrochlorothiazide Krka tablečių turite vartoti, pasakys gydytojas. Atsižvelgdamas į Jūsų reakciją į gydymą, gydytojas dozę gali siūlyti didinti arba mažinti.
- Įprastinė Valsartan/hydrochlorothiazide Krka paros dozė yra viena tabletė.
- Nekeiskite dozės ir nenutraukite tablečių vartojimo nepasitarę su gydytoju.
- Vaistą gerkite kasdien tokiu pačiu metu, paprastai ryte.
- Valsartan/hydrochlorothiazide Krka galite vartoti valgydami arba nevalgydami.
- Tabletę nurykite užgerdami stikline vandens.
Pavartojus per didelę Valsartan/hydrochlorothiazide Krka dozę
Jei atsiranda stiprus galvos svaigimas ir (arba) alpulys, atsigulkite ir nedelsdami susisiekite su gydytoju.
Jei atsitiktinai išgėrėte per daug tablečių, kreipkitės į gydytoją, vaistininką arba ligoninę.
Pamiršus pavartoti Valsartan/hydrochlorothiazide Krka
Jei pamiršote išgerti dozę, ją suvartokite, kai tik atsiminsite. Vis dėlto, jei jau beveik laikas gerti kitą dozę, pamirštąją praleiskite.
Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę,
Nustojus vartoti Valsartan/hydrochlorothiazide Krka
Jei nutrauksite gydymą Valsartan/hydrochlorothiazide Krka, didelio kraujospūdžio liga gali pasunkėti. Nenutraukite vaisto vartojimo, nebent taip nurodė gydytojas.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Tam tikras šalutinis poveikis gali būti sunkus ir reikalauti nedelsiamos mediko apžiūros.
Jei atsiranda angioneurozinės edemos simptomų, tokių kaip išvardyti žemiau, turite nedelsdami kreiptis į gydytoją.
- Veido, liežuvio ar ryklės patinimas.
- Rijimo pasunkėjimas.
- Dilgėlinė ir kvėpavimo pasunkėjimas.
Jeigu Jums pasireiškė kuris nors iš šių simptomų, nutraukite Valsartan/hydrochlorothiazide Krka vartojimą ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją (taip pat žiūrėkite 2 skyrių „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“).
Kitoks šalutinis poveikis
Nedažnas (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 100 žmonių)
- Mažas kraujospūdis.
- Galvos svaigimas.
- Dehidracija (jos simptomai yra troškulys, burnos ir liežuvio džiūvimas, nedažnas šlapinimasis, tamsios spalvos šlapimas, odos sausumas).
- Raumenų skausmas.
- Dilgčiojimas ar tirpimas.
- Neryškus matomas vaizdas.
- Garsai (pvz., švilpimas, zvimbimas) ausyse.
Labai retas (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 10 000 žmonių)
- Galvos svaigimas.
- Raumenų skausmas.
Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis)
- Kvėpavimo pasunkėjimas.
- Labai sumažėjęs išskiriamo šlapimo kiekis.
- Mažas natrio kiekis kraujyje (dėl to gali pasireikšti nuovargis, sumišimas, raumenų trūkčiojimas ir (arba) sunkiais atvejais – traukuliai).
- Mažas kalio kiekis kraujyje (kartais kartu būna raumenų silpnumas, raumenų spazmai, nenormalus širdies plakimas).
- Mažas baltųjų kraujo ląstelių kiekis kraujyje (jo simptomai yra karščiavimas, odos infekcija, infekcijos sukeltas gerklės skausmas ar burnos išopėjimas, silpnumas).
- Bilirubino kieko kraujyje padidėjimas (sunkais atvejais dėl to gali pagelsti oda ir akys).
- Šlapalo ir kreatinino kiekio kraujyje padidėjimas (tai gali rodyti nenormalią inkstų funkciją).
- Šlapimo rūgšties kiekio kraujyje padidėjimas (sunkiais atvejais galintis sukelti podagrą).
- Sinkopė (alpulys).
Toliau išvardytas šalutinis poveikis, pasireiškęs vartojant vien valsartano ar hidrochlorotiazido:
Valsartanas
Nedažnas (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 100 žmonių)
- Sukimosi pojūtis.
- Pilvo skausmas.
Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis)
- Odos išbėrimas su niežuliu arba be jo, kartu gali būti tokių požymių ir simptomų: karščiavimas, sąnarių skausmas, raumenų skausmas, limfmazgių patinimas ir (arba) simptomai, panašūs į gripo simptomus.
- Išbėrimas, rausvai violetinės arba raudonos dėmės, karščiavimas, niežulys (kraujagyslių uždegimo simptomai).
- Mažas trombocitų kiekis kraujyje (kartais gali atsirasti nenormalus kraujavimas ir kraujosruvų).
- Didelis kalio kiekis kraujyje (kartais gali atsirasti raumenų spazmas, nenormalus širdies plakimas).
- Alerginės reakcijos (galimi simptomai yra išbėrimas, niežulys, dilgėlinė, kvėpavimo ar rijimo pasunkėjimas, galvos svaigimas).
- Patinimas (daugiausia veido ir gerklės), išbėrimas, niežulys.
- Kepenų funkcijos rodmenų padidėjimas.
- Hemoglobino kiekio sumažėjimas ir procentinės raudonųjų kraujo ląstelių dalies kraujyje sumažėjimas (abu šie sutrikimai sunkiais atvejais gali sukelti mažakraujystę).
- Inkstų nepakankamumas.
- Mažas natrio kiekis kraujyje (dėl to gali pasireikšti nuovargis, sumišimas, raumenų trūkčiojimas ir (arba) sunkiais atvejais – traukuliai).
Hidrochlorotiazidas
Labai dažni (gali pasireikšti daugiau kaip 1 iš 10 žmonių)
- Mažas kalio kiekis kraujyje.
- Lipidų kiekio kraujyje padidėjimas.
Dažni (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 10 žmonių)
- Mažas natrio kiekis kraujyje.
- Mažas magnio kiekis kraujyje.
- Mažas šlapimo rūgšties kiekis kraujyje.
- Odos išbėrimas su niežėjimu ar kitoks išbėrimas.
- Apetito sumažėjimas.
- Nesunkus pykinimas ir vėmimas.
- Galvos svaigimas, alpimas keliantis.
- Nesugebėjimas pasiekti ar išlaikyti erekciją.
Reti (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 1000 žmonių)
- Odos patinimas ir pūslių atsiradimas, kurį sukelia padidėjęs jautrumas saulei.
- Didelis kalcio kiekis kraujyje.
- Didelis cukraus kiekis kraujyje.
- Cukrus šlapime.
- Diabetinės metabolinės būklės pablogėjimas.
- Vidurių užkietėjimas, viduriavimas, nemalonus pojūtis skrandyje ar žarnose, kepenų sutrikimai, kurie gali pasireikšti kartu su odos ir akių pageltimu.
- Nereguliarus širdies plakimas.
- Galvos skausmas.
- Miego sutrikimai.
- Liūdna nuotaika (depresija).
- Mažas trombocitų kiekis kraujyje (kartais gali atsirasti kraujavimas arba kraujosruvų po oda).
- Galvos svaigimas.
- Dilgčiojimas ar sustingimas.
- Regėjimo sutrikimas.
Labai reti (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 10 000 žmonių)
- Kraujagyslių uždegimas, kurio simptomai yra išbėrimas, rausvai violetinės arba raudonos dėmės, karščiavimas (vaskulitas).
- Išbėrimas, odos niežėjimas, dilgėlinės pobūdžio išbėrimas, sunkumas kvėpuoti ar ryti, galvos svaigimas (padidėjusio jautrumo reakcijos).
- Sunki odos liga, dėl kurios atsiranda išbėrimas, parausta oda, atsiranda pūslių ant lūpų, akių ar burnoje, lupasi oda, pasireiškia karščiavimas (toksinė epidermio nekrolizė).
- Veido išbėrimas, sąnarių skausmas, raumenų sutrikimas, karščiavimas (raudonoji vilkligė).
- Stiprus viršutinės pilvo dalies skausmas (pankreatitas).
- Sunkumas kvėpuoti su karščiavimu, kosuliu, švokštimu, oro trūkumo jausmu (respiracinis distresas, įskaitant pneumonitą ir plaučių edemą).
- Karščiavimas, ryklės skausmas, padažnėjusios infekcijos (agranulocitozė).
- Blyški oda, nuovargis, dusulys, patamsėjęs šlapimas (hemolizinė anemija).
- Karščiavimas, ryklės skausmas ar burnos opos dėl infekcijų (leukopenija).
- Sumišimas, nuovargis, raumenų trūkčiojimas ir spazmas, greitas kvėpavimas (hipochloreminė alkalozė).
Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis)
- Silpnumas, kraujosruvos ir dažnos infekcijos (aplastinė anemija).
- Stipriai sumažėjęs šlapimo kiekis (galimi inkstų funkcijos sutrikimo ar inkstų funkcijos nepakankamumo požymiai).
- Regėjimo susilpnėjimas ar skausmas akyse dėl didelio spaudimo (galimi ūminės uždaro kampo glaukomos požymiai).
- Odos išbėrimas, paraudimas, pūslių susidarymas ant lūpų, akių ar burnoje, odos lupimasis, karščiavimas (galimi daugiaformės raudonės požymiai).
- Raumenų spazmas.
- Karščiavimas.
- Silpnumas (astenija).
Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
5. Kaip laikyti Valsartan/hydrochlorothiazide Krka
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Ant pakuotės po „Tinka iki/EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.
Vaistų negalima išpilti į kanalizaciją arba išmesti su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
Valsartan/hydrochlorothiazide Krka sudėtis
- Veikliosios medžiagos yra valsartanas ir hidrochlorotiazidas.
Kiekvienoje Valsartan/hydrochlorothiazide Krka 160 mg/12,5 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 160 mg valsartano ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.
- Pagalbinės tabletės branduolio medžiagos yra mikrokristalinė celiuliozė, laktozė monohidratas, magnio stearatas, kroskarmeliozės natrio druska, povidonas K-25 ir bevandenis koloidinis silicio dioksidas. Pagalbinės tabletės plėvelės medžiagos yra hipromeliozė, titano dioksidas (E171), makrogolis, raudonasis geležies oksidas (E172) (tik 80 mg/12,5 mg, 160 mg/12,5 mg, 160 mg/25 mg ir 320 mg/12,5 mg tabletėse).
Valsartan/hydrochlorothiazide Krka išvaizda ir kiekis pakuotėje
160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės raudonai rudos, ovalios, abipus išgaubtos.
Tabletę galima padalyti į lygias dozes.
Valsartan/hydrochlorothiazide Krka 160 mg/12,5 mg yra 14, 28, 30, 56, 60, 84, 90, 98, 280, 56x1, 98x1 arba 280x1 plėvele dengtų tablečių lizdinėse plokštelėse.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Tarptautinis pavadinimas | Valsartanas+Hidrochlorotiazidas |
Vaisto stiprumas | 160mg+12,5mg |
Vaisto forma | plėvele dengtos tabletės |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | vartoti per burną |
Registracijos numeris | LT/1/10/2354 |
Registratorius | KRKA, d.d., Novo mesto, Slovėnija |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 2011.03.01 |
Vaistas perregistruotas |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Valsartan/hydrochlorothiazide Krka 160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Valsartan/hydrochlorothiazide Krka 160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 160 mg valsartano ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.
Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas:
160 mg/12,5 mg
Vienoje tabletėje yra 44,41 mg laktozės.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Plėvele dengta tabletė.
160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės yra raudonai rudos, ovalios, abipus išgaubtos.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1. Terapinės indikacijos
Pirminės arterinės hipertenzijos gydymas suaugusiems žmonėms.
Valsartan/hydrochlorothiazide Krka fiksuotų dozių derinio vartojama tuo atveju, jeigu gydant vien valsartanu arba hidrochlorotiazidu kraujospūdis kontroliuojamas nepakankamai.
4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas
Dozavimas
Rekomenduojama kartą per parą vartojama Valsartan/hydrochlorothiazide Krka 160 mg/12,5 mg dozė yra viena plėvele dengta tabletė.
Kiekvienos veikliosios medžiagos dozę rekomenduojama parinkti atskirai. Siekiant sumažinti hipertenzijos ir kitų nepageidaujamų reiškinių riziką, keičiant Valsartan/hydrochlorothiazide Krka dozę, kiekvienos veikliosios medžiagos dozę reikia didinti atskirai.
Jei paciento kraujospūdis tinkamai nekontroliuojamas vien valsartanu ar hidrochlorotiazidu ir jei kliniškai tinka, galima apsvarstyti monoterapijos keitimą gydymu fiksuotos dozės deriniu, tačiau kiekvienos veikliosios medžiagos dozė turi būti parenkama atskirai, kaip rekomenduojama.
Pradėjus gydymą, būtina įvertinti klinikinę reakciją į Valsartan/hydrochlorothiazide Krka. Jei kraujospūdžio kontrolė išlieka nepakankama, dozę galima didinti, t. y. vienos ar abiejų sudedamųjų medžiagų dozę didinti iki maksimalios. Didžiausia valsartano ir hidrochlorotiazido dozė yra atitinkamai 320 mg ir 25 mg.
Reikšmingas antihipertenzinis poveikis pasireiškia per 2 savaites.
Daugumai pacientų stipriausias poveikis atsiranda per 4 savaites, tačiau kai kuriems ligoniams jis gali atsirasti per 4-8 savaites. Į tai būtina atsižvelgti didinant dozę.
Vartojimo būdas
Valsartan/hydrochlorothiazide Krka galima vartoti su maistu arba be jo. Tabletę reikia užgerti vandeniu.
Ypatingos pacientų grupės
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Jeigu yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (glomerulų filtracijos greitis (GFR) ≥ 30 ml/min.), dozės keisti nereikia. Pacientų, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (GFR < 30 ml/min.) ir anurija, Valsartan/hydrochlorothiazide Krka gydyti negalima, kadangi preparate yra hidrochlorotiazido (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius).
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Jeigu yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas ir nėra cholestazės, valsartano dozė negali būti didesnė kaip 80 mg (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, hidrochlorotiazido dozės koreguoti nereikia. Dėl vaistiniame preparate esančio valsartano komponento pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas arba biliarinė cirozė ir cholestazė, Valsartan/hydrochlorothiazide Krka gydyti negalima (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius).
Senyviems pacientams
Senyviems pacientams dozės keisti nereikia.
Vaikų populiacija
Valsartan/hydrochlorothiazide Krka nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nėra.
4.3. Kontraindikacijos
- Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai, kitiems preparatams, kuriuose yra sulfonamidų darinių, arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
- Antrasis ir trečiasis nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).
- Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, biliarinė cirozė ir cholestazė.
- Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas <30 ml/min.), anurija.
- Į gydymą nereaguojanti hipokalemija, hiponatremija, hipokalcemija ir simptominė hiperurikemija;
- Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min/1,73 m2), Valsartan/hydrochlorothiazide Krka negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius)..
4.4. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Elektrolitų koncentracijos serume pokyčiai
Valsartanas
Valsartano vartoti kartu su kalio papildais, kalį organizme sulaikančiais diuretikais, druskos pakaitalais, kuriuose yra kalio, ar kitais vaistiniais preparatais, kurie gali didinti kalio koncentraciją (heparinu ir kt.), nerekomenduojama. Būtina tinkamai stebėti kalio koncentraciją.
Hidrochlorotiazidas
Gauta pranešimų apie hipokalemiją gydymo tiazidiniais diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, metu. Rekomenduojama dažnai tirti kalio koncentraciją serume.
Gydymas tiazidiniais diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, buvo susijęs su hiponatremijos ir hipochloreminės alkalozės atsiradimu. Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, didina magnio išsiskyrimą su šlapimu ir gali sukelti hipomagnezemiją. Tiazidiniai diuretikai mažina kalcio išsiskyrimą, todėl gali pasireikšti hiperkalcemija.
Visiems diuretikais gydomiems ligoniams būtina periodiškai (tinkamais intervalais) tirti elektrolitų koncentraciją kraujo serume.
Pacientai, kurių organizme trūksta natrio ir (arba) skysčių
Pacientai, gydomi tiazidiniais diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, turi būti stebimi, ar neatsiranda klinikinių skysčių ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimų požymių.
Pacientams, kurių organizme yra didelis natrio ir (arba) skysčių trūkumas, pvz., vartojantiems didelę diuretikų dozę, pradėjus gydymą valsartanu ir hidrochlorotiazidu, retai gali pasireikšti simptominė hipotenzija. Natrio ir (arba) skysčių trūkumą reikia koreguoti prieš gydymą valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu.
Pacientai, kurie serga sunkiu lėtiniu širdies nepakankamumu ar kuriems yra kitokia būklė, kurios metu yra stimuliuojama renino, angiotenzino ir aldosterono sistema
Pacientų, kurių inkstų funkcija gali būti priklausoma nuo renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumo (pvz., sergančių sunkiu staziniu širdies nepakankamumu), gydymo angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais metu buvo oligurijos ir (arba) progresuojančios azotemijos, retų ūminio inkstų funkcijos nepakankamumo ir (arba) mirties atvejų. Pacientams, kuriems yra širdies nepakankamumas arba po buvusio miokardo infarkto visada būtina ištirti inkstų funkciją. Sunkiu lėtiniu širdies nepakankamumu sergančių ligonių gydymas valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu netirtas.
Kadangi išlieka rizika, kad valsartano ir hidrochlorotiazido derinio sukeltas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos slopinimas gali sutrikdyti inkstų funkciją, tokiems ligoniams Valsartan/hydrochlorothiazide Krka vartoti negalima.
Inkstų arterijos stenozė
Valsartan/hydrochlorothiazide Krka negalima gydyti hipertenzijos pacientams, kuriems yra vieno arba abiejų inkstų arterijų stenozė arba vienintelio inksto arterijos stenozė, kadangi gali padidėti šlapalo koncentracija kraujyje bei kreatinino koncentracija serume.
Pirminis hiperaldosteronizmas
Pacientų, sergančių pirminiu hiperaldosteronizmu, Valsartan/hydrochlorothiazide Krka gydyti negalima, kadangi jų organizme renino ir angiotenzino sistema nebūna aktyvi.
Aortos ir mitralinė stenozė, hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija
Valsartan/hydrochlorothiazide Krka, kaip ir visais kitais kraujagysles plečiančiais vaistiniais preparatais, pacientus, kuriems yra aortos ar mitralinė stenozė arba hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija, reikia gydyti ypač atsargiai.
Inkstų funkcijos sutrikimas
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi ir kurių kreatinino klirensas yra ≥30 ml/min., dozės koreguoti nereikia (žr. 4.2 skyrių). Jei Valsartan/hydrochlorothiazide Krka skiriama ligoniams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, rekomenduojama periodiškai tirti kalio, kreatinino ir šlapimo rūgšties koncentraciją serume.
Inksto persodinimas
Šiuo metu duomenų apie pacientų, kuriems neseniai persodintas inkstas, gydymo Valsartan/hydrochlorothiazide Krka saugumą nėra.
Kepenų funkcijos sutrikimas
Pacientus, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas ir nėra cholestazės, Valsartan/hydrochlorothiazide Krka būtina gydyti atsargiai (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Tiazidų reikia atsargiai skirti pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas arba sergantiems progresuojančia kepenų liga, nes net ir nedideli skysčių ir elektrolitų pusiausvyros pokyčiai gali pagreitinti kepenų komą.
Angioneurozinė edema anamnezėje
Pacientams, gydomiems valsartanu, aprašyti angioneurozinės edemos, įskaitant gerklų ir antgerklio patinimą, dėl kurių sutrikdomas oro takų praeinamumas, atvejai, ir (arba) veido, lūpų, ryklės ir (arba) liežuvio patinimo atvejai. Kai kuriems iš šių pacientų yra anksčiau buvę angioneurozinės edemos atvejų, vartojant kitų vaistinių preparatų, įskaitant AKF inhibitorius. Pacientams, kuriems atsiranda angioneurozinė edema, būtina nedelsiant nutraukti Valsartan/hydrochlorothiazide Krka vartojimą, taip pat jo negalima skirti pakartotinai (žr. 4.8 skyrių).
Sisteminė raudonoji vilkligė
Gauta pranešimų, kad tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, sukelia sisteminės raudonosios vilkligės paūmėjimą ar suaktyvėjimą.
Kitokie metaboliniai sutrikimai
Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali keisti gliukozės toleravimą ir padidinti cholesterolio, trigliceridų ir šlapimo rūgšties koncentraciją serume. Gali reikėti keisti cukriniu diabetu sergančių pacientų insulino ar geriamųjų gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančių preparatų dozę.
Tiazidiniai diuretikai gali mažinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu ir sukelti protarpinį nedidelį kalcio koncentracijos sumažėjimą serume, net jei nėra diagnozuota kalcio metabolizmo sutrikimo. Jei pasireiškia reikšminga hiperkalcemija, pacientui gali būti hiperparatiroidizmas. Prieš prieskydinių liaukų funkcijos tyrimą tiazidinių diuretikų vartojimą reikia nutraukti.
Jautrumas šviesai
Vartojant tiazidinių diuretikų, buvo jautrumo šviesai sukeltų reakcijų atvejų (žr. 4.8 skyrių). Jei gydymo metu atsiranda jautrumo šviesai reakcija, gydymą rekomenduojama nutraukti. Jei manoma, kad diuretiko vartojimą būtina atnaujinti, atviras kūno vietas rekomenduojama apsaugoti nuo saulės bei dirbtinių ultravioletinių A spindulių.
Nėštumas
Angiotenzino II receptorių blokatorių (AIIRB) nėštumo metu pradėti vartoti negalima. Planuojant nėštumą, pacientei reikia skirti vartoti kitų antihipertenzinių vaistinių preparatų, kurių saugumas nėštumo metu įrodytas, išskyrus atvejus, kai nusprendžiama, kad gydymą AIIRB tęsti neabejotinai būtina. Diagnozavus nėštumą, reikia nedelsiant nutraukti gydymą AIIRB ir, jeigu tinka, pradėti kitokį gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).
Bendroji informacija
Šio vaistinio preparato būtina atsargiai skirti pacientams, kuriems buvo pasireiškęs padidėjęs jautrumas kitokiems angiotenzino II receptorių blokatoriams. Padidėjusio jautrumo reakcijų rizika yra didesnė pacientams, kuriems yra alergija arba kurie serga astma.
Ūminė uždaro kampo glaukoma
Sulfonamidas hidrochlorotiazidas siejamas su idiosinkrazine reakcija, dėl kurios gali atsirasti ūminė laikina trumparegystė ir ūminė uždaro kampo glaukoma. Šios būsenos pasireiškia staigiu regėjimo aštrumo sumažėjimu arba akies skausmu ir paprastai atsiranda per laikotarpį, trunkantį nuo kelių valandų iki savaitės nuo vaistinio preparato vartojimo pradžios. Dėl negydomos ūminės uždaro kampo glaukomos galima netekti regėjimo visam laikui.
Gydymą reikia pradėti kiek įmanoma greitesniu hidrochlorotiazido vartojimo nutraukimu. Jeigu vidinis akispūdis lieka nekontroliuojamas, gali prireikti apsvarstyti skubaus gydymo vaistais ar operacija galimybes. Ūminės uždaro kampo glaukomos atsiradimo rizikos veiksniai gali būti anksčiau buvusi alergija sulfonamidui ar penicilinui.
Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas
Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorius, angiotenzino II receptorių blokatorius ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).
Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį.
Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.
Valsartan/hydrochlorothiazide Krka yra laktozės, todėl jo negalima vartoti pacientams, kuriems nustatyta retų paveldimų sutrikimų – galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.
4.5. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Sąveika, susijusi su valsartanu ir hidrochlorotiazidu
Vaistiniai preparatai, kurių kartu vartoti nerekomenduojama
Litis
Angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorių ir tiazidinių diuretikų, įskaitant hidrochlorotiazidą, vartojant kartu su ličiu, aprašyta laikino ličio koncentracijos serume padidėjimo ir toksinio poveikio sustiprėjimo atvejų. Kadangi gydymo valsartanu kartu su ličiu patirties nėra, šių vaistinių preparatų kartu vartoti nerekomenduojama. Jei šių preparatų kartu vartoti būtina, rekomenduojama atidžiai stebėti ličio koncentraciją serume.
Vaistiniai preparatai, kurių kartu vartoti reikia atsargiai
Kiti antihipertenziniai preparatai
Valsartanas ir hidrochlorotiazidas gali sustiprinti kitų antihipertenziniu poveiku pasižyminčių preparatų (pvz., guanetidino, metildopos, kraujagyslių plečiančiųjų preparatų, AKFI, angiotenzino receptorių blokatorių, beta adrenoblokatorių, kalcio kanalų blokatorių ir tiesioginių renino inhibitorių) poveikį.
Kraujagysles siaurinantys aminai (pvz., noradrenalinas, adrenalinas)
Gali sumažėti reakcija į kraujagysles siaurinančius aminus. Šio poveikio klinikinė reikšmė išlieka neaiški ir nepakankama, kad reikėtų uždrausti jų vartoti.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), įskaitant selektyvaus poveikio COX-2 inhibitorius, acetilsalicilo rūgštį (jei paros dozė >3 g) ir neselektyvaus poveikio NVNU
NVNU gali silpninti antihipertenzinį kartu vartojamo angiotenzino II receptorių blokatorių ir hidrochlorotiazido poveikį. Be to, kartu vartojant Valsartan/hydrochlorothiazide Krka ir NVNU, gali pablogėti inkstų funkcija ir padidėti kalio koncentracija kraujo serume. Gydymo pradžioje rekomenduojama stebėti inkstų funkciją, be to, paciento organizme turi būti pakankamas skysčio kiekis.
Su valsartanu susijusi sąveika
Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas
Klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad, palyginti su vieno RAAS veikiančio preparato vartojimu, dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) slopinimas, kai vartojamas AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinys, siejamas su dažniau pasitaikančiais nepageidaujamais reiškiniais, tokiais kaip hipotenzija, hiperkalemija ir inkstų funkcijos susilpnėjimas (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) (žr. 4.3, 4.4 ir 5.1 skyrius).
Vaistiniai preparatai, kurių kartu vartoti nerekomenduojama
Kalį organizme sulaikantys diuretikai, kalio papildai, druskos pakaitalai, kuriuose yra kalio, ar kiti vaistiniai preparatai, galintys didinti kalio koncentraciją
Jei manoma, kad kalio koncentraciją didinančių preparatų kartu su valsartanu vartoti būtina, rekomenduojama tirti kalio koncentraciją plazmoje.
Pernešėjai
Tyrimų in vitro duomenimis, valsartanas yra pasisavinimo kepenyse pernešėjų OATP1B1/OATP1B3 ir šalinimo iš kepenų ląstelių pernešėjo MRP2 substratas. Šio radinio klinikinė reikšmė nežinoma. Kartu su valsartanu skiriant pernešėjo į ląsteles inhibitorių (pvz., rifampino, ciklosporino) arba perkėliklių iš ląstelių inhibitorių (pvz., ritonaviro) gali padidėti sisteminė valsartano koncentracija. Pradedant ar nutraukiant valsartano ir šių vaistų derinių skyrimą, būtina tinkama paciento priežiūra.
Sąveikos nesukeliantys vaistiniai preparatai
Valsartano sąveikos su kitais vaistiniais preparatais tyrimų metu kliniškai reikšmingos valsartano ir cimetidino, varfarino, furozemido, digoksino, atenololio, indometacino, hidrochlorotiazido, amlodipino ir glibenklamido sąveikos neatsirado. Galima digoksino bei indometacino sąveika su veikliąja Valsartan/hydrochlorothiazide Krka medžiaga hidrochlorotiazidu (žr. „Su hidrochlorotiazidu susijusi sąveika”).
Su hidrochlorotiazidu susijusi sąveika
Vaistiniai preparatai, kurių kartu vartoti reikia atsargiai
Vaistiniai preparatai, kurie veikia kalio kiekį kraujo serume
Hipokaleminis hidrochlorotiazido poveikis gali sustiprėti, kartu su valsartanu vartojant kitų kalį iš organizmo išskiriančių diuretikų, kortikosteroidų, vidurių laisvinamųjų preparatų, AKTH, amfotericino, karbenoksolono, penicilino G, salicilo rūgšties ir jos darinių).
Jei šių vaistinių preparatų skiriama kartu su hidrochlorotiazido ir valsartano deriniu, rekomenduojama stebėti kalio koncentraciją plazmoje.(žr. 4.4 skyrių).
Vaistiniai preparatai, galintys sukelti polimorfinę verpstinę skilvelių tachikardiją (torsades de pointes)
Dėl hipokalemijos rizikos hidrochlorotiazido skirti su vaistiniais preparatais, galinčiais sukelti polimorfinę verpstinę skilvelių tachikardiją (torsades de pointes), ypač su Ia ir III klasių antiaritminiais preparatais bei kai kuriais antipsichoziniais preparatais, būtina atsargiai.
Vaistiniai preparatai, turintys įtakos natrio koncentracijai kraujo serume
Hiponatreminis diuretikų poveikis gali sustiprėti, kartu skiriant tokių vaistinių preparatų kaip antidepresantai, antipsichoziniai, priešepilepsiniai preparatai ir kt. Būtinas atsargumas, jeigu šie vaistiniai preparatai skiriami ilgai.
Širdį veikiantys glikozidai
Tiazidinių diuretikų sukeltas nepageidaujamas poveikis hipokalemija ar hipomagnezemija gali didinti širdį veikiančių glikozidų sukeliamų širdies aritmijų riziką (žr. 4.4 skyrių).
Kalcio druskos ir vitaminas D
Tiazidinių diuretikų, įskaitant hidrochlorotiazidą, vartojant kartu su vitaminu D ar kalcio druskomis, gali didėti kalcio koncentracijos serume didėjimo rizika. Tiazidų tipo diuretikų vartojant kartu su kalcio druskomis pacientams, turintiems predisponuojančių veiksnių hiperkalemijai atsirasti (pvz., sergant hiperparatiroze, piktybinėmis ligomis ar esant būsenoms, susijusioms su vitamino D apykaita), sustiprėja kalcio reabsorbcija kanalėliuose, todėl gali atsirasti hiperkalcemija.
Vaistiniai preparatai nuo cukrinio diabeto (geriamieji preparatai ir insulinas)
Tiazidai gali keisti gliukozės toleravimą. Gali prireikti koreguoti vaistinių preparatų nuo diabeto dozę.
Kartu skirti metformino būtina atsargiai, kadangi gali pasireikšti hidrochlorotiazido sukelto funkcinio inkstų nepakankamumo sukelta laktatų acidozė.
Beta adrenoblokatoriai ir diazoksidas
Kartu su tiazidiniais diuretikais vartojant beta adrenoblokatorių, gali didėti hiperglikemijos rizika. Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali stiprinti hiperglikemiją sukeliantį diazoksido poveikį.
Vaistiniai preparatai, vartojami podagrai gydyti (probenecidas, sulfinpirazonas ir alopurinolis)
Kadangi hidrochlorotiazidas gali didinti šlapimo rūgšties koncentraciją serume, gali prireikti koreguoti vaistinių preparatų, skatinančių šlapimo rūgšties išsiskyrimą, dozę. Gali prireikti didinti probenecido ar sulfinpirazono dozę. Kartu vartojant tiazidinių diuretikų, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali dažniau pasireikšti padidėjusio jautrumo alopurinoliui reakcijų.
Anticholinerginiai preparatai bei kiti vaistiniai preparatai, pasižymintys poveikiu skrandžio motorikai
Anticholinerginės medžiagos (pvz., atropinas, biperidenas) gali didinti biologinį tiazidinių diuretikų prieinamumą (tikriausiai dėl to, kad slopinama skrandžio ir žarnyno motorika bei lėčiau ištuštėja skrandis). Priešingai, galima manyti, kad prokinetiniai vaistiniai preparatai, tokie kaip cisapridas, biologinį tiazidinių diuretikų prieinamumą gali sumažinti.
Amantadinas
Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali didinti amantadino sukelto nepageidaujamo poveikio riziką.
Dervos, pasižyminčios poveikiu jonų mainams
Cholestiraminas ar kolestipolis slopina tiazidinių diuretikų, įskaitant hidrochlorotiazidą, absorbciją. Dėl to gali susidaryti mažesnė nei terapinė tiazidinių diuretikų koncentracija. Tokią sąveiką gali susilpninti hidrochlorotiazido ir dervų dozių paskirstymas taip, kad hidrochlorotiazidas būtų vartojamas likus mažiausiai 4 valandoms iki dervų pavartojimo arba jo būtų vartojama praėjus 4-6 valandoms po dervų pavartojimo.
Citotoksiniai preparatai
Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali mažinti citotoksinių preparatų (pvz., ciklofosfamido, metotreksato) išskyrimą pro inkstus ir didinti jų kaulų čiulpus slopinantį poveikį.
Nedepoliarizuojantys miorelaksantai (pvz., tubokurarinas)
Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, sustiprina skeleto raumenų relaksantų, pavyzdžiui, kurarė darinių, poveikį.
Ciklosporinas
Kartu su tiazidiniais diuretikais vartojant ciklosporino, gali didėti hiperurikemijos ir su podagra susijusių komplikacijų rizika.
Alkoholis, barbitūratai ar narkotinės medžiagos
Tiazidinių diuretikų vartojant kartu su medžiagomis, kurios taip pat pasižymi kraujospūdį mažinančiu poveikiu (pvz., mažinančiomis simpatinį centrinės nervų sistemos aktyvumą arba tiesioginį kraujagyslių plečiamąjį poveikį), gali sustiprėti ortostatinė hipotenzija.
Metildopa
Hidrochlorotiazido kartu su metildopa vartojantiems pacientams aprašyta pavienių hemolizinės anemijos atvejų.
Kontrastą sukeliančios medžiagos, kuriose yra jodo
Jei atsiranda diuretikų sukelta dehidracija, didėja ūminio inkstų nepakankamumo rizika, ypač jei vartojama didelė preparato, kuriame yra jodo, dozė. Prieš tokių preparatų vartojimą būtina sunormalinti skysčio kiekį paciento organizme.
4.6. Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Valsartanas
Pirmą nėštumo trimestrą angiotenzino II receptorių blokatorių (AIIRB) vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą AIIRB vartoti negalima (žr. 4.3 ir 4.4 skyrių).
Epidemiologiniais tyrimais neįrodyta, kad AKF inhibitorių ekspozicija pirmąjį nėštumo trimestrą didintų teratogeninio poveikio riziką, tačiau nedidelio rizikos padidėjimo paneigti negalima. Nors kontrolinių epidemiologinių tyrimų duomenų apie angiotenzino II receptorių blokatorių (AIIRB) keliamą riziką nėra, ji gali būti panaši į pasireiškiančią gydant kitais šios klasės preparatais. Nėštumą planuojančioms pacientėms gydymą AIIRB reikia keisti kitokiais antihipertenziniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu įrodytas, išskyrus atvejus, kai nusprendžiama, kad AIIRB vartojimą tęsti neabejotinai būtina. Nustačius nėštumą, AIIRB vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį gydymą.
Žinoma, kad dėl AIIRB ekspozicijos antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą pasireiškia toksinis poveikis žmogaus vaisiui (inkstų funkcijos susilpnėjimas, oligohidramnionas, kaukolės kaulėjimo sulėtėjimas) bei naujagimiui (inkstų nepakankamumas, hipotenzija, hiperkalemija) (taip pat žr. 5.3 skyrių). Jeigu nuo antrojo nėštumo trimestro buvo vartojama AKF inhibitorių, rekomenduojama ultragarsu stebėti vaisiaus inkstų funkciją ir kaukolę.
Reikia atidžiai stebėti, ar motinų, kurios nėštumo metu vartojo AIIRB, kūdikiams neatsiranda hipotenzijos (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Hidrochlorotiazidas
Duomenų apie hidrochlorotiazido vartojimą nėštumo metu, ypač pirmąjį trimestrą, yra nedaug. Tyrimų su gyvūnais atlikta nepakankamai.
Hidrochlorotiazidas prasiskverbia per placentą. Įvertinus farmakologinį hidrochlorotiazido poveikio mechanizmą, galima tikėtis, kad antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą vartojamas hidrochlorotiazidas gali pakenkti vaisiaus ir placentos perfuzijai bei sukelti poveikį vaisiui bei naujagimiui (geltą, elektrolitų pusiausvyros sutrikimą ir trombocitopeniją).
Žindymas
Duomenų apie valsartano vartojimą žindymo laikotarpiu nėra. Hidrochlorotiazido išsiskiria į moters pieną. Dėl šių priežasčių žindančioms moterims Valsartan/hydrochlorothiazide Krka vartoti nerekomenduojama. Patariama skirti alternatyvų gydymą, kurio saugumas žindymo laikotarpiu ištirtas geriau, ypač jei žindomas naujagimis ar neišnešiotas kūdikis.
4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Valsartano ir hidrochlorotiazido derinio poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Vairuojant ir valdant mechanizmas, reikia turėti omenyje, kad kartais gali pradėti svaigti galva ir atsirasti nuovargis.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Nepageidaujamos reakcijos ir laboratorinių tyrimų rodmenų pokyčiai, apie kuriuos pranešta klinikinių tyrimų metu ir kurie dažniau pasireikšdavo vartojant valsartano ir hidrochlorotiazido negu placebo bei apie kuriuos gauta pranešimų po preparato pasirodymo rinkoje, išvardyti žemiau pagal organų sistemų klases. Gydant valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu, gali atsirasti ir tokių nepageidaujamų reakcijų, kurias sukelia kiekviena atskirai vartojama preparato medžiaga, nors tokių reakcijų ir nepastebėta klinikinių tyrimų metu.
Pateikiamos nepageidaujamos reakcijos suskirstytos pagal dažnumą, pirmiausia išvardijamos dažniausios. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip:
labai dažnas (≥ 1/10);
dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10);
nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100);
retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000);
labai retas (< 1/10 000) ir
nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).
Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka.
1 lentelė. Valsartano ir hidrochlorotiazido sukeltų nepageidaujamų reakcijų dažnumas
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | |
Nedažni | Dehidracija |
Nervų sistemos sutrikimai | |
Labai reti | Galvos svaigimas |
Nedažni | Parestezija |
Dažnis nežinomas | Sinkopė |
Akių sutrikimai | |
Nedažni | Neryškus matomas vaizdas |
Ausų ir labirintų sutrikimai | |
Nedažni | Spengimas ausyse |
Kraujagyslių sutrikimai | |
Nedažni | Hipotenzija |
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | |
Nedažni | Kosulys |
Dažnis nežinomas | Nekardiogeninė plaučių edema |
Virškinimo trakto sutrikimai | |
Labai reti | Viduriavimas |
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | |
Nedažni | Mialgija |
Labai reti | Artralgija |
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | |
Dažnis nežinomas | Inkstų funkcijos sutrikimas |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | |
Nedažni | Nuovargis |
Tyrimai | |
Dažnis nežinomas | Šlapimo rūgšties koncentracijos serume padidėjimas, bilirubino ir kreatinino koncentracijos serume padidėjimas, hipokalemija, hiponatremija, šlapalo koncentracijos kraujyje padidėjimas, neutropenija |
Papildoma informacija apie kiekvieną sudedamąją medžiagą
Nepageidaujamos reakcijos, atsiradusios vartojant vienos iš veikliųjų medžiagų, gali pasireikšti ir kaip nepageidaujamas valsartano ir hidrochlorotiazido derinio poveikis, nors jo klinikinių tyrimų metu ar po preparato pasirodymo rinkoje nepastebėta.
2 lentelė. Valsartano sukeltų nepageidaujamų reakcijų dažnumas
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | |
Dažnis nežinomas | Hemoglobino rodmens sumažėjimas, hematokrito rodmens sumažėjimas, trombocitopenija |
Imuninės sistemos sutrikimai | |
Dažnis nežinomas | Kitokios padidėjusio jautrumo ar alerginės reakcijos, įskaitant seruminę liga |
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | |
Dažnis nežinomas | Kalio koncentracijos serume padidėjimas, hiponatremija |
Ausų ir labirintų sutrikimai | |
Nedažni | Galvos sukimasis |
Kraujagyslių sutrikimai | |
Dažnis nežinomas | Vaskulitas |
Virškinimo trakto sutrikimai | |
Nedažni | Pilvo skausmas |
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | |
Dažnis nežinomas | Kepenų funkcijos rodmenų padidėjimas |
Odos ir poodinio audinio sutrikimai | |
Dažnis nežinomas | Angioneurozinė edema, išbėrimas, niežulys |
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | |
Dažnis nežinomas | Inkstų nepakankamumas |
3 lentelė. Hidrochlorotiazido sukeltų nepageidaujamų reakcijų dažnumas
Hidrochlorotiazidas plačiai vartojamas jau daug metų, dažnai skiriama jo dozė, didesnė už esančią Valsartan/hydrochlorothiazide Krka. Pacientams, kuriems taikyta monoterapija tiazidiniais diuretikais, įskaitant hidrochlorotiazidą, atsirasdavo toliau išvardytų nepageidaujamų reakcijų.
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | |
Reti | Trombocitopenija, kartais su purpura |
Labai reti | Agranulocitozė, leukopenija, hemolizinė anemija, kaulų čiulpų funkcijos nepakankamumas |
Dažnis nežinomas | Aplastinė anemija |
Imuninės sistemos sutrikimai | |
Labai reti | Padidėjusio jautrumo reakcijos |
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | |
Labai dažni | Hipokalemija, padidėjusi lipidų koncentracija kraujyje (daugiausia vartojant didesnes dozes) |
Dažni | Hiponatremija, hipomagnezemija, hiperurikemija |
Reti | Hiperkalcemija, hiperglikemija, gliukozurija ir diabetinės metabolinės būklės pablogėjimas |
Labai reti | Hipochloreminė alkalozė |
Psichikos sutrikimai | |
Reti | Depresija, miego sutrikimai |
Nervų sistemos sutrikimai | |
Reti | Galvos skausmas, galvos svaigimas, parestezija |
Akių sutrikimai | |
Reti | Regėjimo sutrikimas |
Dažnis nežinomas | Ūminė uždaro kampo glaukoma |
Širdies sutrikimai | |
Reti | Širdies ritmo sutrikimai |
Kraujagyslių sutrikimai | |
Dažni | Ortostatinė hipotenzija |
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | |
Labai reti | Kvėpavimo sutrikimas, įskaitant pneumonitą ir plaučių edemą |
Virškinimo trakto sutrikimai | |
Dažni | Apetito netekimas, nestiprus pykinimas ir vėmimas |
Reti | Vidurių užkietėjimas, nemalonus pojūtis virškinimo trakte, viduriavimas |
Labai reti | Pankreatitas |
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | |
Reti | Intrahepatinė cholestazė arba gelta |
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | |
Dažnis nežinomas | Inkstų funkcijos sutrikimas, ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas |
Odos ir poodinio audinio sutrikimai | |
Dažni | Dilgėlinė ir kitokia išbėrimo forma |
Reti | Padidėjęs jautrumas šviesai |
Labai reti | Nekrozinis vaskulitas ir toksinė epidermio nekrolizė, į odos raudonąją vilkligę panaši reakcija, odos raudonosios vilkligės aktyvumo padidėjimas |
Dažnis nežinomas | Daugiaformė raudonė |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | |
Dažnis nežinomas | Karščiavimas, silpnumas |
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | |
Dažnis nežinomas | Raumenų spazmas |
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | |
Dažni | Impotencija |
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.
4.9. Perdozavimas
Simptomai
Valsartano perdozavimas gali sukelti sunkią hipotenziją, kuri gali sukelti sąmonės priblėsimą, kraujotakos kolapsą ir (arba) šoką. Be to. perdozavus hidrochlorotiazido, gali atsirasti tokių požymių ir simptomų: pykinimas, mieguistumas, hipovolemija ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, susijęs su širdies ritmo sutrikimais ir raumenų spazmais.
Gydymas
Gydymo priemonės priklauso nuo išgėrimo laiko, simptomų pobūdžio ir sunkumo. Svarbiausias gydymo tikslas yra kraujotakos stabilizavimas.
Jei atsiranda hipotenzija, pacientą reikia paguldyti aukštielninką ir organizmą greitai papildyti druskomis ir skysčiais.
Valsartanas hemodialize nepašalinamas, nes jis stipriai prisijungia prie plazmos baltymų, o hidrochlorotiazidas hemodialize iš organizmo pašalinamas.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1. Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė - angiotenzino II receptorių blokatoriai ir diuretikai, ATC kodas - C09DA03
Valsartanas ir hidrochlorotiazidas
Dvigubai koduotame atsitiktinių imčių aktyviai kontroliuotame tyrime dalyvavo pacientai, kurių kraujospūdžio 12,5 mg hidrochlorotiazido dozė tinkamai nekontroliavo. Nustatyta, kad vartojant valsartano ir hidrochlorotiazido derinio (160/12,5 mg), sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas (atitinkamai 12,4 mm Hg ir 7,5 mm Hg) buvo reikšmingai didesnis nei vartojant vien 25 mg hidrochlorotiazido dozę (atitinkamai 5,6 mm Hg ir 2,1 mm Hg). Be to, reikšmingai didesnė procentinė pacientų dalis (50%) reagavo (t. y. kraujospūdis tapo <140/90 mm Hg arba sistolinis kraujospūdis sumažėjo ≥20 mm Hg arba diastolinis kraujospūdis sumažėjo ≥10 mm Hg) į gydymą valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu (160/12,5 mg), nei į gydymą 25 mg hidrochlorotiazido doze (25%).
Dvigubai koduotame atsitiktinių imčių aktyviai kontroliuotame tyrime dalyvavo pacientai, kurių kraujospūdžio 160 mg valsartano dozė tinkamai nekontroliavo. Nustatyta, kad vartojant valsartano ir hidrochlorotiazido derinio (ir 160/25 mg, ir 160/12,5 mg), sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas (atitinkamai 14,6 mm Hg ir 11,9 mm Hg bei 12,4 mm Hg ir 10,4 mm Hg) buvo reikšmingai didesnis nei vartojant vien 160 mg valsartano dozę (atitinkamai 8,7 mm Hg ir 8,8 mm Hg). Kraujospūdžio sumažėjimo skirtumas vartojant 160/25 mg ir 160/12,5 mg dozę irgi buvo statistiškai reikšmingas. Be to, reikšmingai didesnė procentinė pacientų dalis (68% ir 62%) reagavo (t. y. diastolinis kraujospūdis tapo <90 mm Hg arba sumažėjo ≥10 mm Hg) į gydymą valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu (atitinkamai 160/25 mg ir 160/25 mg), nei į gydymą 160 mg valsartano doze (49%).
Dvigubai koduoto atsitiktinių imčių placebu kontroliuoto faktorinio modelio tyrimo metu lygintas įvairaus stiprumo valsartano ir hidrochlorotiazido derinio ir atskirų sudedamųjų dalių poveikis. Nustatyta, kad vartojant valsartano ir hidrochlorotiazido derinio (ir 160/12,5 mg, ir 160/25 mg), sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas (atitinkamai 17,8 mm Hg ir 13,5 mm Hg bei 22,5 mg ir 15,3 mg) buvo reikšmingai didesnis nei vartojant placebo (atitinkamai 1,9 mm Hg ir 4,1 mm Hg), vien 12,5 mg ar 25 mg hidrochlorotiazido dozę (atitinkamai 7,3 mm Hg ir 7,2 mm Hg bei 12,7 mm Hg ir 9,3 mm Hg) ir vien 160 mg valsartano dozę (atitinkamai 12,1 mm Hg ir 9,4 mm Hg). Be to, reikšmingai didesnė procentinė pacientų dalis (81% ir 76%) reagavo (t. y. diastolinis kraujospūdis tapo <90 mm Hg arba sumažėjo ≥10 mm Hg) į gydymą valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu (atitinkamai 160/12,5 mg ir 160/25 mg), nei į gydymą placebu (29%), vien 12,5 mg ar 25 mg hidrochlorotiazido doze (atitinkamai 41% ir 54%) ir vien 160 mg valsartano doze (59%).
Dvigubai koduotame atsitiktinių imčių aktyviai kontroliuotame tyrime dalyvavo pacientai, kurių kraujospūdžio 12,5 mg hidrochlorotiazido dozė tinkamai nekontroliavo. Nustatyta, kad vartojant valsartano ir hidrochlorotiazido derinio (160/12,5 mg), sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas (atitinkamai 12,4 mm Hg ir 7,5 mm Hg) buvo reikšmingai didesnis nei vartojant vien 25 mg (atitinkamai 5,6 mm Hg ir 2,1 mm Hg) hidrochlorotiazido dozę. Be to, reikšmingai didesnė procentinė pacientų dalis (50%) reagavo (t. y. kraujospūdis tapo <140/90 mm Hg arba sistolinis kraujospūdis sumažėjo ≥20 mm Hg arba diastolinis kraujospūdis sumažėjo ≥10 mm Hg) į gydymą valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu (160/12,5 mg), nei į gydymą 25 mg hidrochlorotiazido doze (25%).
Dvigubai koduotame atsitiktinių imčių aktyviai kontroliuotame tyrime dalyvavo pacientai, kurių kraujospūdžio 160 mg valsartano dozė tinkamai nekontroliavo. Nustatyta, kad vartojant valsartano ir hidrochlorotiazido derinio (ir 160/25 mg, ir 160/12,5 mg), sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas (atitinkamai 14,6 mm Hg ir 11,9 mm Hg bei 12,4 mm Hg ir 10,4 mm Hg) buvo reikšmingai didesnis nei vartojant vien 160 mg (atitinkamai 8,7 mm Hg ir 8,8 mm Hg) valsartano dozę. Kraujospūdžio sumažėjimo skirtumas vartojant 160/25 mg ir 160/12,5 mg dozę irgi buvo statistiškai reikšmingas. Be to, reikšmingai didesnė procentinė pacientų dalis (68% ir 62%) reagavo (t. y. diastolinis kraujospūdis tapo <90 mm Hg arba sumažėjo ≥10 mm Hg) į gydymą valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu (atitinkamai 160/25 mg ir 160/25 mg), nei į gydymą 160 mg valsartano doze (49%).
Dvigubai koduoto atsitiktinių imčių placebu kontroliuoto faktorinio modelio tyrimo metu lygintas įvairaus stiprumo valsartano ir hidrochlorotiazido derinio ir atskirų sudedamųjų dalių poveikis. Nustatyta, kad vartojant valsartano ir hidrochlorotiazido derinio (ir 160/12,5 mg, ir 160/25 mg), sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas (atitinkamai 17,8 mm Hg ir 13,5 mm Hg bei 22,5 mg ir 15,3 mg) buvo reikšmingai didesnis nei vartojant placebo (atitinkamai 1,9 mm Hg ir 4,1 mm Hg), vien 12,5 mg ar 25 mg hidrochlorotiazido dozę (atitinkamai 7,3 mm Hg ir 7,2 mm Hg bei 12,7 mm Hg ir 9,3 mm Hg) ir vien 160 mg valsartano dozę (atitinkamai 12,1 mm Hg ir 9,4 mm Hg). Be to, reikšmingai didesnė procentinė pacientų dalis (81% ir 76%) reagavo (t. y. diastolinis kraujospūdis tapo <90 mm Hg arba sumažėjo ≥10 mm Hg) į gydymą valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu (atitinkamai 160/12,5 mg ir 160/25 mg), nei į gydymą placebu (29%), vien 12,5 mg ar 25 mg hidrochlorotiazido doze (atitinkamai 41% ir 54%) ir vien 160 mg valsartano doze (59%).
Kontroliuotų klinikinių valsartano ir hidrochlorotiazido derinio tyrimų metu pastebėtas nuo dozės priklausomas kalio koncentracijos serume sumažėjimas. Jis dažniau pasireiškė ligoniams vartojusiems 25 mg hidrochlorotiazido dozę, nei gydytiems 12,5 mg hidrochlorotiazido doze. Kontroliuotų klinikinių valsartano ir hidrochlorotiazido derinio tyrimų metu kalio koncentraciją mažinantį hidrochlorotiazido poveikį silpnino kalį organizme sulaikantis valsartano poveikis.
Ar valsartano ir hidrochlorotiazido derinys mažina sergamumą širdies ir kraujagyslių sutrikimais bei mirštamumą nuo jų, nežinoma.
Epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, kad ilgalaikis gydymas hidrochlorotiazidu mažina sergamumą širdies ir kraujagyslių sutrikimais bei mirštamumą nuo jų.
Valsartanas
Valsartanas yra specifinis angiotenzino II (ANG II) receptorių blokatorius, veiksmingas pavartotas per burną. Jis selektyviai veikia AT1 receptorių, kuriuos stimuliuojant pasireiškia žinomas angiotenzino II poveikis, potipį. Valsartanui užblokavus AT1 receptorius, kraujo plazmoje padaugėja ANG II, galinčio stimuliuoti neužblokuotus AT2 receptorius ir taip neutralizuojamas AT1 receptorių sukeltas poveikis. Dalinis agonistinis aktyvumas AT1 receptoriams valsartanui nebūdingas. AT1 receptorius valsartanas blokuoja maždaug 20 000 kartų stipriau negu AT2 receptorius. Duomenų, kad valsartanas jungtųsi prie kitų širdies ir kraujagyslių sistemos reguliavimui svarbių hormonų receptorių ar jonų kanalų ar juos blokuotų, nėra.
Valsartanas neslopina AKF (kininazės II), kuris ANG I verčia ANG II ir skaido bradikininą. Kadangi poveikio AKF ar bradikinino ar P medžiagos poveikio sustiprėjimo neatsiranda, angiotenzino II receptorių blokatoriai kosulio sukelti neturėtų. Klinikinių valsartano ir AKF inhibitoriaus poveikio palyginimo tyrimų metu valsartano vartojusiems pacientams sausas kosulys pasireiškė reikšmingai (P < 0,05) rečiau, nei ligoniams, vartojusiems AKF inhibitorių (atitinkamai 2,6% ir 7,9%). Klinikinių tyrimų metu valsartanas kosulį sukėlė 19,5% pacientų, kuriems sausas kosulys buvo atsiradęs ankstesnio gydymo AKF inhibitoriais metu, tiazidiniai diuretikai - 19%, AKF inhibitoriai - 68,5% (P <0,05).
Hipertenzija sergantiems pacientams valsartanas mažina kraujospūdį, tačiau nekeičia širdies susitraukimo dažnio. Išgėrus vienkartinę dozę, daugumai pacientų kraujospūdis pradeda mažėti per 2 val., stipriausias poveikis atsiranda po 4–6 val. Antihipertenzinis poveikis po dozės išgėrimo trunka ilgiau negu 24 val. Vartojant kartotines dozes, paprastai didžiausias kraujospūdžio sumažėjimas (vartojant bet kokią dozę) pasireiškia per 2–4 savaites ir išlieka ilgalaikio gydymo metu. Kartu su hidrochlorotiazidu vartojamas valsartanas kraujospūdį mažina gerokai daugiau.
Valsartano vartojimą nutraukus staiga, atoveiksmio hipertenzijos ar kitokių nepageidaujamų klinikinių reiškinių neatsiranda.
Nustatyta, kad hipertenzija ir 2 tipo cukrinio diabetu sergantiems pacientams, kuriems yra mikroalbuminurija, valsartanas mažina albumino išsiskyrimą su šlapimu. Mikroalbuminurijos sumažinimo valsartanu (angl. Micro Albuminuria Reduction with valsartan, MARVAL) tyrimo metu buvo vertinamas albumino išsiskyrimas su šlapimu (AIŠ) valsartanu (80–160 mg kartą per parą) arba amlodipinu (5–10 mg kartą per parą) gydomiems 332 antrojo tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams (amžiaus vidurkis 58 metai, 265 tiriamieji buvo vyrai), kuriems buvo mikroalbuminurija (valsartano vartojusiems ligoniams – 58 mikrogramai/min., amlodipino – 55,4 mikrogramo/min.), kurių kraujospūdis buvo normalus arba didelis ir kurių inkstų funkcija buvo kompensuota (kreatinino koncentracija kraujyje <120 mikromolių/l). Per 24 savaites AIŠ sumažėjo (p <0,001) 42% (-24,2 mikrogramo/min; 95 % PI nuo -40,4 iki -19,1) vartojant valsartano ir maždaug 3 % (-1,7 mikrogramo/min.; 95 % PI nuo -5,6 iki 14,9) vartojant amlodipino, nors kraujospūdžio sumažėjimas abejose grupėse buvo panašus. Valsartano proteinurijos sumažėjimo kito tyrimo metu toliau tirtas valsartano veiksmingumas, mažinant AIŠ. Tyrime dalyvavo 391 hipertenzija sirgęs pacientas (arterinis kraujospūdis buvo 150/88 mm Hg), kurie sirgo 2 tipo cukriniu diabetu, kuriems buvo albuminurija (vidurkis - 102 mikrogramo/min. (20-700 mikrogramų/min.) ir kurių inkstų funkcija buvo kompensuota (vidutinė kreatinino koncentracija serume 80 mikromolių/l). Ligoniai, atsitiktinai parinkus, buvo suskirstyti į grupes ir 30 savaičių kartą per parą vartojo vieną iš trijų valsartano dozių (160 mg, 320 mg arba 640 mg). Tyrimo tikslas buvo nustatyti optimalią valsartano dozę, mažinančią AIŠ hipertenzija ir 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams. Per 30 savaičių procentinis AIŠ pokytis, lyginant su pradiniu, reikšmingai sumažėjo: vartojusiems 160 mg valsartano ligoniams - 36% (95 % PI nuo 22 iki 47 %), vartojusiems 320 mg valsartano - 44 % (95% PI nuo 31 iki 54%). Padaryta išvada, kad 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams 160-320 mg valsartano dozė kliniškai reikšmingai sumažina AIŠ.
Dviem dideliais atsitiktinės atrankos, kontroliuojamais tyrimais (ONTARGET (angl. „ONgoing Telmisartan Alone and in combination with Ramipril Global Endpoint Trial“) ir VA NEPHRON-D (angl. „The Veterans Affairs Nephropathy in Diabetes“)) buvo ištirtas AKF inhibitoriaus ir angiotenzino II receptorių blokatoriaus derinio vartojimas.
ONTARGET tyrime dalyvavo pacientai, kurių anamnezėje buvo širdies ir kraujagyslių ar smegenų kraujagyslių liga arba 2 tipo cukrinis diabetas ir susijusi akivaizdi organų-taikinių pažaida. VA NEPHRON-D tyrimas buvo atliekamas su pacientais, sergančiais 2 tipo cukriniu diabetu ir diabetine nefropatija.
Šie tyrimai neparodė reikšmingo teigiamo poveikio inkstų ir (arba) širdies ir kraujagyslių ligų baigtims ir mirštamumui, bet, palyginti su monoterapija, buvo pastebėta didesnė hiperkalemijos, ūminio inkstų pažeidimo ir (arba) hipotenzijos rizika. Atsižvelgiant į panašias farmakodinamines savybes, šie rezultatai taip pat galioja kitiems AKF inhibitoriams ir angiotenzino II receptorių blokatoriams.
Todėl pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.
ALTITUDE (angl. „Aliskiren Trial in Type 2 Diabetes Using Cardiovascular and Renal Disease Endpoints“) tyrimu buvo siekiama ištirti, ar būtų naudingas aliskireno įtraukimas į standartinį pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu ir lėtine inkstų liga, širdies ir kraujagyslių liga arba abiem ligomis, gydymą AKF inhibitoriumi arba angiotenzino II receptorių blokatoriumi. Tyrimas buvo nutrauktas pirma laiko, nes padidėjo nepageidaujamų baigčių rizika. Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto atvejų skaičius aliskireno grupėje buvo didesnis nei placebo grupėje, o nepageidaujami reiškiniai ir sunkūs nepageidaujami reiškiniai (hiperkalemija, hipotenzija ir inkstų funkcijos sutrikimai) aliskireno grupėje taip pat pasireiškė dažniau nei placebo grupėje.
Hidrochlorotiazidas
Tiazidiniai diuretikai veikia daugiausia distaliniuose vingiuotuosiuose inkstų kanalėliuose. Nustatyta, kad žievinėje inkstų dalyje yra didelio afiniteto receptorių, prie kurių pirmiausia prisijungia tiazidiniai diuretikai, todėl slopinamas natrio chlorido pernešimas distaliniuose vingiuotuosiuose inkstų kanalėliuose. Tiazidinių diuretikų veikimo mechanizmas paremtas Na+Cl- kompleksinio pernešiklio slopinimu, tikriausia dėl konkurencinio prisijungimo prie Cl- vietos, todėl pakinta elektrolitų reabsorbcijos mechanizmas: dėl tiesioginio poveikio maždaug vienodai didėja natrio ir chloro pasišalinimas, o dėl šio diurezinio poveikio netiesiogiai mažėja plazmos tūris (dėl to padidėja plazmos renino aktyvumas, aldosterono sekrecija, su šlapimu netenkama daugiau kalio ir sumažėja kalio koncentracija serume). Kadangi susijusiam renino ir aldosterono poveikiui būtinas angiotenzinas II, kartu vartojant valsartano, kalio koncentracijos serume sumažėjimas būna ne toks didelis, kaip gydant vien hidrochlorotiazidu.
5.2. Farmakokinetinės savybės
Valsartanas ir hidrochlorotiazidas
Valsartanas kartu vartojamo hidrochlorotiazido sisteminį biologinį prieinamumą sumažina maždaug 30%. Hidrochlorotiazidas kartu vartojamo valsartano kinetikos reikšmingai nekeičia. Minėta sąveika įtakos kombinuoto valsartano ir hidrochlorotiazido preparato vartojimui įtakos neturi, kadangi kontroliuotų klinikinių tyrimų metu nustatytas neabejotinas antihipertenzinis poveikis, didesnis už atskirų veikliųjų medžiagų ar placebo sukeliamą poveikį.
Valsartanas
Absorbcija
Išgėrus vien valsartano, didžiausia valsartano koncentracija plazmoje atsiranda per 2–4 valandas. Vidutinis absoliutus biologinis prieinamumas yra 23%. Maistas valsartano ekspoziciją (AUC) sumažina maždaug 40%, o didžiausią koncentraciją plazmoje (Cmax) maždaug 50%, tačiau po dozės išgėrimo praėjus maždaug 8 valandoms, valsartano koncentracija buvo panaši ir valgiusių, ir nevalgiusių pacientų plazmoje. Toks AUC sumažėjimas nėra susijęs su kliniškai reikšmingu gydomojo poveikio susilpnėjimu, todėl valsartano galima vartoti ir valgant, ir nevalgant.
Pasiskirstymas
Pusiausvyrinis į veną sušvirkšto valsartano pasiskirstymo tūris yra maždaug 17 litrų. Tai rodo, kad valsartanas nepasiskirsto ekstensyviai audiniuose. Daug valsartano (94–97%) jungiasi prie serumo baltymų, daugiausia albuminų.
Biotransformacija
Biotransformuojama nedidelė dalis valsartano: tik maždaug 20% dozės išskiriama metabolitų pavidalu. Nustatyta, kad plazmoje būna nedidelė hidroksimetabolito koncentracija (ji sudaro mažiau kaip 10% valsartano AUC). Farmakologinio poveikio šis metabolitas nesukelia.
Eliminacija
Valsartano kinetiką apibūdina multieksponentinio mažėjimo funkcija (t½α <1 val., t½ß maždaug 9 val.). Valsartanas daugiausia išskiriamas su išmatomis (maždaug 83% dozės) ir šlapimu (maždaug 13% dozės), daugiausia nepakitusiu pavidalu. Valsartano sušvirkštus į veną, plazmos klirensas būna maždaug 2 l/val., inkstų klirensas – 0,62 l/val. (maždaug 30% bendrojo klirenso). Pusinės valsartano eliminacijos laikas yra 6 valandos.
Hidrochlorotiazidas
Absorbcija
Išgertas hidrochlorotiazidas (tiek suspensijos, tiek tablečių pavidalu) absorbuojamas greitai (tmax yra maždaug 2 val.). Vartojant gydomąsias dozes, vidutinis AUC didėjimas būna linijinis ir proporcingas dozei.
Vartojamo maisto poveikis hidrochlorotiazido absorbcijai neturi jokios klinikinės reikšmės arba ji yra menka. Absoliutus biologinis išgerto hidrochlorotiazido prieinamumas yra 70%.
Pasiskirstymas
Tariamasis pasiskirstymo tūris yra 4‑8 l/kg kūno svorio.
40-70% kraujotakoje esančio hidrochlorotiazido prisijungia prie serumo baltymų, daugiausia albuminų. Hidrochlorotiazido kaupiasi eritrocituose (ten jo koncentracija būna maždaug 3 kartus didesnė nei koncentracija plazmoje).
Eliminacija
Hidrochlorotiazido daugiausia išskiriama nepakitusiu pavidalu. Hidrochlorotiazidas eliminuojamas iš plazmos, galutiniam pusinės eliminacijos laikui esant nuo 6 iki 15 valandų. Hidrochlorotiazido kinetika nesikeičia, jo vartojant pakartotinai, o jo kaupimasis, vartojant vieną kartą per parą, yra minimalus. Daugiau kaip 95% absorbuotos hidrochlorotiazido dozės išsiskiria su šlapimu nepakitusiu pavidalu. Inkstų klirensas priklauso ir nuo pasyvios filtracijos, ir nuo aktyvios sekrecijos į inkstų kanalėlius.
Ypatingos pacientų grupės
Senyvi žmonės
Senyvų žmonių organizme valsartano ekspozicija būna šiek tiek didesnė, negu jaunesnių žmonių organizme, tačiau nustatyta, kad toks poveikis kliniškai nereikšmingas.
Turima nedaug duomenų, rodančių, kad ir sveikų, ir hipertenzija sergančių senyvų žmonių organizme sisteminis hidrochlorotiazido klirensas būna mažesnis negu jaunų sveikų savanorių organizme.
Inkstų funkcijos sutrikimas
Jei vartojama rekomenduojama Valsartan/hydrochlorothiazide Krka dozė ir glomerulų filtracijos greitis (GFR) yra 30‑70 ml/min., dozės keisti nereikia.
Duomenų apie Valsartan/hydrochlorothiazide Krka farmakokinetiką pacientų, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (GFR < 30 ml/min.), ir dializuojamų pacientų organizme nėra. Daug valsartano jungiasi prie plazmos baltymų, todėl dialize jo iš organizmo pašalinti neįmanoma, o hidrochlorotiazidas dializės metu iš organizmo pašalinamas.
Esant inkstų funkcijos sutrikimui, hidrochlorotiazido vidutinė didžiausia koncentracija kraujo plazmoje ir AUC yra didesni, o šalinimo su šlapimu greitis yra mažesnis. Pacientų, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, stebėtas hidrochlorotiazido AUC padidėjimas 3 kartus. Pacientų, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, stebėtas AUC padidėjimas 8 kartus. Hidrochlorotiazido negalima skirti pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (žr. 4.3 skyrių).
Kepenų funkcijos sutrikimas
Farmakokinetikos tyrimo metu pacientų, kuriems buvo lengvas (n=6) arba vidutinio sunkumo (n=5) kepenų funkcijos sutrikimas, organizme valsartano ekspozicija buvo maždaug 2 kartus didesnė negu sveikų savanorių organizme (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).
Duomenų apie žmonių, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, gydymą valsartanu nėra (žr. 4.3 skyrių). Kepenų ligos reikšmingo poveikio hidrochlorotiazido farmakokinetikai nesukelia.
5.3. Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Valsartano ir hidrochlorotiazido derinio, vartojamo per burną, toksiškumas buvo tiriamas su žiurkėmis ir mažosiomis beždžionėmis tyrimų, trukusių ne ilgiau kaip šešis mėnesius, metu. Duomenų, kuriais remiantis, terapinių preparato dozių žmonėms vartoti būtų negalima, negauta.
Lėtinio toksiškumo tyrimų metu gauti duomenys apie derinio sukeliamus pokyčius rodo, kad toksinį poveikį tikriausiai sukelia valsartanas. Stipriausias toksinis poveikis pasireiškė inkstams, mažosioms beždžionėms toks poveikis buvo stipresnis negu žiurkėms. Valsartano ir hidrochlorotiazido derinys sukėlė inkstų pažeidimą: nefropatiją su kanalėlių bazofilija, šlapalo ir kreatinino koncentracijos plazmoje bei kalio koncentracijos serume padidėjimą, šlapimo ir elektrolitų kiekio šlapime padidėjimą (žiurkėms tokį poveikį sukėlė 30 mg/kg kūno svorio valsartano ir 9 mg /kg hidrochlorotiazido bei didesnė paros dozė, mažosioms beždžionėms (marmozetėms) – 10 mg/kg kūno svorio valsartano ir 3 mg /kg hidrochlorotiazido bei didesnė paros dozė). Manoma, tokius pokyčius sukėlė pakitusi inkstų kraujotaka. Perskaičiavus mg/m2 kūno paviršiaus ploto, tokios žiurkėms girdytos dozės buvo 0,9 ir 3,5 karto, o mažosioms beždžionėms 0,3 ir 1,2 karto didesnės nei didžiausia rekomenduojama dozė žmonėms (DRDŽ). Skaičiavimo metu daryta prielaida, kad geriama paros dozė yra 320 mg valsartano ir 25 mg hidrochlorotiazido, o pacientas sveria 60 kg.
Didelės valsartano ir hidrochlorotiazido derinio dozės sukėlė su eritrocitais susijusių rodmenų (eritrocitų kiekio, hemoglobino, hematokrito) sumažėjimą (tokį poveikį sukėlė 100/31 mg/kg kūno svorio ir didesnė paros dozė žiurkėms bei 30/9 mg/kg kūno svorio ir didesnė paros dozė mažosioms beždžionėms). Perskaičiavus mg/m2 kūno paviršiaus ploto, tokios girdytos dozės žiurkėms buvo 3,0 ir 12 kartų, o mažosioms beždžionėms 0,9 ir 3,5 karto didesnės nei didžiausia rekomenduojama dozė žmonėms (DRDŽ). Skaičiavimo metu daryta prielaida, kad geriama paros dozė yra 320 mg valsartano ir 25 mg hidrochlorotiazido, o pacientas sveria 60 kg.
Mažosioms beždžionėms pastebėta skrandžio gleivinės pažeidimų (tokį poveikį sukėlė 30/9 mg/kg kūno svorio ir didesnė paros dozė). Šis derinys taip pat sukėlė aferentinių arteriolių hiperplaziją inkstuose (paros dozė buvo 600/188 mg/kg kūno svorio žiurkėms ir 30/9 mg /kg kūno svorio bei didesnė mažosioms beždžionėms). Perskaičiavus mg/m2 kūno paviršiaus ploto, tokios girdytos dozės mažosioms beždžionėms buvo 0,9 ir 3,5 karto, o žiurkėms 18 ir 73 kartus didesnės nei didžiausia rekomenduojama dozė žmonėms (DRDŽ). Skaičiavimo metu daryta prielaida, kad geriama paros dozė yra 320 mg valsartano ir 25 mg hidrochlorotiazido, o pacientas sveria 60 kg.
Manoma, kad minėtas poveikis yra susijęs su farmakologiniu didelės valsartano dozės poveikiu (angiotenzino II sukeliamo renino atpalaidavimo slopinimo blokavimu ir reniną išskiriančių ląstelių stimuliavimu). Tokį poveikį sukelia ir AKF inhibitoriai. Manoma, kad gauti duomenys nėra svarbūs žmonėms, jei vartojama gydomoji valsartano dozė.
Valsartano ir hidrochlorotiazido derinio mutageninio, chromosomas pažeidžiančio ar kancerogeninį poveikį sukeliančio poveikio tyrimų neatlikta, nes duomenų, kad tarp šių dviejų medžiagų gali pasireikšti sąveika, nėra. Tokie tyrimai atlikti atskirai su valsartanu ir hidrochlorotiazidu, duomenų apie minėtą poveikį negauta.
Toksinį poveikį žiurkių patelėms sukelianti valsartano paros dozė (600 mg/kg kūno svorio), girdyta paskutinėmis vaikingumo dienomis bei žindymo laikotarpiu, padažnino jauniklių gaišimą, sumažino jų kūno svorį bei lėtino vystymąsi (ausies kaušelio atsidalijimą ir ausies kanalo atsidarymą) (žr. 4.6 skyrių). Perskaičiavus mg/m2 kūno paviršiaus ploto, tokia žiurkėms girdyta paros dozė (600 mg/kg kūno svorio) buvo maždaug 18 kartų didesnė nei didžiausia rekomenduojama dozė žmonėms (skaičiavimo metu daryta prielaida, kad geriama paros dozė yra 320 mg valsartano, o pacientas sveria 60 kg.). Panašūs duomenys gauti valsartano ir hidrochlorotiazido tyrimų su žiurkėmis ir triušiais metu. Valsartano ir hidrochlorotiazido poveikio embriono ir vaisiaus vystymuisi tyrimų (Segment II) su žiurkėmis ir triušiais metu duomenų apie teratogeninį poveikį negauta, tačiau pastebėtas toksinis poveikis vaisiui, susijęs su toksiniu poveikiu patelei.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1. Pagalbinių medžiagų sąrašas
Tabletės branduolys
Mikrokristalinė celiuliozė
Laktozė monohidratas
Magnio stearatas
Kroskarmeliozės natrio druska
Povidonas K-25
Koloidinis bevandenis silicio dioksidas
Tabletės plėvelė
Hipromeliozė
Titano dioksidas (E171)
Makrogolis
Raudonasis geležies oksidas (E172) – tik 80 mg/12,5 mg, 160 mg/12,5 mg, 160 mg/25 mg ir 320 mg/12,5 mg plėvele dengtose tabletėse
6.2. Nesuderinamumas
Duomenys nebūtini.
6.3. Tinkamumo laikas
Valsartan/hydrochlorothiazide Krka 160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės – 5 metai.
6.4. Specialios laikymo sąlygos
Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.
6.5. Pakuotė ir jos turinys
Valsartan/hydrochlorothiazide Krka 160 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės
Dėžutė, kurioje yra 14, 28, 30, 56, 60, 84, 90, 98, 280, 56x1, 98x1, 280x1 plėvele dengtų tablečių PVC/PE/PVDC ir aliuminio folijos lizdinėse plokštelėse.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6. Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
Anekdotai
-Ir taip, ligoni, kiek gi jums metų?
-Greitai, daktarėli, bus šešiasdešimt.
-Nesijaudinkit, nebus...- Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Ar jau teko išbandyti naują vaistą vitamino D trūkumui gydyti „Defevix”, vartojamą tik 1 kartą per mėnesį ?